Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. gynėjo Mindaugo Banelio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. K. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą, nustatytas suėmimo terminas – trys mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos. Ta pačia teismo nutartimi paskelbta kaltinamojo V. K. paieška.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 261 straipsnyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad įsitraukė į A. Š. suburtos organizuotos grupės sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti veiklą, įtraukė į šios grupės veiklą L. J., D. D. ir E. M., apgyvendino juos išnuomotame bute, nurodė prekiauti tiekiamomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, išplatino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos V. B., be to, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą - metadoną ir psichotropinę medžiagą - klonazepamą.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 119 straipsnio nuostatas, kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą.

Kaltinamajam V. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 3 d. buvo taikoma kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 straipsnis). Šia kardomąja priemone įtariamasis (kaltinamasis) įpareigojamas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. BPK 136 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pažeidus rašytinį pasižadėjimą neišvykti, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.

Į teisiamąjį posėdį, vykusį 2015 m. rugsėjo 23 d. 13 val., kaltinamasis V. K., būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio laiką ir vietą (t. 13, b. l. 179), neatvyko, teismui nepateikė duomenų apie svarbiomis laikytinas neatvykimo priežastis, taigi ši aplinkybė leido teismui pagrįstai manyti, kad neatvykdamas į teismo posėdį V. K. slepiasi nuo teismo. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, jog V. K. nebuvo tinkamai informuotas apie 2015 m. rugsėjo 23 d. 13 val. teisiamąjį posėdį, yra nepagrįsti. Teismo šaukimas buvo pristatytas kaltinamojo gyvenamosios vietos adresu bei pasirašytinai įteiktas šaukiamo asmens šeimos nariui (motinai E. K.), toks teismo šaukimo įteikimas laikytinas tinkamu. Pastebėtina, kad tais atvejais, kai nerandamas asmuo, kuriam adresuotas teismo šaukimas, šaukimas įteikiamas suaugusiam šeimos nariui, kuris privalo nedelsiant įteikti jį adresatui.

Nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pagrįstai pakeitė kaltinamajam taikytą kardomąją priemonę į suėmimą.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis ar kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas.

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis V. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo V. K., kitų kaltinamųjų apklausų protokoluose, kratos protokoluose, specialisto išvadose ir kitoje baudžiamosios bylos medžiagoje. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje proceso stadijoje suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas. Įrodymai bus vertinami ir kaltės klausimas išspręstas, bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme.

Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, reikia atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. į įtariamojo ar kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

V. K. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, priskiriamas labai sunkių bei nesunkių nusikaltimų kategorijoms, o taip pat vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. Už kaltinamajam inkriminuojamų labai sunkių nusikaltimų padarymą, baudžiamojo įstatymo sankcija nustato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Nors nusikaltimo sunkumo ir gręsiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės nepakanka tam, kad pripažinti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo, tačiau nagrinėjamu atveju byloje ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Bylos duomenimis V. K. anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, o tai apibūdina jį kaip asmenį, linkusį nepaisyti įstatymų reikalavimų. V. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir ši aplinkybė yra svarbi, tačiau būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis neatvyko į paskirtą teisiamąjį posėdį ir tai trukdo bylą nagrinėti teisme. Taigi šios aplinkybės leidžia pripažinti esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą.

Griežčiausia kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo V. K. teises, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nusikaltimų, kuriuos galimai padaręs kaltinamas V. K., kiekį, pobūdį, sunkumą, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms. Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme – šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje negali būti pasiekti. Dėl nurodytų priežasčių naikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį kaltinamojo V. K. gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartimi kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.