Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo esmė.

2019 m. vasario 22 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau - komisijos) priimtu nutarimu Nr. LK-46 nutarta taikyti nuteistajam M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, neatlikus 4 m. 2 mėn. 21 d. (skaičiuojant 2019-02-22) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistojo bausmės pradžia 2013-11-13; bausmės pabaiga: 2023-05-13. Nuteistasis yra atlikęs 1/2 paskirto bausmės laiko 2018-08-13.

2. Duomenys apie nuteistojo teistumus.

Anksčiau jis teistas: 1) 1994-09-20 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 225-2 d., chuliganizmas - 1 m. laisvės atėmimo; 2) 2000-02-23 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 225-2 d., chuliganizmas - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 3) 2001-03-28 Kauno apygardos teismo, pagal LR BK 82-1 - 1 d., užsieniečių slėpimas - 2 m. laisvės atėmimo; 4) 2008-02-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 24-6 d. ir 181-1 d., turto prievartavimas bendrininkaujant - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo; 5) 2009-04-30 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 284-1 d., viešosios tvarkos pažeidimas - 8 mėn. laisvės atėmimo, 6) 2009-06-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 245, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas - 40 parų arešto, 7) 2016-02-26 Kauno apygardos teismo, pagal LR BK 22 str. 178 str. 3 d., vagystės,187 str. 1 d. (5 epz.), turto sunaikinimas, ar sugadinimas, 178 str. 3 d.(2 epz.), vagystės, 254 str. 2 d., šaunamojo ginklo pagrobimas - 6 m. laisvės atėmimo.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros (Vilkaviškio) prokurorė A. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalusis, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos. Priimtas nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš esmės grindžiamas tuo, kad nuteistasis neturi drausminių galiojančių nuobaudų, turi paskatinimų, adekvati savivertė, ganėtina motyvacija keisti nusikalstamą elgesį, aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nevartoja psichoaktyvių medžiagų. Susipažinus su Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo komisijos nutarimu, motyvais, teigiamai vertintina tai, kad M. S. deda pastangas pasitaisyti, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, tačiau teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, jog M. S. būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. M. S. iš viso teistas aštuonis kartus už įvairaus pobūdžio nusikaltimus. Šiuo metu bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. M. S. nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis, nauji nusikaltimai padaryti, nors jam beveik visą laiką buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kas rodo, jog skiriamos bausmės nepasiekė savo tikslų. Svarbu paminėti, kad nuteistajam jau buvo taikoma valstybės probacija - atidėtas bausmės vykdymas, tačiau ji jokių rezultatų nedavė - nuteistasis pažeidė vykdymo sąlygas. Iš to seka, jog nuteistajam M. S. taikant lygtinį paleidimą būtų iškreipta bausmių sistema, kadangi sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas, jų neatliekant realiai nepasieks savo prevencinės paskirties. Atkreiptinas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog M. S. dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausme laiko nepelnyta tokio savo elgesio pasekme. Nesuvokus savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizuojant, negalvojant apie padarinius, bausmės paskirtis ir jos tikslai sunkiai įgyvendinami. Vertinant tai, kad nuteistajam likusi bausmės dalis yra didelė (daugiau nei 4 metų), bausmės atlikimas turi būti tęsiamas pataisos namuose, kur vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bus koreguojamas jo mąstymas ir elgesys, padėsiantis išėjus į laisvę gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika linkusi žemėti ir šiuo metu yra vidutinė - 48 balai, tačiau būtina atsižvelgti į M. S. padarytų nusikaltimų sunkumą, paskirtos bausmės ir likusios neatliktos bausmės santykį, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - daugiau nei 4 metai yra labai didelė. Vertintina, kad realiai atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Lygtinio paleidimo taikymas jau šiuo metu gali nuteistajam suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti. Paleidus nuteistąjį lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 360 str. prašo netvirtinti 2019-02-22 Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimo Nr. LK-46, kuriuo nuteistajam M. S. nutarta taikyti lygtinį paleidimą.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas netvirtintinas.

Motyvuojamoji dalis

4. Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo nuteistojo prašymo lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gavimo apsvarsto šį prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, šio Kodekso 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti (BVK 164 str. 2 d.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja BVK 157-164 str. BVK 157 str.1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 260 str.2 d.).

BVK 158 str. išvardintas sąrašas asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, į kurių ratą nuteistasis neįeina. M. S. nuteistas 9 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2019-02-22 duomenimis neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 4 m. 2 mėn. 21 d. 2018-08-13 nuteistasis atlikęs 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tuo atitinka lygtinio paleidimo sąlygą, numatytą BVK 157 str. 2 d. 2 p., todėl nuteistajam esant šiai sąlygai gali būti taikomas lygtinis paleidimas.

BVK 157 str.1 d. numato ir kitą sąlygą, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. 2019-02-15 socialinio tyrimo išvados Nr. 5/50-202 (toliau socialinio tyrimo išvados) 5.2 p. nurodoma, kad nuteistajam bausmės atlikimo metu sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas: įgyti specialybę Profesinio rengimo centre; lankyti pozityvaus užimtumo programą „Kompiuterinio raštingumo pradmenys“; lankyti pozityvaus užimtumo programą „Pilietiškumo ugdymo kelias“; lankyti pozityvaus užimtumo programą „Kompiuterinio raštingumo tobulinimas“; dalyvauti socialiniame projekte „Žalioji oazė“; lankyti Socialinių įgūdžių lavinimo programą; Lankyti pozityvaus užimtumo programą „Padėk sau“. Nuteistasis lankė ir pabaigė „Kompiuterinio raštingumo tobulinimas“ programą, lankomumas buvo geras, įteiktas baigimo pažymėjimas. Nuteistasis dalyvauja „Žaliosios oazės“ užimtume, užsiima daržininkyste. Nuteistasis lankė ir pabaigė Socialinių įgūdžių lavinimo programą, lankomumas buvo geras. Programos metu nuteistasis tobulino bendravimo su aplinkiniais įgūdžius, mokėsi socialiai priimtinų konfliktų sprendimo būdų, analizavo savo asmenybės stipriąsias ir silpnąsias savybes, lavino prognostinius, planavimo įgūdžius. Nuteistasis lankė „Padėk sau“ programą, ją pabaigė, už gerą lankomumą buvo paskatintas, išduotas baigimo pažymėjimas. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Atsižvelgdamas į tai teismas daro išvadą, kad nuteistasis pradėjo vykdyti socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl ši lygtinio paleidimo sąlyga yra.

BVK 157 str. 1 d. taip pat numato dar vieną sąlygą, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: turi būti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados 7.1. p. matyti, kad nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 48 balai (pagal OASys), 40 vertinimo balų sudaro nekintantys veiksmai (informacija apie teisės pažeidimus), kurie nesikeis, kintantys balai sudaro - 8 balus.

Tačiau aukščiau paminėtų sąlygų nustatymo neužtenka lygtinio paleidimo taikymui. Taip pat turi būti nustatytas pagrindas, numatytas BVK 157 str.1 d.,- pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Jeigu prieš tai buvo atsisakyta taikyti ar tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo laikotarpiu. Taip pat būtina atsižvelgti ir į nuteistojo ankstesnių nusikaltimų padarymo priežastis, ankstesnio nusikalstamo elgesio pobūdį, nusikaltimo, už kurio padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarymo aplinkybes, priežastis, tam kad įvertinti, ar jo atliktos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės realiai mažina nusikalstamo elgesio riziką, ar jo pažanga yra pakankama manyti, kad jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Komisija priimtame nutarime savo išvadą, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, iš esmės grindžia tuo, kad nuteistasis aktyviai dalyvauja vykdant socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turi paskatinimų, nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, adekvati savivertė, teigiamos nuostatos priežiūros atžvilgiu, ganėtina motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį, savo elgesio pasekmių suvokimas, nevartoja psichoaktyvių medžiagų, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas su komisijos išvada taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nesutinka, kadangi padaryta nepagrįsta išvada, kad nuteistasis paleistas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nutarimo tvirtinimui taip pat prieštarauja prokuroras. Nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizika yra įvertinta 48 balais, 8 balus sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis dar turi galimybę pats mažinti savo pastangomis. Kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Anksčiau jis teistas 7 kartus nuo 1994 metų už chuliganizmą, užsieniečių slėpimą, turto prievartavimą, bendrininkaujant viešosios tvarkos pažeidimą, turto sunaikinimą, ar sugadinimą, šaunamojo ginklo pagrobimą. Jo nauji nusikaltimai padaryti, nors jam beveik visą laiką buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, kas rodo, jog skiriamos bausmės nepasiekė savo tikslų. Iš OASys suvestinės lentelės - pakartotino teistumo rizikos lentelės matyti, kad daugiausia - 40 balų sudaro „informacija apie teisės pažeidimus“, 2 balus – ,,išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, 2 balus - ,,lėšų tvarkymas ir pajamos“, 3 balus -,,mąstymas ir elgesys“, 1 balą - ,,nuostatos“. Prie aplinkybių, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų, komisija priskiria tai, kad vykdo individualiame plane numatytas priemones, tačiau jas privalo vykdyti kiekvienas nuteistasis, jų vykdymas yra būtinoji lygtinio paleidimo taikymo sąlyga, o ne pakartotino nusikalstamumo rizikos vertinimo kriterijus. Komisijos motyvas, kad nuobaudų neturi, turi paskatinimų, taip pat nėra priskiriamas prie pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių faktorių, kadangi vidaus taisyklių privalo laikytis kiekvienas nuteistasis. Taip pat teismo vertinimu tai, kad nuteistojo adekvati savivertė, teigiamos nuostatos priežiūros atžvilgiu, ganėtina motyvacija keisti savo nusikalstamą elgesį, savo elgesio pasekmių suvokimas, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Įvertinęs pateiktą komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad nors stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai - vykdo socialinės reabilitacijos priemones, neturi drausminių nuobaudų, turi paskatinimų, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo ir turi elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. S. nusikaltimų darymo intensyvumas yra didelis, nauji nusikaltimai padaryti, nors jam beveik visą laiką buvo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, tai rodo, jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Lygtinio paleidimo taikymas nėra skatinimo priemonė, o nuteistojo paleidimas laisvėn pagrįstai manant, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nesusikals, dėl ko yra pasiekta prevencinė laisvės atėmimo bausmės paskirtis. Nuteistojo noras išeiti greičiau į laisvę turi būti suderinamas su visuomenės, kuri turi interesą būti apsaugota nuo nuteistojo naujai daromų nusikaltimų. Nors nuteistojo pakartotino nusikalstamumo rizikos balas yra mažas, tačiau nuo praėjusio vertinimo 2018 m. rugsėjo 17 d. jis nesumažėjęs, todėl jis turi ir gali būti mažinamas nuteistojo pastangomis jis turi ir gali būti mažinamas nuteistojo pastangomis, todėl darytina išvada, kad nėra jokios pakankamos nuteistojo pažangos, leidžiančios daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Jo taikymas nepagrįstai, formaliai atitinkant lygtinio paleidimo sąlygas, iškreips bausmių sistemą, kadangi sankcijose numatytų ir skiriamų bausmių griežtumas, jų neatliekant realiai ar atliekant nedidelę dalį, leis susidaryti nuomonę, kad jos ne tokios ir griežtos, kad apsimoka nusikalsti, ir nepasieks savo prevencinės paskirties. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismui manant, kad kol kas nėra stebima pakankama nuteistojo pažanga, dėl ko nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl komisijos nutarimas yra nepagrįstas, ir jį atsisakytina tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 2 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1 d., 2 d., 7 d., 364 str., teismas,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. LK-46, kuriuo nuteistajam M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties priėmimo išsiųsti Kybartų pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, nuteistajam ir prokurorui.

Nuteistojo M. S. asmens bylą gražinti Kybartų pataisos namams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus ar kitus šio teismo rūmus.