Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-94-817/2020

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-11-05
Bylos Nr.: 1-94-817/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-06-1-10011-2014-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis: A. M., UAB „M.“
Civilinis ieškovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Kristina Sabaliauskienė, Julija Jankoitė

Kategorijos

1.1.3.7Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė (BK 20 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-94-817/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-1-10011-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.7., 1.2.29.1.3., 1.2.18.8.1., 1.2.18.10., 1.2.18.11. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorams Tomui Songailai, Dainiui Vilimui, Galinai Seniut,kaltinamajam A. M.,kaltinamojo A. M. gynėjai advokatei Julijai Jankoitei,kaltinamojo UAB „M.“ atstovėms advokatėms Kristinai Sabaliauskienei, Dainai Senapėdienei,

civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams Renatai Barkovskajai, Jonui Želviui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį,

UAB "M.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 20 straipsnio 2 dalį ir BK 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2006-2014 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos Lietuvos valstybės biudžetui, o būtent:

Po to A. M. pagal minėtos (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pakeitimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje bei nenustatytomis priemonėmis pagamintus netikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2007-05-28 iki 2014-09-23 suorganizavo reguliarius pinigų pervedimus iš UAB „M.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „S.“ banke (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „B.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „A.“, ir (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „L.“, iš viso pervedant 32 502 627,87 Lt (351 000 Lt, 8 477 933,14 Eur ir 999 000,77 (duomenys neskelbtini)) arba 9 437 737,85 Eur. Įtraukus (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras į UAB „M.“ buhalterinė apskaitą, jų pagrindu buvo sumažinti UAB „M.“ mokėtini mokesčiai: 2006 – 2014 metų pelno mokesčio deklaracijose buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta 3 785 482 Lt arba 1 096 351 Eur pelno mokesčio bei 2006 – 2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta 436 951 Lt arba 126 550 Eur socialinio mokesčio, dėl ko buvo padaryta didelės – 4 222 433 Lt (3 785 482 Lt + 436 951 Lt) arba 1 222 901 Eur (1 096 351 Eur + 126 550 Eur) dydžio – žalos Lietuvos valstybės biudžetui.

Tokiu būdu A. M. pagamino netikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pakeitimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo netikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos pakeitimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras, dėl ko buvo padaryta didelės – 1 222 901 Eur – žalos Lietuvos valstybės biudžetui. A. M. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje.

A. M. 2010-2015 metais, siekdamas išvengti 2006-2014 metų mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „M.“ pelną ir jo naudojimą į UAB „M.“ 2006-2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijas bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

1. Dėl nepagrįstai 4 851 184 Lt arba 1 405 000 Eur padidintų 2006 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2006 metus 1-oje eilutėje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (įrašoma iš pelno (nuostolių) ataskaitos atitinkamos eilutės)“ nurodė 596 597 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 4 851 184 Lt sąnaudų deklaracijos 1-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 5 447 781 Lt (596 597 Lt + 4 851 184 Lt) suma; 48-oje eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“ nurodė 746 941 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 4 851 184 Lt sąnaudų, deklaracijos 48-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 5 598 125 Lt (746 941 Lt + 4 851 184 Lt) suma; deklaracijos 56-oje eilutėje „Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 str. nustatyta tvarka“ nurodė 512 541 Lt, tačiau deklaracijos 56-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 5 363 725 Lt (512 541 Lt + 4 851 184 Lt) suma, 57-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 73-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 76 881 Lt, o turėjo būti nurodyta 804 559 Lt pelno mokesčio suma, 75 eilutėje „Pelno mokesčio skirtumas, mokėtinas į biudžetą“ nurodė 76 881 Lt, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2006 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 277 950 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, turėjo būti nurodyta 526 609 Lt (804 559 Lt – 277 950 Lt) pelno mokesčio suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2010-09-10 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 449 728 Lt (526 609 Lt – 76 881 Lt) arba 130 250 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ pelno mokestį už 2006 metus.

2. Dėl nepagrįstai 8 096 816 Lt arba 2 345 000 Eur padidintų 2007 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2007 metus 1-oje eilutėje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (įrašoma iš pelno (nuostolių) ataskaitos atitinkamos eilutės)“ nurodė (-454 761 Lt), tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 8 096 816 Lt sąnaudų deklaracijos 1-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 7 642 055 Lt ((-454 761 Lt) + 8 096 816 Lt) suma; 48-oje eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“, 56-oje eilutėje „Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 str. nustatyta tvarka“ nurodė 370 578 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 8 096 816 Lt sąnaudų, deklaracijos 48-oje eilutėje, 56-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 8 467 394 Lt (370 578 Lt + 8 096 816 Lt) suma; 57-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 73-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 55 587 Lt, o turėjo būti nurodyta 1 270 109 Lt pelno mokesčio suma, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2007 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 336 457 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, turėjo būti nurodyta 933 652 Lt (1 270 109 Lt – 336 457 Lt) pelno mokesčio suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2010-10-01 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 878 065 Lt (933 652 Lt – 55 587 Lt) arba 254 305 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ pelno mokestį už 2007 metus.

3. Dėl nepagrįstai 7 147 296 Lt arba 2 070 000 Eur padidintų 2008 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2008 metus 1-oje eilutėje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (įrašoma iš pelno (nuostolių) ataskaitos atitinkamos eilutės)“ nurodė 747 329 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 7 147 296 Lt sąnaudų deklaracijos 1-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 7 894 625 Lt (747 329 Lt + 7 147 296 Lt) suma; 48-oje eilutėje „Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas – pelnas“, 56-oje eilutėje „Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 str. nustatyta tvarka“ nurodė 749 830 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 7 147 296 Lt sąnaudų, deklaracijos 48-oje eilutėje, 56-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 7 897 126 Lt (749 830 Lt + 7 147 296 Lt) suma; 57-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 73-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 112 475 Lt, o turėjo būti nurodyta 1 184 569 Lt pelno mokesčio suma, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2008 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 740 435 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, turėjo būti nurodyta 444 134 Lt (1 184 569 Lt – 740 435 Lt) pelno mokesčio suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2010-10-01 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 331 659 Lt (444 134 Lt – 112 475 Lt) arba 96 055 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ pelno mokestį už 2008 metus.

4. Dėl nepagrįstai 1 346 592 Lt arba 390 000 Eur padidintų 2009 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2009 metus 1-oje eilutėje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (įrašoma iš pelno (nuostolių) ataskaitos atitinkamos eilutės)“ nurodė 63 927 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 1 346 592 Lt sąnaudų deklaracijos 1-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 1 410 519 Lt (63 927 Lt + 1 346 592 Lt) suma; 56-oje eilutėje „Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 str. nustatyta tvarka“ nurodė 239 286 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 1 346 592 Lt sąnaudų, deklaracijos 56-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 1 585 878 Lt (239 286 Lt + 1 346 592 Lt) suma; 57-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 73-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 47.857 Lt, o turėjo būti nurodyta 317 175 Lt pelno mokesčio suma, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2009 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 134 659 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, turėjo būti nurodyta 182 516 Lt (317 175 Lt – 134 659 Lt) pelno mokesčio suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2010-10-01 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 134 659 Lt (182 516 Lt – 47 857 Lt) arba 39 000 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ pelno mokestį už 2009 metus.

5. Dėl nepagrįstai 6 066 570 Lt arba 1 757 000 Eur padidintų 2010 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2010 metus 1-oje eilutėje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (įrašoma iš pelno (nuostolių) ataskaitos atitinkamos eilutės)“ nurodė 125 024 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 066 570 Lt sąnaudų deklaracijos 1-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 191 594 Lt (125 024 Lt + 6 066 570 Lt) suma; 56-oje eilutėje „Apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas PMĮ 11 str. nustatyta tvarka“ nurodė 139 547 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6.066.570 Lt sąnaudų, deklaracijos 56-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 206 117 Lt (139 547 Lt + 6 066 570 Lt) suma; 57-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 73-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 20.932 Lt, o turėjo būti nurodyta 930 918 Lt pelno mokesčio suma, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2010 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 67.138 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, turėjo būti nurodyta 863 780 Lt (930 918 Lt – 67 138 Lt) pelno mokesčio suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2011-05-30 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 842 848 Lt (863 780 Lt – 20 932 Lt) arba 244 106 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ pelno mokestį už 2010 metus.

6. Dėl nepagrįstai 6 007 872 Lt arba 1 740 000 Eur padidintų 2011 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2011 metus 1-oje eilutėje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (įrašoma iš pelno (nuostolių) ataskaitos atitinkamos eilutės)“ nurodė 671 345 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 007 872 Lt sąnaudų deklaracijos 1-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 679 217 Lt (671 345 Lt + 6 007 872 Lt) suma; 88-oje eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nurodė 487 814 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 007 872 Lt sąnaudų, deklaracijos 88-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 495 686 Lt (487 814 Lt + 6 007 872 Lt) suma; 57-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 73-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 73 172 Lt, o turėjo būti nurodyta 974 353 Lt (t. y. 901 181 Lt didesnė) pelno mokesčio suma, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2011 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 1 304 339 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, nustatyta, kad UAB „M.“ pelno mokestis už 2011 metus nebuvo sumažintas (901 181 Lt – 1 304 339 Lt = - 403 158 Lt).

7. Dėl nepagrįstai 6 007 872 Lt arba 1 740 000 Eur padidintų 2012 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2012 metus 1-oje eilutėje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (įrašoma iš pelno (nuostolių) ataskaitos atitinkamos eilutės)“ nurodė 157 544 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 007 872 Lt sąnaudų deklaracijos 1-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 165 416 Lt (157 544 Lt + 6 007 872 Lt) suma; 88-oje eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nurodė 0 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 007 872 Lt sąnaudų, deklaracijos 88-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 007 872 Lt suma; 57-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 73-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 0 Lt, o turėjo būti nurodyta 901 181 Lt pelno mokesčio suma, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2011 m. apskaičiuoto ir sumokėto į biudžetą pelno mokesčio prie pajamų šaltinio likutį 403 158 Lt bei 2012 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 383 561 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, turėjo būti nurodyta 114 462 Lt (901 181 Lt – 403158 Lt – 383 561 Lt) pelno mokesčio suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2013-09-12 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 114 462 Lt arba 33 150 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ pelno mokestį už 2012 metus.

8. Dėl nepagrįstai 6 134 935 Lt arba 1 776 800 Eur padidintų 2013 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2013 metus 1-oje eilutėje „Finansinėje atskaitomybėje nustatytas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (įrašoma iš pelno (nuostolių) ataskaitos atitinkamos eilutės)“ nurodė 415 118 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 134 935 Lt sąnaudų deklaracijos 1-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 550 053 Lt (415 118 Lt + 6 134 935 Lt) suma; 88-oje eilutėje „Apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nurodė 165 017 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 134 935 Lt sąnaudų, deklaracijos 88-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 299 952 Lt (165 017 Lt + 6 134 935 Lt) suma; 57-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 69-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 73-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 24 753 Lt, o turėjo būti nurodyta 944 993 Lt pelno mokesčio suma, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2013 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 346 101 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, turėjo būti nurodyta 598 892 Lt (944 993 Lt – 346 101 Lt) pelno mokesčio suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2014-06-02 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 574 139 Lt (598 892 Lt – 24 753 Lt) arba 166 282 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ pelno mokestį už 2013 metus.

9. Dėl nepagrįstai 6 007 872 Lt arba 1 740 000 Eur padidintų 2014 metų sąnaudų (pardavimo savikainos) ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2014 metus 19-oje eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ nurodė (-1 367 552 Lt), tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 007 872 Lt sąnaudų deklaracijos 19-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 4 640 320 Lt ((-1 367 552) Lt + 6 007 872 Lt) suma; 48-oje eilutėje „Apmokestinamasis pelnas pagal PMĮ 11 str.“ nurodė 564 491 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 6 007 872 Lt sąnaudų, deklaracijos 48-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 6 572 363 Lt (564 491 Lt + 6 007 872 Lt) suma; 55-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma“, 59-oje eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“, 62-oje eilutėje „Pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodė 84 674 Lt, o turėjo būti nurodyta 985 855 Lt pelno mokesčio suma, tačiau, įvertinus UAB „M.“ 2014 m. apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 441 259 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, turėjo būti nurodyta 544 596 Lt (985 855 Lt – 441 259 Lt) pelno mokesčio suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2015-06-01 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 459 922 Lt (544 596 Lt – 84 674 Lt) arba 166 282 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ pelno mokestį už 2014 metus.

Taip pat, A. M., 2006-2010 metais per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nesuvokusius A. M. daromos nusikalstamo veikos ir vykdžiusius jo nurodymus, dėl neteisėtai sumažinto 2006-2007 m. apmokestinamojo pelno 12 948 000 Lt (2006 m. – 4 851 184 Lt, 2007 m. – 8 096 816 Lt) 2006 – 2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose nedeklaravo ir nesumokėjo 436 951 Lt arba 126 550 Eur socialinį mokesčio, tuo pažeidė Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas:

1. Dėl nepagrįstai 4 851 184 Lt arba 1 405 000 Eur padidintų 2006 metų sąnaudų ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės socialinio mokesčio deklaracijos už 2006 metus 9-oje eilutėje „Mokesčio bazė“ nurodė 512 541 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 4 851 184 Lt sąnaudų deklaracijos 9-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 5 363 725 Lt (512 541 Lt + 4 851 184 Lt) suma; 13-oje eilutėje „Mokesčio suma“, 15 eilutėje „Mokesčio skirtumas, mokėtinas į biudžetą“ nurodė 20 502 Lt, tačiau turėjo būti nurodyta 214 549 Lt suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2010-09-10 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 194 047 Lt (214 549 Lt – 20 502 Lt) arba 56 200 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ socialinį mokestį už 2006 metus.

2. Dėl nepagrįstai 8 096 816 Lt arba 2 345 000 Eur padidintų 2007 metų sąnaudų ir sumažinto apmokestinamojo pelno, UAB „M.“ Metinės socialinio mokesčio deklaracijos už 2007 metus 9-oje eilutėje „Mokesčio bazė“ nurodė 370 578 Lt, tačiau dėl leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskirtų 8 096 816 Lt sąnaudų deklaracijos 9-oje eilutėje turėjo būti įrašyta 8 467 394 Lt (370 578 Lt + 8 096 816 Lt) suma; 13-oje eilutėje „Mokesčio suma“, 15 eilutėje „Mokesčio skirtumas, mokėtinas į biudžetą“ nurodė 11 117 Lt, tačiau turėjo būti nurodyta 254 021 Lt suma, bei šią deklaraciją su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis 2010-10-01 elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 242 904 Lt (254 021 Lt – 11 117 Lt) arba 70.350 Eur sumažindamas valstybės biudžetui mokėtiną UAB „M.“ socialinį mokestį už 2007 metus.

Tokiu būdu A. M. 2010 – 2015 metais per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nesuvokusius A. M. daromos nusikalstamo veikos ir vykdžiusius jo nurodymus, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „M.“ pelną ir jo naudojimą bei socialinį mokestį į UAB „M.“ 2006-2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijas bei jas pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu UAB „M.“ naudai išvengdamas mokėtino į valstybės biudžetą 3 785 482 Lt arba 1 096 351 Eur pelno mokesčio ir 436 951 Lt arba 126 550 Eur socialinio mokesčio, t. y. iš viso 4 222 433 Lt (3 785 482 Lt + 436 951 Lt) arba 1 222 901 Eur (1 096 351 Eur + 126 550 Eur) mokesčių, dėl ko buvo padaryta didelės – 1 222 901 Eur – žalos Lietuvos valstybės biudžetui. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Be to A. M. 2006 – 2014 metų laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: A. M., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) būdamas įmonės UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas savo žinioje įmonės turtą bei teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kurio veikla yra (duomenys neskelbtini), turėdamas įsipareigojimus įmonės turtą naudoti pagal paskirtį vykdant paslaugų teikimą, pagal užsienio įmonių „S.“, „S.“ bei „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras, kuriomis buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos tarp UAB „M.“ ir užsienio įmonių „S.“, „S.“ bei „S.“ už 51 667 009 Lt sumą, t. y. dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nesuvokusius A. M. daromos nusikalstamos veikos ir vykdžiusius jo nurodymus, padarė įrašus 2006-2014 metų pelno mokesčių deklaracijose 2010-2015 metais ir 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose 2010 metais, pateiktose Vilniaus apskrities VMI, bei UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registruose ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“. Taip pat A. M. pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas (galiojo iki 2012-12-31): „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, (redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr. XI-1988) „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi ūkinės operacijos realiai tarp UAB „M.“ ir įmonių „S.“, „S.“ ir „S.“ neįvyko ir pagal įmonių „S.“, „S.“ ir „S.“ vardu įformintas tikrovės neatitinkančias sąskaitas – faktūras UAB „M.“ lėšos (51 667 009 Lt arba 14 963 800,10 Eur) buvo nepagrįstai pervestos iš UAB „M.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „S.“ banke (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „B.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „A.“, ir (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „L.“, o tokių pavedimų duomenys buvo įrašyti į pateiktas Vilniaus apskrities VMI 2006-2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir į UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus, taip pat tokių pavedimų duomenys buvo įrašyti į pateiktas Vilniaus apskrities VMI 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijas, tuo iškreipiant duomenis apie UAB „M.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus.

Tokiu būdu A. M. 2006 – 2014 metų laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to A. M. 2014 m. gruodžio mėnesį dėl neatsargumo (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent: A. M., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) būdamas įmonės UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas savo žinioje įmonės turtą bei teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „M.“ 2006-2014 metų buhalterinės apskaitos registrų bei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, tuo pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio nuostatų: 1) „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (galiojo iki 2008-08-31) / „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (galioja nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 įstatymą Nr. X-1679); 2) „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ (galiojo iki 2008-08-31) / „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ (galioja nuo 2008-09-01 (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1679 redakcija)), todėl nėra galimybės nustatyti, ar visos UAB „M.“ ūkinės operacijos, susijusios su turtu ir įsipareigojimais buvo apskaitytos ir/ar teisingai atvaizduotos metinėse 2006-2014 metų finansinėse ataskaitose, bei iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus.

Tokiu būdu A. M. 2014 m. gruodžio mėnesį, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, dėl neatsargumo įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

UAB „M.“ į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. M., kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui – UAB „M.“ ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, 2006-2014 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdamas vieninga tyčia, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, suklastojo tikrus dokumentus bei juos panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelės žalos Lietuvos valstybės biudžetui, o būtent:

M ., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) būdamas įmonės UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas savo žinioje įmonės turtą bei teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kurio veikla yra (duomenys neskelbtini), turėdamas įsipareigojimus įmonės turtą naudoti pagal paskirtį vykdant paslaugų teikimą, 2006-2014 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), kaip UAB „M.“ atstovas pasirašė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje bei nenustatytomis priemonėmis pagamintus tikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pakeitimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo nurodyti melagingi tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „S.“, registruota (duomenys neskelbtini), atstovaujama N. M., įsipareigoja pateikti UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), atstovaujamai A. M., numerių perkeliamumo valdymo platformos licenciją ir atlikti jos administravimą, priežiūros servisą pagal papildomas šios sutarties aptartas sąlygas, bei, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ teises ir įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perima (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, registruota (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ teises ir įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perima (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, registruota (duomenys neskelbtini), nors nei (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, nei (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, nei (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“ minėtoje sutartyje numatytos bendros numeracijos valdymo platformos licencijos bei sutartyje numatytų paslaugų UAB „M.“ nesuteikė.

Po to A. M. pagal minėtos (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pakeitimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. 1(duomenys neskelbtini) 2 pagrindu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje bei nenustatytomis priemonėmis pagamintus dokumentus: (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2007-05-28 iki 2014-09-23 suorganizavo reguliarius pinigų pervedimus iš UAB „M.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „S.“ banke (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „B.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „A.“, ir (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „L.“, iš viso pervedant 32 502 627,87 Lt (351 000 Lt, 8 477 933,14 Eur ir 999 000,77 (duomenys neskelbtini)) arba 9 437 737,85 Eur. Įtraukus (duomenys neskelbtini) įmonės S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras į UAB „M.“ buhalterinė apskaitą, jų pagrindu buvo sumažinti UAB „M.“ mokėtini mokesčiai: 2006 – 2014 metų pelno mokesčio deklaracijose buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta 3 785 482 Lt arba 1 096 351 Eur pelno mokesčio bei 2006 – 2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta 436 951 Lt arba 126 550 Eur socialinio mokesčio, dėl ko buvo padaryta didelės – 4 222 433 Lt (3 785 482 Lt + 436 951 Lt) arba 1 222 901 Eur (1 096 351 Eur + 126 550 Eur) dydžio – žalos Lietuvos valstybės biudžetui.

Tokiu būdu A. M. pasirašydamas suklastojo tikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pakeitimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei panaudojo suklastotus tikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jos pakeitimus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras, dėl ko buvo padaryta didelės – 1 222 901 Eur – žalos Lietuvos valstybės biudžetui.

Šiais veiksmais UAB „M.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje.

Be to, UAB „M.“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. M., kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui – UAB „M.“ ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, 2010-2015 metais, siekdamas išvengti 2006-2014 metų mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie UAB „M.“ pelną ir jo naudojimą į UAB „M.“ 2006-2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijas bei jas pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:

Šiais veiksmais UAB „M.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Be to, UAB „M.“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. M., kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui – UAB „M.“ ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, 2006 – 2014 metų laikotarpiu, veikdamas vieninga tyčia, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o būtent:

A. M., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) būdamas įmonės UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas savo žinioje įmonės turtą bei teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kurio veikla yra (duomenys neskelbtini), turėdamas įsipareigojimus įmonės turtą naudoti pagal paskirtį vykdant paslaugų teikimą, pagal užsienio įmonių „S.“, „S.“ bei „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras, kuriomis buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos tarp UAB „M.“ ir užsienio įmonių „S.“, „S.“ bei „S.“ už 51 667 009 Lt sumą, t. y. dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nesuvokusius A. M. daromos nusikalstamos veikos ir vykdžiusius jo nurodymus, padarė įrašus 2006-2014 metų pelno mokesčių deklaracijose 2010-2015 metais ir 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose 2010 metais, pateiktose Vilniaus apskrities VMI, bei UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registruose ir tokiu būdu pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimą: „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų“. Taip pat A. M. pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas (galiojo iki 2012-12-31): „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, (redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstat. Nr.XI-1988) „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi ūkinės operacijos realiai tarp UAB „M.“ ir įmonių „S.“, „S.“ ir „S.“ neįvyko ir pagal įmonių „S.“, „S.“ ir „S.“ vardu įformintas tikrovės neatitinkančias sąskaitas – faktūras UAB „M.“ lėšos (51 667 009 Lt arba 14 963 800,10 Eur) buvo nepagrįstai pervestos iš UAB „M.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „S.“ banke (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „B.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „A.“, ir (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „L.“, o tokių pavedimų duomenys buvo įrašyti į pateiktas Vilniaus apskrities VMI 2006-2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir į UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus, taip pat tokių pavedimų duomenys buvo įrašyti į pateiktas Vilniaus apskrities VMI 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijas, tuo iškreipiant duomenis apie UAB „M.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus.

Tokiu būdu A. M. 2006 – 2014 metų laikotarpiu, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, apgaulingai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus. Šiais veiksmais UAB „M.“ padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, UAB „M.“ į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), buvo kaltinamas tuo, kad UAB „M.“, atstovaujama direktoriaus A. M., kuris turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui – UAB „M.“ ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu bei kontroliuoti jo veiklą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip 2006-01-01 ir ne vėliau kaip 2014-12-31, veikdamas vieninga tyčia, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, aplaidžiai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką neišsaugojo UAB „M.“ 2006-2014 metų buhalterinės apskaitos dokumentų, o būtent:

A. M., laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) būdamas įmonės UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas savo žinioje įmonės turtą bei teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą, priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, kaip UAB „M.“ vadovas nepatvirtino dokumentų saugojimo tvarkos bei įstatymų nustatytą laiką, neišsaugojo UAB „M.“ 2006-2014 metų buhalterinės apskaitos dokumentų: registrų bei pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, +tuo pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. nuostatų: 1) „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (galiojo iki 2008-08-31) / „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (galioja nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 įstat. Nr.X-1679); 2) „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ (galiojo iki 2008-08-31) / „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ (galioja nuo 2008-09-01 (2008-07-03 įstatymo Nr.X-1679 redakcija)), todėl nėra galimybės nustatyti, ar visos UAB „M.“ ūkinės operacijos, susijusios su turtu ir įsipareigojimais buvo apskaitytos ir/ar teisingai atvaizduotos metinėse 2006-2014 metų finansinėse ataskaitose, bei iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus. Tokiu būdu A. M., (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, aplaidžiai tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, įstatymų nustatytą laiką neišsaugojo UAB „M.“ 2006-2014 metų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus. Šiais veiksmais UAB „M.“ buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad neprisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, kurių padarymu yra kaltinamas. Kaltinamasis nurodė, kad pirmoji veika, kuria yra kaltinamas, tai buhalterinių dokumentų neišsaugojimas, antroji – pirminių dokumentų pagal byloje minimą sutartį teikimas buhalterijai ir to pasekmė – įmonės buhalterinės apskaitos iškraipymas ir dėl to atsiradusios mokestinės nepriemokos. Kaltinamasis nurodė, jog dėl pirmojo dalyko nėra nei jo, nei jo vadovaujamos įmonės kaltės. Kaltinamasis teigė, kad UAB „M.“ buvo žodinė dokumentų saugojimo tvarka, buvo nustatyta, kad pasibaigus finansiniams metams, dokumentai surenkami, susegami į segtuvą ir kaltinamasis važiuodavo jų pasiimti iš UAB „E.“. Dokumentai buvo sandėliuojami įmonės patalpose. Su žodine dokumentų saugojimo tvarka buvo supažindinta buhalterė, administratorė. Kaltinamasis teigė, jog UAB „E.“ grąžino kaltinamajam dokumentus. Kaltinamasis nurodė, kad tame pačiame pastate, kur buvo UAB „M.“ biuras, buvo nuomojamas garažas. Garažas buvo nuomojamas siekiant ten saugoti dokumentus. Nuomojamame garaže ant paletės buvo dedami daiktai, ten buvo laikoma kompiuterinė įranga, segtuvai su dokumentais. Garažas buvo rakinamas. Tačiau iš šio garažo įvyko vagystė. Per vagystę iš garažo dingo visa paletė su dokumentais ir sena kompiuterine įranga. Kaltinamasis teigė, jog dėl vagystės buvo iškviesta policiją, tačiau jis įmonei padarytos žalos nevertino. Kaltinamasis nurodė, kad vykdant mokesčių tyrimą, kai Valstybinė mokesčių inspekcija pareikalavo tyrimui dokumentų, 2018 m. birželį kaltinamasis kalbėjo su mokestinį patikrinimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atliekančia I. P., pasakė jai apie situaciją, pasakė jai, kad dokumentai buvo skanuojami ir rašomi į magnetines juostas ir paklausė, ar jis galėtų tas kopijas ištraukti. I. P. pasakė kaltinamajam, kad mokestinio patikrinimo tikslais šios kopijos yra tinkamos. Kaltinamojo teigimu, jis surado juosteles ir pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, apskaita nėra prapuolusi, ji yra Valstybinėje mokesčių inspekcijoje už laikotarpį, kuris baigiasi ties 2014 metais. Kaltinamasis teigė, kad buhalteriniai dokumentai buvo prarasti, bet informacija, kuri juose buvo, neparasta. Kaltinamasis nurodė, kad jis ėmėsi priemonių atstatyti buhalterinius dokumentus iš tos juostelės. Kaltinamasis teigė, jog jis nepamena, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti reikalaujami buhalteriniai dokumentai, nurodė, jog, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo reikalavimas pateikti tuos dokumentus, kaltinamasis atsakė, jog dokumentai yra pavogti. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo prašė atvežti buhalterinius dokumentus, atvežti kaltinamojo minėtų juostelių jo niekas neprašė. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atkurti dokumentų nereikalavo.

Kaltinamasis nurodė, jog dėl kito kaltinimo kaltės taip pat nepripažįsta. (duomenys neskelbtini) konkurso, vykusio (duomenys neskelbtini), sąlygose buvo nurodyta, jog sistema turi atitikti einamuosius reikalavimus, kurie taikomi numeracijai, numerio, kaip resurso, išdavimui rinkos dalyviams. Kai buvo rašomas pasiūlymas, buvo akivaizdu, kad sistema, kuri tuo metu egzistavo, buvo labai primityvi - sistema, kuri veikė numeracijos valdyme, buvo popierinė, (duomenys neskelbtini) tarnybos (toliau – ir (duomenys neskelbtini) tarnyba) direktorius rašydavo įsakymą skirti ar paimti atgal numerį iš rinkos dalyvių. Tuo tarpu numerių perkėlimo sistema yra paremta tuo, kad turi būti žinoma kurioje vietoje perkėlimo metu yra numeris, pas kurį operatorių, t. y., kuris operatorius turi teisę naudoti numerį perkėlimo metu. Seniau būdavo aišku, kad numeriai (duomenys neskelbtini) buvo „B.“, numeriai (duomenys neskelbtini) buvo „O.“, pati sistema buvo paprasta. Bet, kai atsirado numerių perkėlimai, tas pasidarė nebeaišku. Numerių skaičiai nieko nebesakė. Šitai situacijai suvaldyti reikėjo atskiros sistemos, kurią kaltinamasis sugalvojo, sukūrė ir kuri buvo įdiegta UAB „M.“ per minėtą sutartį tarp „S.“ ir UAB „M.“. Ši tarp įmonių sudaryta sutartis yra licencijos, intelektinės nuosavybės perdavimo už tam tikrą honorarą sutartis. Kaltinamasis nurodė, kad jis sukūrė intelektinę nuosavybę, kuri buvo reikalinga funkcionuoti ir vystyti numerio perkėlimo sistemą, kuri pagal konkurso sąlygas buvo administruojama UAB „M.“. Kaltinamojo teigimu, tarp UAB „M.“ ir „S.“ sudarytą sutartį L. A. su tuo metu dirbusia buhaltere nešė į Valstybinę mokesčių inspekciją, Valstybinė mokesčių inspekcija konsultavo, kad minėtą sutartį reikia traktuoti kaip intelektinę sutartį. Sutartis buvo taip ir vykdoma, taip buvo sumokėti mokesčiai, apskaitomos lėšos, kurios buvo pervedamos į užsienį, sumokamas pelno mokestis prie pajamų šaltinio.

Kaltinamasis nurodė, kad jį su „S.“ įmonėmis sieja tai, kad kaltinamasis yra galutinis visų trijų įmonių naudos gavėjas, fizinis asmuo. Kaltinamasis paaiškino, kad jis inicijavo visų trijų „S.“ įmonių įkūrimą, netiesiogiai dalyvavo jas steigiant, paprašė tai padaryti per teisininkus. Kaltinamasis teigė, kad „S.“ įmonės įsteigtos tam, kad kažkur padėti kaltinamojo intelektinę nuosavybę. „S.“ disponavo kaltinamojo intelektine nuosavybe, kaltinamasis (duomenys neskelbtini) įkurtai įmonei perdavė savo sukurtą programinę įrangą.

Kaltinamasis nurodė, kad jis sugalvojo kaip optimizuoti numeracijos lauko valdymą ir parašė atitinkamas programas. Tos programos buvo Java kalba, Erlang kalba, daugiausia buvo Java kalba. Tų programų buvo daug, šimtais, bet ne daugiau negu tūkstantis. Programos buvo komplekse. Programos buvo skirtos įgyvendinti tam tikras funkcijas, pavyzdžiui, patikrinti registre, ar egzistuoja toks numeris, tada kreipiasi į kitą programėlę-modeliuką, kuris nustato, kuris registras yra aktyvus. Tos programos sąveikauja tarpusavyje, atskirai jos nelabai turi prasmę, bet tos programos veiktų ir atskirai, jei tinkamai būtų įdiegtos. Tačiau šių programų veikimo prasmė yra tam tikrame kontekste. Tai, kas buvo padaryta yra programėlių visuma, kurios sprendžia tam tikras užduotis. Visa tai ir sudarė kaltinamojo intelektinę nuosavybę, kuri buvo perduota „S.“. Kaltinamasis nurodė, kad minėtą programinę įrangą sukūrė per metus laiko, ją sukūrė (duomenys neskelbtini), kai UAB „M.“ dalyvavo (duomenys neskelbtini) tarnybos konkurse, kaltinamasis minėtos programinės įrangos dar nebuvo sukūręs. Kiek šie darbai užėmė vietos kompiuteryje, kaltinamasis nežino, paaiškino, kad programinė įranga yra tekstas arba kodas, jis neužima daug vietos kompiuteryje. Kaltinamojo kurtų programinės įrangos pavadinimų buvo daug, atsimena, kad programinė įranga pagal prasmę vadinosi „Platforma“. Kaltinamasis paaiškino, jog numerio perkėlimas yra numeracijos lauko pakeitimas, tai yra vienas iš numeracijos valdymo procesų. Kaltinamasis teigė, kad buvo mintis minėtą intelektinę nuosavybę patentuoti, bet ją patentuoja tik (duomenys neskelbtini), o ten vien priešpatentinis patikrinimas buvo įvertintas virš 300 tūkstančių (duomenys neskelbtini), todėl tos minties buvo atsisakyta. Kaltinamasis nurodė, kad dėl savo autorinių teisių apsaugos įsteigė įmonę, kuri saugo tas teises. Kaltinamasis nurodė, jog teisininkai įformino „S.“ steigimą ir kaltinamojo intelektinės nuosavybės perdavimą „S.“. Kaltinamasis paaiškino, kad minėtą programinę įrangą kaltinamasis perdavė „S.“ (duomenys neskelbtini), steigiant šią įmonę. Kaltinamasis teigė, jog „S.“ kaltinamojo intelektinę nuosavybę gavo iš jo asmeniškai, kaltinamasis nurodė, kad perdavė intelektinę nuosavybę „S.“ įforminta sutartimi, tačiau kaip, tiksliai negalėjo pasakyti. Kaltinamasis nurodė, kad detalių kaip jis perdavė intelektinę nuosavybę „S.“, neatsimena, teigė, kad dokumentai, sutartys ir forminimo aktas buvo. Sutartį dėl kaltinamojo intelektinės nuosavybės perdavimo pasirašė kaltinamasis ir „S.“ įmonės direktorė. Kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo niekas neprašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad jis perleido savo intelektinę nuosavybę „S.“. Kaltinamasis teigė, kad jo intelektinės nuosavybės perdavimas „S.“ buvo įformintas, tačiau vargu, ar tokius dokumentus galėtų surasti. Kaltinamasis nurodė, jog intelektinė nuosavybė geriausiai yra saugoma jurisdikcijos, kuri remiasi (duomenys neskelbtini) teise, o (duomenys neskelbtini) tai atitiko, todėl buvo priimtas sprendimas, kad kaltinamojo intelektinė nuosavybė bus perleista „S.“, tada ši įmonė galėtų gauti honorarus. Kaltinamasis teigė, jog jis perdavė „S.“ savo autorines teises, tačiau kaltinamasis nurodė nežinantis, ar „S.“ kreipėsi dėl šių autorinių teisių apsaugos įforminimo.

Kaltinamasis paaiškino, kad, kai (duomenys neskelbtini) vyriausybė priėmė sprendimą likviduoti įmones, kurios šalyje nevykdo jokios ekonominės veiklos, taip buvo ir su „S.“, ši įmonė buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), po to surasta galimybė perkelti ją į (duomenys neskelbtini), kur buvo palankios sąlygos. Ta įmonė dabar yra (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis nurodė, kad „S.“ perėmėjai dalį minėtos programinės įrangos pardavė į (duomenys neskelbtini), įmonei I., kurios dalininku yra ir kaltinamasis.

Kaltinamasis nurodė, jog UAB „M.“ sudarė sutartį su „S.“, šios sutarties dalykas buvo intelektinė nuosavybė, kuri buvo įvardinta kaip numerių perkėlimo sistemos platforma, turint omenyje numeracijos resursų valdymo ir apskaitos platformą, kurios įvairūs procesai buvo realizuoti UAB „M.“ sistemoje, kuri vykdė įsipareigojimus pagal konkurso sąlygas. UAB „M.“ iš „S..“ įsigijo teisę naudoti programinę įrangą, licencijas, tarp šalių sudarytoje sutartyje nebuvo specifikuotas modulių skaičius, buvo abstrakčiai nurodyta, kad turi atitikti kintančius (duomenys neskelbtini) tarnybos reikalavimus. Sutartis tarp UAB „M.“ su „S.“ buvo licencinė sutartis, jokių paslaugų nebuvo. Kodėl ši sutartis buvo pavadinta paslaugų sutartimi, kaltinamasis nežino, ją ruošė teisininkai, tačiau pažymėjo, kad ši sutartis buvo vykdoma kaip licencinė, pagal minėtą sutartį jokių paslaugų suteikta nebuvo, sutartimi tik buvo leidžiama naudotis intelektine nuosavybe ir visom sąnaudoms taikomos pelno mokestis prie pajamų šaltinio.

Kaltinamasis pažymėjo, kad UAB „M.“ sistema turėjo kelias dalis. Pirma dalis buvo aparatūra, kompiuteriai, tinklo įranga, iš trečiųjų šalių perkama programinė įranga, duomenų bazė, operacinės sistemos. Antra dalis yra specializuota programinė įranga, t. y., viena dalis buvo iš T., kuri automatizavo verslo procesą numerių perdavimo iš vieno operatoriaus kitam, kita dalis buvo numeracijos lauko valdymo dalis, t. y., tas, kas buvo įsigyta iš „S.“. Kaltinamasis nurodė, kad jo vadovaujama UAB „M.“ pirko kaltinamojo sukurtą intelektinę nuosavybę iš „S.“ dėl to, kad tai yra normali praktika, jog intelektinė nuosavybė yra atskiriama nuo operacijų. UAB „M.“ vykdė operacijas, tai pakankamai rizikingas dalykas, tas turtas, kuris tiesiogiai nedalyvauja, gali būti „išneštas“, padėtas kitur. Į nuosavybę, kuri yra kitoje įmonėje, nėra jokių reikalavimo teisių. Kaltinamasis nurodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, taip pat patiria riziką, todėl jis, apsaugodamas savo intelektinę nuosavybę nuo rizikų, kurios gali atsitikti su juo, perdavė savo intelektinę nuosavybę bendrovei, įsteigtai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) buvo pasirinkta, dėl joje galiojančios (duomenys neskelbtini) teisės). Kaltinamojo nuomone, toks (duomenys neskelbtini) įsteigtas juridinis vienetas patiria mažiau rizikų.

Kaltinamasis nurodė, kad neatsimena kokios sumos iš UAB „M.“ buvo pervestos „S.“ įmonėms. Kaltinamasis nurodė, kad jis nepamena, jog jis, kaip galutinis „S.“ įmonių naudos gavėjas, būtų priėmęs sprendimus dėl tolimesnio šių įmonių pinigų panaudojimo, paaiškino, kad kaip buvo panaudojami „S.“ pinigai nežino, tokie duomenys yra byloje. Kaltinamasis teigė, kad su juo „S.“ įmonės neatsiskaitinėjo, jis yra šių įmonių naudos gavėjas. Kaltinamasis teigė, kad naudos, pinigų iš „S.“ įmonų negavo, tiesiog buvo turtas. „S.“ yra kaltinamojo intelektinės nuosavybės laikytojas, „S.“ atsiskaitė su kaltinamuoju pagal bendrovių jurisdikcijos įstatymus. Kaltinamasis nurodė, kad jokios naudos pinigine išraiška nei iš vienos „S.“ įmonės nėra gavęs. Kaltinamasis paaiškino, kad iš įmonių „S.“ yra gavęs paskolų, tačiau nei paskolų sumų, nei jų kiekio neatsimena, teigė, kad dalis paskolų buvo grąžintos, tačiau, ar visos paskolos grąžintos, neatsimena. Kaltinamasis teigė neatsimenantis, ar „S.“ įmonės suteikė paskolų kitiems asmenims. Kaltinamasis nurodė, jog klausimus dėl „S.“ paskolų suteikimo sprendė įmonių įgaliotas einamasis direktorius. Kas buvo šių įmonių įgaliotais asmenimis kaltinamasis nurodė neatsimenantis. Kaltinamasis nurodė, kad jis „S.“ įmonių veikla neužsiminėjo, tuo rūpinosi teisininkai, kaltinamasis nedavė teisininkams nurodymų kaip skirstyti minėtų įmonių lėšas.

Kaltinamasis nurodė, jog UAB „M.“ buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) ekonominei veiklai vykdyti ekonominę veiklą. Kaltinamasis teigė, kad jis turėjo informacijos apie (duomenys neskelbtini) tarnybos organizuojamą konkursą, tokios žinios sklandė nuo 2003 metų. Kaltinamasis įsteigė UAB „M.“ tam, kad dalyvautų tame konkurse, kaltinamasis yra vienintelis šios įmonės akcininkas. Be dalyvavimo (duomenys neskelbtini) tarnybos konkurse, UAB „M.“ užsiėmė numerių perkėlimu ir gretutine veikla numerių administravimu. Kaltinamasis nurodė, jog, kai dalyvavo (duomenys neskelbtini) tarnybos konkurse, UAB „M.“ jau buvo įsteigta, kaltinamasis konkursui pateikė dokumentus. UAB „M.“ dalyvaudamas konkurse, neturėjo programinės įrangos, techninės įrangos, turėjo tik dokumentus. UAB „M.“ pateikė dokumentus konkursui neturėdamas pajėgumų, o pajėgumus įsigijo po konkurso. Laimėjus konkursą, UAB „M.“ buvo reikalinga kompiuterinė įranga, kurią, kaip kaltinamajam atrodo, UAB „M.“ įsigijo lizingu. Programinę įrangą UAB „M.“ įsigijo su atidėtais mokėjimais. UAB „M.“ įsigyti kompiuteriai buvo D. firmos, kompiuteriai buvo laikomi serverinėje, kuri atitiko konkurso sąlygas, (duomenys neskelbtini). Serverinėje UAB „M.“ nuomojosi vietą. Kompiuterių laikymo vieta keitėsi. Programinė įranga buvo kompiuteriuose. Programinę įrangą UAB „M.“ įsigijo iš trečiųjų šalių, O. įmonės duomenų valdymo sistemos. Iš O. UAB „M.“ įsigijo duomenų bazių valdymo sistemą, kaltinamasis paaiškino, kad sistemoje buvo daug duomenų bazių, visos bazės buvo susijusios su telefonų numeriais. Kaltinamasis neatsiminė, ar iš O. įmonės, ar dar iš ko UAB „M.“ įsigijo Java virtual interpretatorius. Kaltinamasis paaiškino, kad Java programavimo kalba, kuria rašoma serverio dalies programinė įranga, ji yra diagnostiška platformos atžvilgiu. Tą pačią programą galima įnešti ir į kompiuterį, ir telefoną. Tam, kad ji lygiai taip pat veiktų įvairiuose įrenginiuose, yra speciali virtuali Java mašina, kuri užtikrina sąryšį tarp programos ir konkrečios įrangos. Ji naudojama kaip tarpininkas tarp parašytų programų Java kalba ir jų vykdymo terpės, tai yra kompiuterių, kuriuose tos programos veikia. Jos veikė sistemoje, tai šitas komponentas buvo būtinas. Kaltinamasis paaiškino, kad UAB „M.“ iš T. įgytą programinę įrangą naudojo verslo procesui numerio perkėlimui automatizuoti. Verslo procesą inicijuodavo ir dabar inicijuoja abonentas, kuris nori pakeisti operatorių išlaikant tą patį telefono numerį, tada operatorius, pas kurį atėjo toks abonentas, siunčia užklausą į sistemą, sistema siunčia užklausą operatoriui, iš kurio abonentas išeina, ir visa tai koordinuojama, kol numeris perkeliamas iš vieno operatoriaus pas kitą operatorių. Yra įvairių teisinių, administracinių, techninių procesų. Visa šitą procesą automatizuoja ta programinė įranga, įsigyta iš T.. Kaltinamasis teigė, kad iš „S.“ buvo įsigyta trečia pamatinė programinė įranga, kuri organizavo numeracijos sistemos valdymą. Iš „S.“ įsigyta numeracijos valdymo programa, remiasi (duomenys neskelbtini) protokolu kaip saugoti numerius sistemoje ir kaip atlikti jų paiešką. Ši sistema užtikrina, kad visas numeracijos laukas buvo suvestas į tą sistemą ir bet kokiu momentu buvo galima žinoti pas kurį operatorių yra tas numeris. (duomenys neskelbtini) tarnyba tuo pagrindu, kad turėjo tokį funkcionalumą, įdiegė individualaus numerio paskyrimo politiką, kuri leidžia operatoriams efektyviai ir taupiai naudoti numeracijos resursus. Kaltinamasis nurodė, jog iš „S.“ ir iš T. įsigytos programinės įrangos uždaviniai yra skirtingi. T. programinė įranga automatizavo procesą, ši programinė įranga atiduodavo duomenis (apie tai iš kurio operatoriaus pas kurį operatorių perkeliamas numeris), kaip savo veiklos rezultatą, bet sistemiškai šių duomenų nesaugodavo. Šie duomenys patekdavo į iš „S.“ įsigytą sistemą ir ten buvo apdorojami. Iš „S.“ įsigyta programinė įranga apdorodavo gautus duomenis iš T.. Iš „S.“ įgyta programinė įranga apdorodavo ir duomenis, gautus iš (duomenys neskelbtini) tarnybos, įgyvendindavo (duomenys neskelbtini) tarnybos nustatytas tvarkas kaip numeriai skiriami, kaip jie atsiimami. Kaltinamasis teigė, kad negali tiksliai pasakyti kokius duomenis į iš „S.“ įgytą programinę įrangą gaudavo iš (duomenys neskelbtini) tarnybos, jei bendrais bruožais, iš (duomenys neskelbtini) tarnybos būdavo gaunami pirminiai aktai (tai yra numeracijos skyrimo arba atėmimo, perkėlimo, suspendavimo, skelbimo konkursui ir pan., kiekvienam dalykui egzistavo tvarkos). Kaltinamasis pažymėjo, kad UAB „M.“ teikti paslaugos (duomenys neskelbtini) tarnybai be nors vieno elemento (įsigyto iš T., O., „S.“) nebūtų galėjusi.

Kaltinamasis paaiškino, kad specialistai, pateikę byloje išvadą, neturėjo visų trijų sistemos dalių, jie turėjo tik tą dalį programinės įrangos, kuri buvo gauta iš „S.“, be to, kaltinamojo teigimu, tas, kas pakliuvo byloje kaip įrodymas buvo specialus katalogas, kur išeities kodai programoje yra laikomi, tai inžinierius tiesiog atspausdino to katalogo turinį. Kaltinamojo teigimu, specialistas turėjo galimybę aiškiai įvertinti kas tai per programinis kodas ir įvertinti kokie kodo komponentai. Kaltinamojo vertinimu, specialistas turėjo perskaityti visus atvirus tekstus, išsiaiškinti kas yra ZIP failuose, ir jis galėjo susidaryti vaizdą, kad tai yra programinė įranga, kuri atlieka tam tikras funkcijas. Specialistas visos sistemos, kuri buvo reikalinga paslaugai teikti, negalėjo matyti, bet jis galėjo matyti šios sistemos dalį. Visa pilna trijų dalių sistema serverinėje veikė 15 mėnesių po ikiteisminio tyrimo pradžios, pareigūnai galėjo ją tikrinti ir uždavinėti klausimus, įranga veikė serveriuose, tačiau prokuroras kreipėsi dėl šios sistemos patikrinimo vėliau, tai yra, tik tada, kai ši sistema buvo demontuota.

Kaltinamasis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) „S.“ yra veikianti įmonė ir ji disponuoja minėta programine įranga. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo prašymo pateikti kodo, kaltinamasis atsimena prašymą pateikti serverius, kuriuose buvo veikianti sistema, tačiau serverių UAB „M.“ ir kaltinamasis pateikti negalėjo, nes pagal sutartį su T., pasibaigus sutarčiai, programinė įranga turėjo būti sunaikinta. Kadangi sistema veikė debesies principu, t. y. sistemoje buvo keliasdešimt kompiuterių, kurie atliko visus darbus pagal debesies menedžerio nurodymus, sistemų ir duomenų fragmentai buvo visuose kompiuterių diskuose. Dėl tokio sistemos pobūdžio visi diskai buvo išimti ir atiduoti sunaikinimui. Tos sistemos serveriuose nebeliko. Šie naikinimo darbai vyko pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Kaltinamasis nurodė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nepateikė UAB „M.“ pagal sutartį su „S.“ naudojamos programinės įrangos, nes ši UAB „M.“ naudojama programinė įranga buvo sunaikinta. Kaltinamojo teigimu, ikiteisminį tyrimą vykdantys asmenys norėdami gauti kaltinamojo įmonėms „S.“ perduotą kaltinamojo sukurtą programinę įrangą, turėjo kreiptis į „S.“, prašydami pateikti tą programinę įrangą, kurią naudojo UAB „M.“, nes šioje byloje kaltinamasis yra kaip UAB „M.“ direktorius, o ne „S.“ naudos gavėjas.

Teisiamajame posėdyje UAB „M.“ atstovė advokatė D. S. nurodė, kad UAB „M.“ kaltės nepripažįsta, parodymų neduos.

Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad UAB “M.” buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Jos akcininkas ir direktorius yra A. M. (t. 24, b. l. 47-48).

Iš (duomenys neskelbtini) tarnybos Viešo konkurso išrinkti centrinės duomenų bazės administratorių komisijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) protokolo nustatyta, kad konkurso nugalėtoju pripažintas UAB „M.“ (t. 27, b. l. 168 – 169).

Iš (duomenys neskelbtini) tarnybos (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tarnyba ir UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) pasirašė Centrinę duomenų bazės administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „M.“ paslaugas (duomenys neskelbtini) tarnybai teikė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 70, b. l. 160-161).

Iš (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ ir T. susitarimo dėl programinės įrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, šiuo susitarimu buvo susitarta, kad T. pateiks UAB „M.“ T. priklausančią Numerio perkėlimo taikomosios programos programinę įrangą, įskaitant susijusią jai priklausančią dokumentaciją, techninės priežiūros ir kitas papildomas paslaugas, kaip konkrečiai aprašyta Darbų ataskaitoje prie šio susitarimo. Darbų ataskaita apima programinės įrangos, papildomų paslaugų ir susijusių mokesčių aprašymą. Darbų ataskaitoje nurodyta, jog T. Numerio perkėlimo programinė įranga yra paremta T. Numerio perkėlimo kliringo (NPC) programinės įrangos platforma. Numerio perkėlimo kliringo (NPC) programinės įrangos platforma ir T. Numerio perkėlimo programinė įranga vykdo numerio perkėlimą iškeičiant pranešimus paslaugų tiekėjų, NPC funkcija teikia vieną centralizuotą tašką tvarkyti ir valdyti tokius pranešimus. Numerio perkėlimo kliringo (NPC) programinės įrangos platforma ir T. Numerio perkėlimo programinė įranga sudaro programinės įrangos platformą, kuri buvo suprojektuota nustatytai techninės ir tarpinės įrangos platformai, kuri apima nuorodų duomenų bazę ir procesus, kurie valdo informacinius srautus, įeinančius ir išeinančius iš duomenų bazės. Šie procesai apima informacijos gavimą iš seno ir naujo paslaugos teikėjo (šiame dokumente atitinkamai vadinamų donoru ir gavėju), gautos informacijos patikrinimą ir naujos perkėlimo informacijos atsiuntimą, kai gaunamas aktyvuoti pranešimas, nurodantis, kad klientai buvo fiziškai susiję su gavėjo tinklu. Nuorodų duomenų bazė naudojama kaip visų šalyje perkeltų numerių saugykla. Tai apima fiksuotojo ryšio geografinius ir negeografinius, taip pat mobiliojo ryšio telefono numerius. Perkėlimo duomenys apima kiekvieno perkelto numerio maršrutą ir bet kuriuo metu T. Numerio perkėlimo programinė įranga bus vienintelis galutinis tokių duomenų šaltinis. Paslaugų tiekėjai naudoja tokius duomenis užbaigti perkeltų numerių skambučių maršrutą. Licencijuota T. Numerio perkėlimo programinė įranga suteikia šiuos duomenis paslaugų tiekėjams kaip būtina ir pateikia paslaugų tiekėjams priemones, kurios užtikrina, kad jų duomenų bazės yra sinchronizuotos su NPAS (NPAS suprantama kaip taikomos programos programinė įranga) duomenų baze. Papildoma informacija, susijusi su perkėlimo procesu, pavyzdžiui, numerio perkėlimo istorija, taip pat laikoma NPAS. Priede A prie darbų ataskaitos numatyta, kad T. pateikia UAB „M.“ būtiną Numerio perkėlimo taikomosios programos (NPC) programinę įrangą, reikalingą UAB „M.“ siekiant aptarnauti viešąjį fiksuotojo telefono ryšio tinklą ir viešąjį mobiliojo telefono ryšio tinklą, fiksuotojo, mobiliojo, geografinio ir negeografinio telefono numerių perkėlimas bus pilnai palaikomas su NPC įrodytu sprendimu, NPAS turės galimybę laikyti informaciją apie visus telefono numerius, priskirtus viešojo telefono ryšio tinklo operatoriams ir viešojo telefono ryšio paslaugų teikėjams (t. 38, b. l. 154-188, t. 39, b. l. 1-7).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo D. R. (duomenys neskelbtini) reikalavimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šiuo reikalavimu UAB „M.“ ir A. M. yra prašoma pateikti UAB “M.” naudojamą programinę įrangą – kodą, gautą iš „S.” pagal sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterinėje laikmenoje arba sudaryti sąlygas FNTT pareigūnams apžiūrėti šią programinę įrangą (t. 24, b. l. 26).

Iš advokato T. M. (duomenys neskelbtini)atsakymo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjui D. R. į (duomenys neskelbtini) reikalavimą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog UAB “M.” negalės pateikti (duomenys neskelbtini) reikalavime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą UAB “M.” naudojamą programinę įrangą – kodą, gautą iš „S.” pagal sudarytą sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterinėje laikmenoje arba sudaryti sąlygas FNTT pareigūnams apžiūrėti šią programinę įrangą. Šiame rašte nurodyta, kad pasibaigus UAB “M.” ir “T.” sutarčiai, šios sutarties 10.3 punkte buvo numatyta sunaikinti arba grąžinti “T.” visą licencijuotą programinę įrangą, įskaitant visas pilnai ir/arba iš dalies darytas kopijas ir raštu patvirtinti “T.” sunaikinimą ir/ar grąžinimą. Dėl tos priežasties, kad sistema veikė virtualių serverių aplinkoje ir dėl to buvo neįmanoma nustatyti, kuriose konkrečiai laikmenose buvo “T.” licencijuota programinė įranga, UAB „M.“ įvykdė minėtą sutarties punktą, sunaikindama visas sistemos laikmenas, Tuo pačiu, kaip numatyta sutartyje, buvo sunaikinta visas sistemos programinė įranga kartu su duomenimis. Sunaikinimą atliko specializuota duomenų atstatymo ir naikinimo įmonė „M.“. Rašte pažymima, kad UAB „M.“ savanoriškai yra pateikusi minėtą įrangos kodą (popieriniame variante, kadangi kitos galimybės nėra ir negali būti) būtent tam, kad būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės (t. 24, b. l. 27). Iš prie šio rašto pridėtos „M.“ PVM sąskaitos-faktūros (serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad „M.“ išrašė šią PVM sąskaitą-faktūrą UAB „M.“ už fizinį laikmenų (serijiniai numeriai nurodyti) sunaikinimą (t. 24, b. l. 28-29).

Iš O. filialo (duomenys neskelbtini) rašto ir jo priedų nustatyta, kad UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) iš O. filialo pirko O. technologinių produktų licencijas su techninio aptarnavimo ir atnaujinimo paslaugomis 12 mėnesių laikotarpiui (t. 25, b. l. 2-75).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014-03-26 liudytojas V. R. nurodė, kad jis dirba „O.“ nuo 2005-07-25 iki dabar. Įmonės veiklos sfera yra (duomenys neskelbtini) sprendimai, susiję su programinės ir techninės įrangos kūrimu bei palaikymu, pagrinde verslo klientams. Programinė įranga yra plataus spektro, tai tokios kompiuterinės programos kaip operacinės sistemos, duomenų bazės įvairios valdymo programos ir kt. Taip pat jų atnaujinimas, palaikymas, priežiūra ir visa kas su tuo susiję. Nuo 2005-07-25 iki 2013-05-19 jis dirbo technologijų pardavimo atstovu, o nuo 2013-05-20 yra paskirtas įmonės direktoriumi – partnerių vadovu (duomenys neskelbtini). Jo darbo specifika dirbant technologijų pardavimo atstovu buvo produktų pardavimas klientams, konsultavimas. Tuo pat metu įmonėje dirbo ir kiti darbuotojai, kurie taip pat atlikdavo tokias pat darbo funkcijas kaip ir jis. Tapęs įmonės direktoriumi, jis pradėjo dirbti ir su partneriais, bet taip pat bendrauja ir su klientais. Uždavus klausimą apie sandorius tarp „O.“ ir UAB „M.“, susijusius su programine įranga, bei sutarčių objektų ypatybes ir kaip asmeniškai jis su tuo susijęs, paaiškino, kad 2006 metų pradžioje į „O.“ kreipėsi UAB „M.“ atstovas, ar tai buvo direktorius A. M. jis dabar pasakyti negali, nes neatsimena, dėl programinės įrangos įsigijimo. Paaiškino, kad UAB „M.“ atstovas kreipėsi galimai elektroniniu paštu. Kadangi tuo metu įmonėje dirbo su klientais, tai su atstovu bendravo jis asmeniškai. Kelis kartus su atstovu bendravo telefonu, bet asmeniškai nebuvo susitikę. UAB „M.“ atstovas pageidavo įsigyti „Duomenų bazių valdymo sistemos 4 vnt. procesoriaus tipo licencijas su telkinio opcija (sinchronizavimas, realaus laiko klasterizavimas, resursų apjungimas)“ su techninio palaikymo ir atnaujinimų paslaugomis 12 mėnesių, be diegimo ir konsultacinių paslaugų. Techninės įrangos įsigyti nepageidavo. Užsakymo dokumentas (O.) bei Licencinė sutartis (O.) elektroniniu paštu galimai buvo nusiųsta A. M. ar kitam UAB „M.“ atstovui, dabar tiksliai pasakyti negali, nes neatsimena. Tada iš UAB „M.“ atstovo faksu gavo A. M. pasirašytą dokumentą, o iš jo įmonės pusės pasirašė „O.“ (duomenys neskelbtini) T. J., kuris tuo metu turėjo teisę pasirašyti tokias sutartis. Sutarties suma buvo 710 273,29 litų. Liudytojas su UAB „M.“ atstovu bendravo tik el. paštu ir telefonu, iš jo gaudavo laiškus bei siųsdavo jam dokumentus. Jo žiniomis, iš jo įmonės niekas nevažiavo į UAB „M.“ ofisą ar dar kitą vietą įdiegti programinės įrangos, tai atliko patys UAB „M.“ ar dar kiti asmenys, apie kuriuos jis nežino. Kažkas iš jo įmonės kolegų galėjo konsultuoti telefonu UAB „M.“ atstovus dėl programinės įrangos techninių bei kitų panaudojimo galimybių. Pasibaigus sutarčiai, UAB „M.“ nebeatnaujino sutarties ir nebeįsigijo nei naujų produktų, nei tos pačios programinės įrangos atnaujinimo. Paaiškina, kad minėtos O. programinės įrangos naudojimui ir veikimui techninio palaikymo ir atnaujinimo paslauga nebūtina ir neprivaloma, nes tą programinė įranga veiks. Uždavus klausimą apie (duomenys neskelbtini) „O.“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) FNTT pateiktus dokumentus, susijusius su sandoriais tarp „O.“ ir UAB „M.“, paaiškino, kad „O.“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė šiuos dokumentus: Užsakymo dokumentą ir Licencinę sutartį (apie kurias jis jau paaiškino), įmonės elektroninio pašto išrašus apie įmonės vidinius susirašinėjimus dėl nuolaidos suteikimo UAB „M.“ jai įsigyjant minėtus produktus, 4 PVM sąskaitos – faktūros, išrašytos (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ už programinę įrangą ir jos atnaujinimą, išrašas iš O. įmonės vidinių sistemų apie Užsakymo dokumente nurodyto kliento – UAB „M.“ kontaktinius duomenis, apmokėjimo sąlygas, techninio palaikymo ir atnaujinimo galiojimo datą bei kainodaros informacija tik išskirtinai įmonės vidiniam naudojimui ir kontrolei, kurie klientui nepateikiami. Aprašymas papildomai nuolaidai suteikti (Approval request from the Baltics) – tai yra įmonės vidinis dokumentas, kuriame yra anketos formoje surinkta informacija apie klientą UAB „M.“, o būtent trumpas programinės įrangos O. duomenų bazių valdymo sistemos (O.) ir taikomosios programinės įrangos T. numerių perkeliamumo valdymo sistemos (T.) funkcionalumas, architektūra ir panaudojimo scenarijus arba galimybės – Lietuvos telekomunikacijų bendrovių numerių perkeliamumo paslaugai atlikti (t. 62, b. l. 131-133).

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. R. nurodė, kad jis nuo 2005 m. liepos 27 d. dirbo kompanijoje „O.“ filiale, buvo atsakingas už klientų aptarnavimą. Tarp įmonės klientų buvo įmonė UAB „M.“, darė užsakymus iš „O.“, tačiau datų ir kiek užsakymų UAB „M.“ pateikė liudytojas neprisiminė. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 62, b. l. 131-133, 134 - 135), liudytojas nurodė, kad jis šiuos savo parodymus patvirtina. Liudytojas paaiškino, kad sutartis su UAB „M.“ buvo dėl „O.“ technologijų produktų licencijų. Liudytojas paaiškino, kad licencija su opcija yra licencija „O.“, kuri gamino programinę įrangą, tam, kad ją klientas galėtų naudoti. „O.“ pardavinėja licenciją. Licencija - tai yra sutartis, kuri apibrėžia taisykles kaip galima naudoti programinę įrangą. Yra įvairūs produktai, kiekvienas produktas turi savo funkcijas, kurias atlieka. Klientas, norėdamas įsigyti „O.“ produktus, turi įsigyti iš „O.“ programinės įrangos licenciją. Liudytojas nurodė, kad įmonė, kurioje jis dirbo, sutartinių santykių su „S.“ ir kitomis S. įmonėmis neturėjo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. V. nurodė, kad jis nuo 2016 m. kovo mėnesio dirba UAB „D.“, kurios veiklos sritis yra duomenų centrų ir duomenų perdavimo paslaugos. Liudytojas paaiškino, kad UAB „M.“ buvo UAB „D.“ klientas iki 2016 metų, UAB „D.“ turėjo jiems teikti lokacijos paslaugas arba duomenų centrų paslaugas (liudytojui dirbant UAB „D.“, sandoriai su UAB „M.“ nebuvo sudaryti). Liudytojas paaiškino, jog UAB „D.“ valdo duomenų centrus, juose užtikrina tam tikrą palankią aplinką nepertraukiamai veikti kompiuterinei įrangai, yra teikiamas nuolatinis elektros maitinimas, patalpų kondicionavimas, prijungimas prie interneto arba sujungimas su kitais klientais. Pasirašius sutartį, klientas talpinti serveriams gauna spintą. Patalpinta įranga prijungiama į du nepertraukiamus elektros maitinimo šaltinius. UAB „D.“ rūpinasi ta aplinka, kad kompiuterinė įranga veiktų nepertraukiamai palankioje aplinkoje. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 62, b. l. 137-138), liudytojas nurodė, kad jis šiuos parodymus patvirtina. Liudytojas paaiškino, jog lokacijos paslaugos yra, tai, kad galimai UAB „M.“ UAB „D.“ duomenų centre, (duomenys neskelbtini), laikė savo įrangą. Liudytojas nurodė, kad fizinė spinta yra vieta, kur klientas atsiveža savo įrangą, pastato, uždaromos durys, viena puse paduodamas vėsus oras, o kita puse išpučiamas karštas oras, tokiu būdu įranga sėkmingai funkcionuoja nepertraukiamai apie 5 metus. Interneto paslauga buvo suteikta, vadinasi klientas užsakė savo įrangos prijungimą prie interneto. Nuo 2007 metų pabaigos naudojimosi resursais paslauga, tikėtina tai buvo diskas, kuris buvo išnuomotas klientui talpinti duomenis. Jungiamojo kabelio paslauga tarp nuomojamų spintų – klientas užsakė dvi spintas sujungti fiziniu jungiamuoju kabeliu. Liudytojas teigė, kad kokius duomenis UAB „M.“ laikė savo serveriuose UAB „D.“ nežino.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-15 liudytojas V. V. nurodė, jog jis nuo 2016-03-14 dirba UAB „D.“ pardavimų skyriaus vadovu. Įmonės veiklos sfera yra duomenų centrų ir duomenų perdavimo paslaugų teikimas. Įmonė suteikia galimybę klientams talpinti savo įrangą (serverius, duomenų saugyklas ir kitą ryšio įrangą) specialiai tam skirtose patalpose, kuriose yra užtikrinamas nepertraukiamas elektros energijos, duomenų perdavimo, tame tarpe ir prieigos prie interneto, kondicionavimo, tiekimas. Klientui suteikiama vieta (serverių spintoje arba visa spinta), kurioje jis gali talpinti minėtą įrangą. Jo veiklos pobūdis yra naujų klientų paieška, derybos, esamų klientų palaikymas, sutarčių sudarymas ir t.t. Uždavus klausimą apie sandorius tarp UAB „D.“ ir UAB „M.“ bei sutarčių objektų ypatybes ir kaip asmeniškai jis su tuo susijęs, paaiškino, kad jis asmeniškai nėra susijęs su minėtu sandoriu tarp UAB „D.“ ir UAB „M.“, nes pastaroji įmonė (duomenys neskelbtini) nutraukė sutartis su UAB „D.“, o jis pradėjo dirbti tik nuo 2016-03-14, todėl tiesiogiai su šiuo klientu jam asmeniškai bendrauti neteko. Apie UAB „D.“ ir UAB „M.“ sutarčių objektų ypatybes gali paaiškinti iš esančių jo įmonėje dokumentų, kurie taip pat buvo pateikti FNTT pagal reikalavimą, o būtent, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp AB „L.“ ir UAB „M.“ dėl techninių plotų nuomos paslaugų. Peržiūrėjęs minėtus dokumentus, liudytojas paaiškino, kad UAB „M.“ buvo suteiktos šios paslaugos: duomenų centrų nuomos paslauga (viena tarnybinių stočių spinta, patalpoje (duomenys neskelbtini), spintos Nr. (duomenys neskelbtini), vėliau išnuomota dar viena spinta, patalpoje (duomenys neskelbtini), spintos Nr. (duomenys neskelbtini)), interneto paslauga, nuo (duomenys neskelbtini) naudojimosi duomenų masyvo resursais paslauga (250 GB talpos), jungiamojo kabelio paslauga tarp kliento nuomojamų spintų. Tikėtina, kad UAB „M.“ klientai patys užsakinėjo jungiamojo kabelio paslaugas prisijungimui prie UAB „M.“ įrangos, todėl UAB „M.“ daugiau nėra sudariusi jokių jungiamojo kabelio paslaugų užsakymų. Peržiūrėjęs minėtą sutartį, liudytojas paaiškino, kad jos punkte 6.4. numatyta, kad „paslaugų teikėjas nekontroliuoja ir neturi jokios įtakos informacijai, perduodamai naudojantis šia sutartimi teikiamoms paslaugoms, todėl nėra atsakingas už informacijos turinį“, tokiu būdu jam nėra žinoma, kokią programinę įrangą UAB „M.“ naudojo. Liudytojas paaiškino, kad sutartis buvo sudaryta tarp UAB „M.“ ir AB „L.“, kuri vėliau atskyrė duomenų centrų ir duomenų perdavimo verslą į atskirą juridinį asmenį, kurio pavadinimai keitėsi kelis kartus ir paskutinis yra UAB „D.“. Pažymėtina, kad veiklos pobūdis iš esmės nesikeitė ir su šia veikla susijusios AB „L.“ teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „D.“. Peržiūrėjus pateiktą dokumentą: „UAB D. pardavimų įmonei UAB „M.“ registras“ paaiškina, kad tai UAB „M.“ apmokėjimai padaryti už kiekvieną mėnesį suteiktas bendras paslaugas, įmokų dydžiai svyravo priklausomai nuo tuo metu užsakytų paslaugų pobūdžio ir apimties. Peržiūrėjęs dokumentą - „Kliento atstovo(ų) įėjimo į AB „L.“ patalpas įrenginius montuoti ir prižiūrėti taisyklės“, liudytojas paaiškino, kad jų 3 punktas numato, jog klientas privalo pateikti sąrašą asmenų, kurie gali patekti į patalpos. Toks sąrašas yra, tačiau prie šių dokumentų nebuvo pateiktas (t. 62, b. l. 137-138).

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. K. paaiškino, kad praeityje ji buvo „B.“ mobiliojo ryšio operatoriaus darbuotoja, „B.“ mokėdavo didelius mokesčius už numerių perkėlimo paslaugą ir didžioji dalis buvo skiriama UAB „M.“. Kadangi tas mokestis buvo pakankamai didelis, operatoriai siekė jį sumažinti, nepavykus deryboms, (duomenys neskelbtini) įsteigė bendrą savo įstaigą VŠĮ „N.“. VŠĮ „N.“ įsteigimo tikslas buvo sumažinti numerio perkėlimo kaštus operatoriams. Šios įstaigos vadove liudytoja buvo nuo 2014-2016 metų, vėliau vadovų kadencijos keitėsi, minėtai įstaigai vadovavo skirtingo operatoriaus atstovai. Operatoriai su UAB „M.“ iš pradžių mėgino tartis dėl paslaugos kainų sumažinimo, bet nepavyko derybos, todėl patys per VŠĮ „N.“ dalyvavo paskelbtame konkurse dėl numerių perkėlimo. VŠĮ „N.“ šį konkursą (duomenys neskelbtini) laimėjo ir vėliau perėmė paslaugų teikimą iš UAB „M.“. Dėl to paslauga atpigo 25 kartus ir pasikeitus konkurso laimėtojui operatoriui tapo 5 lito centai. VŠĮ „N.“ pradėjo teikti numerio perkėlimo paslaugą nuo (duomenys neskelbtini), o per (duomenys neskelbtini) vykdė derinimo darbus. Liudytoja nurodė, kad duomenų perėmimas iš UAB „M.“ buvo vykdomas iš centrinės duomenų bazės, techninius duomenis perėmė VŠĮ „N.“ subrangovas UAB „M.“. UAB „M.“ subrangovu pasirinkta todėl, kad ji turėjo patirtį, galėjo užtikrinti paslaugos teikimą. Techninę įrangą turėjo užtikrinti subrangovas UAB „M.“. Dėl duomenų perėmimo buvo susitarta su UAB „M.“. Visus duomenis iš UAB „M.“ perėmė UAB „M.“ į savo duombazę. UAB „M.“ naudoja „N.“ duomenų bazę, jie šią duomenų bazę sukūrė patys, šita pati sistema buvo naudojama ir kitose šalyse. Liudytoja nurodė, kad už numerio perkėlimą iki tol operatoriai mokėjo 1 Lt per metus už vieną numerį, o kai VŠĮ „N.“ laimėjo konkursą, šis mokestis buvo sumažintas iki 5 lito centų. 5 lito centus operatorius mokėjo VŠĮ „N.“. Apie 80 ar 90 % VŠĮ „N.“ atiduodavo UAB „M.“ už techninį paslaugos teikimą, o VŠĮ „N.“ likdavo minimali dalis. Liudytoja paaiškino, kad visa centrinė duomenų bazė, susijusi su numeriais, buvo perkelta iš UAB „M.“ į UAB „M.“ duomenų bazes, techninė įranga, buhalteriniai duomenys iš UAB „M.“ nebuvo perimami.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. K. nurodė, kad VšĮ „N.“ buvo sukurta Lietuvoje veikiančių fiksuotojo ir judriojo ryšio operatorių iniciatyva, siekiant pavesti šiai įmonei vykdyti numerio perkėlimo iš vieno operatoriaus į kitą funkcijas. Liudytoja paaiškino, kad iki 2015 metų pabaigos šią funkciją atlikinėjo UAB „M.“, todėl (duomenys neskelbtini) T., AB, UAB „O.“, UAB „T.“ ir UAB „B.“ priėmė sprendimą sukurti VŠĮ „N.“ ir dalyvauti (duomenys neskelbtini) tarnybos paskelbtame konkurse dėl numerių perkėlimo operatoriaus pasirinkimo. VŠĮ „N.“ dalyvavo minėtame konkurse ir laimėjusi šį konkursą nuo (duomenys neskelbtini) administruoja Lietuvos fiksuotojo ir judriojo ryšio operatorių numerių perkėlimą iš vieno tinklo į kitą. Šios įmonės steigėjai yra susitarę, kad šios įmonės vadovas bus skiriamas vieneriems metams paeiliui iš kiekvieno operatoriaus darbuotojų. Ji nuo 2014-09-10 iki dabar dirba VŠĮ „N.“ direktore. Paaiškina, kad UAB „O.“ neskyrė savo darbuotojo vadovauti įmonei, todėl ji liko dar vieneriems metams vadovauti šiai įmonei. Kadangi VŠĮ „N.“ dirba tik vienas darbuotojas, t. y. direktorė, tai techninį numerių perkėlimo darbą atlieka VŠĮ „N.“ subrangovas – Lietuvos įmonė UAB „M.“. Ši įmonė kaip subrangovas buvo pasirinkta visų fiksuotojo ir judriojo ryšio operatorių iniciatyva, atlikus rinkos tyrimą ir nustačius geriausią šios srities veiklos įmonę. Uždavus klausimą kaip buvo atliekamas numerių perkėlimo sistemos perėmimas iš UAB „M.“ į VŠĮ „N.“ dispoziciją, o būtent iš kokių serverių į kokius buvo perkelta informacija, kaip buvo suderinta UAB „M.“ naudota programinė įranga su VŠĮ „N.“ naudojama programine įranga bei kas šiuo metu atlieka numerių perkėlimo sistemos techninę priežiūrą bei ją administruoja, paaiškino, kad ji asmeniškai visų techninių perėmimo klausimų ir niuansų nežino, nes techninius dalykus derino ir atliko UAB „M.“ darbuotojai, konkrečiau projektų vadovas A. Š., kuris buvo vienas iš pagrindinių atsakingų asmenų dėl minėtos sistemos perėmimo iš UAB „M.“. Kiek ji žino, 2015 metų vasarą buvo pradėti derinti derinimo darbai, jau rudenį buvo perkelti telefono numerių istoriniai duomenys iš UAB „M.“ duomenų bazių į UAB „M.“ duomenų bazes. Likusieji reikalingi duomenys buvo perkelti likus 3 dienoms iki 2016-01-01 bei nuo šios dienos numerių perkėlimo sistema startavo palaikoma UAB „M.“ serverių ir programinės įrangos. Kaip minėjo apie programinės įrangos suderinamumą konkrečiau paaiškinti negali, nes tai yra techniniai dalykai ir tai turėtų paaiškinti A. Š.. Nuo 2016 metų pradžios numerių perkėlimo sistemą administruoja VŠĮ „N.“, o techniškai aptarnauja ir vykdo priežiūrą UAB „M.“. Uždavus klausimą apie šiuo metu VŠĮ „N.“ naudojamą numerių perkėlimo programinę įrangą, o būtent kokio sudėtingumo ji yra, kas ją sukūrė arba iš kur ji įsigyta, kokia jos kaina ir kokia palaikymo (programinio atnaujinimo ir pan.) bei priežiūros kaina kas mėnesį ar kas metus, paaiškino, kad UAB „M.“ vykdydamas numerių perkėlimą savo kompiuterinėje technikoje naudoja programinę įrangą – sistemą „N.“, kuri yra sukurta tos pačios įmonės darbuotojų. Ši programinė įranga yra sukurta ne specialiai šiam projektui, o žymiai anksčiau, kadangi UAB „M.“ ją naudoja numerių perkėlimui ir kitose pasaulio šalyse, apie konkrečias šalis ir aplinkybes reikėtų pasiteirauti pačių UAB „M.“ darbuotojų. Šios programinės įrangos sukūrimo kaštai, jos atnaujinimo kaštai ir pan. yra UAB „M.“ įmonės vidinis reikalas. Paaiškina, kad pagal VŠĮ „N.“ laimėto konkurso sąlygas už vieno numerio perkėlimą operatorius moka 5 litų centus, t. y. 0,01448 euro per metus VŠĮ „N.“, kuri pasilieka apie 10 % šios sumos, o likusius apie 90 % sumoka subrangovui UAB „M.“ – 0,0131 euro už vieną numerį. Daugiau jokių mokesčių už programinę įrangą ar jos atnaujinimo nei operatoriai įmonei VŠĮ „N.“, nei pati įmonė VŠĮ „N.“ įmonei UAB „M.“ nemoka. Jeigu veiklos eigoje iškyla būtinybė atlikti kokius nors darbus, kurie nėra numatyti minėtoje numerių perkėlimo sutartyje, tai už tai operatoriai apmoka atskirai pagal susitarimą VŠĮ „N.“, o pastaroji sumoka UAB „M.“ ir tai nėra tiesiogiai susiję su numerių perkėlimo metiniu mokesčiu. Kaip pavyzdžiui gali paaiškinti, kad už 2016 metų vasario mėnesį VŠĮ „N.“ už operatoriams paskirtus 7 876 558 numerius sumokėjo UAB „M.“ 8 598,58 Eur be PVM (t. 62, b. l. 23-25).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Š. paaiškino, kad jis dirbo UAB „M.“. VŠĮ „N.“ ir UAB „M.“ laimėjo viešąjį konkursą dėl numerio perkėlimo centrinės duomenų perkėlimo bazės administravimo. Tuo metu liudytojas ėjo projekto vadovo pareigas, turėjo perimti visą duomenų bazės administravimą, visus joje esančius duomenis pagal vidaus reikalavimus. Tai vyko 2015-2016 metais. Liudytojas nurodė, kad dalyvaujant minėtame konkurse VŠĮ „N.“ buvo didžiausių Lietuvos operatorių įsteigta viešoji įstaiga, kuri įsisteigusi ieškojo partnerių arba įmonės, kuri galėtų techniškai įgyvendinti minėtą projektą ir kreipėsi į UAB „M.“. UAB „M.“ turėjo patirtį kitose šalyse. UAB „M.“ ir VŠĮ „N.“ susitarė dėl partnerystės ir dalyvavimo minėtame viešame konkurse, UAB „M.“ buvo iš dalies kaip subrangovas, bet labiau UAB „M.“ ir VŠĮ „N.“ buvo partneriai. UAB „M.“ atliko „N.“ techninę dalį. UAB „M.“ naudojo N. duomenų bazę, UAB „M.“ jau turėjo šią įrangą, ji buvo įdiegta trijose šalyse. Įranga buvo sukurta UAB „M.“. UAB „M.“ suteikiamos paslaugos turinį sudarė: numerio perkėlimo centrinė duomenų bazė, kuri yra kaip numerio perkėlimo „širdis“, per kurią bendrauja mobilaus ryšio ir fiksuoto ryšio operatoriai. Ta bazė yra šaltinis, kuris pasako, pas kurį operatorių yra tam tikras numeris. Taip pat ji atlieka numerių patikrinimą, ar numeris priklauso tam tikram operatoriui. Yra eilė taisyklių, kurios pasako gali būti numeris perkeliamas, ar negali būti perkeliamas. Įmonė, kurioje liudytojas dirbo, turėjo reikalavimą perimti visą duomenų bazę ir visus duomenis, todėl liudytojas bendravo su UAB „M.“ atstovu, galimai vardu R., susitarė dėl duomenų, kurių reikia, suderino ir 2016 metų pabaigoje gruodžio 28 d. ar 29 d. gavo tuos duomenis. Duomenys buvo perkelti, tai dideli exeliniai failai su duomenimis, lentelė su duomenimis, kurias UAB „M.“ eksportavo iš savo duomenų bazės, o UAB „M.“ importavo. Šiuose failuose matoma įsigaliojimo data, iš kokio aparato, kiek kartų buvo numeris perkeltas, kokia komunikacija tarp operatorių vyko. Failai buvo patalpinti serveryje ir UAB „M.“ tiesiog juos parsisiuntė ir įkėlė į savo duomenų bazę. Liudytojas nurodė, kad iš UAB „M.“ UAB „M.“ dokumentų neperėmė, taip pat neperėmė jokios programinės įrangos, perėmė tik duomenis. Kai UAB „M.“ perėmė iš UAB „M.“ visus duomenis, daugiau kontaktų su UAB „M.“ ir jų atstovais nebuvo. Liudytojas nurodė, kad jis nematė UAB „M.“ numerių perkėlimui naudotos kompiuterinės įrangos, nežino, kur buvo UAB „M.“ serveriai. Liudytojas paaiškino, kad VŠĮ „N.“ įkainiai tuo metu buvo apie 5 lito centai už kiekvieną paskirtą numerį, jeigu yra paskirtų 6 000 000 numerių, daugino šitą skaičių iš 5 lito centų ir tokia buvo metinė duomenų bazės administravimo kaina.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. 2016-04-29 vykusios apklausos metu nurodė, kad jis dirbo UAB „M.“ nuo 2015-05-18 iki 2016-01-04 projektų vadovu, konkrečiau jis vadovavo vienam projektui – numerio perkėlimo centrinės duomenų bazės sukūrimui ir įdiegimui Lietuvoje veikiančių fiksuotojo ir judriojo ryšio operatorių numerių administravimui. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ sudarė sutartį su VšĮ „N.“ dėl techninio minėtos duomenų bazės aptarnavimo. Tais pačiais metais VšĮ „N.“ dalyvavo (duomenys neskelbtini) tarnybos paskelbtame konkurse dėl minėtos numerių perkėlimo centrinės duomenų bazės administravimo kaip rangovas, o UAB „M.“ kaip jos subrangovas. VšĮ „N.“ laimėjus konkursą buvo pradėtas duomenų bazės techninis diegimas, nes pagal konkurso sąlygas ji turėjo pradėti veikti nuo 2016 metų pradžios. Uždavus klausimą, kaip buvo atliekamas numerių perkėlimo sistemos perėmimas iš UAB „M.“ į VŠĮ „N.“ dispoziciją, o būtent iš kokių serverių į kokius buvo perkelta informacija, kaip buvo suderinta UAB „M.“ naudota programinė įranga su VŠĮ „N.“ naudojama programine įranga bei kas šiuo metu atlieka numerių perkėlimo sistemos techninę priežiūrą bei ją administruoja, paaiškino, kad ... perimant duomenis – informaciją apie Lietuvoje veikiančius fiksuotojo ir judriojo ryšio telefono numerius iš UAB „M.“ į UAB „M.“ serverius jis bendravo su UAB „M.“ atstovu. Jis su juo buvo kelis kartus susitikęs aptarti techninius klausimus ir toliau bendraudavo tiek telefonu, tiek elektroniniu paštu. Bendravimas vyko viso jo darbo UAB „M.“ laikotarpiu, t. y. nuo sistemos derinimo iki jo paleidimo. Iš UAB „M.“ buvo gauti failai „CSV“ (coma-separated value) formatu. Tai dalies duomenų bazės informacijos eksportavimas į kitą laikmeną. Tokių failų buvo keletą kai kurie iš jų buvo nemažos apimties, todėl elektroniniu paštu juos atsiųsti nebuvo įmanoma, todėl UAB „M.“ atstovas siuntė internetines nuorodas (pvz.: (duomenys neskelbtini) ar panašiai), kurias panaudojus buvo galima atsisiųsti minėtus didelės apimties CSV failus. Apie tai kur buvo UAB „M.“ serveriai, kuriuose buvo laikoma minėta informacija, jis nieko nežino, nes jam UAB „M.“ atstovas nesakė, o jis jo neklausė, nes nebuvo poreikio, kadangi visą informaciją gaudavo internetu ir el. paštu. Apie UAB „M.“ naudotą kompiuterinę programinę įrangą, susijusią su numerių perkėlimo tvarkymu, nieko pasakyti negali, nes nežino, kadangi, kaip minėjo, nėra matęs nei jų serverių, nei kompiuterių, o iš eksportuotų CSV failų apie tai spręsti neįmanoma, nes įvairios programos gali naudoti CSV failus arba konvertuoti duomenis į CSV failus, kas mano buvo padaryta ir perduota UAB „M.“. Nuo 2016 metų pradžios numerių perkėlimo sistemą administruoja VŠĮ „N.“, o techniškai aptarnauja ir vykdo priežiūrą UAB „M.“ (t. 62, b. l.27-28). Liudytojas A. Š. 2016-05-17 papildomos apklausos metu nurodė, jog UAB „M.“ bendradarbiaujant su VŠĮ „N.“ dėl (duomenys neskelbtini) tarnybos skelbiamo konkurso Lietuvos judriojo ir fiksuoto ryšio operatorių numerių perkėlimo administravimo konkurso, priėmė sprendimą dalyvauti tame konkurse ir sukurti kompiuterinę programinę įrangą, reikalingą numerio perkėlimo procesams administruoti. Šiuo tikslu UAB „M.“ nuo 2014 metų vidurio pradėjo kurti numerių perkėlimui naudojamą kompiuterinę programinę įrangą – sistemą „N.“, skirtą Lietuvos rinkai. Ši programinė įranga buvo sukurta UAB „M.“ darbuotojų, o būtent prie jos kūrimo prisidėjo programuotojai, programinės įrangos architektas, programinės įrangos analitikas, duomenų bazių specialistas, tinklo įrangos specialistas, techninės įrangos specialistas bei projekto vadovas. Šie darbuotojai vidutiniškai šios programinės įrangos kūrimui skyrė apie 6800 darbo valandų bei papildomai penkių metų laikotarpiu planuojama skirti 1000 darbo valandų šios programinės įrangos atnaujinimui ir palaikymui. Vidutinė vienos darbo valandos kaina yra apie 50 eurų, kuriuos sudaro įmonės sąnaudos, darbo užmokestis be Pridėtinės vertės mokesčio. Taip pat papildomai šios programinės įrangos veikimui buvo įsigyta techninė įranga, trečiųjų šalių programinė įranga bei (duomenys neskelbtini) centrų paslaugos (mokama už jas kas mėnesį penkių metų laikotarpyje), kurių bendra vertė siekia apie 126 000 eurų be Pridėtinės vertės mokesčio. Tokiu būdu numerių perkėlimo įranga „N.“ maždaug kainuoja 6800 + 1000 = 7800 darbo valandų x 50 eurų = 390 000 eurų už darbą. 390 000 eurų už darbą + 126 000 eurų už techninę įrangą = 516 000 eurų be PVM ir 624 360 eurų su PVM. Lietuvoje yra maždaug 7,8 mln. telefono numerių kurių potencialų perkėlimą administruoja VŠĮ „N.“, o techninę dalį atlieka UAB „M.“. Per mėnesį UAB „M.“ gauna apie 8 600 Eur be PVM už minėtų telefono numerių administravimą, todėl šią sumą padauginus iš 60 mėn. (5 metai) gauname apie 516 000 eurų be PVM, kuri beveik tokia pat kaip ir programinės įrangos „N.“ sukūrimo, palaikymo ir administravimo penkių metų laikotarpiui. UAB „M.“ pelnas yra įskaičiuotas į darbuotojų valandinio apmokėjimo kainą (50 eurų) (t. 62, b. l. 29-30).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. nurodė, jis dirbo UAB „A.“ nuo 2003-07-17 iki 2012-03-15. Dalį laiko dirbo vadybininko, dalį įmonės direktoriaus pareigose. Įmonės veikla buvo įvairių teisinių formų, tame tarpe ir lengvatinio apmokestinimo įmonių užsienyje kūrimas bei kitų teisinių paslaugų teikimas. Nuo 2012-03-16 iki apklausos, vykusios 2016-05-19, jis dirbo „O.“, kurios veikla yra įvairių teisinių formų, tame tarpe ir lengvatinio apmokestinimo įmonių užsienyje kūrimas, vadybininku. Jis su I. K. susipažino apie 2009-2010 metus dirbdamas UAB „A.“. Ji ateidavo į jų įmonės biurą dėl įvairių teisinių klausimų, susijusių su įmonės „S.“, registruotos (duomenys neskelbtini) bei „S.“, registruotos (duomenys neskelbtini), veikla. Su A. M. bendravo nuo 2012 metų, jis pirmą kartą į jų biurą atėjo kartu su I. K., kuri paaiškino, kad A. M. yra jos vadovas. A. M. tvarkė „S.“, registruotos (duomenys neskelbtini), klausimus. Uždavus klausimą, ar jam yra žinomos užsienio kompanijos „S.“, „S.“, „S.“, „Z.“, „I.“, jų įsteigimo aplinkybės bei jas įsteigę asmenys, jei taip, tai prašant paaiškinti apie jų steigimo aplinkybes bei su jomis susijusius asmenis, jis paaiškino, kad jam žinomos yra tik „S.“ ir „S.“, kadangi jis yra susijęs su jų steigimu, apie „S.“ jis gali pasakyti, tik tiek, kad ją įsteigė jo kolega I. V., tačiau smulkiau apie aplinkybes jis nieko pasakyti negali, o tai galėtų paaiškinti jis pats, kitų įmonių pavadinimai jam nieko nesako ir apie jų steigimą ar kitas aplinkybes nieko pasakyti negali. 2006 m. į UAB „A.“ kreipėsi klientas, kurio vardo ir pavardės dabar neatsimena. Jis užsakė įmonės (duomenys neskelbtini) „S.“ registravimą. Dabar neprisimena, ar jis norėjo registruoti įmonę tokiu pavadinimu ar išsirinko jau įregistruotą įmonę iš sąrašo. Kokiam tikslui jam buvo reikalinga įmonė, jis (klientas) neinformavo arba jis to neprisimena. Šiai įmonei reikėjo banko sąskaitos, jis rekomendavo atidaryti sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) esančiame banke „B.“, supažindino klientą su šio banko atstovybės Lietuvoje darbuotoja, vardo ir pavardės neprisimena. Klientas, kiek žino, ten atidarė sąskaitą, nes vėliau kelis kartus bankui perdavė kliento įmonės dokumentus, kokius tiksliai – neprisimena, bet tikriausia tai buvo įmonės įgaliojimai valdyti bankinę sąskaitą. Apie 2009-2010 metus klientas atėjo į įmonės ofisą su I. K., pranešė, kad dėl didelio užimtumo neturi laiko toliau tvarkyti su įmone susijusių reikalų, todėl toliau visus užsakymus ir reikalus tvarkyti paveda I. K.. 2011 metais (duomenys neskelbtini) buvo pradėtos masiškai likviduoti įmonės nevykdančios veiklos ir neturinčios (duomenys neskelbtini) veikiančio biuro, todėl jis rekomendavo I. K. perkelti veiklą į kitą valstybę, susikurti naują įmonę (duomenys neskelbtini), kadangi ten tokių problemų su įmonėmis kaip (duomenys neskelbtini) nebuvo, o reikėjo nebrangios alternatyvos. Tada buvo sukurta įmonė „S.“, registruota (duomenys neskelbtini). Įmonės pavadinimas buvo perkeltas iš (duomenys neskelbtini) įmonės pavadinimo, nes registruojant nebuvo užimtas ir taip pageidavo klientė, keitėsi tik įmonės statusas iš (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini)). Tuo pačiu jai pageidaujant buvo atidaryta banko sąskaita esanti „A.“ banke (duomenys neskelbtini). Taip pat ši įmonė turėjo registruotą PVM mokėtojo statusą. (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“ (duomenys neskelbtini) buvo likviduota. Tvarkant „S.“ reikalus, kartais vienas, kartais su I. K. nuo 2011 m. pabaigos ar nuo 2012 m. pradžios atvykdavo ir A. M.. Liudytojas parodė, kad jam susidarė įspūdis, kad A. M. yra tikrasis „S.“ savininkas, o I. K. yra tik jo pavedimus vykdantis asmuo. 2012 m. užsienio įmonių aptarnavimą tęsė dirbdamas įmonėje „O.“, bet su I. K. ir A. M. bendravo mažai, nes „S.“ reikalų tvarkymu toliau užsiėmė jo bendradarbis I. V., jis tik matydavo, kad jie atvyksta pas juos į biurą. Nuo 2014 m. matydavo tik A. M., o I. K. atvykstant pas juos į biurą nebematė (t. 62, b. l. 121-122).

Teisiamajame posėdyje liudytojas I. V. nurodė, kad jis pažįsta A. M., kaip įmonės UAB „M.“ vadovą. UAB „A.“, kurios savininkas ir vadovas yra liudytojas, turėjo sutartį su UAB „M.“ dėl teisinių paslaugų teikimo. 2011-2014 metais į UAB „A.“ buvo kreipiamasi dėl įvairių (duomenys neskelbtini) valstybių mokestinių įstatymų paieškos atlikimo, informacijos kaip įsteigti įmonę, kaip pradėti verslą suteikimo. Pagrindinė UAB „A.“ veikla buvo teisinės konsultacijos, teisinių sutarčių ir įvairios sričių įmonės dokumentacijos ruošimas, o kita sritis, kadangi įmonė turėjo kontaktų su įvairių valstybių teisinių paslaugų įmonėmis, buvo procedūrų aprašymas, informacijos suteikimas apie tai, kaip įregistruoti įmonę kitose šalyse. Liudytojas pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu per apklausą daug tiksliau viską pasakė, dabar viską prasčiau prisimena. Teismui pagarsinus I. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (62 t. b. l. 32-36), liudytojas nurodė, kad jis šiuos parodymus patvirtina. Liudytojas paaiškino, kad nuo 2011-2012 m. liudytojas pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) įmonės „O.“ teisininku. Ši įmonė užsiima įmonių įvairiose pasaulio šalyse steigimu, aptarnavimu ir su tuo susijusiomis paslaugomis, o Lietuvos atstovybė aptarnavo klientus iš (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Į „O.“ ofisą kreipėsi (duomenys neskelbtini) teisininkai, su kuriais įmonė dirbo, kurie „O.“ motininės įmonės prašymu (duomenys neskelbtini) įregistruodavo klientams įmones bei jas aptarnaudavo, ir pasakė, kad pas juos atėjo teisėsaugos įstaigos patikrinimas, ir jie paprašė sužinoti kas yra įmonės „S.“ (liudytojas neprisiminė tikslaus šios įmonės pavadinimo) naudos gavėjas. Atitinkamai aiškinantis paaiškėjo, kad tikrasis tos įmonės naudos gavėjas buvo prieš kažkiek laiko pasikeitęs ir „O.“ apie tai neinformavo (duomenys neskelbtini) ofiso, dėl to (duomenys neskelbtini) ofisas buvo labai nepatenkintas, (duomenys neskelbtini) ofisas paskambino ar atsiuntė pranešimą el. paštu, kad juos apklausinėja, visas apklausas nufilmavo ir atsiuntė į Lietuvą. Praėjus gal metams, liudytoją iškvietė į apklausą FFNT. Liudytojas nurodė, kad jam yra žinoma (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „S.“, tačiau jis nurodė nepamenantis kokius veiksmus atlikdavo su įmone „S.“, nes „O.“ vien tik šitam regione aptarnavo nuo 800 – 900 klientų vienu metu. Liudytojas nurodė, kad jis dalyvavo išregistruojant (duomenys neskelbtini) esančią įmonę „S.“. Išregistravimas vyko taip, kad liudytojas informavo I. K.. Liudytojas informavo būtent I. K., nes greičiausiai centrinės įmonės duomenų bazėje buvo nurodyti tam tikri kontaktai asmenų, kuriuos reikia informuoti apie visus veiksmus, susijusius su ta įmone, jeigu buvo nurodytas el. pašto adresas arba telefonas I. K. arba A. M., dėl tos priežasties jie buvo informuojami. Liudytojas nurodė, kad jis neatsimena kieno užsakymu buvo įsteigta (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“. Liudytojas nurodė, kad aiškinant įmonės naudos gavėjo sąvoką, reikia atsižvelgti į tai, kad (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) teisė, asmuo, kuris įformintas kaip akcininkas, nebūtinai yra asmuo, kuris turi teisę gauti naudą iš tos įmonės. Įmonėje gali būti asmuo, kuris yra akcininkas, jis sudaro sutartį dėl nominalių paslaugų teikimo, kuriam yra paskirtos ribos, ką jis gali daryti. Sutartis yra sudaroma su tikruoju naudos gavėju, šioje sutartyje nustatomos ribos, ką gali daryti nominalus akcininkas ir direktorius savo nuožiūra, dažniausiai tokiose sutartyse būdavo numatoma, kad jis gali atlikti bet kokius veiksmus, gavęs tikrojo naudos gavėjo instrukcijas. Jeigu reikėdavo, kad įmonė pasirašytų kontraktą arba išduotų kažkokiam asmeniui įgaliojimą, nominalus direktorius prieš pasirašydamas dokumentą, visada turėdavo gauti naudos gavėjo rašytines instrukcijas, apie tai, kad jis neprieštarauja, kad toks sandoris turi vykti. Jis negali veikti visiškai savarankiškai, turi derinti ką daryti įmonės vardu su tikruoju naudos gavėju ir kitų dokumentų pagrindu. Tikrasis naudos gavėjas pagal sutartį gali bet kada duoti nurodymus, kad jis bet kada nori tapti akcininku, tokiu atveju nominalus akcininkas be išlygų privalo pasirašyti akcijų pirkimo sutartį ir perduoti visas nuosavybės teises naudos gavėjui. Įmonės naudos gavėjas priima tik lemiamus veiksmus, ir tai labai priklauso nuo jurisdikcijos. Ar įmonės naudos gavėjas atsispindi viešuose registruose, priklauso nuo valstybės, (duomenys neskelbtini) naudos gavėjų viešas registras buvo įvestas prieš 3-4 metus, iki to laiko įmonės naudos gavėjo viešuose registruose nesimatydavo. Liudytojas nurodė, kad „S.“ įmonės steigimą gali paaiškinti taip: įmonės „O.“ statusas Lietuvoje buvo atstovybė, ji čia pati nevykdė jokių steigimo paslaugų. Centrinė įmonė, centrinis ofisas buvo (duomenys neskelbtini), partnerių ofisai – (duomenys neskelbtini) ir kitose valstybėse. Atstovybės Lietuvoje funkcija buvo priimti iš kliento užsakymą, surinkti dokumentus, kurie yra reikalingi registravimo valstybei, kad atliktų įmonės registraciją (pavyzdžiui, pasas, gyvenamąją vietą patvirtinantis dokumentas, pažyma iš banko apie tai, kad asmuo, kuris steigia tą įmonę, turi asmeninę bankinę sąskaitą). Atstovybė Lietuvoje išsiųsdavo užsakymą priklausomai nuo to su kuo dirbo. Jeigu tai (duomenys neskelbtini), tada turėjo tiesiogiai bendrauti su (duomenys neskelbtini) ofisu ir el. paštu išsiųsdavo užsakymą, jie patikrindavo, ar toje valstybėje yra tinkamas įmonės pavadinimas, atsiųsdavo formas, kurias reikėjo pasirašyti, jeigu įmonės steigėjas būdavo fizinis asmuo, kuris yra tikrasis naudos gavėjas, jis pasirašydavo, pasirašytą formą išsiųsdavome paštu į (duomenys neskelbtini), jeigu tai būdavo nominalūs akcininkai, atitinkamai būdavo el. paštu formų ruošiniai išsiunčiami per centrinį ofisą į (duomenys neskelbtini), jie kai pasirašydavo, tada atitinkamai išsiųsdavo tiesiai į (duomenys neskelbtini). Toliau visą registracijos procedūrą, kaip tai fiziškai vyksta, darydavo (duomenys neskelbtini) ofisas, ir praėjus tam tikram laiko tarpui nuo to, kai jie gaudavo dokumentus, atstovybei atsiųsdavo nuskanuotą dokumentą, kad įmonė yra patvirtinta ir atitinkamai centrinio ofiso teisininkai suruošdavo visus įmonės dokumentus, direktoriaus įstatus, paskyrimą ir visą kitą, toliau atstovybė Lietuvoje nedalyvaudavo. Atstovybė Lietuvoje gaudavo paštą, kur ateina iš (duomenys neskelbtini) visi lietuvių įmonės vizuoti dokumentai ir, jeigu būdavo nuodojamasi nominalių akcininkų paslaugomis, iš (duomenys neskelbtini) ofiso atstovybei Lietuvoje ateidavo kita dalis dokumentų, ir atitinkamai atstovybė Lietuvoje pranešdavo klientui, kad dokumentų originalai gauti, gali ateiti paimti dokumentus.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-17 liudytojas I. V. nurodė, jog jis dirbo UAB „K.“ nuo 1998-03-09 iki 2007-01-05 teisininko, o vėliau įmonės direktoriaus pareigose. Įmonės veikla buvo įvairių teisinių formų, tarp jų ir lengvatinio apmokestinimo, įmonių užsienyje kūrimas bei su tuo susijusių teisinių paslaugų teikimas. Nuo 2011-09-02 iki 2016-05-17 jis dirba UAB „A.“, kurios veikla yra teisinės paslaugos, direktoriumi bei nuo 2012-03-16 iki 2016-05-17 dirba „O.“, kurios veikla yra įvairių teisinių formų, tame tarpe ir lengvatinio apmokestinimo įmonių užsienyje kūrimas, teisininku. Uždavus klausimą apie jo bendravimą su A. M., A. M. B. ir I. K., paaiškino, kad jis su I. K. susipažino 2012 metų pradžioje, tikslios dienos neatsimena, kuomet jis įsidarbino „O.“ ir ji ateidavo pas juos į ofisą dėl įvairių teisinių klausimų, susijusių su įmonės „S.“, registruotos (duomenys neskelbtini), veikla, taip pat su ja bendravo ir kaip su UAB „D.“ direktore ir UAB „M.“ atstove dėl užsakymų atlikti užsienio valstybių, daugiausia (duomenys neskelbtini) vietinių įmonių steigimo, apmokestinimo, mokestinės bazės bei įmonių veiklos įstatymų analizę. Jo įmonei atlikus tokias analizes, ataskaitas pateikdavo elektroniniu būdu I. K. bei gaudavo už tai atitinkamą atlyginimą. Taip pat ji atnešdavo dokumentus, susijusius su A. M. daromais užsienio įmonių registravimo užsakymais. Su A. M. pradėjo bendrauti nuo 2013 metų pradžios, jį atvedė I. K., kuri pristatė jį kaip jos vadovą ar viršininką. A. M. tvarkė „S.“, registruotos (duomenys neskelbtini), likvidavimo klausimus, „S.“ registruotos (duomenys neskelbtini) steigimo klausimus, taip pat tvarkė paslaugų užsakymus susijusius su UAB „M.“. Uždavus klausimą, ar liudytojui yra žinomos užsienio kompanijos „S.“, „S.“, „S.“, „Z.“ ir jų įsteigimo aplinkybės bei jas įsteigę asmenys, jei taip, tai prašant paaiškinti apie jų steigimo aplinkybes, bankines sąskaitas bei su jomis susijusius asmenis, paaiškino, kad jam yra žinomos įmonės „S.“, „S.“ ir „Z.“, o būtent, 2012 m. pradėjus dirbti įmonėje „O.“ jam buvo perduota aptarnauti įmonė „S.“, registruota (duomenys neskelbtini), veiklą vykdanti ir PVM kodą (duomenys neskelbtini) turinti įmonė. Pas juos yra išlikęs vienintelis „S.“ dokumentas – PVM registracijos pažymėjimo kopija, kurią prideda prie protokolo (Priedas Nr.1). Šios įmonės įgaliotu asmeniu buvo I. K., o kitu atstovu, kuris rūpindavosi šios įmonės reikalais – A. M., kurį jo bendradarbis A. S. jam nurodė, kaip galimą tikrąjį šios įmonės savininką, nors jo matytais dokumentais, faktas kas buvo tikrasis šios įmonės savininkais, niekada nebuvo pagrįstas. Patikslina savo ankstesnius apklausos parodymus, kad su I. K. ir A. M. buvo pažįstamas ir anksčiau, kai dirbo nuo 2011 m. įmonėje UAB „A.“. Kai jis pradėjo bendrauti su I. K., tai ji jam, kaip UAB „A.“ atstovui, perduodavo UAB „M.“, kurios vadovu buvo A. M., užsakymus atlikti užsienio valstybių, daugiausia (duomenys neskelbtini) vietinių įmonių steigimo, apmokestinimo, mokestinės bazės bei įmonių veiklos įstatymų analizę. UAB „A.“, atlikusi tokias analizes, pateikdavo ataskaitas elektroniniu būdu bei gaudavo už tai sutartą atlyginimą. Įprastai I. K. kreipdavosi kaip UAB „M.“ atstovė, kelis kartus kaip UAB „D.“ atstovė bei vieną kartą kaip (duomenys neskelbtini) registruotos įmonės „Z.“ atstovė. Įmonės „Z.“ užsakymas buvo vienintelis kartas, kai teko susidurti su šia įmone. Įmonės „Z.“ registravimo neatliko ir kas ją įregistravo ir vedė jos finansinę apskaitą, o taip pat kokią ji vykdė veiklą, nežino. Visi darbų atlikimo aktai ir sąskaitos faktūros, susijusios su atliktais darbais minėtoms įmonėms, yra UAB „A.“ buhalterijoje. Įmonės „S.“, registruotos (duomenys neskelbtini), reikalais teko rūpintis mažai, nes, kai pradėjo dirbti įmonėje „O.“, ši įmonė jau buvo veikianti, todėl įsiminė tik jos likvidavimo procedūra. 2013 m. pradžioje (duomenys neskelbtini) prasidėjo įmonių, kurios neturi pajamų šaltinių šalies teritorijoje ir neturi ten realiai veikiančio biuro, PVM mokėtojo statuso atiminėjimas. Jis, sužinojęs apie tai, pranešė I. K., nes žinojo tik tiek, kad minėta įmonė teikia kažkokias paslaugas įmonei, esančiai Lietuvoje. Tokiu būdu, jeigu būtų atimtas PVM mokėtojo kodas iš „S.“, tai sukeltų problemų klientui teikiant jos įmonės paslaugas kitoms Europos sąjungos valstybėse esantiems ūkiniams subjektams – tektų registruotis PVM mokėtoju kurioje nors kitoje ES valstybėje, o tokios paslaugos, kaip PVM mokėtojo kodo įregistravimo Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje, jie suteikti neturėjo galimybių. Tada I. K. pasakė, kad pasikonsultuos su A. M.. Vėliau I. K., o galbūt A. M., kuris iš jų, dabar tiksliai neprisimena, pareiškė pageidavimą įregistruoti įmonę su tokiu pat pavadinimu kurioje nors kitoje valstybėje. Patikrinę galimybes, jie pateikė pasiūlymą, kad tai įmanoma atlikti (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jie įsteigė įmonę „S.“ ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Šios įmonės išrašo iš registro kopiją prideda prie protokolo (Priedas Nr.2). Remiantis klientų pateiktomis instrukcijomis dėl įmonės registravimo, įmonės naudos gavėju buvo nurodyta I. K.. I. K. buvo išduodami ir šios įmonės įgaliojimai, pas juos išlikusi 2015 m. kovo 17 d. įgaliojimo kopija, kurią prideda prie protokolo (Priedas Nr.3). Šią informaciją pateikė ir jų partneriams (duomenys neskelbtini) – įmonei „A.”, kurios vadovu yra I. B.. 2013 m. pirmoje pusėje, pradėjus veikti įmonei „S.“, registruotoje (duomenys neskelbtini), iš A. M. gavo instrukcijas (duomenys neskelbtini) registruotą įmonę „S.“ likviduoti. „S.“ pateikė prašymą panaikinti PVM kodą, o PVM kodą panaikinus pateikė 2013 m. gegužės 23 d. prašymą likviduoti. Atlikus visas reikalingas procedūras, „S.“ buvo likviduota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „S.“ yra veikianti iki šio momento. Klientų prašymu 2013 m. gruodžio 13 d. ar 14 d. šios įmonės naudos gavėju buvo įformintas A. M.. Šis prašymas buvo pateiktas I. K. ir A. M. kartu atvykus pas juos į biurą. I. V. paruošė su tuo susijusius dokumentus, o jie pasirašė. Dėl didelio apkrovimo, kuris buvo dėl artėjančių švenčių, apie šį pasikeitimą (duomenys neskelbtini) agentus – įmonę „A.“ pamiršo informuoti ir apie tai jiems pranešė tik 2015 m. rugpjūčio 6 d., kai gavo iš jų konkretų užklausimą patikslinti, kas yra įmonės „S.“ naudos gavėjas. Tai patvirtinantį dokumentą pasirašė A. M. ir šį dokumentą persiuntė į (duomenys neskelbtini) agentams, dokumento kopiją prideda (Priedas Nr. 4). Tuo pačiu, steigiant šias įmones buvo užsakyta atlikti įmonės „S.“, registruotos (duomenys neskelbtini), akcininko pakeitimą ir „A.“ padaryti vieninteliu „S.“ akcininku. Iki to šioje įmonėje buvo nominalūs akcininkai (apie kuriuos informacija nėra išlikusi, todėl šį faktą patvirtinančių dokumentų pateikti negali), valdantys akcijas patikėjimo teise. 2013 m. gruodžio 13 d. ar 14 d. pranešė klientams, kad įmonė „A.“ jau įregistruota (duomenys neskelbtini) kaip „S.“ vienintelė akcininkė. Pakeitimo faktas matomas įmonės išraše iš registro, kurio kopiją prideda (Priedas Nr. 8). I. K. ir A. M. tą pačią dieną atvyko pas jį į biurą ir davė instrukcijas performinti „A..“ naudos gavėją ir vietoje I. K. naudos gavėju padaryti A. M.. Tai vyko kartu su „S.“ naudos gavėjo pakeitimu, apie ką minėjo anksčiau. Iš pokalbio tarp I. K. bei A. M. susidarė galutinis įspūdis, kad I. K. yra tik statytinė ir pavaldinė, o tikrasis „S.“ ir „A..“ valdytojas ir savininkas yra A. M.. Po tokio klientų pageidavimo užsakė jų įmonės (duomenys neskelbtini) ofiso paruošti reikalingus dokumentus ir, kai jie buvo atsiųsti elektroniniu paštu, jis pranešė jiems ir jie atvyko pas jį į ofisą pasirašyti dokumentų, kurie skenuoti buvo išsiųsti atgal į (duomenys neskelbtini) ofisą. Šių dokumentų kopijas prideda (Priedas Nr. 9). Įgaliojimas valdyti įmonę „A..“ buvo išduotas A. M. – prideda 2015 m. rugpjūčio 10 d. išduoto įgaliojimo kopiją (Priedas Nr. 10). Sąvoka nominalus akcininkas ar direktorius reiškia situaciją, kai įmonės steigėjas ir akcininkas arba direktorius vykdo tikrojo įmonės naudos gavėjo pateikiamas instrukcijas. Nominalus savininkas, o taip pat įmonės vadovas (nominalus direktorius) specialios sutarties ir kitų dokumentų pagrindu įsipareigoja, kad jis veiks trečiojo asmens (tikrojo naudos gavėjo) interesais ir naudai ir vykdys jo instrukcijas, o taip pat bet kuriuo atveju šiam pareikalavus, neatlygintinai perleis šiam asmeniui visas nuosavybės teises į įmonę, jos turtą bei gautas bei būsimas pajamas ar paskirs naują direktorių. Daugiau apie minėtus asmenis bei jų įmones neturi ką pasakyti. Nori paaiškinti, kad prie apklausos protokolo jo pateikti dokumentai (Priedas Nr.1-13) yra paimti iš „O.“ pagrindinės būstinės serverio duomenų bazės, į kurią yra sukelti minėti skenuoti dokumentai, kuriuos jis atspausdino ir patvirtino juos savo įmonės spaudais bei savo parašais, kaip dokumentų kopijas. Originalių dokumentų popieriniu variantu „O.“ nekaupia, o tik juos skenuoja ir jie laikomi serveryje, todėl prie apklausos protokolo jis pateikia jų kopijas (t. 62, b. l. 32-36, 37-118).

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. K. nurodė, kad ji pažįsta A. M., su juo yra kolegos. Liudytoja nurodė, jog A. M. dirba UAB „M.“, o liudytoja dirba UAB „D.“. Kai liudytoją priėmė į darbą, UAB „D.“ priklausė UAB „M.“. Liudytoja paaiškino, jog, kai ji buvo netekusi darbo, ieškojo darbo, skambino visiems pažįstamiems, A. M. pakvietė ją dirbti į UAB „D.“. Kai liudytoja įsidarbino UAB „D.“, su A. M. ją siejo tiesioginiai santykiai, UAB „M.“ buvo UAB „D.“ akcininkas, o iš pradžių liudytoja buvau įdarbinta į UAB „M.“. Liudytoja teigė, kad ji į UAB „M.“ buvo įdarbinta prieš 10 – 12 metų, dirbo gal 2-3 metus. Liudytoja nurodė, kad ji UAB „M.“ neturėjo jokių funkcijų. Liudytoja paaiškino, kad UAB „D.“ vadove tapo prieš ateinant į UAB „M.“. Liudytoja nurodė, kad dabar su A. M. nedaug bendrauja, UAB „M.“ kabinetai yra greta, UAB „D.“ išrašo UAB „M.“ sąskaitas už kabinetą, kurį jie iš UAB „D.“ nuomojasi. Liudytoja nurodė, kad jai yra girdėtos visos trys „S.“ įmonės, S. liudytojai yra žinoma, nes A. M. buvo jos paprašęs pabūti šios įmonės atstove Lietuvoje, jeigu būtų trumpų pavedimų. Liudytoja teigė neatsimenanti tikslaus tos įmonės pavadinimo, liudytoja nurodė supratusi, kad A. M. atstovaują tą įmonę ‚S.“. A. M. atsiųsdavo įmones „S.“ įgaliojimą, kad liudytoja galėtų ją atstovauti, teisiškai daryti pavedimus Lietuvoje. Ką pagal tą įgaliojimą liudytojai reikėdavo daryti, liudytoja nepamena. Veikdama pagal tuos įgaliojimais, liudytojos nuomone, ji atliko kažkokius veiksmus, bet nepamena kokius. Reikalus dėl „S.“ dažniausiai tvarkydavo kartu su A. M., su įmonės „S.“ kitais atstovais anglų kalba liudytoja nebendravo, į užsienio valstybės - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) - dėl įmonių „S.“ reikalų nebuvo išvykusi. Liudytoja nurodė supratusi, kad A. M. taip pat yra tos įmonės „S.“ atstovas.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-27 liudytoja I. K. uždavus klausimą, kaip ji tapo „S.“, „S.“ bei „S.“ atstove, kokie asmenys susiję su jų steigimu, kaip buvo įsteigtos šios įmonės ir kokia šių įmonių veikla, ji paaiškino, kad neatsimena ir konkrečiau paaiškinti negali. Taip pat uždavus klausimą, kokias paslaugas „S.“, „S.“ bei „S.“ yra suteikusios UAB „M.“, paaiškino, kad ji nežino apie jokias paslaugas, bei konkrečiau nieko negali paaiškinti. Taip pat uždavus klausimą, kokias paslaugas teikia „S.“, „S.“ bei „S.“, paaiškino, kad ji nežino apie jokias teikiamas paslaugas, bei konkrečiau nieko negali paaiškinti (t. 62, b. l. 167).

Iš pagal Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros teisinės pagalbos prašymu gauto (duomenys neskelbtini) prokuratūros 2015 m. birželio 26 d. rašto nustatyta, kad jame yra nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „S.“ buvo išbraukta iš (duomenys neskelbtini) Įmonių registro (duomenys neskelbtini), taip pat teigiama, jog bet kokiu atveju, „S.“ buvo „priedangos“ įmonė, tai reiškia, kad ji buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) ji neturėjo jokių atstovų ar būstinės ir čia nevykdė jokios veiklos (t. 14, b. l. 162-164). Iš (duomenys neskelbtini) pažymėjimo matyti, jog S. buvo registruota (duomenys neskelbtini).

Iš (duomenys neskelbtini) 2015-06-09 pateiktų dokumentų kopijų nustatyta, kad Pirmuoju Bendrovės S. protokolu įmonės steigėjas nurodytas M. T., įstatinis kapitalas sudarytas iš 100 vnt akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 1 (duomenys neskelbtini), įmonės direktorius - N. M.. (duomenys neskelbtini) pažymėjimas patvirtina, kad S. registruota (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pažymėjimas patvirtinama, kad įmonė „S.“ buvo pašalinta iš registro (duomenys neskelbtini) (t. 40, b. l. 74-94). (duomenys neskelbtini) S., atstovaujama įgalioto asmens J. P., pateikė (duomenys neskelbtini) prašymą atidaryti bendrovės valiutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) ir „S.“ Sąskaitos atidarymo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią pasirašė S. atstovas J. P., (duomenys neskelbtini) taip pat sudaryta (duomenys neskelbtini) ir „S.“ paslaugų teikimo internetu sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat pasirašė S. atstovas J. P.. Iš Paslaugų teikimo internetu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedų nustatyta, kad: 1) priede Nr. (duomenys neskelbtini) (data nenurodyta), prie Paslaugų teikimo internetu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) klientu buvo įvardijamas J. P. (kuris turi teisę gauti sąskaitos išrašus, gauti informaciją apie sąskaitos likutį, pildyti sandorių formas, turi pirmojo parašo teisę); 2) priede Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nurodyto Paslaugų teikimo internetu sutarties numerio, nėra pilnos datos, o įrašyta „200 - m. - mėn.- d. ", bei nėra nurodytos sąskaitos numerio, sąskaitos klientu buvo įvardijamas J. P. (kuris pagal įrašus turi teisę gauti sąskaitos išrašus, informaciją apie sąskaitos likutį, pildyti sandorių formas, turi pirmojo parašo teisę); 3) priede Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nurodyto Paslaugų teikimo internetu sutarties numerio, nėra pilnos datos, o tik įrašyta „2008 m. - mėn. - d. ", bei nėra nurodytos sąskaitos numerio, sąskaitos klientu buvo įvardijamas R. M. (kuris pagal įrašus turi teisę gauti sąskaitos išrašus, gauti informaciją apie sąskaitos likutį, pildyti sandorių formas, turi pirmojo parašo teisę); 4) priede Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prie Paslaugų teikimo internetu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sąskaitos Nr. nenurodytas, klientu buvo įvardijama I. K. (kuri pagal įrašus turi teisę gauti sąskaitos išrašus, gauti informaciją apie sąskaitos likutį, turi teisę pildyti sandorių formas, turi pirmojo parašo teisę (t. 40, b. l. 99-113). Veikti bendrovės „S.“ vardu buvo įgaliotas J. P., pagal du Bendruosius įgaliojimus 1) nuo 2006-08-15 iki 2007-08-15 ir 2) nuo 2007-08-15 iki 2008-08-15 bei pagal 2008-08-15 Generalinį įgaliojimą iki 2008-08-15 (t. 40, b. l. 114-120). Veikti įmonės vardu buvo įgaliota ir I. K. pagal Bendrąjį įgaliojimą nuo 2010-07-15 iki 2011-08-15, bei pagal Generalinį įgaliojimą nuo 2010-08-15 iki 2011-08-15 (bendrovės suteiktus įgaliojimus I. K. pasirašė (duomenys neskelbtini) F. D. M.) (t. 40, b. l. 121-123).

Iš (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp bendrovių „M.“, atstovaujamos direktoriaus A. M., ir „S.“, atstovaujamos N. M., kopijos nustatyta, kad šia sutartimi „S.“ įsipareigojo suteikti CNMP (bendros numeracijos valdymo platformos) licencijos subsidiją ir administravimą, priežiūros ir papildomas paslaugas, kaip nurodyta sutarties pridedamose sąlygose ir nuostatuose, o UAB „M.“ įsipareigoja priimti ir atmokėti suteiktas paslaugas šios sutarties pridedamose sąlygose ir nuostatuose nurodyta tvarka ir terminais. Sutarties 1.5 punkte numatyta, kad CNMP reiškia bendrą numeracijos valdymo platformą. CNMP suteikia technologijos platformą NPS (Numerio perkeliamumo kliringo namams). CNMP (Bendra numeracijos valdymo platforma) suteikia technologijos platformą NNPAS (Nacionalinei numeracijos planavimo administravimo sistemai), CNMP taip pat suteikia technologijos platformą ENUM (Elektroninei numeracijai) ir RIB (karjeros įtvirtinimo informacinei bazei). Sutarties 1.6 punkte numatyta, kad „paslauga“ reiškia: 1) „M.“ licenciją naudotis CNMP (1.6.1 sutarties punktas), 2) CNMP funkcionavimo užtikrinimą (1.6.2 sutarties punktas), 3) CNMP kaupiamų duomenų vientisumo užtikrinimą (1.6.3 sutarties punktas), 4) nuolatinės CNMP atitikties ETSI, ITU reikalavimams užtikrinimą (1.6.4 sutarties punktas), 5) CNMP funkcionavimo pokyčių koordinavimą ir tų pokyčių pritaikymą CNMP vartotojams (1.6.5 sutarties punktas), 6) kitas paslaugas, kurios yra papildomos CNMP administravimui ir funkcionavimui (1.6.6 sutarties punktas). Sutarties 3.1. punkte numatyta, kad UAB „M.“ įsipareigoja sumokėti 2 340 000 EUR mokesčius per metus, pradedant nuo 2007-01-01 ir 805 000 EUR pradinį mokestį už 2006 metus už paslaugas numatytas sutarties 1.6.1. skyriuje. Sutarties 3.2 punkte įtvirtinta, kad UAB „M.“ įsipareigoja laiku sumokėti mokesčius – „600,00 EUR (šešis šimtus tūkstančių eurų per metus)“ už licencijos subsidiją (RTU) dėl CNMP, sutarties 3.3 punkte numatyta, jog UAB „M.“ įsipareigoja apmokėti paslaugas, nurodytas šios sutarties skyriuose 1.6.2 – 1.6.6 pagal „S.“ pateiktas sąskaitas faktūras, sutarties 3.4 p numato, kad UAB „M.“ įsipareigoja apmokėti „S.“ vardu išskaičiuotą (ir sumokėtą) pelno mokestį. Sutarties 3.6 punkte įtvirtinta, kad mokėjimai „S.“ turi būti atliekami į (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 40, b. l. 124-139). Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Specialisto išvada dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos) nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)buvo atliktas vienas pavedimas 2006-12-29 pervesta 724 666,67 EUR suma(t. 35, b. l. 137).

Iš (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties pakeitimo įsakymų kopijų (t. 40, b. l. 140-171, t. 41, b. l. 1-4) nustatyta, kad: 1) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2007-01-15 iki 2007-12-31 buvo pakeistas sutarties 3.2 punktas, pakeitimu UAB „M.“ įsipareigojo laiku sumokėti mokesčių sumą – 22 000 EUR (dvidešimt du tūkstančius eurų) per metus už licencijos subsidiją (RTU) dėl CNMP. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus ties pavardėmis, pasirašė šalių atstovai A. M. ir N. M. (Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad 2007 metais iš viso buvo pervesta 877 000 EUR suma (t. 35, b. l. 137); 2) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-08-15 buvo pakeistas sutarties 3.6 punktas, numatant, kad mokėjimai „S.“ turi būti eurais ir turi būti įnešti į UAB „M.“ sąskaitas. Visi mokėtini mokėjimai iki pakeitimo įsigaliojimo privalo būti įnešti į UAB „M.“ sąskaitas. Visos įneštos sumos turi būti pervestos pagal „S.“ įgaliotą prašymą per 7 dienas. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus ties pavardėmis, pasirašė šalių atstovai A. M. ir N. M. (Specialisto išvadoje dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nurodyta, jog 2008 m. pinigai buvo pervedami periodiškai maždaug kas mėnesį, o pareikalavimo dokumentai tyrimui nepateikti. Todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, kokių dokumentų pagrindu buvo nustatoma ir įrašoma į sąskaitas faktūras mokėtina įmonėms „S.“ suma (t. 35, b. l. 137)); 3) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2008-12-15 iki 2008-12-31 buvo vėl pakeistas sutarties 3.2 punktas, pakeitimu UAB „M.“ įsipareigojo laiku sumokėti mokesčių sumą – 50 000 EUR (penkiasdešimt tūkstančių eurų) per metus už licencijos subsidiją (RTU) dėl CNMP. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus ties pavardėmis, pasirašė šalių atstovai A. M. ir N. M. (iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad 2008 metais iš UAB „M.“ banko sąskaitos iš viso buvo pervesta 1 930 000 EUR (t. 35, b. l. 137)); 4) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-01-01 iki 2016-12-31 pakeistas sutarties 3.1 punktas, jame numatant, kad UAB „M.“ įsipareigoja laiku sumokėti mokesčių sumą - 2 145 000 EUR per metus už paslaugas numatytas sutarties 1.6.1. skyriuje, pradedant nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus ties pavardėmis, pasirašė šalių atstovai A. M. ir N. M.. (Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad 2009 metais pervesta suma sudarė 351 000 EUR (t. 35, b. l. 137); 5) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009-12-31 iki 2011-12-31 buvo pakeistas sutarties 3.1 punktas, jame numatant, kad UAB „M.“ įsipareigoja laiku sumokėti mokesčių sumą - 1 740 000 EUR per metus už paslaugas numatytas sutarties 1.6.1. skyriuje. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus ties pavardėmis, pasirašė šalių atstovai A. M. ir N. M.. (iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad nuo 2009-12-31 iki 2011-12-20 pervesta suma sudarė 3 459 240,86 EUR, t. y. pervesta 1 719 240,86 EUR daugiau nei buvo numatyta pakeitimo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 35, b. l. 137); 6) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) „S.“ priskyrė visas teises, nuosavybės teises ir interesus ir perdavė visus savo įsipareigojimus, atsakomybes ir pareigas „S. (įm. kodas (duomenys neskelbtini)), šio įsakymo A1. dalyje nurodyta, kad visos „S.“ teisės ir įsipareigojimai pagal šią sutartį, terminai ir nuorodos ir bet kokie pakeitimo įsakymai, bus perduoti „S.“ nuo (duomenys neskelbtini). Įsakymo A2 dalyje įtvirtinta, kad pakeičiamas sutarties 3.6 skyrius ir mokėjimus UAB „M.“ atliks į (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus ties pavardėmis, pasirašė šalių atstovai A. M., „S.“ atstovas N. M. ir „S.“ atstovas A. Y.. 7) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-12-31 iki 2012-12-31 pakeistas sutarties 3.1 punktas, jame numatant, kad UAB „M.“ įsipareigoja laiku sumokėti mokesčių sumą - 1 630 000 EUR per metus už paslaugas, numatytas sutarties 1.6.1. skyriuje. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus, pasirašė šalių atstovai A. M. ir „S.“ atstovas (pastarojo pavardė neįrašyta). (Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad pervesta suma sudarė 999 783 EUR, t. y. 630 217 EUR mažiau, nei nurodyta pakeitimo įsakyme Nr. 7 (t. 35, b. l. 137)); 8) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2013-01-02 iki 2013-12-31 buvo pakeistas sutarties 3.1 punktas, jame numatant, jog UAB „M.“ įsipareigoja laiku sumokėti mokesčių sumą - 1 886 800 EUR per metus už paslaugas numatytas sutarties 1.6.1. skyriuje. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus, pasirašė šalių atstovai A. M. ir „S.“ du atstovai (jų pavardės neįrašytos). (Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad pervesta suma 902 140 EUR, t. y. 630 217 EUR mažiau, nei nurodyta pakeitimo įsakyme Nr.7 (t. 35, b. l. 137)); 9) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini)visos „S.“ teisės ir įsipareigojimai pagal šią sutartį, terminai ir nuorodos ir bet kokie pakeitimo įsakymai bus perduoti „S.“ nuo pakeitimo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyto pakeitimo įsigaliojimo dienos. Šio pakeitimo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) terminas prasideda pakeitimo įsigaliojimo dieną ir tęsiasi sutarties galiojimo laikotarpiu. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus pasirašė A. M. ir „S.“ bei „S.“ atstovai, tačiau pastarųjų pavardės neįrašytos; 10) sutarties pakeitimo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pakeistas sutarties 3.6 p. kur nurodyta, kad mokėjimai bus „S.“ bus vykdomį į jos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) pagal tą pačią sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytų sąskaitų faktūrų pagrindu. Pakeitimo įsakymą, pagal įrašus, pasirašė A. M. ir „S.“ atstovas( pavardė neįrašyta); 11) sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmas byloje esantis variantas) (duomenys neskelbtini) susitarta dėl UAB „M.“ skolos 4 902 622,12 EUR grąžinimo tvarkos įmonei „S.“: UAB „M.“ per 30 dienų nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos perveda į Lietuvos Respublikoje veikiančios (duomenys neskelbtini) D. B. depozitinę banko sąskaitą 1 000 000 LT (289 620 EUR), šalys susitaria, kad „S.“ pateikus prašymą (duomenys neskelbtini) pervesti deponuotą sumą į „S.“ nurodytą sąskaitą, laikoma, kad UAB „M.“ įsiskolinimo dalis yra grąžinta, likusi skolos dalis bus padengiama pagal atskirą šalių sudarytą susitarimą (t. 40, b. l. 166-167, 170-171); sutarties pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) (antras byloje esantis variantas) (duomenys neskelbtini) susitarta dėl UAB „M.“ skolos 4 582 622,12 EUR grąžinimo tvarkos įmonei „S.“ (sutarties pakeitimo įsakymą pasirašė UAB „M.“ atstovas A. M. ir „S.“ įgaliotas asmuo I. K.) kuriuo susitarė, kad 4 582 622,12 EUR dydžio skola bus grąžinama „S.“ tokia tvarka: UAB „M.“ ne vėliau, kaip iki 2014-02-14 perleidžia „S.“ nuosavybės teises į visas UAB „D.“ akcijas, kurių vertė 2 000 000 Lt (579 240 EUR, UAB „M.“ per 30 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos ((duomenys neskelbtini)) perveda į Lietuvos Respublikoje veikiančios (duomenys neskelbtini) D. B. depozitinę banko sąskaitą 1 000 000 LT (289 620 EUR), likusi skolos dalis bus padengiama pagal atskirą šalių sudarytą susitarimą (t. 40, b. l. 168-169); 12) sutarties pakeitimo įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojusiame nuo (duomenys neskelbtini), šalys numatė, kad (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ ir „S.“ sudarė paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl CNMP (Bendros numeracijos valdymo platformos) licencijos suteikimo, administravimo, priežiūros ir kitų susijusių paslaugų teikimo, pagal kurią pakeitimo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dienai ((duomenys neskelbtini)) UAB „M.“ yra skolinga „S.“ už paslaugų suteikimą 5 769 422,12 EUR, (duomenys neskelbtini) „S.“ ir UAB „M.“ sudarė UAB „D.“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „M.“ perdavė UAB „D.“ akcijų nuosavybės teises „S.“, o pastaroji įsipareigojo sumokėti akcijų įsigijimo kainą, kurios suma 579 240,03 EUR (toliau vadinama Akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi), pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį „S.“ įsipareigojo sumokėti akcijų pirkimo kainą iki (duomenys neskelbtini), nepaisant to, pakeitimo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dieną akcijų pirkimo kaina liko dar nesumokėta, todėl šalys susitarė dėl tos pačios rūšies priešieškinių įskaitymo ir numatė, jog „S.“ ir UAB „M.“ sutinka, kad pakeitimo įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), „S.“ ir UAB „M.“ finansiniai įsipareigojimai pagal Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir sutartį dėl paslaugų bus apmokėti įskaitymu, šalys patvirtino, kad po įskaitymo UAB „D.“ akcijų pirkimo kaina pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį bus laikoma pilnai apmokėta, o UAB „M.“ finansiniai įsipareigojimai „S.“ pagal sutartį dėl paslaugų bus atitinkamai sumažinti ir sudarys 5 190 182,09 EUR. Pakeitimo įsakymą pasirašė šalių atstovai A. M. ir „S.“ atstovas – direktorius M. R. R..

Iš UAB „M.“ ir UAB „D.“ (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo-pardavimo sutarties kopijos nustatyta, kad šia sutartimi UAB „M.“ (akcijų pardavėjas), atstovaujama direktoriaus A. M., ir „S.“ (akcijų pirkėjas), atstovaujama įgalioto asmens I. K., susitarė, kad pardavėjas perleidžia, o pirkėjas nuperka parduodamas sutartyje numatytas UAB „D.“ akcijas bei įsipareigoja ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini) sumokėti parduodamų akcijų pirkimo kainą šios sutarties 4 straipsnyje nustatyta tvarka. Šia sutartimi šalys susitarė, kad parduodamų akcijų pirkimo kaina yra 2 000 000 Lt bei nurodyta, kad į pirkimo kainą yra įskaičiuotas visas bendrovėje esantis turtas, turtinės teisės ir įsipareigojimai, išskyrus įstatymais numatytus mokesčius (t. 41, b. l. 5 – 16).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Liudijimo ir AB S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopijų nustatyta, kad UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) pervedė 1 000 000 Lt į (duomenys neskelbtini) AB S. banko depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurie buvo skirti dalies įsiskolinimo „S.“ padengimui pagal (duomenys neskelbtini) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 40, b. l. 176-177).

Iš (duomenys neskelbtini) „S.“ (duomenys neskelbtini) prašymo, pasirašyto I. K., AB S. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo kopijų nustatyta, kad iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervesta 289 620,02 EUR (1 000 000 Lt) į „S.“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ įsiskolinimo padengimui, tačiau (duomenys neskelbtini) lėšos buvo grąžintos (duomenys neskelbtini) dėl sąskaitos arešto (t. 40, b. l. 178-179).

Iš „S.“ B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-02-25 nustatyta, kad 2011-01-01 likutis šioje sąskaitoje buvo 175 818 EUR, o visas įplaukas į šią sąskaitą sudarė 1 920 300 EUR, kurie buvo pervesti tik iš UAB „M.“ sąskaitos (t. 41, b. l. 18-19).

Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos ir joje esančių banko sąskaitų išrašų bei kitų dokumentų nustatyta, kad įmonės S. banko sąskaitoje įplaukos buvo gautos tik iš UAB „M.“, o išlaidas sudarė pavedimai į A. M. ir A. M. B. sąskaitas, nurodant pavedimo pagrindą: pagal paskolų sutartis. Pagal UAB „M.“ S. sąskaitos išrašus pateiktus už 2005-01-01 — 2015- 02-25 laikotarpį nustatyta, kad UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodytų pavedimuose sąskaitų pagrindu, įmonei S. 2006-12-29 - 2011-08-01 laikotarpiu pervedė iš viso ekvivalentu 6 836 907,53 EUR (5 977 966,67 EUR ir 999 000,77 CHF), ekvivalentu litais tai sudarė 23 519 743,64 Lt (t. 41, b. l. 72). Tyrimo metu buvo nagrinėjamas įmonei S. pervestų piniginių lėšų iš UAB „M.“ sąskaitos panaudojimas, sudaryta lentelė „Duomenys apie įmonei „S.“ ((duomenys neskelbtini)) pervestų lėšų iš UAB „M.“ panaudojimą 2006- 2011 metų laikotarpiu“(t. 41, b. l. 27) ir pagal tyrimui pateiktus S. banko sąskaitų, priklausančių A. M. B., išrašus nustatyta, kad S. 2007-02-27 pervedė 1 343 238 Lt į A.M. B. S. banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo pagrindas nenurodytas), visa gauta suma (1 343 238 Lt) 2007-03-01 buvo pervesta į kitą, t. y. į (duomenys neskelbtini) A.M. B. sąskaitą, konvertuota į 390 000 EUR ir 2007-03-02 pervesta į AB „H.“ sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ (nurodytas mokėjimo pagrindas: „(duomenys neskelbtini)“ (už akcijas). Be to, pagal S. banko sąskaitų, priklausančių A. M. B., išrašus nustatyta, kad įmonė S., panaudodama iš UAB „M“ gautas lėšas, laikotarpiu nuo 2007-02-27 iki 2010-01-25 į A.M. B. S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), pervedė dar 3 560 000 EUR (ekvivalentu 12 291 968 Lt), nurodant pagrindu paskolų sutartis, iš jų 220 000 Eur suma 2010-01-06 pervesta į UAB „P.“ S. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant pagrindą „mokėjimas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 130 994,76 Eur suma, 2010-01-25 konvertuota į 451 958,12 Lt, toliau naudojama A. M. B. reikmėms. Pagal banko dokumentus nustatyta, kad 2011-06-13 - 2011-08-04 laikotarpiu visos UAB „M.“ pervestos lėšos, t. y. 1 920 300 EUR (ir sąskaitoje buvusio likučio dalis: 174 600 Eur) iš bendrovės S. sąskaitos buvo pervestos į A. M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią S. banke, o visa 357 500 EUR suma 2011-08-04 buvo pervesta į A. M. B. kaupiamąją sąskaitą S. banke (duomenys neskelbtini). Bendrovei S. priklausančių valiutinių sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) valiuta ir EUR valiuta, esančių (duomenys neskelbtini), išrašų už 2011-01-01 - 2015-02-25 laikotarpį duomenimis nustatyta, kad UAB „M.“ minėtos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, 2011-08-03 pervedė į šią S. sąskaitą 998 993,77 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nurodant pagrindą: „pagal sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)“( sąskaitos faktūros, kurių numeriai įrašyti į banko sąskaitos išrašą, tyrimui nepateiktos (išskyrus Nr. (duomenys neskelbtini))) ir nepateikti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose jos būtų užfiksuotos). Visa į S. sąskaitą pervesta suma 998 810 (duomenys neskelbtini) (ekvivalentu 858 800 Eur), atskaičius mokesčius bankui 28,69 (duomenys neskelbtini), iš S. valiutinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-08-16 buvo pervesta į A. M. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, nurodyta pavedimo paskirtis: S. paskolos suteikimas A. M. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, kuri tyrimui pateikta tik iš I. K. kompiuterinių duomenų. A. M. 2012-07-03 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) banką su prašymu iš jam priklausančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 990 000 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) į A. M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią S. banke, (duomenys neskelbtini), su nuoroda, kad pavedimas turi būti atliktas pagal pridedamą sudarytą (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, sudarytą tarp fizinio asmens A. M. (paskolos davėjo) ir fizinio asmens A. M. B. (paskolos gavėjo). Šios sutarties pagrindu, A. M. suteikė A. M. B. 990 000 (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) paskolą, nurodant paskolos paskirtį: „akcijų įsigijimui (nenurodyta kokių) ar kitiems investiciniams tikslams“. (Pažymėtina, kad šias lėšas pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį A. M. paskolino bendrovė S.). Tyrimui pateiktas (duomenys neskelbtini) banko UBS A. sąskaitos priklausančios A. M. išrašas, kuriame užfiksuotas paskolinių lėšų pervedimas A.M. B. (t. 35, b. l. 94-92, t. 36, b. l. 93-53).

Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktų deklaracijų duomenimis, UAB „M.“ 2006-2011 metų laikotarpiu deklaravo išmokų lengvatinio apmokestinimo įmonei S. (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš viso 26 282 372 Lt, pagal apskaitos registrų dalį (2010-2011 m) nustatyta apskaityta suma iš viso 10 417 097,60 Lt, skirtumo suma sudaro 2 675 897,68 Lt. Tyrimo metu nėra galimybės nustatyti už kokią sumą ir/ar buvo išrašytos sąskaitos faktūros 2006-2009 metų laikotarpiu, kadangi tyrimui nepateiktos sąskaitos faktūros ir pirkimų apskaitos registrai, negalima palyginti deklaruotų sumų su pirminiais dokumentais bei nėra galimybės nustatyti įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metų laikotarpį, kadangi nepateikti apskaitos registrai, dokumentai, debitorių- kreditorių sąrašai ir kt. (t. 35, b. l. 94-92, t. 36, b. l. 93-53).

Iš (duomenys neskelbtini) Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutarties nustatyta, kad šia sutartimi UAB „M.“ ir UAB „E.“ susitarė dėl UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, finansinių ataskaitų paruošimo pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos reglamentuojamą tvarką, konsultacijų finansinės apskaitos, mokesčių ir kitais su įmonės veikla susijusiais klausimais, UAB „M.“ interesų atstovavimo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, Lietuvos Respublikos teismuose, kilus ginčui dėl mokesčių apskaičiavimo, kurį atliko UAB „E.“ pagal UAB „M.“ pateiktus dokumentus (t. 23, b. l. 55).

Iš 2015-02-03 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, jog jame nurodyti duomenys apie tai, jog UAB „E.“ atstovė, vykdydama FNTT reikalavimą, pateikė dalį UAB „M.“ 2011 metų buhalterinės apskaitos registrų bei kitų įmonių dokumentus (t. 23, b. l. 33-34). Iš (duomenys neskelbtini) gauto UAB „M.“ rašto nustatyta, kad jame yra nurodyta jog įmonė, vykdydama FNTT reikalavimą, pateikia dalį UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir pranešama, kad reikalingi dokumentai bus pateikti vėliau (t. 23, b. l. 128).

Iš 2016-10-28 gauto UAB „E.“ rašto nustatyta, kad jame nurodyta, jog pagal FNTT reikalavimą ji pateikia informaciją apie tai, kad reikalaujamų įmonės UAB „M.“ dokumentų neturi, nes jie perduoti A. M. (t. 27, b. l. 15).

Iš UAB „M.“ direktoriaus A. M. 2016-10-10 Patvirtinimo, adresuoto UAB „E.“ direktorei L. A., kopijos nustatyta, kad jame A. M. nurodė, kad visus buhalterinius dokumentus ir apskaitos registrus, susijusius su 2004-2014 metų laikotarpiu gavo iš buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „E.“ (t. 37, b. l. 56). Patvirtinimą pasirašė UAB „M.“ direktorius A. M. ir UAB „E.“ direktorė L. A.. Tačiau tyrimui buhalterinės apskaitos registrai (išskyrus 2010-2014 metų pirkimų ir pardavimų operacijų žurnalus) ir dokumentai nebuvo pateikti.

Iš pagal teisinės pagalbos prašymą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms gautų dokumentų nustatyta, kad įmonė S. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), jai suteiktas numeris (duomenys neskelbtini), o panaikinta - „savanoriškai išregistruojant“ (duomenys neskelbtini). Bendrovė registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Iš paskutinių paskyrimų ataskaitos matyti, jog paskirtieji nariai 2011-06-21 buvo W. ((duomenys neskelbtini)), S. ((duomenys neskelbtini)), 2011-06-22 – D. ((duomenys neskelbtini)) (t. 19, b. l. 109-140). Iš įgaliojimo kopijos nustatyta, kad S. įgaliotu asmeniu nuo 2011 – 06 – 27 pagal įgaliojimą, išduotą 2011-06-27, galiojusį iki 2012-06-30, paskirta I. K. (t. 17, b. l. 114-118).

Iš pagal teisinės pagalbos prašymą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms gautų dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) banke AB „A.“ S. turėjo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (atidaryta (duomenys neskelbtini) ir uždaryta (duomenys neskelbtini)). Prašymą dėl S. sąskaitos atidarymo pateikė ir įmonės įgaliotu asmeniu nurodyta I. K.. Iš (duomenys neskelbtini) banke „A.“ AS buvusios S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad įplaukas į S. sąskaitą sudarė 351 000 Lt ir 2 206 923 EUR (ekvivalentu 2 307 786,85 EUR arba 7 971 063,73 Lt), pervestos tik iš UAB „M.“ S. sąskaitos (duomenys neskelbtini), nurodant pagrindą: „pagal kontraktą (duomenys neskelbtini) (šie duomenys pateikti ir Specialisto išvadoje dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos sudarytoje lentelėje „Duomenys apie UAB „M.“ pervestas lėšas įmonėms S. 2006-2014 metais“ (t. 41, b. l. 72)). Iš minėtos S. banko sąskaitos 2 307 146,85 EUR buvo pervesta A. M. B. ir A. M., iš jų: 2 300 000 EUR pervesta A. M. B. į S. Banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) nurodant pagrindą: pagal susitarimą dėl paskolos, ir 7 146,85 EUR suma pervesta A. M. į (duomenys neskelbtini) UBS A. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), nurodant pagrindą - pagal (duomenys neskelbtini) paskolos susitarimą (t. 17, b. l. 106-130). Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad 7 146,85 EUR pervesta 2013-05-14 A. M. pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį, ši suma buvo panaudota tokiu būdu: 872,47 EUR pervesta apmokant (duomenys neskelbtini) banko aptarnavimo mokesčius, 6 884,38 EUR pervesta į A. M. to paties banko sąskaitą tik (duomenys neskelbtini) valiuta ir ši suma kartu su buvusiu toje sąskaitoje likučiu iš viso 14 835,52 CHF pervesta į E. M. sąskaitą, o A. M. sąskaita uždaryta (35, b. l. 146, t. 41, b. l.73-78).

Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, jog joje yra nurodyta, kad UAB „M.“ pateiktų 2011-2013 metų apskaitos registrų duomenimis, S. vardu išrašytų sąskaitų faktūrų suma sudarė 10 133 971 Lt, tačiau S. 2014-01-13 neapmokėtų sąskaitų sąraše, nukreiptame UAB „M.“ dėl įsiskolinimo, užfiksuoti skirtingi duomenys (nėra kreditinių sąskaitų) ir 3 013 528,12 Lt didesnė suma, nei UAB „M.“ apskaitos duomenimis (42.7-41.22 priedai). Tyrimui nepateikti visi buhalterinės apskaitos registrai ir dokumentai, todėl tyrimo metu nėra galimybės nustatyti skolos taip įmonių dydžio ir įrašytų duomenų į pateiktas VMI deklaracijas ir UAB „M.“ finansinę atskaitomybę teisingumo. VMI pateiktų deklaracijų duomenimis UAB „M.“ 2011-2013 metų laikotarpiu deklaravo išmokų lengvatinio apmokestinimo įmonei S. (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš viso 8 856 737 Lt, tačiau pateiktų apskaitos registrų duomenimis nustatyta suma iš viso 10 133 971 Lt, skirtumo suma sudaro 1 277 231 Lt. Tyrimo metu pagal pateiktus banko sąskaitų išrašus nustatyta, kad įmonės S. banko sąskaitoje įplaukos buvo gautos tik iš UAB „M.“, o išlaidas sudarė pavedimai į A. M. ir A. M. B. sąskaitas, nurodant pavedimo pagrindą: pagal paskolų sutartis. Be to įmonė neturėjo pajamų šaltinio šalies teritorijoje ir neturėjo realiai veikiančio biuro, darbuotojų. Specialisto išvadoje dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad UAB „M.“ pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 punkto nuostatas (galiojo iki 2012-12-31): „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, (redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymą Nr.XI-1988) „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos realiai tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko ir pagal įmonės S., vardu įformintas tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus už 2011-2013 metus įrašyti duomenys apie neįvykusias ūkines operacijas, iškreipiant duomenis apie UAB „M.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (t. 35, b. l 53-54).

Iš pagal teisinės pagalbos prašymą (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms gautų dokumentų nustatyta, kad S. ((duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) akcinė bendrija (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), registracijos data (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini). Veiklos pobūdis - programinės įrangos kūrimas ir pardavimas. (duomenys neskelbtini) G. F. (vykdydamas 2015-06-15 (duomenys neskelbtini) užklausą dėl įmonės „S.“ identifikavimo jos savininkų, akcininkų ar vadovų suradimo ir jų apklausos užduodant paruoštus klausimus), nuvyko į įmonę adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ji buvo uždaryta, nufotografuotame kataloge buvo nurodyta, kad įmonė priklauso „A.“. Detektyvui konstebliui G. F. nuvykus į įmonę dar kartą 2015-08-04, jis pasikalbėjo su „A.“ savininku I. B.. Paklaustas apie „S.“, kuri buvo registruota tuo pačiu adresu, I. B. teigė žinąs apie šią įmonę, nurodė, kad tai yra jo klientas ir kad jie naudojasi tuo pačiu adresu. 2015-08-04 I. B. nuvykęs į apklausą paaiškino, kad jis yra „A.“, įsikūrusios (duomenys neskelbtini), savininkas ir jis leidžia asmenims už (duomenys neskelbtini) ribų (duomenys neskelbtini) įregistruoti įmones, dauguma tų įmonių (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, tačiau užsiregistravę (duomenys neskelbtini) jie gali vykdyti verslą (duomenys neskelbtini), už šią paslaugą jo įmonė ima mokestį, jis taip pat renka iš savo klientų metinį mokestį už galimybę naudotis savo adresu. I. B. apklausos metu teigė, kad bendrovė S. yra jo klientas, buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ši bendrovė (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė ir įsikūrusi (duomenys neskelbtini). I. B. teigė, kad gavo užsakymą iš I. V. (kuris yra tarpininkas, „profesionalus klientas“ (atvedantis daug klientų), kurio paslaugomis I. B. naudojasi Lietuvoje) įregistruoti bendrovę S. per interneto svetainę (duomenys neskelbtini). I. B. nurodė, jog S. savininkė yra I. K.. Ji 2013-04-10 įgaliojo „A.“ ir jo direktorių bei darbuotojus būti faktiškuoju įgaliotiniu (duomenys neskelbtini) akcinėje bendrovėje S., pasirašyti dokumentus ir vykdyti kitus veiksmus, įskaitant, bet neapsiribojant S. atnaujinimo, pakeitimų ar likvidavimo dokumentų pildymu. I. B. teigė, kad jo klientai privalo jį paskirti oficialiu įgaliotiniu, kad jiems laiku nesusimokėjus arba pažeidus įsipareigojimus, jis galėtų jų įmones (duomenys neskelbtini) panaikinti, taip pat už tam tikrą mokestį jis gali savo klientams (duomenys neskelbtini) atidaryti banko sąskaitas. I. B. paaiškino, jog jis neturi jokios informacijos, galimybės pasiekti ar valdyti S. vykdomų sandorių. „A.“ savininkas I. B. pranešė, kad 2015-08-05 I. V. susisiekė su juo ir pranešė, kad A. M. dabar yra įmonės S. savininkas (t. 14, b. l. 47-135).

Iš Specialisto išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos ir joje esančių banko sąskaitų išrašų bei kitų dokumentų nustatyta, jog UAB „M.“ banko sąskaitų išrašų duomenimis, laikotarpiu nuo 2013-11-20 iki 2014-09-23 iš UAB „M.“ S. sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 293 043,47 EUR į įmonės S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal tą pačią (duomenys neskelbtini) Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su įmone „S.“, atitinkamai: 200 000 EUR pervesta 2013-11-20, 93 043,47 EUR pervesta 2014-09-23. Be to UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) pervedė (duomenys neskelbtini) 1 000 000 Lt Paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o „S.“ pateikus (duomenys neskelbtini) Prašymą, 289 620,02 EUR (1 000 000 Lt) sumą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pervedė į S. sąskaitą, nurodant pagrindą: „UAB „M.“ įsiskolinimo padengimui“, tačiau lėšos buvo grąžintos 2015- 04-10 dėl sąskaitos arešto. Tyrimui nepateikti įmonės S. banko sąskaitų išrašai (pateikta paskutinė banko sąskaitos operacija (duomenys neskelbtini)) už 2014 metus, todėl nėra galimybės nustatyti 293 043,47 EUR (200 000+93 043,47) lėšų panaudojimo. UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registro „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis, apskaityta išrašytų 2013-06-01 - 2013-12-01 sąskaitų įmonės S. vardu suma sudarė 9 674 055,04 Lt. Pagal suvestus iš registro duomenis nustatyta, kad išrašytų sąskaitų faktūrų suma sudarė 9 674 055,04 Lt, o S. 2014-01-13 neapmokėtų sąskaitų sąraše, nukreiptame UAB „M.“ dėl įsiskolinimo, užfiksuotais duomenimis skolos suma sudarė 3 677 236 Lt, kadangi skolos likutis rašte nurodytas 2014-01-13. Tyrimui nepateikti UAB „M.“ apskaitos registrai ir dokumentai, todėl nėra galimybės nustatyti, kaip ir ar buvo apskaityta sąskaitų faktūrų 5 996 819,04 Lt suma už 2013-12-31 - 2014-12-31 laikotarpį. VMI pateiktų deklaracijų duomenimis UAB „M.“ 2013-2014 metų laikotarpiu deklaravo išmokų lengvatinio apmokestinimo įmonei S. (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu iš viso 5 179 879 Lt, apskaitos registrų duomenimis nustatyta apskaitytų sąskaitų faktūrų suma iš viso 9 674 055,04 Lt, skirtumo suma sudaro 4 494 176,04 Lt. Specialisto išvadoje dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, jog UAB „M.“ pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 punkto nuostatas (galiojo iki 2012-12-31): „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, (redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstatymo Nr.XI-1988) „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos realiai tarp UAB „M.“ ir įmonės S. neįvyko ir pagal įmonės S. vardu įformintas tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras į UAB „M.“ apskaitą ir deklaracijas pateiktas VMI už 2013- 2014 metus įrašyti neteisingi duomenys apie ūkines operacijas, iškreipiant duomenis apie UAB „M.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą (t. 34, b. l. 148-150).

Šalies argumentai

Iš A. M. (duomenys neskelbtini) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikto prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo nustatyta, kad A. M. šiame rašte nurodė, jog (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) įmone S. (vėliau jos teises ir pareigas perėmė (duomenys neskelbtini) įmonė S.). Šia sutartimi UAB „M.“ įgijo teisę naudotis S. teikiama technologija, skirta integruoti mobilaus ryšio numerių perkeliamumo administravimo sistemą su kitomis sistemomis, kaip antai numerių skyrimo, numerių grąžinimo reguliatoriui ir panašiai. S. technologija teikiama kaip programinės įrangos platforma, t. y. sisteminė aplinka (angl. Run Time Environment), kurioje veikia numatytų funkcijų vykdymą užtikrinantys moduliai ir funkcijų bibliotekos. Rašte nurodyta, jog neigiant, jog sutartis su S. yra fiktyvi, yra pateikiamas minėtos platformos, apsaugotos nuo nelegalaus panaudojimo, programinio kodo teksto dalis (teikiama tik dalis šio kodo, nes visas kodas yra itin didelės apimties). Rašte pažymima, jog UAB „M.“ dirba tik 5 darbuotojai, todėl įvertinus vien tik pateikto programinio kodo teksto dalies apimtis, matyti, kad UAB „M.“ pats nesukūrė ir niekaip negalėjo sukurti minėtos programinės įrangos platformą, kurią minėta sutartimi UAB „M.“ įsigijo iš bendrovės S.. Pateikiami duomenys rodo, kad sutartis nėra fiktyvi, nes UAB „M.“ šios sutarties pagrindu įgijo jai reikalingą technologiją teikti paslaugas, kurias ši bendrovė įsipareigojo teikti (duomenys neskelbtini) tarnybos skelbto viešo konkurso pagrindu. Prieš šio rašto pridedama programinio kodo teksto dalis (t. 23, b. l. 109-110).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau - LTEC) (duomenys neskelbtini) specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad LTEC gauta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus užduotis atlikti objektų tyrimą, kartu su užduotimi pateikta dešimt segtuvų A4 formato lapais, kuriuose spausdintas tekstas. Minėtoje užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-04 įtariamasis A. M. pateikė ant A4 formato lapų atspausdintą, neva iš „ S.“ įsigyto pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) programinio kodo dalies tekstą, kurį naudojo UAB „M.“ vykdant numerių perkeliamumo veiklą (t. 46, b l. 10-11). LTEC (duomenys neskelbtini) specialistų išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog tyrimui pateiktuose 3968 spausdintuose lapuose nėra atspausdintas vientisas programos kodas, o pateikti skirtingų programavimo kalbų „Erlang“ ir JavaScript fragmentai. Taip pat daugiau negu pusę spausdintos informacijos (2003 lapai), sudaro skirtingų failų (PNG, GIF, JPEG, ZIP, TXT) spausdintas turinys. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją LTEC SIES ekspertai negali nustatyti – ar atspausdinti programinio kodo fragmentai veikia kaip vientisa programa ir kokią funkciją (funkcijas) tokia programa gali vykdyti (atlikti) (t. 46, b. l. 17-22).

Iš (duomenys neskelbtini) specialisto paaiškinimo protokolo, nustatyta, jog specialistas A. C. patikslino, kad (duomenys neskelbtini) LTEC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „M.“ pateiktos programinės įrangos atspausdinto teksto tyrimo, nurodyta, kad pateiktas tyrimui tekstas yra skirtingomis programavimo kalbomis surašyti moduliai (tam tikrai funkcijai arba užduočiai vykdyti sudarytos mini programos), taip pat daugiau kaip pusė pateiktos informacijos yra ne programinis kodas, o skirtingų failų fragmentai (dalis skaitmeninės informacijos spausdinant ją ant popieriaus buvo prarasta), todėl netgi techniškai suvedus minėto pateikto teksto simbolius į kompiuterį skaitmeniniu formatu, darytina išvada, kad programinis kodas (programa) neveiks, kaip vientisa programa skirta numerio perkeliamumui naudoti. (t. 46, b. l. 24).

Iš 2018-12-14 specialisto paaiškinimo protokolo, nustatyta, jog specialistas P. K. pateikė analogiškus patikslinimus, kaip ir specialistas A. C.. (t. 46, b. l. 26).

Apklaustas teisiamajame posėdyje specialistas A. C. nurodė, kad tvirtina savo pateiktą byloje esančią LTEC (duomenys neskelbtini) specialistų išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad ši išvada nėra kategoriška, teigė, jog tirti pateiktuose duomenyse yra duomenų, kad juose yra programinės įrangos dalis, paaiškino, kad spausdintuose lapuose esančių duomenų vientisa programa negalima vadinti, suvedus tai, kas atspausdinta, programa neveiktų, nes dalis informacijos yra prarasta.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-jame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2014-12-19 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, jog iš nuomojamo garažo pavogta 10 vnt. nebenaudotinos kompiuterinės technikos, dokumentai, buitinis elektrinis šildytuvas, UAB „M.“ padaryta 600 Lt žala. 2015-01-13 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro A. S. 2015-01-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų nustatyta, jog UAB „M.“ 2014-12-30 pareiškime nurodė, kad 2014-12-19 apie 16 val. buvo pastebėta, jog UAB „M.“ nuomojamos patalpos (garažas), esančios (duomenys neskelbtini), yra neužrakintas, patalpose buvo sandėliuojama nebenaudojama kompiuterinė technika, archyviniai administraciniai ir buhalteriniai dokumentai bei buities apyvokos daiktai. Apžiūrėjus (bet neatlikus nuoseklaus įmonės vidinio patikrinimo) pasigesta apie 10 vnt. kompiuterinės technikos, kuri yra nebenaudotina, bet vertinga kaip antrinė žaliava, dokumentų ir buitinio elektrinio šildytuvo (t. 2, b. l. 1-18).

Teisiamajame posėdyje liudytoja T. N. nurodė, kad UAB „E.“ tvarko UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, liudytoja dirba UAB „E.“ buhaltere ir yra UAB „E.“ įgaliotu asmeniu, tvarkančiu UAB „M.“ apskaitą. Liudytoja paaiškino, kad ji dirba UAB ‚E.“ nuo 2005 m., o UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarko nuo 2009 m. Iki 2009 m. UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkė J. Ž., kuri išėjo iš darbo ir perdavė liudytojai toliau tvarkyti minėtos įmonės apskaitą. Liudytojai UAB „E.“ direktorė žodžiu davė nurodymą toliau tvarkyti UAB „M.“ buhalterinę apskaitą. Į liudytojos funkcijas įeina: pirminių dokumentų suvedimas į buhalterinę programą, registravimas, deklaracijų, kitų ataskaitų paruošimas ir pateikimas valstybės institucijoms, VMI, Sodrai, Statistikos departamentui. Liudytoja nurodė, kad ji kas mėnesį gauna sąskaitas, suveda ir padaro ataskaitas. Liudytoja turi suvesti pirminius dokumentus į buhalterinę programą. Liudytoja nurodė, kad šiuo metu ji neturi teisės matyti UAB „M.“ banko sąskaitų ar atlikti kokius nors veiksmus jose, bet 2009 m. ji turėjo prisijungimus prie UAB „M.“ banko sąskaitos, darydavo pavedimus, mokėjo atlyginimus, mokesčius. Nuo 2009 m. liudytoja dokumentus gaudavo iš įmonės UAB „M.“ darbuotojų, dažniausiai iš administratorių, jos reguliariai kas mėnesį liudytojai duodavo sąskaitas, PVM sąskaitas, įsakymus, banko išrašus, o liudytoja juos užregistruodavo apskaitos programoje. Būdavo kitų asmenų, kurie atveždavo UAB „M.“ dokumentus, tai - I. K.. Ar A. M. atsiųsdavo sąskaitas el. būdu, liudytoja nepamena. Liudytoja nurodė, kad dokumentus tvarkė už einamuosius metus, kol būdavo parengtos visos metinės deklaracijos, ataskaitos, ir kai viską sutvarkydavo, tada grąžindavo dokumentus UAB „M.“. Nebuvo tvarkos, kada dokumentai turėdavo būti grąžinami, kai jau būdavo paruošta, tada dokumentus ir grąžindavo. Liudytoja nurodė, kad ji paruošdavo UAB „M.“ dokumentus, surišdavo juos atidavimui, bet dokumentų perdavimo aktų neruošdavo ir dokumentų priėmimo-perdavimo su UAB „M.“ nepasirašydavo, nes vadovas tai turėjo pasirašyti. Anksčiau atiduodavo UAB „M.“ dokumentus tiesiog į rankas, jie atvažiuodavo ir paimdavo, buvo pasitikėjimas. Liudytoja nurodė, kad jai žinoma kompanija „S.“, ji gaudavo „S.“ sąskaitas, invoisus ir traukdavo į apskaitą. Invoisus liudytojai atsiųsdavo UAB „M.“ darbuotojai. Liudytoja nurodė, kad taip pat gaudavo „S.“ bei „S.“ sąskaitas, invoisus. Liudytoja teigė, kad tiesioginių santykių su šiomis trijomis kompanijomis nebūdavo, šių trijų įmonių išrašytas sąskaitas liudytoja gaudavo iš UAB „M.“. Šių trijų minėtų įmonių sąskaitų - faktūrų dydžiai skyrėsi nuo kitų sąskaitų – faktūrų, nes buvo didelės sumos, licenzijos mokestis. Šių trijų minėtų įmonių ir UAB „M.“ konkrečių sutarčių liudytoja nematė. Liudytoja paaiškino, kad, kai jai atsiųsdavo šių trijų įmonių invoisus, ji užregistruodavo į sąnaudas ir įsipareigojimą klientui. Užsienietiškos sąskaitos skiriasi nuo lietuviškų įmonių išrašytų sąskaitų tuo, kad iš užsienietiškų sąskaitų yra prievolė paslaugų įsigijimo priskaičiuoti menamą PVM ir atskaityti jį. Liudytoja nurodė, kad ji apskaičiuodavo menamą PVM pagal sąskaitose nurodytas sumas ir atskaitydavo jį. Liudytoja paaiškino, kad, kai ji 2009 m. prisijungdavo prie UAB „M.“ sąskaitos, iš tos sąskaitos nebuvo daromi pavedimai į minėtas tris įmones, apie mokėjimus minėtoms įmonėms liudytoja sužinojo tik iš banko išrašų, kurias liudytojai atsiųsdavo už mėnesį. Tų pavedimų minėtoms trims įmonėms buvo stambios sumos, liudytoja tokių didelių sumų nepervesdavo, nes turėjo limitą nedidelį, tai jai nepakaktų pinigų sumos daryti pavedimus iš tos sąskaitos. Teismui pagarsinus liudytojos T. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 62, b. l.143-145), liudytoja nurodė, kad ji šiuos parodymus patvirtina.

Žemesnės instancijos teismas

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2015-02-03 liudytoja T. N. nurodė, kad ji UAB „E.“ dirba nuo 2005 metų buhalterės pareigose. Įmonės UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarko nuo 2009 metų. UAB „M. ir UAB „E.“ yra sudariusi buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartį, kurią kartu su reikalaujamais dokumentais pateikė. UAB „M.“ buhalterinius dokumentus reikalingus apskaitai tvarkyti jai visuomet pateikia ir pateikinėdavo administratorės pareigas ėję asmenys UAB „M.“, šiuo metu K. M., taip pat pasitaikė, kad kai kurie dokumentai atsiunčiami jai elektroniniu paštu. Dokumentus atsiunčia daugelis darbuotojų - direktorius A. M., R. P., P. D. bei kiti asmenys. Ji UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkydavo tokia apimtimi, kad ji skaičiuodavo atitinkamus mokesčius VMI, Sodrai, teikdavo deklaracijas, mokėdavo iš turimos UAB „M.“ bankinės sąskaitos mokesčius, darbuotojams algas, taip pat turėdavo teisę atlikti vietinius mokėjimus Lietuvos tiekėjams. Didesnius mokėjimus atlikdavo įmonės vadovas, o ji apie atliktus mokėjimus matydavo iš banko išrašo. Kadangi šiuo metu dirba tik su 2014 m. UAB „M.“ buhalteriniais dokumentais, todėl senesnių laikotarpių buhalterinių dokumentų UAB „E.“ neturi, jie grąžinti UAB „M.“. Jokie perdavimo dokumentai nebuvo užpildyti, jie paprasčiausiai buvo perduoti UAB „M.“ darbuotojams, kurie atvykdavo į jos darbo vietą UAB „E.“, su kuriais ji tiesiogiai bendraudavo dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus ji turi ir atspausdinusi pateikė kartu su reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Apie sandorius, jų aplinkybes, pačias įmones su kuriomis buvo sudaromi sandoriai ji nieko paaiškinti negali. Ji tik pagal pateikiamus dokumentus tvarko buhalterinę apskaitą, ją suveda į programą (t. 62, b. l. 140-141). Liudytoja T. N. 2016-10-13 papildomos apklausos metu nurodė, kad iki 2009 metų UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „E.“ darbuotoja J. Ž., kuri išėjusi nėštumo ir gimdymo atostogų įmonės dokumentus tvarkyti perdavė jai. Apie tai, kad jai reikės tvarkyti UAB „M.“ buhalterinę apskaitą jai žodžiu nurodė UAB „E.“ direktorė L. A.. Kaip minėjo, liudytojai J. Ž. perdavė UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie buvo laikomi įmonės UAB „E.“ patalpose, t. y., lentynose sudėti į segtuvus. Įmonės buhalterinės apskaitos registrai buvo vedami elektroniniu formatu, kompiuterinės programinės įrangos „R.“ pagalba, todėl jai buvo suteikta prieiga, t. y. prisijungimo kodas prie minėtos programos, kad liudytoja galėtų tvarkyti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus. Liudytoja paaiškino, kad ji asmeniškai tvarkė UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus, daugiau iš UAB „E.“ šių dokumentų niekas netvarkė, nes neturėjo prisijungimo kodo, net liudytojos atostogų ar ligos metu. Uždavus klausimą, ar įmonėje UAB „E.“ buvo nustatyta dokumentų gavimo ir grąžinimo UAB „M.“ atstovams tvarka, liudytoja paaiškino kad iš UAB „M.“ įvairius dokumentus, kuriuos reikėdavo įtraukti į buhalterinę apklausą, jai fiziškai pristatydavo UAB „M.“ administratorės: K. M., L. K. ir kitos. Taip pat UAB „M.“ dokumentus atveždavo ir I. K., kuri taip pat atveždavo ir UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kadangi liudytoja tvarko ir minėtos įmonės buhalterinę apskaitą nuo 2009 metų pradžios, perimus iš J. Ž.. Elektroniniu būdu jai dokumentus, o būtent PVM sąskaitas – faktūras atsiųsdavo ir kiti UAB „M.“ darbuotojai: R. P., P. D. bei direktorius A. M., kurias ji atspausdindavo ir dėdavo į segtuvus. Dokumentus atgal grąžindavo tik direktoriui A. M.. Jokios rašytinės formos apie dokumentų gavimo ir grąžinimo tvarką UAB „M.“ nustatytos nebuvo, tiesiog taip buvo nusistovėjusi tokia tvarka. Uždavus klausimą, kokie UAB „M.“ 2011-2014 metais vykdomi sandoriai buvo apmokestinami PVM ir kurie neapmokestinami, paaiškino, kad UAB „M.“ pirko paslaugas iš užsienio kompanijų „S.“, „S.“ ir „S.“, todėl pagal nustatytą tvarką perkant prekes ar paslaugas iš užsienio įmonių duomenys buvo įtraukti ir į (duomenys neskelbtini) bei į pardavimo operacijų žurnalą, juose nurodant menamą pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), ko pasekoje suvedus duomenis į abu registrus gaunasi nulinis PVM. Likusiems pirkimams – pardavimams, kurie buvo vykdomi su Lietuvos ūkio subjektais, buvo skaičiuojamas atitinkamas PVM. Uždavus klausimą, ką reiškia skaičiai įrašyti UAB „M.“ 2012 metų pardavimų operacijų žurnale grafoje „Dokumento Nr.“, paaiškino, kad šie skaičiai reiškia dokumento „Invoice“, t. y. sąskaitos – faktūros važtaraščio numerį. Uždavus klausimą, kodėl UAB „E.“ nepateikė reikalaujamų UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrų, kuriuos ji tvarko, liudytoja paaiškino, kad nuo 2015 metų pradžios Lietuvoje įvedus naują valiutą eurą, pasikeitė ir buhalterinės apskaitos programos, todėl ji šiuo metu tvarko UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus tik nuo 2015 metų, o iki 2014 metų pabaigos su savo kodu nebegali prisijungi prie senosios programos ir peržiūrėti to laikotarpio buhalterinės apskaitos registrus. Dėl UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrų iki 2014 metų, reikia kreiptis į įmonės direktorę L. A.. Uždavus klausimą, kaip ji atlikdavo UAB „M.“ bankinius pavedimus, liudytoja paaiškino, kad UAB „M.“ turėjo atidarytas kelias banko sąskaitas, prie kurių direktorius A. M. jungdavosi naudodamas banko sąskaitos kodų generatorių. Liudytoja taip pat turėjo banko sąskaitos kodų generatorių, kuriuo galėjo jungtis tik prie vienos įmonės banko sąskaitos, į kurią reguliariai direktorius A. M. pervesdavo tam tikrą sumą pinigų, o ji po to darydavo pavedimus mokėdama įvairius mokesčius. Tai būdavo nedidelės sumos pavedimų. Asmeniškai ji nedarė pavedimų į minėtas užsienio kompanijas už sutektas paslaugas. Uždavus klausimą, ar ji matė užsienio kompanijų „S.“, „S.“ ir „S.“ dokumentus, o konkrečiai sutartis, sąskaitas-faktūras, darbų atlikimo aktus ar kitus (jei taip, tai kaip ji juos gavo bei kur jie dabar yra), liudytoja paaiškino, kad ji nėra mačiusi sutarčių tarp minėtų įmonių ir UAB „M.“. Ji elektroniniu būdu gaudavo iš UAB „M.“ įmonės darbuotojų, iš kurių konkrečiai dabar pasakyti negali, nes neatsimena, elektroninius laiškus, kuriais jie atsiųsdavo jai minėtų įmonių sąskaitas – faktūras („Invoice“). Tada ji minėtus dokumentus atspausdindavo ir sudėdavo į segtuvus, kuriuos vėliau perduodavo UAB „M.“ įmonės direktoriui. Šių sąskaitų – faktūrų duomenis ji įtraukdavo į UAB „M.“ įmonės buhalterinės apskaitos registrus. Ar šie dokumentai būdavo atsiųsti be jokių parašų, ar pasirašyti, liudytoja neatsimena. Jie buvo siunčiami PDF formatu. Apie minėtų dokumentų turinį, pasirašančius asmenis, nieko konkrečiau negali pasakyti, tik pamena, kad buvo nurodytas licencijos mokestis. Šie dokumentai buvo surašyti anglų kalba. Daugiau jokių dokumentų, tokių kaip darbų atlikimo aktai ar važtaraščiai ji nėra gavusi (t. 62, b. l. 143-145).

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. Ž. nurodė, jog ji dirbo UAB „E.“ ir viena iš įmonių, kurios buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pavestas liudytojai, buvo UAB „M.“. Liudytojos funkcijos buvo: apskaitos tvarkymas, pirkimų ir pardavimų suvedimas, banko suvedimas, bendravimas el. paštu, ataskaitos. Liudytoja nurodė, kad ji UAB „M.“ tvarkė buhalterinę apskaitą iki 2008 metų, kai grįžo į UAB „E.“ dirbti, UAB „M.“ apskaitos nebetvarkė. Liudytoja paaiškino, kad tuo metu, kai ji tvarkė UAB „M.“ apskaitą, ji turėjo prisijungimus prie banko, galėjo daryti pavedimus, tiksliai nepamena ar buvo apribojimai, bet apribojimai turėjo būti, nes buvo didelės sumos. Kai liudytoja dirbo su UAB „M.“, jai buvo žinoma įmonė „S.“, nes buvo sąskaitos, buvo sutartys su UAB „M.“. Liudytoja paaiškino, kad sutartį su „S.“ vertėsi iš anglų kalbos, kad žinotų, už ką bus mokama, už ką gaunamos sąskaitas. Liudytoja nurodė nepamenanti su kuria iš trijų S. įmonių, buvo ši sutartis. Liudytoja teigė, kad jis atsimena (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) veikiančias „S.“ įmones, pamena, kad į užsienį buvo vedami pinigai, bet kuriai įmonei liudytoja nepamena. Liudytoja teigė, kad ji nepamena, ar ji darė pavedimus, nes, jeigu didesnės sumos, tai ji rašydavo UAB „M.“ direktoriui laišką, kad jis patvirtintų liudytojos paruoštus mokėjimus, o jei liudytoja turėdavo limitą, tuomet ji mokėjimus tvirtindavo. Liudytoja nurodė, kad dokumentus iš UAB „M.“ gaudavo popieriniu pavidalu ir el. paštu, griežtos tvarkos nebuvo ar originalai ar kopijos, kokius UAB „M.“ pateikdavo, tokius liudytoja ir įvesdavo. Nebuvo UAB „M.“ dokumentų perdavimo-priėmimo tvarkos. UAB „E.“ saugodavo dokumentus, UAB „E.“ direktorė nuspręsdavo, kada gražinti dokumentus UAB „M.“. Liudytoja teigė, kad ji neturėjau galios priimti sprendimų dėl dokumentų perdavimo. Dokumentai buvo segami į segtuvus ir laikomi „E.“ patalpose. Liudytoja teigė, kad jai dirbant dokumentai UAB „M.“ nebuvo atiduodami, liudytojai grįžus, UAB „E.“ dokumentus šiai įmonei jau atidavinėjo. Liudytoja nurodė, kad ji su UAB „E.“ direktore ėjo į Valstybinę mokesčių inspekciją konsultuotis dėl UAB “M.“ apskaitos. Teismui pagarsinus liudytojos J. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 62, b. l. 159-162), liudytoja nurodė, kad šiuos parodymus patvirtina.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2017-11-02 liudytoja J. Ž. nurodė, kad nuo 2007-01-23 iki 2013-01-09 ji dirbo UAB „E.“ buhaltere, nuo 2008-12-31 iki 2011-03-12 ji buvo išėjusi iš darbo minėtoje įmonėje dėl vaiko auginimo. Jos darbo specifika buvo kitų įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymas, deklaracijų pildymas, bankiniai pavedimai. Dirbant UAB „E.“ jai buvo paskirta nuo 2007 metų rugsėjo mėn. pradžios, iki 2008-12-31, kuomet ji išėjo į dekretines atostogas, tvarkyti UAB „M.“ buhalterinę apskaitą. Iki jos UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės darbuotoja L. K., kuri jai tik atėjus dirbti į UAB „E.“ išėjo iš darbo prieš kelias savaites. Apie tai, kad L. K. tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą ji sužinojo iš direktorės L. A. bei iš minėtos įmonės dokumentų. Maždaug 2007 m. rugsėjo mėn., kuomet ji jau pramoko tvarkyti buhalterinę apskaitą, jai direktorė L. A. nurodė savarankiškai tvarkyti UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, o iki tol UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės darbuotoja direktorė L. A. bei kiti įmonės darbuotojai, kurie nurodydavo kokius duomenis ir kaip suvesti, o ji atlikdavo techninį darbą. Nuo jos atėjimo į UAB „E.“ ji nuo pradžių tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą prižiūrima minėtos darbuotojos ir direktorės, o kai pramoko, tai kaip minėjo, savarankiškai tvarkė nuo rugsėjo mėn. UAB „M.“ atstovai, su kuriais ji bendravo, buvo įmonės direktorius A. M. bei administratorė L. K., kurie jai atveždavo kokius nors dokumentus, kuriuos reikėdavo įtraukti į buhalterinę apskaitą, tai būdavo pirkimo pardavimo sąskaitos, sutartys, dabar tiksliai neatsimena. Taip pat jie atvykę pateikdavo duomenis, jeigu reikėdavo padaryti ne periodinius pavedimus. Periodiniai pavedimai būdavo už komunalinius mokesčius, darbuotojų atlyginimai ir pan. Paaiškina, kad tvarkant UAB „M.“ buhalterinę apskaitą jai direktorius A. M. per banką suteikė leidimą tam, kad ji galėtų su savo asmenine bankininkyste jungtis prie UAB „M.“ banko sąskaitų bei atlikti bankinius pavedimus. Taip pat jis asmeniškai irgi turėjo banko sąskaitos valdymo įrankį. Ji UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo 2007 iki 2009 metų, nes išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, o tvarkyti UAB „M.“ dokumentus perdavė UAB „E.“ darbuotojai T. N.. Taip pat T. N. paliko savo asmeninės bankinės kortelės kodų kopiją, kad ji galėtų jos pagalba jungtis prie UAB „M.“ banko sąskaitų. Liudytoja mano, kad taip buvo padaryta todėl, kad ji, grįžusi iš vaiko auginimo atostogų, turėjo pratęsti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Ji išeidama į dekretą UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus paliko UAB „E.“ patalpose. Šie dokumentai buvo laikomi lentynose sudėti į segtuvus, kuriuose buvo laikomi originalių dokumentų kopijos, o originalai likdavo įmonėje. Šias dokumentų kopijas jos tvarkymo laikotarpiu atveždavo įmonės UAB „M.“ atstovai, kartais atsiųsdavo el. paštu. Kuomet ji dirbo įmonėje UAB „E.“, tai buhalterinės apskaitos registrai buvo vedami elektroniniu formatu, kompiuterinės programinės įrangos „R.“ pagalba. Paaiškina, kad kiekvienos UAB „E.“ darbuotojos asmeniniame kompiuteryje buvo suinstaliuota „R.“ programa ir per ją atidarius buvo matomos visos įmonės, kurioms UAB „E.“ tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl darbuotoja jungdavosi su jai suteiktu slaptažodžiu tik prie tos įmonės duomenų, kurios buhalterinę apskaitą tvarkė, o prie kitų prisijungti negalėjo. Jai buvo suteikta prieiga, t. y. prisijungimo kodas prie minėtos programos, kad galėtų tvarkyti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus. Paaiškina, kad ji asmeniškai tvarkė UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus, daugiau iš UAB „E.“ niekas netvarkė, nes neturėjo prisijungimo kodo, išskyrus įmonės direktorę. Taip pat jai buvo paskirta ir UAB „D.“ buhalterinės apskaitos tvarkymas, kadangi šios įmonės direktorė I. K. buvo susijusi su A. M., todėl ir buhalterinės apskaitos tvarkymą buvo vykdyti paprasčiau toje pačioje UAB „E.“, kadangi UAB „M.“ ir UAB „D.“ vykdydavo tarpusavio sandorius. UAB „D.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, jai pristatydavo I. K. bei M. K.. Ar jie veždavo UAB „M.“ dokumentus, ji dabar nepamena. Kuomet 2011 metais grįžo į UAB „E.“ po vaiko auginimo atostogų, jai jau davė naujas įmones, o UAB „M.“ ir UAB „D.“ tvarkė toliau T. N.. UAB „M.“ turėjo pagrindinę banko sąskaitą „S.“ banke, prie kurios, ji galėjo prisijungti bei daryti bankinius pavedimus. Jos limitas būdavo iki 50 000 Lt vienam pavedimui, todėl, jeigu būdavo pavedimas didesnei sumai, tai ji paruošdavo, pagal jai iš anksto pateiktus A. M. duomenis bankinio pavedimo ruošinį ir apie tai pranešdavo A. M., o jis prisijungdavo prie banko sąskaitos ir asmeniškai padarydavo pavedimą. Ji darydavo pavedimus už įvairius mokesčius, darbo užmokestį, remonto paslaugas, avansines apyskaitas, pačiai UAB „E.“ už suteiktas paslaugas, pavedimus Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat teko ruošti ruošinius stambiems mokėjimams už suteiktas paslaugas užsienio bendrovėms, kurie būdavo apie 100 000 Lt dydžio. Tuos pavedimus formuodavo pagal jai pateiktas užsienio įmonių Invoice bei A. M. nurodymą, nes be jo leidimo ji negalėdavo padaryti stambių pavedimų. Uždavus klausimą, ar ji matė, atliekant UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, užsienio kompanijų „S.“, „S.“, „S.“, „T.“ ar kitokių užsienio įmonių dokumentus, o konkrečiai sutartis, sąskaitas-faktūras (Invoice), darbų atlikimo aktus ar kitus (jei taip, tai kaip ji juos gavo bei kur jie dabar yra) paaiškino, kad jai įmonių pavadinimai „S.“ ir „T.“ yra girdėti, ji yra mačiusi šių įmonių dokumentus UAB „M.“ buhalterinėje apskaitoje bei joms buvo daryti bankiniai pavedimai. Dabar neatsimena, koks pagrindas bankiniuose pavedimuose buvo nurodytas, t. y. ar pagal sutartis, ar sąskaitas (invoice), ar paskolų sutartis, ar dar kokius dokumentus. Ji pamena, kad stambius pavedimus su A. M. patvirtinimu ji suformuodavo ir jam pateikdavo, o jis patvirtinęs pervesdavo dideles sumas, tačiau už kokias paslaugas ar prekes buvo daromi pavedimai ji dabar neatsimena. Šių užsienio įmonių dokumentų duomenis ji įtraukdavo į UAB „M.“ įmonės buhalterinės apskaitos registrus. Ar šie dokumentai būdavo atsiųsti be jokių parašų ar pasirašyti, ji dabar tiksliai neatsimena, bet mano, kad buvo pasirašyti. Šiuos dokumentus ji gaudavo ne originalus, o kopijuotus. Kartais jie buvo siunčiami PDF formatu el. paštu į jos el. pašto adresą: (duomenys neskelbtini), o vėliau atnešamas popierinis variantas, tačiau vis tiek tai buvo kopijos, o ne originalai. Apie minėtų dokumentų turinį, pasirašančius asmenis, nieko konkrečiau negali pasakyti, tik pamena, kad tie dokumentai susiję su numerio perkeliamumu, bet nežino visų niuansų. Šių dokumentų duomenys buvo įtraukiami į UAB „M.“ sąnaudas, reikalingas uždirbti pajamoms. Minėti dokumentai buvo surašyti anglų kalba. Daugiau jokių dokumentų kurie būtų susiję su minėtomis užsienio įmonėmis, tokių kaip darbų atlikimo aktai ar važtaraščiai ji nėra mačiusi. Yra mačiusi kelias sutartis, kurių apimtis gan didelė, t. y. keli šimtai lapų, anglų kalba, kurios sudarytas tarp UAB „M.“ ir minėtų įmonių, tiksliau ji dabar nepamenu ar tarp kažkurios vienos iš jų ar su abejomis. Taip pat yra mačiusi sąskaitas (invoice), o daugiau, kaip minėjo, jokių dokumentų neteko matyti. Prieš jai išeinat į dekretines atostogas minėtų įmonių dokumentus ji paliko įmonėje, o grįžusi jau nebetvarkė UAB „M.“ buhalterinės apskaitos, todėl negali pasakyti kur jie yra. Nori patikslinti, kad maždaug 2 metų senumo dokumentai būdavo grąžinami savininkui, t. y. UAB „M.“ direktoriui A. M., tai mano, kad dokumentai galėtų būti pas jį. Uždavus klausimą apie tai, kad 2006-06-15 Vilniaus AVMI buvo pateikta UAB „M.“ Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracija (forma FR0313) už 2006 m. 05 mėn., kurioje (duomenys neskelbtini) įmonei T. deklaruota 672 805 Lt išmokų suma, nuo kurios 5 % pelno mokesčio tarifu apskaičiuota 33 640 Lt prie pajamų šaltinio išskaičiuoto pelno mokesčio suma, nurodyta mokėjimo data – 2006-05-22, prašant paaiškinti, kodėl už ankstesnį laikotarpį (pirmasis pinigų pervedimas 2005-04-08) ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais (2006-2014 m.), kai UAB „M.“ pervesdavo pinigines lėšas įmonei T., nebuvo VMI teikiamos Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracijos (forma FR0313) ir nuo išmokėtų sumų nebuvo išskaičiuojamas pelno mokestis prie pajamų šaltinio, liudytoja paaiškino, kad įtraukiant duomenis į Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracijos (forma FR0313) juos imdavo iš pateiktų UAB „M.“ sąskaitų (invoice), o pagrindą įtraukti minėtas sąskaitas iš sutarčių sudarytų tarp UAB „M.“ bei užsienio įmonių. Ar pagal sutartyse nurodytas paslaugas galima duomenis įtraukti į minėtas deklaracijas pasitikrindavo pagal Lietuvos Respublikos Pelno mokesčio įstatymą bei jo rekomendacijas, deklaracijų pildymo taisykles, kuriose nurodyta kokios paslaugos leidžiamos į atskaitą, o kokios neleidžiamos. Taip pat 2007-2008 metais ji buvo nuėjusi pas Valstybinės mokesčių inspekcijos, adresu (duomenys neskelbtini), Apskaitos skyriaus inspektorę, kuri konkrečiai aptarnavo UAB „M.“, kurios pavardės dabar neatsimena, kurios teiravosi pagal jos pateiktus dokumentus (ar tai buvo sutartis ar invoice), ar pagal minėtus duomenis reikia deklaruoti pelno deklaracijoje. Kurios konkrečiai įmonės ar „T.“ ar „S.“ dokumentus ji buvo pateikusi, dabar neatsimena (t. 62, b. l. 159-162).

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. A. nurodė, kad UAB „E.“ daugiau kaip 10 metų tvarko UAB „M.“ buhalterinę apskaitą. Liudytoja yra UAB „E.“ direktorė ir vienintelė akcininkė. UAB „E.“ pagrindinė veikla yra auditas, taip pat ši įmonė teikia mokesčių konsultacijas ir apskaitos paslaugas. UAB „E.“ buvo sudariusi su UAB „M.“ buhalterinių paslaugų sutartį, kurioje numatyta prievolė pagal užsakovo dokumentus vesti apskaitos registrus, registruoti ūkines operacijas, teikti kas mėnesį ataskaitas įmonės vadovui, teikti mokesčių deklaracijas, teikti ataskaitas Sodrai, Statistikos valdybai ir kitoms institucijoms, taip pat buvo sutarta atlikti mokėjimus už paslaugas. Liudytoja nurodė, kad įmonėje nėra pasirašoma dokumentų perdavimo aktų, liudytoja paaiškino, kad tik tada, kai klientas „išeina“ iš UAB „E.“, nutraukia bendradarbiavimo sutartį, UAB „E.“ „išlydi“ jį su aktais. Liudytoja nurodė, kad UAB „M.“ tiesiog atveždavo UAB „E.“ dokumentus, kiekvienais metais UAB „E.“ atiduodavo UAB „M.“ visus dokumentus. Paruošti visus dokumentus turi atsakingas buhalteris, buhalterė atsakinga už kiekvienų metų UAB „M.“ dokumentų perėmimą ir perdavimą. UAB „M.“ buhalterinę apskaitą šiuo metu tvarko T. N., o prieš 10 metų L. K., J. Ž. tvarkė. Liudytoja nurodė nežinanti kokius dokumentus UAB „E.“ teikė UAB „M.“. Liudytoja paaiškino, jog ji turi raštą, kuriame nurodyta, kad visi dokumentai perduoti už 2014 metus UAB „M.“. Liudytoja taip pat nurodė, kad ji du kartus ėjo į Valstybinę mokesčių inspekciją, ten paaiškino kaip mokėti, deklaruoti, tai tik tiek liudytoja žino apie UAB „M.“ sutartį su S., S., S.. Liudytoja teigė, kad į Valstybinę mokesčių inspekciją nusinešė sutartis tarp UAB „M.“ ir „S.“ įmonių, norėjo pasikonsultuoti, o po to viską padarė kaip patarė Valstybinė mokesčių inspekcija. Liudytojai pagarsinus liudytojos L. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 62, b. l. 150-152), liudytoja nurodė, kad šiuos parodymus patvirtina.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2016-11-21 liudytoja L. A. nurodė, kad ji dirba UAB „E.“ nuo jos įsteigimo (duomenys neskelbtini) direktorės pareigose ir yra jos vienintelė akcininkė, įmonės veikla yra audito, buhalterinės apskaitos bei mokesčių konsultavimo paslaugos. Ji asmeniškai neatlieka buhalterinės apskaitos, tik teikia audito paslaugas bei vadovauja įmonei. Uždavus klausimą, kuo vadovaujantis UAB „E.“ darbuotojai perimdavo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus iš prieš tai tvarkiusio asmens, liudytoja paaiškino, kad darbuotojai vienas iš kito perimdavo UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus tarpusavyje susitardami, o ji, kaip direktorė, tame nedalyvaudavo. Jokių dokumentų perėmimo taisyklių ar kitokios rašytinės formos nebuvo numatyta. Paaiškina, kad UAB „E.“ tvarkydama klientų buhalterines apkaitas naudojasi kompiuterine buhalterinės apskaitos programine įranga „R.“. Darbuotojai patys susikuria programos vartotoją bei prisijungimo kodus ir naudojasi šia programa. Liudytoja gali prisijungti prie šios programos kaip „Master“ naudotojas ir peržiūrėti kitų darbuotojų atliktus veiksmus. UAB „M.“ perduodami bei iš jos gaunami įvairūs buhalterinės apskaitos dokumentai buvo perduodami be jokių rašytinių lydraščių ir UAB „E.“ nebuvo nustatyta jokia speciali dokumentų priėmimo ar perdavimo tvarka klientui. UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis buhalteris, susiderinęs su UAB „M.“ atstovais, turėdavo prieigą prie tam tikros banko sąskaitos, kuri buvo naudojama įmonės mokesčiams mokėti. Liudytoja asmeniškai prie UAB „M.“ banko sąskaitų neturėjo jokių prieigų ir jokių pavedimų neatlikinėjo. Uždavus klausimą, ar įmonėje UAB „E.“ tvarkant UAB „M.“ buhalterinę apskaitą, ji matė užsienio kompanijų „S.“, „S.“ ir „S.“ dokumentus, susijusius su UAB „M.“ komercine veikla, o konkrečiai: sutartis, sąskaitas-faktūras, darbų atlikimo aktus ar kitus dokumentus (jei taip tai, kaip jie buvo gauti bei kur jie yra dabar), liudytoja paaiškino, kad ji asmeniškai nėra mačiusi minėtų įmonių sutarčių ir apie jas nieko negali pasakyti. Jeigu tokių įmonių dokumentai buvo įtraukti į UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus tai reiškia, kad tokie dokumentai buvo pas buhalterinę apskaitą tvarkančią buhalterę ir ji juos įtraukė į registrus. Uždavus klausimą, kodėl UAB „E.“ pagal FNTT reikalavimus, nepateikė visų UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrų paaiškino, kad nuo 2004 metų iki 2014 metų UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrų duomenys buvo laikomi serveryje, buvusiame UAB „E.“ patalpose. Paaiškina, kad esant būtinybei techninę serverio priežiūrą atlikdavo asmenys, kuriuos samdydavo vienkartiniams darbams, pvz. antivirusines programas įdiegė UAB „S.“ atstovai. Nuo 2015 metų pradžios Lietuvoje įvedus naują valiutą eurą pasikeitė ir buhalterinės apskaitos programos, todėl UAB „E.“ senąjį serverį sunaikino, o duomenys susiję su UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrais už 2014 metus buvo atspausdinti ir perduoti UAB „M.“ atstovams, kam konkrečiai buvo perduota ji neprisimena, kas iš UAB „E.“ darbuotojų perdavė dokumentus ji neprisimena, galimai tai buvo T. N., kuri tvarkė UAB „M.“ buhalterinę apskaitą. Patikslina, kad minėti duomenys būdavo atspausdinami ir pateikiami kiekvienais metais, jiems pasibaigus. Likusieji duomenys iš senojo serverio, o būtent tam tikra dalis buvo perkelta į naująjį serverį, o kita dalis sunaikinta. Duomenys perkėlinėjo buhalterinę apskaitą tvarkančios buhalterės. Naujasis serveris naudojamas nuomojantis „debesis“, t. y. vietą virtualiame serveryje iš UAB „A.“. Paaiškino, kad UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrų už 2004-2014 metus, UAB „E.“ naujame serveryje nėra, o yra tik nuo 2015 metų pradžios iki dabar. 2004-2014 metų UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrai atspausdinti popieriniame variante buvo perduoti įmonės UAB „M.“, todėl UAB „E.“ pagal FNTT reikalavimus negali perduoti prašomų registrų, nes neturi. Uždavus klausimą, kodėl 2016-10-18 FNTT raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavus iš UAB „E.“ pateikti įvairius UAB „M.“ dokumentus, 2016-11-02 iš UAB „E.“ gautame 2016-10-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad „Klientas yra mums raštu patvirtinęs, kad visi dokumentai nuo 2004-2014 jam yra perduoti ir jokių pretenzijų neturi“, tačiau nepateikė minėto dokumento, kaip yra reikalaujama FNTT raštuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), liudytoja paaiškino, kad ji nesuprato, kad reikia pateikti tokį dokumentą pagal minėtus reikalavimus ir pasižada jį pateikti (t. 62, b. l. 150-152).

Iš (duomenys neskelbtini) Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais nustatyta, kad joje yra konstatuota, jog: … UAB „M.“, pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo 11 str. 4 d. ir 17 str. 1 d. nuostatas, 2006-2014 m. neteisėtai pripažino sąnaudomis 51.667.009 Lt (2006 m. – 4.851.184 Lt, 2007 m. – 8.096.816 Lt, 2008 m. – 7.147.296 Lt, 2009 m. – 1.346.592 Lt, 2010 m. – 6.066.570 Lt, 2011 m. – 6.007.872 Lt, 2012 m. – 6.007.872 Lt, 2013 m. – 6.134.935 Lt, 2014 m. – 6.007.872 Lt) sumą pagal įmonių S., S. ir S. vardu įformintas sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios, ir VMI pateiktose 2006-2014 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną. Įvertinus Bendrovės VMI pateiktose Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracijose (FR0313) 2006-2014 m. laikotarpiu apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 4.031.899 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, Bendrovė 2006-2014 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 3.785.482 Lt (1.096.351 Eur) pelno mokesčio. Tyrimo metu nustatyta, kad Bendrovė, pažeisdama Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, nuo neteisėtai sumažinto 2006-2007 m. apmokestinamojo pelno 12.948.000 Lt (2006 m. – 4.851.184 Lt, 2007 m. – 8.096.816 Lt) VMI pateiktose 2006-2007 m. Metinėse socialinio mokesčio deklaracijose nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 436.951 Lt (126.550 Eur) socialinio mokesčio. VMI duomenimis, UAB „M.“ įformino realiai neįvykusias ūkines operacijas už 51 667 009 Lt sumą nesilaikydama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 3 d. nuostatų, padarė įrašus deklaracijose pateiktose VMI ir buhalterinės apskaitos registruose už 2006-2014 metų laikotarpį, pagal dokumentus, kurių vienas iš rekvizitų, t.y. ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. UAB M.“ pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. nuostatas (galiojo iki 2012-12-31): „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, (redakcija nuo 2013-01-01 pagal 2012-04-24 įstat. Nr.XI-1988) „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, kadangi nurodytomis sąlygomis ūkinės operacijos realiai tarp nurodytų ūkio subjektų neįvyko ir pagal įmonių S., S. ir S. vardu įformintas tikrovės neatitinkančias sąskaitas faktūras UAB „M.“ lėšos buvo pervestos nepagrįstai įrašant į pateiktas VMI deklaracijas už 2006-2014 metus ir į Bendrovės buhalterinės apskaitos registrus už 2010-2014 metus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas, tuo iškreipiant duomenis apie UAB „M.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to UAB „M.“ 2006-2014 m. metinėse pelno mokesčio deklaracijose neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 3 785 482 Lt (1 096 351 Eur) pelno mokesčio, bei VMI pateiktose 2006-2007 m. metinėse socialinio mokesčio deklaracijose nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 436 951 Lt (126 550 Eur) socialinio mokesčio. Dėl šių veiksmų valstybės biudžetui padarytas 4 222 433 Lt (1 222 901 EUR) žala (t.35, b. l. 85-185, t. 36, b. l. 1-200, t. 37, b. l. 1-185, t. 38, b. l. 1-188, t. 39, b. l. 1-180, t. 40, b. l. 1-180, t. 41, b. l. 1-180, t. 42, b. l. 1-180, t. 43, b. l. 1-180, t. 44, b. l. 1-182, t. 45, b. l. 1-162, t. 46, b. l. 1-180).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2018-05-17 specialistė A. M. atsakydama į klausimą dėl iš bylos medžiagos jai pateiktos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir pateiktų papildomų dokumentų, t. y. ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), susijusios su vagyste iš UAB „M.“ nuomojamų patalpų, kopijos, prašant patikslinti ir paaiškinti, ar dėl nustatytų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros (jei ne, tai – ko visiškai ar iš dalies negalima nustatyti, dėl kokių pažeidimų ir kas dėl to atsakingas), paaiškino, kad tyrimui nebuvo pateikta UAB „M.“ vadovo patvirtinta dokumentų saugojimo tvarka ir įvertinus papildomai pateiktus ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini), susijusios su UAB „M.“ buhalterinių dokumentų vagyste iš UAB „M.“ nuomojamų patalpų, daroma išvada, kad UAB „M.“ neišsaugojo dokumentų ir tuo pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 19 str. nuostatų reikalavimus: 1) „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (galiojo iki 2008-08-31) „Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“ (galioja nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 įstat.Nr.X-1679); 2) „Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ (galiojo iki 2008-08-31), „Patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ (galioja nuo 2008-09-01 pagal 2008-07-03 įstat.Nr.X-1679), kadangi neišsaugojo 2006-2014 metų buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų: turto apskaitos, debitorių ir kreditorių, bankų sąskaitų ir kasos, atskaitingų asmenų apyskaitų ir apskaitos registrų, pajamų ir sąnaudų, pirkimų ir pardavimų, ir kitų apskaitos registrų, dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metų laikotarpį. VMI pateiktų deklaracijų duomenimis, UAB „M.“ įformino realiai neįvykusias ūkines operacijas už 51 667 009 Lt sumą, nesilaikydama 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 13 str. 3 d. nuostatų: „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, kadangi padarė įrašus deklaracijose pateiktose VMI ir buhalterinės apskaitos registruose už 2006-2014 metų laikotarpį, pagal dokumentus, kurių vienas iš rekvizitų, t. y. ūkinės operacijos turinys, neatitinka tikrovės. Dėl nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 13 str. 3 d. ir 19 str. reikalavimų pažeidimų, tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus (t. 46, b. l. 2-3).

Apklausta teisiamajame posėdyje specialistė A. M. nurodė, kad ji patvirtina byloje esančią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadą dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistė paaiškino, kad šiuo atveju yra surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, gautas atsakymas iš (duomenys neskelbtini), apie UAB „S.“ yra surinkta informacija ir pateikta. „S.“ neturi ofiso, nei darbuotojų, į šią įmonės sąskaitą pinigai gauti tik iš UAB „M.“. (duomenys neskelbtini) centras parašė, kad UAB „S. L.“ priedangos įmonė. Pagal tą atsakymą nėra kam atliktos paslaugos, kam reikalinga buvo. Dėl to yra tokia išvada. Specialistė paaiškino, kad turi būti vadovo nustatyta tvarka dėl dokumentų saugojimo, ji gali būti rašytinė, žodinė arba darbinė tvarka ir įmonė turi saugoti dokumentus. Pareigą dėl dokumentų saugojimo numato įstatymai. Specialistė teigė, kad, jeigu dokumentus pavogė, reiškia įmonė dokumentų neišsaugojo. Dokumentai turi būti saugomi saugiai. Dokumentų tyrimui įmonė nepateikė, todėl jų nėra. Dokumentai neišsaugoti ir nepateikti, kai pagal įstatymą dokumentai turi būti saugomi. Specialistė taip pat nurodė, jog tikrinimo tikslas yra nustatyti kaip įmonės veda buhalterinę veiklą, jei teisingai vedama buhalterinė apskaita, tada galima nustatyti ūkinę veiklą. Šiuo atveju pirminiai dokumentai nebuvo pateikti, suvestinių registrų tik dalis pateikta, 2010 m., 2011 m. gal, 2010-2014 metų pirkimo žurnalai pateikti. Specialistė teigė, kad suvestiniai registrai sudaromi suvedant pirminius apskaitos dokumentus. Specialistė pažymėjo, jog buhalterinę apskaitą galima atkurti, tai turėtų daryti pati įmonė. Jei įmonė prarado dokumentus, tai įmonė turi atstatyti dokumentus. Buhalterinę apskaitą galima atkurti - įmonė turi kreiptis į įmones, iš kurių pirkta, kad išrašytų dublikatus, traukti į buhalterinę apskaitą ir susivesti kaip turi būti. Tačiau tokių dokumentų nebuvo pateikta. Specialistė pažymėjo, kad suvestinius registrus galima saugoti kompiuteryje, skaitmeninėse laikmenose, tačiau pirminiai dokumentai skaitmeninėje laikmenoje nebuvo pateikti iš įmonės, tik registrai pateikti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2018-05-17 specialistė I. P. atsakydama į klausimą dėl iš bylos medžiagos jai pateiktos (duomenys neskelbtini) specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, prašant patikslinti ir paaiškinti, į kokias UAB „M.“ deklaracijas įmonės atstovai, tiriamojo laikotarpio metu įrašė neteisingus duomenis, o būtent: kokius neteisingus duomenis, į kokias deklaracijų eilutes, kokie teisingi duomenys turėjo būti įrašyti vietoje neteisingų ir kada bei kokiu būdu minėtas deklaracijas UAB „M.“ atstovai pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams, specialistė paaiškino išsamiai kokios laikotarpio ir kokiose pelno mokesčio deklaracijų eilutėse įrašyti neteisingi duomenys ir kokie turėtų būti įrašyti, dėl ko UAB „M.“ atstovai Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams pateikė 2006-2014 m. Metines pelno mokesčio deklaracijas ir 2006-2007 m. Metines socialinio mokesčio deklaracijas su įrašytais žinomai neteisingais duomenimis apie UAB „M.“ pelną ir jo naudojimą bei socialinį mokestį, taip išvengė mokėtino į valstybės biudžetą 3 785 482 Lt arba 1 096 351 Eur pelno mokesčio ir 2006-2007 metų 436 951 Lt arba 126 550 Eur socialinio mokesčio, todėl iš viso valstybės biudžetui padaryta 4 222 433 Lt arba 1 222 901 Eur turtinė žala (t. 46, b. l. 5-9).

Apklausta teisiamajame posėdyje I. P. nurodė, kad ji patvirtina byloje esančią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadą dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini). Specialistė paaiškino, kad UAB „M.“ 2006-2014 metų laikotarpiu sumokėjo 4031899 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio, tačiau UAB „M.“ neturėjo mokėti pelno mokesčio prie pajamų šaltinio, todėl specialistė, apskaičiuodama biudžetui padarytą žalą, šią sumą yra išminusavusi.

Nusikalstamų veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikrų dokumentų pagaminimą, tikrų dokumentų suklastojimą bei tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už tas pačias veikas, jei jomis padaryta didelė žala. Netikro dokumento pagaminimas yra viena iš dokumento suklastojimo formų – tai tokie veiksmai, kai bet kokiu būdu sukuriamas dokumentas, kuris yra netikras ir pagal formą, ir pagal turinį. Į tokį dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti melaginga informacija. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-251-1073/2018, 2K-198-689/2019). Tokio dokumento panaudojimas yra šio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-328/2014, 2K-32-696/2015). Teismų praktikoje, aiškinant BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą požymį „didelė žala“, yra pažymėta, kad tai vertinamasis požymis, taigi žalos dydį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas reikšmingas bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-496/2006, 2K-392/2013). Tačiau paprastai didelė turtinė žala pripažįstama 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, nors šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. M. kaltė padarius BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. M. savo kaltės dėl (duomenys neskelbtini) paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), jos pakeitimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ (toliau – (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“ kartu vadinamos ir „S.“ įmonėmis) vardu išrašytų sąskaitų – faktūrų pagaminimo ir panaudojimo nepripažino, nurodė, kad jis, sugalvojęs kaip optimizuoti numeracijos lauko valdymą, parašė atitinkamas programas, kurių kompleksas, kaip kaltinamojo intelektinė nuosavybė, buvo perduota „S.“ įmonėms. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje taip pat teigė, kad „S.“ įmonės buvo įsteigtos kaltinamojo iniciatyva, kaltinamasis yra šių įmonių naudos gavėju, šios įmonės buvo įsteigtos tam, kad „kažkur padėti kaltinamojo intelektinę nuosavybę“. Kaltinamojo teigimu, minėtą, savo sukurtą programinę įrangą jis „S.“ perdavė (duomenys neskelbtini), steigiant šią įmonę, nurodė, jog intelektinės nuosavybės perdavimas buvo įformintas sutartimi ar kitais dokumentais, tačiau vargu, ar tokius dokumentus galėtų surasti. Kaltinamojo teigimu, jo vadovaujama UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pirko kaltinamojo sukurtą programinę įrangą, kurią naudojo sutartiniams įsipareigojimams su (duomenys neskelbtini) tarnyba dėl numerių perkėlimo paslaugų vykdyti.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo, liudytojų A. S., I. V., I. K. parodymus teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat į (duomenys neskelbtini) 2015-06-09 pateiktų dokumentų kopijas, pagal teisinės pagalbos prašymus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms gautus dokumentus, kitus byloje surinktus duomenis, sprendžia, kad byloje yra nustatyta, jog „S.“ įmonės buvo įsteigtos kaltinamojo A. M. iniciatyva, būtent jis sprendė esminius klausimus, susijusius su šių įmonių veikla, bei buvo šių įmonių naudos gavėju.

Iš (duomenys neskelbtini) tarnybos Viešam konkursui išrinkti centrinės duomenų bazės administratorių UAB „M.“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad pasiūlyme (duomenys neskelbtini) tarnybai buvo nurodyta, kad šiame konkurse UAB „M.“ ir T. dalyvauja kaip juridinių asmenų grupė, (duomenys neskelbtini) sudarę Komandinį susitarimą. Minėto komandinio susitarimo A priedo 2 dalyje numatytas – numerio perkėlimo, apdorojimo ir skleidimo centro sprendimas, skirtas Lietuvai, komandos vadovu numatytas UAB „M.“, o komandos nariu – T.. A priede numatyta, bendrai atsakyti (duomenys neskelbtini) tarnybai teikiant numerio perkėlimo paslaugą Lietuvoje, taip pat susitarta, kad T. bus vienintelis UAB „M.“ tiekėjas ir konsultantas. Iš T. pasiūlymo suvestinės matyti, kad joje yra nurodyta, jog T. pateikia savo patvirtinimą dėl „Common reference Database“ sistemos, kuri įtraukta į paraišką konkursui, kurį organizavo (duomenys neskelbtini) tarnyba, teigiama, jog T. tiekia UAB „M.“ taikomąją programinę įrangą, numerio perkėlimo programos pagrindas bus T. Number Portability Clearinhouse Platform (NPC) – trijų pakopų, skirstymo kompiuterinė programos įrangos platforma, kuri buvo sėkmingai naudojama numerio perkėlimo programoms diegti. NPC programa – tai sprendimas suteikiantis galimybę įdiegti Lietuvoje numerio perkėlimo sistemą, naudojant „Common reference Database“ (t. 28, b. l. 38). (duomenys neskelbtini) tarnybos Viešo konkurso išrinkti centrinės duomenų bazės administratorių komisijos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) protokolas patvirtina, kad konkurso nugalėtoju buvo pripažintas UAB „M.“ (t. 27, b. l. 168 – 169). Iš (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ ir T. susitarimo dėl programinės įrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, šiuo susitarimu buvo susitarta, kad T. pateiks UAB „M.“ T. priklausančią Numerio perkėlimo taikomosios programos programinę įrangą, įskaitant susijusią jai priklausančią dokumentaciją, techninės priežiūros ir kitas papildomas paslaugas, kaip konkrečiai aprašyta Darbų ataskaitoje prie šio susitarimo. Darbų ataskaita apima programinės įrangos, papildomų paslaugų ir susijusių mokesčių aprašymą. Darbų ataskaitoje nurodyta, jog T. Numerio perkėlimo programinė įranga yra paremta T. Numerio perkėlimo kliringo (NPC) programinės įrangos platforma. Numerio perkėlimo kliringo (NPC) programinės įrangos platforma ir T. Numerio perkėlimo programinė įranga vykdo numerio perkėlimą iškeičiant pranešimus paslaugų tiekėjų, NPC funkcija teikia vieną centralizuotą tašką tvarkyti ir valdyti tokius pranešimus. Numerio perkėlimo kliringo (NPC) programinės įrangos platforma ir T. Numerio perkėlimo programinė įranga sudaro programinės įrangos platformą, kuri buvo suprojektuota nustatytai techninės ir tarpinės įrangos platformai, kuri apima nuorodų duomenų bazę ir procesus, kurie valdo informacinius srautus, įeinančius ir išeinančius iš duomenų bazės, šie procesai apima informacijos gavimą, iš seno ir naujo paslaugos teikėjo (šiame dokumente atitinkamai vadinamų donoru ir gavėju), gautos informacijos patikrinimą ir naujos perkėlimo informacijos atsiuntimą, kai gaunamas aktyvuoti pranešimas, nurodantis, kad klientai buvo fiziškai susiję su gavėjo tinklu. Nuorodų duomenų bazė naudojama kaip visų šalyje perkeltų numerių saugykla, tai apima fiksuotojo ryšio geografinius ir negeografinius, taip pat mobiliojo ryšio telefono numerius. Perkėlimo duomenys apima kiekvieno perkelto numerio maršrutą ir bet kuriuo metu T. Numerio perkėlimo programinė įranga bus vienintelis galutinis tokių duomenų šaltinis. Paslaugų tiekėjai naudoja tokius duomenis užbaigti perkeltų numerių skambučių maršrutą. Licencijuota T. Numerio perkėlimo programinė įranga suteikia šiuos duomenis paslaugų tiekėjams kaip būtina ir pateikia paslaugų tiekėjams priemones, kurios užtikrina, kad jų duomenų bazės yra sinchronizuotos su NPAS (NPAS suprantama kaip taikomos programos programinė įranga) duomenų baze. Papildoma informacija, susijusi su perkėlimo procesu, pavyzdžiui, numerio perkėlimo istorija, taip pat laikoma NPAS. Priede A prie darbų ataskaitos numatyta, kad T. pateikia UAB „M.“ būtiną Numerio perkėlimo taikomosios programos (NPC) programinę įrangą, reikalingą UAB „M.“ siekiant aptarnauti viešąjį fiksuotojo telefono ryšio tinklą ir viešąjį mobiliojo telefono ryšio tinklą, fiksuotojo, mobiliojo, geografinio ir negeografinio telefono numerių perkėlimas bus pilnai palaikomas su NPC įrodytu sprendimu, NPAS turės galimybę laikyti informaciją apie visus telefono numerius, priskirtus viešojo telefono ryšio tinklo operatoriams ir viešojo telefono ryšio paslaugų teikėjams (t. 38, b. l. 154-188, t. 39, b. l. 1-7). (duomenys neskelbtini) tarnyba ir UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) pasirašė Centrinę duomenų bazės administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „M.“ paslaugas (duomenys neskelbtini) tarnybai teikė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (t. 70, b. l. 160-161). Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. nurodė, kad UAB „M.“ dalyvaujant (duomenys neskelbtini) tarnybos paskelbtame konkurse, kaltinamasis minėtos programinės įrangos dar nebuvo sukūręs, paaiškino, jog „S.“ įmonėms vėliau perduotą programinę įrangą jis sukūrė 2005-2006 m., o „S.“ perdavė ją (duomenys neskelbtini), steigiant šią įmonę. Iš byloje surinktų duomenų nustatyta, kad įmonė „S.“ buvo registruota (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 162-164). Vadinasi, UAB „M.“ jau nuo (duomenys neskelbtini), tai yra iki įmonės „S.“ įregistravimo (duomenys neskelbtini) ir galimo A. M. intelektinės nuosavybės šiai įmonei perdavimo, teikė paslaugas (duomenys neskelbtini) tarnybai pagal tarp šalių sudarytą Centrinę duomenų bazės administravimo sutartį Nr. ((duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, sprendžia, kad sutartinius įsipareigojimus pagal Centrinę duomenų bazės administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (kai, A. M. teigimu, buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp UAB „M.“ ir „S.“) vykdė neturėdamas ir nenaudodamas jokios programinės įrangos, galimai kaltinamojo A. M. perduotos „S.“. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į (duomenys neskelbtini) tarnybos Viešam konkursui išrinkti centrinės duomenų bazės administratorių UAB „M.“ pateiktų dokumentų, (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ ir T. susitarimo dėl programinės įrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei Darbų ataskaitos prie šio susitarimo turinį, darytina išvada, jog duomenų, patvirtinančių, kad UAB „M.“ sutartiniams įsipareigojimams pagal Centrinę duomenų bazės administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti naudojo iš „S.“ (o vėliau – kitų „S.“ įmonių) galimai įgytą programinę įrangą nėra.

Kaltinamasis A. M. teisme nurodė, kad jis sugalvojęs kaip optimizuoti numeracijos lauko valdymą, sukūrė atitinkamas programas, kurių kompleksą perdavė „S.“ įmonėms, kurios šią kaltinamojo sukurtą programinę įrangą (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėlesniais jos pakeitimais perdavė UAB „M.“. Tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad pats A. M. (duomenys neskelbtini) rašte Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos nurodė, kad UAB „M.“ dirba tik 5 darbuotojai, todėl įvertinus vien pateikto programinio kodo teksto dalies apimtis matyti, kad UAB „M.“ pats nesukūrė ir niekaip negalėjo sukurti minėtos programinės įrangos platformos, kurią UAB „M.“ įsigijo iš „S.“ (t. 23, b. l. 109-110). Taigi A. M. minėtame rašte pats nurodęs, jog dėl itin didelės programinės įrangos platformos apimties tik 5 darbuotojus turinti UAB „M.“, niekaip šios platformos negalėjo sukurti, teisme jau tvirtino, kad šią programinės įrangos platformą sukūrė pats. Kaltinamasis, tvirtindamas jo sukurtos minėtos programinės įrangos perdavimo „S.“ faktą, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo teise pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus nepasinaudojo. Tokių įrodymų baudžiamojoje byloje nebuvo gauta ir pagal teisinės pagalbos prašymus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijoms. Liudytojas I. V., dirbęs įmonės „O.“, užsiimančios įmonių įvairiose pasaulio šalyse steigimu, aptarnavimu ir su tuo susijusiomis paslaugomis, teisininku, ikiteisminio tyrimo metu prie savo apklausos pateikęs „O.“ turimus su „S.“ įmonėmis susijusius dokumentus, dokumento, patvirtinančio A. M. nurodytos intelektinės nuosavybės perdavimą, „S.“ ar kitoms „S.“ įmonėms, nepateikė. Liudytoja I. K., ilgą laiką buvusi „S.“ įmonių įgaliotu asmeniu, teisme nurodė, kad šios įmonės jai yra tik girdėtos, o ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kokia buvo šių įmonių veikla nežino, paaiškinti negali. Teismo vertinimu, darant prielaidą, kad, kaip teisme nurodė kaltinamasis, iš esmės vienintelė „S.“ įmonių paskirtis buvo disponavimas nurodytąja kaltinamojo intelektine nuosavybe, akivaizdu, jog daug metų šių įmonių atstove buvusi liudytoja I. K. šią vienintelę „S.“ įmonių paskirtį galėjo ir turėjo žinoti. Visi šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo nurodytą versiją, kad jis sukūrė ir perdavė „S.“, kaip jis pats nurodė,- kompleksą programų, skirų optimizuoti numeracijos lauko valdymą, byloje nėra. Nesant jokių duomenų apie tai, kad „S.“ turėjo (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „M.“ nurodytą programinę įrangą, nėra jokio pagrindo teigti, kad ji galėjo sutartimi suteikti teisę tokią programinę įrangą naudoti. Be to, LTEC specialistai, ištyrę A. M. pateiktą, jo teigimu – programinės įrangos platformos, kuria UAB „M.“ įgijo teisę naudotis pagal UAB „M.“ ir „S.“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), programinio kodo teksto dalį (šie duomenys pateikti kaip priedai prie kaltinamojo 2015-12-14 rašto (t. 23, b. l. 109-110)), konstatavo, jog tyrimui pateiktuose 3968 spausdintuose lapuose nėra atspausdintas vientisas programos kodas, o pateikti skirtingų programavimo kalbų „Erlang“ ir JavaScript fragmentai, taip pat daugiau negu pusę spausdintos informacijos (2003 lapai), sudaro skirtingų failų (PNG, GIF, JPEG, ZIP, TXT) spausdintas turinys, atsižvelgiant į tai LTEC SIES ekspertai negali nustatyti – ar atspausdinti programinio kodo fragmentai veikia kaip vientisa programa ir kokią funkciją (funkcijas) tokia programa gali vykdyti (atlikti) (t. 46, b. l. 17-22). Šią išvadą pateikę specialistai A. C. bei P. K. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, jog netgi techniškai suvedus minėto pateikto teksto simbolius į kompiuterį skaitmeniniu formatu, darytina išvada, kad programinis kodas (programa) neveiks, kaip vientisa programa skirta numerio perkeliamumui naudoti. (t. 46, b. l. 24). Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. C. nurodė, kad specialistams pateiktuose spausdintuose lapuose esančių duomenų vientisa programa negalima vadinti, o suvedus tai, kas atspausdinta, programa neveiktų, nes dalis informacijos yra prarasta. Liudytoja I. K., daug metų buvusi „S.“ įmonių įgaliotu asmeniu, nei kokia yra šių įmonių veikla, nei kokias paslaugas šios įmonės teikė UAB „M.“, nežinojo ir paaiškinti negalėjo. Teismas, įvertindamas aplinkybę, jog didelės piniginės lėšos į „S.“ įmonių sąskaitas buvo gaunamos tik iš UAB „M.“ pagal UAB „M.“ ir „S.“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei vėlesnius jos pakeitimus, sprendžia I. K., daug metų buvusiai šių įmonių atstove (o taip pat, kaip pati nurodė teisme, dirbusiai ir UAB „M.“), apie minėtų įmonių veiklą bei jų su UAB „M.“ sudarytus sandorius, jei tokie sandoriai būtų buvę realiai sudaryti, ypač įvertinant pagal tokius sandorius gaunamų lėšų sumas, būtų buvę žinoma. Be to, iš UAB „M.“ ir T. (duomenys neskelbtini) Komandinio susitarimo nustatyta, jog jame buvo numatyta, kad, jei sutartis su (duomenys neskelbtini) tarnyba bus sudaryta, T. bus vienintelis UAB „M.“ tiekėjas ir konsultantas (t. 28, b. l. 24-37). Kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, jog iš „S.“ įsigyta numeracijos valdymo programa, remiasi protokolu kaip saugoti numerius sistemoje, atlikti jų paiešką, sistema užtikrina, jog bet kuriuo momentu būtų galima žinoti pas kurį operatorių yra numeris, pažymėjo, kad ir T. programinė įranga automatizavo procesą, atiduodavo duomenis apie tai iš kurio operatoriaus pas kurį operatorių perkeliamas numeris, bet sistemiškai šių duomenų nesaugodavo, duomenys patekdavo į iš „S.“ įsigytą sistemą ir ten buvo apdorojami. Tačiau iš (duomenys neskelbtini) UAB „M.“ ir T. susitarimo dėl programinės įrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei Darbų ataskaitos prie šio susitarimo matyti, jog kaltinamojo A. M. nurodytos tariamai iš „S.“ įsigytos numeracijos valdymo programos funkcijos iš esmės atitinka T. UAB „M.“ pagal (duomenys neskelbtini) susitarimą dėl programinės įrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos programinės įrangos funkcijas. Be to, kaip jau buvo minėta, net 9 mėnesius iki UAB „M.“ ir „S.“ sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, UAB „M.“ teikė paslaugas (duomenys neskelbtini) tarnybai pagal tarp šalių sudarytą Centrinę duomenų bazės administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog byloje esantys įrodymai, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pakeitimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad (duomenys neskelbtini) registruota įmonė „S.“ įsipareigoja pateikti UAB „M.“ numerių perkeliamumo valdymo platformos licenciją ir atlikti jos administravimą, priežiūros servisą pagal papildomas šios sutarties aptartas sąlygas, bei, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ teises ir įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perima (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, o nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ teises ir įsipareigojimus pagal (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) perima (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, nors nei (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, nei (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, nei (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“ minėtoje sutartyje numatytos bendros numeracijos valdymo platformos licencijos bei sutartyje numatytų paslaugų UAB „M.“ nesuteikė.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančią Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadą dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) ir su priedais, specialisčių I. P., A. M. paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų T. N., J. Ž. parodymus, kitus šioje byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje yra nustatyta, kad A. M. pagal minėtos (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir jos pakeitimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pagamintus netikrus dokumentus: (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2007-05-28 iki 2014-09-23 suorganizavo reguliarius pinigų pervedimus iš UAB „M.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „S.“ banke (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „B.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „A.“, ir (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „L.“, iš viso pervedant 32 502 627,87 Lt (351 000 Lt, 8 477 933,14 Eur ir 999 000,77 (duomenys neskelbtini)) arba 9 437 737,85 Eur, o įtraukus (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras į UAB „M.“ buhalterinė apskaitą, jų pagrindu buvo sumažinti UAB „M.“ mokėtini mokesčiai (2006 – 2014 metų pelno mokesčio deklaracijose buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta 1 096 351 Eur pelno mokesčio bei 2006 – 2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose buvo neapskaičiuota ir į biudžetą nesumokėta 126 550 Eur socialinio mokesčio), dėl ko buvo padaryta didelė – 1 222 901 Eur žala Lietuvos valstybės biudžetui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, jog nurodyta A. M. veika atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

BK 220 straipsnio 1 dalyje (2004-07-05 įstatymas Nr. IX-2314, keistas 2011-06- 21 įstatymu Nr. XI-1472) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas siekdamas išvengti mokesčių įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-895/2018). Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016). Pagal teismų praktiką subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-7-304-976/2016).

Teismas atsižvelgdamas į byloje pateiktą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadą dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, specialisčių I. P., A. M. paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų T. N., J. Ž. parodymus, kitus šioje byloje surinktus įrodymus, šiame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, pagrindžiančias, kad (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pakeitimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, o (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“ minėtoje sutartyje numatytos bendros numeracijos valdymo platformos licencijos bei sutartyje numatytų paslaugų UAB „M.“ nesuteikė, sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad A. M., būdamas UAB „M.“ steigėju, vieninteliu akcininku ir vadovu, iš esmės vienasmeniškai kontroliavęs UAB „M.“ finansus, organizavęs šios bendrovės veiklą nuo jos įsteigimo, taip pat ir kaltinime nurodytu laiku, veikdamas juridinio asmens naudai ir interesais, siekdamas išvengti UAB „M.“ privalomų mokėti mokesčių per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenimis, nesuvokusius A. M. daromos nusikalstamos veikos ir vykdžiusius jo, kaip UAB „M.“ vadovo, nurodymus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2006-2014 m. neteisėtai pripažino sąnaudomis 51 667 009 Lt arba 14 963 800,10 Eur (2006 m. – 4 851 184 Lt arba 1 405 000 Eur, 2007 m. – 8 096 816 Lt arba 2 345 000 Eur, 2008 m. – 7 147 296 Lt arba 2 070 000 Eur, 2009 m. – 1 346 592 Lt arba 390 000 Eur, 2010 m. – 6 066 570 Lt arba 1 757 000,11 Eur, 2011 m. – 6 007 872 Lt arba 1 740 000 Eur, 2012 m. – 6 007 872 Lt arba 1 740 000 Eur, 2013 m. – 6 134 935 Lt arba 1 776 799,98 Eur, 2014 m. – 6 007 872 Lt arba 1 740 000 Eur) sumą pagal įmonių „S.“, „S.“ ir „S.“ vardu įformintas sąskaitas – faktūras, neturinčias juridinės galios, įtraukė šią 51 667 009 Lt arba 14 963 800,10 Eur sąnaudų sumą į 2006-2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir pateikė šias deklaracijas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat A. M. per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenimis, nesuvokusius jo daromos nusikalstamos veikos, pažeisdamas Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, dėl neteisėtai sumažinto 2006-2007 m. apmokestinamojo pelno 2006-2007 m. apmokestinamojo pelno (12 948 000 Lt (2006 m. – 4 851 184 Lt, 2007 m. – 8 096 816 Lt)) 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose įrašė žinomai neteisingus duomenis bei šias deklaracijas pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokie kaltinamojo veiksmai visiškai atitinka žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pajamas ir pelną įrašymo į deklaraciją ir jos pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių (BK 220 straipsnio 1 dalis) požymius.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta tam, kad būtų gauta informacija ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į specialiuosius teisės aktus, kurių pagrindinio – Buhalterinės apskaitos įstatymo – 4 straipsnis nustato reikalavimus apskaitos informacijai, kuri turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, turi būti įtraukiami į apskaitą ir pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, įrašai apskaitos registruose turi būti daromi tik pagal apskaitos dokumentus (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Buhalterinės apskaitos taisyklių laikymasis savo ruožtu užtikrina ir mokesčių surinkimo kontrolę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-590/2014). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-414-693/2016, 2K-33-303/2017, 2K-245-303/2017).

Teismas įvertinęs byloje pateiktą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadą dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, specialisčių I. P., A. M. paaiškinimus teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų T. N., J. Ž. parodymus, kitus šioje byloje surinktus įrodymus, šiame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, teismo vertinimu, pagrindžiančias, kad (duomenys neskelbtini) paslaugų sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos pakeitimuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nurodyti melagingi, tikrovės neatitinkantys duomenys, o (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonė „S.“ minėtoje sutartyje numatytos bendros numeracijos valdymo platformos licencijos bei sutartyje numatytų paslaugų UAB „M.“ nesuteikė, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad A. M., būdamas UAB „M.“ steigėju, vieninteliu akcininku ir vadovu, iš esmės vienasmeniškai kontroliavęs UAB „M.“ finansus bei organizavęs šios bendrovės veiklą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies, 6 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcijos, galiojusios nusikalstamos veikos padarymo metu) pagal užsienio įmonių „S.“, „S.“ bei „S.“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras, kuriomis buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos tarp UAB „M.“ ir užsienio įmonių „S.“, „S.“ bei „S.“ už 51 667 009 Lt sumą, t. y. dokumentus, kurių turinys neatitinka tikrovės, per UAB „M.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis, nesuvokusius A. M. daromos nusikalstamos veikos ir vykdžiusius jo nurodymus, padarė įrašus 2006-2014 metų pelno mokesčių deklaracijose 2010-2015 metais ir 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijose, 2010 metais pateiktose Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, bei UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registruose, kadangi ūkinės operacijos realiai tarp UAB „M.“ ir įmonių „S.“, „S.“ ir „S.“ neįvyko ir pagal įmonių „S.“, „S.“ ir „S.“ vardu įformintas tikrovės neatitinkančias sąskaitas – faktūras UAB „M.“ lėšos (51 667 009 Lt arba 14 963 800,10 Eur) buvo nepagrįstai pervestos iš UAB „M.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „S.“ banke (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „B.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „A.“, ir (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ banko sąskaitą Nr: (duomenys neskelbtini), esančią užsienio banke „L.“, o tokių pavedimų duomenys buvo įrašyti į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas 2006-2014 metų pelno mokesčio deklaracijas ir į UAB „M.“ buhalterinės apskaitos registrus, taip pat tokių pavedimų duomenys buvo įrašyti į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas 2006-2007 metų socialinio mokesčio deklaracijas, tuo iškreipiant duomenis apie UAB „M.“ turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad A. M. veiksmuose yra visi BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti būtinieji šio nusikaltimo sudėties požymiai.

BK straipsnio 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių alternatyvių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą, kai jos sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius. Baudžiamajai atsakomybei pagal komentuojamo straipsnio nuostatas kilti pakanka bent vieno iš aptartų objektyviųjų požymių nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K–406–895/2015, 2K-190-511/2017). Buhalterinės apskaitos netvarkymas arba buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-237-489/2015, 2K–406–895/2015). Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas, pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų vykdymas, pvz., kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Pagal teismų praktiką bylose dėl BK 223 straipsnio taikymo asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą turi būti galima nustatyti analizuojant tik to asmens buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei išvada dėl šių aplinkybių gali būti padaryta tik po to, kai buvo atlikti priešpriešiniai patikrinimai, atliktas ikiteisminis tyrimas ar pan., tokiu atveju laikoma, kad baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai kilo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16-2014, 2K-7-176/2015, 2K-335-648/2016). Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta, kad už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis.

Kaltinamasis A. M. teisme nurodė, kad UAB „E.“ grąžino jam UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (ką patvirtina ir liudytojų T. N., A. A. parodymai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, UAB „M.“ 2016-10-10 patvirtinimo kopija (t. 37, b. l. 56)) bei teigė, jog dalis UAB „M.“ buhalterinių dokumentų nebuvo išsaugota, nes šie dokumentai buvo pavogti iš UAB „M.“ nuomojamo garažo. Iš byloje esančių ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 3-jame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad 2014-12-19 apie 16 val. (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, jog iš nuomojamo garažo pavogta 10 vnt. nebenaudotinos kompiuterinės technikos, dokumentai, buitinis elektrinis šildytuvas, UAB „M.“ padaryta 600 Lt žala. 2015-01-13 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro A. S. 2015-01-13 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdytas (t. 2, b. l. 1-18). Tačiau, teismo vertinimu, net ir atsižvelgiant į galimos vagystės faktą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad iš tiesų buvo pavogti visi ikiteisminio tyrimo reikalauti UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai, ypač įvertinus tai, kad UAB „M.“ (duomenys neskelbtini) teikdamas pareiškimą policijai nenurodė kokie konkretūs dokumentai buvo pavogti, o UAB „M.“ direktorius A. M. 2015 m. sausio 6 d. rašte FNTT, atsakydamas į FNTT reikalavimą dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo, aplinkybės, kad UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai vos prieš kelias dienas buvo pavogti iš viso nenurodė, tik dėl didelio prašomų pateikti dokumentų kiekio ir aplinkybės, kad jie saugomi ne vienoje vietoje, prašė patikslinti kokius dokumentus UAB „M.“ turėtų pateikti (t. 23, b. l. 31). Byloje nėra duomenų, kad garažas, kuriame, kaltinamojo teigimu, buvo laikomi UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai būtų buvęs stebimas vaizdo kameromis, jame būtų buvusi įrengta signalizacija ar būtų buvę imtasi kitų priemonių garaže laikomiems dokumentams apsaugoti. Teismas, įvertindamas šias aplinkybes, taip pat Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvadą dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais, sprendžia, kad A. M., kaip UAB „M.“ vadovas, neišsaugojo UAB „M.“ 2006-2014 metų buhalterinės apskaitos dokumentų – registrų bei pirminės apskaitos dokumentų, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „M.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2006-2014 metus, kas atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą. Motyvuojant šią išvadą pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos įstatymai, susiję su buhalterinės apskaitos tvarkymu bei buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimu, jokių išimčių, kurioms esant būtų pateisinamas buhalterijos netvarkymas ar netinkamas jos tvarkymas, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, nenumato. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, konstatuojant, kad netgi esant situacijai, kai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai atsiranda dėl trečiųjų asmenų veiksmų, pvz. vagystės, įmonės vadovas vis tiek atsako pagal BK 223 straipsnio nuostatas, jeigu nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad to būtų išvengta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-52/2003, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-95-594/2018 ir kt.).

Kaip jau buvo minėta, buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas gali būti padaromos ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta, kad A. M. būtų tyčia siekęs sunaikinti arba kitaip neišsaugoti kaltinamajame akte nurodytų UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismo vertinimu, galima daryti išvadą, jog kaltinamasis A. M. nenumatė, kad UAB „M.“ buhalterinės apskaitos dokumentai gali būti neišsaugoti, tačiau turėjo tai numatyti, kas seka iš įstatyme nustatytos jo, kaip UAB „M.“ vadovo, pareigos išsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentus, ir galėjo tai padaryti, nes žinojo, kad vagystės iš nesaugomų patalpų yra pakankamai paplitusios, o jų metu gali būti pavogtos ne tik materialinės vertybės, bet ir dokumentai. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, patikslina kaltinimą ir sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog kaltinamasis A. M. dėl neatsargumo neišsaugojo UAB „M.“ 2006-2014 metų buhalterinės apskaitos dokumentų – registrų bei pirminės apskaitos dokumentų. Šis patikslinimas neturi jokios įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir traktuotinas kaip nesudarantis prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, sprendžia, kad byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis A. M. padarė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl UAB “M.” baudžiamosios atsakomybės

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje pažymėta, kad juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika yra ta, kad jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis. Juridinio asmens veikla neatsiejama nuo atitinkamų fizinių asmenų – vadovo, įgalioto atstovo ir pan., per kuriuos jis veikia, veiklos ir be jų veiklos apskritai būtų neįmanoma. Tai lemia ir juridinio asmens kaltės specifiką – ji siejama su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte, tačiau juridinio asmens kaltumas turi būti įrodytas BPK nustatyta tvarka, t. y. turi būti pagrįstas išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Sprendžiant, ar juridinis asmuo kaltas BK 20 straipsnio 2 dalies prasme, reikia atsižvelgti į kaltininko – fizinio asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos ryšį su juridiniu asmeniu (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas).

Pažymėtina, kad juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

Sprendžiant klausimą dėl UAB „Mano numeris“ baudžiamosios atsakomybės svarbu nustatyti, ar kaltinamojo A. M. nusikalstamomis veikomis buvo siekiama naudos jo, kaip direktoriaus, atstovaujamai UAB „M.“. Šiuo atveju neturi reikšmės, ar dėl fizinio asmens nusikalstamų veikų juridinis asmuo gavo realios naudos, ar ne. BK 20 straipsnio 2 dalies formuluotė nereiškia, kad kaltininko (fizinio asmens) nusikalstamos veikos tikslas gauti naudos juridiniam asmeniui yra vienintelis ar pagrindinis. Nauda paprastai yra aiškinama kaip turtinės naudos gavimas, o interesų užtikrinimas – kaip pareiškiantis kitų (nebūtinai turtinių) juridinio asmens siekių įgyvendinimu. Taigi „intereso“ sąvoka platesnė nei „naudos“ sąvoka ir gali apimti pastarąją. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, iš kurių bent vieną būtina nustatyti, nes tai padeda teisiškai įvertinti fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką ir leidžia konstatuoti, jog už tokią fizinio asmens padarytą nusikalstamą veiką, esant ir kitoms BK 20 straipsnio 2 dalyje numatytoms sąlygoms, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas ir juridinis asmuo. Konstatuojant juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – fizinio asmens veikimą juridinio asmens naudai ar interesais turi būti nustatyta, kad iš nusikalstamos fizinio asmens veikos juridinis asmuo turi (turės) naudos ir tą naudą pripažįsta arba kai juridinis asmuo suinteresuotas tokia veika ir jos sukuriamais padariniais (pvz., juridinio asmens panaudojimas darant nusikalstamą veiką buvo realiai naudingas: įmonės ūkinės veiklos perspektyvai ir jos konkurencingumui; įmonės įvaizdžiui; ar suteikė įmonei kokių nors pranašumų prieš kitas įmones). Antrąją juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygą – teisiškai reikšmingą ryšį tarp fizinio asmens padarytos nusikalstamos veikos ir juridinio asmens – padeda atskleisti juridinio asmens veiklą reglamentuojantys norminiai aktai, organizacinė struktūra, veiklos formavimas, įgyvendinimas ir pan., kad nustatinėjant šį ryšį svarbu išsiaiškinti, ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) užtikrino veiksmingą fizinio asmens veiklos kontrolę, ar toleravo atitinkamą veiklą, „ar fizinio asmens padaryta nusikalstama veika ir jos sukeliamais padariniais buvo suinteresuotas juridinio asmens savininkas (akcininkai)”, „ar juridinio asmens savininkas (akcininkai) žinojo apie tokią kaltininko – fizinio asmens daromą ar rengiamą nusikalstamą veiką, ją skatino ar sudarė sąlygas tokios nusikalstamos veikos padarymui, ar, priešingai, toks fizinio asmens nusikalstamas elgesys buvo savarankiškas ir savavališkas, t. y. juridiniam asmeniui nežinomas (kasacinė nutartis 2K-P-95/2012).

Iš byloje surinktų ir aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad nustatytos juridinio asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn sąlygos, susijusios su subjektu, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį – A. M. kaltė dėl jam inkriminuojamų BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų nustatyta ir įvertinta. Nusikalstamų veikų padarymo metu A. M. buvo UAB „M.“ direktorius ir akcininkas, kuris dėl savo užimamų pareigų turėjo teisę juridinio asmens vardu priimti sprendimus bei lėmė įmonės veiklos politiką. Taigi, A. M. padėtis bendrovėje inkriminuojamų nusikalstamų veikų darymo metu atitiko BK 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus subjekto, kuriam padarius nusikalstamą veiką baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir juridinį asmenį, specifinius požymius. Iš teisme ištirtų įrodymų darytina išvada, kad A. M., kaip įmonės vadovas ir akcininkas, lėmė įmonės sprendimus, buvo suinteresuotas netikrų dokumentų ((duomenys neskelbtini) paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), jos pakeitimų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“, (duomenys neskelbtini) įmonės „S.“ vardu išrašytų sąskaitų – faktūrų) pagaminimu ir panaudojimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, žinomai neteisingų duomenų apie įmonės pelną, jo naudojimą bei socialinį mokestį teikimu Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pačios uždarosios akcinės bendrovės veiklos politika nebuvo nukreipta į tai, kad juridinis asmuo negalėtų veikti nusikalstamai. Pažymėtina ir tai, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „M.“ nesumokėjo į valstybės biudžetą mokėtino 1 096 351 Eur pelno mokesčio ir 126 550 Eur socialinio mokesčio, dėl ko buvo padaryta didelė – 1 222901 Eur – žala Lietuvos valstybės biudžetui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, iš kurių naudos turėjo ir jo vadovaujamas juridinis asmuo. Konstatuotina, kad UAB „M.“ teistina už jos naudai bendrovės direktoriaus padarytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

BK 20 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens baudžiamąją atsakomybę, 2 dalies formuluotė „juridinio asmens naudai“ reiškia, kad kaltininko – fizinio asmens – nusikalstama veika turi būti siekiama naudos jo atstovaujamam, kontroliuojamam ar pan. juridiniam asmeniui, kartu tai atskleidžia fizinio asmens nusikalstamos veikos tyčinės kaltės turinį (kasacinė nutartis 2K-P-95/2012). Kaip jau buvo nurodyta šiame nuosprendyje, teismo vertinimu, byloje yra nustatyta, kad kaltinamasis A. M. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė ne tyčia, o dėl neatsargumo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „M.“ padarė BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, todėl dėl šios nusikalstamos veikos UAB „M.“ išteisintina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, skirdamas A. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, kad V. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, vieną nesunkų nusikaltimą bei vieną neatsargų nusikaltimą. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – A. M. praeityje neteistas, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) vaikus, iš kurių (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), dirbantis, baustas administracine tvarka, tačiau iš esmės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 67, b. l. 141 – 158). Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. M. paskyrus BK 300 straipsnio 3 dalyje numatytą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, o už BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą skiriant šių straipsnių sankcijose nustatytas bausmės rūšis – baudas, kurių dydis nustatytinas artimas nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 straipsnio 3 dalies atitinkamame punkte nustatytam šios bausmės vidurkiui: už BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriant 250 MGL, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą skiriant 500 MGL, o už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skiriant 50 MGL dydžio baudą. Bausmės, paskirtos už nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), už šiuos nusikaltimus A. M. skiriant 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Ši subendrinta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, paskirta už BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą (BK 63 straipsnio 1, 3 dalys). Atsižvelgus į veikų padarymo laikotarpį, taikomas MGL dydis, galiojęs veikų padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis).

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip jau buvo minėta, kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau veikų padarymo metu teistas nebuvo. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą, aplinkybę, jog nusikalstamos veikos tarpusavyje yra susijusios, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant A. M. tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas, skirdamas bausmę UAB „M.“ atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Teismas įvertina, jog UAB „M.“ padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus apysunkių nusikaltimų kategorijai, vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, veikos yra baigtos. UAB „M.“ atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, patvirtinančius, kad UAB „M.“ neteista, administracine tvarka nebausta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti atsakomybėn patrauktam juridiniam asmeniui už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, kurios dydis, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat pakankamai ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę, kaltinamąjį juridinį asmenį apibūdinančius duomenis, nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį. Skaičiuojant bausmių vidurkį, vadovaujantis BK 3 straipsniu, taikytina BK 47 straipsnio 4 dalies redakcija, galiojusi juridiniam asmeniui inkriminuotų veikų padarymo metu. Paskirtos bausmės, bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į veikų padarymo laikotarpį, skaičiuojant paskirtų baudų dydžius taikomas MGL dydis, galiojęs veikų padarymo metu (BK 3 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertindamas kaltinamajam UAB „M.“ skirtinos baudos dydį, sprendžia, kad yra tikslinga nustatyti ilgesnį nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse numatytas dviejų mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminas, nustatant, kad bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Civilinis ieškovas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė teismo iš UAB „M.“ valstybės naudai priteisti 1 222 901 Eur (iš jų 1 096 351 Eur pelno mokesčio ir 126 550 Eur socialinio mokesčio) žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 132-133). Pagal BPK 109 straipsnio prasmę pagrindą civiliniam ieškiniui sudaro žala, kurią asmuo patiria dėl nusikalstamos veikos. Turtinė žala CK 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Deliktinės civilinės atsakomybės bendrosios sąlygos, įtvirtintos ir CK 6.246–6.249 straipsniuose, yra: neteisėti (įstatymu uždrausti) veiksmai arba neveikimas, kaltė, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas žalai atlyginti, ar asmuo (fizinis arba juridinis) atsakingas, t. y. turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, jog būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą (kasacinė nutartis 2K-7-68-222/2018). Byloje nustatyta, kad M. M., kaip UAB „M.“ direktorius, veikdamas UAB „M.“ interesais ir naudai, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje. Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus ir Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistų išvados dėl UAB „M.“ ūkinės finansinės veiklos Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais nustatyta, kad UAB „M.“, pažeisdama Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies ir 17 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2006-2014 m. neteisėtai pripažino sąnaudomis 51.667.009 Lt sumą pagal įmonių S., S. ir S. vardu įformintas sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios, ir VMI pateiktose 2006-2014 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (PLN204) šia suma sumažino apmokestinamąjį pelną, įvertinus Bendrovės VMI pateiktose Užsienio apmokestinamiesiems vienetams išmokėtų pajamų (sumų) ir nuo jų apskaičiuoto pelno mokesčio deklaracijose (FR0313) 2006-2014 m. laikotarpiu apskaičiuotą ir sumokėtą į biudžetą 4.031.899 Lt pelno mokesčio prie pajamų šaltinio sumą, UAB „M.“ 2006-2014 m. Metinėse pelno mokesčio deklaracijose neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo 3.785.482 Lt (1.096.351 Eur) pelno mokesčio, be to, tyrimo metu nustatyta, kad UAB „M.“, pažeisdama Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, nuo neteisėtai sumažinto 2006-2007 m. apmokestinamojo pelno 12.948.000 Lt (2006 m. – 4.851.184 Lt, 2007 m. – 8.096.816 Lt) VMI pateiktose 2006-2007 m. Metinėse socialinio mokesčio deklaracijose nedeklaravo ir į biudžetą nesumokėjo 436.951 Lt (126.550 Eur) socialinio mokesčio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamiesiems padarius nuosprendyje aptartas nusikalstamas veikas, buvo išvengta dalies mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, dėl ko valstybė neabejotinai patyrė turtinės naudos, būtent kaltinamųjų veiksmai buvo esminė turtinės žalos atsiradimo sąlyga, jų neteisėtus veiksmus bei turtinės žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, sprendžia, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti klausimas, vadovaujanti BPK 94 straipsnio nuostatomis, išspręstinas taip:

1) Šiuos į dėžę, pažymėtą Nr. 1, supakuotus daiktus palikti saugoti baudžiamojoje byloje: 2015-01-29 raštu iš "C." banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t.11, b. l. 128) gautą CD; 2015-02-10 raštu iš "N." banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t.12, b. l. 115) gautą CD; 2015-02-24 raštu iš „Š.“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 125) gautą CD; 2015-10-14 raštu iš „Š.“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 129) gautą CD; 2015-02-03 raštu iš „S.“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 145-146) gautą CD; 2015-10-19 raštu iš „S.“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 150) gautą CD; 2015-01-27 raštu iš „S.“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 12, b. l. 162) gautą CD; 2016-12-15 raštu iš "D." banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 78) gautą CD; 2016-12-19 raštu iš "S." banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 94) gautą CD; 2017-08-03 raštu iš „Š.“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 105) gautą CD; 2017-08-04 raštu iš "S." banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 107) gautą CD; 2017-08-04 raštu iš „S.“ banko, Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 109) gautą CD; 2017-08-07 raštu iš „S.“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 111) gautą CD; 2017-08-11 raštu iš KU "V." Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 113-131) gautą CD; 2017-08-08 raštu iš "N." banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 133) gautą CD; 2017-08-07 raštu iš „Š.“ banko Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 143) gautą CD; 2015-03-05 gautus 2 vnt. CD pagal teisinės pagalbos prašymą iš (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų (t. 14, b. l. 47-48); 2017-03-30 raštu iš AB „T.“ Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 27, b. l. 78) gautą CD; CD prie 2016-12-06 apžiūros protokolo (t. 33, b. l. 21-22); CD prie 2017-07-17 apžiūros protokolo (t. 34, b. l. 57-58); CD prie 2017-11-10 apžiūros protokolo (t. 35, b. l. 28-29); CD prie 2018-07-16 apžiūros protokolo (t. 35, b. l. 31-34);

2) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, laikomus 2015-02-03 kratos metu UAB „M.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (t. 4, b. l. 57-58) paimtus dokumentus, susegtus į segtuvus Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, grąžinti UAB „M.“, išskyrus segtuve Nr. 3 esančius dokumentus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Sutarties pakeitimas Nr. (duomenys neskelbtini) prie Sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) raštą UAB „M.“ „(duomenys neskelbtini)“ (segtuvo lapai 95 – 123), kuriuos palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

3) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, 2015-02-03 kratos metu UAB „M.“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (t. 4, b. l. 57-58) paimtų dokumentų, esančių 2 - jame segtuve, vertimą į lietuvių kalbą (1 segtuvas, sutarčių tarp UAB „M.“ ir „T.“ vertimas iš anglų kalbos) palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

4) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, esantį 2017-11-10 apžiūros protokolo priedą - segtuvą su dokumentais (377 lapai) palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

5) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, esančius 2015-02-03 kratos metu MG AB „P.“ administraciniame pastate, buvusiame (duomenys neskelbtini) (t.3, b. l. 137-140) rastus ir paimtus - segtuvą su dokumentais (užplombuotas) (61 lapas) ir segtuvą su dokumentais (užplombuotas) (188 lapai), taip pat 2015-11-12 apžiūros protokolo metu paimtą kietąjį diską iš kompiuterio Asus M53S (paimto minėtos kratos MG AB „P.“ metu) (t. 33, b. l. 1-7) grąžinti MG AB „P.“;

6) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, esantį 2016-12-12 apžiūros protokolo metu (t. 34, b. l. 53-56) iš I. K. nešiojamojo kompiuterio išimtą ir paimtą kietąjį diską (duomenys neskelbtini) grąžinti I. K.;

7) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, esantį 2016-12-12 apžiūros protokolo metu (t. 34, b. l. 53-56) iš M. K. nešiojamojo kompiuterio išimtą ir paimtą kietąjį diską (duomenys neskelbtini) grąžinti M. K.;

8) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, esančius 2015-02-03 kratos metu UAB „D.“ ofise, adresu (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus dokumentus, sudėtus į segtuvą (užantspauduotą etikete Nr. (duomenys neskelbtini)) (307 lapai), grąžinti UAB „D.“;

9) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, esančius 2015-02-03 kratos metu (t. 2, b. l. 67-68) A. M. gyvenamojoje vietoje paimtus daiktus - užrašų knygutę, SIM korteles ir rankraščius, grąžinti A. M.;

10) 10 vnt. segtuvų (3968 lapų) kurie buvo pateikti 2015-12-04 gautu raštu iš UAB „M.“ (t.23, b.l.109-110) bei supakuoti į dėžę pažymėtą Nr.2 bei užanspauduoti su Lietuvos teismo ekspertizės centro etikete, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Kiti klausimai

Kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė – užstatas (t. 67, b. l. 135-137) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šiuo metu UAB „M.“ nuosavybės teisė į UAB „M.“ pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „S.“ banke, bei pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „S.“, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 d. nutartimi yra laikinai apribota, ši procesinė prievartos priemonė paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus šiose banko sąskaitose esančios UAB „M.“ piniginės lėšos nukreiptinos žalos, šiuo nuosprendžiu priteistos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį, išieškojimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 250 MGL dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 500 MGL dydžio baudą.

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes, paskirtas už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 3 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, skirtą subendrintą 3 metų laisvės atėmimo bausmę, subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 50 MGL dydžio (1883 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o jį praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Išaiškinti A. M., kad jis privalo sumokėti paskirtą baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Išaiškinti A. M., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – užstatą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

UAB „M.“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 1500 MGL dydžio baudą.

UAB „M.“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1000 MGL dydžio baudą.

UAB „M.“ pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 20 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1500 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti UAB „M.“ subendrintą bausmę – 1500 MGL (56 490 Eur) dydžio baudą.

Kaltinamajai UAB „M.“ nustatyti terminą baudai sumokėti – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

UAB „M.“ pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Išaiškinti UAB „M.“ ir UAB „M.“ vadovui A. M., kad UAB „M.“ privalo sumokėti paskirtą baudą per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Išaiškinti UAB „M.“ ir UAB „M.“ vadovui A. M., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Visiškai patenkinti civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“ civilinį ieškinį ir iš UAB „M.“ valstybės naudai priteisti 1 222 901 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 16 nutartimi pratęstą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į UAB „M.“ pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) depozitinėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „S.“ banke, bei pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „S.“, uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti šiuo turtu, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, šiose banko sąskaitose esančias UAB „M.“ pinigines lėšas nukreipti žalos, šiuo nuosprendžiu priteistos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinį ieškinį, išieškojimui.

Paskelbus nuosprendį, o taip pat ir nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registro tvarkytojui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

4) dėžėje, pažymėtoje Nr. 1, esantį 2017-11-10 apžiūros protokolo priedą - segtuvą su dokumentais (377 lapai) palikti saugoti baudžiamojoje byloje;

10) 10 vnt. segtuvų (3968 lapų) kurie buvo pateikti 2018-10-18 gautu raštu iš UAB „M.“ (t. 23, b. l. 109-110) bei supakuoti į dėžę, pažymėtą Nr. 2, bei užanspauduoti su Lietuvos teismo ekspertizės centro etikete, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė