Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-21-343/2025

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-02-20
Bylos Nr.: e2A-21-343/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-02533-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas: S. K.
Atsakovas: A. K.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

2.3.1.2.4Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas
2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
2.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
2.3.4.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.19.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-21-343/2025Teisminio proceso Nr. 2-43-3-02533-2022-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.1; 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.19.3 (S)

Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 20 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Gintauto Koriagino ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir kreditinių įpareigojimų padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB; pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei S. K. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir kreditinių įpareigojimų padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (duomenys neskelbtini) rajone, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. K. (toliau – ir ieškovė) prašė teismo: 1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu A. K. (toliau – ir atsakovas) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, palikti ieškovei santuokoje turėtą pavardę; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir nepilnamečiai vaikai) gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 230 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki vaikų pilnametystės; išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) paskirti ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; 5) nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 5.1) atsakovas bendrauja su vaikais savo gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie numatomą susitikimą su sūnumi atsakovas privalo įspėti ieškovę prieš keturiasdešimt aštuonias valandas; 5.2) atsakovas bendrauja su vaikais savo gyvenamoje Lietuvoje žemiau nurodytomis dienomis nuo 10 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir 20 val. gražindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą: sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną; (duomenys neskelbtini) – dukters gimimo dieną; sekmadienį – katalikų Velykų pirmąją dieną; (duomenys neskelbtini) – atsakovo gimimo dieną; pirmąjį birželio mėn. sekmadienį – Tėvo dieną; (duomenys neskelbtini) – sūnaus gimimo dieną; gruodžio 26 d.; 5.3) atsakovas bendrauja su vaikais savo gyvenamojoje vietoje ne mažiau kaip dvi savaites laiko kiekvienos vasaros laikotarpyje pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir pristatydamas vaikus į jų gyvenamąją vietą. Apie numatomą atvykimą pasiimti vaikus atsakovas privalo įspėti ieškovę prieš keturiasdešimt aštuonias valandas; 6) pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe: 3823 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 611 Eur vertės 50/100 dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2150 Eur vertės 989/2808 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo nekilnojamasis turtas); 7) priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise 1400 Eur transporto priemonę „Ford S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8) priteisti iš ieškovės atsakovui 700 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteistą transporto priemonę; 9) pripažinti 3184,87 Eur skolą kreditorei B2Kapital, UAB šalių solidaria prievole.

2. Nurodė, kad dėl šalių elgesio, charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo sutuoktiniai gyvena skyrium, nebeveda bendro ūkio, nebevykdo sutuoktinių pareigų, todėl šalių santuoka laikoma iširusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jos išsaugoti nebėra galimybių. Atsakovas gyvena ir dirba užsienyje, o ieškovė su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini). Nustatytina šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta kartu su ieškove. Ieškovė, sutikdama su atsakovo priešieškinyje nurodyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka, atsisako savo ankstesniame patikslintame ieškinyje reikalautos atsakovo bendravimo tvarkos. Priteistinas iš atsakovo jo vaikams išlaikymas. Ginčo nekilnojamasis turtas ieškovės yra įgytas pagal 2016 m. rugsėjo 12 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą už ieškovei šiam tikslui jos motinos padovanotus 3000 Eur, todėl šis turtas pripažintinas asmeniniu ieškovės turtu.

3. Atsakovas priešieškinyje teismo prašė: 1) nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; 4) nustatyti tokią atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką iki jų pilnametystės: 4.1) kiekvienais mokslo metais atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti po septynias dienas jų vienu rudens bei vienu pavasario mokymosi atostogų laikotarpiu, tikslesnį laiką SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios. Neporiniais metais pavasario mokymosi atostogų laikas pas tėvą turi sutapti su Šv. Velykomis. Ieškovė apie rudens atostogų laiką privalo pranešti atsakovui kiekvienais metais iki rugsėjo 20 d., o apie pavasario atostogų laiką - ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių atostogų pradžios; 4.2) kiekvienais poriniais metais atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti Šv. Kalėdų atostogų laikotarpiu nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki sausio 2 d. 16 val.; 4.3) atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti kiekvieną vasarą nepertraukiamai 30 dienų, o šį atostogų laiką ieškovė ir atsakovas turi suderinti kiekvienais metais iki gegužės 30 d.; 4.4) atsakovas turi teisę nepilnamečiams vaikams jo ir vaikų aukščiau nurodytam bendravimo laikui savo lėšomis nupirkti kelionės iš Lietuvos ir atgal į Lietuvą lėktuvo bilietus su palyda (jei su jais nevyksta jis pats ar jų nelydi jiems artimas asmuo ir vaikams nėra sukakę 14 metų) ir juos išsiųsti ieškovei į jos elektroninį paštą ar kitus socialinius tinklus ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki skrydžio, o ieškovė privalo savo lėšomis organizuoti vaikų savalaikį atvežimą į atitinkamą Lietuvos oro uostą ir parsivežimą iš atitinkamo Lietuvos oro uosto, o taip pat privalo atsiųsti atsakovui vaikų pasų kopijas, reikalingas lėktuvo bilietų užsakymui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per parą laiko nuo atsakovo prašymo jai pateikimo; 4.5) atsakovui nupirkus nepilnamečiams vaikams skrydžio lėktuvų bilietus, o ieškovei laiku nenuvežus vaikų į oro uostą ir neužtikrinus jų savalaikio įlaipinimo į lėktuvą skrydžiui pas tėvą, pastaroji privalo iš savo lėšų nupirkti lėktuvo bilietą vaikams artimiausiu skrydžiu pas tėvą ir apie tai nedelsiant informuoti atsakovą; 4.6) atsakovas, papildomai ne vėliau kaip prieš penkias dienas SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis pranešęs ieškovei, gali pasiimti vaikus bendravimui bet kurį kitą aukščiau neaptartą savaitgalį (nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20 val.); 4.7) atsakovui laikinai (ne ilgiau kaip 14 dienų) atvykus į Lietuvą, ieškovė privalo leisti jam bendrauti su vaikais kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Apie atvykimą ir konkretų buvimo Lietuvoje laiką atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Tuo atveju, jeigu atsakovas liks Lietuvoje ilgiau nei 14 dienų, jis turi teisę su vaikais bendrauti tris paras per savaitę, konkretų laiką SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis suderinęs su ieškove; 4.8) atsakovas turi teisę kiekvieną dieną bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su vaikais telefonu bei per internetines programas, o ieškovė turi sudaryti tam sąlygas; 4.9) savo bendravimo su vaikais laikotarpiu atsakovas turi teisę išvykti su vaikais ir į kitą, t. y. į ne tik savo gyvenamosios vietos valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, tačiau privalo apie tai ją informuoti; 4.10) ieškovė privalo, atsakovui paprašius, suteikti jam visą informaciją apie vaikų sveikatą, pasiekimus mokykloje, užklasinėje veikloje, visas vaikų problemas bei kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaikais; 4.11) atsakovas, kai vaikai bus su juo, privalo sudaryti sąlygas, kad ieškovė turėtų galimybę kiekvieną dieną pakalbėti su vaikais telefonu bei per internetines programas, o taip pat privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie vaikų sveikatos sutrikimus; 4.12) ieškovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jos gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, vaikų ugdymo įstaiga, vaikų gydymo įstaiga bei gydytojas, nedelsiant apie tai informuoti atsakovą; 4.13) atsakovas tuo atveju, jeigu pasikeis jo gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, privalo nedelsiant apie tai informuoti ieškovę; 4.14) atsakovas, negalėdamas vaikų pasiimti šioje sutartyje nurodytų atostogų metu, apie tai turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki atostogų pradžios; 4.15) ši bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti koreguojama SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis ir toks susitarimas tampa privalomu vykdyti jiems abiem; 4.16) atsakovas turi teisę savo lėšomis padaryti vaikams pasus be atskiro ieškovės sutikimo; 5) ieškovei priteisti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: 3000 Eur vertės transporto priemonę „Ford S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6720 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 780 Eur vertės 50/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 3113,52 Eur vertės 989/2808 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iš viso turto už 13 613,52 Eur; 6) priteisti atsakovui iš ieškovės 6806,76 Eur kompensaciją už jai atitenkantį santuokoje įgytą turtą; 7) ieškovei po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę; 8) pripažinti prievoles B2Kapital, UAB pagal 2017 m. spalio 26 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. vartojimo kredito sutartis solidariomis; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Priešieškinyje nurodė, kad nesutinka, jog santuoka iširo dėl ieškovės nurodytų priežasčių, nes ji iširo tik dėl pačios ieškovės kaltės, t. y., jos neištikimybės. Atsakovas dirbo Airijoje, kad galėtų išlaikyti šeimą, tačiau 2022 m. balandžio mėnesį grįžo į namus ir pastebėjo, kad ieškovės elgesys jo atžvilgiu yra pasikeitęs, kad ieškovės ir jų šeimos draugo santykis yra kitoks nei buvo anksčiau, tačiau ieškovė, būnant atsakovui Lietuvoje, kategoriškai neigė tai. Atsakovui išvykus atgal į Airiją, ieškovė pasakė atsakovui, kad nori skirtis, o jau 2022 m. gegužės mėnesį į šeimos namus parsivedė šį vyriškį ir su juo iki šiol gyvena. Kadangi ieškovė iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, t. y. nebuvo atsakovui lojali, negerbė jo kaip sutuoktinio, buvo jam neištikima, todėl santuoką prašo nutraukti dėl ieškovės kaltės. Šalys turi du nepilnamečius vaikus, kurie šiuo metu gyvena su ieškove. Kadangi atsakovas gyvena ir dirba Airijoje, todėl, siekdamas geriausių vaikų interesų užtikrinimo, kad jie galėtų toliau gyventi ir mokytis Lietuvoje, prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Atsakovas nesutinka su ieškovės prašoma priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams suma (po 230 Eur), kadangi jo darbo užmokestis per savaitę siekia tik 410 Eur, o per mėnesį jis už gyvenamojo būsto nuomą sumoka 1100 Eur, todėl kas mėnesį jam lieka apie 660 Eur. Atsakovas prašo teismo iš jo priteisti po 180 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, o ieškovę paskirti vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir vaikų bendravimo tvarka yra nelogiška, pažeidžianti tiek vaikų, tiek ir atsakovo, teises ir teisėtus interesus. Atsakovas sutinka, jog ieškovei būtų priteista transporto priemonė „Ford S-MAX“, tačiau ieškovė nesąžiningai automobilio vertę patikslintame ieškinyje sumažino iki 1400 Eur, nors pirminiame jos ieškinyje buvo nurodyta jos reali vertė 3000 Eur. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės atsakovui 1500 Eur kompensaciją už jai atitenkantį šį santuokoje įgytą turtą. Su ieškovės reikalavimu pripažinti jos asmenine nuosavybe santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą nesutinka, kadangi šis turtas buvo įgytas santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise, o ieškovė nepateikė įrodymų, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Nekilnojamasis turtas turėtų būti įtrauktas į santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise dalintino turto balansą ir priteistas ieškovei. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės nurodytomis šio turto vertėmis, kadangi šio nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė yra 10 613,52 Eur. Atsakovui už ieškovei atitenkantį santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą priklauso iš ieškovės 5306,76 Eur kompensacija. Atsakovas neprieštarauja, kad ieškovei po santuokos nutraukimo būtų palikta santuokoje turėta pavardė.

Žemesnės instancijos teismas

5. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje patvirtino ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB, sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punkte šalys konstatavo, kad skolininkės (ieškovės) skola kreditorei (trečiajam asmeniu, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB lieka asmenine prievole ir iš viso yra 3459,88 Eur, ieškovė įsipareigojo nurodytą skolą išmokėti pagal sutarties 2 punkte nurodytą grafiką (galutinis atsiskaitymo terminas 2029 m. gruodžio 30 d.). Šia nutartimi teismas taip pat patvirtino atsakovo ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB, sudarytą taikos sutartį, kurios 1 punkte šalys konstatavo, kad skolininko (atsakovo) skola kreditorei (trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB) lieka asmenine prievole ir iš viso yra 2461,76 Eur pagal Sutartį. Sutarties 2 punkte skolininkas (atsakovas) visą 1 punkte aptartą skolą įsipareigojo išmokėti pagal šiame punkte išdėstytas sąlygas nuo Taikos sutarties pasirašymo dienos iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. Teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi nutraukė civilinės bylos Nr. e2-16-733/2024 (teisminio proceso Nr. 2-43-3-002533-2022-1) dalį pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB ieškinį atsakovui dėl skolos, nuostolių ir palūkanų priteisimo ir pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB bei pagal atsakovo priešieškinį ieškovei dėl kreditinių įsipareigojimų vykdymo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, B2Kapital, UAB.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 25 d. ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį patenkino visiškai. Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 240) tarp ieškovės ir atsakovo nutraukė dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes: K., K.. Nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais iki jų pilnametystės: 1) kiekvienais mokslo metais atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti po septynias dienas jų vienu rudens bei vienu pavasario mokymosi atostogų laikotarpiu, tikslesnį laiką SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis suderinęs su ieškove ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios. Neporiniais metais pavasario mokymosi atostogų laikas pas tėvą turi sutapti su Šv. Velykomis. Ieškovė apie rudens atostogų laiką privalo pranešti atsakovui kiekvienais metais iki rugsėjo 20 d., o apie pavasario atostogų laiką - ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių atostogų pradžios; 2) kiekvienais poriniais metais atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti Šv. Kalėdų atostogų laikotarpiu nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki sausio 2 d. 16 val.; 3) atsakovas turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti kiekvieną vasarą nepertraukiamai 30 dienų, o šį atostogų laiką ieškovė ir atsakovas turi suderinti kiekvienais metais iki gegužės 30 d.; 4) atsakovas turi teisę nepilnamečiams vaikams jo ir vaikų aukščiau nurodytam bendravimo laikui savo lėšomis nupirkti kelionės iš Lietuvos ir atgal į Lietuvą lėktuvo bilietus su palyda (jei su jais nevyksta jis pats ar jų nelydi jiems artimas asmuo ir vaikams nėra sukakę 14 metų) ir juos išsiųsti ieškovei į jos elektroninį paštą ar kitus socialinius tinklus ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki skrydžio, o ieškovė privalo savo lėšomis organizuoti vaikų savalaikį atvežimą į atitinkamą Lietuvos oro uostą ir parsivežimą iš atitinkamo Lietuvos oro uosto, o taip pat privalo atsiųsti atsakovui vaikų pasų kopijas, reikalingas lėktuvo bilietų užsakymui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per parą laiko nuo atsakovo prašymo jai pateikimo; 5) atsakovui nupirkus nepilnamečiams vaikams skrydžio lėktuvų bilietus, o ieškovei laiku nenuvežus vaikų į oro uostą ir neužtikrinus jų savalaikio įlaipinimo į lėktuvą skrydžiui pas tėvą, pastaroji privalo iš savo lėšų nupirkti lėktuvo bilietą vaikams artimiausiu skrydžiu pas tėvą ir apie tai nedelsiant informuoti atsakovą; 6) atsakovas, papildomai ne vėliau kaip prieš penkias dienas SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis pranešęs ieškovei, gali pasiimti vaikus bendravimui bet kurį kitą aukščiau neaptartą savaitgalį (nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20 val.); 7) atsakovui laikinai (ne ilgiau kaip 14 dienų) atvykus į Lietuvą, ieškovė privalo leisti jam bendrauti su vaikais kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Apie atvykimą ir konkretų buvimo Lietuvoje laiką atsakovas praneša ieškovei ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Tuo atveju, jeigu atsakovas liks Lietuvoje ilgiau nei 14 dienų, jis turi teisę su vaikais bendrauti tris paras per savaitę, konkretų laiką SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis suderinęs su ieškove; 8) atsakovas turi teisę kiekvieną dieną bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su vaikais telefonu bei per internetines programas, o ieškovė turi sudaryti tam sąlygas; 9) savo bendravimo su vaikais laikotarpiu atsakovas turi teisę išvykti su vaikais ir į kitą, t. y. į ne tik savo gyvenamosios vietos valstybę be atskiro ieškovės sutikimo, tačiau privalo apie tai ją informuoti; 10) ieškovė privalo, atsakovui paprašius, suteikti jam visą informaciją apie vaikų sveikatą, pasiekimus mokykloje, užklasinėje veikloje, visas vaikų problemas bei kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaikais; 11) atsakovas, kai vaikai bus su juo, privalo sudaryti sąlygas, kad ieškovė turėtų galimybę kiekvieną dieną pakalbėti su vaikais telefonu bei per internetines programas, o taip pat privalo nedelsiant informuoti ieškovę apie vaikų sveikatos sutrikimus; 12) ieškovė privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jos gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, vaikų ugdymo įstaiga, vaikų gydymo įstaiga bei gydytojas, nedelsiant apie tai informuoti atsakovą; 13) atsakovas tuo atveju, jeigu pasikeis jo gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, privalo nedelsiant apie tai informuoti ieškovę; 14) atsakovas, negalėdamas vaikų pasiimti šioje sutartyje nurodytų atostogų metu, apie tai turi informuoti ieškovę ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki atostogų pradžios; 15) ši bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti koreguojama SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis ir toks susitarimas tampa privalomu vykdyti jiems abiem; 16) atsakovas turi teisę savo lėšomis padaryti vaikams pasus be atskiro ieškovės sutikimo. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 180 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipė vykdyti skubiai. Padalino santuokoje įgytą turtą ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisė: 3000 Eur vertės transporto priemonę „Ford S- MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 6720 Eur vertės butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 780 Eur vertės 50/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 3113,52 Eur vertės 989/2808 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės priteisė 6806,76 Eur piniginę kompensaciją. Nustatė, kad ieškovė piniginę kompensaciją turi sumokėti atsakovui per vienerius metus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš ieškovės atsakovui 263 Eur žyminį mokestį ir 4115 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, viso 4378 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo 307,10 Eur valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti.

7. Spręsdamas dėl kaltės nutraukiant santuoką ir kitų klausimų, teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 240). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2023 m. rugsėjo 29 d., civilinėje byloje Nr. e2-5098-1148/2023 patvirtinta Taikos sutartis, kuria, be kita ko, ieškovė, atsakovas ir G. Z. patvirtino, kad atsakovas nėra vaiko M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas bei kuria ieškovė ir G. Z. patvirtino, kad šio vaiko tėvas yra G. Z., sutinkantis būti įrašytas tėvu M. K. gimimo įraše Nr. 222. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovo kaltės, į tai, kad liudytoja S. P., patvirtinusi šias aplinkybes, yra ieškovės mama, todėl jos parodymai vertintini kritiškai (be to, aiškinamos smurtavimo aplinkybės santuokos pradžioje, po kurių šalys ir toliau gyveno, nelaikytinos santuokos iširimo priežastimi), į kitų liudytojų parodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra daugiau įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, ir priešingai – esant įrodytai aplinkybei dėl ieškovės neištikimybės, vertino, kad pagrindine santuokos iširimo priežastimi buvo ieškovės neištikimybė, todėl patenkino priešieškinio reikalavimą ir šalių santuoką nutraukė dėl ieškovės kaltės, o patikslinto ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmetė. Santuoką nutraukus, šalims paliko santuokoje turėtas pavardes.

Šalies argumentai

8. Spręsdamas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, teismas nustatė, kad šalys turi nepilnamečius vaikus. Tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovas priešieškiniyje prašė nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Institucijos, teikiančios išvadą byloje išvadoje nurodyta, kad ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Vadovaujantis nepilnamečių vaikų interesų prioritetu, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, poziciją, teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atsižvelgęs į tai, kad ieškovė sutiko su priešieškinio reikalavimu dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, teismas patenkino šį priešieškinio reikalavimą ir nustatė atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais.

Žemesnės instancijos teismas

9. Spręsdamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė, šalių vardu yra įregistruotas ginčo nekilnojamasis turtas. Iš į bylą pateikto atsakovo darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelio matyti, kad jo darbo užmokestis per savaitę yra 410 Eur (t. y. 1640 Eur/mėn.). Atsakovas per mėnesį moka 1100 Eur nuomos mokestį. Šių aplinkybių ieškovė byloje neginčijo. Ieškovė be šalių vaikų, turi dar vieną vaiką. Iš Tauragės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintų taikos sutarčių matyti, kad ieškovė turi asmeninę 3459,88 Eur prievolę kreditorei B2Kapital, UAB iki 2029 m. spalio 30 d., atsakovas turi asmeninę 2461,76 Eur prievolę kreditorei B2Kapital, UAB iki 2024m. rugpjūčio 15 d. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukros per mėnesį išlaikymui reikia apie 250 Eur, sūnaus apie 200 - 250 Eur, tačiau vaikų poreikių pernelyg nedetalizavo. Abiejų tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra vienoda. Atsakovas šiuo metu nurodo teikiantis 180 Eur išlaikymą, todėl teismas sprendė, kad ieškovei tenka pridėti vaikų išlaikymui po 70 Eur ir 20-70 Eur per mėnesį. Teismas pažymėjo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur universali išmoka vaikui, kurią gauna/turi gauti ieškovė. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, nenurodė, kad to negali daryti sveikatos būklės. Taip pat ieškovė nurodė, kad santuokos metu, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol (19 metų) dirbo tik 2 metus bei, anot atsakovo, Airijoje apie metus laiko. Pati paaiškino, kad iš sutuoktinio pusės nuolat girdėdavo priekaištus, kad ji nedirba, nors augino vaikus (teismas nurodė, kad ieškinio pateikimo dieną šalių dukrai buvo 13 metų, o sūnui 9 metai). Duomenų, kad ieškovė būtų pradėjusi dirbti šios bylos nagrinėjimo metu, nėra. Ieškovė nepaaiškino, kodėl nedirba ir neturi nuolatinių pajamų. Teismas vertino, kad tėvai, turintys imperatyvią pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi dėti pastangas gauti pajamas, užtikrinančias tinkamą vaikų išlaikymo prievolės vykdymą. Taip pat teismo vertinimu, ieškovė, teigianti, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia 200 - 250 Eur ir prašanti iš atsakovo priteisti 230 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, galimai nori perkelti savo pareigą išlaikyti vaikus vienam atsakovui. Teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, nepilnamečių šalių vaikų poreikius, šalių išlaikytinių skaičių, atsakovės amžių ir jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikams išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendė, kad 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį atsakovo skiriama suma laikytina protinga ir realia, užtikrinančia fizinį ir socialinį vystymąsi. Teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino iš dalies, o priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkino visiškai, t. y., priteisė iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui po 180 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2022 12 22) iki vaikų pilnametystės.

10. Spręsdamas dėl turto padalijimo, pripažinimo asmenine nuosavybe, teismas nurodė, kad šalys pripažįsta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo transporto priemonę „Ford S-MAX“, kurią tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu prašoma priteisti ieškovei, priteisiant pusės jos vertės dydžio piniginę kompensaciją atsakovui, tačiau šalys nurodo skirtingą šios transporto priemonės vertę, t. y. ieškovė nurodo, kad jos vertė 1400 Eur, o atsakovas 3000 Eur. Iš VĮ „Regitra“ 2022 m. lapkričio 16 d. pažymos matyti, kad ginčo transporto priemonę, kurios pirmosios registracijos data yra 2007 m. kovo 23 d., šalys įsigijo 2022 m. rugsėjo 17 d. Atsakovas paaiškino, kad mokėjo už jį apie 2600 Eur ir kad šiuo metu automobilių kainos yra išaugę. Ieškovė, tiek 2022 m. gruodžio 22 d. ieškinyje, tiek 2022 m. gruodžio 30 d. patikslintame ieškinyje nurodė ginčo transporto priemonės vertę 3000 Eur. Teikdama 2023 m. balandžio 11 d. patikslintą ieškinį, ieškovė nurodė transporto priemonės vertę 1400 Eur. Atsakovas pateikė į bylą skelbimų portalo „Autoplius“ naudotų, iki 2007 m. gamybos metų, dyzelinu varomų automobilių „Ford S-MAX“ paieškos rezultatus – dvidešimties automobilių pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad jų pardavimo kainos yra nuo 3199 Eur iki 4999 Eur. Ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos ginčo transporto priemonės vertės, neįrodinėjo byloje savo nurodomos vertės – 1400 Eur, todėl teismas rėmėsi atsakovo nurodyta ir pagrįsta įrodymais ginčo transporto priemonės verte – 3000 Eur. Dėl to po santuokos nutraukimo 3000 Eur vertės transporto priemonę „Ford S-MAX“ priteisė ieškovei, o iš ieškovės už jai atitenkančią transporto priemonę priteisė 1500 Eur piniginę kompensaciją atsakovui.

Šalies argumentai

11. Teismas taip pat nustatė, kad šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą. Ieškovė, remdamasi 2022 m. spalio 4 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, ieškinyje nurodė, kad buto vertė yra 3823 Eur, 50/100 dalių tvarto - 611 Eur, o 989/2808 dalies žemės sklypo - 2150 Eur. Atsakovas, remdamasis VĮ Registrų centras apskaičiuotomis minėtų ginčo nekilnojamojo turto objektų 2023 m. sausio 11 d. vidutinėmis rinkos vertėmis (paieškos pagal unikalų numerį pagrindu), nurodė, kad buto vertė yra 6720 Eur, 50/100 dalies tvarto - 780 Eur, o 989/2808 dalių žemės sklypo - 3113,52 Eur. Kadangi ginčo nekilnojamojo turto objektų vertes šalys nurodė to paties šaltinio - Registrų centro duomenimis, tačiau atsakovas rėmėsi naujesniais duomenimis, todėl teismas sutiko su atsakovo nurodytomis ginčo turto vertėmis, kurių nenuginčijo ieškovė. Iš 2016 m. rugsėjo 12 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto Nr. S16-13430, kurį pasirašė ieškovė, teismas nustatė, kad ginčo turto pardavimo kaina 3000 Eur, kad visa suma už nupirktą turtą įmokėta 2016 m. rugpjūčio 17 d. Iš „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovės mama 2016 m. rugpjūčio 17 d. pervedė 3000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „už nupirktą turtą“. Ginčo byloje dėl to, kad už turto pirkimą 3000 Eur sumokėjo ieškovės mama, byloje nėra. Liudytoja S. P. parodė, kad dukrai skyrė lyg kraitį pinigų sumą butui pirkti (14000 Lt (4054,68 Eur)). Dalį pinigų skyrė liudytojos vyras. Liudytoja teigė pinigus skyrusi dukrai asmeniškai. Nesikreipė į notarą dėl pinigų dovanojimo dukrai. Bute anūkė gyveno virtuvėje, nes žentas nesugebėjo jai įrengti kambario. Jai, kaip močiutei, buvo skaudu dėl to, padėjo įrengti kambarį anūkei. Liudytoja taip pat nurodė, kad butas buvo perkamas dukrai ir jos vyrui, kaip šeimai, jie ten įsikėlė. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai nėra pakankami, kad pagrįstų ieškovės aiškiai išreikštą valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, t. y. ieškinio reikalavimas pripažinti, kad ginčo turtą ieškovė įsigijo būtent asmeninės nuosavybės teise, nėra įrodytas, todėl jį atmetė. Teismas tenkino priešieškinio reikalavimą ir po santuokos nutraukimo nekilnojamąjį turtą priteisė ieškovei, o atsakovui iš ieškovės priteisė 5306,76 Eur piniginę kompensaciją už jai atitenkantį turtą. Teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, į ieškovės interesus, savo iniciatyva nustatė, kad ieškovė piniginę kompensaciją turi sumokėti per vienerius metus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

12. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas laikė, kad patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų bei 100 proc. priešieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės, kuri atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, priteisė 263 Eur žyminį mokestį ir 4115 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovui bei iš atsakovo priteisė 307,10 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį, įskaitant ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atmesti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas pagrindine santuokos iširimo priežastimi laikė ieškovės neištikimybę, nors šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl jų elgesio, charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo, taip pat sutuoktinio girtavimo ir nederamo elgesio su ieškove. Dar 2021 m., kuomet ieškovė gyveno su atsakovu Airijoje, jie tarpusavyje kalbėjosi apie tai, kad turi nutraukti tiesiog formalia tapusią santuoką, nes atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, šalys jau senai nebegyveno šeimyninio gyvenimo, neturėjo vienas kitam santuokinių pareigų, tarpusavio jausmai buvo atšalę. Sutuoktinio girtavimas ir kabinėjimasis prie ieškovės vaikų akivaizdoje, taip pat nepagarba jai ir net girto grasinimai buvo esminės priežastys, dėl kurių tolimesnis jų bendras gyvenimas nebeturėjo perspektyvų. Tuo laiku tarpusavyje šalys susitarė ištuoką atidėti iki kol paaugs vaikai, tačiau buvo akivaizdu, kad šeimos atkurti nebebuvo jokių galimybių. Ieškovės bendravimas su kitu vyru vyko jau po faktinio santuokos iširimo, nebeįtakojo santuokos iširimo, o ieškovės neištikimybės faktas iki santuokos faktinio iširimo byloje neįrodytas. Toks ieškovės bendravimas su kitu vyru, dar neįforminus ištuokos, gali būti nebent vertinamas kaip nepagarba atsakovui, tačiau ne pagrindas taikyti prezumpciją ir (ar) pripažinti įrodytu su ja siejamą faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Konstatavus, jog šalių santuoka faktiškai nutrūko dar 2021 m., nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į šalių tarpusavio santykius iki šios datos. Teismas, spręsdamas, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų, dėl to yra faktinis ir teisinis pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pakeisti nustatant, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

1.2. Ieškovė ieškinyje pasiūlė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri užtikrintų galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Kadangi šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę jau keletą metų, todėl ieškovė negalėjo žinoti atsakovo ateities planų, įskaitant ir dėl jo darbo, atostogų, faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimų, taip pat nežinojo jo individualių pageidavimų dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl negali būti laikoma, kad ieškovės pasiūlyta bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ribotų atsakovo bendravimą su vaikais, buvo netinkama ar iš esmės prieštaravo priešieškinyje pasiūlytai detalesnei bendravimo tvarkai. Būtent dėl šių priežasčių ieškovė neprieštaravo priešieškinyje nurodytai bendravimo tvarkai, kuri tiesiog labiau detalizuota, pritaikant skyrium gyvenančio tėvo poreikiams, tačiau iš esmės dėl šio reikalavimo tarp šalių prieštaravimų ir ginčo nebuvo. Dalis teismo patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygų yra perteklinės ar pažeidžiančios šalių interesų pusiausvyrą, t. y. 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktai. Bendravimo tvarkoje nurodyta, kad atskirus klausimus šalys turi spręsti ar suderinti SMS žinutėmis ar elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nenumatytos situacijos, kaip šalys privalo elgtis, jeigu tokių sutarimų dėl bendravimo su vaikais nepavyktų pasiekti. Ši tvarka turėtų būti patikslinta, be to, į nurodytas aplinkybes teismas turėjo atsižvelgti ir spręsdamas atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

1.3. Teismas nepagrįstai tik iš dalies patenkino ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimo ir priteisė vos po 180 Eur kiekvienam vaikui iki pilnametystės. Akivaizdu, kad toks atsakovo teikiamas išlaikymas neužtikrintų net minimalių gyvybinių vaikų poreikių, visą išlaikymo naštą perkeltų ieškovei ir taip pažeistų tėvų prisidėjimo prie vaikų išlaikymo lygių dalių principą atsakovo naudai. Nuo 2024 m. sausio MMA, atskaičius mokesčius, yra 708 Eur. Teismo posėdyje, nesupratusi teisėjo klausimo, ieškovė pasakė, kad dukrai per mėnesį reikia apie 250 Eur, o sūnui apie 200 - 250Eur, tačiau tai sakydama ji turėjo omenyje, kad tokia suma prie vaikų išlaikymo turėtų prisidėti atsakovas. Abu vaikai papildomų užsiėmimų nelanko dėl to, kad ieškovė neturi lėšų tokius užsiėmimus finansuoti. Kadangi atsakovas su vaikais nuolat negyvena ir jų būtinaisiais poreikiais nesirūpina, todėl, tikėtina, jam nėra žinomos realios vaikų visaverčiam ir kokybiškam gyvenimui ir ugdymui reikalingos išlaidos. Ieškovės galimybės vienai labiau prisidėti prie augančių vaikų išlaikymo išlaidų yra ribotos, nes šiuo metu ji augina kūdikį, dėl to yra pagrindas nukrypti nuo tėvų išlaikymo lygiomis dalimis principo, nes kasdienių rūpesčių dėl šalių vaikų neturintis atsakovas privalo didesne dalimi pinigais prisidėti prie vaikų išlaikymo. Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų išlaikyti save ir užtikrinti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Pagrįstų abejonių kelia atsakovo į bylą pateiktos pažymos apie jo darbo užmokesčio dydį, nes tokio profilio specialistai (suvirintojai - kalviai) gauna vos ne dvigubai didesnius atlyginimus Lietuvoje, todėl atrodo nelogiškas atsakovo sprendimas dirbti užsienio valstybėje už tokį mažą atlygį, iš kurio dar reikia mokėti ir brangią būsto nuomą.

1.4. Teismas nepagrįstai suabejojo ieškovės mamos liudijimais ir juos laikė nepakankamais, nors jos parodymai sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad būtent ji banko pavedimu finansavo ginčo turto įsigijimą. Kadangi nekilnojamasis turtas buvo įsigytas vien iš ieškovės tėvų lėšų, todėl, jei šis turtas nebus pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe, jai iš kompensacijos sumos turėtų būti išminusuota bent jos tėvų dovanota pinigų suma. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovės tėvų bute gyvenęs atsakovas sugebėjo tik suremontuoti vonią ir tualetą, todėl, jei šis turtas būtų pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe, ji neprieštarautų jam kompensuoti šias turto pagerinimo išlaidas, kurios turi būti įrodytos. Nors byloje esantys įrodymai patvirtino, kad ieškovės tėvai savo lėšomis finansavo ginčo nekilnojamųjų daiktų įsigijimą, t. y. ginčas šioje byloje yra susijęs ir su jų interesais, tačiau jie nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, jiems nebuvo suteikta galimybė pareikšti reikalavimą dėl jų turto įsigijimui skirtų lėšų kompensavimo, o ieškovės tėvas byloje net nebuvo apklaustas.

1.5. Šalys santuokoje įgijo transporto priemonę „Ford S-MAX“, už kurią sumokėjo 2 000 Eur. Ieškovė, jei tik reikalinga, gali surasti šio daikto pardavėją, kuris paliudytų, kad šalys sumokėjo būtent tokią kainą. Teismas nepagrįstai patikėjo atsakovo deklaratyviu teiginiu, kad šiuo metu automobilių kainos išaugo, nors visuotinai žinoma, kad beveik dvejus metus dėvėtos transporto priemonės, kuri nėra išskirtinė, vertė tik mažėja. Atsakovas pateikė skelbimų portalo „Autoplius“ naudotų iki 2007 m. gamybos metų, dyzelinu varomų automobilių „Ford S-MAX“ paieškos rezultatus, kurie atrinkti selektyviai, nes būtent šiame portale peržiūrėjus visus skelbimus matyti, kad tokia transporto priemonė parduodama ir už 1 350 Eur kainą. Ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje buvo nurodytos skirtingos šios transporto priemonės kainos, nes ją buvo neteisingai supratęs dokumentus ruošęs advokatas, todėl 2022 m. gruodžio 22 d. ieškinyje (2022 m. gruodžio 30 d. patikslinime) buvo nurodyta per didelė daikto kaina.

1.6. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos sprendimą ir jos ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovo priešieškinį atmesti, todėl atitinkamai turi būti atmestas atsakovo prašymas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Be to, net jei atsakovo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių ribų, tačiau vien ši aplinkybė nereiškia, kad atsakovui turėjo būti atlygintos visos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nes byloje sprendžiami klausimai nebuvo sudėtingi ir nereikalavo specialių žinių; atsakovą atstovavo tas pats advokatas, kuriam buvo žinoma situacija. Atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma sudarė daugiau nei pusę ginčo sumos; dalis tenkintų priešieškinio reikalavimų, tokių kaip reikalavimas dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, iš esmės sutapo (bent jau neprieštaravo) ieškovės pasiūlytai bendravimo tvarkai, o reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo iš esmės buvo tenkintas, tik sumažinti paties išlaikymo vaikams dydžiai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į visumą šių aplinkybių ir priteisė iš ieškovės visas atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

1.7. Skundžiamame sprendime padaryta turinio klaidų, kurios gali kelti painiavos sprendimo vykdymui, ypač klaidos sprendimo rezoliucinėje dalyje, kur teismas nurodė: „Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 240) tarp ieškovės S. K. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovės sutuoktinių kaltės“, t. y. taip ir nebeaišku ar tik aš, ar abu sutuoktiniai teismo pripažinti kaltais dėl iširusios santuokos; „Nustatyti, kad ieškovė S. K. piniginę kompensaciją turi sumokėti IEŠKOVEI per vienerius metus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, taigi, taip ir neaišku atsakovui ar sau ieškovė turėtų nustatytu terminu sumokėti teismo priteistą kompensaciją.

Atsiliepimas

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės. Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovas nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojos S. P. parodymus, nes ji yra ieškovės mama, o be to jos pačios parodymai, kad neva atsakovas vartojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu, buvo prieštaringi, t. y., vieną kartą ji sakė, kad vieną kartą tik buvo sumušta, kitą kartą sakė, kad ji buvo pastoviai mušama. Ieškovė kelia naują aplinkybę, kad neva su atsakovu seniai nebegyveno šeimyninio gyvenimo, nors šalys šeimyninį gyvenimą gyveno iki to laiko, kai ieškovė atsakovui pranešė apie savo santykius su kitu vyru. Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovo jausmai ieškovei niekada nebuvo atšalę, tačiau būtent ieškovei nuolat reikėjo kitų vyrų (jis jau buvo jai atleidęs ankstesnę neištikimybę), dėl ko ji būdama santuokoje slapčia nuo atsakovo pradėjo santykius su G. Z., su kuriuo susilaukė sūnaus.

2.2. Priešingai nei teigia ieškovė, ji teismui pripažino, kad jos kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė jos neištikimybe, tačiau teigė, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ir atsakovas. Ieškovė teisme nenurodė, kad tik po faktinio santuokos iširimo ji susirado kitą vyrą, o šią aplinkybę, kaip savo gynybinę versiją, iškėlė tik skunde, nors tai yra paneigta atsakovo parodymais, pateiktomis žinutėmis, o taip pat ir liudytojų parodymais.

2.3. Nėra aišku, kodėl ieškovė ginčija atsakovo pasiūlytą ir teismo nustatytą jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Ieškovė su šia tvarka sutiko ir ginčo dėl to nebuvo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat nurodė, kad atsakovo pateiktas bendravimo su vaikais tvarkos projektas atitinka nepilnamečių vaikų interesus.

2.4. Nesuprantama, kaip yra viršijamos ieškovės galimybės, kai pagal nustatytą bendravimo tvarką pavasario mokymosi atostogų laikas pas tėvą turi sutapti su šv. Velykomis, kadangi visada vaikų mokymosi atostogos yra tą savaitę po šv. Velykų. Kadangi vaikai gyvena su ieškove, todėl normalu, kad teismas, pačiai ieškovei netgi sutikus dėl to, patvirtino jos pareigą pranešti atsakovui apie vaikų mokymosi atostogas. Skunde nepagrįstai teigiama, kad tai, jog ieškovė privalo organizuoti vaikų savalaikį nuvežimą į oro uostą ir parsivežimą, prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui ir yra nesąžininga. Ieškovės pareiga yra užtikrinti vaikų bendravimą su tėvu, todėl atsakovui nupirkus vaikams lėktuvo bilietus su palyda, jis patiria didesnes išlaidas nei ieškovė, atvežusi vaikus iki oro uosto. Atsakovas savo sprendimą dirbti Airijoje priėmė kartu su ieškove dar gyvenant santuokoje. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad bendravimo tvarkos 5 punkte nurodyta sąlyga nėra teisinga, nes „vaikai į skrydį gali laiku neatvykti dėl įvairių nenumatytų aplinkybių, nepriklausančių“ nuo ieškovės kaltės „(pvz., nepalankios oro sąlygos, skrydžio atidėjimas, kt.)“. Ši sąlyga įtraukta dėl to, kad nebūtų taip, jog atsakovas nupirktų vaikams skrydžio bilietus, o ieškovė neatvežtų jų į oro uostą, dėl ko atsakovas patirtų dideles išlaidas ir negalėtų pasiimti vaikų atostogoms jo gyvenamojoje vietoje Airijoje. Jei dėl nepalankių oro sąlygų ar kitų priežasčių būtų atidėtas skrydis, tai vaikai su tais pačiais bilietais atskristų vėliau.

Šalies argumentai

2.5. Ieškovė puikiai žino, kad atsakovas nedažnai grįžta į Lietuvą, todėl jos teiginys, kad pagal 6 punktą atsakovui būtų atvertos galimybės pasiimti vaikus „kad ir kiekvieną savaitgalį“, yra nepagrįstas, nes šiame punkte yra nurodytas tik vienas savaitgalis.

2.6. Nesutinka su tuo, kad 7 punkte nustatyta bendravimo tvarka yra nesąžininga, kadangi dvi savaites po 3 val. darbo dienos laiku vaikų buvimas su tėvu tikrai neapribos ieškovės bendravimo su vaikais, su kuriais ji būna kasdien, priešingai nei atsakovas, kuris gyvena Airijoje, o užtikrins vaikų ir atsakovo teises ir teisėtus interesus.

2.7. Bendravimo tvarkos 8 punkte nurodyta tvarka, jog ieškovė turi sudaryti sąlygas, kad atsakovas turėtų galimybę su vaikais bendrauti telefonu ir per internetines priemones, priešingai nei teigiama skunde, yra visiškai teisinga, užkertanti kelią ieškovės piktnaudžiavimui mamos valdžia, t. y. draudimui vaikams bendrauti su tėvu. Šiais laikais nebūna, kad visą dieną neveiktų visų (vaikų ir ieškovės) telefono ar interneto ryšys.

2.8. Bendravimo tvarkos 9 punkte nurodyta sąlyga nėra perteklinė, ji yra tiesiog nekelianti jokių ginčų tarp atsakovo ir ieškovės, o su šia sąlyga, kaip ir su kitomis, ieškovė teisme sutiko. Be to, ši tvarka užtikrina atsakovo galimybę dabar ir ateityje vykti su vaikais į bet kurią užsienio valstybę jo bendravimo su vaikais laikotarpiu, todėl yra teisinga.

Atsiliepimas

2.9. Atsakovas 11 punkte nurodytą bendravimo sąlygą nurodė, siekdamas geriausių ne tik vaikų, bet ir ieškovės interesų, tačiau iš skundo taip ir neaišku, kodėl ieškovei ši sąlyga netinka, kaip ji norėtų, kad ši sąlyga būtų pakeista.

Šalies argumentai

2.10. Ieškovės teiginys, kad nenumatytos sąlygos, kaip šalys turėtų elgtis, jei geranoriškai nepavyktų išspręsti klausimus, yra nepagrįstas, nes neįmanoma numatyti kiekvienos situacijos ir ją aptarti bendravimo tvarkoje. Atsakovas apeliuoja į normalų bendravimą dėl vaikų interesų, o ieškovė, kaip matyti iš skundo turinio, ieško būdų, kaip pakenkti atsakovui, nesusimąstant, kad tuo pačiu ji kenks ir savo vaikams.

2.11. Nors ieškovė nurodo, kad nustatyta bendravimo tvarka turėtų būti tikslinama, tačiau nenurodo, kaip ji turėtų būti tikslinama.

2.12. Ieškovė nurodė, kad neva teismo posėdyje nesupratusi teisėjo klausimo, pasakė, kad dukrai per mėnesį reikia apie 250 Eur, o sūnui apie 200-250 Eur. Ieškovė puikiai suprato klausimą, kiek iš viso reikia per mėnesį vieno vaiko išlaikymui. Priešingai nei teigiama skunde, ieškovė nenurodė, kad vaikai papildomų užsiėmimų nelanko, nes neturi lėšų tokiems užsiėmimams, o nurodė, kad jai net nereikia taupyti, kas įrodo, kad gaunamų lėšų užtenka vaikų išlaikymui. Ieškovė girdėjo ir atsakovo atstovės baigiamąją kalbą dėl išlaikymo priteisimo, tačiau dėl to atsikirtimų teise nepasinaudojo, kas tik įrodo, kad ji puikiai suprato klausimą ir atsakė teisingai, kiek iš viso per mėnesį ji išleidžia kiekvienam vaikui, o teismui nepatenkinus jos reikalavimo dėl išlaikymo priteisimo visa apimtimi, apeliaciniame skunde teigia neva nesupratusi klausimo.

2.13. Atsakovas pateikė įrodymus apie sunkią savo finansinę padėtį, kad vaikų išlaikymui jis gali skirti tik po 180 Eur, nes jam pačiam pragyvenimui lieka tik 300 Eur. Atsakovas visada dirbo, kad išlaikytų šeimą, tuo tarpu ieškovė per visus santuokos metus dirbo tik apie dvejus metus, kas tik įrodo, kad ieškovė vengia dirbti ir siekia prisiteisti iš atsakovo tiek pinigų, kad jai pačiai nereikėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo ir dar liktų pačiai. Teismas teisingai pastebėjo, kad ieškinio teismui pateikimo dieną vaikams buvo 13 ir 9 metai, tačiau ieškovė niekur nedirbo, todėl teismo vertinimu, tėvai, turintys imperatyvią pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, turi dėti pastangas gauti pajamas, užtikrinančias tinkamą vaikų išlaikymo prievolės vykdymą. Teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė, teigianti, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia 200 - 250 Eur ir prašanti iš atsakovo priteisti 230 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, galimai nori perkelti savo pareigą išlaikyti vaikus vienam atsakovui, juo labiau, kad dar gauna po 135 Eur kiekvieno vaiko pinigų iš savivaldybės. Ieškovė vieno vaiko išlaikymui gauna 315 Eur (180 Eur + 135 Eur), nors, kaip ji pati teismui teigė, vieno vaiko išlaikymui ji išleidžia 200-250 Eur per mėnesį. Tai, kad ieškovė, būdama santuokoje su atsakovu, nuo kito vyro susilaukė vaiko, nesuteikia jai išskirtinių sąlygų neišlaikyti šalių vaikų.

2.14. Priešingai nei teigiama skunde, teismas visiškai pagrįstai netenkino jos ieškinio reikalavimo dėl nekilnojamojo turto pripažinimo jos asmenine nuosavybe ir nustatė šio turto vertę pagal atsakovo pateiktus įrodymus. Ginčo byloje dėl to, kad už turto pirkimą sumokėjo ieškovės tėvai, nėra. Ieškovės mama teismui nurodė, kad, kai buvo perkamas nekilnojamasis turtas, tai ieškovė gyveno su atsakovu kartu ir buvo kaip šeima, į butą įsikėlė gyventi visa šeima. Visa tai įrodo, kad pinigai buvo skirti šeimos turtui įsigyti, o ne asmeniškai ieškovei. Taigi, nekilnojamojo turto teisinis režimas buvo nukreiptas į šeimos, o ne į asmeninių poreikių tenkinimą, t. y. dovanotos lėšos buvo skirtos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti - ginčo nekilnojamam turtui įgyti ir jos nelaikytinos asmeninėmis sutuoktinių lėšomis, investuotomis į šį turtą. Ieškovė savo asmeninės teisės neišviešino daugiau kaip 6 metus, kas taip pat rodo, kad ji pripažino, jog šis nekilnojamasis turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl to teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai nėra pakankami, kad pagrįstų ieškovės aiškiai išreikštą valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, t. y. ieškinio reikalavimą pripažinti, kad ginčo turtą ieškovė įsigijo būtent asmeninės nuosavybės teise, laikė neįrodytu, todėl jį pagrįstai atmetė, dėl ko šioje dalyje naikinti sprendimą nėra jokio pagrindo. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. e3K-3-332-687/2019, Nr. e3K-3-l57-378/2020). Teismas teisingai įvertino ginčo nekilnojamojo turto vertę, kadangi atsakovo pateiktos Registrų centro apskaičiuotos minėtų ginčo nekilnojamojo turto objektų vidutinės rinkos vertės yra naujesni duomenys nei ieškovės pateikti, kurių ji nenuginčijo.

2.15. Priešingai nei teigia ieškovė, jos tėvai neturėjo šioje byloje būti įtraukti trečiaisiais asmenimis, nes su jų interesais šalių santuokos nutraukimas ir turto dalinimasis nėra susiję, todėl bylą grąžinti nagrinėti į pirmą instanciją nėra pagrindo.

2.16. Iš skundo matyti, kad neva ieškovės nesuprato teisėjas, neva jos nesuprato advokatas, tačiau tai yra tik jos gynybinė versija, todėl tikėti, kad dokumentus ruošęs jos advokatas neteisingai suprato ir neteisingai nurodė automobilio „Ford S-MAX“ vertę 3000 Eur, nėra pagrindo. Dėl šio automobilio vertės teismas visiškai teisingai konstatavo, kad atsakovas pateikė į bylą skelbimų portalo „Autoplius“ naudotų, iki 2007 m. gamybos metų, dyzelinu varomų automobilių „Ford S-MAX“ paieškos rezultatus - dvidešimties automobilių pardavimo skelbimus, iš kurių matyti, kad jų pardavimo kainos yra nuo 3199 Eur iki 4999 Eur, o ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos ginčo transporto priemonės vertės, neįrodinėjo byloje savo nurodomos vertės 1400 Eur, todėl teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo nurodyta ir pagrįsta įrodymais ginčo transporto priemonės verte - 3000 Eur.

2.17. Priešingai nei teigiama skunde, atsakovo pateiktos išlaidos už advokatės teisinę pagalbą yra minimalios ir pagrįstos, atsižvelgiant į advokatės suteiktą teisinę pagalbą šioje byloje bei į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalius dydžius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria šalių santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams po 180 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, ginčo nekilnojamasis turtas nepripažintas ieškovės asmenine nuosavybe, taip pat padalintas santuokoje įgytas turtas, jį priteisiant ieškovei nuosavybės teise, o atsakovui priteisiant piniginę kompensaciją, teisingumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

18. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl santuokos nutraukimo pagrindo, ieškovė teigia, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jų elgesio, charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo, taip pat sutuoktinio girtavimo ir nederamo elgesio su ieškove. Teigia, kad jos bendravimas su kitu vyru, vykęs jau po faktinio santuokos iširimo, nebeįtakojo santuokos iširimo. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad santuoka nutrūko dėl ieškovės kaltės, išsamiai ir visapusiškai neįvertino byloje esančių įrodymų.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausiusi 2023 m. kovo 27 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. birželio 13 d., 2024 m. sausio 16 d., 2024 m. kovo 26 d. ir 2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžių garso įrašus, įvertinusi skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas dėl santuokos nutraukimo pagrindo, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog, priešingai ieškovės argumentams dėl netinkamai vertintų įrodymų, pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą, išvadas dėl šalių reikalavimų ir jų atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti ieškovės netinkamą elgesį šalims esant santuokoje, t. y. jos kaltę dėl santuokos iširimo. Pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų (A. K. ir R.J.) parodymai yra pakankamai išsamūs, neprieštarauja vieni kitiems bei kitų byloje surinktų įrodymų visumai, patvirtina esminius faktus, sprendžiant dėl ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo (neištikimybės). Todėl kolegija konstatuoja, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodytais liudytojų parodymais ir pagrįstai pripažino įrodyta ieškovės neištikimybę, o tuo pačiu ir jos kaltę dėl santuokos su atsakovu iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

21. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl ieškovė, teigdama, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas ir atsakovas, turėjo įrodymais pagrįsti jo netinkamą elgesį, sutuoktinio pareigų netinkamą vykdymą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Byloje ji nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl jų elgesio, charakterių ir pažiūrų nesuderinamumo, taip pat sutuoktinio girtavimo ir nederamo elgesio su ieškove, tačiau apie atsakovo tariamą girtavimą ir smurtą ieškovės atžvilgiu paliudijo tik ieškovės mama, kurios parodymus pirmosios instancijos teismas dėl jos artimo giminystės ryšio su ieškove pagrįstai vertino kritiškai, be kita ko, atsižvelgdamas ir į tai, kad šios liudytojos nurodytos tariamo smurtavimo aplinkybės vyko santuokos pradžioje, po kurių šalys ir toliau gyveno, taigi, tai nelaikytina santuokos iširimo priežastimi. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai, atsižvelgęs į kitų liudytojų parodymus, paneigiančius ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad byloje nėra daugiau įrodymų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, ir priešingai – esant įrodytai aplinkybei dėl ieškovės neištikimybės, vertino, kad santuokos iširimo priežastimi buvo ieškovės neištikimybė.

22. Apeliaciniame skunde nurodomas naujas santuokos iširimo faktinis pagrindas – šalių santuokos faktinis iširimas dar 2021 metais, teigiant, kad ieškovės neištikimybės faktas įvyko po faktiškai iširusios santuokos, o tai iš esmės reiškia naują reikalavimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės faktinį pagrindą ir naują reikalavimą santuoką pripažinti faktiškai iširusia nuo 2021 m. Pažymėtina, kad ieškovė, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nereiškė reikalavimo pripažinti, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2021 m, taip pat tokių aplinkybių – ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aiškiai neįvardijo, dėl jų neteikė jokių konkrečių įrodymų. Priešingai, pati ieškovė 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje pripažino (teismo posėdžio garso įrašas nuo 18 min. 27 sek. iki 19 min. 31 sek.), kad 2022 m. gegužės mėn. nutrūko jų šeimyniniai santykiai, kadangi ji pasakė, kad nori skyrybų, kad atsakovas nebuvo geras sutuoktinis ir ji susirado kitą. Ieškovė šiame posėdyje taip pat nurodė, kad 2021 m. buvo nusprendusi nutraukti santuoką, tačiau atsakovas atsiprašė ir viskas buvo gerai. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta pozicija, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme neįrodinėjo aplinkybių, kad šalių santuoka faktiškai nutrūko 2021 m. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 306 straipsnio 2 punkte yra įtvirtintas draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės apeliacinio skundo argumentų dėl šalių santuokos faktinio iširimo 2021 metais, teigiant, kad ieškovės neištikimybės faktas įvyko po faktiškai iširusios santuokos, nes šie argumentai grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

23. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir teisę bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (CK 3.161 straipsnio 3 dalis, 3.170 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Pagal CK 3.170 straipsnio 3 dalį, kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

24. Nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, ieškovė nurodė, kad dalis teismo patvirtintos atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais sąlygų yra perteklinės ar pažeidžiančios šalių interesų pusiausvyrą, t. y. 1, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ir 11 punktai. Bendravimo tvarkoje nurodyta, kad atskirus klausimus šalys turi spręsti ar suderinti SMS žinutėmis ar elektroninio ryšio priemonėmis, tačiau nenumatytos situacijos kaip šalys privalo elgtis, jeigu tokių sutarimų dėl bendravimo su vaikais nepavyktų pasiekti. Teismas patvirtino atsakovo priešieškiniu pasiūlytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri iš esmės neprieštarauja ieškovės pasiūlytai tvarkai, tik ją labiau detalizuoja, be to, dalis šios tvarkos sąlygų nepakankamai tikslios, pažeidžia lygiateisiškumo principus ar ieškovės interesus, todėl ši tvarka tikslintina. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji ieškinyje pasiūlė nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kurį užtikrintų galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus. Kadangi šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę jau keletą metų, todėl ieškovė negalėjo žinoti atsakovo ateities planų (įskaitant ir dėl jo darbo, atostogų, faktinės gyvenamosios vietos pasikeitimų), taip pat nežinojo jo individualių pageidavimų dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos sąlygų, todėl negali būti laikoma, kad ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka kažkaip ribotų jo bendravimą su vaikais, buvo netinkama ar iš esmės prieštaravo atsakovo priešieškinyje pasiūlytai detalesnei bendravimo tvarkai. Būtent dėl šių priežasčių ieškovė neprieštaravo atsakovo priešieškinyje nurodytai bendravimo tvarkai, kuri tiesiog labiau detalizuota, pritaikant skyrium gyvenančio tėvo poreikiams, tačiau iš esmės dėl šio reikalavimo tarp šalių prieštaravimų ir ginčo nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

25. Taigi, ieškovė apeliacinio skundo argumentais pripažino, kad iš esmės dėl šio reikalavimo tarp šalių ginčo nebuvo, ji pati pritarė atsakovo pasiūlytai jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkai. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdžio garso įrašą, nustatė, kad ji sutiko su atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka, nurodyta atsakovo priešieškinyje (teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 33 sek. iki 11 min. 40 sek.), 2024 m. birželio 5 d. ieškovės atstovas advokatas prašė patvirtinti atsakovo priešieškinyje nurodytą bendravimo tvarką (teismo posėdžio garso įrašas nuo 27 min. 40 sek. iki 28 min. 30 sek., ieškovės atstovo baigiamoji kalba), ieškovė patvirtino, kad pritaria jos atstovo išsakytiems argumentams ir prašymams, pakartojo savo sutikimą su atsakovo nurodyta bendravimo tvarka (2024 m. birželio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 34 min. 47 sek. iki 40 min. 42 sek.).

26. CPK 268 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Ši nuostata atitinkamai taikoma ir atsakovui ieškovui pareiškus priešpriešinius reikalavimus.

27. Taigi, ieškovei pripažinus atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl jo pasiūlytos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, o pirmosios instancijos teismui dėl to pateikus tik sutrumpintus motyvus, apeliacinės instancijos teismas nevertina ieškovės nesutikimo su skundžiamu sprendimu nustatyta bendravimo tvarka argumentų ir dėl to išsamiau nepasisako. Be kita ko, reikšminga ir tai, kad ieškovė, nurodydama, kad bendravimo tvarka turėtų būti tikslinama, net nenurodė, kaip ji turėtų būti tikslintina. Dėl to, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos paliktina nepakeista.

Dėl nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymo

28. Nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo kiekvienam vaikui išlaikyti priteistas 180 Eur per mėnesį dydis neužtikrins vaikams net minimalių gyvybinių poreikių užtikrinimo, visą išlaikymo naštą perkeliant ieškovei, taip pažeidžiant tėvų prisidėjimo prie vaikų išlaikymo lygių dalių principą atsakovo naudai.

29. Teisėjų kolegija sutinka su šiais ieškovės argumentais.

30. Konstitucijos 38 straipsnyje yra įtvirtinta imperatyvi tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. CK 3.192 straipsnyje taip pat imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

31. Vykdydami išlaikymo prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Taigi, išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2004).

32. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013. Teismų praktika. 2013, Nr. 39; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas).

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).

35. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas). Nuo 2023m. MMA Lietuvoje sudaro 840 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 633 Eur), nuo 2024 m. sausio 1d. 924 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 709 Eur). Pažymėtina, kad nuo 2025 m. MMA Lietuvoje sudaro jau 1038 Eur (arba atskaičius mokesčius apie 777 Eur).

36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis panašiomis aplinkybėmis (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-490-619/2018).

37. Įvertinęs bylos duomenis, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti užtektų mažesnės nei minimalioji mėnesinė alga sumos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad R. per mėnesį išlaikymui reikia apie 250 Eur, U. apie 200 - 250 Eur, vaikų poreikių pernelyg nedetalizavo. Visgi apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui išleidžia daugiau kaip 460 Eur (teismo posėdžio garso įrašas nuo 29 min. 45 sek. iki 29 min. 59 sek.) ir tik 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad R. per mėnesį išlaikymui reikia apie 250 Eur, U. apie 200 - 250 Eur.

38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažai tikėtina, kad 200-250 Eur dydžio išlaidos patenkintų net minimaliausius nepilnamečių vaikų poreikius, o kaip minėta, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Teisėjų kolegija pažymi, kad vaikas turi poreikį gyventi saugioje švarioje aplinkoje, būti sotus, apsirengęs, mokytis, žaisti, atostogauti, ugdyti savo gebėjimus ir pan. Akivaizdu, kad vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, nepaisant jų, valstybės pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Akcentuotina, jog aplinkybė, kad šiuo metu dėl nepakankamų lėšų nėra galimybės patenkinti visus nepilnamečių vaikų poreikius, nereiškia, kad tokių poreikių nepilnamečiai vaikai neturi.

39. Ieškovė nurodė (o šios aplinkybės atsakovas ir neginčijo), kad vien tik sūnaus maistui mokykloje) ji išleidžia 60 Eur, taigi, akivaizdu, kad tik vieno vaiko maistui yra reikalinga ne mažesnė kaip 200-250 Eur suma per mėnesį. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė MMA dydžio suma. Nustatant realius nepilnamečių vaikų poreikius reikšminga tai, kad atsakovas nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame procese neįrodė, kad jo nepilnamečiams vaikams pakaktų mažesnės nei MMA dydis išlaikymo sumos.

40. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai). 2023 m. valstybės mokama vieno vaiko išmoka sudarė 85,75 Eur, nuo 2024 m. sausio 1 d. 96,25 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 122,5 Eur. Paminėtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė trečio vaiko, taigi nuo šio laiko įgijo teisę į papildomai skiriamas išmokas vaikui prie vaiko pinigų, mokamas visiems vaikams iš gausių šeimų, kurios 2023 m. sudarė 50,47 Eur, 2024 m. 56,65 Eur, o nuo 2025 m. sausio 1 d. padidėjo iki 72,1 Eur. Taigi, abiem nepilnamečių vaikų tėvams tenkanti jų išlaikymo dalis iki (duomenys neskelbtini) sudarė 548 Eur (633-85), nuo (duomenys neskelbtini) 497 Eur (633 – 136), 2024 m. 556 Eur (709– 153) (sumos suapvalintos nepilnamečio vaiko naudai).

41. Tinkamai nustačius nepilnamečių vaikų poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

42. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

43. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

44. Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

45. Vertindamas ieškovės turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės vardu yra įregistruota transporto priemonė, šalių vardu yra įregistruotas ginčo turtas, ieškovė be šalių vaikų, turi dar vieną išlaikytinį (mažametį vaiką), iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarčių matyti, kad ieškovė turi asmeninę 3459,88 Eur prievolę kreditorei B2Kapital, UAB iki 2029 m. spalio 30 d., kas mėnesį mokant po 50 Eur. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, nenurodė, kad to negali daryti dėl sveikatos būklės.

46. Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo vardu transporto priemonių įregistruota nėra, šalių vardu yra įregistruotas ginčo turtas, nurodytas nutarties 45 punkte, atsakovo darbo užmokestis per savaitę yra 410 Eur (t. y. 1640 Eur per mėn.), jis per mėnesį moka 1100 Eur nuomos mokestį. Iš (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi patvirtintų taikos sutarčių matyti, kad atsakovas turi asmeninę 2461,76 Eur prievolę kreditorei B2Kapital, UAB iki 2024 m. rugpjūčio 15 d.

47. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šalių turtinę padėtį, nepilnamečių šalių vaikų poreikius, šalių išlaikytinių skaičių, atsakovės amžių ir jo sąlygotą galimybę dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikams išlaikyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais sprendė, kad 180 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį atsakovo skiriama suma laikytina protingomis ir realiomis, užtikrinančiomis fizinį ir socialinį vystymąsi, išlaidomis vaikui. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vertindamas tik ieškovės galimybes dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikams išlaikyti reikalingų lėšų, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad tikėtina atsakovas nebuvo sąžiningas, teikdamas dokumentus apie savo finansinę padėtį. Atsakovas pateikė tik du atlyginimo lapelius, išduotus 2023 m. balandžio 14 d. ir 2023 m. balandžio 21 d., ir būsto nuomos sutartį, tačiau iš nurodytų duomenų negalima daryti išvados apie nuolatinai gaunamas atsakovo darbines pajamas, atsiskaitymo lapeliuose nėra nurodyta, kiek valandų atsakovas dirbo (atsakovas 2024 m. sausio 16 d. teismo posėdyje nurodė, kad jo darbo valandos sumažintos). Atsakovas nepateikė duomenų apie banko sąskaitose jo turimas pinigines lėšas, apie turimą turtą. Mažai tikėtina, kad atsakovas, gaudamas tik jo nurodytas darbines pajamas (410 Eur per savaitę), nuomotųsi tokį brangų būstą (1100 Eur/mėn.) ir jam išleistų maždaug 60 proc. savo gaunamų darbinių pajamų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertinamas tik ieškovės galimybes dirbti ir užsidirbti pakankamai vaikams išlaikyti (pažymėtina, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu ieškovės jauniausiajam sūnui buvo suėję tik vieneri metai), net nevertino atsakovo galimybių dirbti ir gauti pakankamai lėšų savo nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Atsakovas yra darbingo amžiaus (43 m.), turi paklausią darbo rinkoje profesiją (suvirintojas-kalvis), byloje nėra duomenų, kad jo darbingumas dėl sveikatos būklės būtų apribotas, todėl atsakovas turi (privalo) imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo profesines galimybes atitinkantį darbą, papildomą darbą ar pajamų šaltinį, kad galėtų užtikrinti pakankamą išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams. Jei atsakovą ir tenkina šiuo metu jo gaunamų pajamų dydis, ši aplinkybė negali jį atleisti nuo pareigos teikti savo nepilnamečiams vaikams reikalingą išlaikymą, kuris užtikrintų vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi. Kaip minėta, už šios teisės įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai (Konvencijos 27 straipsnis).

48. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir aplinkybių, kad atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais nėra pastovus ir intensyvus, taigi, iš esmės vienai ieškovei tenka rūpintis kasdiene šalių vaikų priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, vaiko gerbūvio užtikrinimu (gaminti maistą, skalbti jo drabužius, tvarkyti namus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaiką. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas prisidėtų prie vaikų išlaikymo kita forma (pirkdamas maisto produktus ar kitas reikalingas prekes (drabužius, avalyne, higienos priemones ir pan.), skirdamas lėšų jų laisvalaikiui ar atostogoms, duodamas kišenpinigių). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė, teigianti, kad vaikų išlaikymui per mėnesį reikia 200 - 250 Eur ir prašanti iš atsakovo priteisti 230 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį, galimai nori perkelti savo pareigą išlaikyti vaikus vienam atsakovui, neatitinka nei faktinių, nei teisinių aplinkybių bei kasacinio teismo praktikos.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą apsisprendimas turėti vaikų lemia įsipareigojimų juos išlaikyti iki pilnametystės atsiradimą (CK 3.30 ir 3.192 straipsniai). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, kadangi priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

50. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, padidinant iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį iki ieškovės procesiniais dokumentais prašytos 230 Eur per mėnesį sumos kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl šalių santuokoje įgyto turto padalijimo, nekilnojamojo turto (ne)pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe

51. Santuokos sudarymas nulemia sutuoktinių tarpusavio turtinių ir asmeninių neturtinių santykių atsiradimą ir, be kita ko, gali pakeisti sutuoktinių turto teisinį režimą. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų atžvilgiu yra taikomas įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio turinys yra atskleistas CK 3.87–3.100 straipsniuose. Jo esmė yra ta, kad visas turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, yra laikomas jų bendrąja jungtine nuosavybe ir išsaugo tokį statusą iki tol, kol nėra padalijamas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nesibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023, 16 punktas).

52. Taikant įstatyme nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, aplinkybė, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, yra preziumuojama (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija turi svarbią reikšmę tiek materialiosios, tiek proceso teisės atžvilgiu. Visų pirma, ji reiškia, kad sutuoktinis, teigiantis, jog tam tikras turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes jis yra įgytas sudarius santuoką, neprivalo šio teiginio įrodinėti, kadangi ši aplinkybė preziumuojama pagal įstatymą. Antra, sutuoktinis, teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių turto pripažinimo jų bendrąja jungtine nuosavybe prezumpcija yra nuginčijama, tačiau ją galima ginčyti tik leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 21 punktas).

53. Pirmiau aptartas teisinis reglamentavimas dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo nėra savitikslis. Toks teisinis reglamentavimas yra skirtas prioritetiškai ginti įstatyme nustatyta tvarka sukūrusių šeimą asmenų lygiateisiškumą ir suteikti sutuoktiniams jų turtinių interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006). Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija yra nustatyta laikantis pagrindinių santuokos principų, tokių kaip susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą (CK 3.7, 3.28 straipsniai), sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis) ir pareiga būti vienas kitam lojaliam, vienas kitą remti bei, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). Taigi, bendroji jungtinė nuosavybė yra skirta bendriems sutuoktinių tikslams ir bendroms pareigoms įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018, 20 punktas).

54. Nors įstatyme yra nustatyta bendra taisyklė, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas priklauso jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tam tikrais atvejais sutuoktinių turtas gali būti pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Tokie atvejai yra išvardyti CK 3.89 straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis šia nuostata, turtas yra priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės pagal kelis kriterijus: turto įsigijimo laiką, turto įgijimo pagrindą, turto pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 29 punktas). Pavyzdžiui, aptariamoje normoje nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstamas turtas, abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad jis perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, ir kt. (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 7 punktai).

55. Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu yra pažymėta, kad aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Įstatyme nėra nustatyta prezumpcijos, jog tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, kad konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatytą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o tuo atveju, kai yra leidžiama įstatyme – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2019, 19 ir 20 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

56. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pavyzdžiui, turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visa lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-701/2021, 29 punktas). Taigi, išvada, ar konkretus turtas laikytinas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ar vieno iš jų asmenine nuosavybe, turi būti paremta išsamiu visų byloje pateiktų įrodymų įvertinimu; kitaip nei išvada dėl santuokoje įgyto turto bendrumo, išvada, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise, negali būti preziumuojama.

57. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ir kvalifikavo ieškovės motinos į ginčo nekilnojamąjį turtą investuotas lėšas – ieškovė laikosi priešingos nuomonės nei pirmosios instancijos teismas, kad šį turtą jos motina nupirko ir padovanojo asmeniškai ieškovei, todėl šis turtas priklauso jai asmeninės nuosavybės teise ir negali būti laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Taigi, ieškovė šioje byloje kelia klausimą dėl to, ar teismas tinkamai įvertino jos motinos padovanotų lėšų paskirtį.

58. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytais ieškovės argumentais.

59. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn nuosavybėn.

60. Apeliacine tvarka tikrinamoje byloje nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 12 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu Nr. S16-13430, butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 50/100 dalių tvarto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir 989/2808 dalių žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui - S. K.. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės motina S. P. iš savo asmeninės sąskaitos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sumokėjo už ginčo nekilnojamąjį turtą 3000 Eur.

61. Nors pirmosios instancijos teismas vertino, kad liudytojos S. P., kuri yra ieškovės mama, parodymai galimai palankūs ieškovei, be to, jie yra prieštaringi, dėl to konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai nėra pakankami, kad pagrįstų ieškovės aiškiai išreikštą valią įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, visgi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios liudytojos parodymai, kad ji pinigus skyrė dukrai asmeniškai, kad ji asmeninės nuosavybės teise įgytų butą, vertinant kartu su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nurodytais nutarties 60 punkte, sudaro pagrindą vertinti, kad ieškovės motinos skirti pinigai ginčo turtui įsigyti buvo skirti būtent ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamam turtui įsigyti. Tai, kad liudytoja S. P. yra ieškovės motina, negali paneigti tokių paaiškinimų įrodomosios vertės. Kita vertus, nors ieškovė prašė butą pripažinti jos asmenine nuosavybe, o atsakovas vertino, kad butas yra bendra jungtinė nuosavybė, atsakovas ne tik nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad jis butu rūpinosi kaip savininkas, kad teikė lėšas, būtinas šio turto išlaikymui – šildymui, priežiūrai ir pan., bet tokių aplinkybių netgi nenurodė.

62. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, jog šalių santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra šalių jungtinė nuosavybė ir turi būti padalintas atsakovo nurodytomis šio turto vertėmis, pažeidė CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą reglamentavimą, netinkamai taikė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl to ši skundžiamo sprendimo dalis panaikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ginčo nekilnojamasis turtas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

63. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės kainą.

64. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008).

65. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga savaime nereiškia teismo pareigos būti aktyviam visose šeimos bylose ar dėl visų byloje pareikštų reikalavimų. Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai), todėl kiekvienoje byloje teismas turi teisę įvertinti faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ar tokioje byloje pareikštų reikalavimų daliai ir netaptų privaloma visiems reikalavimams šeimos bylose. Kai abu sutuoktiniai santuokos nutraukimo ir padarinių procese dalyvauja lygiomis teisėmis, vadovaujamasi rungimosi ir dispozityvumo principais, o byloje nenustatyta šių principų išimtis pateisinančių aplinkybių, kurios teismui sudarytų pagrindą veikti vieno iš sutuoktinių interesais, tai teismui procese nėra teisinio pagrindo remtis CPK 376 straipsnyje suteikiamomis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi kiekvienoje byloje teismas turėtų individualizuoti būtinybę patvirtinančias faktines aplinkybes, sudarančias teisinį pagrindą teismui aktyviai veikti, tam, kad ši išimtinė taisyklė būtų taikoma tik konkrečioje byloje ir netaptų taisykle visoms šeimos byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

Žemesnės instancijos teismas

66. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad automobilio vertę nustatė, remdamasis atsakovo nurodyta ir įrodymais pagrįsta ginčo transporto priemones verte – 3000 Eur, įvertindamas aplinkybes, kad ieškovė neginčijo atsakovo nurodytos ginčo transporto priemonės vertės, neįrodinėjo byloje savo nurodomos vertės (1400 Eur). Be to, pati ieškovė tiek 2022 m. gruodžio 18 d. ieškinyje, tiek ir 2022 m. gruodžio 30 d. patikslintame ieškinyje buvo nurodžiusi, kad šalių automobilio vertė yra 3000 Eur, tačiau tik atsakovui pateikus atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodžius, kad sutinka su ieškovės nurodyta automobilio FORD S-MAX verte, ji 2023 m. balandžio 10 d. patikslintame ieškinyje nurodė, kad transporto priemonės FORD S-MAX vertė yra 1400 Eur.

67. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui pateikus rašytinius duomenis apie panašaus turto rinkos vertę ir prašant tą kainą laikyti dalintino turto (automobilio) verte, o ieškovei neginčijant atsakovo nurodytos turto vertės ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių kitokią vertę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio turto vertę nustatė vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis. Tokia situacija, kai viena iš šalių pateikia įrodymus, jos įsitikinimu, patvirtinančius dalijamo turto vertę, o kita šalis elgiasi pasyviai (t. y. neginčija šios vertės, neteikia įrodymų, patvirtinančių kitokią turto vertę), nesuponuoja teismo teisės atmesti šalies reikalavimą padalyti turtą, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeista skundžiamo sprendimo dalį dėl automobilio vertės ir atsakovui išmokėtinos kompensacijos už šį turtą sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apsirikimo klaidos ištaisymo pirmosios instancijos teismo sprendime

68. Ieškovė taip pat teigia, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta turinio klaidų, kurios gali kelti neaiškumų dėl teismo sprendimo ir painiavos sprendimo vykdymui, ypač klaidos sprendimo rezoliucinėje dalyje, kur teismas nurodė: „Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 240) tarp ieškovės S. K. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl IEŠKOVĖS SUTUOKTINIŲ KALTĖS“, t. y. taip ir nebeaišku ar tik aš, ar abu sutuoktiniai teismo pripažinti kaltais dėl iširusios santuokos; „Nustatyti, kad ieškovė S. K. piniginę kompensaciją turi sumokėti IEŠKOVEI per vienrius metus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, taigi, taip ir neaišku atsakovui ar sau ieškovė turėtų nustatytu terminu sumokėti teismo priteistą kompensaciją.

69. CPK 276 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka.

70. Teismų praktikoje nurodyta, kad pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį galima taisyti tik formalius teismo sprendimo (nutarties) netikslumus ir pašalinti priimant ar rašant teismo sprendimą (nutartį) padarytas neesmines aritmetines, rašybos klaidas, tačiau šis rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas neleidžia keisti teismo sprendimo (nutarties) turinio ar esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2005, 2012 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012, 2012 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012).

71. Ieškovė apeliaciniame skunde tik identifikavo teismo padarytus apsirikimus, tačiau neprašė jos ištaisyti, todėl jos ištaisomos apeliacinės instancijos teismo iniciatyva.

72. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje (8 lapo 4 pastraipa) nurodė, kad, esant įrodytai aplinkybei dėl ieškovės neištikimybės, kad pagrindine santuokos iširimo priežastimi buvo ieškovės neištikimybė, todėl tenkino priešieškinio reikalavimą ir šalių santuoką nutraukė dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalys), o patikslinto ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmetė. Tačiau (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo rezoliucinės dalies antroje pastraipoje nurodė, kad nuspręsta „Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 240) tarp ieškovės S. K. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovės sutuoktinių kaltės“. Kadangi pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas santuokos nutraukimo pagrindą ir pats šio apsirikimo neištaisė, šis rašymo apsirikimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme, patikslinant skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant ją taip: „Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 240) tarp ieškovės S. K. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovės kaltės (CPK 276 straipsnis).

73. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikslintinas ir skundžiamo sprendimo rezoliucinės dalies dešimtos pastraipos paskutinį sakinys, kuris išdėstytinas taip: „Nustatyti, kad ieškovė S. K. piniginę kompensaciją turi sumokėti atsakovui per vienerius metus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos“, kadangi iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje taip pat padarė rašymo apsirikimą, nurodydamas, kad ieškovė piniginę kompensaciją turi sumokėti atsakovui, o ne sau pačiai.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

74. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo pagrindo (sutuoktinio kaltės), šalių santuokoje įgyto automobilio padalijimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, tinkamai taikė aktualias materialiosios teisės normas, taip pat įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl šios skundžiamo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė išlaikymą vaikui reglamentuojančias materialiosios teisės normas, aktualią išlaikymą vaikui formuojančią kasacinio teismo praktiką, dėl to buvo netinkamai nustatyti šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bei šių kriterijų pusiausvyra, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis pakeistina ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam nepilnamečiam vaikui padidintinas po 230 Eur per mėnesį (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto teisinio režimo, spręsdamas, kad ginčo nekilnojamasis turtas priklauso šalims bendrąją jungtine nuosavybe ir šį turtą padalino, ieškovei priteisdamas šį turtą natūra, o atsakovui priteisdamas iš ieškovės kompensaciją pagal atsakovo nurodytas šio turto vertes, todėl ši skundžiamo sprendimo dalis panaikintina ir pripažintina, kad ginčo nekilnojamasis turtas priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Siekiant procesinio sprendimo aiškumo, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstytina nauja redakcija.

75. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

76. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, yra pagrindas perskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

77. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

78. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 yra patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

79. Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos bylinėjimosi išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 15 punktas). Ne visos advokatui ar advokato padėjėjui už teisinę pagalbą civilinėje byloje faktiškai sumokėtos sumos gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir turi būti atlyginamos. Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023, 75 punktas).

80. Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

81. Iš dalies pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme buvo patenkinta 66 proc. ieškovės reikalavimų (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestas, reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove patenkintas 100 proc., reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 230 Eur kas mėnesį patenkintas 100 proc., reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką patenkintas 50 proc., reikalavimas ginčo nekilnojamąjį turtą pripažinti jos asmenine nuosavybe patenkintas 100 proc., reikalavimas priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę, atsakovui išmokant 700 Eur piniginę kompensaciją patenkintas 50 proc.) ir 80 % atsakovo priešieškinio reikalavimų (reikalavimas dėl šalių santuokos nutraukimo dėl ieškovės kaltės patenkintas 100 proc., reikalavimas nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove patenkintas 100 proc., reikalavimas nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką patenkintas 100 proc., reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 180 Eur kas mėnesį patenkintas 78 proc., reikalavimas ieškovei priteisti transporto priemonę, atsakovui išmokant 1500 Eur kompensaciją patenkintas 100 proc., ir ieškovei priteisti šalių santuokoje įgytą ginčo nekilnojamąjį turtą, atsakovui išmokant 5306,76 Eur atmestas).

82. Pirmosios instancijos teisme ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-04693 ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 10 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.3Mr)ATP-C-2022-04693 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šios tarnybos 2024 m. gegužės 29 d. patikslintoje pažymoje Nr. APD-2024-05884 nurodyta, kad šioje byloje patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 614,19 Eur. Patenkinus ieškovės reikalavimus 66 proc., iš atsakovo valstybei priteistina 405 Eur (614,19 Eur x 66 proc., šią suapvalinus) bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. 173,60 Eur (263x66:100).

83. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti jam 4115Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 3850 Eur už teisines paslaugas, 263 Eur žyminis mokestis bei 2 Eur už aptarnavimą mokant žyminį mokestį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra realios ir pagrįstos, nėra teisinio pagrindo spręsti, kad jos yra perteklinės, todėl apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamo sprendimo dalis, iš ieškovės atsakovui priteistina 3080Eur (3850 Eur x 80 proc. teisinių paslaugų išlaidų, 210 Eur (263 x 80 proc., šią sumą suapvalinus) žyminio mokesčio, iš viso 3290 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo prašymą priteisti 2 Eur išlaidas, jo patirtas už aptarnavimą mokant žyminį mokestį, kadangi šios išlaidos nepriskirtinos bylinėjimosi išlaidoms (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalis).

84. Ieškovės apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, todėl tiek ji, tiek ir atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinės instancijos teisme buvo patenkinta 40 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės atmestas, reikalavimas dėl atsakovo ir nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo atmestas, reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine ieškoves nuosavybe patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl automobilio padalijimo atmestas).

85. Ieškovė nepateikė duomenų apie jos patirtas teisinių paslaugų išlaidas, todėl nespręstinas klausimas dėl tokių išlaidų priteisimo.

86. Atsakovas prašo priteisti 1400 Eur dydžio teisinių paslaugų išlaidas, pateikė sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 3 bei sąskaitos išrašą, patvirtinantį, kad atsakovą atstovaujančiai advokatei už teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą) buvo sumokėta 1400 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra realios ir pagrįstos, teismas neturi teisinio pagrindo jų sumažinti. Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, atsakovui iš ieškovės priteistina 840 Eur (1400 Eur x 60 proc.).

87. Tauragės apylinkės teismas 2024 m. liepos 26 d. nutartimi atidėjo ieškovei 253 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki bylos išnagrinėjimo. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą 40 proc., iš ieškovės priteistinas 152 Eur (253 Eur x 60 proc., šią sumą suapvalinus) žyminio mokesčio, o iš atsakovo 101 Eur (253 Eur x 40 proc., šią sumą suapvalinus). Viso iš atsakovo valstybei priteistinas 274,60 Eur (173,60+101) žyminis mokestis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria teismas padalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2024 m. birželio 25 d. sprendimo dalis, kuriomis teismas ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį visiškai, priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 180 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ištaisyti rašymo apsirikimus ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį patenkinti iš dalies. Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 240) tarp ieškovės S. K. (P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl ieškovės kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: K., K..

Nustatyti nepilnamečių vaikų R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. K..

Nustatyti atsakovo A. K. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais R. K. ir U. K. iki jų pilnametystės:

1. Kiekvienais mokslo metais A. K. turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti po septynias dienas jų vienu rudens bei vienu pavasario mokymosi atostogų laikotarpiu, tikslesnį laiką SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis suderinęs su S. K. ne vėliau kaip prieš dešimt dienų iki atostogų pradžios. Neporiniais metais pavasario mokymosi atostogų laikas pas tėvą turi sutapti su Šv. Velykomis. S. K. apie rudens atostogų laiką privalo pranešti A. K. kiekvienais metais iki rugsėjo 20 d., o apie pavasario atostogų laiką - ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki šių atostogų pradžios.

2. Kiekvienais poriniais metais A. K. turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti Šv. Kalėdų atostogų laikotarpiu nuo gruodžio 24 d. 16 val. iki sausio 2 d. 16 val.

3. A. K. turi teisę su nepilnamečiais vaikais bendrauti kiekvieną vasarą nepertraukiamai 30 dienų, o šį atostogų laiką ieškovė ir atsakovas turi suderinti kiekvienais metais iki gegužės 30 d.

4. A. K. turi teisę nepilnamečiams vaikams jo ir vaikų aukščiau nurodytam bendravimo laikui savo lėšomis nupirkti kelionės iš Lietuvos ir atgal į Lietuvą lėktuvo bilietus su palyda (jei su jais nevyksta jis pats ar jų nelydi jiems artimas asmuo ir vaikams nėra sukakę 14 metų) ir juos išsiųsti S. K. į jos elektroninį paštą ar kitus socialinius tinklus ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki skrydžio, o S. K. privalo savo lėšomis organizuoti vaikų savalaikį atvežimą į atitinkamą Lietuvos oro uostą ir parsivežimą iš atitinkamo Lietuvos oro uosto, o taip pat privalo atsiųsti A. K. vaikų pasų kopijas, reikalingas lėktuvo bilietų užsakymui, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per parą laiko nuo A. K. prašymo jai pateikimo.

5. A. K. nupirkus nepilnamečiams vaikams skrydžio lėktuvų bilietus, o S. K. laiku nenuvežus vaikų į oro uostą ir neužtikrinus jų savalaikio įlaipinimo į lėktuvą skrydžiui pas tėvą, pastaroji privalo iš savo lėšų nupirkti lėktuvo bilietą vaikams artimiausiu skrydžiu pas tėvą ir apie tai nedelsiant informuoti A. K..

6. A. K., papildomai ne vėliau kaip prieš penkias dienas SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis pranešęs S. K., gali pasiimti vaikus bendravimui bet kurį kitą aukščiau neaptartą savaitgalį (nuo penktadienio 15 val. iki sekmadienio 20 val.).

7. A. K. laikinai (ne ilgiau kaip 14 dienų) atvykus į Lietuvą, S. K. privalo leisti jam bendrauti su vaikais kiekvieną darbo dieną nuo 17 val. iki 20 val., o ne darbo dienomis nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 20 val. Apie atvykimą ir konkretų buvimo Lietuvoje laiką A. K. praneša S. K. ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Tuo atveju, jeigu A. K. liks Lietuvoje ilgiau nei 14 dienų, jis turi teisę su vaikais bendrauti tris paras per savaitę, konkretų laiką SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis suderinęs su S. K..

8. A. K. turi teisę kiekvieną dieną bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką) bendrauti su vaikais telefonu bei per internetines programas, o S. K. turi sudaryti tam sąlygas.

9. Savo bendravimo su vaikais laikotarpiu A. K. turi teisę išvykti su vaikais ir į kitą, t. y. į ne tik savo gyvenamosios vietos valstybę be atskiro S. K. sutikimo, tačiau privalo apie tai ją informuoti.

10. S. K. privalo, A. K. paprašius, suteikti jam visą informaciją apie vaikų sveikatą, pasiekimus mokykloje, užklasinėje veikloje, visas vaikų problemas bei kitas svarbias aplinkybes, susijusias su vaikais.

11. A. K., kai vaikai bus su juo, privalo sudaryti sąlygas, kad S. K. turėtų galimybę kiekvieną dieną pakalbėti su vaikais telefonu bei per internetines programas, o taip pat privalo nedelsiant informuoti S. K. apie vaikų sveikatos sutrikimus.

12. S. K. privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jos gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, vaikų ugdymo įstaiga, vaikų gydymo įstaiga bei gydytojas, nedelsiant apie tai informuoti A. K..

13. A. K. tuo atveju, jeigu pasikeis jo gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, privalo nedelsiant apie tai informuoti S. K..

14. A. K., negalėdamas vaikų pasiimti šioje sutartyje nurodytų atostogų metu, apie tai turi informuoti S. K. ne vėliau kaip likus penkioms dienoms iki atostogų pradžios.

15. Ši bendravimo tvarka, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, gali būti koreguojama SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis ir toks susitarimas tampa privalomu vykdyti jiems abiem. 16. A. K. turi teisę savo lėšomis padaryti vaikams pasus be atskiro S. K. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 230 Eur (du šimtus trisdešimt) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki vaikų pilnametystės.

Išlaikymo suma, priteista kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

R. K. ir U. K. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Padalinti santuokoje įgytą turtą ir ieškovei S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 3000 Eur vertės transporto priemonę „Ford S-MAX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini).

Atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų) piniginę kompensaciją. Nustatyti, kad ieškovė S. K. piniginę kompensaciją turi sumokėti ieškovei per vienerius metus šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovės asmenine nuosavybe pripažinti nekilnojamąjį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 50/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 989/2808 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3290 Eur (tris tūkstančius du šimtus devyniasdešimt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 405 Eur (keturis šimtus penkis) valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti, nurodytą sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Nr. (duomenys neskelbtini), „Luminor Bank“ AS Lietuvos skyrius, Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) Akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, nurodant juridinio asmens kodą 18659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.“

Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 152 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, jis sumokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį 274,60Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus 60 euro centų) valstybei, kuris sumokėtinas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Pranešti valstybės įmonei Registrų centrui apie šios nutarties, turinčios įtakos registruotinam nekilnojamajam turtui: butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 50/100 dalių tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 989/2808 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priėmimą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algimantas KukalisGintautas KoriaginasRūta Palubinskaitė