Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-08-16 · Civilinė byla Nr. 2-1706/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-16
Bylos Nr.
2-1706/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
Suinteresuotas asmuo
E. G.
Skolininkas
E. S.
Kreditorius
J. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-1706/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens E. G. ir skolininko E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria teismas netenkino suinteresuoto asmens E. G. prašymo dėl išieškotojo J. J. pakeitimo civ. byloje Nr. L2-2195-33/07, kurioje Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. įsakymu J. J. priteisė iš skolininko E. S. 105 000 Lt skolos, 3 500 Lt delspinigių ir 814 Lt sumokėto žyminio mokesčio.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje, užbaigtoje teismo išduotu įsakymu, sprendžiama dėl suinteresuoto asmens prašymo pakeisti išieškotoją pagrįstumo.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria atsisakyta pakeisti išieškotoją, teisėtumas.

Šalies argumentai

Kreditorius J. J.pareiškimu prašė teismo išduoti teismo įsakymą dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko E. S. Kreditorius pareiškimą grindė paskolos raštu.

Vilniaus apygardos teismas J. J.pareiškimą tenkino, 2007 m. birželio 21 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo kreditoriui J. J. iš skolininko E. S. priteisė 105 000 Lt skolos, 3 500 Lt delspinigių bei 814 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš viso 109 314 Lt). Teismo išduotas įsakymas, skolininkui nepareiškus prieštaravimų, įsiteisėjo.

Išieškotojas J. J. antstolei I. K. pateikė vykdyti teismo įsakymą (CPK 587 str. 2 p.), tačiau jo prašymu antstolė 2008 m. vasario 8 d. grąžino vykdomąjį dokumentą (CPK 631 str. 1 d. 1 p.).

2007 m. lapkričio 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl paskolos rašto, kuriuo buvo grindžiamas J. J. pareiškimas išduoti teismo įsakymą, suklastojimo. Civ. byloje Nr. L2-2195-33/07 buvo atliktas šio paskolos rašto poėmis.

Šalies argumentai

2010 m. gruodžio 13 d. suinteresuotas asmuo E. G. pateikė teismui prašymą dėl išieškotojo J. J. pakeitimo į E. G. Prašyme nurodė, kad pagal 2008 m. rugsėjo 13 d. kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutartį ji perėmė iš išieškotojo J. J. reikalavimo teisę į 109 314 Lt, kuriuos Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 21 d. įsakymu civ. byloje Nr. L2-2195-33/07 priteisė J. J. iš skolininko E. S.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 16 d. nutartimi suinteresuoto asmens E. G. prašymo netenkino. Nutartis grindžiama tuo, kad teismui pateiktą 2008 m. rugsėjo 13 d. kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutartį pasirašė E. G. ir J. J. neįgaliotas asmuo advokatas A. B.

2010 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos teisme gautas suinteresuoto asmens E. G. pakartotinis prašymas dėl išieškotojo J. J. pakeitimo į E. G. Kartu su šiuo prašymu E. G. pateikė teismui naują 2008 m. rugsėjo 13 d. kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pasirašytą E. G. ir J. J.bei patvirtintą advokato A. B.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. nutartimi įpareigojo iki 2011 m. sausio 14 d. pateikti teismui 2008 m. rugsėjo 13 d. kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutarties originalą. Teismas nurodė, kad nepateikus šio dokumento, prašymas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas suinteresuotam asmeniui.

Vykdydama teismo įpareigojimą, suinteresuotas asmuo E. G. 2011 m. sausio 6 d. pateikė teismui 2008 m. rugsėjo 13 d. kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo sutarties originalą.

Vilniaus apygardos teismas nutarė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir paskyrė teismo posėdį 2011 m. kovo 8 d. Į posėdį neatvykus dalyvaujantiems byloj asmenims, teismas protokoline nutartimi pripažino jų dalyvavimą būtinu ir nustatė posėdžio datą 2011 m. balandžio 8 d.

Pagal teismo pareikalavimą 2011 m. balandžio 7 d. iš Vilniaus apygardos prokuratūros gauti duomenys apie ikiteisminio tyrimo, atlikto E. S. ir A. B. atžvilgiu, užbaigimą ir medžiagos perdavimą Vilniaus m. 1 apylinkės teismui.

Teisme taip pat gauti duomenys apie tai, jog išieškotojas J. J. buvo nužudytas 2011 m. sausio 26 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Dalyvaujantiems byloje asmenims neatvykus į teismo posėdį, Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi suinteresuoto asmens E. G. prašymo netenkino. Teismas nutartyje nurodė, kad iš 2010 m. birželio 3 d. kaltinamojo akto matyti, jog advokatas A. B. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs su E. S., žinodamas, jog J. J. statybos darbų nėra atlikęs bei E. S. pastarajam nėra įsiskolinęs, turėdamas jo prašymu J. J. pasirašytų tuščių A4 formato lapų, kuriuos pastarasis pasirašė pasitikėdamas juo kaip advokatu bei manydamas, kad jie bus naudojami rengiant dokumentus jo interesais, J. J. apie tai nežinant, žinodamas, kad J. J. jo nėra įgaliojęs pastarąjį atstovauti išieškant tariamą skolą iš E. S., laikotarpiu nuo 2007-02-09 iki 2007-06-19, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, turėdamas tikslą inicijuoti teismo procesą, ant vieno iš šių lapų pagamino netikrą dokumentą: pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui tuščią lapą su J. J. parašu, kuris atspausdino jo nurodytus duomenis - kompiuteriu paruoštą 2007-06-18 J. J. pareiškimo Vilniaus apygardos teismui tekstą, kuriame nurodytos žinomai melagingos žinios, kad kreditorius J. J. prašo priteisti iš skolininko E. S. 105 000 Lt skolą, 3500 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas, o jis šį žinomai netikrą pareiškimą 2007-06-19 pateikė Vilniaus apygardos teismui, pagal kurį 2007-06-21 buvo pradėta civilinė byla Nr. L2-2195-33/07, tokiu būdu tyčia pagamino bei panaudojo netikrą dokumentą. Teismas taip pažymėjo, kad A. B. taip pat kaltinamas ir tuo, jog iš anksto susitaręs su E. S., žinodamas, kad J. J. statybos darbų nėra atlikęs bei E. S. pastarajam nėra įsiskolinęs, turėdamas tikslą inicijuoti teismo procesą dėl skolos priteisimo 2007-06-19, kartu su netikru 2007-06-18 J. J. pareiškimu bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, žinomai suklastoto 2007-06-19 žyminio mokesčio kvito kopiją Vilniaus apygardos teismui, pateikė žinomai netikrą E. S. pagamintą 2006-07-22 paskolos raštą su melagingais duomenimis, kad E. S. J. J. yra skolingas 105 000 Lt, pagal kurį 2007-06-21 buvo pradėta civilinė byla Nr. L2-2195-33/07 dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš E. S., tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą dokumentą - paskolos raštą 105 000 Lt sumai. Teismo nuomone, šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo, nes suinteresuot asmens prašymas yra grindžiamas 2008-09-13 sutartimi dėl kreditorinio reikalavimo teisės perleidimo, o kreditorinis reikalavimas yra kildinamas būtent iš Vilniaus apygardos teismo 2007-06-21 teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-2195-33/2007, kuris yra priimtas remiantis galimai netikrais dokumentais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nutarė, jog baudžiamąja tvarka nagrinėjant bylą dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais, nėra galimybės nutarti, kad suinteresuoto asmens prašymas dėl išieškotojo pakeitimo yra pagrįstas. Todėl teismas prašymo netenkino ir išaiškino, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą baudžiamojo proceso tvarka ir įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui joje, suinteresuotas asmuo turės teisę vėl kreiptis į teismą su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotas asmuo E. G. ir skolininkas E. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti prašymą dėl išieškotojo pakeitimo. Skundą grindžia šiais argumentais:

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismo teisėjas V. K. suklastojo 2011 m. balandžio 8 d. įvykusio teismo posėdžio protokolą, neatsižvelgė į tai, kad skolininkas E. S. nereiškė prieštaravimų dėl teismo išduoto įsakymo, neteisėtai pripažino dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimą būtinu, nepagrįstai netenkino prašymo ir pakartotinio prašymo dėl išieškotojo pakeitimo.Vilniaus apygardos teismo teisėjas V. K. sąmoningai veikė grupėje kartu su V. G., G. P. ir B. T. tam, kad pagelbėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme dirbančiai E. S..Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas A. C. taip pat suklastojo teismo posėdžio protokolus, veikė advokatą A. B. Skundžiama nutartis neatitinka elementarių raštvedybos reikalavimų, yra neteisėta ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino suinteresuoto asmens prašymo dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pagal suinteresuoto asmens prašymą, grindžiamą kreditorinio reikalavimo teisės perkleidimo sutartimi.

Materialiųjų subjektinių teisių perėmimas yra būtina prielaida perimti procesines teises. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimas galimas ne tik bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ir vykdymo procese. CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Šioje proceso teisės normoje nurodyti teisių perėmimo pagrindai: 1) jeigu fizinis asmuo miršta; 2) jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo; 3) reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju; 4) kitais įstatymų numatytais atvejais.

Kai suinteresuotas asmuo teismui paduotą prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese grindžia kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartimi, šio prašymo pagrįstumo klausimas sprendžiamas ir remiantis materialiosios teisės normomis, šiuo atveju pagal CK 6.101 – 6.110 straipsnius. Juose numatytos sąlygos reikalavimo perleidimui, įvardyti atvejai, kuomet draudžiama perleisti reikalavimą kitam asmeniui, nustatyta pareiga apie reikalavimo perleidimą informuoti skolininką (CK 6.101, 6.102, 6.109 str.). Jeigu teismui, sprendžiančiam klausimą dėl suinteresuoto asmens prašymo pakeisti išieškotoją, grindžiamo reikalavimo perleidimo sutartimi, pagrįstumo, kyla abejonių dėl reikalavimo perleidimo sutarties autentiškumo, t. y. ar ši sutartis nesuklastota, taip pat paaiškėjus, jog vykdomas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento, kurio pagrindu priimtas teismo baigiamasis aktas išnagrinėtoje byloje, suklastojimo, klausimo dėl išieškotojo pakeitimo nagrinėjimas sustabdomas iki paaiškės ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos rezultatai. Baudžiamąja tvarka nustačius, kad dokumentas, kuriuo remiantis priimtas atitinkamas teismo sprendimas, pagal kurį išduotas vykdomasis raštas ir pradėtas priverstinis vykdymo procesas, yra suklastotas ir (ar) nustačius, jog yra suklastota reikalavimo perleidimo sutartis, suinteresuoto asmens prašymas dėl išieškotojo pakeitimo gali būti atmestas kaip nepagrįstas. Nenustačius šių duomenų baudžiamąja tvarka ir pagal įstatymą nesant draudimo perleisti reikalavimą, tarp jų ir reikalavimą, kildinamą iš teismo sprendimo, nėra pagrindo netenkinti suinteresuoto asmens prašymo ir pakeisti išieškotojo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad suinteresuoto asmens E. G. (naujasis kreditorius) teismui pateikta 2008 m. rugsėjo 13 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta su išieškotoju J. J. (pradinis kreditorius) į Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 21 d. įsakymu priteistą 109 314 Lt sumą yra galimai suklastota, turėjo pagrindą pripažinti dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimą procese būtinu tam, kad išsiaiškintų šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes. Tačiau pastariesiems neatvykus į teismo posėdį, teismas nepagrįstai nebeatliko procesinių veiksmų, kad išsiaiškintų, ar reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, nors iš pradžių to ir siekė. Vykstant baudžiamiesiems procesams dėl bylai teisingai išspręsti reikšmingų dokumentų suklastojimo, teismas neturėjo pagrindo iš esmės spręsti dėl prašymo pakeisti išieškotoją pagrįstumo. Tik baudžiamąja tvarka nustačius, kad bylai reikšmingi dokumentai (paskolos raštelis ar reikalavimo perleidimo sutartis) yra suklastoti, teismas galėjo netenkinti prašymo dėl išieškotojo pakeitimo. Nesant tokių duomenų, o esant tik teismo nuomonei dėl dokumentų autentiškumo, nebuvo pagrindo iš esmės spręsti suinteresuoto asmens prašymo (kol nagrinėjama baudžiamoji byla dėl paskolos raštelio suklastojimo) ir jo netenkinti (nes reikalavimo perleidimo sutartis nėra nuginčyta).

Atskirojo skundo argumentai, susiję su bylą nagrinėjančio teisėjo bei kitų asmenų, kurie, anot apeliantų, atliko nusikalstamus veiksmus, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl išieškotojo pakeitimo, todėl teisėjų kolegija jų plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė išieškotojo pakeitimą vykdymo procese reglamentuojančias proceso teisės normas ir nepagrįstai nestabdė nagrinėjamo klausimo, o jį išsprendė iš esmės ir suinteresuoto asmens prašymą nepagrįstai atmetė. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimų žemesnės instancijos nutartis naikintina ir klausimas dėl išieškotojo pakeitimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, taip pat turėtų išspręsti mirusio išieškotojo J. J. procesinių teisių perėmimo vykdymo procese klausimą (CPK 596 str. 1 d.). Pakeitus išieškotoją kitu asmeniu, teismui gali būti pateiktas naujas prašymas dėl išieškotojo pakeitimo, grindžiamas nauja reikalavimo perleidimo sutartimi, sudaryta laikantis CK Šeštosios knygos VI skyriaus normų. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo galėtų atsisakyti prašymo ir teismas bylą nutrauktų (CPK 293 str. 4 p.). Tuo tarpu teismui nepateikus naujos reikalavimo perleidimo sutarties ir suinteresuotam asmeniui neatsakius prašymo, turėtų būti sprendžiama, ar yra pagrindas stabdyti bylą iki įsiteisės teismo procesiniai sprendimai baudžiamosiose bylose dėl dokumentų suklastojimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl išieškotojo pakeitimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė MilašienėVigintas Višinskis