- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- 2S-840-221/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22595-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Atsakovas
- D. G.
- Ieškovas
- S. G.
- Trečiasis asmuo
- V. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovei D. G. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės D. G. priešieškinį ieškovui S. G. dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – V. G., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo S. G. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei D. G. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovės priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – V. G., išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame nurodė atsisakantis ieškinio reikalavimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismui negalint nagrinėti ieškinio reikalavimo dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, jis negali nagrinėti ir vaiko išlaikymo klausimų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi priėmė ieškovo pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo reikalavimą atsakovei dėl išlaikymo nepilnametei dukrai E. G. priteisimo, netenkino kitos ieškovo pareiškimo dalies.
4. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovo reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo buvo palikti nenagrinėti, nustačius, kad jų nagrinėjimas neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, todėl ši prašymo dalis negali būti tenkinama. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje numatyta alternatyvi jurisdikcija. Ieškovas turi teisę pasirinkti į kurios šalies teismą kreiptis. Teismas sprendė, kad ieškovas ketina pasirinkti vaiko gyvenamosios vietos valstybės teismą, kad kartu būtų išspręsti visi su šalių nepilnamečiu vaiku susiję reikalavimai. Ieškovui atsisakius dalies ieškinio reikalavimų ir teismui priėmus atsisakymą, teismas nutraukė civilinės bylos dalį pagal ieškovo ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalį. Civilinė byla teisme yra nagrinėjama nuo 2018 m. gruodžio 27 d. ir iki šiol nėra pradėta nagrinėti iš esmės. Atsakovė teismui teikė du prašymus dėl dalies civilinės bylos nutraukimo, papildomai teikė su šiais prašymais susijusius įrodymus, kol teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi galutinai išsprendė civilinės bylos teismingumo klausimą, palikdamas nenagrinėtus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo kaip neteismingus Lietuvos teismams, o reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo priskirdamas Lietuvos teismų jurisdikcijai. Nutartis yra įsiteisėjusi, beveik 10 mėnesių ieškovą tenkino toks teismo procesinis sprendimas. Atsakovė yra teikusi keturis prašymus dėl iš esmės tų pačių įrodymų išreikalavimo. Ieškovo pareiškimas dėl ieškinio dalies atsisakymo yra susijęs ne su siekiu pasinaudoti alternatyvia jurisdikcija, bet išvengti dalies įrodymų, sietinų su ieškovo turtine padėtimi, kurią yra reikalinga nustatyti priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pateikimo teismui. Atsakovė su nepilnamete šalių dukra gyvena (duomenys neskelbtini), procesas išvargino atsakovę, finansiškai tapo labai nuostolingas, vaiko poreikiai jau daugiau kaip metus nėra užtikrinami visa apimtimi, o nutraukus šią bylos dalį yra pažeistas viešasis interesas – prioritetiniais laikomi nepilnamečio vaiko interesai. Atsakovė siekia kaip įmanoma greičiau pradėti nagrinėti bylą iš esmės, tuo tarpu ieškovas siekia išvengti išlaikymo teikimo savo nepilnametei dukrai.
1.2. Atsakovė viena rūpinasi šalių nepilnamete dukra ir kasdieniais jos poreikiais, todėl jos padėtis yra sunkesnė nei ieškovo, tačiau priimdamas skundžiamą nutartį teismas iš esmės užkrovė pareigą atsakovei, bet ne ieškovui kreiptis į (duomenys neskelbtini) teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas iki šiol nėra pareiškęs reikalavimo (duomenys neskelbtini) teismuose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, o kreipimasis į (duomenys neskelbtini) teismus reikštų reikalavimą iš jo paties priteisti išlaikymą vaikui.
1.3. Teismas neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos pobūdį, t. y., kad yra nagrinėjama šeimos byla, kuri yra nagrinėjama ne tik pagal ieškovo ieškinį, bet ir pagal atsakovės priešieškinį. Šiuo atveju lieka neaišku, ko verti tapo atsakovės priešieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kurie nustato civilinės bylos nagrinėjimo ribas kaip ir ieškovo ieškinys, taip pat kaip bus paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, kas atsitiks su teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Ieškovo manipuliavimas civiliniu procesu yra akiplėšiškas, demonstruojantis didelę nepagarbą savo dukrai, jos motinai, teismui, byloje dalyvaujantiems vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams.
1.4. Teismas neprivalėjo ieškovo prašymo išspręsti nedelsiant, ypač turint omenyje faktą, kad byloje yra pareikštas ne tik ieškinys, bet ir priešieškinis, kurio reikalavimų atsakovė neatsisako.
1.5. Teismas pažeidė atsakovės teisėtus lūkesčius, prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus, padidino šalių bylinėjimosi išlaidas, nutolino galimybę kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
Atsiliepimas
6. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
2.1. Ieškovas siekia šalių santuoką nutraukti taikiai, tačiau su tuo nesutinka atsakovė.
2.2. Teismo 2019 m. gegužės 15 d. priimta nutartis netenkino ieškovo, tačiau po teisinių konsultacijų jis suprato, kad nutarties neverta skųsti, nes šalių nepilnametė dukra gyvena ne Lietuvoje.
2.3. Ieškovas teismui pateikė visus reikalautus Lietuvos bankų sąskaitų išrašus, nepiktnaudžiavo procesu.
2.4. Ieškovas teikė išlaikymą šalių nepilnametei dukrai po 200 Eur per mėnesį. Šalys yra per pusę pasidalijusios santaupas, atsakovė yra darbinga, turi nuosavą verslą, įkurtą už bendras šalių pajamas. Atsakovės tvirtinimas, kad tik ji viena rūpinasi šalių nepilnamete dukra yra neteisingas.
2.5. Ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, kadangi vaiku yra manipuliuojama, nuolat randamos priežastys ieškovo ir vaiko nesimatymui, todėl, pasikonsultavęs su (duomenys neskelbtini) advokatu, ieškovas nusprendė nebeteikti vaikui išlaikymo. To priežastis buvo advokato raginimas nemokėti pinigų, kadangi pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus ieškovas yra nedarbingas ir neprivalo to daryti. Atsakovė turi teisę (duomenys neskelbtini) kreiptis dėl vaikui skirtų išmokų.
Atsiliepimas
7. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir nutraukta civilinės bylos dalis pagal ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškinio atsisakymas yra viena iš teisminį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 42 straipsnio 1 dalis). Šios proceso teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (ieškovo) iniciatyva. Ieškinio atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti bylą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima ieškinio atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises ir įstatymų saugomus interesus. Teismas, spręsdamas ieškinio atsisakymo priėmimo klausimą, turi pareigą patikrinti, ar šis procesinis veiksmas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, ar ieškovas žino ieškinio atsisakymo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2013; 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013).
10. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad ieškovo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, viešajam interesui, priėmė ieškovo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo atsisakymą ir nutraukė šią civilinės bylos dalį.
11. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad toks ieškinio reikalavimo atsisakymas prieštarauja viešajam interesui, kadangi tokiu būdu ieškovas siekia išvengti išlaikymo savo nepilnametei dukrai teikimo, vilkina bylos nagrinėjimą.
12. Byloje nekeliamas ginčas dėl to, kad ieškovas vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakymą pateikė tinkama procesine forma, atsisakymą pareiškė laisva valia ir suvokė tokio veiksmo teisines pasekmes, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, ieškovas nurodė tokio procesinio elgesio priežastis ir motyvus. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas suteikia ieškovui teisę pasirinkti, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises ir interesus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, pastarojo interesai nebus pažeisti, kadangi, pirma, abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, taip pat nustatyta įstatymuose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 1 dalis), antra, atsakovė priešieškinyje yra pareiškusi reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo iš ieškovo. Taigi, ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo klausimas bus sprendžiamas pagal atsakovės priešieškinyje suformuluotą reikalavimą. Nesant pagrindo konstatuoti, kad, ieškovui atsisakius ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo, šis klausimas apskritai nebus sprendžiamas, apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismui priėmus ieškovo ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo atsisakymą ir nutraukus šią bylos dalį buvo pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesai.
13. Atsakovė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad ieškovo pareiškimas dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo yra susijęs ne su siekiu pasinaudoti alternatyvia jurisdikcija, bet išvengti dalies įrodymų, sietinų su ieškovo turtine padėtimi, kurią yra reikalinga nustatyti priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui, pateikimo teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, šis atskirojo skundo argumentas taip pat nepagrįstas, kadangi ieškovo turtinė padėtis bus vertinama sprendžiant dėl priešieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma priteisti iš ieškovo išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui, pagrįstumo. Taigi, jeigu ieškovas teismo yra įpareigotas pateikti tam tikrus įrodymus savo turtinei padėčiai pagrįsti, jis tuos pačius įrodymus, susijusius su ieškovo turtine padėtimi, turės pateikti teismui, nepaisant to, kad atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo. Kiti atskirojo skundo argumentai, kuriuose nurodomos aplinkybės apie užsitęsusį bylos nagrinėjimą, nėra susiję su apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
14. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė ieškovo vieno iš ieškinio reikalavimų atsisakymą ir nutraukė šią civilinės bylos dalį, kadangi nebuvo nustatytos CPK 42 straipsnyje apibrėžtos sąlygos, kurioms esant ieškinio reikalavimų atsisakymas negalėtų būti priimtas.
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.