Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.3; 2.6.1.3.6;. 2.6.1.5; 2.6.2.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

2023 m. kovo 21 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovei D. K. dėl delspinigių vykdomojoje byloje sumažinimo, trečiasis asmuo antstolis J. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo taikyti ieškinio senatį ir vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00970 skolininkei S. A. sumažinti delspinigių sumą vietoj 3 884,16 Eur iki 385,03 Eur.

Nurodo, kad atsakovė su ieškovės mama T. A. Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7632-642/2015 sudarė taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta 2015 m. rupjūčio 26 d. nutartimi. Šalys taikos sutartimi susitarė dėl 2 615,63 Eur T. A. skolos išsimokėjimo per laikotarpį nuo 2015-09-15 iki 2018-02-15. Kadangi nuo 2016-03-15 atsakovės mama T. A. taikos sutarties nebevykdė, Klaipėdos apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. ieškovei D. K. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-7632-642/2015. T. A. (duomenys neskelbtini) mirė, jos palikimą priėmė ieškovė S. A., kuri vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00970 pakeista skolininke. 2023 m. sausio 5 d. šioje vykdomojoje byloje priskaičiuota delspinigių 3 884,16 Eur. Ieškovė kreipėsi į antstolį J. P., prašydama taikyti delspinigių skaičiavimui senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, tačiau šis šio prašymo netenkino. Ieškovė teismui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11168-998/2021 skundą dėl antstolio veiksmų atmetė motyvuojant, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas, todėl pareiškėja (šioje byloje ieškovė) turinti kreiptis atskiru ieškiniu į teismą, o ne skųsti antstolio veiksmus.

Priverstinai vykdomiems reikalavimams gali būti taikomas ieškinio senaties terminas. Ieškovė teikia teismui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties termino pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktą taikymo. Kadangi ieškovės mama T. A. taikos sutartimi sutartos skolos nebevykdė nuo 2016 m. kovo 15 d., todėl nuo šio laikotarpio atsirado jai prievolė mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai, skaičiuojami už pusę metų būtų apskaičiuojami taip: 2 092,56 x 0,1 % x 184 dienų, viso 385,03 Eur. Vykdomojoje byloje apskaičiuota 3 884,16 Eur delspinigių suma yra ieškovei labai didelė, net 10 kartų didesnė, nei būtų paskaičiuoti delspinigiai už pusę metų, beveik du kartus viršija buvusią skolos sumą, pažeidžia tiek teisingumo, tiek protingumo principus ir suteikia teisę atsakovei nepagrįstai praturtėti.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo prašo ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. kovo 14 d. gera valia T. A. vardu buvo sumokėta tik 523,14 Eur skolos, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. antstolis išieškojo iš T. A. 1 949,23 Eur. Tokiu būdu, nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. sausio 5 d. atsakovei buvo sumokėta 2 472,37 Eur skolos. Likutis šiai dienai sudaro 143,26 Eur, be delspinigių nuo uždelstos mokėti sumos. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto kaip reikalavimo teisinis pagrindas turėtų prasmę tik tuo atveju, jei pati atsakovė kreiptųsi į teismą dėl delspinigių išieškojimo. Jei toks reikalavimas būtų reiškiamas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (CK 1.127 straipsnis), tai ginčo šalies reikalavimu teismas taikytų ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškinį atmestų. Šioje civilinėje byloje eina kalba apie delspinigius, kurie buvo aptarti taikos sutartyje ir 2015 m. rugpjūčio 26 d. patvirtinti teismo nutartimi. Tai yra sutartiniai delspinigiai. Norint pakeisti sutartinius delspinigius, reikia ginčyti patį sandorį. Atsakovė niekada neturėjo noro nepagrįstai praturtėti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7632-642/2015 ji vadovavosi sąžiningumo ir protingumo principais, neskaičiavo 5% dydžio metinių palūkanų ir skolos mokėjimo grafiką išdėstė per 30 mėnesių, tokiu būdu sudarydama kuo palankesnes sąlygas skolos išmokėjimui. Skolos grąžinimas vyksta daugiau kaip 7 metai. Per tą laiką dėl infliacijos žymiai išaugo prekių ir paslaugų kainos, sumažėjo euro perkamoji galia. Todėl net priskaičiuoti delspinigiai negali kompensuoti atsakovei padarytos materialinės žalos.

Teismo posėdyje ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Ieškovė paaiškino, kad kiek galėjo, tiek stengėsi skolą dengti. Taikos sutartis sudaryta 2015 m., o 2016 m. buvo kreiptąsi į antstolį. Ištikus mamą insultui, mokėti nebegalėjo, prašė neperduoti antstoliams, tačiau vis dėl to buvo perduota išieškoti priverstinai. Skola buvo išieškoma iš mamos pensijos. Dirba, pajamos 350 Eur, šiuo metu gyvena kartu su viena dukra. Priėmusi paveldėjimą, susisiekė su antstoliu, kaip galėtų padengti skolą, sužinojo apie priskaičiuotus didelius delspinigius, skundė antstolio veiksmus.

Ieškovės atstovė paaiškino, kad šiai dienai paskaičiuoti delspinigiai siekia 4 543,30 Eur. Delspinigiai daugiau nei 2 kartus didesni nei skolos suma pagal taikos sutartį. Kad galima vykdymo procese taikyti senatį yra pasisakyta teismų praktikoje. Delspinigiai neprotingai dideli, prašo taikyti senaties terminą ir skaičiuoti už 6 mėnesius.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, paaiškino, kad teisinio pagrindo tenkinti ieškinio nėra, ieškinys teisiškai nepagrįstas ir neįrodytas. Jei būtų tinkamai vykdoma taikos sutartis, nebūtų ir tokių delspinigių. Delspinigiai numatyti taikos sutartyje ir turi būti vykdomi, ieškovė paveldėjo mamos turtą.

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

bylos duomenimis bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7632-642/2015 patvirtinta D. K. (šioje byloje atsakovė) ir T. A. sudaryta taikos sutartis, kuria T. A. įsipareigojo 2615, 63 Eur skolą sumokėti D. K. dalimis nustatytais terminais (mokant kas mėnesį po 87,19 Eur iki atitinkamo mėnesio 15 d., pirmas mokėjimas turėjo būti atliktas iki 2015 m. rugsėjo 15 d., o paskutinis iki 2018 m. vasario 15 d.) ir civilinė byla nutraukta. T. A. taip pat įsipareigojo pažeidus nutarties 1.1.-1.30. punktuose nurodytus mokėjimo terminus, sumokėti D. K. 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. T. A. tinkamai nevykdant taikos sutarties, 2016 m. gegužės 18 d. išduotas Klaipėdos apylinkės teismo (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) vykdomasis raštas Nr. 2-7632-642/2015, kuris pateiktas vykdyti antstoliui J. P. (vykdomoji byla Nr. 0172/16/00970). (duomenys neskelbtini) mirė T. A.. Po jos mirties palikimą priėmė ieškovė, kuriai išduotas 2022 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. Pradinei skolininkei mirus, 2021 m. rugsėjo 28 d. antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00970 vykdymo proceso šalį, pradinę skolininkę T. A. pakeitė nauja skolininke S. A.. Iš byloje pateikto sąskaitos išrašo matyti, kad laikotarpyje nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. sausio 15 d. ieškovė už T. A. sumokėjo 435,95 Eur; 2016 m. vasario 15 d. L. A. pervedė dar 87,19 Eur, viso pagal taikos sutartį gera valia buvo sumokėta 523,14 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažymos patvirtina, kad iš T. A. gaunamų išmokų laikotarpyje nuo 2016 m. liepos mėn. iki 2021 m. liepos mėn. buvo atliekami išskaitymai pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7632-642/2015. 2023 m. sausio 5 d. skolos likutis buvo 143,26 Eur, 3 884,16 Eur priskaičiuoti delspinigiai. Ieškovė kreipėsi į antstolį J. P., prašydama taikyti delspinigių skaičiavimui senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte. Antstolis 2021 m. spalio 21 d. patvarkymu atsisakė tenkinti S. A. skundą ir perdavė apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (civilinė byla Nr. 2YT-11168-998/2021). Nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Iš 2023 m. vasario 9 d. antstolio J. P. patvarkymo dėl informacijos pateikimo matyti, kad 2023 m. vasario 9 d. priskaičiuota delspinigių suma yra 4 543,30 Eur, 467,29 Eur vykdymo išlaidos.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl netesybų (delspinigių) pagal teismo patvirtintą taikos sutartį dydžio.

Kasacinis teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra nurodęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama ir proceso, ir materialiosios teisės normų, yra viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai nustatytų Civilinio kodekso, rūšių; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK normose, o tokios sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso normose. Tai reiškia, kad taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia dėl taikos sutarties turinio, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad aplinkybė, jog pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka, nereiškia, kad, vykdant teismo patvirtintą taikos sutartį, negali atsirasti materialieji teisiniai pagrindai ir procesinės prielaidos naujam ginčui, kuris spręstinas teismo tvarka; teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą (žr. 2010 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010; 2016 m. liepos 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016). Kasacinis teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010 yra pažymėjęs, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis –ieškinio pareiškime ieškovas suformuluoja materialinį teisinį reikalavimą atsakovui ir nurodo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą atsakovui, pateikia šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinio pareiškime. Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra), išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-07-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2012 ir kt.).

Šiuo atveju ieškovė byloje reiškia reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą netesyboms, išieškomoms vykdomojoje byloje ir jas sumažinti iki 385,03 Eur (2 092,56 x 0,1 proc. x 184 dienų).

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; kt.).

Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinta, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006). Kai šalių sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad netesybos (delspinigiai) mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tai galioja bendroji taisyklė, pagal kurią netesybos (delspinigiai) skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006).

Byloje ginčo dėl to, jog pradinė skolininkė T. A. tinkamai pagal taikos sutarties sąlygas įmokų nustatytais terminais nemokėjo, nėra. Netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas neįvykdo prievolės arba įvykdo netinkamai. Todėl taikos sutartimi šalims susitarus dėl netesybų, T. A. kilo prievolė sumokėti ne tik įsiskolinimą, bet ir netesybas - delspinigius.

Kaip minėta, nagrinėjamu atveju, ieškovė pasinaudojo teise reikšti reikalavimą dėl ieškinio senaties taikymo kreditoriaus reikalavimui dėl netesybų.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

Pagal ieškinio senaties teisinį reglamentavimą, ieškinio senatį turi teisę taikyti tik teismas. Be to, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso normomis nustatytas ieškinio senaties teisinis reglamentavimas nevaržo skolininko teisių, nes jis pats turi savarankišką teisę, remdamasis ieškinio senaties normomis, ginti pažeistas teises teisme, pareikšdamas ieškinį dėl senaties normų taikymo kreditoriaus skaičiuojamiems bei ne teismine tvarka reiškiamiems ir (ar) privestinai vykdomiems reikalavimams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad netesybos, išieškotos priverstinio vykdymo tvarka, gali būti mažinamos ne tik įrodžius jų neprotingą dydį, bet ir ieškinio senaties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas įtvirtina, jog reikalavimui dėl netesybų (baudų, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėjęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimams priteisti delspinigius pareikšti nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog vykdymo procese iš ieškovės išieškotini delspinigiai buvo apskaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgiant į nurodytą, vykdomojoje byloje išieškomoms netesyboms taikytinas ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių praleistas ieškinio senaties terminas būtų atnaujintinas ir išieškotojai būtų pripažinta teisė į daugiau nei 6 mėnesių dydžio delspinigius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė skolininkė (ieškovės mama) taikos sutartimi 2615,63 Eur skolą įsipareigojo sumokėti dalimis. Taikos sutarties sąlygos nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2016 m. vasario 15 d. buvo vykdomos tinkamai, sumokėta 523,14 Eur. Ieškovės mama nuo 2016 m. kovo 15 d. taikos sutarties nebevykdė, todėl dėl likusios skolos dalies buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. Taikos sutartimi šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sudarytoje sutartyje nenustatyta, kad delspinigiai mokami iki visiško prievolės įvykdymo. Kaip minėta delspinigiai vykdymo procese paskaičiuoti už daugiau kaip 6 mėnesius ir ginčo dėl to byloje nėra.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus šalių elgesį vykdant sutartinius įsipareigojimus, skolos nesumokėjimo priežastis, nesant duomenų, kad atsakovė dėl nesavalaikio atsiskaitymo patyrė didelius nuostolius, taip pat įvertinus, jog delspinigiai paskaičiuoti daugiau kaip už 6 mėnesius, paskaičiuota delspinigių suma viršija skolos sumą, atsižvelgiant į tai, jog šalys nebuvo susitarusios dėl delspinigių mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo, ieškovės reikalavimas sumažinti išieškomus delspinigius taikant ieškinio senatį tenkintinas, vydomojoje byloje Nr. 0172/16/00970 ieškovei delspinigių suma mažintina iki 385,03 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. Byloje pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 446,60 Eur sumai.

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Įvertinus reiškiamo reikalavimo pobūdį, šalių procesinį elgesį, priežastis dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Taikyti ieškinio senatį ir vykdomojoje byloje Nr. 0172/16/00970 S. A. sumažinti delspinigių sumą iki 385,03 Eur.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.