Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-448-883/2022

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-11-07
Bylos Nr.: e2A-448-883/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-01051-2018-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas: A. Č.
Atsakovas: J. Z.

Kategorijos

2.3.5.2.2Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės

Civilinė byla Nr. e2A-448-883/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01051-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 7 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. Č. ir atsakovės J. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei J. Z. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bei pagal atsakovės priešieškinį dėl išlaikymo padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ir patikslintu ieškiniu prašė pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014- 06-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-851-772/2014 ir šalių nepilnamečių sūnų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. Č.; nustatyti atsakovės J. Z. bendravimo su nepilnamečiais sūnumis A. Č. ir J. Č. tvarką - atsakovė J. Z. gali bendrauti su nepilnamečiais sūnumis A. Č. ir J. Č. jiems norint bendrauti su atsakove - du savaitgalius per mėnesį, o taip pat vaikų atostogų laikotarpiais; šalių vaikai apie savo ketinimą bendrauti su atsakove J. Z. turi informuoti ieškovą A. Č. ir atsakovę J. Z.; priteisti iš atsakovės J. Z. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. 200,00 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam sūnui nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos iki sūnų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant; nustatyti, kad laikotarpiu nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos atsakovė J. Z., teikusi laikiną išlaikymą 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų išlaikymo už šį laikotarpį; nepilnamečių sūnų A. Č. ir J. Č. išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskirti ieškovą A. Č..

2. Ieškovas nurodė, kad po sprendimo priėmimo atsakovė pažeidinėja nepilnamečių vaikų teises, netinkamai vykdo savo pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Atsakovė nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, kuris peraugo ir į fizinį smurtą. Nepilnamečiai vaikai buvo vieni užrakinami namuose, sergantis sūnus J. Č. būdavo paliekamas namuose kito nepilnamečio sūnaus A. Č. priežiūroje. Atsakovė sistemingai nevykdė 2014-06-30 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. 2018-02-14 šalių sūnus A. Č. informavo ieškovą, kad atsakovė jo atžvilgiu vėl panaudojo fizinį smurtą – trenkė dienoraščiu jam per veidą. Nors atsakovė buvo išteisinta dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau tai nepaneigia atsakovės netinkamo elgesio su vaikais fakto – naudoto fizinio ir psichologinio smurto. Šalių sūnūs jau beveik ketverius metus gyvena su ieškovu, ieškovas tinkamai rūpinasi sūnumis, užtikrina jiems saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, formalų ir neformalų jų ugdymą bei kitus jų poreikius. Atsakovė nebendrauja su šalių nepilnamečiais sūnumis, nesiekia atkurti prarasto dvasinio ir emocinio ryšio, vaikams reiškiant nenorą bendrauti su atsakove, ji nededa jokių pastangų situacijai pakeisti, nebendrauja ne tik tiesiogiai su sūnumis, tačiau ir nuotolinio ryšio priemonėmis. Atsakovė, teikusi laikiną išlaikymą 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų išlaikymo už šį laikotarpį. Kiekvieno iš vaikų poreikių tenkinimui kas mėnesį yra reikalinga ne mažesnė nei 515 Eur suma. Atsakovės turtinė padėtis yra gera: ji yra darbinga, turinti gerą išsilavinimą, įgijusi paklausią profesiją, gaunanti stabilias ir ženklaus dydžio pajamas, bylose naudojasi advokato paslaugomis. Atsakovė kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas taip pat yra sveikas, darbingas, gauna stabilias pajamas iš savo darbinės veiklos. Ieškovas išlaikytinių neturi. Atsakovė nusišalinusi nuo bendravimo su sūnumis, todėl nepatiria jokių papildomų išlaidų ir jokia kita forma neprisideda prie sūnų išlaikymo. Iš atsakovės prašo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui. Šalių sūnų išlaikymui ieškovas skirs 70 Eur mokamas išmokas kiekvienam vaikui ir likusią 245 Eur išlaikymo kiekvienam sūnui naštą prisiima sau.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu nesutiko su reikalavimais ir nurodė, kad ieškovas nesugeba ir dėl to negali auginti vaikų. Dabartinėje vaikų šeimoje motinos asmuo yra pateikiamas išskirtinai neigiamai, o prie to prisideda ieškovas. Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo padidinti 2014-06-30 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-851-772/2014 priteistų periodinių mėnesinių išmokų dydį iki 265 eurų; priteisti iš ieškovo visas atsakovės patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas. Nuo 2018-02-19 šioje civilinėje byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog pastaruosius beveik keturis metus atsakovė J. Z. negalėjo bendrauti su savo vaikais, o tuo pačiu ir visapusiškai dalyvauti jų kasdieniniame gyvenime. Todėl šiuo metu ji negali pateikti argumentų ir įrodymų apie realius vaikų materialinius poreikius kiekvieną mėnesį. Atsakovė remiasi šiai dienai galiojančia nustatyta minimalios mėnesinės algos norma (467 eurai atskaičius mokesčius), ir prašo periodinių išmokų dydį padidinti iki 267 eurų. Atsakovės vertinimu, vaikų tėvui turėtų tekti didesnė vaikams reikalingo išlaikymo dalis, nes jo turtinė padėtis yra kur kas geresnė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2022-04-27 sprendimu ieškovo patikslintą ieškinį tenkino iš dalies, atsakovės priešieškinį atmetė. Teismas šalių nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškovu A. Č.; priteisė iš atsakovės J. Z. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos 2021-11-16 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskyrė ieškovą A. Č.; nustatė, kad laikotarpiu nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos 2018-02-20 iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos 2021-11-16 atsakovė J. Z., teikusi laikiną išlaikymą po 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, nėra skolinga vaikų išlaikymo už šį laikotarpį; nustatė atsakovės J. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nedalyvaujant ieškovui A. Č., atsakovei pasiimant vaikus arba vaikams atvykstant pas atsakovę ar susitinkant su vaikais sutartoje vietoje: 1) pirmus tris mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, nuo 12 val. iki 16 val.; 2) ketvirtą-šeštą mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią šeštadienį, nuo 12 val. iki 19 val.; 3) septintą-dvyliktą mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pilnąjį pirmą ir trečią savaitgaliais, šeštadienį nuo 12 val. iki 19 val. ir sekmadienį nuo 12 val. iki 17 val.; 4) nuo trylikto mėnesio atsakovė bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio pilnąjį pirmą ir trečią savaitgaliais, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val.; 5) atsakovė nelyginiais metais bendrauja su vaikais pirmąją Šv. Velykų dieną, nuo 11.00 val. iki 17.00 val.; lyginiais metais bendrauja su vaikais antrąją Šv. Velykų dieną, nuo 11.00 val. iki 17.00 val.; 6) atsakovė lyginiais metais bendrauja su vaikais pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 11.00 val. iki 19.00 val.; nelyginiais metais bendrauja su vaikais antrąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) nuo 11.00 val. iki 17.00 val.; 7) atsakovė su vaikais bendrauja vaikų vasaros atostogų metu 14 dienų - 2 kartus po 7 dienas iš eilės (šalių sutarimu galima ir kitokia 14 dienų padalinimo į dvi dalis proporcija), konkretų atostogų laiką suderinant su ieškovu prieš dvi savaites iki atostogų, atsižvelgiant į atsakovės atostogų laiką nurodytu vasaros laikotarpiu. Atsakovė pirmą atostogų dieną pasiima vaikus 11 val. ir grąžina vaikus paskutinę atostogų dieną iki 18 val.; 8) ieškovas perduoda atsakovei reikiamus vaikų drabužius, kitus vaikų asmeninius daiktus, turimus dokumentus, reikalingus vaikų atostogoms ar bendraujant savaitgaliais; 9) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku atsakovė negali bendrauti su vaikais, ji apie tai informuoja ieškovą telefonine trumpąja sms žinute; 10) jei nustatytu bendravimo tvarkoje laiku atsakovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių, pagristų priežasčių (pvz. ligos, sporto varžybų) ieškovas apie tai informuoja atsakovę trumpąja sms žinute iš anksto, ne ligos atveju – prieš penkias dienas; 11) jei nustatytu bendravimo savaitgaliais laiku atsakovės bendravimas su vaikais negalimas dėl objektyvių, pagristų priežasčių, atsakovės bendravimas kompensuojamas artimiausią įmanomą savaitgalį analogiška tvarka; 12) atsakovė gali bendrauti su vaikais ir kitokia nei nustatyta tvarka, jei dėl bendravimo laiko, būdo, sąlygų sutaria abu tėvai ir neprieštarauja nepilnamečiai vaikai; 13) atsakovė turi teisę bendrauti su vaikais telekomunikacijų ir elektroninio ryšio priemonėmis, pagal vaikų pageidavimą. Atsakovės telefono numeris ir internetinių bendravimo programėlių paskyros vaikų telefonuose ar kituose komunikacijų įrenginiuose negali būti blokuojamos. Teismas nustatė laikinąją apsaugos priemonę - atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje: atsakovė J. Z. bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį, pirmą mėnesį nuo 12 val. iki 14 val., antrą-trečią mėnesį nuo 12 iki 15 val., toliau nuo 12 iki 16 val., pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Nurodė šią sprendimo dalį vykdyti skubiai, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Priteisė iš atsakovės J. Z. ieškovui A. Č. 1030,03 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės J. Z. valstybės naudai 17,00 Eur žyminio mokesčio ir 30,88 Eur pašto išlaidų; priteisė iš ieškovo A. Č. valstybės naudai 10,29 Eur pašto išlaidų; laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebuvo panaikintos ir kurios nustatomos šiuo sprendimu, paliko galioti iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo.

5. Teismas nurodė, kad atsakovė baudžiamojoje byloje išteisinta tiek dėl smurtavimo prieš vaikus, fizinio ir psichologinio smurto, sveikatos sutrikdymo, tiek dėl piktnaudžiavo motinos teisėmis. Kasacinio teismo konstatuota, kad atsakovės smurtinių veiksmų ar netinkamo elgesio vaikų atžvilgiu, kurie užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta. Tačiau teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nėra konstatuota, kad atsakovė neabejotinai jokių negatyvių, neteisėtų veiksmų vaikų atžvilgiu nepadarė.

6. Teismo nuomone, negalima teigti, kad pasitvirtino ieškovo teiginiai apie tai, jog atsakovė vaikų atžvilgiu vartojo fizinį ir psichologinį smurtą. Tačiau negalima vertinti ir taip, kad atsakovė išvis jokių neigiamų, negatyvių veiksmų vaikų atžvilgiu nepadarė. Nors atsakovės galimai atlikti veiksmai (jei tikėti vaikais) galbūt ir nebuvo piktybiški, psichologiškai vaikams sunkiai priimtini, tai nereiškia, kad tokie veiksmai negali būti įvertinti kaip netinkami, atitinkantys CK 3.155 straipsnio 2 dalyje numatytas pareigas dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai visgi patvirtina tam tikrą galimą netinkamą (bet ne baudžiamosios teisės prasme) atsakovės elgesį su vaikais; tai visų pirma baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

7. Nors kasacinis teismas suabejojo vaikų parodymais, tačiau, teismo vertinimu, sunkiai tikėtina, kad atsakovė visiškai jokių negatyvių veiksmų vaikų atžvilgiu niekada neatliko, kad nekalbėdavo su jais pakeltu tonu, nerėkaudavo. Nors baudžiamojoje byloje kaimynų parodymai vertinti kritiškai, dėl to, kad jie buvo susipykę su atsakove, tai tik parodo, kad atsakovė gali būti konfliktiško būdo, o kaimynams išgalvoti kažkokius nebūtus dalykus apie atsakovę, kurie kažkodėl sutampa su pačių vaikų nurodytomis aplinkybėmis, būtų neįtikima.

8. Teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra prieštaringų parodymų, vieni apklausti asmenys teigė motinos smurto prieš vaikus galimybių neįžvelgę, kiti girdėję apie tokį dalyką. Teigti, kad vaikų atžvilgiu atsakovės buvo vartotas tikras, rimtas fizinis smurtas, nėra pagrindo, tačiau galėjo būti panaudoti pavieniai fiziniai auklėjamojo pobūdžio veiksmai, kurie vaikams, sprendžiant iš susidariusios dabartinės situacijos, buvo nepriimtini. Taip pat yra labai tikėtina, kad atsakovė su vaikais bendraudavo pakeltu tonu ar net ant jų rėkdavo. Nors labiausiai tikėtina, kad atsakovė tą darė atvejais, susijusiais su vaikų auklėjimu, tai nėra tinkamas ir priimtinas elgesys.

9. Teismo nuomone, negalima neįvertinti ir baudžiamojoje byloje atliktos ekspertizės išvadų, taip pat jų paneigti. Vaikams buvo konstatuoti psichikos sutrikimai – emocijų sutrikimai vaikystėje, kurie J. Č. atveju yra susiję su atsakovės veiksmais (fiziniu ir emociniu smurtu), o A. Č. atveju nurodyti kaip tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl atsakovės veiksmų (fizinio ir emocinio smurto). Taip pat konstatuota, kad J. Č. atveju sveikatos sutrikimui įtakos turėjo ir nuolatiniai tėvų konfliktai bei tarpusavio nesutarimai. Visgi atsakovės negatyvūs veiksmai šio vaiko atžvilgiu ekspertų yra konkrečiai išskirti, kai ieškovo negatyvių veiksmų vaiko atžvilgiu nebuvo nustatyta, tik ieškovo ir atsakovės tarpusavio negatyvūs santykiai, taip pat turėję įtakos vaiko psichikos sveikatai. Tuo tarpu A. Č. atveju ieškovo negatyvių veiksmų, trikdžiusių vaiko sveikatą, nenustatyta. Taigi, nors byloje nuo pat pradžių akivaizdu, kad tarp šalių yra susiklostę itin negatyvūs ir konfliktiški santykiai, nepagarba vienas kitam, tačiau tai nepaneigia ir teismo ekspertų įžvalgų apie tai, jog ekspertams buvo matomi konkrečiai pačios atsakovės atlikti negatyvūs veiksmai vaikų atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje teismai ekspertų išvadų nepalaikė, tačiau baudžiamajai atsakomybei kilti reikalingi svaresni, reikšmingesni neteisėti veiksmai, tuo tarpu nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo tokių ekspertizių išvadų pakanka daryti išvadai, kad atsakovė su vaikais elgėsi netinkamai, nepriimtinai, nors toks jos elgesys ir nesukelia baudžiamosios atsakomybės. Šios išvados taip pat patvirtina, kad jau prieš tai nurodytas atsakovės netinkamas elgesys su vaikais - nepriimtini fiziniai auklėjamojo pobūdžio veiksmai, pakeltas tonas ar rėkimas bendraujant – tikrai buvo.

10. Teismas nustatė, kad vaikai kartu su ieškovu gyvena nuo 2018 m. vasario mėn. vidurio, per tą laikotarpį iš esmės negauta duomenų apie tai, kad ieškovas nesugebėtų susidoroti su pareiga auginti vaikus ir juos prižiūrėti. Ieškovas tam turi materialines galimybes ir kitas sąlygas. Byloje ieškovas pateikė nemažai įrodymų apie tai, kad prižiūri vaikų mokymąsi, skatina, palaiko ir organizuoja jų popamokinę veiklą, sportą, kuriame vaikai pasiekė gerų rezultatų, rūpinasi vaikų sveikata. Vienintelė svari problema yra tai, kad vaikai nustojo bendrauti su atsakove. Teismo vertinimu, gali būti, kad ieškovas tikrai turėjo įtakos tokiai situacijai susidaryti, kadangi ieškovas, panašu, yra gana impulsyvaus ir valdingo charakterio, dėl ko vaikams gali būti sunku pareikšti realią savo nuomonę dėl bendravimo su mama. Visgi iš kitų duomenų byloje (vaikų apklausų baudžiamojoje byloje, pas teismo psichologus, teismas sprendė, kad vaikams nepatiko ir negatyvus mamos elgesys iki apsigyvenimo pas tėvą, dėl ko vaikų noras bendrauti su mama sumažėjo. Teismas taip pat vertino, kad laikino bendravimo socialinių paslaugų institucijoje forma šiuo atveju nebuvo tinkama, nes tokia bendravimo aplinka yra nenatūrali ir, manytina, neįdomi vaikams. Pažymėjo, kad nepaisant to, jog vaikai tokia forma bendrauti su mama atsisakinėdavo, atsakovė iki pat bylos išnagrinėjimo pabaigos, net ir sulaukus kasacinio teismo išteisinimo, nesiėmė veiksmų tokiai padėčiai pakeisti, neteikė teismui prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, numatant paprastesnę, kasdieniškesnę bendravimo formą. Atsakovės teigimu, bendravimas nuotolinio ryšio priemonėmis šiek tiek vyksta. Taigi, vien aplinkybė, kad šiuo metu tinkamai nevyksta vaikų bendravimas su atsakove, neduoda pagrindo tuo kaltinti vien ieškovą ir neduoda pagrindo daryti išvadą, kad dėl to vaikų gyvenamoji vieta su ieškovu negali būti nustatyta.

11. Įvertinęs, kad vaikai su ieškovu laikinai gyvena jau daugiau nei keturis metus, teismas sprendė, kad vaikų grąžinimas atsakovei, po daugiau nei keturių metų vaikų gyvenimo kartu su ieškovu ir vaikams išreiškus aiškią valią gyventi su ieškovu, neatitiktų vaikų interesų, iš esmės net ir neatsižvelgiant į visas kitas negatyvias aplinkybes, susijusias su atsakove, jau nurodytas sprendime prieš tai. Byloje net du kartus per skirtingus teismo psichologus buvo aiškinamasi šalių vaikų nuomonė ir norai dėl jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su atsakove. Tarp pokalbių buvo didelis laiko tarpas, psichologų dokumentai dėl to surašyti atitinkamai 2018-09-04 ir 2021-10-28. Abiem atvejais abu vaikai nurodė, kad jie nori gyventi su ieškovu, o ne su atsakove, su mama tik bendrauti, pagal pačių vaikų norą. Teismas sprendė, kad iš šių pokalbių su psichologais matyti, kad ieškovas geba tinkamai rūpintis vaikais, užtikrina įdomų jų laisvalaikį, gerai materialiai aprūpina vaikus. Nors tai neturi būti laikoma lemiamomis aplinkybėmis, tačiau jos taip pat labai svarbios, ypač vaikų laisvalaikio organizavimas, kuris yra tam tikra vaikų ugdymo forma. Teismas pažymėjo, kad vaikų nuomonė dėl gyvenimo su tėvu atitinka jų interesus, todėl į šią nuomonę būtina atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju yra problema dėl beveik nutrūkusio vaikų ir motinos bendravimo, tačiau, teismo vertinimu, ją galima išspręsti nustačius privalomą bendravimo tvarką, kurios negalėtų įtakoti ieškovas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu.

12. Teismas nustatė, kad atsakovė dirba (duomenys neskelbtini), gauna nemažas pajamas, atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra, atsakovė turi žemės sklypą ir vieno kambario butą. Kitų išlaikytinių atsakovė neturi, apie įsipareigojimus, galinčius turėti įtakos išlaikymo dydžiui, duomenų nėra. Ieškovas dirba įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gauna darbo užmokestį, kuris, VSDFV duomenimis, nėra didelis, minimalus. Ieškovas taip pat yra šios įmonės akcininkas. Ieškovo vardu yra registruota priekaba ir nenaujas automobilis. Ieškovo vardu taip pat yra registruota daug nekilnojamojo turto, registre įregistruoti iš viso 25 vienetai, viename iš jam priklausančių butų ieškovas nurodė savo gyvenamąją vietą. Hipoteka įkeisti keturi vienetai iš šio nekilnojamojo turto, pora vienetų pažymėti su įsipareigojimu neperleisti. Ieškovo vardu taip pat yra registruotas dar vienas butas, vienas gana neseniai statytas namas su valda, taip pat yra bendrai su kitais asmenimis paveldėtų pastatų, daug žemės sklypų. Ieškovas nurodė, kad nekilnojamasis turtas menkavertis. Teismo vertinimu, iš nekilnojamojo turto naudojimo ar realizavimo ieškovas turi galimybę gauti pajamų, ieškovas turtą laiko kaip investicijas, kas parodo tikrai gerą ieškovo turtinę padėtį. Ieškovas nurodė, kad pajamų normaliai pragyventi ir išlaikyti vaikus jam pakanka. Vadovaujantis ieškovo pateiktais duomenimis, ieškovas 2019-2020 metais iš savo įmonės dividendų negavo, nuo savo 2019-2020 metais gautų pajamų mokesčių prievolių neturėjo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovas naudotųsi kokiu nors įmonės vardu registruotu vertingu turtu.

13. Teismo nuomone, nors oficialiai ieškovo pajamos yra mažesnės nei atsakovės, tačiau neįmanoma vertinti, kad ieškovo turtinė padėtis yra blogesnė ar tokia pati kaip ir atsakovės. Priešingai, ieškovo turimas turtas, veikla, rodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra gera, pajamų ieškovui nestinga, dėl ko ieškovo turtinė padėtis vertintina kaip geresnė už atsakovės, todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės po 180 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui. Kadangi ieškovas už kitokį laikotarpį padidinto išlaikymo nereikalauja, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos iki patikslinto ieškinio pateikimo dienos atsakovė nėra skolinga vaikų išlaikymo už šį laikotarpį.

14. Teismo vertinimu, turi būti nustatyta tam tikra privaloma vaikų bendravimo su atsakove tvarka, nes tokiu būdu ieškovas negalės įtakoti vaikų nuomonės, o bendravimas nebus susietas išimtinai su vaikų noru. Pradžioje nustatytina pereinamojo pobūdžio bendravimo tvarka, kadangi reikalinga atkurti vaikų ir motinos bendravimą, kuris fiziškai paskutiniu metu ilgą laiką nevyko. Teismas nustatė skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15. A. A. Č. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022-04-27 sprendimu taikytas laikinąsias apsaugos priemones – nustatytą laikiną atsakovės J. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, taip pat prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2022-04-27 sprendimo dalis dėl išlaikymo iš atsakovės J. Z. nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:

15.1. Atsakovė neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – nustatyti laikiną jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Atsakovė byloje nėra pareiškusi materialinio reikalavimo – nustatyti jos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Pirmosios instancijos teismo nustatyta laikinoji atsakovės bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia šalių nepilnamečių vaikų interesus – ji yra nustatyta atsižvelgiant tik į atsakovės interesus, tačiau nepaisant šalių nepilnamečių vaikų interesų.

Žemesnės instancijos teismas

15.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo turtinė padėtis geresnė nei atsakovės ir jam perkėlė ženkliai didesnę sūnų išlaikymo naštą. Tiek ieškovas, tiek atsakovė yra sveiki, darbingi asmenys, dirbantys ir gaunantys pakankamas pajamas jų pragyvenimui, be šalių nepilnamečių sūnų kitų išlaikytinių neturi. Atsakovės reguliariai gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės nei ieškovo. Nors ieškovas nuosavybės teise valdo ir daugiau nekilnojamojo turto objektų, tačiau, iš teismui pateiktų nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad didžioji dauguma šio nekilnojamojo turto yra menkos vertės, ieškovas nuosavybės teise valdo tik mažą dalį kai kurių nekilnojamojo turto objektų, o dalis jų – yra apsunkinti hipoteka, kas reiškia, kad ieškovas turi skolinių įsipareigojimų. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams 200 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis jau ir taip prisiėmė didesnę šalių nepilnamečių sūnų išlaikymo naštą.

15.3. Nustatydamas atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, teismas nepaisė šalių nepilnamečių vaikų interesų. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečių vaikų nuomonė dėl bendravimo su mama yra susiformavusi išimtinai dėl atsakovės elgesio (jos netinkamo bendravimo su vaikais, netinkamų auklėjimo priemonių naudojimo), vaikų noras atitinka jų interesus, todėl reikalinga nustatyti, kad atsakovė su nepilnamečiais sūnumis bendrauja jiems norint.

Šalies argumentai

15.4. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka švenčių dienomis. Ieškovas įprastai kasmetinių atostogų metų, kurios sutampa su didžiosiomis metų šventėmis, išvyksta su vaikais atostogauti tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Pagal teismo nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ieškovas nebegalės tęsti savo šeimos tradicijų atostogų metu, nes kiekvienais metais per didžiąsias metų šventes bent viena dieną su vaikais turi bendrauti atsakovė. Todėl yra keistina pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais švenčių metu tvarka, nustatant, kad atsakovė su vaikais jiems norint bendrauja lyginiais metais per Šv. Velykų šventes pirmą Šv. Velykų dieną nuo 11 iki 19.00 val. ir nelyginiais metais pirmą Šv. Kalėdų dieną nuo 11.00 iki 19.00 val.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovės bendravimo su vaikais tvarka per vasaros atostogas, įpareigojant atsakovę vos prieš 2 (dvi) savaites informuoti ieškovą apie jos planuojamą bendrauti su vaikais vasaros atostogų metu laiką, yra ydinga. Ieškovas vasaros atostogas su vaikais planuoja iš anksto, gerokai anksčiau nei likus 2 savaitėms iki atostogų, todėl atsakovės informavimas apie jos planuojamą bendravimo su vaikais vasaros atostogų laiką gali sujaukti ieškovo ir šalių vaikų planus, o atsakovei sudaryti galimybę piktnaudžiauti šia padėtimi.

15.6. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad ieškovo patikslintas ieškinys yra tenkintas 67 proc., o netenkintas 33 proc., nepagrįstai tokiomis proporcijomis skirstė ir bylinėjimosi išlaidas – t. y. neįvertino to, kad atsakovės priešieškinis ieškovui yra atmestas visa apimtimi. Todėl ieškovui iš atsakovės yra priteistinos ne 67 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų, o 83 proc. (t. y. 2 972,97 Eur), o atsakovei iš ieškovo yra priteistina 17 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų nuo realiai šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų sumos.

15.7. Atsakovė dalyvavo ir dalyvauja ne viename teisminiame procese, o taip pat savo teises siekia apginti kitose institucijose, ir ją atstovauja ir atstovavo (gynė) tas pats advokatas. Atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie jos patirtas išlaidas patvirtina, kad didelė dalis jų buvo patirtos ne šios bylos procese.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. Z. prašė ieškovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į ieškovo apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Nors laikinosios apsaugos priemonės teismo sprendimu taikytos nesant atsakovės prašymo, tačiau teismas tokio pobūdžio bylose turi būti aktyvus, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sudaro vaikams galimybes bendrauti su mama.

16.2. Šiai dienai ginčo šalims nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra mažiausiai du kartus didesnė; byloje jokių tikslių duomenų apie ieškovo įsipareigojimus savo kreditoriams nėra. Ieškovo gaunamo mėnesinio darbo užmokesčio nepakanka net jo paties deklaruojamam vaikų išlaikymui, tai pat savo pragyvenimui ir turto išlaikymą. atsižvelgiant į teismo sprendimu nustatytą vaikų ir jų mamos bendravimą tvarką, išlaikymo dydis parinktas adekvačiai.

16.3. Nesutinka, kad bendravimo tvarka būtų grįsta išimtinai vaikų noru bendrauti su mama, nes pats ieškovas nesiekia, kad vaikai bendrautų su mama, nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos, toliau kaltina atsakovę smurtavimu prie vaikus.

Šalies argumentai

17. Atsakovė J. Z. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo A. Č. ieškinį atmesti, o atsakovės J. Z. priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas neatkreipė dėmesio į argumentą, dėl kurio apeliantė nesutiko su ieškovo pareikštu ieškiniu dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo. Ieškovas nuo pat ginčo šalių santuokos iširimo manipuliavo vaikų silpnybėmis, sąmoningai nuteikinėjo vaikus prieš jų mamą ir netgi formavo J. Č. kūdikystės prisiminimus apie tariamą mamos smurtavimą. Teismas ginčą išnagrinėjo formaliai, neanalizuodamas tikrųjų vaikų poreikių, nesprendė, ar vaikų valia dėl noro gyventi kartu su tėvu neprieštarauja jų interesams. Nenatūrali vaikų pozicija dėl santykių su mama yra susiformavusi išimtinai dėl ieškovo kaltės, dėl piktnaudžiavimo tėvų valdžia. Taigi, nagrinėdamas ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti, ar vaikų noras gyventi su tėvu neprieštarauja jų interesams, bet to nedarė, ir dėl to priėmė neteisingą bei vaikų geriausių interesų neužtikrinantį procesinį sprendimą.

17.2. Apeliantė buvo išteisinta dėl fizinio ir psichinio smurtavimo pieš savo vaikus dėl įrodymų trūkumo ir dėl nukentėjusiųjų duotų parodymų nepatikimo. Kasacinės instancijos teismui konstatavus, jog fizinis ir psichinis smurtas vaikų atžvilgiu nebuvo naudotas, pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje tuos pačius „veiksmus“ pripažino buvus (objektyviąja prasme) ir įvertino kaip netinkamą elgesį vaikų atžvilgiu. Tai negali būti laikoma teisėta teismo pozicija.

17.3. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu remtis baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gautais ekspertizių aktais bei pačių ekspertų apklausomis. Teismas galėjo remtis tik kasacinės instancijos teismo nutartimi, bet ne pats savarankiškai vertinti ekspertų išvadų reikšmę. Pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad vaikai apie mamos elgesį sakė tiesą, kai kasacinės instancijos teismas jau yra padaręs kardinaliai priešingas išvadas, iš principo negali būti laikoma teisėta.

17.4. Teismas ignoravo Šiaulių miesto savivaldybės Socialinių paslaugų centro psichologės paaiškinimus, Pagalbos šeimai tarnybos pagalbos planu Nr.36 (toliau tekste - Planas) nustatytus įpareigojimus ieškovui, ir Šiaulių apygardos teismo psichologės 2021-10-28 rašte teismui nurodytas išvadas. Teismo išvados apie vaikų nenorą bendrauti su savo mama ir, kad bendravimas socialinių paslaugų centre jiems buvo nepriimtinas, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Ieškovas liko abejingas siūlomai profesionalų pagalbai, nesprendė savo psichologinių problemų, ir ne tik nedėjo pastangų, kad vaikai norėtų susitikti bei bendrauti su savo mama, bet sąmoningai juos nuteikinėjo, visa ko rezultatas buvo užfiksuotas Šiaulių apygardos teismo psichologės 2021-10-28 išvadoje.

17.5. Teismas nevertino, kokią įtaką vaikų ir motinos tarpusavio santykiams daro tėvas, neanalizavo, ar jis tinkamai įgyvendina savo pareigas ir kokia yra tikroji vaikų nenoro bendrauti su mama priežastis. Teismas nesirėmė ne tik galimai subjektyviais ginčo šalių paaiškinimais, bet ir nešališkų trečiųjų asmenų išsakyta pozicija, kaip jie iš šalies matė bei suprato A. Č. ir jo tėvų tarpusavio šeimyninių santykių raidą. Ieškovas sistemingai nuteikinėjo vaikus prieš savo mamą, formavo jų atsiminimus apie neva patirtą mamos smurtą, besąlygiškai palaikydavo vaikus, nors jų norai ir buvo priešingi geriausiems vaiko interesams, nebuvo reiklus, vaikus lepino.

17.6. Teismas paviršutiniškai vertino situaciją, kai 2019-03 mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo ieškovo smurtavimo sūnaus A. Č. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo trumpa išvada, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nors priešingai nei apeliantės atžvilgiu, kuri buvo išteisinta, ieškovo elgesį sūnaus atžvilgiu buvo tiesiog būtina įvertinti kaip netinkamą auklėjimą.

Atsiliepimas

18. Atsiliepimu į atsakovės J. Z. apeliacinį skundą ieškovas A. Č. su atsakovės reikalavimais nesutiko. Atsiliepimas į atsakovės apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

18.1. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių – ieškovo vykdomo sistemingo vaikų nuteikinėjimo prieš atsakovę – neįrodė, nenurodė konkrečių manipuliavimo ir nuteikinėjimo faktų, jų neįrodė ir neįrodinėjo bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu.

18.2. Nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas nevykdė 2019-02-01 pagalbos šeimai plano rekomendacijų – psichologinės pagalbos vaikams teikimo. Byloje esanti 2019-03-05 pažyma iš VšĮ Socialinių inovacijų centras patvirtina, kad šalių vaikams, atsižvelgiant ir į aukščiau minimas rekomendacijas, buvo teikiama psichologinė pagalba dėl emocinio ryšio atkūrimo su apeliante.

18.3. Išteisinamojo nuosprendžio apeliantės atžvilgiu priėmimas savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantė neatliko jokių neteisėtų veiksmų vaikų atžvilgiu. Ieškovo įsitikinimu, išteisinamasis nuosprendis atsakovės atžvilgiu nepaneigia jos naudoto smurto vaikų atžvilgiu.

18.4. Objektyviausi įrodymai, dėl ko susiformavo vaikų tokia nuomonė, yra Šiaulių apygardos teismo psichologės atlikta vaikų apklausa ir apklausos stenograma. Susiformavusi vaikų nuomonė dėl gyvenamosios vietos su ieškovu ir bendravimo su atsakove yra natūrali vaikų reakcija į motinos elgesį su jais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

20. Nagrinėjamu atveju klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas išsprendė ne nutartimi (CPK 147 straipsnis), o sprendimu, nurodė, kad sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo galutinio įsiteisėjimo. Pagal CPK 151 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyvaujantys byloje asmenys atskiruoju skundu gali skųsti aukštesnės instancijos teismui. Šiuo atveju teismas nurodė, kad sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, t. y., teismas neišskyrė ir nenurodė kitokios sprendimo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurios, kaip minėta, galioja nuo teismo sprendimo priėmimo iki sprendimo įsitesėjimo, apskundimo tvarkos.

21. Apeliantas dėl sprendimo dalies taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2022-05-04 padavė atskirąjį skundą (DOK-26024), o sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dydžio, nustatytos atsakovės bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apskundė 2022-05-27 apeliaciniu skundu (DOK- 31754).

22. Klausimą dėl apeliacinio skundo priėmimo pagal CPK 315 straipsnį sprendžia pirmosios instancijos teismas. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas; pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas.

23. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas ieškovo pateiktus abu procesinius dokumentus laikė apeliaciniais skundais dėl 2022-04-27 sprendimo, juos priėmė ir 2022-06-23 išsiuntė nagrinėti apeliacine tvarka. Susiklosčius tokiai situacijai byloje, kai skundžiamu sprendimu teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė iki skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo (t. y. įsiteisėjus sprendimui, sprendimo dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebesukels jokių teisinių pasekmių), atsižvelgęs į tai, kad bylos peržiūrėjimas apeliacine tvarka yra sudėtinė asmens teisės į teisminę gynybą dalis, siekdamas užtikrinti proceso dalyvių teises, apeliacinės instancijos teismas nagrinėja 2022-05-27 apeliacinį skundą ir taip pat pasisako dėl 2022-05-04 atskirojo skundo argumentų.

24. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, iš motinos nepilnamečiams vaikams priteistas periodinis išlaikymas ir nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

26. Ieškovas A. Č. 2022-10-07 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priimti naujai pateikiamus įrodymus: medžiagą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, patvirtinančią atsakovės pastangų bendrauti su vaikais nedėjimą, aktualiausią vaikų nuomonę ir jos susiformavimo priežastis ir tai, kad ieškovas skatina vaikus bendrauti su motina. Teigia, kad šie įrodymai atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes gauti tik 2022-06-30, o dalis pateiktų dokumentų surašyti po pirmosios instancijos teismo sprendimo.

27. Atsakovė J. Z. 2022-10-10 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą išreikalauti iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-1490-1119/2022 2022-09-29 vykusio teismo posėdžio garso įrašą ir jį prijungti prie nagrinėjamos bylos. Nurodo, kad minėtas teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, jog 2021-10-15 vykusio vaikų susitikimo su psichologe metu buvo daromas garso įrašas.

28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą). Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas). Kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213).

29. Pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. Nors CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015).

30. Abi šalys prašo prijungti įrodymus, atsiradusius jau po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Ieškovas prašo prijungti duomenis iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, dėl kurių ieškovo atstovas kreipėsi į VTAS 2002-06-10, t.y. šių duomenų gavimas inicijuotas jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsakovės prašomas prijungti įrodymas – 2022-09-29 kitos civilinės bylos Nr. e2-1490-1119/2022 nagrinėjimo metu vykusio teismo posėdžio įrašas. Nurodytos civilinės bylos (dėl ieškovo laikino tėvo valdžios apribojimo) nagrinėjimas nėra pasibaigęs, atsakovė apeliaciniame skunde nekėlė klausimo dėl vaikų nuomonės išklausymo proceso, savo apeliacinio skundo argumentus grindė aptariamos vaikų nuomonės išklausymo išvadomis, nors bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas buvo teikęs nuomonės išklausymo įrašo stenogramą, tai reiškia, kad jau tuo metu atsakovei buvo žinomas faktas, kad nuomonės išklausymo metu galimai buvo darytas garso įrašas, tačiau apeliaciniame skunde šis argumentas nekeltas.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, 2022-09-29 teismo posėdžio įrašo bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenų, gautų po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, priėmimas šiuo atveju reikštų, jog apeliacinės instancijos teismas išeitų ne tik už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį nagrinėjimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnis), bet ir imtųsi tirti naujus, pirmosios instancijos teisme nenagrinėtus faktus, grindžiamus naujais įrodymais, todėl atsisakytina tenkinti ieškovo ir atsakovės prašymus dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo sprendimu nutraukta ieškovo A. Č. ir atsakovės J. Č. (dabar - Z.) santuoka, šalių nepilnamečių vaikų A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. Z., nustatyta ieškovo bendravimo su vaikais tvarka bei sutarta, kad atsakovas nepilnamečiams vaikams teiks periodinį išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. 2018-02-23 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu A. Č..

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021-06-30 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė pakeisti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-12-17 nuosprendį: panaikino nuosprendžio dalį, kuria J. Č. padaryta nusikalstama veika iš BK 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 5 punktų perkvalifikuota į BK 140 straipsnio 3 dalį, J. Č. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamąją bylą pagal BK 140 straipsnio 3 dalį J. Č. nutraukė, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; panaikino nuosprendžio dalį dėl 1650 Eur išlaidų advokatui, atstovavusiam teisme nepilnamečiams nukentėjusiesiems, priteisimo; kitą Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020-12-17 nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Dėl teismo sprendimu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių

34. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendimu iki jo įsiteisėjimo nustatė laikinąsias apsaugos priemones - laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – nes atsakovė tokio prašymo byloje net nebuvo teikusi.

35. Nors ir sutiktina su ieškovo argumentu, kad laikinosios apsaugos priemonės iki sprendimo įsiteisėjimo dienos buvo pritaikytos paties teismo iniciatyva, tačiau CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

36. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimu nustatyta laikina atsakovės bendravimo su vaikais tvarka iki sprendimo įsiteisėjimo užtikrina atsakovei kelių valandų susitikimą su vaikais dvi dienas per mėnesį, todėl atmestini ieškovo argumentai, kad taip pažeidžiami vaikų interesai, nes tokios apimties bendravimas vertintinas kaip minimalus ir užtikrinantis vaikų teisę matytis su savo motina dar nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

37. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; kt.) – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, jog iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-269/2013; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; 2003 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; kt.).

38. Kasacinio teismo praktikoje neapibrėžta, koks aplinkybių dėl vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas vertintinas kaip esminis, tačiau pagal pateikiamus pavyzdžius tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

39. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo yra vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

40. Vaiko interesus kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (J. T. vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

41. Taigi sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš vertintinų aplinkybių, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

42. Tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

43. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad nors 2014-06-30 Šiaulių apylinkės teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, tačiau faktiškai vaikai nuo 2018 metų vasario mėnesio gyvena su ieškovu. Tai reiškia, kad, sprendžiant klausimą dėl vaikų gyvenamosios vietos palikimo su atsakove, iš esmės sprendžiamas klausimas dėl faktinės vaikų gyvenamosios vietos, kurioje vaikai gyvena daugiau nei ketverius metus, pakeitimo.

44. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su teismo išvadomis, kad jos elgesys su vaikais buvo netinkamas. Pirmosios instancijos teismo išvados apie galimai netinkamą ieškovės elgesį su vaikais (sprendimo 35-36 pastraipos) grindžiamos daugiau bendrojo pobūdžio nuomone ir vertinimu, kad vaikai galimai gal ir hiperbolizavo atsakovės veiksmus, tačiau kai kas negatyvaus vaikų ir atsakovės santykiuose vis dėl to yra vykę. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas galimai netinkamo atsakovės elgesio nekonkretizavo, o nurodė prielaidas apie tokį elgesį. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas kaip įrodomąją reikšmę turinčius vertino ir kaimynės L. P. baudžiamojoje byloje teiktus parodymus, kurie jau pačioje baudžiamojoje byloje teismo vertinti kritiškai dėl konfliktiškų tarpusavio santykių su atsakove. Teismo išvada, kad kaimynams būtų neįtikinama sugalvoti apie atsakovę nebūtus dalykus, vertintina kaip prielaida, nepagrindžianti ieškovės realaus elgesio su savo vaikais, tuo labiau, kad pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai dėl atsakovės elgesio su vaikais yra prieštaringi. Nors nagrinėjamoje byloje ir yra užfiksuotos vaikų rašytinės nuomonės apie galimai netinkamą ieškovės elgesį su jais iki bylos iškėlimo, tačiau įvertinus tai, kad 2021-06-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi baudžiamoji byla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį atsakovės atžvilgiu buvo nutraukta ir nutartimi konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo ji pagrįstai išteisinta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 1,3,5 punktus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti apie akivaizdžiai netinkamą atsakovės elgesį su nepilnamečiais vaikais.

45. Ir vis dėl to, nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės elgesio su vaikais vertinimo laikotarpiu iki bylos iškėlimo, tačiau konstatuotina, kad teismas pagrįstai nustatė vaikų gyvenamąją vietą su ieškovu.

46. 2018-02-23 teismo nutartimi, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, konstatuota, kad vaikai faktiškai su tėvu gyveno dar iki šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tai reiškia, kad nepilnamečiai vaikai su ieškovu gyvena nuo 2018 metų vasario mėnesio, t. y. daugiau nei ketverius metus. Iš bylos duomenų matyti, kad vaikai nuo pat pradžių, t. y. nuo 2018 metų reiškė nuoseklią nuomonę norintys gyventi su ieškovu, o su mama norintys matytis. Šiuo metu nepilnamečiam vaikui A. Č. yra (duomenys neskelbtini) metų, J. Č. – (duomenys neskelbtini) metų. 2021-10-15, kuomet buvo organizuotas vaikų susitikimas su Šiaulių apygardos teismo psichologe, siekiant išsiaiškinti vaikų nuomonę dėl gyvenamosios vietos nustatymo, vaikams atitinkamai buvo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, t.y. vaikai buvo tokio amžiaus, kad galėtų adekvačiai vertinti savo norus ir teikti jų realią būseną atitinkančius paaiškinimus, vaikai taip pat nedviprasmiškai nurodė norintys gyventi su ieškovu, nurodė nenorintys nieko keisti, komunikavo apie pilną poreikių patenkinimą ir pasirūpinimą jais. Vaikų nekintantį norą gyventi su tėčiu nuosekliai patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. vaikų rašytinė pozicija dėl gyvenimo su tėvu, pokalbis su A. Č., teismo psichologės 2018 metais atlikta vaikų apklausa.

47. Atsakovė apeliaciniame skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu tenkinti ieškovo reikalavimą pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą grindžia argumentu, kad teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, jog ieškovas manipuliuoja vaikais, nuteikinėja juos prieš atsakovę ir tai turėjo lemiamos reikšmės vaikų nuomonei dėl gyvenimo su ieškovu. Atsakovė remiasi aukščiau nurodyta Šiaulių apygardos teismo psichologės išvada, kurioje užsimenama, jog tai, kad vaikai motinos figūrą charakterizuoja neigiamai, didžiąja dalimi yra suformuota pagal artimiausių šeimos narių poziciją.

48. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien aplinkybės, kad vaikų požiūris į mamą, gali būti įtakotas ir neigiamo ieškovo požiūrio į ją, nepakanka konstatuoti, kad ieškovas nesugeba dorai auklėti ir tinkamai prižiūrėti vaikų. Akivaizdu, kad abi šalys viena kitos atžvilgiu yra konfliktiškos, neigiamai atsiliepia viena apie kitą ir tai veikia vaikus visapusiškai, tačiau tai nepaneigia byloje esančių įrodymų, kad vaikai, daugiau nei ketverius metus gyvendami su ieškovu, turi puikias gyvenimo sąlygas, nusistovėjusią dienos rutiną, lanko sporto užsiėmimus, ieškovas aktyviai dalyvauja vaikų gyvenime, vaikai pozityviai atsiliepia apie gyvenimą su ieškovu, iš ko galima daryti išvadą, kad su tėvu vaikams jau yra susiformavę ilgalaikiai glaudūs ryšiai, vaikai jaučia pamatinio saugumo jausmą gyvendami su tėčiu, tad teismas padarė pagrįstą išvadą, kad geriausiai vaikų interesus užtikrintų būtent gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu.

49. Ir priešingai, gyvenamosios vietos palikimas su atsakove šiuo metų reikštų ženklų vaikų rutinos sutrikdymą bei vaikų nuomonės ignoravimą. Iš byloje esančių duomenų, vaikų nuomonės išklausymo, Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktų pokalbių su vaikais išrašų matyti, kad ryšys su atsakove šiuo metu nėra tvirtas, vaikai reiškia norą su mama matytis periodiškai, tačiau ne nuolat gyventi, tad, nors atsakovė ir demonstruoja siekį visapusiškai rūpintis vaikais, tačiau vaikams jau daugiau nei ketverius metus gyvenant su tėvu, esant aiškiam ir nuosekliam vaikų norui gyventi su ieškovu, esant duomenims, kad atsakovas tinkamai rūpinasi vaikų poreikiais, nusistovėjusi vaikų gyvenimo rutina vaikus tenkina visapusiškai, spręstina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiks vaikų interesus. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirinko išsaugoti susiklosčiusią situaciją, jos stabilizavimo kelią, bei pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas keisti nepilnamečių vaikų A. Č. ir J. Č. gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

50. Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, turėjo nurodyti, kad ji taikoma tik esant pačių nepilnamečių vaikų norui, nes vaikų nuomonė dėl bendravimo su mama susiformavo tik dėl atsakovės elgesio.

51. CK 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

52. Kasacinis teismas, apibendrindamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, išskiria šiuos tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, bendravimo su juo pagrindinius principus: 1) bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus, 2) kurių vienas pagrindinių yra palaikyti saugų, tiesioginį ir pastovų ryšį su atskirai gyvenančiu tėvu (motina); 3) tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam su vaiku, teismas gali abiem tėvams ar vienam iš jų taikyti sankcijas dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos nevykdymo ar netinkamo vykdymo, jei tai geriausiai atitinka vaiko interesus; 4) tais atvejais, kai dėl vienų ar kitų priežasčių tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis, per tarpininką ar kitokios formos tėvo (motinos) ir vaiko šeiminių ryšių palaikymas; 5) teismas, nustatydamas tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje, todėl net ir tuo atveju, jei dėl vienų ar kitų priežasčių vaiko bendravimas su tėvu (motina) šiuo metu gali būti komplikuotas, teismas turi vertinti, ar bendravimo ribojimas nepakenks vaiko interesams žiūrint toliau į ateitį; 6) vis dėlto teismas turi įvertinti, ar jo nustatoma tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka bus realiai įgyvendinama, todėl tais atvejais, kai vaikas išreiškia kategorišką priešiškumą bendravimui su tėvu (motina), turi būti stengiamasi nustatyti tokio priešiškumo priežastis, tėvo (motinos) ir vaiko tarpusavio santykius iki sprendimo priėmimo ir jų pokytį sprendimo vykdymo metu; 7) vaikai patiria emocinę žalą ne tik dėl nuolat besitęsiančių tėvų konfliktų, bet ir dėl jiems, jų nuomonės svarbai primetamos tėvų atsakomybės už bendravimo tvarkos (ne)vykdymą, todėl teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo ir jo intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina), jį saugoti ir plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021, 34 punktas).

53. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, kad bendravimo su vaikais tvarka būtų nustatoma jos laikymąsi tiesiogiai susiejant tik su vaikų noru matytis su mama. Kaip jau minėta, abi šalys konfliktiškos ir taip tik sunkinamos vaikų galimybės nevaržomai bendrauti vaikams su abejais tėvais. Vaikų nuomonės išklausyme, kurį atliko Šiaulių apygardos teismo psichologė, užfiksuota, kad vaikai rodo norą bendrauti su mama, neišreiškia kategoriško priešiškumo mamai. Esant konfliktiškiems tėvų santykiams, aiškiai apibrėžta bendravimo su vaikais tvarka, nustatant konkretų laiką ir datas, leidžia šalims išvengti papildomų ginčų bei sukuria vaikams sąlygas palaikyti tiesioginį ir pastovų ryšį su mama. Esant tiksliai bendravimo tvarkai ieškovas privalo jos laikytis, skatinti vaikus bendrauti su atsakove, o atsakovė turi siekti pilnavertiškai išnaudoti jai suteiktą laiką bendrauti su vaikais.

54. Ieškovo apeliaciniu skundu prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka grindžiama išimtinai vaikų noru matytis ir bendrauti su mama. Byloje esantys duomenys leidžia manyti, kad šiuo metu vaikai identifikuojasi su tėčiu, yra įtakoti jo nuomonės apie atsakovę, tačiau tokia vaikų pozicija nėra lemiamas kriterijus jų bendravimą susieti su vaikų asmenine nuomone. Iš ieškovo paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu matyti, kad ieškovas yra neigiamai nusiteikęs prieš atsakovę, siekia minimalaus atsakovės bendravimo su vaikais ir yra įsitikinęs, jog atsakovė smurtauja prieš vaikus. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka kaip tik eliminuoja tėvo galimybes įtakoti mamos bendravimą su vaikais (jį ribojant ir (ar) akcentuojant išimtinai tik vaikų norą/nenorą bendrauti), nes teismo nustatytoje bendravimo tvarkoje nustatytais periodais jis privalėtų užtikrinti vaikų buvimą su mama. Tokie privalomi periodai suteikia galimybę atsakovei kurti jos, kaip mamos, autentišką ryšį su vaikais, bendrauti su jais vienasmeniškai ir be kitų asmenų įsikišimo.

55. Teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka siekiama užtikrinti būtent atskirai nuo vaikų gyvenančio vieno iš tėvų, nuoseklų bendravimą ir ryšio išlaikymą. Nors ieškovo ir atsakovės bendravimo būdas ir laiko praleidimo turinys su vaikais galimai skirtingas, tačiau prioritetas teikiamas būtent ryšio su abiem tėvais išlaikymui. Teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka išties tik minimaliai keičia vaikų dienotvarkę, teismas nuosekliai periodiškai didina atsakovės bendravimo su vaikais trukmę (nuo kelių valandų kas antrą šeštadienį iki dviejų pilnų savaitgalių per mėnesį), netrikdo jų mokymosi ir popamokinės veiklos, ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip visapusiškai užtikrinama galimybė nepilnamečiams vaikams atkurti ryšį su mama.

56. Jau minėta, kad tokio pobūdžio bylose esminis yra prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai, nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku, ar skyriumi. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o neretai ir sunkiausia - užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams lygios (CK 3.156 straipsnis), visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, šalys privalo suderinti tarpusavyje, teikdami prioritetą vaiko teisėms ir teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju šalims šiuos klausimus derinti tarpusavyje sunkiai sekasi, todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovės ir vaikų bendravimo tvarka, atsižvelgiant į faktinę situaciją ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, pripažintina tinkama.

57. Atmestini ir ieškovo argumentai dėl teismo numatytos bendravimo tvarkos Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų metu, kuomet atsakovei numatyta teisė matytis su vaikais vieną konkrečią šių švenčių dieną. Nors ieškovas ir nurodė, kad tai trikdo jo šeimos tradicijas, nes kiekvienais metais su vaikais išvyksta atostogauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tačiau tokias tradicijas ir reguliarias ieškovo su vaikais keliones patvirtinančių įrodymų byloje nėra pateikta, bendravimo tvarkoje atsakovei skirta tik viena iš šventinių dienų (viena Šv. Velykų diena ir vien Šv. Kalėdų diena), atsakovė taip pat turi teisę į kasmetinį asmeninių švenčių tradicijų kūrimą su savo vaikais, todėl netenkintinas ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo šioje dalyje.

58. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo nustatytos bendravimo tvarkos 7 punktu (dėl vasaros atostogų laikotarpio), motyvuodamas, kad ieškovas vasaros atostogas su vaikais planuoja iš anksto, anksčiau nei likus dviem savaitėms iki atostogų, todėl atsakovei teisės suteikimas informuoti ieškovą prieš dvi savaites gali suardyti visus ieškovo ir vaikų atostogų planus. Ieškovas prašo nustatyti, kad atsakovė turi teisę vaikams norint bendrauti su vaikais 14 kalendorinių dienų jų vasaros atostogų metų (2 kartus po 7 dienas iš eilės); ieškovas ir atsakovė vienas kitą turi informuoti kaip galima anksčiau apie savo suplanuotą bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu laiką; ieškovo ir atsakovės suplanuotam bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu laikui sutampant, su vaikais tais laikotarpiais bendrauja tas iš tėvų, kuris pirmasis informavo kitą tėvą apie savo suplanuotą bendravimo su vaikais vasaros atostogų metu laiką.

59. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ieškovo argumentu taip pat nesutinka. Vien tai, kad ieškovui teismo nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su vaikais nėra visapusiškai ieškovui patogi dėl atostogų derinimo terminų, savaime nereiškia, kad ji pažeidžia kurios nors šalies interesus. Vaikų tėvai visų pirma yra skatinami dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, skatinant vienas kito bendravimą su vaikais, siekiant išsaugoti vaikų ryšį su abiem tėvais. Tesimo nustatyta bendravimo tvarka yra kaip privalomas orientyras, kurio šalys privalo laikytis nesant sutarimo. Teismas neturi tikslo ir galimybės, nustatydamas bendravimo tvarką, aptarti visas galimas gyvenimiškas situacijas ir galimybes. Pirmosios instancijos numatytas dviejų savaičių laikotarpis suderinti vasaros atostogas yra racionalus ir pakankamas. Jei ieškovas įprastai planuoja vasaros atostogas anksčiau, jis turi teisę apie tai pranešti atsakovei, kad ji galėtų į tai atsižvelgti. Minimalūs tarpusavio informavimo terminai bendravimo su vaikais tvarkoje nustatomi siekiant užtikrinti skyrium gyvenančios mamos teisę bendrauti su vaikais ir šiai dienai nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka kaip nors pažeistų vaikų interesus. Todėl šis ieškovo apeliacinio skundo reikalavimas netenkintinas.

Dėl priteisto išlaikymo dydžio nustatymo

60. Ieškovas taip pat nesutinka su teismo priteistu išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžiu. Nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad jo turtinė padėtis yra gerokai geresnė nei atsakovės, ir jam perkėlė ženkliai didesnę sūnų išlaikymo naštą.

61. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

62. Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto kiekvieno vaiko mėnesio išlaikymo lėšų dydžio – po 515 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį. Teismas tinkamai nustatė, kad gaunama 70 Eur išmoka (šiuo metu indeksuotas vaiko išmokos dydis yra 80 Eur) yra atimama iš bendros vaiko poreikių sumos. Tad spręstinas klausimas dėl 435 Eur išlaikymo sumos paskirstymo šalims. Ieškovas iš atsakovė prašė priteisti po 200 Eur kiekvienam vaikui periodinių išmokų kas mėnesį, tai reiškia, kad ieškovas jau ieškiniu prisiėmė didesnę išlaikymo pareigą, sutikdamas teikti 235 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui.

63. Pirmosios instancijos teismas geresnę ieškovo turtinę padėtį nustatė įvertinęs, kad nors darbinės ieškovo pajamos ir yra mažesnės, tačiau ieškovo turimas nekilnojamasis turtas ir veikla rodo, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Ir nors apeliacinės instancijos teismas ir sutinka, kad pagal šalims priklausančio nekilnojamojo turto apimtį ieškovas jo turi santykinai daugiau, ir jo turtinė padėtis yra geresnė, tačiau ieškovas jau pačiu ieškinio reikalavimu prisiėmė sau didesnę išlaikymo dalį. Kaip jau minėta, atsakovė neginčijo vaikų išlaikymo poreikių apimties. Savo ruožu atsakovė tai pat nuosavybės teise valdo žemės sklypą, turi gyvenamąjį būstą ir jos reguliarias darbines pajamas sudaro apie 1500 Eur, ji yra darbinga, išlaikymo dydžio dalis, kurią ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vertintina kaip nedidelė ir atsakovė pagal savo gaunamas pajamas yra visiškai pajėgi mokėti tokio dydžio išlaikymą. Vien tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, savaime nereiškia, kad atsakovės, kuri pagal savo finansines galimybes galinti mokėti prašomo dydžio išlaikymą, išlaikymo dalis turi būti dar labiau mažintina.

64. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, o nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su atsakove, vertintina kaip nedidelės apimties, t.y. palaipsniui ir ilgainiui atsakovė su vaikais praleis kas antrą savaitgalį, po vieną didžiųjų švenčių dieną ir dvi savaites vasaros atostogų, bendravimo tvarka neapima darbo dienų, visų likusių vaikų atostogų. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant iš atsakovės priteistino išlaikymo dydžio klausimą, turi būti įvertinta ir aplinkybė, kad šalių nepilnamečiai vaikai su ieškovui praleis faktiškai gerokai daugiau laiko, todėl dar didesne dalimi mažinti atsakovės išlaikymo pareigą vaikams nėra pagrindo.

65. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė gauna pakankamas darbines pajamas, kad galėtų teikti vaikams prašomo dydžio išlaikymą, neturi kitų išlaikytinių ir finansinių įsipareigojimų, įvertinus, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė ir jis prie vaikų išlaikymo prisidės didesne dalimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės po 180 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui, nepagrįstai dar labiau sumažino ir taip mažesnę atsakovės teikiamo išlaikymo dalį nepilnamečiams vaikams. Dėl to ši sprendimo dalis keistina, tenkinant ieškovo ieškinio dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisiant po 200 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl bylos baigties

66. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas, visiškai tenkinant ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o likę ieškovo apeliacinio skundo reikalavimai atmestini, atsakovės apeliacinis skundas netenkintinas. Atsižvelgiant į tai, pakeistinas ir teismo sprendimu nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67. Ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, neteisingai įvertina reikalavimų patenkinimo proporcija, neatsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis atmestas visa apimtimi, kad dalis atsakovės atstovo pateiktų sąskaitų nėra už teisines paslaugas, suteiktas šioje byloje. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė pozicijos dėl šio ieškovo argumento neteikė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją, tačiau netinkamai nustatė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį. Vis dėl to, pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, kinta ir pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimo išlaidų paskirstymas.

68. Šiuo atveju atsakovės priešieškinis atmestas visa apimtimi, visiškai patenkintas ieškovo reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, visiškai patenkintas reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarka numatyta gerokai platesnė, nei prašė ieškovas, tad sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bendravimo tvarkos reikalavimas tenkintas iš dalies mažesniąja dalimi. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintas maždaug 30 proc. (100 proc. jei būtų tenkinta visiškai pagal ieškovo bendravimo tvarkos reikalavimą). Sutiktina, kad vienas reikalavimas prilygintinas 33,3 proc., tad laikytina, kad ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti 77 proc. (33,3+33,3+(33,3x30 proc.)). Pritartina pirmosios instancijos teismo motyvui, kad matematiškai nustatyti tikslios proporcijos neįmanoma, nes procesas truko ilgai, abi šalys byloje teikė daug procesinių prašymų, kas sudarė dalį bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos pasiskirstytinos atsižvelgiant į šalių pagrindinius reikalavimus byloje, nevertinant jų atskirų procesinių prašymų rezultatų.

69. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 3581,90 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, tad ieškovui iš atsakovės priteistina 77 proc. šių išlaidų, t. y. 2758,06 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteistina 23 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė teikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas.

70. Sutiktina su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad ne visos pateiktos sąskaitos išrašytos už bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje. 2019-04-18 sąskaita Nr.(duomenys neskelbtini) išrašyta už rengimąsi 04.01 vyksiančiam teismo posėdžiui ir atstovavimas jame, gautų dokumentų analizę, tolimesnių veiksmų planavimą ir konsultavimą, raštų rengimą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą. Iš LITEKO duomenų matyti, kad 2019-04-01 byloje nebuvo paskirtas teismo posėdis, žodinio proceso būdu teismo posėdis nevyko nei artimiausiomis dienomis, todėl laikytina, kad 375,00 Eur išlaidos pagal šią sąskaitą faktūrą nelaikytinos atsakovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis.

71. 2019-02-28 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už rengimąsi teismo posėdžiui ir atstovavimą jame, įrodymų teismui teikimą, kliento konsultavimą, prašymų teismui rengimą, kliento interesų atstovavimą Vaiko teisių apsaugos tarnyboje. Nors šioje sąskaitoje didžiąja dalimi įtrauktos išlaidos, patirtos šio bylos nagrinėjimo metu, tačiau išties kliento atstovavimas Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje nėra laikytinos šios bylos bylinėjimosi išlaidomis, todėl šios sąskaitos suma mažintina dviejų darbo valandų verte ir laikytina, kad pagal šią sąskaitą atsakovė patyrė 1140 Eur išlaidas.

72. 2019-06-06 išrašyta sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) už dokumentų analizę, kliento konsultacijas, rengimąsi ekspertų apklausoms, atstovavimą teisme, rengimąsi teismo posėdžiams. Šioje byloje ekspertai nebuvo apklausti ir teismo posėdžiai byloje žodinio proceso tvarka nevyko, nes byla buvo sustabdyta, tad šios išlaidos taip pat nepriskirtinos prie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų (800 Eur).

73. 2019-10-01 sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) išrašyta už kliento konsultavimą, atstovavimą teisme, dokumentų analizę ir skundo teikimą, sąskaitoje nėra konkretizuoja už kokį konkrečiai skundą suformuota sąskaita, o iš LITEKO duomenų matyti, kad nei iki sąskaitos išrašymo, nei artimiausiu metu po jos, atsakovė neteikė byloje jokio skundo, tad šios 350 Eur išlaidos taip pat neįtrauktinos į bendrą atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą. Laikytina, kad šioje byloje atsakovė patyrė iš viso 5430 Eur išlaidų, tad iš ieškovo atsakovei priteistina 1466,10 Eur (27 proc.) pirmosios instancijos bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinį įskaitymą, iš atsakovės ieškovui priteistina 1291,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

74. Taip pat iš atsakovės valstybei priteistina 23 Eur žyminio mokesčio už patenkintą ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.

75. Pirmosios instancijos teisme susidarė 41,17 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Iš atsakovės valstybės naudai priteistina 31,70 Eur, o iš ieškovo 9,47 Eur šių išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

76. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis).

77. Iki bylos nagrinėjimo ieškovas pateikė rašytinius duomenis apie patirtas 1 355,20 Eur išlaidas apeliacinėje instancijoje ir 114,00 Eur sumokėtą žyminį mokestį. Šias išlaidas sudaro: 169,40 Eur už atskirojo skundo rengimą, 508,20 Eur už apeliacinio skundo rengimą, 677,60 Eur už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą. Apeliacinio skundo reikalavimais ieškovas prašė panaikinti teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakeisti teismo nustatytą bendravimo tvarką, padidinti išlaikymo dydį ir pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas tenkino tik reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir iš dalies tenkino reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Laikytina, kad ieškovo apeliacinis skundas patenkintas apytiksliai 40 procentų, todėl iš atsakovės ieškovui priteistina 40 proc. sumokėto žyminio mokesčio ir 40 proc. išlaidų už atskirojo skundo ir apeliacinio skundo rengimo išlaidas (316,64 Eur).

78. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė 94 Eur žyminio mokesčio ir 2323,20 Eur išlaidų už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimą, iš kurių: 1542,00 Eur už apeliacinio skundo rengimą, 435,60 Eur už atsiliepimą į atskirąjį skundą ir 435,60 už atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsakovės apeliacinis skundas atmestas visa apimtimi, tad iš jos nepriteistinos išlaidos už apeliacinio skundo rengimą. Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą 40 proc. atsakovei iš ieškovo priteistina 60 proc. jos patirtų išlaidų už atsiliepimų į atskirąjį skundą ir ieškovo apeliacinį skundą, t.y. iš viso 522,72 Eur.

79. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestas, iš atsakovės ieškovui priteistinos ieškovo patirtos išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą rengimą (677,60 Eur).

80. Taigi iš viso atsakovei iš ieškovo priteistina 522,72 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Iš atsakovės ieškovui priteistina 994,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Sudengus priešpriešinius reikalavimus iš atsakovės ieškovui priteistina 471,52 Eur apeliacinės instancijos bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. balandžio 27 d. sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams ir dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti:

Priteisti iš atsakovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. Č. ir J. Č. po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo patikslinto ieškinio teismui pateikimo dienos 2021-11-16 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1291,96 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt vieną eurą 96 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio ir 31,70 Eur (trisdešimt vieną eurą 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 9,47 Eur (devynis eurus 47 ct) pašto išlaidų.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 471,52 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 52 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrenaStasiūnienė