- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-21-896/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22595-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei,
apeliantei V. G., jos atstovei advokatei S. M.-Š.
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. G. ir trečiojo asmens V. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2001-1106/2021 pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei pagal D. G. patikslintą priešieškinį S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, trečiasis asmuo V. G., institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. G. (toliau – ir ieškovas) prašė: 1) nutraukti jo ir atsakovės D. G. (toliau – ir atsakovė) santuoką dėl atsakovės kaltės, 2) palikti atsakovei ikisantuokinę pavardę, 3) priteisti ieškovui 1,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 190 Eur vertės, o ieškovą įpareigoti sumokėti atsakovei 1 095 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, 4) įpareigoti ieškovą ir atsakovę solidariai vykdyti piniginę prievolę kreditorei V. G..
2. Ieškinyje nurodė, kad pirmaisiais santuokos metais jų santykiai buvo geri. Vėliau išryškėjo charakterių skirtumai, ėmė kilti konfliktai. Santykiai ypač pablogėjo po dukters gimimo. Sutuoktinė vartojo prieš jį psichologinį smurtą, žemino jį ir jo šeimos narius. Jos motina taip pat vartojo psichologinį smurtą, o jos brolis fizinį smurtą. 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas darbe patyrė traumą. Jam gydantis ligoninėje, sutuoktinė jo nelankė, o, grįžus į namus, pradėjo reikalauti, kad jis išsikraustytų. 2017 m. sausio mėnesį sutuoktinės reikalavimu pasidalino santaupas, laikytas banke. 2017 m. balandį ketino pradėti ruošti procesinius dokumentus dėl santuokos nutraukimo, tačiau to nepadarė, nes sutuoktinė grasino jam, kad negalės matytis su dukra. 2018 m. rugsėjį buvo paruošti dokumentai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tačiau sutuoktinė jų nepasirašė. V. G. 2015 m. rugsėjo mėnesį paskolino jiems 20 000 Eur žemės sklypui pirkti. Pinigus pervedė į pardavėjo sąskaitą. Jis buvo išdavęs V. G. įgaliojimą jų vardu nupirkti žemės sklypą. Jų turtinė prievolė V. G. yra solidari.
3. Atsakovė patikslintu priešieškiniu prašė: 1) nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, 2) palikti santuokines pavardes, 3) priteisti iš ieškovo 1 000 Eur neturtinę žalą, 4) ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 225,16 svarų dydžio pinigines lėšas, buvusias ieškovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) National Westminster Bank Plc, bylos iškėlimo dieną, 12 461,98 svarų dydžio pinigines lėšas, buvusias ieškovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) National Westminster Bank Plc, bylos iškėlimo dieną, 0,93 svaro dydžio pinigines lėšas, buvusias ieškovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) National Westminster Bank Plc, bylos iškėlimo dieną, viso turto už 18 227,57 svarus; 5) atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 75,98 svarų dydžio pinigines lėšas, buvusias atsakovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Lloyds Bank, bylos iškėlimo dieną, 1 051,56 svarų dydžio pinigines lėšas, buvusias atsakovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Lloyds Bank, bylos iškėlimo dieną, viso turto už 4 308,36 svarus; 6) priteisti iš ieškovo 6 959,61 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę santuokinio turto dalį; 7) priteisti 4 798,52 Eur dydžio kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą; 7) priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą dukrai E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 658,25 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 8) priteisti iš ieškovo 7 267,06 Eur dydžio išlaikymo dukrai įsiskolinimą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė nurodė, kad santuokos iširimo priežastys yra sutuoktinio nepagarbus elgesys su ja, ieškovo motinos V. G. kišimasis, ieškovo neištikimybė. Dėl tokio ieškovo elgesio atsakovė patyrė stresą ir išgyvenimus, pablogėjo jos fizinė sveikata. Patirtą neturtinę žalą vertina 1 000 Eur. Apie paskolos sutartį su V. G. atsakovė nieko nežino. Jeigu tokia paskolos sutartis buvo sudaryta, tai laikytina asmenine ieškovo prievole.
5. Trečiasis asmuo V. G. pateikė reikalavimą, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo ir atsakovės 21 258 Eur skolą, atsiradusią dėl žemės sklypo pirkimo. Skolos sumą sudaro: 2 000 Eur avansas, 18 273 Eur pirkimo kaina, 760 Eur už žemės sklypo formavimą, 224,70 Eur už notaro paslaugas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį netenkino, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies, trečiojo asmens reikalavimą atmetė. Teismas: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Bendrojo d-to Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp D. G. (ikisantuokinė pavardė – S.) ir S. G. nutraukė dėl S. G. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – G., G.; 3) priteisė iš S. G. D. G. 1 000 Eur neturtinę žalą; 4) S. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur vertės); 13 863,59 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank; 1,03 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank; 1 362,95 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank; D. G. asmeninės nuosavybės teise priteisė: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur vertės); 84,53 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Lloyds Bank; 1 223,83 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Lloyds Bank; priteisė iš S. G. D. G. 6 959,60 Eur kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę piniginių lėšų dalį; priteisė iš S. G. D. G. 5 246,84 Eur piniginę kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą; 5) priteisė iš S. G. materialinį išlaikymą dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 611,50 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gegužės 23 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) priteisė iš S. G. E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), 7 179,01 Eur išlaikymo įsiskolinimą; paskyrė D. G. nepilnametės E. G. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisė iš S. G. D. G. 100 Eur žyminį mokestį, 4 731,44 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti; priteisė iš S. G. valstybei 652 Eur žyminį mokestį ir 23,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; priteisė iš D. G. S. G. 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš D. G. valstybei 7,95 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
7. Ieškovas prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nepaisė jo nuomonės dėl savo brolio, kad jos brolis toliau lankėsi jų namuose, kad atsakovė pasirinko savo brolį. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų V. S., V. S., A. S. parodymus, vertino, kad ieškovo ir atsakovės brolio A. S. konflikto priežastis nėra aiški. A. S. su žmona 3 metus gyveno kartu su ieškovu ir atsakove, visi kilę iš to paties miesto ir buvo pažįstami seniai. Nekilo prieštaravimų, kad A. S. pastūmė S. G. ir šis susižeidė. Ieškovas neneigė, kad tiek jis, tiek A. S. buvo neblaivūs. Ieškovas nurodė, kad liepė atsakovei, jog ši pasakytų savo broliui išsikelti iš namų. Atsakovė padarė ko buvo paprašyta ir A. S. išsikėlė. Tiek atsakovė, tiek liudytoja V. S. nurodė, jog nuo to momento su sūnumi ir broliu susitikdavo kavinėje ar kitoje viešoje vietoje. Ieškovas nenurodė, kad jam būnant A. S. lankėsi jų namuose. Atsakovė nurodė iki šiol nežinanti jų konflikto priežasties. Liudytoja A. S. pažymėjo, kad atsakovė nesirinko nei vienos konflikto pusės, ji galėjo to nesureikšminti, nes tuo metu sirgo dukra. Iš ieškovo teiginių nėra suprantama kuo konkrečiai kalta atsakovė šioje situacijoje. Teiginys, kad atsakovė pasirinko ne vyrą, o savo brolį, yra paviršutiniškas ir nekonkretus. Teismas primygtinį ieškovo reikalavimą atsakovei palaikyti vieną ginčo pusę ir rinktis tarp dviejų savo šeimos narių bei formaliai tuo remiantis įvykusį jų santykių atšalimą vertino kaip psichologinį spaudimą atsakovei. Tai, kad atsakovė išliko neutrali dviejų jos artimųjų atžvilgiu, faktinėms aplinkybėms rodant, kad ji toliau stengėsi išlaikyti šiltus santykius tiek su sutuoktiniu, tiek su broliu, paisė sutuoktinio valios, pasakydama broliui išsikelti iš jų namų, bendraudama su juo tik viešose vietose, negali būti objektyvi priežastis, dėl kurios būtų galima laikyti, kad atsakovė pažeidė lojalumo pareigą ir yra kalta, kad iširo šalių santuoka. Teismas vertino, kad atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo yra neįrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsakovė ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo grindė tuo, kad jis nedėjo pastangų išsaugoti šeimą, nedavė pinigų, kai jų reikėjo, buvo neištikimas, nesistengė gydytis nuo epilepsijos, darė jai psichologinį spaudimą, sakydamas, kad atims dukrą. Teismas, įvertinęs faktinių bylos duomenų visumą, laikė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog dėl šalių santuokos iširimo yra kaltas ieškovas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas negerbė atsakovės jos nėštumo metu ir po gimdymo. Atsakovė nurodė, kad, jai laukiantis ir jiems svečiuojantis Lietuvoje, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl kurio sukeltos nervinės įtampos atsakovei atsirado spazmai kojoje. Liudytoja V. S. nurodė apie konfliktišką ieškovo elgesį namuose, pagalbos stoką tuo metu, kai ji padėjo dukrai auginti mergaitę pirmaisiais mėnesiais po gimimo. Atsakovė buvo silpna po sunkaus gimdymo, dukra buvo nerami, todėl liudytojos apibūdintas ieškovo elgesys negali būti laikomas moraliai pateisinamu. Atsakovei rūpinantis neseniai gimusia šalių dukra, ieškovas, pats būdamas neblaivus, konfliktavo su atsakovės broliu, po ko pareiškė atsakovei ultimatumą dėl brolio, kas laikytina psichologiniu spaudimu. Atsakovė nurodė, o liudytojos V. S. ir A. S. patvirtino, kad, gimus dukrai, atsakovė nedirbo. Atsakovei prireikus pinigų, ieškovas atsisakė jų duoti. Pinigų atsakovei paskolino draugė. Atsakovė ketino grįžti į darbą šeštadieninėje mokykloje. Iš pradžių sutikęs kelias valandas prižiūrėti dukrą, vėliau ieškovas atsisakė. Atsakovė pagalbos kreipėsi į savo mamą V. S.. Toks ieškovo elgesys rodo jo nelojalumą tiek savo žmonai, tiek dukters mamai. Šalių tarpusavio santykiai buvo nutraukti ieškovo iniciatyva, atsakovei tariamai pasirinkus palaikyti savo brolį, 2018 m. birželio mėnesį ieškovas paliko šeimą ir išsikraustė iš namų. Nuo tada ieškovas neteikia išlaikymo savo dukrai. Atsakovė po gimdymo negalėjo pilnavertiškai prižiūrėti dukrą, nes, ieškovui atsisakius padėti ne tik finansiškai, bet ir kelias valandas prižiūrint dukrą, buvo priversta ieškoti pajamų šaltinio, ką ir darė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad ieškovas nevykdė pareigos rūpintis šeima ir išlaikyti savo vaiką. 2017 m. spalio mėnesį atsakovė šeimos automobilio bagažinėje rado moteriškus naktinius ir apatinį trikotažą bei higienos priemones. Ieškovas nurodė vykstantis į Lietuvą, tuo metu sirgo šalių dukra. Ieškovas iš esmės neneigė neištikimybės fakto.
9. Teismas, pripažinęs, kad šalių santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, iš ieškovo atsakovei priteisė 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo elgesys su atsakove jos nėštumo metu ir po gimdymo, įtampa namuose, ultimatumai, konfliktai su jos broliu ir mama, konfliktai dėl ieškovo vengimo gydytis savo ligą sukėlė atsakovei stresą, įtampą. Suvokimas, kad santykiai ir šeima griūna, gimus pirmagimei dukrai, bandymai visais būdais išsaugoti šeimą neabejotinai sukėlė dvasinius išgyvenimus. Radusi apatinį moterišką trikotažą šeimos automobilyje, net jeigu tuo metu šalių santykiai jau buvo stipriai pašliję, atsakovė buvo pažeminta kaip žmogus, kaip moteris, kaip mama. Liudytoja A. S. nurodė sakiusi D. G. kiek ši galinti leisti, kad sutuoktinis ją žemintų. Tai bei bylos duomenų visuma rodo, kad atsakovei buvo labai svarbu išsaugoti šeimą, ji su ieškovu bendravo 19 metų, todėl tokia santykių baigtis neabejotinai yra skaudi patirtis atsakovei. Atsakovė nurodė, kad jai laukiantis, kilus konfliktui su ieškovu, jai buvo atsiradę spazmai nugaroje ir kojoje. Tokie nervinio sukrėtimo sukelti momentiniai negalavimai yra labai tikėtini, kitų objektyvių duomenų apie fizinės sveikatos pablogėjimą nėra.
10. Teismas nustatė, kad šalių bendrąja jungtine nuosavybe laikytina: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei banko sąskaitose, esančiose Lloyds Bank ir National Westminster Bank, bylos iškėlimo dieną buvusios piniginės lėšos. Šalys prašė taikyti skirtingus žemės sklypo padalijimo būdus – ieškovas prašė sklypą natūra priteisti jam, iš jo priteisti pusės sklypo vertės dydžio piniginę kompensaciją atsakovei, atsakovė prašė padalinti sklypą natūra po ½ dalį. Teismas nurodė, kad esminis argumentas, sprendžiant dėl žemės sklypo padalijimo būdo, yra ieškovo finansinės galimybės sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją. Ieškovas kelis metus neteikė išlaikymo savo dukrai, motyvuodamas tuo, kad neturi finansinių galimybių, ir negali pasiskolinti pinigų, kad bent kiek padėtų dukrai. Ieškovo teiginius, kad tam jis pasiskolintų pinigų, teismas laikė deklaratyviais. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas žemės sklypą padalino natūra kiekvienai iš šalių po ½ dalį (kiekvienos dalies vertė – 3 000 Eur).
11. Tarp šalių nebuvo ginčo, kad 2017 m. sausio 7 d. ieškovas pervedė atsakovei 43 998 svarus, taip šalys pasidalino tą dieną buvusias santaupas. Teismas sprendė, kad šalims nepateikus prašymo dalinti turtą, įgytą iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, dalijamas turtas, įgytas iki bylos iškėlimo dienos, t. y. 2019 m. vasario 5 d., dalijamos ieškovo ir atsakovės piniginės lėšos, įgytos po 2017 m. sausio 7 d. ir buvusios banko sąskaitose 2019 m. vasario 5 d. teismas nustatė, kad ieškovo banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank, iki bylos iškėlimo dienos buvo 12 461,98 svarų (13 863,59 Eur), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank – 0,93 svaro (1,03 Eur), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank – 1 225,16 svarų (1 362,95 Eur). Iš viso – 15 227,57 Eur. Atsakovės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Lloyds Bank, iki bylos iškėlimo dienos buvo 75,98 svarai (84,53 Eur), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Lloyds Bank – 1 051,56 svarai (1 223,83 Eur). Iš viso – 1 308,36 Eur. Bendra bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų suma yra 16 535,93 Eur. Nesant objektyvių priežasčių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas laikė, kad šalims priklauso po 8 267,96 Eur. Atsakovei priklauso 7 613,78 Eur ieškovo sąskaitose esančių lėšų dalis, ieškovui – 654,18 Eur atsakovės sąskaitose esančių lėšų, todėl iš ieškovo atsakovei priteisė 6 959,60 Eur kompensaciją už jai natūra tenkančią mažesnę piniginių lėšų dalį.
12. Atsakovė prašė priteisti piniginę kompensaciją už tai, kad ne šeimos poreikiams tenkinti buvo panaudotos ieškovui asmenine nuosavybe buvusio indėlio banko sąskaitoje palūkanos. Teismas nustatė, kad ieškovas iki santuokos sudarymo, o būtent 2007 m. gruodžio 3 d. banko sąskaitoje, buvusioje AB „Ūkio bankas“, turėjo 15 000 Eur. 2007 m. gruodžio 3 d. iš sąskaitos AB „Swedbank“ buvo pervesta 20 551,92 Eur suma ir sudaryta terminuoto indėlio sutartis. Sąskaita dar kelis kartus buvo papildyta, pasibaigus indėlio terminui, sudaromos naujos terminuoto indėlio sutartys. Prieš šalių santuokos sudarymą (duomenys neskelbtini), ieškovas 2009 m. balandžio 10 d. AB „Ūkio bankas“ sudarė 42 000 Eur terminuoto indėlio sutartį. Santuokos metu indėlio suma nuolat kito, pasibaigus indėlio terminui, buvo išmokamos palūkanos ir sudaromos naujos terminuoto indėlio sutartys. 2017 m. balandžio 7 d. ieškovo motina V. G., veikdama pagal įgaliojimą, iš ieškovo sąskaitos AB „Šiaulių bankas“, perėmusio AB „Ūkio bankas“ teises ir pareigas, nutraukė terminuoto indėlio sutartį ir jai buvo išmokėtas 52 439,67 Eur dydžio indėlis. Teismas nurodė, kad iki santuokos sudarymo buvęs indėlis yra asmeninė ieškovo nuosavybė, nepaisant indėlio kilmės (neturi teisinės reikšmės, ar tai buvo močiutės palikimas, ar ieškovo uždirbti pinigai), tačiau santuokos metu atsiradęs indėlio sumos prieaugis pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teismas nustatė, kad indėlio sumos prieaugis yra 10 493,67 Eur, todėl, nenustatęs objektyvių priežasčių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, laikė, kad atsakovei priklauso pusė prieaugio sumos, t. y. 5 246,84 Eur.
13. Teismas padarė išvadą, kad paskolos teisinių santykių tarp šalių ir trečiojo asmens nebuvo. Teismas pažymėjo tai, kad nei trečiasis asmuo, nei ieškovas neįrodė, jog atsakovė žinojo apie tariamą V. G. paskolą. Iš šalių banko sąskaitų išrašų nustatė, kad šalys turėjo pakankamai pinigų pačios sumokėti žemės sklypo kainą (20 273 Eur) (praėjus vieneriems metams nuo sklypo pirkimo sutarties sudarymo ieškovas pervedė atsakovei 43 000 svarų bendrų santaupų). Žemės sklypo kainos sumokėjimą iš V. G. banko sąskaitos grindė tik tuo, kad mokant sumą iš šalių bankų sąskaitų, esančių Jungtinės Karalystės bankuose, būtų finansinis nuostolis dėl valiutų konvertavimo. Teismo vertinimu, valiutos konvertavimo nebuvo paisoma ieškovui sudarant terminuoto indėlio sutartis su AB „Ūkio bankas“, AB „Šiaulių bankas“ bei šiuo metu mokant už buto nuomą Londone iš AB „Medicinos bankas“ esančios sąskaitos. 2015 m. gruodžio 8 d. V. G. sumokėjo už žemės sklypą 18 273,40 Eur pavedimu ir 2 000 Eur grynaisiais, 2017 m. balandžio 7 d., veikdama pagal įgaliojimą, V. G. iš ieškovo banko sąskaitos išėmė 52 436,67 Eur indėlį, kaip pati nurodė, verslui ir savo asmeniniams poreikiams. Teismas laikė, kad ji faktiškai ne tik atgavo sumokėtą žemės sklypo pirkimo kainą, tačiau ir gavo 32 163,27 Eur perviršį, kurį panaudojo savo poreikiams. V. G. nesugebėjo teismui protingai paaiškinti, kodėl, turėdama 2014 m. rugpjūčio 22 d. S. G. išduotą įgaliojimą disponuoti jo sąskaitose esančiomis lėšomis, ji 2015 m. gruodžio 8 d. mokėjo žemės sklypo pirkimo kainą ne iš S. G. banko sąskaitos, buvusios AB „Ūkio bankas“, o iš savo sąskaitos, nors 2017 m. balandžio 7 d. ji, veikdama pagal įgaliojimą, išėmė sūnaus sąskaitoje buvusį indėlį. Nors V. G. iš pradžių teismui aiškino, kad už žemės sklypą sumokėjo visas savo santaupas, liko be jų, o kito turto neturi, vėliau paaiškėjo, kad ji 2017 m. balandžio 7 d. išgrynino S. G. indėlį, ženkliai viršijusį žemės sklypo kainą, bei 2020 m. sausio 10 d. nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovas su savo sugyventine. Teismas vertino, kad V. G. melavo teismui ir jos paaiškinimai negali būti laikomi patikimais.
14. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą dukrai E. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 658,25 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovė nurodė, kad E. G. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 1 316,50 Eur suma. Jos poreikius sudaro: maistas, būsto nuomos, komunalinių paslaugų išlaidų dalis, mokymosi, lavinimosi priemonės, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, laisvalaikio pomėgiai, kitos neordinarinės išlaidos. Teismas sprendė, kad išvardinti E. G. poreikiai yra būtini ir minimalūs, nelaikytini pertekliniais ar „prabangos“ poreikiais, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo. Atsižvelgiant į pragyvenimo lygį Londono mieste, šiems poreikiams patenkinti per mėnesį skirtina 1 316,50 Eur suma yra optimali. Atsakovė su dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, Londone. Atsakovė nurodė, kad jai per mėnesį mokama 80 svarų dydžio išmoka vaikui, kas pagal Lietuvos banko skelbiamus valiutų kursą sudaro 93,50 Eur. Teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika, 1 316,50 Eur sumą mažino 93,50 Eur išmokos vaikui dydžiu ir laikė, kad likusios sumos dalies – 1 223 Eur teikimą turi dalintis abu tėvai (po 611,50 Eur). Atsakovė prašė priteisti 7 267,06 Eur dydžio išlaikymo dukrai įsiskolinimą, susidariusį nuo 2018 m. birželio mėnesio, kai ieškovas išvyko iš namų, iki 2019 m. gegužės 23 d. – priešieškinio pateikimo teismui dienos. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas nurodytu laiku teikė materialinį išlaikymą dukrai, todėl iš ieškovo priteisė išlaikymo dukrai įsiskolinimą – 7 179,01 Eur (611,50 Eur x 11,74 mėnesių).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu ieškovas S. G., atstovaujamas advokatės E. M., prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: iš dalies tenkinti ieškovo ieškinį ir iš dalies tenkinti atsakovės priešieškinį: 1) santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes; 3) nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalims turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2017 m. sausio 7 d., kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi; 4) priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 3 000 Eur piniginę kompensaciją; 6) priteisti iš ieškovo materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gegužės 23 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę šalių nepilnametės dukters E. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) priteisti iš ieškovo atsakovei 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 23 d.; 8) iš dalies tenkinti trečiojo asmens V. G. savarankišką reikalavimą dėl skolos grąžinimo ir, laikant, kad kreditoriui V. G. yra grąžinta 10 020,15 Eur sutuoktinių S. G. ir D. G. skolos dalis, o likusi skolos dalis, kurios suma 11 237,85 Eur, yra solidari D. G. ir S. G. prievolė šiam kreditoriui: priteisti V. G. iš S. G. 5 618,92 Eur skolos; priteisti V. G. iš D. G. 5 618,92 Eur skolos; 9) iš naujo paskirstyti pirmoje instancijoje šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas; 10) priimti papildomus naujus rašytinius įrodymus; 11) priteisti iš atsakovės ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Normalus bei funkcionalus šeimos (santuokinis) gyvenimas ilgainiui tapo nebeįmanomas dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tai yra natūrali ilgo ir netinkamo šalių bendravimo vienas su kitu pasekmė. Ieškovo konfliktas su atsakovės broliu sukėlė didelę įtampą tarp jo ir atsakovės bei nulėmė nebesugrąžinamą šalių santykių griūtį. Smurto vartojimas ieškovo atžvilgiu natūraliai sukėlė ieškovui stiprius neigiamus išgyvenimus ir pyktį. Atsakovė, nors tik paraginta ieškovo, galiausiai nurodė savo broliui išsikraustyti iš sutuoktinių namų, tačiau dėl to ne tik pati, bet dar ir kartu su savo motina iškėlė konfliktą, o vėliau vis tiek leido broliui lankytis šalių namuose. Toks atsakovės elgesys ir lojalumo sutuoktiniui stoka neabejotinai skaudino ieškovą kaip žmogų. Atsakovė buvo abejinga sutuoktiniui patyrus abiejų rankų sunkią traumą darbe 2016 metų rugpjūtį. Atsakovė ne tik neaplankė ieškovo ligoninėje, nesirūpino pagalbos sutuoktiniui suteikimu pargabenant jį iš stacionaro namo, kai ieškovas dėl patirtų abiejų rankų lūžių negalėjo pasirūpinti savimi, apsitarnauti net ir buityje, visiškai nesirūpino sutuoktinio sveikatos būkle. Po šio nelaimingo atsitikimo prasidėjo atsakovės reikalavimai ir spaudimas ieškovui išsikraustyti iš šeimos gyvenamosios patalpos. Savo elgesiu atsakovė akivaizdžiai pažeidė ir viešai duotą santuokinį įsipareigojimą visada (ir džiaugsme, ir bėdose ar nelaimėje) bei visapusiškai remti savo sutuoktinį. Atsakovė nebuvo lojali šeimai, nedėjo pastangų nei ją išsaugoti, nei užtikrinti vaiko ir tėvo prigimtinį ryšį bei aiškiai demonstravo visapusišką nepagarbą. Atsakovė patikslintame priešieškinyje pripažino, kad ieškovas ją palaikė, kai atėjo laikas gimdyti. Ieškovas nurodo, kad kaip tik rūpinosi atsakove, atsakingai laukė šeimos pagausėjimo, darė remontą šeimos gyvenamojoje patalpoje, vežė atsakovę į ligoninę atlikti reikiamų tyrimų. Atsakovės paaiškinimai, jog po tarp jos ir ieškovo kilusio konflikto jai atsirado spazmai kojoje, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Nepagrįsti įrodymais atsakovės teiginiai, jog ieškovas nedavė pinigų, ji buvo priversta pinigus skolintis. Teismas visiškai ignoravo aplinkybes apie ieškovo patirtą traumą, kuri būtent ir lėmė jo objektyvų negalėjimą toliau dirbti dėl patirtos traumos sunkumo, ilgo gydymosi bei reabilitacijos procedūrų. Bylos duomenys patvirtina, kad jau 2016 metais šalių nebesiejo tarpusavio santuokiniai santykiai. Ieškovui grįžus iš ligoninės po patirtos traumos 2016 m. rugpjūtį, atsakovė net reikalavo jo išsikraustyti. Šalys gyveno skirtinguose kambariuose, turėjo pasiskirsčiusios net atskiras lentynėles šaldytuve, jų nebesiejo nei bendra buitis, nei šeimyniniai santykiai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. sausio mėn., atsakovės reikalavimu, ieškovas į jos banko sąskaitą pervedė pusę iki tol santuokoje sukauptų santaupų ir nuo tada šalys dar aiškiau galutinai atskyrė kiekviena savo turtą. Ieškovas neginčijo fakto, kad bėgant metams užmezgė naujus santykius su kita moterimi. Tačiau, priešingai nei skundžiamame sprendime konstatavo pirmos instancijos teismas, tai padaryti ieškovas neabejotinai turėjo teisę, nes faktiškai santuokinis gyvenimas jo su atsakove jau senai nebesiejo, o teisiniai formalumai dėl santuokos nutraukimo nebuvo sutvarkyti išimtinai dėl atsakovės kaltės. Nėra pagrindo vadovautis atsakovės pateiktomis fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti moteriški daiktai ieškovo automobilyje 2017 metų gale, nes jos ginčo aplinkybėms neturi juridinės reikšmės. Ieškovas pateikė įrodymus, susijusius ir su atsakovės asmeniniu gyvenimu bei kitų artimų santykių kūrimu, t. y. atsakovės telefono skambučių, SMS žinučių išklotines ir SMS žinučių tekstus. Iš šių duomenų matyti, kad dar anksčiau, t. y. 2017 metų balandžio mėnesį pati atsakovė palaikė romantiškus santykius su kitu asmeniu, intymiai susirašinėdama SMS žinutėmis, 2018 metais susitikinėdama ir pan. Šių aplinkybių atsakovė neneigė ir savo patikslintame priešieškinyje.
15.2. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nors atsakovė teigė, kad dėl ieškovo elgesio patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, pablogėjo fizinė sveikata, tačiau šių teiginių ji nepagrindė jokiais objektyviais duomenis. Be to, apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nebus pagrindo priteisti šią žalą.
15.3. Atsakovė iš tiesų niekada nepretendavo į įsigytą žemės sklypą, ieškovo pozicija visą laiką iki proceso teisme bei jame buvo nuosekli ir nesikeitė, ieškovas prašė žemės sklypą natūra priteisti jam. Be to, sklypas turėtų būti priteistas ieškovui dėl techninio pobūdžio argumentų: patekimas į sklypą yra apribotas ir tik iš vienos pusės; materialusis sklypo padalinimas galimas tik jį dalinant išilgai, kas tokiu atveju abi padalinto sklypo dalis susiaurintų iki 31 metro pločio; žemės sklypas įsigytas planuojant jame gyvenamojo namo statybas, todėl jo padalinimas išilgai užkirstų galimybę ateityje jį panaudoti pagal planuotą tikslinę paskirtį ir tokiu būdu neabejotinai lemtų neracionaliai padalinto sklypo vertės ženklų sumažėjimą; atsižvelgiant į šalių tarpusavio ypač konfliktiškus santykius, padalijus šalims žemės sklypą natūra, būtų užprogramuoti ginčai, susiję su šio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu. Ieškovas turi santaupų, jo turimos lėšos bankų sąskaitose sudaro 15 227,57 Eur, t. y. daugiau nei pakankamai sumokėti atsakovei pusės žemės sklypo vertės dydžio piniginę kompensaciją (3 000 Eur), todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog buvo atsižvelgta į ieškovo finansines galimybes sumokėti atsakovei piniginę kompensaciją.
15.4. Nuo 2017 m. sausio mėn. šalys pradėjo gyventi skyrium teisine prasme ir kaip sutuoktiniai jokio bendro turto, kuris galėtų būti vertinamas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, neįgijo. Tai patvirtina ir abiejų šalių pozicija teikiant teismui ieškinį, atsiliepimą į ieškinį, o vėliau ir priešieškinį, kuriuose tiek ieškovas, tiek atsakovė aiškiai išreiškė savo valią dėl dalintino turto apimties. Atsakovės pozicija, kad turėtų būti dalijamos dar ir šalių piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose, įgytos nuo 2017 m. sausio 7 d. iki bylos teisme iškėlimo dienos, iškilo tik 2021 m. kovo 19 d., t. y. praėjus daugiau nei dvejiems metams po bylos teisme iškėlimo dienos. Todėl atsakovė yra nesąžininga, piktybiška, siekia bet kokiais būdais kaip įmanoma labiau pakenkti ir įskaudinti ieškovą nutraukiant šalių santuoką. Atsakovė su patikslintu priešieškiniu pateikė savo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio mėn., ieškovui jai pervedus 43 998 svarus, iš karto, t. y. 2017 m. sausio 16 d. atsakovė 44 000 svarų pervedė į kitą savo banko sąskaitą, kurioje, bylos iškėlimo teisme dieną, buvo likę tik 1 051,56 svaro. Atsakovė nepateikė detalių šios sąskaitos išrašų, byloje sąžiningai neatskleidė ir net teismo posėdyje teismui nesugebėjo paaiškinti, kur per gana trumpą laikotarpį, t. y. dvejus metus, ji išleido tokią didelę pinigų sumą. Ieškovo atsiliepime į atsakovės patikslintą priešieškinį 3 punkte raštu nurodytas prašymas/reikalavimas taikyti šalims turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius ne nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, o anksčiau, t. y. nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, tiek pirmosios instancijos teisme ieškovui prašant nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, tiek dabar, apeliaciniu skundu sutinkant ir prašant nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, buvo ir yra tinkamas materialinės teisės normų požiūriu bei taikytinas. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi, t. y. nuo 2017 m. sausio 7 d., nes tokį konstatavimą suponuoja abiejų šalių de facto pripažinta aplinkybė, jų konkliudentiniai veiksmai, o būtent, jau įvykdytas bendro turto (santaupų) pasidalijimas, todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžiantis teismo pareigą tinkamai bei teisingai išnagrinėti bylą.
15.5. Teismas, spręsdamas klausimą dėl šalių turto padalijimo, neobjektyviai, netinkamai vertino arba visai nevertino ir nepasisakė dėl kai kurių ieškovo pateiktų įrodymų, todėl teismas buvo šališkas. Teismas net nepasisakė dėl atsakovės turėtų piniginių lėšų grynaisiais pinigais, nesiėmė jokių veiksmų šių lėšų kilmės ir dydžio nustatymui. Ieškovas 2021 m. balandžio 22 d. pateikė teismui dokumentus, tame tarpe ir fotonuotraukas, darytas 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 17 d., kuriose užfiksuotas pluoštas grynųjų pinigų Jungtinės Karalystės svarais. Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismui teiktuose paaiškinimuose ne kartą nurodė, kad atsakovė pajamas už darbą abiejų sutuoktinių įsteigtoje mokyklėlėje gaudavo neapskaitytais grynaisiais pinigais. Būtent šios atsakovės pajamos buvo užfiksuotos ieškovo teismui pateiktose fotonuotraukose. Atsakovė patikslintame priešieškinyje pati patvirtino, kad „klientai už mokslą moka grynaisiais“. Tą teismui byloje patvirtino ir apklausta liudytoja A. S.. Nors atsakovė teigia, kad gaunami grynieji pinigai buvo įnešami į banko sąskaitą, tačiau ieškovo pateiktos fotonuotraukos liudija, kad taip buvo daroma tikrai ne su visomis atsakovės gaunamomis piniginėmis lėšomis. Atsakovės gautų pajamų dydis, santaupos, t. y. turtas, kurį teismas nusprendė padalyti, kaip jungtinę sutuoktinių nuosavybę, proceso metu ne tik kad nebuvo tiksliai nustatytas, tačiau jis iš viso net nebuvo nustatinėjamas. Teismas nepareikalavo pateikti aktualius išrašus iš atsakovės banko sąskaitų, selektyviai vertino šalių nurodomas aplinkybes, pateiktus įrodymus, ignoravo ieškovo teikiamus įrodymus, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų nustatytas visas atsakovės iki bylos iškėlimo teisme dienos įgytas ir turėtas turtas, kur ir kam jis buvo panaudotas ar iššvaistytas. Teismas skundžiamu sprendimu antrą kartą padalijo šalims turtą, kurį jos jau buvo pasidalijusios, todėl priėmė šališką, nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
15.6. Teismas pažeidė ieškovo teises, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir neteisingai išsprendė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto - ieškovo buvusio piniginio indėlio palūkanų (prieaugio) padalijimo klausimą. Teismas padarė grubią klaidą dėl ieškovo piniginio indėlio palūkanų priimdamas „dvigubą“ sprendimą, kuriuo, viena vertus, piniginio indėlio perviršį užskaitė kaip sutuoktinių dalies skolos trečiajam asmeniui V. G. grąžinimą, ir, kita vertus, šių piniginių lėšų (indėlio prieaugio) dalį (pusę) priteisė atsakovei kaip kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Faktiškai iš banko sąskaitos buvo išgryninta ne 52 439,67 Eur, bet 52 020,15 Eur. 419,52 Eur sudarė banko komisinis mokestis už grynųjų pinigų išėmimą, todėl teismas neteisingai visą banko sąskaitoje susikaupusį su palūkanomis indėlį skundžiamame sprendime nurodė kaip kreditoriaus V. G. paimtas lėšas. Realiai ieškovo įgytas jo turėto piniginio indėlio prieaugis sudarė ne 10 493,67 Eur, o 10 020,15 Eur. Todėl ir atsakovei tenkanti piniginė kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą, skaičiuojant, atitinkamai turėjo būti mažinama iki 5 010,07 Eur. Iš kreditoriaus pareikšto reikalavimo dėl 21 258 Eur skolos grąžinimo, jam jau buvo faktiškai grąžinta 10 020,15 Eur (ne 10 493,67 Eur). Ieškovui priklausiusio piniginio indėlio palūkanų panaudojimas atsiskaitymui su sutuoktinių kreditoriumi dalies skolos grąžinimui yra teisėtas ir šis faktas sudaro pagrindą išvadai, kad bendrosios jungtinės nuosavybės (indėlio prieaugio) nebeliko, taigi kompensacija atsakovei iš viso negalėjo būti priteista.
15.7. Teismas nepagrįstai tam tikrų bylos duomenų selektyviai nevertino arba vertino neobjektyviai, dėl ko padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad atsakovė nežinojo apie tai, kas ir kieno pinigais sumokėjo už žemės sklypą. Atsakovė neabejotinai žinojo, jog už perkamą žemę sumokės V. G., nes ji pati asmeniškai dalyvavo žemės sklypo apžiūroje, pati nurodė („davė“) apelianto mamai savo asmens kodą, kuris turėjo būti įrašytas į dokumentus, registruojant sklypą šalių vardu, be to, sklypo pirkimas buvo vykdomas per ieškovo brolį T. G., kuris teisme patvirtino, kad apie pokalbius ir derinimo detales su sklypo pardavėju jis telefonu informuodavo ieškovą ir atsakovę. Telefoniniai pokalbiai vykdavo per garsiakalbį, juose dalyvaudavo ir atsakovė, todėl žinojo visas ketinamo sudaryti sandorio aplinkybes. V. G. atsakovei siuntė visus dokumentus, susijusius su žemės pirkimu, kuriuos atsakovė pasirašė. Pati atsakovė šio fakto niekada neneigė. Šalių santykiai sandorio sudarymo metu (2015 m. gruodžio mėnesį) buvo labai geri. Teismo motyvas, kad 2017 m. balandžio 7 d., veikdama pagal įgaliojimą, iš ieškovo banko sąskaitos išėmusi 52 436,67 Eur indėlį, V. G. faktiškai ne tik atgavo sumokėtą žemės sklypo pirkimo kainą, tačiau ir gavo 32 163,27 Eur perviršį, yra nepagrįstas, prieštaraujantis bylos duomenims. Teismui vertinant, jog V. G. iš sąskaitos išėmus ieškovui priklausiusį indėlį, tokiu būdu buvo padengtas sutuoktinių įsiskolinimas jai, pabrėžtina, kad jungtine sutuoktinių nuosavybe laikytina tik 10 020,15 Eur. Nėra pagrindo V. G. reikalavimą tenkinti iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, nes šalys turi pakankamai bendro turto, iš kurio gali būti patenkintas kreditoriaus reikalavimas. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė šią materialinės teisės normą. Teismas sprendė, jog būtent indėlio išėmimas laikytinas skolos grąžinimu. Tačiau skolos grąžinimo lėšomis galėjo būti laikomas tik kreditoriaus išgrynintas indėlio perviršis, tačiau teismas, iš vienos pusės, užskaitydamas jį kaip dalies skolos grąžinimą, toliau sprendimu, iš kitos pusės, atsakovei dar ir priteisė pusę ieškovo turėto to paties banko indėlio prieaugio. Teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu perkėlė dalį sutuoktinių prievolės išimtinai ieškovui, nesant tam reikiamų sąlygų ir pagrindų. Kreditoriui V. G. yra grąžinta 10 020,15 Eur skolos dalis, o kita dalis – 11 237,85 Eur sumos skola yra solidari sutuoktinių atsakomybė, iš kurios kiekvienai šaliai tenka po 5 618,92 Eur skolos grąžinimo.
15.8. Teismas, priteisdamas iš ieškovo 611,50 Eur išlaikymą šalių dukrai, neatsižvelgė į reikšmingas faktines aplinkybes, ieškovo turtinę padėtį, sveikatos būklę, į jo realią galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos. Ieškovas yra nedarbingas nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d., kai darbe patyrė sunkią traumą – lūžius abiejose rankose, iš kurių viena iki šiol buvo jau net keturis kartus operuota, o traumos pasekmės sveikatai yra išlikusios. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo pateikti į bylą prie 2021 m. vasario 22 d. rašytinių paaiškinimų (priedas Nr. 6) medicininiai dokumentai. Šis dokumentas el. byloje nėra skaitmenizuotas, todėl papildomai teikiamas ir prie šio apeliacinio skundo. Būtent į Jungtinę Karalystę gydytis apeliantas skraido tik dėl tos priežasties, kad būtent šioje valstybėje jis yra gydomas nemokamai, nes traumą patyrė dirbdamas bei turėdamas sveikatos draudimą ir visas kitas socialines garantijas kaip būtent tos valstybės mokesčių mokėtojas. Ieškovo patirtos traumos gydymas, operacijos, reabilitacija tęsiasi iki šiol, todėl jo pajamų netekimas nėra ir nebuvo trumpas, epizodinis, neturintis didelės įtakos ieškovo finansiniai padėčiai. Priešingai, įvykęs nelaimingas atsitikimas, vykdant darbines pareigas, iš esmės pakeitė ieškovo gyvenimą, jis buvo priverstas toliau gyventi ir gydytis tik iš turimų santaupų, tai lėmė ir ieškovo apsisprendimą grįžti bent kuriam laikui gyventi į Lietuvą, kur jį gyventi priėmė motina jai priklausančiame bute, nes pragyvenimas Londone šiuo metu apeliantui yra per brangus. Ieškovas dėjo pastangas, siekdamas įvairiais būdais gauti pajamų, ieškojo darbo, tačiau, deja, to padaryti jam nepavyko ir dėl patirtos traumos pasekmių, ir dėl objektyviai susiklosčiusios situacijos - įvairių verslų apribojimų ir net veiklų sustabdymų, sąlygotų pandemijos bei pasaulyje įvestų karantinų. Teismas be jokio pagrindo sprendime nurodė, jog „nėra duomenų ir apie tai, kad ieškovas bandė persikvalifikuoti, atsižvelgiant į savo sveikatą“. Ši aplinkybė bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatinėjama, todėl apeliantas teikia rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovo persikvalifikavimą. Akivaizdžiai neteisinga ir visiškai nepagrįsta apylinkės teismo išvada, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie ilgalaikes pastovias liekamąsias pasekmes. Teismas visiškai ignoravo objektyvius bylos įrodymus - kompetentingų specialistų - gydytojų nurodytas diagnozes, o vietoje to rėmėsi tik subjektyvia atsakovės nuomone bei vertindamas nuotraukas, kuriose ieškovas užfiksuotas leidžiantis laisvalaikį (laikantis žuvį, sėdintis baidarėje), kurios šiuo atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės, vertinat ieškovo galimybes dirbti pagal statybininko profesiją ir gauti atitinkamą atlygį. Šiuo metu už einamąjį mėnesį apeliantas yra sumokėjęs atsakovei 250 Eur dukters išlaikymui bei jau yra padengęs susidariusią per teisminį procesą išlaikymo skolą (įrodymai pridedami). Teismas, vertindamas šalių vaiko poreikius, neatsižvelgė į tai, kad išlaikymas priteisiamas mažam (5 metų) vaikui, kurio poreikiai, lyginat su vyresnio amžiaus vaiku, natūraliai yra mažesni. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė dukters poreikius, tačiau objektyvių įrodymų, pagrindžiančių tokių poreikių skaičiavimą, į bylą pateikta nebuvo. Atsakovė iki šiol gyvena nuomojamame bute, kuriame prieš tai gyveno kartu su ieškovu. Tačiau šiame būste beveik nuolatos kartu taip pat gyvendavo ir kiti asmenys: atsakovės motina, brolis su savo šeima. Proceso metu atsakovė patvirtino, kad po ieškovo išsikraustymo iš būsto, jame bent kurį laiką ir toliau gyveno tiek atsakovės motina, tiek brolis su šeima (žmona ir du vaikai). Todėl būsto nuomos išlaidas bei išlaidas už komunalines paslaugas atsakovė nepagrįstai dalina tik dviem asmenims (atsakovei ir šalių dukrai). Be to, išlaidas būsto nuomai atsakovei padengdavo arba iki šiol vis dar padengia valstybė, skirdama jai ženklias išmokas. Šias aplinkybes teismui pripažino pati atsakovė tiek proceso metu duodama paaiškinimus (kad gauna net 1 450 svarų mėnesines išmokas), tiek savo 2019 m. kovo 19 d. priešieškinio 1.19 dalyje. Atsakovė turėtų dėti protingas pastangas mažesnio, taigi ir pigesnio, ekonomiškesnio būsto paieškai, o ne reikalauti iš ieškovo padengti namo nuomos išlaidas, kurios yra aiškiai per didelės ir objektyviais duomenimis nepagrįstos. Ieškovo dukra neturi kokių nors specialiųjų poreikių dėl sveikatos būklės ar kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą reikalauti teikti jai didesnį nei įprasta išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai pripažino įrodytomis aplinkybes dėl šalių dukters poreikių, kurių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Teismas net nenurodė, kokiu pagrindu (materialiosios teisės norma), spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgė į aukštesnį pragyvenimo Jungtinėje Karalystėje lygį, kas lėmė priteisiamą didesnį išlaikymą, nei tai priimta Lietuvoje, bei kokia apimtimi būtent šis aspektas leidžia padidinti šalių dukrai priteistiną išlaikymą. Teismas taip pat privalėjo atsižvelgti į ieškovo būtent šiuo metu turimas/gaunamas pajamas, kurių ieškovas jau kurį laiką iš viso negauna, o ne remtis prielaidomis apie tai, kad galbūt netolimoje ateityje jam bus išmokėta kompensacija už darbo metu patirtą traumą. Apelianto vertinimu, 500 Eur + 93,50 Eur išmoka vaikui (iš viso 593,50 Eur) kasmėnesinis išlaikymas, net ir jį dalinant lygiomis dalimis ieškovui bei atsakovei per pusę, t. y. po 250 Eur, gali pilnai tenkinti šiuo metu realiai egzistuojančius šalių penkerių metų amžiaus dukters poreikius, taip pat nebūtų per didelė našta tėvams. Teismas sprendime visiškai neįvertino, neanalizavo kiekvieno iš tėvų galimybių ir kiekvieno dalies vaiko poreikių tenkinimo prievolės vykdyme. Teismas nepasisakė, ar/kodėl šalys turi/neturi galimybę pagal byloje nustatytas aplinkybes lygiomis ar kitomis dalimis prisidėti prie jų dukters poreikių tenkinimo. Atsakovė neturi jokių sveikatos problemų, ribojančių jos galimybes užsidirbti, atsakovei nereikia šiuo metu spręsti įsidarbinimo problemos, ji gali tęsti darbinę veiklą būtent šalių santuokoje įkurtame versle – privačioje mokykloje, kuris jai liko.
15.9. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad, pagal susiklosčiusią situaciją, galimybes ir asmeninius santykius su atsakove, jis dukrą lankė bei prisidėjo prie jos išlaikymo net ir nebegyvendamas kartu su atsakove. Jau išsikraustęs iš bendrų namų, aplankyti dukters ieškovas reguliariai vykdavo net iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę, o lankydamas dukrą ieškovas atitinkamai prisidėdavo ir prie jos materialinių poreikių tenkinimo, pirko jai reikalingus daiktus, drabužius, žaislus, maisto prekes, patyrė išlaidų dukters pramogoms, transportui ir pan. 2018 m. balandį ieškovas netgi vedė dukrą į privačią lietuvių kliniką Londone, nes jai buvo diagnozuotas stomatitas, ir pas privatų pediatrą, viską apmokėdamas bankine kortele. Šias aplinkybes patvirtina teismo išreikalauti ieškovo angliškų banko sąskaitų išrašai (už 2006–2019 metus). Kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas prisidėjo prie dukters išlaikymo po jo išvykimo į Lietuvą 2018 m. birželį. Apeliantas neginčija fakto, kad atskirai dukrai tikslinio išlaikymo jis neteikė nuo 2018 m. birželio mėnesio iki atsakovės priešieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gegužės 23 d.), todėl už šį laikotarpį ieškovo neginčytas procese ir galimai priteistinas iš jo išlaikymo įsiskolinimas negalėtų būti skaičiuojamas kaip viršijantis 2 400 Eur (200 Eur x 12 mėn.). Didesnis tik teorinio įsiskolinimo dydis byloje niekaip nėra pagrįstas įrodymais. Apeliantas pateikia įrodymus apie šiam momentui pilnai padengtą dukters išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį dėl iki šiol procese nepilnai įvykdytų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bei apie už einamąjį mėnesį suteiktą dukrai materialinį išlaikymą. Teismas ginčijamu sprendimu nusprendė dėl 611,50 Eur išlaikymo dydžio kas mėnesį priteisimo nuo 2019 m. gegužės 23 d. ir taip pat nurodė, kad teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – 200 Eur materialinis išlaikymas dukrai, jeigu nėra įvykdytas, turi būti išieškomas iš ieškovo nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nors taikytos laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti įskaičiuotos į priteisiamo išlaikymo dydį arba iš jo atimtos. Teismas visiškai nepagrįstai nusprendė dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – 200 Eur materialinio išlaikymo neįskaitymo/išieškojimo.
15.10. Ieškovas pateikė įvairių dokumentų vertimus iš anglų į lietuvių kalbą, kitus dokumentus, kuriais įrodinėjo atsakovės teigiamų aplinkybių nepagrįstumą ir kt., dėl ko patyrė papildomų išlaidų, kurios priskirtinos bylinėjimosi išlaidoms. Ieškovas pagrindė patirtas išlaidas pateikdamas: 2020 m. kovo 5 d. mokėjimo (3,22 Eur) patvirtinimą Lietuvos paštui už dokumentų siuntimą (el. bylos 2 t., 36 b. l.); mokėjimo (155,00 Eur) patvirtinimą UAB „SK IMPEKS MEDICINOS DIAGNOSTIKOS CENTRAS“ už gydytojo konsultaciją ir paskirtų tyrimų atlikimą; 2021 m. balandžio 16 d. A. L. įmonės išrašytą sąskaitą faktūrą ALI Nr. 0001935, pagal kurią sumokėjo 14,00 Eur už dokumentų vertimą iš anglų į lietuvių kalbą (el. bylos 3 t., 2 b. l.), 2021 m. balandžio 26 d. L. M. vykdančios individualią veiklą išrašytą sąskaitą faktūrą LM Nr. 00320, pagal kurią sumokėjo 30,00 Eur už dokumentų vertimą iš anglų į lietuvių kalbą (el. bylos 3 t., 29 b. l.) ir kt., tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neišsprendė klausimo dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
Atsiliepimas
15.11. 2021 m. balandžio 9 d. teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą priešieškinį ieškovas prašė teismo iškviesti ir apklausti liudytojais E. S. bei V. S., kaip galinčius nurodyti byloje tikrąsias aplinkybes, susijusias su jo asmeniniais santykiais, kuriuos atsakovė teismui pateikė kaip jo neištikimybės įrodymą. Tačiau teismas šį ieškovo prašymą ignoravo, tinkamai jo neišnagrinėjo, o apie tai papildomai paklausus teismo posėdžio metu, be jokių argumentų jį atmetė. Teismas tyrė ir vertino tik vienos šalies – atsakovės pateiktą poziciją ginčo klausimu, netyrė bylos aplinkybių visapusiškai bei objektyviai, taigi veikė šališkai, ko pasėkoje priėmė neobjektyvų, nepagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
15.12. Kadangi pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, neva, ieškovas nustojo išlaikyti vaiką, teikia apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus apie tai, jog bylai aktualiu laikotarpiu jis teikė savo dukrai materialinį išlaikymą, nes lankė dukrą Londone ir patyrė atitinkamas išlaidas vaiko išlaikymui laikotarpiais. Apeliantas teikia įrodymus dėl jo persikvalifikavimo, kurių būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
16. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį dėl trečiojo asmens reikalavimo ir priimti šioje dalyje naują sprendimą - tenkinti trečiojo asmens V. G. reikalavimą dėl 10 764,33 Eur solidarios skolos iš S. G. ir D. G. priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Atsakovė D. G. neabejotinai žinojo, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo už jos ir ieškovo perkamą žemės sklypą. Žemės sklypo paieškose, apžiūrose dalyvavo pati atsakovė. Tai patvirtino tiek pati atsakovė, tiek ieškovas, tiek liudytojas R. Č.. Todėl atsakovės teiginiai, kad jai nebuvo žinoma perkamo sklypo kaina ar susitarimas su trečiuoju asmeniu dėl sumokėjimo iš savo asmeninių lėšų už sklypą, teismo nepagrįstai buvo vertinti tik remiantis pačios atsakovės pateiktais subjektyviais žodiniais paaiškinimais. Žemės sklypo pirkimo derinimas vyko per ieškovo brolį T. G., kuris teisme patvirtino, kad apie pokalbius ir derinimo detales su sklypo pardavėju R. Č. jis telefonu informuodavo skolininkus, be kita ko, telefoniniai pokalbiai vykdavo per garsiakalbį, juose dalyvaudavo ir atsakovė, todėl žinojo visas ketinamo sudaryti sandorio aplinkybes. Atsakovė ne kartą patvirtino, kad jai buvo siunčiami dokumentai, kuriuos ji pasirašė. Atsakovės teiginiai, kad ji nežinojo kokius dokumentus pasirašo ir koks jų turinys, vertintini ypač kritiškai, nes kiekvienas suaugęs, savo veiksmus suprantantis ir juos kontroliuojantis žmogus, supranta, kad pasirašydamas dokumentus jais prisiima tam tikras pareigas, įsipareigojimus, sukuria ar pakeičia teisinius santykius ir pan. Teismui pateikti žemės formavimo, pertvarkymo ir kiti dokumentai patvirtina, kad juos pasirašė atsakovė, taip patvirtindama, kad visų dokumentų turinys jai buvo/yra žinomas. Atsakovei registruotu laišku pateikus pretenziją dėl skolos grąžinimo, o D. G. 2019 m. liepos 9 d. į ją atsakė raštu, nurodydama, jog „faktas, kad sumokėjote už žemės sklypą, dar nepatvirtina fakto, kad šiuos pinigus asmeniškai skolinote mano šeimai“. Atsakovė pripažino faktą, kad už skolininkų įsigytą žemės sklypą sumokėjo trečiasis asmuo.
16.2. Sumokėdama už skolininkų vardu įgyjamą žemės sklypą ir su tuo susijusias kitas išlaidas, trečiasis asmuo vykdė skolininkų prievolę, remdamasi abipusiu, savanorišku, žodiniu susitarimu. Todėl žemės pirkimo–pardavimo sandorio metu skolininkų turėjimas pakankamai lėšų šiuo atveju neturi jokios juridinės reikšmės.
16.3. Skolininkai tuo metu gyveno ne Lietuvoje, atsakovė laukėsi ir artėjo gimdymo terminas, dėl ko negalėjo laisvai keliauti ir rūpintis žemės sklypo pirkimo reikalais, trečiajam asmeniui buvo lengviau ir paprasčiau atlikti įvairius veiksmus, susijusius su žemės sklypo pirkimu. Sumokėjus už žemės sklypą iš trečiojo asmens sąskaitos, skolininkai nepatyrė finansinio nuostolio dėl valiutų konvertavimo.
16.4. Nepagrįsti teismo argumentai, kad 2017 m. balandžio 7 d., veikdama pagal įgaliojimą, iš ieškovo banko sąskaitos išėmusi 52 436,67 Eur indėlį, trečiasis asmuo faktiškai ne tik atgavo sumokėtą žemės sklypo pirkimo kainą, tačiau ir gavo 32 163,27 Eur perviršį. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo iki santuokos sudarymo turėtas indelis (42 000 Eur) yra asmeninė ieškovo nuosavybė, o indėlio prieaugis (10 493,67 Eur) vertintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Trečiojo asmens reikalavimas skolininkams yra 21 258 Eur, todėl skolos grąžinimo lėšomis galėjo būti laikomas tik indėlio perviršis. Tačiau teismas, užskaitydamas jį kaip skolos grąžinimą, toliau sprendimu atsakovei priteisė dar ir pusę ieškovo turėto banko indėlio prieaugio. Tokiu būdu teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą bylos šalių bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu. Skolininkų įsipareigojimas trečiajam asmeniui yra įvykdytas iš dalies, t. y. pagal skundžiamą sprendimą laikytina, jog trečiajam asmeniui grąžinta tik 10 493,67 Eur iš 21 258 Eur skolos. Teismas, nepagrįstai perkeldamas dalį prievolės išimtinai ieškovui, nesant tam reikiamų sąlygų ir pagrindų, pažeidė ne tik ieškovo, bet ir trečiojo asmens kaip kreditoriaus teisėtus interesus ir teisę atgauti trečiajam asmeniui priklausančius pinigus, kuriuos jis sumokėjo vykdydamas skolininkų prievolę. Aplinkybės, kokiu tikslu ar pagrindu buvo panaudotas ieškovui priklausęs banko indėlis (42 000 Eur), kurį turėdamas jo įgaliojimą išėmė trečiasis asmuo, nagrinėjant trečiojo asmens reikalavimą dėl skolos grąžinimo, neturi jokios juridinės reikšmės. Ieškovas yra laisvas spręsti ir priimti bet kokius sprendimus, susijusius su jam priklausančiu turtu. Aplinkybė, kad asmenine nuosavybe turėtus pinigus ieškovas perdavė naudoti trečiajam asmeniui, yra abiejų tarpusavio susitarimo reikalas.
16.5. Teismas priimtą ginčijamą sprendimą motyvavo prielaidomis, keldamas nepagrįstus klausimus apie tai, kodėl už perkamą žemės sklypą buvo sumokėta iš trečiojo asmens, o ne iš ieškovo banko sąskaitos, kuria turėjo įgaliojimą disponuoti trečiasis asmuo. Ieškovui priklausiusioje banko sąskaitoje buvo laikomas terminuotas indėlis, todėl, nesibaigus sutarties terminui ir iš sąskaitos išėmus pinigus anksčiau nei baigsis sutarties terminas, ieškovas būtų praradęs to laikotarpio banko mokamas palūkanas, kurios sudarė net 936,26 Eur.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į ieškovo S. G. apeliacinį skundą atsakovė D. G., atstovaujama advokatės I. K.-M., prašo 2021 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:
17.1. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas išklausė išsamų ieškovo paaiškinimą ir uždavė ieškovui papildomus klausimus siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai išsiaiškinti paties ieškovo nuomonę dėl šalių santuokos iširimo ir tai pažymėjo savo sprendime: „Ieškovas atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžė taip, kad atsakovė nepaisė jo nuomonės dėl savo brolio, kad jos brolis toliau lankėsi jų namuose, kad atsakovė pasirinko savo brolį. Teismui pasitikslinus, ieškovas nurodė, kad kitų priežasčių (pvz. atsakovės priekaištų dėl jo motinos) nelaiko santuokos iširimo priežastimis“. Taigi, ieškovas pats įvardino teismui, kokius įvykius sieja su šalių santuokos iširimu. Visos kitos ieškovo nurodytos aplinkybės sekė po šių įvykių (2016 m. vasario mėnesio) ir, kaip jis pats pabrėžė, jos nebuvo susijusios su ieškovo subjektyviu priežasčių dėl šalių santuokos iširimo vertinimu. Vis dėlto, savo apeliaciniame skunde ieškovas iš naujo kelia atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo klausimą, kaltindamas ją dėl įvykių ir jos elgesio, kurių jis pats subjektyviai nesieja su santykių iširimu ar bent jau taip teigė bylą nagrinėjant pirmoje instancijoje.
17.2. Bylos duomenys patvirtina ir to neneigia ir pats ieškovas, kad nuo įvykių, kuriuos ieškovas nurodė kaip santuokos iširimo priežastį, jis su savo sutuoktine pragyveno dar 2 metus ir 4 mėnesius iki faktinio išsikraustymo iš bendrų šeimos namų. Taigi, iki faktinio šalių atsiskyrimo buvo tikrai pakankamai laiko imtis veiksmų šeimos išsaugojimui. Šiuo atveju ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų (ir tų aplinkybių nenurodė nė vienas byloje liudijęs liudytojas), kokių pastangų ėmėsi ieškovas dėl savo šeimos išsaugojimo. Ieškovas kaltina atsakovę pažeidus lojalumo savo sutuoktiniui pareigą 2016 metų vasarį, kuomet šalių dukrai E. buvo vos 1 mėnuo, pati atsakovė dar buvo ganėtinai silpna ir neatsistačiusi po gimdymo, o kaltinimas yra susijęs su įvykiu, kurio aplinkybių atsakovė iki šiol taip ir nežino, t. y. su ieškovo ir atsakovės brolio asmeniniais tarpusavio santykiais. Būtent šiuo laikotarpiu atsakovei buvo ypač reikalinga jos sutuoktinio parama, pagalba ir pastangos užtikrinti emocinį ir psichologinį stabilumą ką tik gimus naujagimiui. Vien tas faktas, kad ieškovas susipyko su atsakovės broliu, nesuteikia ieškovui pagrindo reikalauti, kad atsakovė ir pati nutrauktų ryšius su savo broliu. Atsakovė teismui paaiškino ir pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad po šio įvykio atsakovė paprašė savo brolio išsikraustyti iš bendrų šeimos namų (ką jis ir padarė) ir pati su juo susitikinėjo kavinėse, o ne savo namuose. Šias aplinkybes patvirtino ir atsakovės motina V. S.. Vienintelis atvejis, kuomet atsakovės brolis buvo atėjęs į šeimos namus, buvo tada, kai sušlubavo atsakovės mamos sveikata ir jai buvo kviečiama greitoji pagalba. Tokia priežastis niekaip negali būti pateisinama kaip pakankama nutraukti tuo metu 16 metų trukusius šalių santykius, ypač tuo metu, kai šalims buvo ką tik gimusi dukrytė ir jau vien ši priežastis turėjo būti didžiausia paskata ieškovui stengtis dėl šeimos išsaugojimo, jos psichologinės, finansinės ir fizinės gerovės. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad „primygtinis ieškovo reikalavimas atsakovei palaikyti vieną ginčo pusę ir rinktis tarp dviejų savo šeimos narių bei formaliai tuo remiantis įvykęs jų santykių atšalimas vertinamas kaip psichologinis spaudimas atsakovei“. Tokiu būdu ieškovas pats pažeidė lojalumo šeimai principą supriešindamas savo asmeninius ir šeimos interesus, negalėdamas atriboti savo asmeninių ambicijų ir įvykių, kuriuose atsakovė nedalyvavo ir į kuriuos nesikišo, nuo tikrųjų šeimyninių vertybių.
Šalies argumentai
17.3. Ieškovas nurodo, kad šalių santykių pabaigai reikšmės turėjo atsakovės elgesys šiam patyrus rankų traumą darbe. Traumą ieškovas patyrė 2016 m. rugpjūčio mėnesį, t. y. praėjus 6 mėnesiams po įvykių, kuriuos ieškovas pats nurodė kaip santuokos iširimo priežastį ir visai neseniai buvo nurodęs atsakovei, kad jos nebemyli ir gyvena su ja tik dėl vaiko. Po šių žodžių atsakovei buvo labai nelengva atsigauti. Po tokių sutuoktinio žodžių atsakovei ypač nelengvu laikotarpiu dėl visai neseniai įvykusio šeimos pagausėjimo, atsakovė nepuolė strimgalviais su kūdikiu ant rankų lankyti ieškovo ligoninėje bei sutiko su ieškovo viršininko pasiūlyta pagalba parvežant jos vyrą namo. Tačiau ji bendravo su ieškovu telefonu, o šiam grįžus iš ligoninės, būtent jai ir teko rūpinimosi sutuoktiniu pareiga tol, kol jis buvo vėl pajėgus pats savimi pasirūpinti. Nepaisant tam tikrų komplikacijų, ieškovas vėl galėjo grįžti prie normalaus gyvenimo ganėtinai greitai. Jis jau po mėnesio vairavo automobilį, lankėsi įvairiose miesto parduotuvėse, buvo pajėgus pakelti ant rankų savo dukrą ir atlikti begalę kitų buities darbų. Nebuvo jokių požymių dėl to, kad jis būtų nepajėgus dirbti. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis laukė šeimos pagausėjimo, atliko remontą, vežė atsakovę į ligoninę atlikti tyrimų, lydėjo atsakovę gimdyti, lepino ją dovanomis, truko kelių savaičių laikotarpį, kuomet ieškovui užgimė tėvystės jausmas ir jis iš tiesų parodė šiek tiek pastangų šiuo ypatingu etapu. Tačiau šios kelios savaitės, kuriomis ieškovą aplankydavo gerumo priepuoliai, niekaip neeliminuoja ieškovo nelojalaus elgesio prieš ir po gimdymo laikotarpio bei nepaneigia šalių tarpusavio santykių esmės.
17.4. Nors ieškovas nurodė, jog šalių santykiai faktiškai nutrūko dėl įvykių, susijusių su atsakovės broliu, taigi 2016 m. vasario mėnesį, tačiau šalys po šių įvykių dar beveik 2,5 metų gyveno kartu ir, atsakovės vertinimu, jų santykiai, nepaisant daugelio nesutarimų, tęsėsi. Jie kartu augino bendrą vaiką, kartu planavo laisvalaikį, kartu vykdavo į Lietuvą, o už bilietus apmokėdavo atsakovė (netgi po to, kai ieškovo teigimu šalys pasidalino bendras santaupas). Jokie bylos duomenys byloje nepatvirtina šalių bendro gyvenimo atskirumo, priešingai, iki pat ieškovo faktinio išsikraustymo iš bendrų šeimos namų, šalys vis dar aiškinosi ir sprendė savo nesutarimus (tai patvirtina į bylą pateikti garso įrašai), o taip nenutinka tarp asmenų, kurie, kaip kad teigia ieškovas, gyvena atskirus gyvenimus. Iki pat tada, kai atsakovė 2017 m. spalio mėnesį sužinojo apie ieškovo neištikimybę, ji buvo įsitikinusi, kad jos šeimą tiesiog ištiko nemaloni krizė, kuri bendromis pastangomis kažkaip bus įveikta. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu neneigė neištikimybės fakto (neneigia jo ir teikdamas apeliacinį skundą) ir laiko, kad taip elgtis buvo jo teisė, nes šalių santykiai neva nutrūko anksčiau. Atsakovė stipriai išgyveno dėl savo sutuoktinio neištikimybės ir vien jau šis faktas įrodo, kad šalių santykiai ir bendras ūkio vedimas toli gražu nebuvo nutrūkę. Neištikimybės faktas neturi nieko bendro su pastangomis išsaugoti šeimą šalims dar gyvenant kartu, vedant bendrą ūkį ir auginant mažametį vaiką – ji įstatyme yra laikoma santuokos iširimo kaltės prezumpcija, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė aplinkybę dėl ieškovo neištikimybės fakto.
17.5. Atsakovė niekada nekaltino ieškovo dėl to, kad jis dirbo, tačiau ieškovas tą darė ne dėl šeimos, bet išimtinai dėl savęs. Dirbdamas ir uždirbdamas, jis nesidalino savo atlyginimu su šeima ir apmokėdavo tik tas paslaugas, kurios jam pačiam buvo aktualios, visiškai nekreipdamas dėmesio į atsakovės prašymus patenkinti ir kitus jos ir dukters būtinuosius poreikius. Dėl to tarp šalių vyko nuolatiniai konfliktai. Ir būtent dėl šios, o ne kitų priežasčių į Angliją atvyko atsakovės mama, t. y. tam, kad dukra galėtų dirbti ir aprūpinti savo naujagimę, nes vaiko tėvas to nedarė. Ieškovo teiginiai dėl atsakovės darbo paieškų tik nuo 2016 m. rugpjūčio mėn. yra tiesiog ciniški. Tuo metu šalių dukrai buvo vos 8 mėnesiai, taigi atsakovė objektyviai negalėjo dirbti. Ji to daryti negalėjo iki pat tada, kai dukra pradėjo lankyti mokyklą (4 m.), nes samdyti auklę Anglijoje kainuotų tą patį, ką ji ir pati uždirbtų. Darželių paslaugos Anglijoje taip pat yra prieinamos tik dideles pajamas gaunantiems tėvams. Be to, atsakovė iki šiol negali pilnavertiškai dirbti, nes vaiką nuvežti į mokyklą reikia 9-ai val. ryto ir pasiimti 15 val. dienos. Taigi, pareigą aprūpinti šeimą turėjo ieškovas, tačiau jos nevykdė tinkamai. Šeima turėjo nemažai santaupų, iš kurių reikalui esant turėjo galimybę gyventi, tačiau šias lėšas vienasmeniškai valdė ieškovas su atsakove nesidalindamas ir tik 2017 m. sausio mėnesį, kai atsakovės jėgos išseko ir ji suprato, kad nebeturi fantazijos iš kur dar paimti pinigų pragyvenimui, ji privertė ieškovą pusę jo sąskaitose buvusių bendrų lėšų pervesti į jos sąskaitą. Vėliau, kai ieškovo sveikatos būklė pagerėjo, atsakovė ėmė kelti klausimus dėl ieškovo darbo ir prisidėjimo prie šeimos turto gausinimo ir poreikių tenkinimo.
17.6. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad jau visai netrukus po ieškovo patirtos nelaimės, jis jau galėjo visiškai normaliai gyventi ir net vairuoti mašiną. Pirmosios instancijos teismas neignoravo ieškovo patirtos traumos, bet visiškai pagrįstai konstatavo, kad „pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad ieškovui būtų apribotas fizinis krūvis, nustatytas nedarbingumas (neįgalumas), nėra duomenų apie ilgalaikes pastovias liekamąsias pasekmes“. Taigi, ieškovo ilgalaikis nedarbas ir reikalavimas, kad atsakovė prisiimtų jo, kaip tėvo ir sutuoktinio, pareigas, pati turėdama prižiūrėti ir rūpintis mažamete dukra, yra ciniškas ir stokojantis elementarios žmogiškos empatijos. Įsikūnijęs į amžinos aukos vaidmenį, ieškovas paliko atsakovę su 2,5 metų vaiku visiškai nesirūpindamas tuo, kaip ji sugebės išsiversi be jokios taip reikalingos pagalbos. Ir tai buvo dar vienas grubus ieškovo lojalumo šeimai principo pažeidimas.
17.7. Santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, nustačius, kad ieškovo veiksmai sukėlė atsakovei dvasinius išgyvenimus, skausmą, pažeminimą bei kitus neigiamus išgyvenimus, todėl šiuo atveju atsakovė įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kurį pirmosios instancijos teismas įvertino simboline 1 000 Eur suma, atsižvelgęs į šalių tarpusavio santykius, jų turtinę padėtį, ieškovės nurodytas aplinkybės dėl patirtų išgyvenimų dėl ieškovo kaltės. Visos ieškovo nurodomos bendrosios atsakomybės sąlygos šioje byloje yra nustatytos ir įrodytos: ieškovo asmeninių ir šeimos interesų supriešinimas, šeimos palikimas ir nesirūpinimas ja, neištikimybės faktas, dėl kurio šalių šeima nebeturėjo jokių galimybių išlikti, nuolatinis atsakovės psichologinis žlugdymas ir pažeminimai. Šalių santykiai truko net 19 metų, o ieškovas pamatinius šeimos principus iš esmės pažeidė tuomet, kai atsakovei labiausiai buvo reikalinga parama ir rūpestis, t. y. ką tik gimus šalių dukrelei.
17.8. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios trukdytų žemės sklypą padalinti natūra (po ½ dalį), apeliantas taip pat neįrodė, jog to padaryti negalima, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas padalindamas žemės sklypą natūra. Šalys dalinasi ne butą, kuriame po santuokos nutraukimo turėtų kartu gyventi, bet žemės sklypą, kurį atidalinus natūra ribotųsi tarpusavyje tik tvora, taigi argumentai dėl konfliktiškų šalių santykių yra visiškai nepagrįsti. Tai, kad sklypas yra pailgas, savaime nereiškia, kad jo atidalijimas būtent išilgai kažkaip stipriai įtakotų turto vertę. 31 metro plotis yra pakankamas namo statyboms, tuo labiau, kad sklypo ilgis leidžia statinius projektuoti taip, kad jie atitiktų reikalavimus dėl atstumų tarp gretimų namų. Šiuo atveju ieškovas turėjo teismui pateikti pagrįstus įrodymus, kad turtas gali būti nedalus natūra, tačiau to nepadarė.
17.9. Atsakovė nereiškė reikalavimo dėl teisinių pasekmių taikymo nuo gyvenimo skyrium momento ir tokia teisė jai yra suteikta įstatymo. To nedarė ir ieškovas, maža to, ieškovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo, todėl tokį reikalavimą reikšti jam riboja įstatymas.
17.10. Ieškovas nurodo, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl atsakovės galimai turimų grynųjų neapskaitytų pajamų. Ieškovas manipuliuoja atsakovės teismo posėdžių metu teiktais paaiškinimais dėl gaunamų pajamų grynaisiais pinigais. Atsakovė niekuomet neteigė turinti grynųjų neapskaitytų pinigų. Visos jos gaunamos pajamos yra matomos teismui pateiktuose įmonės darbo užmokesčio mokėjimuose, o grynieji pinigai būdavo mokami ne konkrečiai atsakovei, bet mokyklai. Atsakovė būtent mokyklos pinigus įnešdavo į jos banko sąskaitą. Iš tų pinigų būdavo apmokami mokesčiai, išlaidos ir mokami atlyginimai darbuotojams, tame tarpe ir atsakovei. Šios aplinkybės buvo nagrinėjamos teismo posėdžio metu pačiam ieškovui užduodant klausimus atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
17.11. Teismas konstatavo, kad „įvertinus bylos duomenų visumą, laikytina, kad ji nėra pakankama vertinti, jog tarp šalių ir trečiojo asmens buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai“. Tokiu būdu situaciją dėl tariamos paskolos atgavimo teismas aprašė tik kaip hipotetinę prielaidą, kuria galima būtų vadovautis, jeigu teismas būtų konstatavęs priešingai, t. y. būtų nustatęs egzistavus paskolos teisinius santykius tarp šalių. Pirmosios instancijos teismas nepriėmė dvigubo sprendimo, tik hipotetiškai įvertino V. G. ir jos sūnaus keistų tarpusavio santykių užkulisius. Atitinkamai negalima teigti, kad atsakovei negalėjo būti priteista kompensacija už ne šeimai panaudotų piniginių lėšų panaudojimą. Ieškovo paaiškinimai dėl neteisingai paskaičiuoto išimto banko indėlio sumos yra visiškai nepagrįsti. Faktas, kad V. G. išsigrynino savo sūnaus ir bendras šalių lėšas savo reikmėms tenkinti, neturi nieko bendro su atsakovės interesais, todėl ji neturi jokios prievolės padengti savo anytos turėtų išlaidų. Be to, šis sandoris buvo sudaromas be jokio atsakovės informavimo, ieškovui ir apeliantei tik vieniems žinant apie šias aplinkybes, todėl neaišku, kodėl banko komisinis mokestis yra atimamas būtent iš bendros jungtinės, o ne iš asmeninės ieškovo piniginių lėšų dalies.
17.12. Tiek S. G., tiek V. G. elgiasi nesąžiningai apskritai sukurpę istoriją apie tariamą šalių kreditorių. Faktas, kad jie abu teikdami apeliacinius skundus pripažįsta paskolos dalies grąžinimą, savaime įrodo, kad į bylą V. G. įstojo visiškai nepagrįstai, teigdama, kad šalys jai yra skolingos už jos lėšomis jų vardu nupirktą žemę. Vis dėlto, teikdama apeliacinį skundą, ji jau sutinka, kad būtų pripažinta, jog dalį sumokėtos sumos ji atgavo iš bendrų šalių lėšų. Tačiau iš tiesų, sutikdama su tokiu faktu, ji tuo pačiu pripažįsta, kad ji atgavo visą skolą, tik jos netenkina faktas, kad tai jos manymu buvo padaryta ne iš bendrų šalių lėšų, bet dalinai iš jos sūnaus asmeninių lėšų, buvusių banko sąskaitoje, kurias ji pati išgrynino ir teismo posėdžio metu pripažino, kad šias lėšas panaudojo savo nuožiūra. Jei hipotetiškai galima būtų traktuoti, kad paskola iš tiesų egzistavo, o trečiajam asmeniui pripažinus, jog skolą atgavo, tik dalį jos atgavo iš sūnaus asmeninių, o dalį iš bendrų jungtinių lėšų, tuomet ji apskritai nebeturi jokios reikalavimo teisės nei į vieną iš šalių, o reikalavimą grąžinti už atsakovę sumokėtą skolos dalį regreso tvarka turėtų reikšti ieškovas, o ne apeliantė (CK 6.112 straipsnis). Vis dėlto, ieškovas tokio reikalavimo nepareiškė, bet pasirinko melu grįstą poziciją – kad tariama paskola apskritai nebuvo grąžinta, todėl jis nebuvo nagrinėtas pirmoje instancijoje ir negali būti nagrinėtinas apeliacinėje instancijoje dėl įstatymų taikomų apribojimų.
17.13. Ieškovas pirmosios instancijos teisme neginčijo vaiko poreikių. Išlaikymo vaikui dydį ginčijo tik teikdamas, kad tokių sumų jam neleidžia mokėti jo turtinė padėtis bei sveikata. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Lygiai tas pats pasakytina ir dėl ieškovo nurodomų aplinkybių dėl jo bandymų persikvalifikuoti (jau nebe pirmą kartą įrodymų rinkimo pareigą ieškovas bando perkelti teismui) bei teikiamų naujų įrodymų apie jo neva vaikui teiktą išlaikymą. Tokių ieškovo argumentų bei teikiamų įrodymų apeliacinės instancijos teismas apskritai neturėtų vertinti ir priimti, nes jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
17.14. Ieškovas neteisingai nurodo, kad atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko poreikius. Priešingai, tokie įrodymai į bylą yra pateikti dar bylos nagrinėjimo pirmoje stadijoje kartu su prašymu dėl bylos nutraukimo (2019 m. gegužės 7 d.) ir prašymu prijungti papildomus įrodymus (2019 m. liepos 2 d.). Be to, atsakovės pateiktoje poreikių lentelėje nurodyti vaiko poreikiai yra minimalūs, neįrašant į ją jokių prabangos prekių ir remiantis tik esamu pragyvenimo lygiu. Papildomai teikti vaiko poreikius pagrindžiančių įrodymų bylos nagrinėjimo eigoje atsakovė nematė jokios būtinybės, nes tai yra didelis jos, kaip vienišos mamos gyvenimo apsunkinimas, visus šiuos dokumentus reiktų versti į lietuvių kalbą, kas neproporcingai išdidintų jos patiriamas bylinėjimosi išlaidas, vien tik atsakovės patiriamos išlaidos būsto nuomai jau ir sudaro didžiąją dalį jos prašyto priteisti išlaikymo dukrai. Be to, bylos nagrinėjimo teisme metu dukros poreikiai padidėjo, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, tačiau atsakovė, nebenorėdama veltis į dar gilesnį bylinėjimąsi, šių poreikių nekoregavo ir nereiškė reikalavimo padidinant prašomą priteisti išlaikymo dydį.
17.15. Šalių dukra E. yra gimusi ir augusi Anglijoje abiejų tėvų sutarimu. Čia visada buvo jos namai. Tai ieškovas išvyko į Lietuvą palikęs savo dukrą likimo valiai, dėl ko jo pareiga teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą nėra išnykusi. Ieškovo sveikatos būklė nėra tokia, kuri neleistų jam dirbti ir uždirbti reikalingas sumas vaiko išlaikymui. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad ieškovas randa būdų kaip patenkinti įvairaus pobūdžio savo paties padidintus poreikius, tačiau dukters poreikiai jam niekuomet nebuvo prioritetas. Jo galimybės dirbti yra ne ką mažesnės nei atsakovės. Išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti jų poreikius atitinkantį išlaikymą yra kiekvieno tėvo pareiga, kuri negali būti pateisinama negaunamomis pajamos, o šiuo atveju net ir piktybišku nedarbu.
17.16. Ieškovo teismui pateikiami įrodymai dėl jo neva teikto išlaikymo savo vaikui yra nepagrįsti. Vertinant pateiktų išlaidų apimtį, o jei tiksliai 212,16 GBP nuo 2018 m. birželio mėnesio, tai niekaip negali būti laikoma reikšminga suma mažinti teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimą, tuo labiau, kad didžioji dalis šių išlaidų yra patirtos ieškovo iniciatyva laiką leidžiant kartu su dukra ir nėra būtinojo pobūdžio.
17.17. Ieškovo teikiami duomenys apie jo bandymus persikvalifikuoti bei rasti suvirintojo darbą, lygiai kaip ir kiti teikiami dokumentai, galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl neturėtų būti teismo priimti bei vertinami.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į trečiojo asmens V. G. apeliacinį skundą atsakovė D. G., atstovaujama advokatės I. K.-M., prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas sekančiais argumentais:
18.1. Byloje nebuvo pateikta jokių apeliantės nurodomus faktus patvirtinančių įrodymų. Apeliantė, reikšdama reikalavimą dėl skolos priteisimo, turėjo įrodyti žodinio susitarimo dėl paskolos suteikimo egzistavimą. Tarp šalių nebuvo pasirašyta jokia sutartis. Apeliantė buvus tariamą žodinį susitarimą viso proceso metu grindė tik savo paaiškinimais. Apie tokio susitarimo egzistavimą nepaliudijo net ir liudytoju byloje kviestas apeliantės sūnus T. G.. Be to, apeliantės paaiškinimai prieštarauja patys sau, nes kaip ji teigia žodinis susitarimas buvo sudarytas šalims atvykus į Lietuvą 2015 m. rugsėjo mėnesį, tačiau tuo metu šalys dar nebuvo priėmusios jokio sprendimo nei dėl žemės pirkimo, nei dėl jos kainos (žemės sklypas buvo nupirktas tik 2015 m. gruodžio mėnesį ir visai kitas nei kad šalys apžiūrinėjo rugsėjo mėnesį), todėl nesuprantama, kokiu būdu būtų buvę įmanoma sudaryti žodinį susitarimą dėl paskolos suteikimo ir aptarti jos grąžinimo sąlygas, jeigu dar net nebuvo aišku, kad apskritai egzistuoja objektas, kurio pirkimui būtų imama paskola.
Šalies argumentai
18.2. Apeliantė teigia, kad šios lėšos buvo jos gyvenimo santaupos, tačiau dar 2014 metais šalys buvo taip susipykę, kad keletą mėnesių gyveno atskirai, ieškovas buvo grįžęs gyventi į Lietuvą pas mamą, taigi apeliantei turėjo kilti įtarimas dar tada, kad šalių santykiai yra ganėtinai banguoti, todėl turėjo užsitikrinti paskolos grąžinimą tinkamai įformindama paskolos sutartį, kad dėl jos buvimo niekam nekiltų abejonių. Vis dėlto ji nusprendė neva rizikuoti visomis savo gyvenimo santaupomis. Būtent šalių konflikto įkarštyje S. G. savo mamai suteikė labai plataus masto įgaliojimą veikti jo vardu. Tikėtina, kad būtent tuo metu ir buvo priimtas jų abiejų sprendimas reikalui esant pasinaudoti šiuo įgaliojimu siekiant pasipelnyti atsakovės sąskaita, t. y. pasilikti sau turtą natūra už žemę atsakovei nemokant jokios kompensacijos. Tiek savo pasiūlyme atsakovei dėl taikaus santuokos nutraukimo, tiek ir savo ieškinyje ieškovas nurodo VĮ „Registrų centras‘ nustatytą vidutinę turto rinkos kainą. Savo pasiūlyme dėl taikaus santuokos nutraukimo ieškovas nenurodo jokios tariamai egzistuojančios paskolos.
18.3. V. G. niekaip nepaaiškino aplinkybių, kodėl nutraukti savo pačios terminuotą indėlį jai nesukėlė jokių problemų, tuo tarpu sūnaus indėlio nutraukimas jau buvo problema. To paties indėlio nutraukimas po nepilnai dviejų metų, išgryninant visą sąskaitoje buvusią sumą, nesukėlė jokių nepatogumų ir netgi buvo sumokėti 419,52 Eur už pinigų išgryninimą, nepasinaudojant galimybe pinigus pervesti į kitą banko sąskaitą.
18.4. Aplinkybė, kad atsakovė D. G. dalyvavo žemės sklypo paieškose, priešingai nei teigia apeliantė, nepatvirtina fakto, kad ji žinojo, kieno pinigais yra mokama už žemės sklypą. Tai patvirtina tik faktą, kad atsakovė su savo sutuoktiniu ketino įsigyti žemės sklypą, ko ji niekada ir neneigė. Faktas, kad žemės sklypo kaina buvo apmokėta iš V. G. asmeninių piniginių lėšų niekur nėra išviešintas, nei pirkimo–pardavimo sutartyje, nei dokumentuose, kuriuos V. G. siuntė atsakovei į Angliją pasirašymui. Šie dokumentai buvo susiję su žemės sklypo atidalijimu ir nieko bendro neturėjo su jo įsigijimu. V. G. taip pat pati niekaip nesiteikė apie tokią aplinkybę informuoti atsakovės, neinformavo jos ir jos sutuoktinis ieškovas S. G.. Vienintelis faktas, kuris atsakovei tapo žinomas, ir tai jau jam įvykus, kad V. G. ieškovo ir atsakovės vardu sudarė pirkimo–pardavimo sandorį notarų biure. Jokių, priešingas aplinkybes liudijančių, įrodymų byloje nėra pateikta. Apeliantė naudojosi jai išduotu plataus masto įgaliojimu, kurio pagrindu ji gali ne šiaip veikti sūnaus vardu, bet disponuoti visomis jo Lietuvoje esančiomis banko sąskaitomis.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į trečiojo asmens V. G. apeliacinį skundą ieškovas S. G., atstovaujamas advokatės E. M., prašo tenkinti trečiojo asmens apeliacinį skundą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas sutinka su apeliantės skunde nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo pagrindų, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, neturtinės žalos sutuoktiniui atlyginimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
22. Apeliantas S. G. kartu su apeliaciniu skundu pateikė rašytinius įrodymus, kuriuos prašo priimti: duomenis apie tai, kad vykdė teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo iš jo buvo priteistas laikinas išlaikymas dukrai ir kad nėra išlaikymo įsiskolinimo (t. 7, b. l. 27-31, 35, 36), duomenis, kad lėšas išlaikymui skolinosi iš brolio T. G. (t. 7, b. l. 32-34), duomenis apie tai, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje pagal suvirintojo profesinę programą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. (t. 7, b. l. 37-38), duomenis, patvirtinančius jo traumos pobūdį – kad jam 2016 m. buvo dešiniojo stipinkaulio vidurinės ašies lūžis ir kairiosios plaštakos 4-ojo delnakaulio lūžis (t. 7, b. l. 39-40), elektroninį laišką, iš kurio matyti, kad 2015 m. S. buvo susitarusi dėl turto apžiūros (t. 7, b. l. 44), kvitų kopijas (t. 7, b. l. 45-56). Kartu su 2022 m. vasario 28 d. prašymu dėl įrodymų pateikimo apeliantas S. G. pateikė duomenis apie išlaikymo mokėjimą dukrai po teismo sprendimo (t. 7, b. l. 113-115), duomenis, kad jis nuo 2022 m. sausio 11 d. vykdo individualią veiklą - kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (t. 7, b. l. 115), duomenis, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje pagal suvirintojo profesinę programą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (t. 7, b. l. 116), duomenis apie tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nutrauktas, nesant padarytos nusikalstamos veikos (t. 7, b. l. 117). Be to, teismui patenkinus atsakovės prašymą dėl teismo ekspertizės paskyrimo, UAB „Turto vertė“ ekspertas G. J. B. atlikto turto vertės ekspertizę ir pateikė išvadą, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 2022 m. balandžio 8 d. yra 36300 Eur, o 2015 m. gruodžio 7 d. buvo 23300 Eur (t. 7 priedas – ekspertizės aktas). Šie įrodymai yra priimti teismo žodinėmis nutartimis.
Dėl santuokos nutraukimo pagrindų
23. Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog santuoka iširo dėl jo kaltės, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos.
24. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas <...> ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių, CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė į teismą kreipėsi su reikalavimu nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad dėl santuokos kaltas ieškovas S. G.. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, t. y. keičia savo poziciją dėl jo paties kaltės nebuvimo, tačiau nurodo, kad dėl santuokos nutrūkimo kalta ir atsakovė. Taigi, ieškovas pripažįsta savo kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Tuo pačiu, ieškovas turi įrodyti, kad ir atsakovė kalta dėl santuokos nutrūkimo.
27. Taigi, spręstina, ar byloje yra įrodymų, patvirtinančių, jog dėl santuokos iširimo kalta ir atsakovė.
28. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškinyje nurodė tokias aplinkybes dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo: atsakovė konfliktiška, naudojo psichologinį smurtą, nelankė jo ligoninėje, o grįžus pradėjo reikalauti, kad jis išsikraustytų iš namų, grasino, kad neleis matytis su dukra (t. 1, b. l. 4). Teismo posėdžio, vykusio 2021 m. kovo 23 d. (36.00 min.) ieškovas nurodė, kad pagrindinė santuokos iširimo priežastis yra konfliktas dėl atsakovės brolio. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad konfliktavo su anyta (38-39 min.), kad buvo užpultas sutuoktinės brolio (40-44 min.), o sutuoktinė nepaisė jo nuomonės ir palaikė juos (45:15 min.) ir tai buvo viso pykčio esmė ir nuo to laiko santuoka faktiškai nutrūko. Nuo to laiko jis žmona nepasitikėjo. Be to, žmona neklausė jo ir nors jis buvo pasakęs, kad jos brolis jų namuose daugiau nesilankytų, jis dar buvo atėjęs 3 kartus. Kitų aplinkybių dėl atsakovės kaltės dėl santuokos nutrūkimo teismo posėdžio metu ieškovas nenurodė.
29. Ieškovas sutuoktinės kaltę įrodinėja savo paties paaiškinimais, be to pateiktais garso įrašais. Ieškovas pateiktu garso įrašu (t. 4 priedas – CD diskas) įrodinėja, kad atsakovė konfliktiška. Teisėjų kolegija, išklausiusi garso įrašą, sprendžia priešingai – pats ieškovas provokuoja atsakovę. Be to, iš garso įrašo turinio spręstina, kad šis įrašas padarytas jau po faktinio santuokos nutrūkimo, esant iškeltai civilinei bylai, todėl šalių elgesys jau negali būti vertinamas kaip įrodantis priežastis, lėmusias santuokos nutrūkimą. Be to, teisėjų kolegija įvertina ieškovo nurodytas jo konflikto su atsakovės broliu aplinkybes, kurios svarbios sprendžiant jo sutuoktinės elgesį po konflikto – jie su atsakovės broliu ir draugais po darbo išgėrė tris butelius, tada jį užpuolė atsakovės brolis, jis krito, prasiskėlė galvą, grįžo namo 10 val. vakaro ir liepė atsakovės broliui išsikraustyti. Taigi, iš šių nurodomų aplinkybių matyti, kad klausimas dėl atsakovės brolio tolesnio gyvenimo jų namuose buvo sprendžiamas 10 val. vakaro, pačiam ieškovui esant neblaiviam, sužeistam. Todėl spręstina, kad atsakovės bei jos mamos pozicija, kad T. S. pasiliktų iki susiras kitą būstą, yra pateisinama ir negali būti laikoma nelojalumu sutuoktiniui, jo nepalaikymu, ir nerėmimu. Kaip jau minėta, ieškovas kitų aplinkybių, kurios būtų lėmę santuokos nutrūkimą dėl atsakovės kaltės, nenurodė.
30. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo nurodomos aplinkybės dėl atsakovės nelojalumo jo santykiuose su jos motina ir broliu negali būti vertintinos kaip pakankamas pagrindas pripažinti atsakovės kaltę dėl santuokos nutrūkimo. Spręstina, kad konfliktai su atsakovės motina ir broliu iš dalies sąlygoti ir paties ieškovo veiksmais – pvz.: konfliktas su atsakovės broliu įvyko jiems abiem esant neblaiviems. Todėl tokios situacijos sudarymas, kai atsakovė buvo įtraukta į interesų konfliktą – būti lojaliai sutuoktiniui ar broliui ir mamai, priešingai, vertintina kaip paties ieškovo netinkamo elgesio pasekmė. Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog kitų aplinkybių dėl atsakovės kaltės ieškovas neįrodė.
31. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį, sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad šalių santuoka nutrūko ir dėl atsakovės kaltės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių laikytinas pagrįstu ir teisingu, ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, jog sprendimo dalis dėl santuokos nutrūkimo pasekmių yra nekeistina, nėra pagrindo keisti ar naikinti ir sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, jog atsakovei santuokos nutrūkimas sukėlė neigiamus išgyvenimus, liko nepateisinti šeiminiai lūkesčiai, o pirmosios instancijos priteistos neturtinės žalos dydis yra teisingas.
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės
33. Bendrosios sutuoktinių turto, nutraukiant santuoką, dalijimo taisyklės įtvirtintos CK 3.118 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas. Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.
34. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bylos iškėlimo teisme metu šalys turėjo tokį turtą: ieškovo banko sąskaitose 12461,98 svarų (13863,59 Eur), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank – 0,93 svaro (1,03 Eur), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank - 1 225,16 svarų (1 362,95 Eur). Iš viso – 15 227,57 Eur. Atsakovės banko sąskaitose - Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Lloyds Bank, 75,98 svarai (84,53 Eur), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Lloyds Bank – 1 051,56 svarai (1 223,83 Eur). Iš viso – 1 308,36 Eur. Taip pat, šalims priklauso 10000/43657 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė nustatyta apeliacinės instancijos teismui paskyrus ekspertizę, kurios išvadų šalys neginčija, ir 2022 m. balandžio 8 d. duomenimis yra 36300 Eur.
35. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo įvertinta, kad iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini), ieškovas 2009 m. balandžio 10 d. AB „Ūkio bankas“ sudarė 42 000 Eur terminuoto indėlio sutartį. Santuokos metu indėlio suma nuolat kito, pasibaigus indėlio terminui, buvo išmokamos palūkanos ir sudaromos naujos terminuoto indėlio sutartys. 2017 m. balandžio 7 d. ieškovo motina V. G., veikdama pagal įgaliojimą, iš ieškovo sąskaitos AB „Šiaulių bankas“, perėmusio AB „Ūkio bankas“ teises ir pareigas, nutraukusi terminuoto indėlio sutartį, pasiėmė 52 439,67 Eur dydžio indėlį (1 t., b. l. 151-173). Tarp šalių nekilo ginčo, kad iki santuokos sudarymo buvęs indėlis yra asmeninė ieškovo nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad santuokos metu atsiradęs indėlio sumos prieaugis (10493,67 Eur) pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 2 punktą pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovas S. G. iš esmės šios pirmosios instancijos teismo išvados neginčija, tačiau nurodo, kad realiai buvo išmokėta ne 52439,67 Eur, o 52020,15 Eur, nes bankas nuskaitė 419,52 Eur komisinį mokestį. Todėl apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės dalis yra 10493,67 Eur, ir atitinkamai iš jo priteisdamas kompensaciją, priėmė neteisingą sprendimą. Atsakovė, atsikirsdama į šiuos ieškovo argumentus, teigia, jog ne jos iniciatyva buvo nuimtos lėšos, todėl pats ieškovas ir turi prisiimti išlaidas komisiniam mokesčiui. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės argumentais nesutinka. Būtent 10074,15 Eur yra reali nauda iš pirmosios instancijos teismo nustatytos sutuoktinių veiklos. Pažymėtina, kad didžioji indėlio dalis buvo ieškovo asmeninė nuosavybė, todėl jis turėjo teisę be atsakovės valios atlikti veiksmus su savo asmenine nuosavybe. Tai, kad jis nusprendė nutraukti indėlio sutartį ir išgryninti lėšas, negali būti vertintina kaip bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimas (banko komisinio mokesčio apimtimi). Todėl 10074,15 Eur, t. y. suma, gauta atskaičiavus banko komisinį mokestį ir laikytina bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalimi.
36. Kartu įvertintina, kad 10074,15 Eur šalys realiai neturi, ši suma ieškovo valia buvo perduota V. G..
37. Be to, atsižvelgtina į apelianto S. G. argumentus dėl šalių bendro asmeninio ir finansinio gyvenimo pabaigos momento, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad: 1) S. G. pripažintas kaltu dėl santuokos nutrūkimo, todėl vadovaujantis CK 3.67 str. 2 d., negali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi; 2) S. G. tokio reikalavimo ir nekėlė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, o apeliacinės instancijos teismas žodine nutartimi nurodė, kad šis apeliacinio skundo reikalavimas nenagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Todėl ieškovo argumentai, jog šalys 2017 m. sausio mėnesį pasidalino santaupas ir atsakovės dalis turi būti įtraukta į sutuoktinių turto balansą, atmestini.
38. Duomenų apie kitą šalių turimą turtą nėra, todėl darytina išvada, kad realų dalintiną šalių turtą sudaro 52835,93 Eur.
Dėl šalių prievolių
39. Trečiasis asmuo V. G. pirmosios instancijos teisme pateikė reikalavimą (t. 2, b.l. 158), kuriuo prašė priteisti iš ieškovo ir atsakovės solidariai 21 258 Eur skolą, atsiradusią dėl žemės sklypo pirkimo. Ji nurodė, kad skolos sumą sudaro: 2 000 Eur avansas, 18 273 Eur pirkimo kaina, 760 Eur už žemės sklypo formavimą, 224,70 Eur už notaro paslaugas. Ginčo dėl trečiojo asmens sumokėtų sumų dydžio tarp šalių ir tarp šalių bei trečiojo asmens nekilo. Trečiasis asmuo įrodinėjo, kad jos sumokėta už žemės sklypo pirkimą suma yra paskola, kurią ji tokiu būdu suteikė S. G. ir D. G..
40. Nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 22 d. išduotas notaro patvirtintas S. G. įgaliojimas motinai V. G., kuriuo ši įgaliojama: 1) tvarkyti, valdyti jo vardu esančias sąskaitas AB Šiaulių banke, kituose bankuose, kredito unijose, disponuoti jose esančiomis lėšomis, gauti sąskaitų išrašus bei kitą informaciją, pateikti ir gauti reikiamus dokumentus; 2) tvarkyti, valdyti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), atstovauti įvairiose institucijose, sudarant jo vardu bet kokias sutartis, susitarimus, susijusius su jam priklausančio nekilnojamojo turto eksploatacija; 3) aptartomis sąlygomis jo vardu pirkti ar bet kuriuo kitu įstatymams neprieštaraujančiu būdu įgyti nekilnojamuosius daiktus, esančius bet kurioje Lietuvos Respublikos vietovėje, savo nuožiūra jo vardu sudaryti ir pasirašyti preliminariąsias sutarti dėl perkamų nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo, atstovauti notarų biure, kitose įstaigose, pasirašyti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, priėmimo-perdavimo aktus, savo nuožiūra keisti jų sąlygas ar jas nutraukti, įregistruoti VĮ Registrų centre; 4) parduoti už kainą ir sąlygas savo nuožiūra jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir atlikti kitus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus (1 t., b. l. 26). 2015 m. gruodžio 8 d. notarine tvarka sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria R. Č. pardavė, o S. G., atstovaujamas V. G., bendrosios jungtinės nuosavybės su D. G. teise įsigijo 10000/43657 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Daikto kaina – 20 273,40 Eur. 2 000 Eur sumokėta pasirašant sutartį grynaisiais pinigais, likusi suma 18 273,40 Eur pavedimu (1 t., b. l. 27-30, 135-138, 2 t., b. l. 122, 123). 2016 m. atlikti žemės sklypo formavimo ir ženklinimo darbai (3 t., b. l. 126, 127, 128, 4 t., b. l. 25, 61). 2017 m. gegužės 3 d. tarp R. Č. ir L. Č., N. Š. ir R. Š., bei S. G. ir D. G. buvo sudaryta žemės sklypo atidalijimo sutartis, kuria D. G. ir S. G. buvo atidalinta žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (2 t., b. l. 114-121).
41. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad trečiasis asmuo V. G. neįrodė, jog tarp jos ir šalių buvo atsiradę paskolos teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad susiklostė prievolės įvykdymo už trečiąjį asmenį teisinis santykis (CK 6.50 str.).
42. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde trečiasis asmuo V. G. iš esmės neginčija tokios pirmosios instancijos teismo išvados, tačiau kartu teigia, jog ji faktiškai vykdė skolininkų prievolę, remdamasi abipusiu, savanorišku, žodiniu susitarimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, trečiajam asmeniui neginčijant teismo išvadų dėl paskolos teisinių santykių, spręstinas klausimas dėl V. G., įvykdžiusios skolininkų prievolę, teisių. Vadovaujantis CK 6.50 straipsnio 3 dalimi trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. Taigi, V. G. turi teisę reikalauti iš skolininkų pagal 2015 m. gruodžio 8 d. sutartį sumokėtos prievolės dydžio grąžą.
43. Atsakovė D. G. su tokiu trečiojo asmens reikalavimu nesutinka ir nurodo, jog ji apie tokį susitarimą nieko nežinojo, apie perkamą sklypą nežinojo, apie jo kainą nežinojo, todėl jai iš šių teisinių santykių nekyla jokių prievolių.
44. Teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Pažymėtina, kad: 1) atsakovė D. G. neabejotinai žinojo, kas ir iš kokių lėšų sumokėjo už jos ir ieškovo perkamą žemės sklypą ir tokiems V. G. veiksmams pritarė. Tokia išvada darytina iš byloje esančių duomenų – D. G. dalyvavo žemės sklypo paieškose, apžiūrose. Tai patvirtino tiek pati atsakovė, tiek ieškovas, tiek liudytojas (žemės sklypo pardavėjas) R. Č.; 2) atsakovė ne kartą patvirtino, kad jai buvo siunčiami dokumentai, kuriuos ji pasirašė. Atsakovės teiginiai, kad ji nežinojo kokius dokumentus pasirašo ir koks jų turinys, atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienas suaugęs, savo veiksmus suprantantis ir juos kontroliuojantis žmogus, supranta, kad pasirašydamas dokumentus jais prisiima tam tikras pareigas, įsipareigojimus, sukuria ar pakeičia teisinius santykius ir pan. Teismui pateikti žemės formavimo, pertvarkymo ir kiti dokumentai patvirtina, kad juos pasirašė atsakovė, taip patvirtindama, kad visų dokumentų turinys jai buvo/yra žinomas; 3) atsakovė neginčija aplinkybės, kad žemės sklypas priklauso jai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su S. G.. Taigi, atsakovė faktiškai teigia, jog įgijo turtą, tačiau neįgijo pareigos už jį sumokėti. Pažymėtina, kad atsakovė jokiais duomenimis nepagrindė, iš kokių kitų lėšų ji ir S. G. sumokėjo už žemės sklypą.
45. Teismui konstatavus, kad V. G. iš asmeninių lėšų už S. G. ir D. G. perkamą žemės sklypą sumokėjo 21 258 Eur, kuriuos sudaro: 2 000 Eur avansas, 18 273 Eur pirkimo kaina, 760 Eur už žemės sklypo formavimą, 224,70 Eur už notaro paslaugas, V. G. turi teisę reikalauti iš S. G. ir D. G. sumokėti šią skolą, tačiau ne kaip kilusią iš paskolos teisinių santykių, o kaip trečiojo asmens, įvykdžiusio prievolę už skolininkus (CK 6.50 straipsnio 3 dalis), ir ši sutuoktinių prievolė yra solidari, nes D. G. neįrodė CK 3.109 straipsnio 3 dalies pagrindų.
46. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsti teismo argumentai, kad 2017 m. balandžio 7 d., veikdama pagal įgaliojimą, iš ieškovo banko sąskaitos išėmusi 52 436,67 Eur indėlį, V. G. faktiškai ne tik atgavo sumokėtą žemės sklypo pirkimo kainą, tačiau ir gavo 32 163,27 Eur perviršį. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo iki santuokos sudarymo turėtas indelis (42 000 Eur) yra asmeninė ieškovo nuosavybė, o indėlio prieaugis (10 493,67 Eur) vertintas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. V. G. reikalavimas skolininkams yra 21 258 Eur, todėl skolos grąžinimo lėšomis galėjo būti laikomas tik indėlio perviršis, kuris, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, yra 10 074,15 Eur. Tačiau teismas, užskaitydamas jį kaip skolos grąžinimą, toliau sprendimu atsakovei priteisė dar ir pusę ieškovo turėto banko indėlio prieaugio. Tokiu būdu teismas priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą. Skolininkų įsipareigojimas trečiajam asmeniui yra įvykdytas iš dalies, laikytina, jog V. G. grąžinta tik 10 074,15 Eur iš 21 258 Eur skolos. Tuo tarpu aplinkybės, kokiu tikslu ar pagrindu buvo panaudotas ieškovui priklausęs banko indėlis (42 000 Eur), kurį turėdamas jo įgaliojimą išėmė trečiasis asmuo, nagrinėjant trečiojo asmens reikalavimą dėl skolos grąžinimo, neturi jokios juridinės reikšmės. Ieškovas yra laisvas spręsti ir priimti bet kokius sprendimus, susijusius su jam priklausančiu turtu. Aplinkybė, kad asmenine nuosavybe turėtus pinigus ieškovas perdavė naudoti trečiajam asmeniui, yra abiejų tarpusavio susitarimo reikalas. Tuo pačiu nėra pagrindo ir atlikti įskaitymo, kadangi nė viena iš šalių to daryti neprašė.
47. Todėl, iš visos skolos sumos (21 258 Eur ) atėmus 10 074,15 Eur įvykdytą prievolės dalį, V. G. turi teisę reikalauti iš skolininkų 11 183,85 Eur. Kadangi apeliaciniu skundu V. G. prašo priteisti tik 10 764,33 Eur, teisėjų kolegija neturi pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų, todėl šią sumą priteisia V. G. solidariai iš S. G. ir D. G., o trečiojo asmens apeliacinis skundas tenkinamas visa apimtimi.
Dėl žemės sklypo padalinimo būdo
48. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam 1,0000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 190 Eur vertės, o ieškovą įpareigoti sumokėti atsakovei 1 095 Eur piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti jai ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės prašymą ir žemės sklypą padalino natūra, priteisdamas kiekvienam iš sutuoktinių po ½ dalį žemės sklypo, tuo pačiu, atsižvelgęs į atsakovės pateiktą žemės sklypo vertinimą, konstatavęs jog žemės sklypo vertė yra 6 000 Eur (UAB „Ober-haus“ atlikto turto vertinimo metu nustatyta, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 6 000 Eur (2 t., b. l. 18-46)).
49. Apeliantas S. G., nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniu skundu prašo visą žemės sklypą priteisti jam ir iš jo priteisti 3 000 Eur kompensaciją atsakovei.
50. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu teismo iniciatyva buvo iškeltas klausimas dėl tikrosios žemės sklypo vertės. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog teismo pareiga yra nustatyti tikrąją šalių turto vertę (nuo to priklauso ir mokėtinas žyminis mokestis), tuo pačiu kilo abejonių dėl 2015 m. gruodžio 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria šalys įsigijo žemės sklypą, kainos – 20 273,40 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, arba pirkimo–pardavimo sutartyje kaina neatitinkanti rinkos vertės ir, galimai yra pagrindas spręsti dėl sandorio pripažinimo niekiniu pagrindų, arba šalys nurodė (ir pirmosios instancijos teismas konstatavo) pernelyg mažą turto vertę, tuo iškreipdamos sutuoktinių turto balansą ir kartu išvengdamos dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Atsakovės prašymu paskyrus teismo ekspertizę žemės sklypo vertei nustatyti, buvo pateikta eksperto išvada, jog rinkos vertė 2022 m. balandžio 8 d. yra 36 300 Eur, o 2015 m. gruodžio 7 d. buvo 23 300 Eur (t. 7 priedas – ekspertizės aktas). Šalys eksperto išvados neginčija. Todėl darytina išvada, kad 2015 m. gruodžio 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties, kuria šalys įsigijo žemės sklypą, kaina atitiko tuo metu buvusią rinkos kainą ir sandoris yra sudarytas sąžiningai. Kartu darytina išvada, kad šalių dalintino turto vertė teismo sprendimo priėmimo metu yra 36300 Eur. Žemės sklypo kaina yra vienas iš kriterijų sprendžiant klausimą dėl turto padalinimo būdo, nes, patenkinus ieškovo reikalavimą, iš jo turėtų būti priteista 18 150 Eur kompensacija už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad iš jo V. G. (solidariai su D. G.) priteista 10 764,33 Eur skola, 1 000 Eur neturtinė žala D. G., o taip pat dukros išlaikymui priteista po 611,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsižvelgtina ir į tai, kad padalinus bendrąja sutuoktinių nuosavybe turimą kitą turtą, iš S. G. priteistina 6 879,50 Eur kompensacija.
51. Nors S. G. teismo posėdžio metu ir paaiškino, kad už jam tenkančią didesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį – žemės sklypą, jis sumokės D. G. kompensaciją pasiskolinęs iš brolio S. G., tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
52. Kartu įvertintina, kad S. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-20).
53. Sprendžiant dėl žemės sklypo padalinimo būdo, atsižvelgtina ir į paties žemės sklypo paskirtį, galimybes juo naudotis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties (t. 1, b. l. 12-13), tačiau iš ekspertizės akto (14 psl.) matyti, kad maksimalus ir geriausias žemės sklypo panaudojimo būdas yra keičiant jo paskirtį ir naudojimo būdą į kitą, gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdą. Be to, įvertintina, kad žemės sklypas yra beveik stačiakampio formos, kurio viena iš trumpųjų kraštinių remiasi į tvenkinį, o kita į kelią. Žemės sklypo trumpoji kraštinė, kuri remiasi į kelią, yra 60,01 m ilgio, kita trumpoji kraštinė nėra lygi dėl tvenkinio reljefo. Žemės sklypo ilgoji kraštinė yra 153,17 metrų ilgio (ekspertizės akto 46 psl.).
54. Akivaizdu, kad padalinus žemės sklypą po ½ dviem buvusiems sutuoktiniams, vienintelis būdas žemės sklypą pasidalinti lygiavertėmis dalimis (nustatant naudojimosi tvarką ar atsidalinant į du atskirus žemės sklypus) yra žemės sklypą padalinti išilgai jo ilgajai kraštinei. Padalinant tokiu būdu kiekvienam iš bendrasavininkių būtų užtikrintas priėjimas prie tvenkinio bei privažiavimas prie sklypo keliu. Tačiau žemės sklypą padalinant tokiu būdu kiekvienas iš savininkų gautų po 30 m. pločio ir 153 m ilgio žemės sklypo juostą. Nors teoriškai tokio išplanavimo žemės sklypo dalyje ir galima būtų statyti namą, tačiau akivaizdu, kad tokio išplanavimo žemės sklypas nepatogus naudojimui.
55. Įvertintina ir tai, kad S. G. neturi lėšų sumokėti kompensacijos, tačiau turi kito likvidaus nekilnojamojo turto - namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), kuri nėra ieškovo būstas, nes ieškovas su drauge gyvena jo mamai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
56. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą natūra, taip pat turi būti atsižvelgiama į dalijamo turto vienetų ypatumus bei, kiek tai įmanoma, turtas padalijamas taip, kad galima būtų ateityje išvengti su tokio turto nuosavybės teisės įgyvendinimu susijusių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. N. R., bylos Nr. 3K-3-411/2012).
57. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nors teoriškai dviem savininkams ir galima naudotis ginčo žemės sklypu, tačiau toks naudojimasis būtų nepatogus, mažinantis žemės sklypo naudingumą, o tarp bendrasavininkių neabejotinai kiltų konfliktai dėl naudojimosi šiuo žemės sklypu, nes buvusių sutuoktinių santykiai konfliktiški. Be to, įvertinusi, kad sutuoktinis, kuris prašo žemės sklypą priteisti jo nuosavybėn, įpareigojant jį išmokėti kompensaciją, turi kito likvidaus nekilnojamojo turto, teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslinga žemės sklypą priteisti ieškovui S. G.. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.
Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo
58. Pirmosios instancijos teismas, priteisė iš S. G. materialinį išlaikymą dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 611,50 Eur kas mėnesį nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. gegužės 23 d.) iki dukters pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Žemesnės instancijos teismas
59. Apeliantas S. G. nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino jo turtinę padėtį ir galimybes gauti pajamas, o taip pat netinkamai įvertino vaiko poreikius.
60. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto pozicija. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis CPK 320 straipsnyje nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykio kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk prieš Nyderlandus), ir atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
61. Sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, visų pirma, reikia nustatyti vaiko poreikius, o po to įvertinti išlaikymo pareigą turinčių asmenų galimybes tuos poreikius užtikrinti ir tarp jų išlaikymo pareigą paskirstyti.
62. Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
63. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
64. Kaip pažymėta pirmiau, orientaciniu dydžiu šiandieną laikytina minimalioji mėnesinė alga, kuri šiuo metu Lietuvoje atskaičius mokesčius sudaro 533,65 Eur. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo atveju vaiko poreikius atitinka 1316,50 Eur, t. y. daugiau nei 2 kartus didesnė suma nei Lietuvoje nustatyta minimali mėnesinė alga.
65. Šiuo atveju atsižvelgtina į aplinkybę, kad vaikas, šalims gyvenant Jungtinėje Karalystėje, ten gimė ir buvo abiejų tėvų auginamas bei išlaikomas iki šalys nustojo gyventi kartu, o tėvas S. G. grįžo gyventi į Lietuvą.
66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią faktinę aplinkybę, sprendė, kad vadovautis kasacinio teismo suformuota praktika, jog tokiu atveju, kai vaikas išvyksta gyventi į užsienio valstybę, kurioje pragyvenimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, vieno iš tėvų iniciatyva, tai likusiam gyventi Lietuvoje vaiko tėvui neturėtų kilti pareiga prisiimti dėl šios priežasties padidėjusių išlaidų tenkinant vaiko poreikius. Dėl vaiko išvykimo gyventi į užsienio valstybę padidėjusios jo poreikių tenkinimo išlaidos atitinkama dalimi turi tekti tam iš tėvų, kurio iniciatyva vaikas išvyko iš Lietuvos, nebent tėvų turtinės padėties kriterijus pateisintų kitokį sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).
67. Šiuo atveju apeliantas nurodo, jog šeima neplanavo likti ir gyventi Jungtinėje Karalystėje, be to, teismas nepagrindė, kuo pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje yra aukštesnis nei Lietuvoje.
68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tarp šalių nėra ginčo, jog vaikas gimė Jungtinėje Karalystėje ir ten visuomet gyveno. Taigi, ten yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaikas ir bylos nagrinėjimo metu nuolat gyvena Jungtinėje Karalystėje. Pažymėtina, kad išlaikymas vaikui reikalingas kasdienių poreikių tenkinimui. Taigi, apelianto argumentai, kad šalys planavo grįžti į Lietuvą, neturi teisinės reikšmės.
69. Vertindama apelianto argumentą, jog teismas nepagrindė, kuo pragyvenimo lygis Jungtinėje Karalystėje yra aukštesnis nei Lietuvoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Sutiktina, kad dalies vaiko poreikius užtikrinančių prekių kainos nėra didesnės nei Lietuvoje (pvz. avalynės ir drabužių, žaislų, sporto ir laisvalaikio inventoriui), tačiau, prieštaraudamas dėl pirmosios instancijos teismo priteistų sumų, apeliantas niekuo nepagrindė kuo šios sumos neteisingos, tik teigė, kad jos per didelės. Todėl tokie apelianto argumentai vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018), todėl visos abejonės vertintinos vaiko naudai.
70. Tuo tarpu atsakovė pateikė duomenis apie tai, kad 2019 m. balandžio mėn. minimalus darbo užmokestis, dirbant 40 val. per savaitę Jungtinėje Karalystėje buvo 1 696 Eur. Apeliantas šių duomenų neginčijo.
71. Be to, įvertintina, kad didelę dalį vaiko poreikius užtikrinančių lėšų sudaro išlaidos būstui – 487 svarų (569,19 Eur pagal teismo sprendimo metu buvusį valiutų kursą). Nors apeliantas teigė, jog tame pačiame būste gyvena ir kiti asmenys – atsakovės giminaičiai, tačiau jokių objektyvių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė.
72. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad vaikas gyvena Jungtinėje Karalystėje, Londone, teisingai įvertino vaiko poreikius.
73. Spręsdama dėl atsakovo galimybių užtikrinti vaiko poreikius, teisėjų kolegija atsižvelgia į apelianto nurodomas aplinkybes, jog dėl savo sveikatos būklės jis negali dirbti, jo konkuravimas rinkoje sumažėjęs. Apeliantas teigia, kad dėl 2016 m. patirtų abiejų rankų lūžių jis negali dirbti fizinio darbo, turi blogesnes sąlygas konkuruoti atviroje darbo rinkoje. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantas iki 2016 m. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe dirbo statybų srityje. Taigi, apeliantas įrodinėja, jog negali dirbti tokio paties darbo ir gauti tokio paties darbo užmokesčio, ir tokia pati padėtis bus ir ateityje.
74. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus. Iš paties ieškovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad jis nuo 2022 m. sausio 11 d. vykdo individualią veiklą - kiti statybos baigiamieji ir apdailos darbai (t. 7, b.l. 115), jis mokosi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje pagal suvirintojo profesinę programą nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. (t. 7, b. l. 116). Taigi, apeliantas jau pradėdamas studijas pagal suvirintojo profesinę programą turėjo įsivertinti, kad galės dirbti tokio pobūdžio darbą, kuris yra reikalaujantis fizinių jėgų. Atsižvelgdama į tai, kad apeliantas pradėjo studijas pagal šią programą ir jas tęsia, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pats apeliantas prognozuoja, jog gali ir galės dirbti tokį darbą. Be to, jis jau nuo 2020 m. sausio 11 d. ir vykdo individualią veiklą statybos darbų srityje. Todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog S. G. turi galimybes dirbti ir gauti pajamas, iš kurių galėtų patenkinti vaiko poreikius.
75. Be to, teisėjų kolegija įvertina ir apelianto teiginius dėl jo ateities planų. Jis prašo priteisti žemės sklypą, kuriame nori statyti namą ir gyventi. Taigi, jis planuoja, kad jo turtinė padėtis bus gera ir jis galės gauti pakankamai pajamų namo statybai.
76. Be to, įvertintina ir tai, kad apeliantui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas - namų valda, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 15-20), kuris nėra jo būstas, ir kurį realizavęs, jis galėtų dalį lėšų skirti vaiko išlaikymui.
77. Visų šių nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad apelianto turtinė padėtis pakankamai gera ir jis gali teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.
78. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas, faktiškai priėmęs sprendimą, kad tėvų pareiga išlaikyti vaiką paskirstoma lygiomis dalimis, šios sprendimo dalies nemotyvavo.
79. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė, su kuria gyvena vaikas, jį išlaiko, ir nėra ginčo, kad ji vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą jam suteikti gali. Kartu nustačius, jog ir apeliantas turi galimybes teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, nėra pagrindo jo pareigos mažinti. Todėl ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalims pareigą lygiomis dalimis teikti vaikui materialinį išlaikymą, šios sprendimo dalies nemotyvavo, nėra pagrindas sprendimo naikinti ar keisti.
80. Pažymėtina ir tai, jog CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
81. Atsakovė, su kuria liko gyventi nepilnametė dukra, turi daugiau dėmesio skirti jos kasdienių poreikių patenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės indėlis į vaiko gerovę visuomet bus didesnis, nes jai teks rūpintis kasdiene vaiko buitimi, sveikata, sekti ugdymą, skirti laiką laisvalaikio praleidimui ir ugdymui šeimoje. Todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų daugiau materialiai prisidėti prie vaikų išlaikymo, taigi, ieškovo pareiga teikti materialinį išlaikymą dukrai ir šiuo pagrindu negali būti mažinama.
82. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo dukros išlaikymui priteisdamas po 611,50 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, priėmė teisingą iš pagrįstą sprendimą.
83. Pažymėtina, kad ieškovo išlaikymo įmokų, sumokėtų vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įskaitymo į išlaikymą nuo jo priteisimo momento klausimas yra sprendimo vykdymo dalykas, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.
84. Pirmosios instancijos teismas iš S. G. dukrai E. G., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisė 7 179,01 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovės D. G. teigimu, išlaikymo įsiskolinimas susidarė už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn., t. y. momento, kai ieškovas išsikėlė iš bendrų namų, iki 2019 m. gegužės 23 d., t. y. priešieškinio pateikimo teismui dienos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog S. G. šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą.
85. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą įvertintini visi byloje esantys įrodymai. Tarp šalių nėra ginčo, jog 2017 m. sausio mėn. jie pasidalino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytas lėšas ir ieškovas atsakovei pervedė 43998 svarus. Taigi, atsakovė laikotarpiu nuo 2017 m. sausio iki 2018 m. birželio mėn. disponavo 43998 svarais, kas atitiko apie 51423,56 Eur pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu buvusį valiutų kursą. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinės bylos iškėlimo metu atsakovės sąskaitose buvo iš viso 1308,36 Eur. Taigi, per minėtą laikotarpį atsakovė panaudojo iš viso apie 50000 Eur. Todėl darytina išvada, kad atsakovė, jei šias lėšas panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, turėjo pakankamai lėšų, kurios buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, vaiko išlaikymui ir vaiką išlaikė abu tėvai. Priešingu atveju, jei atsakovė lėšas paslėpė ar jas išleido savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti, ji turėtų sumokėti ieškovui kompensaciją dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažinimo.
86. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovas yra suteikęs dukrai išlaikymą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio mėn. iki 2019 m. gegužės 23 d.
87. Todėl kiti ieškovo argumentai, įskaitant jo pateiktus įrodymus apie leidžiant laiką su vaiku turėtas išlaidas, neturi teisinės reikšmės, todėl nevertintini.
88. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į aplinkybę dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančių lėšų pervedimo atsakovei, priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą, todėl sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
89. Pirmosios instancijos teismas pagrįstomis pripažino ieškovo patirtas 2000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir 6308,58 Eur atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
90. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra atmestas, o priešieškinis patenkintas iš dalies (6 iš 8 reikalavimų).
91. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies pakeitus ir iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalį pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
92. Teisėjų kolegija įvertina, kad ieškovas reiškė 4 reikalavimus (dėl santuokos nutraukimo pagrindų, dėl pavardės, dėl išlaikymo priteisimo ir dėl turto padalinimo būdo), iš kurių, bylą išnagrinėjus apeliacinės instancijos teisme, patenkintas vienas – dėl turto padalinimo būdo. Spręstina, kad nors iš ieškovo ir priteistas išlaikymas dukrai, tačiau išlaikymas priteistas pagal atsakovės priešieškinį, todėl šis reikalavimas nelaikytinas patenkintu.
93. Taigi, darytina išvada, kad ieškinys patenkintas 25 proc., o ieškovui iš atsakovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
94. Atsakovė reiškė 8 reikalavimus, iš kurių, išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme, patenkinti keturi (dėl santuokos nutrūkimo pagrindų, pavardės, neturtinės žalos ir išlaikymo priteisimo), todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 50 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 3 154,29 Eur.
95. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš ieškovo atsakovei priteistina 2 654,29 Eur bylinėjimosi išlaidų.
96. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 165 Eur žyminį mokestį.
97. Atsakovė pirmosios instancijos teisme sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo atidėtas 578 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, atsakovei patikslinus priešieškinio reikalavimus, mokėtinas žyminis mokestis iš viso yra 425 Eur (75 Eur už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 350 Eur už turtinius reikalavimus dėl turto padalijimo ir neturtinės žalos priteisimo).
98. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nustatyta kita santuokoje dalintino turto vertė, todėl apskaičiuotina kita mokėtino žyminio mokesčio suma. Kaip nurodyta šios nutarties 38 p, dalintiną šalių turtą sudaro 52835,93 Eur. Taigi, žyminio mokesčio suma už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo yra 1357 Eur.
99. Todėl spręstina, kad ieškovo mokėtinas žyminis mokestis pirmosios instancijos teisme turėjo būti 778,50 Eur, o atsakovės 883,50 Eur.
100. Taigi, 25 proc. patenkinus ieškinio reikalavimus, ieškovui kyla pareiga sumokėti 583,87 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškovas jau sumokėjo 165 Eur, iš jo priteistina 418,87 Eur, o iš atsakovės proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai priteistina 194,62 Eur.
101. 50 proc. patenkinus priešieškinio reikalavimus, atsakovei kilo pareiga sumokėti 441,75 Eur žyminį mokestį. Kadangi atsakovė 100 Eur yra sumokėjusi, iš jos priteistina 341,75 Eur. Proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 441,75 Eur žyminio mokesčio.
102. Be to, iš ieškovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo atsakovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl iš ieškovo priteistinas 165 Eur žyminis mokestis už patenkintą atsakovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo.
103. Be to, byloje susidarė 31,81 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Atsižvelgiant į patenkintų (75 procentai) ir atmestų (50 procentai) reikalavimų proporciją (62,50 proc.), valstybei iš ieškovo priteisiama 19,90 Eur, o iš atsakovės – 11,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
104. Žyminis mokestis priteistinas valstybei.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
105. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantas S. G. sumokėjo 355 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 2480 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
106. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atsakovė D. G. patyrė 500 Eur išlaidas teismo ekspertizei apmokėti, taip pat 1936 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
107. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu apeliantė V. G. patyrė 320 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir sumokėjo 320 Eur žyminį mokestį.
108. Apelianto S. G. skundas patenkintas iš dalies (dėl turto padalinimo būdo, dalies piniginės kompensacijos už santuokinio turto sumažinimą ir dėl išlaikymo priteisimo), tačiau kitoje dalyje atmestas (dėl santuokos nutraukimo pagrindų, neturtinės žalos atlyginimo, išlaikymo dydžio sumažinimo) todėl spręstina, kad apeliacinis skundas patenkintas 50 proc. dalimi.
109. Apeliantės V. G. apeliacinis skundas patenkintas visiškai.
110. Teisėjų kolegija, įvertina tą aplinkybę, kad, pateikdama duomenis apie patirtas išlaidas, atsakovė neišskyrė, kiek išlaidų susidarė dėl atsikirtimų į S. G. apeliacinį skundą, ir kiek dėl atsikirtimų į V. G. apeliacinį skundą. Todėl, vertinant šių apeliacinių skundų patenkinimo proporcijas ir atsakovei tenkančią pareigą atlyginti bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į bendrą apeliacinių skundų reikalavimų skaičių -7, ir tai, kad V. G. skundas yra tik dėl 1 reikalavimo.
111. Todėl iš S. G. priteistina D. G. 1 329,71 Eur (1 936 Eur / 7 (visi apeliacinių skundų reikalavimai) x 6 S. G. apeliacinio skundo reikalavimai)/2 (atmesta 50 proc. apeliacinio skundo dalis) + 500 Eur).
112. Taip pat iš D. G. priteistina S. G. 1 417,50 Eur ((355+2 480)/2) bylinėjimosi išlaidų (patenkinta 50 proc. apeliacinio skundo dalis).
113. Priešpriešinės sumos įskaitytinos ir iš D. G. priteistina S. G. 87,79 Eur.
114. V. G. iš S. G. ir D. G. priteistina lygiomis dalimis po 320 Eur bylinėjimosi išlaidų.
115. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 19,15 Eur pašto išlaidos, kurios lygiomis dalimis po 9,57 Eur priteistinos iš S. G. ir D. G..
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir iš dalies panaikinti.
Sprendimo dalį dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalinimo pakeisti ir išdėstyti taip:
„S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (36 300 Eur vertės); 13 863,59 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank; 1,03 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank; 1 362,95 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje National Westminster Bank.
D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti 84,53 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Lloyds Bank; 1 223,83 Eur sumą banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje Lloyds Bank.
Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25029,50 (dvidešimt penkių tūkstančių dvidešimt devynių eurų 50 ct) Eur kompensaciją už jai tenkančią mažesnę bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį.“
Panaikinti sprendimo dalį dėl 7 179,01 (septynių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt devynių eurų 1 ct) Eur išlaikymo įsiskolinimo ir šioje dalyje priešieškinį atmesti.
Iš dalies tenkinti kreditorės V. G. reikalavimą ir priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai 10764,33 Eur (dešimt tūkstančių septynis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 33 ct) Eur skolą V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:
„Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2654,29 (du tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 29 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 1025,62 (vieną tūkstantį dvidešimt penkis eurus 62 ct) Eur žyminį mokestį ir 19,90 (devyniolika eurų 90 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą įmokos kodas 5662.
Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 536,37 (penkis šimtus trisdešimt šešis eurus 37 ct) Eur žyminį mokestį ir 11,91 (vienuolika eurų 91 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, žyminio mokesčio įmokos kodas 5660, išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą įmokos kodas 5662.“
Kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 87,79 (aštuoniasdešimt septynis eurus 79 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 320 (tris šimtus dvidešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 9,57 (devynis eurus 57 ct) Eur pašto išlaidas valstybei, susidariusias apeliacinės instancijos teisme. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.