- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-05
- Bylos Nr.
- 1A-46-919/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Judita Sungailaitė, Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- M. P.
- Kaltinamasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. P. paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo kaltinamojo M. P. faktinio sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 72 straipsnio 2 dalimi, M. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausta naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini) d.;
- konfiskuotas automobilis „BAYER.MOT.WERKE-BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje, adresu: (duomenys neskelbtini).
Kaltinamajam M. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. P. Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) d., apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0205, patikros sertifikato Nr. 2359350, nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis M. P. ir jo gynėjas advokatas L. S. Bagdonas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nuosprendžio dalis dėl nuteistajam M. P. paskirtos bausmės – neskirti apeliantui M. P. bausmės, susijusios su realiu terminuotu laisvės atėmimu, bei sumažinti specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini) d. Apeliaciniame skunde nurodė:
2.1. Teismas nukrypo nuo bausmės skyrimo kriterijų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, paskirdamas apeliantui pernelyg griežtą bausmę, nesvarstė galimybės parinkti švelnesnę bausmės rūšį ar taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Apelianto veika jokia žala baudžiamosios teisės saugomiems gėriams nepadaryta, tačiau teismas nevertino veikos jos pavojingumo aspektu. Paskirta bausmė, susijusi su realiu laisvės atėmimu, ypač vertinant galimybę skirti ir su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmės trukmę, šiuo atveju yra pernelyg griežta, neatitinkanti baudžiamosios teisės ir bausmės paskirties, neproporcinga padarytai veikai. Parenkant bausmės rūšį, buvo netinkamai taikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimo pagrindus. Reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kaip bausmės rūšis, buvo parinkta, teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, neįsigilinus į kaltinamojo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Tokiu būdu, skiriant bausmę, buvo neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK Bendrosios dalies normos), o paskirtoji bausmė akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, proporcingumo bei humanizmo principams. Nors teismas konstatavo, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas to tinkamai neįvertino ir neskyrė tinkamos bausmės. Teismas nepasisakė ir nemotyvavo, kodėl negalima skirti alternatyvių bausmių, be to, parinko griežtesnę, nei sankcijos vidurkyje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Tai patvirtina, kad teismas netinkamai vertino M. P. nuoširdų prisipažinimą. Toks netinkamas prisipažinimo ir tinkamo (nuoširdaus) gailėjimosi vertinimas demotyvuoja M. P.. Neabejotinai apelianto parodymai prisidėjo prie tinkamo veikos faktinių aplinkybių nustatymo, o tai turėjo atsispindėti, parenkant bausmę M. P.. Apeliantas turi (duomenys neskelbtini) vaikus, kurie yra nepilnamečiai ir kuriais jis privalo rūpintis ir išlaikyti. Vaikų amžius yra toks, kada tėvo buvimas šalia yra itin reikšmingas. Toks ilgas išskyrimas su nepilnamečiais vaikais, kokį lemia apeliantui skirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, prieštarauja ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatoms. Teismas privalėjo vertinti visumą aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 13 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018 41-46 punktuose konstatuota, kad baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Teismas nukrypo nuo tokio teisės taikymo ir aiškinimo. Teismas privalėjo reikšmingiau atsižvelgti ir į nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, kas atitinkamai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį. Naujosios redakcijos BK nuostatos, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, apeliantui M. P. galėjo ir gali būti taikomos apeliacinės instancijos teisme. M. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilių ardytoju, byloje pateikta charakteristika, kurioje M. P. yra charakterizuojamas teigiamai. Šiuo atveju neįvertinta, kad šio darbuotojo netektis dėl jam skirtos realios laisvės atėmimo bausmės įmonei reikštų didelį praradimą, kadangi darbo rinkoje tokių darbuotojų nėra, taip pat užima laiko parengti naują darbuotoją, o pačiam darbuotojui finansinį stabilumą.
2.2. Skundžiamame nuosprendyje neteisingai taikytas specialios teisės - teisės vairuoti kelių transporto priemonės sustabdymo pradžios terminas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisę, kadangi bet koks procesinis terminas, sukuriantis asmenims teises ir pareigas, turi ir pradžios, ir pabaigos momentą, o uždraudimo naudotis specialia teise terminas nebūtinai turi sutapti su pažeidimo pradžia, ar bausmės pabaiga bei negali viršyti maksimalaus termino, įtvirtinto BK 68 straipsnio 2 dalyje. M. P. Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, paskirta 5 metų trukmės baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialiąja teise. BK 68 straipsnio 2 dalies norma numato maksimalų – 7 metų terminą, kuriam teismas galėjo uždrausti naudotis specialiomis teisėmis. Šiuo atveju teismas galėjo tik subendrinti draudimą naudotis specialiomis teisėmis, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 14 d. Priešingu atveju bendras terminas sudarytų 9 metus 6 mėnesius ir 12 dienų, kas akivaizdžiai prieštarautų BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Tai būtų akivaizdi teisės taikymo klaida. Be to, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nėra privalomas, o įstatymo leidėjas tik numatė teismo galimybę ją taikyti. Teismo nustatytas 7 metų terminas yra maksimalus ir vertinant tai, kad M. P. neigiamai vertino savo pažeidimą, nuoširdžiai gailėjosi, šios teisės atėmimo terminas turi būti ženkliai sumažintas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018).
6. Nuteistasis ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su M. P. paskirta, jų nuomone, per griežta bausme, prašo ją švelninti, parenkant švelnesnę bausmės rūšį ar taikant BK 75 straipsnio nuostatas, be to, teigia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonės uždraudimą, nustatydamas per ilgą jos terminą ir neteisingai nurodydamas jos pradžios terminą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamo nuosprendžio motyvus ir apeliacinio skundo argumentus, skundą atmeta kaip nepagrįstą.
Dėl bausmės parinkimo
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
8. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-251-1214/2024, Nr. 2K-103-719/2025).
Žemesnės instancijos teismas
9. BK taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 str. 1 ir 2 dalys).
10. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).
11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę keičia tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-456/2013, Nr. 2K-7-648/2019).
12. BK 281¹ straipsnio 1 dalies, už kurioje numatytos veikos padarymą M. P. yra nuteistas, sankcijoje numatyta bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
13. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. P. skirtinos bausmės dydį, priešingai, nei teigia apeliantai, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą. Nuteistajam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta 1/3, ir nustatyta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra proporcinga tiek jo padarytam nusikaltimui, tiek asmenybei, keisti bausmės rūšį ar švelninti paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
14. Kaip minėta, M. P. skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas už tai, kad (duomenys neskelbtini) d., apie 20.36 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0205, patikros sertifikato Nr. 2359350, nustatytas 1,83 promilių neblaivumas.
15. Iš 2025 m. rugsėjo 22 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad šią minėtą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė, turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką pagal Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. 1-3634-720/2022), pakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžiu, be to, praeityje būdamas teistas 9 kartus. Pažymėtina, kad už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, M. P. buvo teistas ir Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu. Taigi, analogišką nusikalstamą veiką įvykdė jau trečią kartą, nors Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu jam buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Tai rodo, kad įvykdyta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, o vertintina nuteistojo pasirinkto elgesio modeliu, jokių išvadų nuteistasis nepadarė. 2025 m. rugsėjo 22 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis M. P. eilę kartų baustas ir už administracinius nusižengimus, tarp jų ir už pažeidimus, padarytus esant neblaiviam, bei pažeidimus, susijusius su transporto priemonių vairavimu, esant jam atimtai teisei vairuoti transporto priemones. Esant nustatytiems tokiems nuteistojo asmenybę apibūdinantiems duomenims, negali būti laikoma esmine vien jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kaip tą akcentuoja apeliantai.
16. Nors byloje yra pateikti ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys duomenys, tačiau tai neeliminuoja aplinkybių, kad jis įvykdė baigtą tyčinį nusikaltimą. Nors šiuo atveju neigiamų padarinių nekilo, tačiau transporto priemonės vairavimas, esant apsvaigus nuo alkoholio, kelia itin didelį tokių padarinių pavojų, kurie neretai būna itin sunkūs, todėl tokio pobūdžio veika pasižymi dideliu pavojingumo laipsniu. Apylinkės teismas teisingai vertino būtent BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą ir pagrįstai konstatavo, kad M. P. skirtos švelnesnės bausmės nebuvo pakankamai efektyvios jį sulaikyti nuo tolesnio nusikalstamo elgesio, todėl tikslinga skirti griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio neužkardė net jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl, aukštesniojo teismo nuomone, nėra pagrindo ir mažinti paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminą.
17. Pažymėtina, kad teismas šiuo atveju neturi pareigos ginti nuteistojo darbdavio ekonominius interesus. Tuo tarpu nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialiniai ryšiai su artimaisiais yra skatinami, kaip asmenį resocializuojantys, integruojantys į visuomenę ir tokiu būdu mažinantys jo nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantais, kad dėl skirtos laisvės atėmimo bausmės M. P. neturės galimybės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais.
18. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ir apeliacinio skundo argumentus dėl BK 75 straipsnio taikymo.
19. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga – bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismų praktikoje nepritariama tokiems atvejams, kai nustačius BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016 ir kt.).
21. Aukščiau nurodytos nustatytos aplinkybės yra reikšmingos ne tik parenkant skirtiną bausmę, tačiau ir BK 75 straipsnio taikymo tikslingumui, ir neleidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, BK 75 straipsnio pagrindu M. P. atidedant terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Iš 2025 m. rugsėjo 22 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo nustatyta, kad ankstesniais teismo procesiniais sprendimais BK 75 straipsnio nuostatos M. P. atžvilgiu jau ne kartą buvo taikytos, tačiau jo ir toliau sistemingai daromos nusikalstamos veikos, tarp kurių ir analogiškos šioje byloje padarytai, rodo, kad ši norma neturi teigiamo, pozityvaus poveikio sulaikyti jį nuo pakartotino nusikalstamo elgesio, jo nemotyvuoja.
22. Apylinkės teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nėra pagrindo spręsti, jog bausmės tikslai M. P. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams, todėl jis gali ir ateityje daryti nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio, užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, šiuo atveju tik realus laisvės atėmimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
23. Išdėstytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021 ir kt.). BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto ar laisvės atėmimo bausmė (jos dalis) realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. sausio 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-697/2023). Nagrinėjamos bylos aplinkybės egzistuojančių tokių abejonių nepašalina.
24. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, nes nustatytų aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Priešingai, bausmės vykdymo atidėjimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir būdui keisti, dėl to ateityje nuteistasis gali ir toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitokius nusikaltimus, jų nevertindamas kritiškai. Todėl, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas šiuo atveju atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
25. Apeliantai ginčija ir apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemonės uždraudimo, netinkamo taikymo.
26. Pagal BK 68 straipsnio 1 dalį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 2811 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje dalyje nurodyti terminai skaičiuojami metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį.
27. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino nustatymas yra šios priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos ir jų dydis nustatomas, įvertinant visas tam reikšmingas bylos aplinkybes ir atsižvelgiant į tai, kiek jos padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, ir tai yra teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-699/2018). Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017; 2024 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024).
28. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET arba BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008, 2K-599/2012, 2K-401/2014 ir kt.). Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, 2K-262-303/2018).
29. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu M. P. jau buvo paskirtas uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metų terminui, tačiau jis jokių išvadų ir toliau nedarė. Už analogiškos veikos (vairavimą apsvaigus nuo alkoholio) įvykdymą jis buvo nuteistas jau trečią kartą, piktybiškai daro ir administracinius nusižengimus (vairuoja transporto priemones, net neturėdamas teisės vairuoti). 2025 m. rugsėjo 22 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų ir Administracinių nusižengimų registro išrašai rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į teisės aktų saugomas vertybes ir valstybės taikomas poveikio priemones, M. P. yra linkęs nusikalsti, negerbti teisės aktų reikalavimų. Jo įvykdyta veika yra tyčinė ir didelio pavojingumo, jam buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas. Todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl per didelės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino trukmės.
30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šiose nutartyse kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl pagrindo įskaičiuoti kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – terminą į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminą. Juo teismai įvardijo aplinkybę, kad šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020). Be to, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad negali būti bendrinamos skirtinguose procesuose paskirtos poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022).
31. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai nustatė, kad baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo pradžios terminas nuteistajam skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini) d. ((duomenys neskelbtini) d. nutarimas skirti kardomąsias priemones). Apeliantai nepagrįstai teigia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės bendrintinos su kitame baudžiamajame procese (Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu) paskirta analogiška, tik mažesnės trukmės (5 metų) baudžiamojo poveikio priemone.
32. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, keisti Kauno apylinkės teismo 2025 m. spalio 14 d. nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. P. ir jo gynėjo advokato L. S. Bagdono apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 14 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.