Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2016 m. balandžio 4 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, t. y. tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe kartu su E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. S., R. G., E. J., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir M. R., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ir kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

A. J. 2009 m. lapkričio 12 d. (duomenys neskelbtini) užeigoje, esančioje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, susitarė su U. A., U. I. ir A. M. pirkti iš jų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, susitarė dėl narkotinių medžiagų palikimo vietos ir laiko. Po to nurodė E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. iš sutartos vietos, esančios kelio (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelės (prie (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje) šalikelėje paimti U. A., U. I. ir A. M. paliktą heroiną ir atgabenti į (duomenys neskelbtini). Vykdydami A. J., nurodymą E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R., veikdami įvairiomis grupėmis, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. ne mažiau kaip per tris kartus iš sutartos vietos – stovėjimo aikštelės, esančios šalia kelio (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) kaimo, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, šalikelės paėmė ne mažiau kaip 2481,095 gramų birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, šią narkotinę medžiagą automobiliais gabeno į (duomenys neskelbtini) ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, jis nurodė nusikalstamos veikos bendrininkams E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. dalį – ne mažiau kaip 981,095 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, 2009 m. lapkričio 12-30 dienų laikotarpiu gabenti iš (duomenys neskelbtini) miesto į minėtą automobilių stovėjimo aikštelę, kur dėl netinkamos kokybės palikti sutartoje vietoje ir grąžinti šią narkotinę medžiagą U. A., U. I. ir A. M., iš kur ją pasiėmė U. A. ir A. M.. Dalį narkotinės medžiagos – ne mažiau kaip 1500 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 232,334 g narkotinės medžiagos heroino, jis nurodė E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 14 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) mieste realizuoti R. B., kuri kaip atlygį už gautą heroiną A. J. perdavė nuosavybės teise su sutuoktiniu K. B. priklausantį 97,85 kv. metrų butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tikslu 2009 m. gruodžio 21 d. sudarydama apsimestinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria butas parduotas E. J. močiutei L. K..

Ši byla 2015 m. rugsėjo 1 d. prokuroro nutarimu išskirta iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 64-1-00490-06.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu A. J. buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. balandžio 6 d. dėl A. J. išduotas Europos arešto orderis. A. J. sulaikytas 2014 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi A. J. palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis.

Kaltinamojo manymu, suėmimo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu buvo pratęstas remiantis tais pačiais motyvais, kaip ir ankstesnėse teismų nutartyse, neatsižvelgus į pasikeitusią situaciją. Teismas, nurodydamas, kad neišnyko paminėtas suėmimo pagrindas, remiasi inkriminuojamos veikos sunkumu ir gresiančios bausmės griežtumu, tačiau, pasak A. J., pati griežčiausia kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu jam buvo paskirta ir vėlesnėmis teismų nutartimis buvo pratęsiama remiantis tuo, kad jis buvo įtariamas padaręs du labai sunkius, du sunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, nusikalstamas veikas padaręs veikiant nusikalstamo susivienijimo sudėtyje, veikdamas kaip nusikalstamo susivienijimo vadovas. Nutartyse buvo akcentuojama, jog A. J. įtariamas padaręs penkis nusikaltimus, už kuriuos gali būti paskirta ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Šiuo metu A. J. kaltinamas vienos nusikalstamos veikos padarymu, veikiant organizuota grupe ir kaltinamajam nebegresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos, taigi pačios griežčiausios priemonės skyrimas nebegali būti pateisinamas tais pačiais pagrindais ir remiantis tais pačiais motyvais. Teismas šio suėmimo pagrindo egzistavimą grindė ir tuo, kad A. J. yra nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs Ispanijos Karalystėje, nėra susaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su Lietuvos Respublika, turi ryšių užsienyje. Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad jo sutuoktinė, kuri šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikoje, turi jai priklausantį būstą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyventų ir suimtasis. Be to, paleistas į laisvę jis įsidarbintų UAB (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis sutinka su teismo argumentu, jog jis turiu ryšių užsienyje, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas spręsti apie galimybę, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo proceso. Kaltinamasis nurodo, jog jis nuo ikiteisminio tyrimo nesislapstė, apie Lietuvos Respublikoje paskelbtą paiešką nieko nežinojo. Ispanijos Karalystėje buvo oficialiai deklaravęs gyvenamąją vietą. Į Lietuvos Respubliką atskrido reisiniu lėktuvu, Lietuvoje gyveno apie dvi savaites, kol buvo sulaikytas bandant išskristi į Ispaniją. Kaltinamojo manymu, jo paieška buvo paskelbta tik formaliai, tačiau realiai nevykdoma.

Skunde nurodoma ir tai, kad teismo teiginys, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali trukdyti procesui, yra nepagrįstas. Kaltinamojo manymu, vien naudojimasis neleistinomis ryšio priemonėmis nėra pakankamas patvirtinti faktui, jog buvo siekiama daryti poveikį proceso eigai, kitiems proceso dalyviams ar pan. Teismas neįvertino pasikeitusios proceso stadijos. Ankstesnėmis teismų nutartimis suėmimas paskirtas ir jo terminas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu pratęstas, motyvuojant tuo, jog byla yra itin didelės apimties, jog dėl bylos apimties nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, nėra nustatytos visos nusikalstamos veikos. Šiuo metu byla nagrinėjama teisme, įrodymų tyrimas eina į pabaigą. Teismo posėdžiuose jau buvo apklausti visi pagrindiniai liudytojai: E. J., M. R., U. I.. Neapklaustas vienintelis kaltinimo liudytojas, duodantis kaltinimui reikšmingus parodymus - A. M.. Tačiau šis liudytojas gyvena Kirgizijoje, nei teismui, nei prokurorui, nei kaltinamajam nežinomoje vietoje. A. J. manymu, šis liudytojas į teismo procesą neatvyks, o jo parodymai bus pagarsinti. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinimo liudytojams A. J. objektyviai negalėtų padaryti jokio poveikio. Visi kiti įrodymai byloje jau ištirti, pagarsinta rašytinė bylos medžiaga, liko neapklausti tik kaltinamieji.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio 3 dalis garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę būti paleistam proceso metu, jo paleidimą sąlygojant garantijomis, kad jis atvyks į teismą. Švelnesnės kardomosios priemonės taikymo galimybė kiekvieną kartą turi būti realiai apsvarstoma. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta kardomoji priemonė užstatas yra skirta užtikrinti, jog asmuo nesislėps nuo baudžiamojo proceso, neatliks jokių procesui trukdančių veiksmų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 20 000 eur suma galimam užstatui užtikrinti. Kaltinamojo manymu, atsižvelgiant į jam pareikšto kaltinimo sunkumą, jo bei jo šeimos narių turtinę padėtį, nurodyto dydžio užstato suma būtų pakankama tam, kad užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese bei užtikrintų netrukdomą bylos nagrinėjimą. Tokio dydžio užstatas, taikomas kartu su kita už suėmimą švelnesne kardomąją priemone, padėtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus uždavinius. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nenagrinėjo galimybės kardomųjų priemonių tikslus pasiekti taikant alternatyvias kardomąsias priemones. Lietuvos apeliacinis teismas naujausiomis nutartimis formuoja praktiką, jog ilgalaikis asmens kalinimas galimas tik išimtinais atvejais, kai, įvertinus įtariamojo (kaltinamojo) asmenybės bruožus, inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tik išskirtinės priežastys gali pateisinti griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo tęsimą ilgą laiką. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra išimtinių aplinkybių ir priežasčių, dėl kurių A. J. paskirto ir 20 mėnesių taikomo suėmimo terminas turėtų būti pratęsiamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartis pratęsti kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra teisėta ir pagrįsta.

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama (jos terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas. Svarstant suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant suėmimo terminą nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisingą išvadą, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šią teismo išvadą patvirtina byloje esančių faktinių duomenų visuma - kratų protokolai bei jų priedai, liudytojų apklausų, parodymų patikrinimo vietoje, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, specialistų išvados, o taip pat ir kiti bylos duomenys. A. J. kaltės klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas. Kaltinamojo skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija nevertina duomenų pakankamumo kaltės pagrindimo aspektu.

A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. J. taikomos kardomosios priemonės terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais.

Skiriant suėmimą arba pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

A. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Baudžiamasis įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą nusikaltimą numato tik laisvės atėmimo bausmę. Vien nusikaltimo sunkumo ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, jog būtų galima padaryti išvadą, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys rodo, kad A. J. yra vedęs, tačiau jis buvo oficialiai deklaravęs išvykimą į Islandiją, o gyvenamąją vietą yra deklaravęs Ispanijos Karalystėje, kur gyveno iki sulaikymo. Kaltinamasis iki sulaikymo Lietuvoje nedirbo. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo A. J. nesieja tokie socialiniai ryšiai su gyvenamąją aplinka Lietuvoje, kurie jį sulaikytų nuo galimybės bėgti (slėptis). A. J. neneigia aplinkybės, jog jis turi ryšių užsienyje. Be to, ikiteisminio tyrimo metu dėl A. J. buvo išduotas Europos arešto orderis. Įvertinus BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad būdamas laisvėje, turėdamas ryšių užsienyje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, galimos griežtos laisvės atėmimo bausmės A. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Skunde minimos aplinkybės, kad A. J. buvo atvykęs į Lietuvą, t. y. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o taip pat, kad paleistas iš suėmimo turėtų gyvenamąją vietą bei darbą, nėra pakankamas pagrindas jam taikyti švelnesnę kardomąją priemonę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas ar pratęsiamas jo terminas, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis ar kaltinamasis trukdys procesui. BPK 122 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Pagal baudžiamosios bylos medžiagą, ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti A. J. nurodymai dėl poveikio proceso dalyviams, šią aplinkybę patvirtino ir proceso metu apklaustas liudytojas. Taip pat yra nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje - kalėjime, naudojosi draudžiamu laikyti mobiliuoju telefonu. Taigi šios aplinkybės leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad būdamas laisvėje A. J. gali trukdyti procesui. Skunde nurodoma aplinkybė, jog beveik visi kaltinimo liudytojai jau yra apklausti teisiamajame posėdyje, nepaneigia esant teismo nustatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą, nustatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi įrodymų tyrimas teisme nėra baigtas.

Kaltinamasis skunde teigia, jog skundžiamoje nutartyje pakartojant ankstesnėse nutartyse kardomosios priemonės – suėmimo klausimu išdėstytus teismo motyvus, ši nutartis yra neteisėta. Teisėjų kolegijos nuomone, nutarties neteisėta bei nepagrįsta nedaro aplinkybė, kad joje pasikartoja argumentai ir motyvai iš ankstesnių šio teismo priimtų nutarčių, kuriomis A. J. buvo pratęstas suėmimo terminas. Tokiu atveju, kai tam tikri klausimai ir argumentacija sutampa su klausimais ir argumentacija, kurie jau buvo nagrinėti, gali susiklostyti tokia situacija, jog teismo išvados grindžiamos tais pačiais teiginiais, tačiau tai nereiškia, kad aktualūs bylos duomenys iš naujo nebuvo apsvarstyti ir įvertinti.

Kardomosios priemonės yra procesinės prievartos priemonės, kurios skiriamos siekiant BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų. Tik teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Aptariamu atveju, kaltinamojo A. J. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, sunkumas, teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo paleisti A. J. iš suėmimo ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą. Be suimtojo teisės į laisvę suvaržymo šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kaltinamasis skunde nurodo, jog į Kauno apygardos teismo sąskaitą yra įmokėta galimo užstato suma, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo panaikinti A. J. taikomą kardomąją priemonę.

Baudžiamoji byla Kauno apygardos teisme nagrinėjama teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas privalo užtikrinti netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, užkirsti kelią daryti naujas nusikalstamas veikas. Paskirta kardomoji priemonė – suėmimas varžo kaltinamojo teises bei laisves, tačiau atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Kaltinamasis nurodo, kad jis suėmime laikomas ilgą laiką, tačiau anksčiau šioje nutartyje aptartų duomenų visuma, taip pat įvertinus ir baudžiamosios bylos apimtį bei sudėtingumą, leidžia daryti išvadą, kad A. J. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, pobūdžiui, sunkumui, pateisinama tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo taikymo kontekste.

BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. A. J. sulaikytas 2014 m. gegužės 4 d., laikomas suėmime nuo 2014 m. gegužės 5 d., taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatose toks terminas nėra konkrečiai apibrėžtas, o pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, viešojo intereso apsauga turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimą ir suteikia pagrindą ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. taikomos kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Apygardos teismo nutartį panaikinti kaltinamojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo A. J. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi kaltinamajam A. J. pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.