Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje kartu su E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. S., R. G., E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir M. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ir kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

2009 m. lapkričio 12 d. jis, tai yra A. J., Gudelių užeigoje, esančioje Kazlų Rūdos seniūnijoje, susitarė su U. A., U. I. ir A. M. pirkti iš jų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos - heroino, susitarė dėl narkotinių medžiagų palikimo vietos ir laiko. Po ko nurodė E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. iš sutartos vietos, esančios kelio Nr. 230 Kaunas – Marijampolė automobilių stovėjimo aikštelės (prie Gudelių kaimo, Kazlų Rūdos seniūnijoje) šalikelėje, paimti U. A., U. I. ir A. M. paliktą heroiną ir atgabenti į Marijampolę. Vykdydami jo, tai yra A. J., nurodymą E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R., veikdami įvairiomis grupėmis, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d., ne mažiau kaip per tris kartus iš sutartos vietos - stovėjimo aikštelės, esančios šalia kelio Nr. 230 Kaunas – Marijampolė prie Gudelių kaimo, Kazlų Rūdos seniūnijoje, šalikelės paėmė ne mažiau kaip 2481,095 gramų birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą automobiliais gabeno į Marijampolę ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis nurodė nusikalstamos veikos bendrininkams E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. dalį – ne mažiau kaip 981,095 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, 2009 m. lapkričio 12-30 dienų laikotarpiu gabenti iš Marijampolės miesto į aukščiau minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, kur dėl netinkamos kokybės palikti sutartoje vietoje ir grąžinti šią narkotinę medžiagą U. A., U. I. ir A. M., iš kur ją pasiėmė U. A. ir A. M.. Dalį narkotinės medžiagos - ne mažiau kaip 1500 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, jis nurodė E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. Marijampolės mieste realizuoti R. B., kuri kaip atlygį už gautą heroiną A. J. perdavė nuosavybės teise su sutuoktiniu K. B. priklausantį devyniasdešimt septynių ir aštuoniasdešimt penkių š. d. (97.85) kv. metrų butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tuo tikslu 2009-12-21 sudarydama apsimestinę buto pirkimo - pardavimo sutartį, kuria neva butas parduotas E. J. močiutei L. K..

Ši byla 2015 m. rugsėjo 1 d. prokuroro nutarimu išskirta iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 64-1-00490-06. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu A. J. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. balandžio 6 d. A. J. atžvilgiu išduotas Europos arešto orderis. A. J. sulaikytas 2014 m. gegužės 4 d., 10.15 val., 2014 m. gegužės 5 d. jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas kaip įtariamasis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi A. J. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatant 3 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2014 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nutartimi A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas dar kartą pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2014 m. rugpjūčio 4 d. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d., 2015 m. vasario 3 d., 2015 m. liepos 1 d., Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 2 d., 2016 m. sausio 4 d., 2016 m. kovo 21 d. nutartimis kardomosios priemonės - suėmimo terminai A. J. pratęsti iki 2016 m. liepos 4 d. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi suėmimo terminas A. J. pratęstas iki 2016 m. spalio 4 d.

Skunde nurodoma, kad vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika, pakankamai ilgas suėmimo termino tęsimas padarius ne smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl asmens kaltumo padarius inkriminuojamus nusikaltimus ir jo nubaudimo. Kaltinamasis atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme iš esmės yra baigtas, 2016 m. birželio 29 d. vykusiame teisiamajame posėdyje buvo išsakytos baigiamosios kalbos. Šiuo metu bylos nagrinėjime yra padaryta pertrauka iki 2016 m. rugsėjo 2 d.

Skunde taip pat nurodoma, kad į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 20 000 Eur suma galimam užstatui užtikrinti. Kaltinamojo nuomone, šios kardomosios priemonės taikymas užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese bei pasiektų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, jog Kaunas apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šiuo atveju svarbu, kad byloje būtų duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinus teismui pateiktą medžiagą, kiek tai susiję su suėmimo termino pratęsimo pagrįstumu, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys – specialistų išvados, kratų protokolai, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga, leidžia manyti, jog A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 d. d., ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pažymėtina, kad BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą nustatęs tam pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skunde yra pagrįstai nurodoma, kad šiuo metu A. J. yra kaltinamas tik vieno nusikaltimo padarymu, tačiau reikėtų pažymėti, kad tai yra labai sunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį įstatymas numato vienintelę itin griežtą bausmę – ilgalaikį laisvės atėmimą. Tuo tarpu gręsianti griežta bausmė padidina bėgimo (slėpimosi) galimybę nuo teismo. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pagal formuojamą teismų praktiką priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Priešingai nei nurodoma skunde, nustatant, ar kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, buvo atsižvelgta ne tik į šią aplinkybę, bet ir į tai, jog A. J. iki sulaikymo Lietuvoje negyveno ir nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamasis savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Islandijoje, iki sulaikymo faktiškai gyveno Ispanijos Karalystėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, pastaroji aplinkybė patvirtina teismo išvadą, jog kaltinamasis turi ryšių užsienyje, kuriais gali pasinaudoti norėdamas pasislėpti nuo teismo. Priešingai nei teigiama skunde, byloje esančių duomenų pakanka tokiai išvadai pagrįsti. Juo labiau, kad A. J. nėra susaistytas stipriais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika – kaltinamasis neturi Lietuvoje savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, nuolatinės gyvenamosios vietos, anksčiau buvo penkis kartus teistas. Nurodyti duomenys charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti bei nepaisantį visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju reikėtų atsižvelgti ir į kaltinamajam inkriminuotos veikos pobūdį, kas, vertinant tai kartu su kitomis teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis (veika buvo suplanuota, A. J. nedirbo, turi ryšių užsienyje, iki sulaikymo Lietuvos Respublikoje negyveno, jam inkriminuota veika turi tarptautinį elementą ir kt.) leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Skundo argumentai dėl šiuo metu esančios baudžiamojo proceso stadijos, t. y. bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išvados pagrįstumo nepaneigia. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti ne tik bylos nagrinėjime teisme, bet ir nuosprendžio įvykdymą.

Nors kaltinamasis skunde pagrįstai nurodo, kad jis yra suimtas ilgą laiko tarpą (26 mėnesius), teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į baudžiamojo įstatymo numatytą bausmę už A. J. inkriminuojamą nusikalstamą veiką konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad suėmimas, kaip kardomoji priemonė, suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, nurodančiose, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, tačiau šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme bei nuosprendžio įvykdymą. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nors kaltinamasis yra suimtas jau ilgą laiką, tačiau įvertinus anksčiau ištirtų duomenų visumą, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. J. pobūdį ir sunkumą, vertinant juos kartu su šios baudžiamosios bylos apimtimi bei sudėtingumu, šiuo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 30 d. nutartimi pratęsdamas kaltinamajam A. J. suėmimo terminą 3 mėnesiams, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso normų nepažeidė, toks teismo sprendimas neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų suformuotai praktikai.

Teisėjų kolegijai aukščiau išsamiai pasisakius dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo kaltinamajam pagrįstumo, skundo argumentai dėl A. J. paskirto suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone – užstatu, plačiau neanalizuojami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. J. skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 30 d. nutartimi A. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.