Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. G. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 7 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam R. G..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, nuteistojo nusikalstama veika perkvalifikuota į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį ir paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžiu ir 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2013 m. lapkričio 13 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 13 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną – 2019 m. kovo 7 d. neatlikta bausmės dalis – 2 metai 8 mėnesiai 6 dienos.

5. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad iš skundžiamo nutarties teksto neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių Komisijos nutarimas nepatvirtintas, bei kokie reikalavimai keliami jį patvirtinti. Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Rec(2003)22 numatyta, kad valstybės – Europos Sąjungos narės įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis šiose rekomendacijose išdėstytais principais, o 18 principas nustato, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs. 20 principe numatyta, kad jie turi būti taikomi taip, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, atitinkantiems minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus.

5.2. Skundo autoriaus teigimu, priimant skundžiamą nutartį, nebuvo pagrindo netvirtinti teisėto ir motyvuoto komisijos nutarimo. Teismas nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad nuteistasis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pateikęs Komisijai prašymą paleisti lygtinai.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

9. Nuteistasis R. G. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, taip pat yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip pagrįstai nurodoma nuteistojo skunde, tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog vien šių aplinkybių pakanka lygtinio paleidimo taikymui nėra, kadangi tam taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, R. G. nustatoma vidutinė – 46 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 5 balais. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys ne visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme (rizika nusikalsti pataisos proceso metu buvo padidėjusi dėl vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymo 2018 metais), be to, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (21 balas), kuriuos nuteistasis turi galimybę savo kryptingomis pastangomis sumažinti, todėl jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

10. Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo, atsisakiusio tvirtinti Komisijos nutarimą, motyvais, skunde pažymi Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Nr. (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo“, kurioje rekomenduojama lygtinį paleidimą taikyti visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas. Priešingai nei teigiama skunde, pakankamos nuteistojo pažangos viso proceso metu įvertinimas teismui sprendžiant dėl Komisijos nutarimo tvirtinimo, nėra diskriminuojantis, kadangi nepažeidžia bendrųjų teisingumo, lygiateisiškumo, humaniškumo principų. Priešingai nei teigiama skunde, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymas yra išimtinė nuostata iš bendrosios taisyklės, jog nuteistieji, kuriems apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, privalo ją atlikti.

11. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis iki nuosprendžio, pagal kurį jis šiuo metu atlieka bausmę, priėmimo, buvo teistas tris kartus dėl nusikalstamų veikų turtinėms teisėms bei nuosavybei įvykdymo. Priešingai nei teigiama skunde, bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis ankstesniu nuosprendžiu buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, ir probacija dėl įpareigojimų nesilaikymo jam buvo panaikinta. Be to, R. G. buvo taikytas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, taip pat skirta švelnesnės rūšies bausmė – laisvės apribojimas, tačiau tokiu būdu nebuvo pasiekti bausmės tikslai, kadangi nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kurių pavojingumas didėjo. Į ankstesnę kriminalinę praeitį buvo atsižvelgiama aprobuota OASys metodika vertinant nuteistojo pakartotinę nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu.

12. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl, priešingai nei tvirtina nuteistasis, įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Minėta, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse, ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai. Priešingai nei teigiama skunde, būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

13. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis.

14. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, už gerą elgesį buvo skatintas. Be to, jis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, atlikdamas bausmę įgijo specialybę, užsiima kūrybine veikla. Šie aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

15. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami šeši kriminogeniniai veiksniai. Ankstesnių teistumų skaičius priskiriamas statiniams veiksniams, tačiau nuteistojo pastangos eliminuojant dinaminius riziką nusikalsti didinančius veiksnius nepakankamos. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis iki šiol pasirenka situacijas, kurios didina pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuo bausmės atlikimo pradžios jis sistemingai baudžiamas drausmine tvarka, be kita ko, ir už šiukščius vidaus tvarkos taisyklių bei režimo pažeidimus (mobilaus ryšio telefono turėjimą, alkoholio vartojimą pataisos namuose, pornografinio turinio medžiagos laikymą). Tai, jog paskutinioji nuobauda jam buvo paskirta dar 2018 m. birželio 1 d. (panaikinta 2018 m. gruodžio 19 d. prieš terminą), sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistasis, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje, į priežiūrą yra linkęs žiūrėti su išlygomis ir nesugeba tinkamai laikytis nustatytų normų bei režimo reikalavimų. Be to, kaip kriminogeniniai veiksniai taip pat išskiriami nuteistojo mąstymas ir elgesys, kadangi nuteistojo problemų sprendimo įgūdžiai iki šiol išlieka silpni, jis yra linkęs pasielgti impulsyviai, kartoti tas pačias klaidas, neįvertinęs ankstesnio patyrimo, iš ko galima spręsti, jog nuteistojo pažanga įsisąmoninant netinkamas elgesio strategijas ir dėl to kartojant priešingus visuomenėje nustatytai tvarkai pažeidimus net ir būnant struktūruotoje aplinkoje nėra pakankama.

16. Pažymėtina ir tai, kad pataisos įstaigoje gauti vykdomieji raštai dėl teismo priteistų ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų vykdymo bendrai 1 365,96 Eur sumai, iš kurios atlyginta 41,57 Eur. Nuteistasis yra pateikęs 7 banko mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad jo sutuoktinė S. G. moka po 10 Eur į antstolės sąskaitą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo sutikti su socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis, jog ši aplinkybė leidžia manyti, kad nuteistasis yra suinteresuotas dengti įsiskolinimus ir tai daro sėkmingai. Atsižvelgiant į išieškotinos sumos dydį bei atlygintą sumą, aktyvios nuteistojo pastangos padengti finansinius įsipareigojimus nestebimos. Tai, kad nuteistojo šeimos nariai dengia pastarojo turimus finansinius įsipareigojimus, jo pažangos pataisos proceso metu nesąlygoja. Nuteistasis, pataisos įstaigoje atlikęs daugiau kaip 5 metus paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nedirba, yra įgijęs tik vieną specialybę. Iki bausmės atlikimo stebima nestabili nuteistojo darbo istorija, o jo nusikalstamos veikos iš esmės susijusios su turtinės naudos siekimu. Darbinių įgūdžių stoka bei nepakankami lėšų tvarkymo įgūdžiai išskiriami kaip kriminogeniniai R. G. riziką nusikalsti didinantys veiksniai. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju, atlikdamas bausmę nuteistasis išlaikomas artimųjų, nedirba, todėl jo elgesys užsiimant darbine veikla pataisos įstaigoje nebuvo koreguojamas teigiama linkme. Nuteistajam pataisos įstaigoje aktyviai nesiekiant eliminuoti finansinių sunkumų bei galimybės įsidarbinti, užsitikrinant legalų pajamų šaltinį, rizikos, pastarojo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis nėra pakankama.

17. Nors, kaip pagrįstai tvirtinama skunde, nuteistojo kriminalinę subkultūrą palaikančios nuostatos nestebimos, tačiau vien ši aplinkybė savaime nuteistojo pakankamos pažangos pataisos proceso metu nepatvirtina. Itin kritiškai vertinamos nuteistojo nuostatos, susijusios su jo atsakomybės dėl nusikalstamo elgesio minimizavimu (atsakomybę jis yra linkęs perkelti kitiems). Atlikęs pakankamai didelę bausmės dalį, nuteistasis iki šiol negali įvardyti savo nusikalstamo elgesio motyvų, kaltę dėl nusikaltimų padarymo neigia. Kaltės nuteistasis nepripažino ir bylos nagrinėjimo metu. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, nepaisant nuteistojo elgesį teigiamai apibūdinančių duomenų, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

18. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme, pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo R. G. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.