Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovei D. K. dėl delspinigių vykdomojoje byloje sumažinimo, trečiasis asmuo antstolis J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

15. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės S. A. ieškinys atsakovei D. K. dėl ieškinio senaties vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00970 taikymo ir skolininkei S. A. delspinigių suma sumažinta nuo 3 884,16 Eur iki 385,03 Eur.

17. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs proceso, priėmė naują sprendimą dėl delspinigių dydžio, kas, atsakovės nuomone, prieštarauja CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai nuostatai – teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Teigiama, kad jeigu toks pirmosios instancijos teismo sprendimas nebus panaikintas, tai bus sukurtas naujas precedentas – vienu metu galios du skirtingi dienpinigių dydžiai – nustatyti šalių taikos sutartimi ir patvirtinti teismo nutartimi ir pirmosios instancijos teismo sprendimu pakeisti.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. įsiteisėjusia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7632-642/2015 patvirtinta ieškovės D. K. (šioje byloje atsakovė) ir atsakovės T. A. sudaryta taikos sutartis, kuria T. A. įsipareigojo 2 615,63 Eur skolą sumokėti D. K. dalimis nustatytais terminais (mokant kas mėnesį po 87,19 Eur iki atitinkamo mėnesio 15 d., pirmas mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2015 m. rugsėjo 15 d., o paskutinis iki 2018 m. vasario 15 d.), ir civilinė byla nutraukta. Atsakovė T. A. taip pat įsipareigojo pažeidus taikos sutarties 1.1–1.30 punktuose nurodytus mokėjimo terminus mokėti D. K. 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

19. T. A. nuo 2016 m. kovo 15 d. tinkamai nevykdant taikos sutarties, išduotas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. vykdomasis raštas Nr. 2-7632-642/2015, kuris 2016 m. gegužės 23 d. pateiktas vykdyti antstoliui J. P. (vykdomoji byla Nr. 0172/16/00970).

20. T. A. (duomenys neskelbtini) mirė. Po jos mirties palikimą priėmė ieškovė S. A., jai išduotas 2022 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pradinei skolininkei mirus, 2021 m. rugsėjo 28 d. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00970 vykdymo proceso šalį – pradinę skolininkę T. A. pakeitė nauja – skolininke S. A.

21. Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. sausio 15 d. ieškovė S. A. už T. A. sumokėjo 435,95 Eur, 2016 m. vasario 15 d. L. A. pervedė dar 87,19 Eur, iš viso pagal taikos sutartį gera valia buvo sumokėta 523,14 Eur.

22. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos patvirtina, kad iš T. A. gaunamų išmokų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn. buvo atliekamos išskaitos pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7632-642/2015. 2023 m. sausio 5 d. skolos likutis buvo 143,26 Eur, 3 884,16 Eur priskaičiuoti delspinigiai. Iš 2023 m. vasario 9 d. antstolio J. P. patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2023 m. vasario 9 d. priskaičiuota delspinigių suma yra 4 543,30 Eur, 467,29 Eur vykdymo išlaidos.

Dėl ieškinio senaties vykdymo procese taikymo

24. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikos sutartis yra viena iš civilinių sutarčių rūšių, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu (CK 6.156 straipsnis) išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taigi sudaromai taikos sutarčiai taikomi visi bendrieji sutarčių teisės institutai. Taikos sutarties ypatumas yra tas, kad patvirtinta teismo sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią, tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi res judicata galią pagal CK 6.985 straipsnio 1 dalį turi tik teismo patvirtinta taikos sutartis, teismo nepatvirtinta taikos sutartis tokios galios neįgyja. Tai, kad teismo nepatvirtinta taikos sutartis neturi res judicata galios, reiškia, jog procesine prasme tokia sutartis neužkerta kelio iškelti bylą teisme dėl taikos sutarties galiojimo ir ginčyti šia sutartimi nustatytus teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), turi būti vykdoma (lot. pacta sunt servanda) ir gali sukelti tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409-701/2015). Teisinė taikos sutarties galia priklauso nuo to, ar ji yra patvirtinta teismo nutartimi, ar tik ją sudariusių šalių parašais (CK 1.76 straipsnis). Kai taikos sutartis sudaryta jos šalių ir nepatvirtinta teismo, jos galiojimui, keitimui, nuginčijimui, vykdymui ir kt. klausimams taikomos bendrosios sandorių ir sutarčių teisės taisyklės ir jose įtvirtinta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-469/2021, 20 punktas).

26. Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esminis šios sutarties bruožas yra ginčo šalių tarpusavio kompromiso suradimas abipusių nuolaidų būdu, ji turi šalių teises ir pareigas nustatančią reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

27. Taigi, šalys turi teisę taikos sutartyje nustatyti tinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo būdą, pvz., susitarti dėl netesybų (kaip šiuo atveju – delspinigių) mokėjimo. Pagal CK 6.70 straipsnio 1 dalį netesybos yra viena iš prievolių užtikrinimo priemonių. Netesybos yra apibrėžiamos kaip įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, išreikšta baudos ar delspinigių forma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybų taikymą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, pažymi, kad netesybos atlieka esamų ir būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, skatindamos šalis įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų (delspinigių, baudos) yra skirta ir tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-823/2019 46 punktą). Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Taigi, šis principas apima teisę šalims taikos sutartyje ne tik susitarti dėl esminių sutarties prievolių, bet ir savo nuožiūra nustatyti tokių įsipareigojimų tinkamo vykdymo sąlygas, jei jos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei (CPK 42 straipsnio 2 dalis, CK 6.984 straipsnis).

28. Netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Įstatymas gali nustatyti, kad palūkanos mokamos iki visiško prievolės įvykdymo (pavyzdžiui, CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalių sutartimi nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, tai nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Nagrinėjamu atveju įvertinus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7632-642/2015 patvirtintos taikos sutarties turinį, taip pat teisminio proceso stadiją, kurioje buvo sudaryta ir teismo nutartimi patvirtinta ši sutartis, darytina išvada, kad šalys susitarė, jog netesybos (delspinigiai) bus skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo.

29. Antra, ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs, o pagal minėto straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Įstatymai nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, o atskirų rūšių reikalavimams – ir įvairios trukmės sutrumpintus terminus (CK 1.125 straipsnis). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios įstatymų normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalių susitarimu jų pakeisti negalima (CK 1.125 straipsnio 12 dalis, 1.126 straipsnio 3 dalis), šalių susitarimai, pažeidžiantys šias imperatyvias įstatymo nuostatas, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Reikalavimas taikyti ieškinio senatį yra viena iš ginčo materialiojo teisinio santykio šalies gynimosi nuo teisme reiškiamo materialiojo teisinio reikalavimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018, 35 punktas).

31. Pagal CK normose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Taigi, jeigu ginčo šalis reikalavimo taikyti ieškinio senatį nepareiškė, ieškinio senatis negali būti taikoma. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32. CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad: ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis); jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis).

33. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

34. Trečia, CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Tuo tarpu CPK priverstinio išieškojimo senaties terminas nėra numatytas. Kiti įstatymai nagrinėjamu atveju taip pat nenustato priverstinio išieškojimo senaties termino. CPK yra numatyti tik vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti senaties terminai (CPK 606 straipsnis). Vykdomieji raštai pagal teismo sprendimus gali būti pateikti vykdyti per penkerius metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 606 straipsnio 2 dalis). Senaties terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nutraukiamas pateikiant šį dokumentą vykdyti, jeigu ko kita nenustato įstatymai (CPK 607 straipsnio 1 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčo dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti termino ginčo nekyla.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas ieškovės argumentus dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų CK 1.125 straipsnio nuostatų atmeta kaip nepagrįstus, kadangi CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio senaties terminai, t. y. įstatymų nustatyti laiko tarpai, per kuriuos asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme, ir šios nuostatos netaikytini nustatant senaties terminus vykdymo procese. Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis.

36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės nurodytais argumentais, jog kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo. Teismai, nagrinėdami skolininko ieškinį, turi vadovautis ieškinio senatį reglamentuojančiomis normomis, taip pat kaip ir nagrinėdami kreditoriaus ieškinį, kai skolininkas prašo taikyti ieškinio senatį. Taigi CK normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017 49, 50 punktus, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-336-701/2021).

37. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šia kasacinio teismo praktika nėra pagrindo vadovautis, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-7632-642/2015 ieškovė D. K. su ieškiniu atsakovei T. A. dėl skolos priteisimo kreipėsi į teismą, t. y. kreditorė reikalavimą dėl piniginės prievolės išieškojimo iš skolininkės reiškė teismine tvarka. Šiuo atveju teisinis reglamentavimas nenustatė kreditorei teisės išieškoti iš skolininkės piniginę prievolę ne teismine tvarka. Todėl ieškinio senatis šiuo atveju galėjo būti taikoma būtent tada, kai kreditorė pareiškė skolininkei ieškinį ir tokiu atveju, jei skolininkė, gindamasi nuo pareikštų reikalavimų, būtų prašiusi taikyti ieškinio senaties terminą. Šios išvados niekaip nekeičia ta aplinkybė, jog civilinėje byloje Nr. 2-7632-642/2015 teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, nes tokia taikos sutartis, kaip minėta, skirtingai nuo teismo nutartimi nepatvirtintos taikos sutarties, įgyja res judicata galią ir yra priverstinai vykdytina. Šios išvados taip pat nekeičia tai, jog nagrinėjamu atveju išieškojimas jau yra priverstinai vykdomas, kadangi priešingas vertinimas suponuotų išvadą, kad iš esmės bet kokiems teismine tvarka pareikštiems ir priverstinai vykdomiems reikalavimams būtų galima taikyti ieškinio senatį (pvz., CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytoms procesinėms palūkanoms ir pan.), o to nenumato nei teisės aktų normos, nei teismų praktika.

38. Kita vertus, net jei būtų sutinkama su ieškovės pozicija, byloje nėra ginčo, kad pradinė skolininkė T. A. prievolės tinkamai nevykdė nuo 2016 m. kovo 15 d., o kreditorei D. K. Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-7632-642/2015 išduotas 2016 m. gegužės 18 d., pateiktas vykdyti antstoliui 2016 m. gegužės 23 d. Taigi, kreditorės visi veiksmai savo pažeistai teisei apginti buvo atlikti per trumpesnį nei 6 mėnesių terminą nuo sužinojimo apie pažeistą teisę. Vertinant tai, neaišku, kokius dar veiksmus kreditorė gindama savo teises būtų galėjusi atlikti, kad nepraleistų ieškovės nurodomo termino, todėl nebūtų pagrindo ir konstatuoti, kad šis terminas buvo praleistas.

Dėl netesybų (delspinigių) mažinimo

40. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-636/2013). Netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi, nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; kt.).

41. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017, 19 punktas).

42. Nors CK 6.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas prievolės įvykdymas iš dalies kaip pagrindas, leidžiantis teismui netesybas sumažinti, tačiau įstatyme nenustatyta konkrečių prievolės įvykdymo dalių ir jų santykio su netesybomis, todėl kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar yra galimybė mažinti netesybas šiuo pagrindu, nustatomi kiekvienoje konkrečioje byloje. Kadangi netesybų dydis gali priklausyti nuo to, kokia dalimi šalis yra neįvykdžiusi sutartinių įsipareigojimų, tai reiškia, kad tais atvejais, kai skolininkas iš dalies įvykdo prievolę, kreditoriaus patiriami praradimai gali sumažėti ir šių praradimų mastas priklauso nuo įvykdytos prievolės dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-378/2015).

43. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013).

44. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Nustatant netesybas šalių susitarimu, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas. Susitarimų dėl netesybų vertinimas susijęs ne tik su privataus, bet ir viešojo intereso gynimu, nes nekontroliuojamas netesybų dydis gali peraugti į lupikavimą, o tai prieštarauja viešajai tvarkai.

45. Nagrinėjamu atveju ieškovė nei patirtų nuostolių, nei jų dydžio neįrodinėjo ir tik abstrakčiai nurodė, kad per tą laiką dėl infliacijos gerokai išaugo prekių ir paslaugų kainos, sumažėjo euro perkamoji galia, todėl net priskaičiuoti delspinigiai negali kompensuoti atsakovei padarytos materialinės žalos. Tuo tarpu ieškovė ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad vykdomojoje byloje apskaičiuota 3 884,16 Eur delspinigių suma yra ieškovei labai didelė, net 10 kartų didesnė, nei būtų apskaičiuoti delspinigiai už pusę metų, beveik du kartus viršija buvusią skolos sumą, pažeidžia tiek teisingumo, tiek protingumo principus ir suteikia teisę atsakovei nepagrįstai praturtėti.

46. Nagrinėjamu atveju įvertinęs šalių argumentus, byloje nustatytas aplinkybes, šalių elgesį, vykdant taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, teismas sutinka su ieškove, kad taikos sutarties 3 punkte nustatytos ir apskaičiuotos netesybos (delspinigiai) yra nepagrįstai didelės. Įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, įvykdytas ir neįvykdytas teismo patvirtintos taikos sutarties prievolių dalis ir remiantis CK 1.5, 6.73 ir 6.258 straipsniais nuspręstina, kad yra pakankamas pagrindas sumažinti delspinigių sumos dydį, apskaičiuotiną pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties dalies neįvykdymo civilinėje byloje Nr. 2-7632-642/2015 iki ieškovės prašomo dydžio, t. y. 385,03 Eur.

Dėl bylos procesinės baigties

47. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

49. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, laikytina, jog sprendimas priimtas ieškovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

50. Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles; šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikti duomenys apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovės S. A. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai palikti nenagrinėtą.

Atmesti atsakovės D. K. (D. K.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.