Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. vasario 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, bausmių apėmimo būdu subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė bausmė V. K. paskirta – 10 (dešimt) metų laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. spalio 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. gruodžio 14 d.

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2023 m. sausio 30 d. nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis V. K. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, slapstėsi nuo teismo, vengė vykdyti teismo įpareigojimus, anksčiau teistas, kas rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Atsižvelgta ir į tai, kad jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, eilė kriminogeninių veiksnių, bausmės atlikimo metu jis vienuolika kartų pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, baustas administracine tvarka, kas rodo jo dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.

7. Visų pirma, pažymėtina, kad nuteistojo skunde minimame teisės akte - Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo motyvai, kuriais nutarta netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinį paleidimą V. K., yra tinkami, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog V. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai), tačiau šių kriterijų V. K. šiuo metu vis dar neatitinka.

11. Įvertinus V. K. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir skunde, į kuriuos dėmesį atkreipė Komisija, teisėjų kolegijai nekyla. Nuteistasis vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, savanoriškai atliko reikalingus gerbūvio gerinimo darbus, dengia turimus finansinius įsiskolinimus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bausmės atlikimo metu skatintas keturiolika kartų. Yra perkeltas bausmės atlikimo tęsti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, už įstaigos teritorijos ribų. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėja. Teisėjų kolegija sutinka, kad šie faktai rodo V. K. elgesio pokyčius teigiama linkme, šią aplinkybę konstatavo ir apylinkės teismas, tačiau pažymi, kad tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, būtų perkeltas bausmę atlikti į paprastąją ar net drausmės grupę, netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

12. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad vien šios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam V. K. taikyti lygtinį paleidimą išlaisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima ir teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai koreguotinų sričių.

13. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, tarp kurių ir vienas labai sunkus nusikaltimas (BK 260 straipsnio 3 dalis), įvykdytas organizuotoje grupėje. Šis teistumas jam ne pirmas. Jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurią atliko, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus. Negana to, buvo pasislėpęs nuo teismo, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Didžiojoje Britanijoje jis taip pat darė teisės pažeidimus. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui daryti pagrįstą išvadą dėl V. K. didesnio pavojingumo visuomenei, polinkio nepaisyti teisės aktų reikalavimų, nusikalsti. Nors šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertinti ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Juolab, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis vertinant nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumus, galima teigti, kad V. K. laisvėje stokojo socialinio atsakingumo, struktūros, vidinių resursų save realizuoti socialiai priimtinais būdais. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu taip pat buvo stebimas nuteistojo nepakankamas gebėjimas išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką, išvengti rizikingų situacijų, jis vienuolika kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, dėl ko dešimt kartų baustas drausmine tvarka bei laisvės atėmimo bausmę kurį laiką atlikinėjo drausmės grupėje. Bausmės atlimimo metu jis tai pat padarė ir vieną administracinį nusižengimą. Šios aplinkybės neleidžia teigti, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo nepriekaištingas ir neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog jis savo elgesį nuosekliai keičia vien teigiama linkme. Teismo vertinimu, toks nuteistajam paskirtų paskatinimų ir drausminio poveikio priemonių skaičius ir jų santykis nerodo išskirtinai pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad V. K., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms laisvės atėmimo vietų įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis, juolab, kad šis teistumas kaip ir minėta, jam ne pirmas.

14. Kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga yra žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai. Nustatant nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant „OASys“ metodiką. 2023 m. sausio 18 d. socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. K. nustatyta ne žema, o vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad akivaizdi pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta, nors ir yra sumažėjusi nuo pirminio vertinimo metu nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos.

15. Abejonių dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia nuteistajam V. K. vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam V. K. išskiriami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: nestabili ankstesnė darbinė patirtis; turi priteistą ieškinį už ekstradicijos išlaidas; dažnai užsiimdavo veikla, skatinančia nusikalstamumą; ankstesnis bendravimas su kriminalinę patirtį turinčiais draugais; ankstesnis smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; būdingas impulsyvus elgesys (nusikalstamos veikos padarymo metu); instrumentinės agresijos naudojimas, siekiant naudos sau; stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių (konfliktus sprendė naudodamas fizinį smurtą); priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu (nusikaltimų padarymų metu - viešosios tvarkos pažeidimai). Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, tačiau tam tikros probleminės sritys nėra pakankamai efektyviai koreguojamos teigiama linkme. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, įvertinus pakankamai didelį nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog nuteistojo pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius dar nepakanka, kaip ir nepakanka išvadai, kad jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju itin svarbi būtent nuteistojo motyvacija ir toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį, mąstymą, nuostatas.

16. Visos aptartos aplinkybės reiškia, kad nuteistojo pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pastebimos, tačiau dar nepakankamos, toliau vykdant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio rizika gali būti sumažinta, o asmens galimybės prisitaikyti prie gyvenimo laisvėje, pasirenkant nenusikalstamą gyvenimo būdą, padidintos. Aukščiau nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad būdamas lygtinai paleistas, nuteistasis šiuo metu jau sugebės laikytis jam taikytinų draudimų ir įpareigojimų bei įstatymų ir visuomenėje nusistovėjusių moralės normų.

17. Atsakant į skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Kauno apygardos teismo nutartimi byloje Nr. 1S-547-594/2018, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Nuteistojo nurodytoje teismo nutartyje konstatuotos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios į nustatytas nagrinėjamoje byloje. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nurodytas ankstesnis teismo sprendimas nebuvo sukurtas analogiškoje byloje, todėl nagrinėjamu atveju neturi precedento galios. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir teismai, spręsdami lygtinio paleidimo klausimą, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį.

18. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis V. K. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kolegija konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje buvo padaryta pagrįsta išvada, jog visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Taigi, pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 28 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.