- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- 1S-150-148/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00088-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gaudutienė
- Kaltinamasis
- A. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. 3 mėnesiams neleista skambinti ir pasimatyti su E. J., K. K., K. K. ir kitais asmenimis, išskyrus gynėją advokatą L. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji bylą Nr. 1-78-478/2016, kurioje A. J. kaltinamas pagal 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.
Nuo 2016 m. balandžio 1 d. įsigaliojus naujai Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 22 straipsnio „Suimtųjų teisė pasimatyti“ ir 23 straipsnio „Suimtųjų teisė paskambinti telefonu“ redakcijai (2015-06-23 įstatymo Nr. XII-1819), kurios esmė yra ta, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. suimtajam leidžiama pasimatyti ir paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti (paskambinti telefonu), apygardos teismas skundžiama nutartimi neleido kaltinamajam A. J. 3 mėnesiams skambinti ir pasimatyti su E. J., K. K., K. K. ir kitais asmenimis, išskyrus gynėją advokatą L. B.. Pagal minėtų straipsnių nuostatas duoti tokį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas (skambinimas) galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad kaltinamasis A. J., būdamas suimtas, darė poveikį įkalinimo įstaigos darbuotojai G. A., kuri vykdė jo nurodymus ir perduodavo jam daiktus bei per ją jis bendravo su laisvėje esančia sutuoktine E. J., duodavo jai nurodymus (t. 5, b. l. 95–97, 99–102). Be to, būdamas įkalinimo įstaigoje, A. J. neteisėtai laikomu telefonu bendravo ne tik su savo sutuoktine, bet ir su laisvėje bei kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, duodamas jiems nurodymus kaip elgtis ir kokius veiksmus atlikti, taip pat, norėdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės siekė daryti poveikį kitiems asmenims. Apygardos teismas iš bylos medžiagos taip pat nustatė, kad A. J. su kitais asmenimis bendrauja ir per šeimos narius (t. 5, b. l. 113–116). Kauno tardymo izoliatoriaus 2016 m. balandžio 8 d. raštas patvirtina, kad kaltinamojo kameroje pas jį buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas. Apygardos teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje įrodymų tyrimas nėra baigtas, A. J. nėra apklaustas, parodymų nėra davęs ir ikiteisminio tyrimo metu.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. J. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį. Nurodo, kad naujoji Suėmimo vykdymo įstatymo 22 ir 23 straipsnių redakcija įtvirtina suimtųjų teisę pasimatyti ir paskambinti kaip taisyklę, o šių teisių ribojimą – kaip išimtį. Įstatyme nurodytas ir baigtinis sąrašas atvejų, kuomet suimtajam šios teisės gali būti apribotos. Apygardos teismas tiesiog išvardijo visus įstatyme nurodytus pagrindus, tačiau dalis jų yra deklaratyvaus pobūdžio, o kita dalis, atsižvelgiant į proceso stadiją, išvis objektyviai negali egzistuoti.
Kaltinamasis pažymi, kad šiuo metu byloje įrodymų tyrimas iš esmės yra baigtas, apklausti visi liudytojai, kiti liudytojai į teismo posėdžius nebus kviečiami, o 2016 m. balandžio 14 d. teisiamajame posėdyje parodymus davė ir jis. Taigi Apygardos teismo nurodytas pagrindas yra išnykęs, nes pasimatymai ir skambučiai nebegali turėti jokios įtakos proceso sėkmei. Kaltinamasis pabrėžia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad jis bendravo telefonu, rastu jo kameroje. Nurodymas neleisti skambinti izoliatoriuje įrengtu telefonu ir pasimatyti siekiant apsaugos kitus asmenis nuo galimo poveikio yra neteisėtas, nes skambučiai gali būti ir yra kontroliuojami. Neaišku ir kaip pasimatymai bei skambučiai su sutuoktine ir jos dukromis yra susiję su kitų asmenų teisėmis. Byloje nenustatyta faktų, kad jos būtų bandžiusios paveikti kitus asmenis. Apygardos teismo motyvas dėl neleidimo pasimatyti ir skambinti siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei kitiems teisės pažeidimams, kaltinamojo nuomone, yra visiškai nepagrįstas. Suėmimas taikomas jau 24 mėnesius, jo metu kaltinamajam buvo suteiktas leidimas pasimatyti ir paskambinti artimiesiems, tačiau jis jokių naujų nusikalstamų veikų neįvykdė. Kaltinamojo vertinimu, jo padarytas tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimas (mobiliojo telefono laikymas) taip pat nėra susijęs su jo teisės pasimatyti ir paskambinti realizavimu. Priešingai, būtent toks draudimas lemia tokio pobūdžio pažeidimus. Apygardos teismo nurodytas pagrindas neleisti kaltinamajam pasimatyti ir paskambinti siekiant greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme.
Kaltinamasis skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamoje nutartyje neleidžiama pasimatyti ir su kitais asmenimis, nors Suėmimo vykdymo įstatymo 22 ir 23 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad turi būti nurodyta ne tik draudimo trukmė, bet ir asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti ir kuriems neleidžiama skambinti. Toks draudimas negali būti taikomas neapibrėžtam asmenų ratui.
Kaltinamasis įžvelgė ir bylą nagrinėjančios teisėjos J. J. šališkumą, nes ji be jokio faktinio pagrindo riboja jo konstitucines teises į bendravimą su artimaisiais, nors ikiteisminio tyrimo metu prokuroras buvo suteikęs neribotus pasimatymus ir skambučius kaltinamojo sutuoktinei ir jos dukroms.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. J. skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal naują Suėmimo vykdymo įstatymo 22 ir 23 straipsnių redakciją, įsigaliojusią 2016 m. balandžio 1 d., tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia pasimatyti ir (arba) paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurioje žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti ir (arba) paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas ir (arba) skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Nagrinėjamu atveju toks nurodymas buvo duotas Kauno apygardos teismo, kurio žinioje yra A. J. baudžiamoji byla, 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuria kaltinamajam A. J. 3 mėnesiams neleista skambinti ir pasimatyti su E. J., K. K., K. K., t. y. su sutuoktine ir jos dukromis, ir kitais asmenimis, išskyrus kaltinamojo gynėją advokatą L. B.. Apygardos teismas savo sprendimą neleisti kaltinamajam A. J. skambinti ir pasimatyti su sutuoktine ir jos dukromis iš esmės motyvavo tuo, kad suimtasis A. J., norėdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, siekia daryti poveikį kitiems asmenims per šeimos narius. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo pozicija.
Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis A. J., būdamas suimtas, darė poveikį įkalinimo įstaigos darbuotojai G. A., per kurią bendravo su savo sutuoktine E. J. ir duodavo jai nurodymus. Tai patvirtina liudytojos G. A. apklausos protokolas (t. 5, b. l. 95–97) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos tarnybinio patikrinimo dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės G. A. tarnybinio nusižengimo išvada (t. 5, b. l. 99–102). Iš G. A. apklausos protokolo matyti, kad A. J. prašė, jog ji parašytų žinutę jo sutuoktinei, kad pastaroji pervestų pinigus į jo nurodytas sąskaitas. E. J. per G. A. perdavinėjo sutuoktiniui vaistus, kitus daiktus, kompiuterinę laikmeną, o A. J. prašymu G. A. perdavinėjo jo sutuoktinei laiškus. Liudytoja minėjo, kad į susitikimus su E. J. ateidavo ir pastarosios dukra K.. Byloje surinkti duomenys taip pat patvirtina, kad kaltinamasis A. J., būdamas įkalinimo įstaigoje, neteisėtai laikomu telefonu bendravo ne tik su savo sutuoktine, bet ir su laisvėje bei kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis, duodamas jiems nurodymus, kaip elgtis ir kokius veiksmus atlikti. Šias aplinkybes patvirtina Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo turimo 2-osios valdybos 2014 m. spalio 8 d. protokolas dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamas informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo (t. 5, b. l. 113–116). Iš užfiksuotų telefoninių pokalbių turinio matyti, kad A. J. siekia daryti poveikį, tame tarpe per savo sutuoktinę, kitiems asmenims. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ne tiek į patį faktą, kad atlikus kratą kaltinamojo A. J. kameroje pas jį buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas, o į A. J. siekį daryti poveikį kitiems asmenims, duoti nurodymus, tame tarpe ir per savo sutuoktinę. Kadangi, kaip minėta, į G. A. ir E. J. susitikimus ateidavo ir pastarosios dukra, pagrįstai manytina, kad A. J. gali siekti daryti poveikį kitiems asmenis taip pat per savo sutuoktinės dukras.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad apygardos teismas visiškai pagrįstai neleido kaltinamajam A. J. skambinti ir pasimatyti su sutuoktine ir jos dukromis, kaip pagrindą nurodydamas siekį užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimas, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, taip pat nepakenkti ikiteisminio tyrimo (šiuo atveju – teisminio nagrinėjimo) sėkmei. Nors kaltinamasis skunde teigia, kad jis jau yra apklaustas ir teisminis bylos nagrinėjimas eina į pabaigą, tačiau skundžiamos nutarties priėmimo metu jis teisme nebuvo apklaustas, taip pat nebuvo davęs parodymų ikiteisminio tyrimo metu.
Atmestini kaip nepagrįsti kaltinamojo skundo argumentai dėl bylą nagrinėjančios teisėjos galimo šališkumo. Kaltinamasis nenurodo ir byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad teisėja gali būti šališka. A. J. skundo teiginiai dėl teisėjos šališkumo grindžiami deklaratyvaus pobūdžio argumentais. Aplinkybė, kad kai kurie nuteistojo prašymai yra atmetami, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu.
Pažymėtina, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatas, jeigu teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam pasimatyti ir (arba) paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodomi asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas nurodė ne tik konkrečius asmenis, t. y. E. J., K. K. ir K. K., kuriems A. J. neleidžiama skambinti ir su jais pasimatyti, tačiau kartu neleido paskambinti ir pasimatyti su visais kitais asmenimis, o tai neatitinka minėtų Suėmimo vykdymo įstatymo 22 ir 23 straipsnių nuostatų. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis keistina, joje paliekant tik konkrečius asmenis, kuriems kaltinamajam neleidžiama skambinti telefonu ir su jais pasimatyti.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį – pašalinti iš nutarties rezoliucinės dalies nurodymą neleisti kaltinamajam A. J. skambinti ir pasimatyti su kitais asmenimis.
Kitos nutarties dalies nekeisti.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.