Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka (nerengiant teismo posėdžio) išnagrinėjo nuteistojo E. M. (toliau – E. M.) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. lapkričio 15 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 357-416 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam E. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. M. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams.Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendis buvo pakeistas – E. M. panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant jam realią 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2016 m. lapkričio 23 d., bausmės pabaiga – 2018 m. rugsėjo 24 d. 2017 m. lapkričio 15 d. Komisijos nutarimu Nr. 357-416 nutarta taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis E. M. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. lapkričio 15 d. Komisijos nutarimą Nr. 357-416 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nuteistojo teigimu, skundžiamą nutartį apylinkės teismas priėmė remdamasis ne objektyviais Komisijos pateiktais duomenimis, kurie jį charakterizuoja teigiamai, o abejotinomis ir nepagrįstomis prielaidomis. Motyvuodamas šią išvadą E. M. pažymi, kad apylinkės teismas neįvertino, jog jis nėra piktybinis nusikaltėlis ir recidyvistas, kadangi buvo teistas tik 3 (tris) kartus, už nusikaltimus nepriskiriamus prie sunkių. Atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, baustas nebuvo. Jo elgesys bausmės atlikimo metu yra vertinamas teigiamai, jis buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį ir yra motyvuotas koreguoti savo elgesį tinkama linkme, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus ir yra prilyginama vidutinei. Dėl šių priežasčių nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jis nepakeitė savo elgesio iš esmės ir jo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra akivaizdi. Analogiškais motyvais nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo teiginiais dėl jo gebėjimo integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti. Juo labiau, kad jis gerai įsisavino visas pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, jų laikosi ir yra motyvuotas savo elgesį koreguoti tinkama linkme, vykdo jo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas, E. M. įsitikinimu, patvirtina, jog savo praeities klaidas jis suprato ir savo elgesį koreguoja tinkamai. Be to, jis dirba pataisos namų valgykloje, pavestas užduotis atlieka tinkamai, tai rodo nuteistojo teigiamą požiūrį į darbą. Kiekvieną mėnesį pagal savo finansines galimybes prisideda prie savo nepilnamečių vaikų išlaikymo, todėl nesutinka su apylinkės teismo teiginiu, jog jis nededa pastangų vykdyti savo kaip tėvo pareigas.Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 45 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad Komisijos nutarime konstatuotos išvados teismo neriboja. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2017 m. spalio 25 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli E. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – netinkamas elgesio modelio ir pažįstamų rato pasirinkimas bei nemokėjimas tvarkyti savo finansinių lėšų. Jie nustatyti vertinant tiek jo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste įvertinus E. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu tai suvokia pats nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas E. M. nėra pirmasis. Praeityje jis ne kartą buvo teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines E. M. nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo skirtos ir švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės – laisvės apribojimas, taikytas ir lygtinio paleidimo institutas, tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino ir vėl nusikalto. Kaip matyti iš teikimo medžiagos, nuteistasis 2009 m. rugpjūčio 11 d. buvo paleistas lygtinai iš Alytaus pataisos namų, tačiau 2016 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą 2010 m. rugsėjo – spalio mėn. Tuo tarpu asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, kad jis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia E. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, jog, sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis dar yra linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją, kartais elgiasi negalvotai, ne visuomet įvertina turimų problemų sudėtingumą, o savo elgesio pasekmes tik stengiasi apgalvoti, tačiau jam ne visuomet tai pavyksta. Šių duomenų kontekste sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pažymėtina ir tai, kad E. M. praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos iš esmės buvo nukreiptos į finansinės naudos gavimą, todėl sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtina įvertinti ir jo finansinį stabilumą bei galimybes įsidarbinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. M. turi tik 8 klasių išsilavinimą, tačiau jokių pastangų siekiant įgyti geresnį išsilavinimą būnant pataisos namuose (kur tokią galimybę nuteistasis turi), E. M. nededa. Nors Darbo biržos mokymo centre ir yra įgijęs mūrininko specialybę, tačiau būdamas laisvėje jokio pastovaus darbo neturėjo, pastovių pajamų taip pat, dažniausiai dirbo atsitiktinius darbus, oficialiai yra dirbęs tik UAB „S.“ skardininku, kas įvertinus jo amžių, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo darbinės patirties stoka gali būti viena pagrindinių kliūčių jam įsidarbinti ir tokiu būdu integruotis į visuomenę lygtinio paleidimo atveju. Šių duomenų kontekste įvertinus E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, neabejotina, jog galimi nuteistojo finansiniai sunkumai išėjus į laisvę, gali paskatinti jį nusikalsti pakartotinai. Juo labiau, kad dauguma jo praeityje įvykdytų nusikaltimų yra susiję su finansinės naudos sau siekimu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog savo finansinėms problemoms spręsti nuteistasis, būdamas laisvėje, rinkosi neteisėtus būdus. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti E. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis drausmine tvarka nebuvo baustas bei už nepriekaištingą elgesį buvo paskatintas. Šios aplinkybės analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse bei neturėti galiojančių nuobaudų, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje E. M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Analogiškai vertintini ir nuteistojo argumentai dėl jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos – 45 balai, iš kurių 20 balų yra statiniai, o 25 dinaminiai ir juos nuteistasis dar turi galimybę sumažinti koreguodamas savo elgesį išimtinai teigiama linkme. Todėl šiuo atveju vidutinė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, įvertinus E. M. asmenybę bei elgesį pataisos namuose, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui. Šios išvados nepaneigia ir nuteistojo pateikti duomenys apie tai, jog iš jo darbo užmokesčio į išieškotojos R. M. sąskaitą 2017 m. spalio mėn. pervesta 81,70 eurų, lapkričio mėn. – 61,28 eurų, kadangi kaip matyti iš pateiktos pažymos, tai buvo padaryta remiantis antstolės patvarkymu. Be to, tai, jog nuteistasis esant galimybei perveda lėšas savo šeimai, niekaip nesudaro pagrindo manyti, jog būdamas paleistas lygtinai, jis nedarys naujų nusikaltimų, juolab, kad šeimos (artimųjų) turėjimas ir anksčiau nebuvo kliūtis nusikalsti.Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. M. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.