Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su gauta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo A. J. skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe kartu su E. J., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. S., R. G., E. J., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, M. R., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė ir kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, o būtent:

2009 m. lapkričio 12 d. A. J. Gudelių užeigoje, esančioje Kazlų Rūdos seniūnijoje, susitarė su U. A., U. I. ir A. M. pirkti iš jų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – heroino, taip pat susitarė dėl narkotinių medžiagų palikimo vietos ir laiko. Po to nurodė E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. iš sutartos vietos, esančios kelio Nr. 230 Kaunas – Marijampolė automobilių stovėjimo aikštelės (prie Gudelių kaimo, Kazlų Rūdos seniūnijoje) šalikelėje, paimti U. A., U. I. ir A. M. paliktą heroiną ir atgabenti į Marijampolę. Vykdydami A. J. nurodymą E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R., veikdami įvairiomis grupėmis, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. ne mažiau kaip per tris kartus iš sutartos vietos – stovėjimo aikštelės, esančios šalia kelio Nr. 230 Kaunas – Marijampolė prie Gudelių kaimo, Kazlų Rūdos seniūnijoje, šalikelės, paėmė ne mažiau kaip 2481,095 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 232,334 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią automobiliais gabeno į Marijampolę ir laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. J. nurodė nusikalstamos veikos bendrininkams E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. dalį, t. y. ne mažiau kaip 981,095 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – 232,334 g narkotinės medžiagos – heroino, laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 12 d. iki 2009 m. lapkričio 30 d. gabenti iš Marijampolės miesto į aukščiau paminėtą stovėjimo aikštelę, kur dėl netinkamos kokybės palikti sutartoje vietoje ir grąžinti šią narkotinę medžiagą U. A., U. I. ir A. M., iš kur ją pasiėmė U. A. ir A. M.. Dalį narkotinės medžiagos, t. y. ne mažiau kaip 1500 g birios medžiagos, kurios sudėtyje yra labai didelis kiekis – ne mažiau kaip 232,334 g narkotinės medžiagos – heroino, A. J. nurodė E. J., E. J., M. S., R. G. ir M. R. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio14 d. iki 2009 m. gruodžio 5 d. Marijampolės mieste realizuoti R. B., kuri kaip atlygį už gautą heroiną A. J. perdavė nuosavybės teise su sutuoktiniu K. B. priklausantį butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2009 m. gruodžio 21 d. sudarydama apsimestinę buto pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią butas neva buvo parduotas E. J. močiutei L. K..

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro 2013 m. gruodžio 16 d. nutarimu A. J. pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartimi A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2014 m. balandžio 6 d. išduotas Europos arešto orderis. A. J. sulaikytas 2014 m. gegužės 4 d. 10.15 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartimi palikta galioti A. J. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, nustatytas trijų mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo sulaikymo dienos, t. y. 2014 m. gegužės 4 d. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apygardos teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas A. J. buvo tęsiamas.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pasikeitė kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės griežtumas bei duomenys, apibūdinantys kaltinamojo socialinius ryšius. Šiuo metu A. J. kaltinamas tik vienos nusikalstamos veikos padarymu, už kurios padarymą nėra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. J. turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Be to, paleistas į laisvę jis įsidarbintų. Kaltinamojo nuomone, aplinkybė, kad jis turi ryšių užsienyje, savaime nepatvirtina, jog būdamas laisvėje jis pasinaudos šiais ryšiais ir bėgs ar slėpsis nuo teismo. Kaltinamasis tvirtina, kad jis nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, o apie Lietuvos Respublikoje paskelbtą paiešką jis nieko nežinojo. Ispanijos Karalystėje jis oficialiai deklaravo savo gyvenamąją vietą.

Kaltinamojo manymu, suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu taip pat pratęstas nepagrįstai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. J. darė poveikį proceso dalyviams. Vien naudojimasis neleistinomis ryšio priemonėmis nepatvirtina, kad A. J. siekė trukdyti procesui. Be to, šiuo metu byla nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, visi būtini procesiniai veiksmai yra atlikti ir nustatytos visos reikšmingos nusikalstamos veikos aplinkybės.

Skunde taip pat nurodoma, kad į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą buvo sumokėta 20 000 Eur suma galimam užstatui užtikrinti. Kaltinamojo nuomone, šios kardomosios priemonės taikymas užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą procese bei pasiektų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytus tikslus.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. J. skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą kaltinamajam A. J., nepažeidė BPK 119, BPK 121, BPK 122, BPK 127 straipsnių bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų.

BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 7 dalis) bei tik tiriant ar nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Taip pat suėmimas gali būti paskirtas ar jo terminas pratęstas, nustačius bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų.

Šioje byloje sąlygos pratęsti kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą yra, nes jis yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę, griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo ar jo termino pratęsimo pagrįstumo, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, tačiau veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami. Tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje.

Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys, t. y. liudytojų parodymai, kratų, apžiūrų, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų išvadose užfiksuoti duomenys ir kiti kaltinamajame akte išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

Kaltinamajam A. J. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir trukdyti procesui.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Inkriminuojamo nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė yra priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. J. yra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu (BK 260 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje, be laisvės atėmimo, nenumatyta jokių kitų alternatyvių bausmės rūšių. Nors nusikaltimų sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kad A. J. nesieja pakankamai tvirti socialiniai ryšiai (oficialiai nedirbo ir negyveno Lietuvos Respublikoje), praeityje teistas, turi ryšių užsienyje. Be to, A. J. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, jam buvo išduotas Europos arešto orderis. Visuma nurodytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Skunde nurodomos aplinkybės, kad A. J. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro nesislapstė bei neketina slapstytis, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodyto suėmimo termino pratęsimo pagrindo. Pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismas įvertino kaltinamojo skunde nurodomas aplinkybes, jog A. J. turi gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir galimybę įsidarbinti. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Pratęsdamas suėmimo terminą kaltinamajam A. J. teismas pagrįstai nustatė ir kitą – BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje jis gali trukdyti procesui. Kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis trukdys procesui, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog kaltinamasis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus kaltinamuosius bei gali bandyti sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme.

Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu taikant procesines prievartos priemones buvo fiksuoti kaltinamojo nurodymai dėl poveikio proceso dalyviams, taip pat apie tokio poveikio taikymą buvo fiksuota ir liudytojo apklausoje. Nustatyta, kad kaltinamasis, būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, naudojosi draudžiamu laikyti mobiliojo ryšio telefonu. Be to, neteisėtai informacijai gauti ir perduoti galimai verbavo Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo būrio viršininkę. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pobūdį, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad būdamas laisvėje A. J. gali trukdyti procesui – siekdamas išvengti bausmės, tiesiogiai ar per kitus asmenis bandyti paveikti proceso dalyvius (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skundo argumentas, kad šiuo metu byla yra nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, nepaneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pagrindo.

Skunde kaltinamasis nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo, terminą, neatsižvelgė į prašymą skirti švelnesnes kardomąsias priemones, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tokie skundo argumentai yra nepagrįsti. Priešingai nei teigiama skunde, skundžiamoje nutartyje motyvuotai nustatyta, kad kaltinamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones nėra jokio pagrindo. Be to, vien tik aplinkybė, kad į teismo sąskaitą buvo sumokėta suma galimam užstatui užtikrinti, nesudaro pagrindo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą – į švelnesnę.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. J. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, nei BPK nuostatų, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, numatančių, jog niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais bei pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė. Šiuo metu pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo – taikymas neprieštarauja proporcingumo ir teisėtumo principams. Priešingai nei mano kaltinamasis, švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų nebus galima pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. J. skundą atmesti.

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi kaltinamajam A. J. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.