- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2675-852/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00458-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Verikas, Rūta Petkuvienė, Giedrė Čėsnienė
- Atsakovas
- G. L.
- Ieškovas
- G. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui G. L. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir išlaidų vaiko gydymui atlyginimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. D. pareikštu ieškiniu prašė teismo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo 500,00 Lt (144,81 Eur) dydį ir išlaikymą padidinti bei iš atsakovo G. L. nepilnametės dukters D. D. išlaikymui priteisti 423,50 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės; 2) priteisti iš atsakovo G. L. ieškovės naudai 400,00 Eur už odontologo (ortodonto) paslaugas; 3) nustatyti, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 4) priteisti iš atsakovo valstybės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas G. L. yra nepilnamečio vaiko D. D. biologinis tėvas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo buvo priteistas 500,00 Lt (144,81 Eur) dydžio išlaikymas nepilnametei dukrai D. D., kuris kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Tačiau, ieškovės teigimu, atsakovo mokamų 500,00 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį dydžio lėšų nepakanka nepilnametei dukrai išlaikyti, t. y. tenkinti dukters būtiniausius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai ir laisvalaikiui. Be to, nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimų, yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), vaikas turi (duomenys neskelbtini). Ieškovė pažymėjo, kad jos turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra sąlyginai nedidelės ir gaunamų pajamų nepakanka užtikrinti nepilnametės dukters poreikių, kadangi šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje ir gauna (duomenys neskelbtini) dydžio pašalpos, kurios neužtenka ne tik pačiai ieškovei, bet ir būstui išlaikyti bei aprūpinti dukrą būtinomis priemonėmis.
3. Ieškovė pažymėjo, kad kartu su nepilnamete dukra gyvena nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuomos mokestis kas mėnesį sudaro 430,00 Eur ir papildomai 130,00 Eur sudaro būsto išlaikymo išlaidos. Ieškovės vertinimu, dalį būsto išlaikymo sumos, t. y. 140,00 Eur turėtų apmokėti atsakovas. Atsakovas taip pat turėtų apmokėti dalį išlaidų, kurių išleidžiama nepilnamečio vaiko gydymui, t. y. nepilnamečiui vaikui rekomenduojama kuo skubiau iki pilnametystės papildomai lankyti baseine plaukimo treniruotes (2 kartai per savaitę sudaro 36,00 Eur), jai taip pat reikalingos kineziterapijos procedūros ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę (1 seanso kaina yra 30,00 Eur, o konsultacija kainuoja 25,00 Eur) bei nugaros masažai (20 min. kainuoja 25,00 Eur). Ieškovė taip pat nurodo, kad nepilnamečiui vaikui reikia lankyti papildomai matematikos, lietuvių ir anglų kalbos užsiėmimus, todėl reikia samdyti korepetitorius, kurių paslaugos apytiksliai kainuoja apie 20,00 Eur už akademinę valandą (45 min.), todėl dalis šių lėšų, t. y. 60,00 Eur turi būti priteistina iš atsakovo. Ieškovės teigimu, nepilnamečiui vaikui kas mėnesį išlaikymui reikalingos lėšos sudaro nemažiau kaip 959,00 Eur. Ieškovei dalį lėšų (112,00 Eur) perveda valstybė, todėl vaiko išlaidas, kurias sudaro iš viso 847,00 Eur (959,00 Eur – 112,00 Eur) lygiomis dalimis turėtų apmokėti abu tėvai. Tuo pagrindu ieškovė prašo padidinti išlaikymą iki 423,50 Eur (847,00 Eur / 2).
4. Taip pat ieškovė nurodė, kad prašo priteisti iš atsakovo dalį 800,00 Eur sumos, t. y. 400,00 Eur, už odontologo (ortodonto) paslaugas, kurios nepilnamečiui vaikui buvo suteiktos odontologijos klinikoje. Nepilnametis vaikas klinikoje lankosi nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), todėl vaikui yra suklijuoti breketai ant viršutinio žandikaulio ir yra paskirta nešioti sukandiminę plokštelę. Ieškovės įsitikinimu, ji pagrįstai reikalauja padidinti išlaikymą iki 423,50 Eur ir priteisti 400,00 Eur dydžio sumą, nes tik ji faktiškai rūpinasi ir prisideda prie nepilnametės dukros išlaikymo, o nepakankant lėšų, prisideda ieškovės tėvai.
Atsiliepimas
5. Atsakovas G. L. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad ieškovė pateiktame ieškinyje nepaaiškina, kodėl negali dirbti ir užsidirbti, taip prisidėdama prie šalių dukros išlaikymo ir savo pačios finansinės padėties pagerinimo. Ieškovė savo iniciatyva nesiima jokių veiksmų užtikrinti finansinį saugumą savo dukrai, o vaiko išlaikymo dydį sieja tikėtina ne tik su vaiko, bet ir su pačios ieškovės išlaikymo dydžiu. Tačiau atsakovas neprivalo išlaikyti ieškovės, kadangi ieškovė yra vidutinio ir darbingo amžiaus, bei pati gali užsidirbti pragyvenimui. Atsakovo įsitikinimu, vien tai, kad ieškovei neužtenka lėšų dukters išlaikymui, nereiškia, jog ieškinys tenkintinas, nes ieškovė nenurodo, kuriuo konkrečiu pagrindu grindžia reikalavimus ir siekia padidinti mokamo išlaikymo dydį.
6. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovė dukros poreikio lankyti baseiną, kineziterapiją nepagrindžia jokiais rašytiniais įrodymais, gydytojų išvadomis. Kaip nurodo pati ieškovė, tokios paslaugos tik rekomenduojamos, o ne būtinos. Tokių papildomų išlaidų suma viršija abiejų šalių galimybes. Vertinant ieškovės pateiktą lentelę, kurioje vidutiniškai apskaičiuoti vaiko minimalūs poreikiai, jų įkainiai, atsakovas laikosi pozicijos, kad tokie apskaičiavimai nėra teisingi, kadangi išlaidos avalynei ir drabužiams nėra patiriamos kas mėnesį. Atsakovas prisideda prie dukros išlaikymo, t. y. papildomai pasveikina su šventėmis, grąžina priteistą išlaikymo dydį. Atsakovo įsitikinimu, išlaidos odontologo (ortodonto) paslaugoms taip pat nepagrįstos, nes nedetalizuotos, o (duomenys neskelbtini) tvarkymas nėra būtinosios išlaidos, kurios reikalingos būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Be to, nepilnametė dukra gydosi privačioje klinikoje, kurioje gydymas paprastai yra brangesnis, nors didesnių odontologinių problemų nepilnametis vaikas neturi ir profilaktinę dantų apžiūrą ar minimalų gydymą galima užtikrinti nemokamai poliklinikose. Atsakovas pažymėjo, kad 2021 m. grąžino 8 000,00 Eur iš 14 400,09 Eur skolos, taip pat moka einamąsias įmokas dukros išlaikymui bei grąžina likusią skolos dalį. Taigi ieškovė turi pakankamai lėšų dukros poreikių tenkinimui. Atsakovas 2021 m. dukrai taip pat pervedė 100,00 Eur gimtadienio dovaną, 100,00 Eur išlaidoms, skyrė 400,00 Eur naujo telefono pirkimui, 50,00 Eur kalėdinei dovanai. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi ir niekada neturėjo. Per 2021 m. atsakovas gavo 16 824,50 svarų sterlingų uždarbį, neatskaičius mokesčių. Iš šių pinigų atsakovas moka būsto nuomą (420,00 svarų per mėnesį), komunalinius mokesčius (250,00 svarų per mėnesį), automobilio nuomos mokestį (235,80 svarų per mėnesį), todėl ieškovės prašomas nustatyti išlaikymo dydis neproporcingas tėvų turtinei padėčiai.
7. Ieškovė pateiktame dublike nurodė, kad su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais nesutinka ir laiko juos nepagrįstais. Nurodė, kad vaiku nuo jo gimimo rūpinosi ir rūpinasi ieškovė, nuolat jį išlaikė. Vaikas turi (duomenys neskelbtini), su juo reikia nuolat užsiimti, atidžiau rūpintis. Iki tėvystės nustatymo atsakovas prie vaiko išlaikymo išvis jokiu būdu neprisidėjo. Atsakovas savo pareigos tinkamai nevykdė, tą patvirtina ir susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Nepilnamečiui vaikui, kuris turi (duomenys neskelbtini) ir kuriuos ieškovė detaliai yra nurodžiusi ieškinyje, tikrai nėra pakankama 144,81 Eur išlaikymo suma, kuri priteista dar Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu. Atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2013 m. ekonominė padėtis iš esmės pasikeitė, smarkiai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Be to, ieškovė yra pateikusi visus tinkamus rašytinius įrodymus apie patirtas išlaidas vaiko odontologo (ortodonto) paslaugoms, už kurias ieškovė yra sumokėjusi. Atsakovo argumentas dėl valstybinių poliklinikų yra nepagrįstas, kadangi valstybinėse poliklinikose tokios ortodonto paslaugos nebūtų suteiktos, todėl ieškovė kreipėsi į privačią kliniką dėl mokamų paslaugų ir už šias paslaugas yra sumokėjusi ne daugiau nei yra rinkos kainos. Be to, ieškovė yra nurodžiusi ieškinyje, kad nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimų, kurie turi būti gydomi, todėl nurodomos paslaugos ir procedūros (baseino, kineziterapijos, masažo ir kt.) yra būtinos. Priešingai nei teigia atsakovas, ieškovė turėjo pajamas, nes tik ji viena išlaikė vaiką, būstą, kai tuo tarpu atsakovas ginčijo, kad jis yra vaiko tėvas, todėl atsakovo abejonės dėl ieškovės darbo ar pajamų pakankamumo yra nepagrįstos.
8. Atsakovas pateiktame triplike nurodė, kad iki ieškinio pateikimo momento yra pervedęs didelę skolos dalį dėl išlaikymo, o būtent 11 200,00 Eur iš 14 400,09 Eur, todėl ieškovė, gavusi labai didelę piniginių lėšų sumą, privalėjo jas skirti dukters reikmėms ir poreikių tenkinimui. Atsakovas nesislėpė nuo skolų, o sąžiningai savo prievolę įvykdė, kai sužinojo apie dukters egzistavimą, nors turėjo visas galimybes įsiskolinimo išvengti. Atsakovas kiekvieną mėnesį perveda ir už einamąjį mėnesį, todėl ieškovės nurodomi argumentai, kad atsakovas be jau pervestų didelių piniginių sumų, einamųjų mokėjimų bei dovanų, privalo dar papildomai apmokėti vaiko poreikius, yra nepagrįsti.
9. 2022 m. rugpjūčio 3 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį prašė tenkinti. Nurodė, kad nuosavo būsto neturi, nuomojasi, nuoma pabrango ir kainuos dabar 500,00 Eur per mėnesį, o komunaliniai mokesčiai apie 90,00 Eur – 100,00 Eur per mėnesį, žiemą dar brangiau. Vaikas turi (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), todėl gali nešioti tik minkštus batus, kurie kainuoja brangiau. Visas paslaugas, kurias kompensuoja valstybė, dukra jau gavo, tačiau gydytojai rekomenduoja iki 18 metų lankyti baseiną, mokamus masažus, kadangi tai paskutiniai metai, kai dar galima stuburą atstatyti. Baseinas padėtų stuburo raumenų stiprinimui. Taip pat yra kreivi vaiko dantys, o mergaitei tai estetinė problema. Į gydytojus buvo kreiptasi ir anksčiau, tačiau buvo laukiama, kad galbūt paaugs žandikaulis, nereikės ortodontinio gydymo. Pažymėjo, kad dukros matematikos, lietuvių ir anglų kalbų pažymiai prasti, reikalingi korepetitoriai. Dukros norimas lankyti žirgynas kainuoja nuo 150,00 Eur per mėnesį. Taip pat nurodė, kad turi paskolų, kadangi tuo metu, kai atsakovas neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, tekdavo skolintis. Šiuo metu dirba, pajamos yra 1200,00 Eur per mėnesį, atskaičius mokesčius, tačiau antstoliams išskaičiavus skolas lieka apie 700,00 – 750,00 Eur. Taip pat gauna vaiko pinigus – 123,00 Eur per mėnesį, bei (duomenys neskelbtini) išmoką – (duomenys neskelbtini) per mėnesį.
Šalies argumentai
10. Ieškovės atstovas ieškinio reikalavimus prašė tenkinti. Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento kardinaliai pasikeitė ekonominė situacija, padidėjo kainos. Vaikas turi (duomenys neskelbtini), mokosi vyresnėse klasėse. Skolos grąžinimu atsakovas negali atsikirtinėti į reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo. Ieškovė tuo metu vaiką išlaikė viena, jai buvo sunku, susidarė skolos. Dabar grąžinami pinigai naudojami skoloms dengti, taip pat vaikui išlaikyti. Atsakovas darbingas, sveikatos problemų neturi, kitų išlaikytinių neturi, bendrą ūkį veda su kitu dirbančiu asmeniu.
11. Teismo posėdžių metu atsakovo atstovas ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad tėvų turtinės padėties pasikeitimų neįvyko. Atsakovas moka būsto nuomą, mokesčius, turi paėmęs kreditą. Taip pat nurodė, kad yra įgijęs (duomenys neskelbtini), sveikatos problemų neturi, bei neturi kitų išlaikytinių. Pastaruosius metus grąžino didelę dalį išlaikymo įsiskolinimo, taip pat moka einamąsias įmokas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nes nedirbo, dabar dirba tik keletą mėnesių. Gavusi 10 000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumą ieškovė ieškinyje nurodomų vaiko problemų nesprendė, nors galėjo tvarkyti dantis, leisti į baseiną, samdyti korepetitorius ir pan. Jei to nedarė, manytina, kad tokie poreikiai nėra būtini. Dukra taip pat prašė pinigų telefonui, o ne mokslams. Tikėtina, kad poreikiai užaukštinti ir dėl to, kad vaikas nespėtų visose nurodomose veiklose sudalyvauti. Tvarkant dantis pirmiausia turėtų būti išbandoma valstybinė medicina, tik vėliau kreipiamasi į privačias įstaigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nusprendė ieškovės ieškinį patenkinti iš dalies: 1) Pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. L. šalių dukrai D. D. priteistą išlaikymą, priteisiant išlaikymą 360,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2022 m. sausio 7 d. iki vaiko pilnametystės, nustatant, kad priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) priteisė ieškovei G. D. iš atsakovo G. L. 400,00 Eur papildomų vaiko išlaikymo išlaidų; 3) priteisė iš ieškovės G. D. atsakovo G. L. naudai 83,25 Eur bylinėjimosi išlaidų; 4) priteisė iš atsakovo G. L. valstybės naudai iš viso 406,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (50,00 Eur žyminio mokesčio ir 348,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų). Teismas sprendimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas nustatė, kad šalių nepilnametei dukrai D. D. yra (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini), mokysis (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad lankytų neformalaus ugdymo užsiėmimus, teismas nenustatė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepilnametis vaikas buvo nurodęs, kad norėtų lankyti lankininkų užsiėmimą arba jodinėti žirgais, taip pat, kad jos kompiuteris yra senas, lėtai veikia naudojant naujesnes programas, todėl norėtų naujo kompiuterio, o mama jai viską perka, paprašius duoda pinigų, o jeigu neturi, tai skolinasi iš močiutės. Iš pateiktų medicinos dokumentų buvo nustatyta, kad nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimų, nuo (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini), dėl (duomenys neskelbtini) taip pat išryškėjo stuburo iškrypimas, yra nustatytas (duomenys neskelbtini), lankosi odontologijos klinikoje dėl netaisyklingo (duomenys neskelbtini), yra suklijuoti breketai ant viršutinio žandikaulio, paskirta nešioti sukandiminę plokštelę.
12.2. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nuo 2013 m., kai buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, jos poreikiai iš esmės pasikeitė tiek dėl ekonominės situacijos šalyje (padidėjusių kainų, taip pat ir būsto nuomos, komunalinių mokesčių ir kt.), tiek dėl amžiaus padidėjusių vaiko poreikių, turimų ir naujai atsiradusių sveikatos problemų, dėl ko priteistas išlaikymo dydis turi būti pakeistas (padidintas), kad atitiktų pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius. Teismas vertino šalių dukros amžių, maisto kainas pagal viešai pateikiamą ir visiems žinomą informaciją, ir pripažino, kad vaiko poreikius maistui per mėnesį būtų galima patenkinti, skiriant tam 220,00 Eur sumą. Ieškovė pateikė įrodymus, kad būsto nuoma kainuoja 500,00 Eur per mėnesį, jos gyvena dviese su dukra, taigi vaikui tenkanti nuomos dalis – 250,00 Eur per mėnesį. Komunaliniai mokesčiai, ieškovės teigimu, sudaro 90,00 Eur – 100,00 Eur per mėnesį, o žiemą mokėtinos sumos būna didesnės. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės paaiškinimus, viešai skelbiamą informaciją apie komunalinių patarnavimų kainas, taip pat pripažino, kad šioms išlaidoms dukros daliai skirtina 60,00 Eur per mėnesį suma. Ieškovės pateiktus duomenis ir įrodymus apie nepilnamečiui vaikui reikalingą ortodontinį gydymą, bei šioms paslaugoms reikalingą 20,00 Eur per mėnesį sumą, teismas taip pat laikė pagrįstais.
12.3. Teismas, priešingai nei teigė atsakovas, sprendė, jog 50,00 Eur per mėnesį suma drabužiams ir avalynei nelaikytina per didele. Teismas nurodė, kad nepilnametė mergaitė yra tokio amžiaus, kai paprastai drabužiai perkami suaugusiųjų skyriuje, be to, kaip teikdama paaiškinimus nurodė ieškovė, mergaitei dėl jos (duomenys neskelbtini) reikalinga avalynė minkštu padu, ji negali avėti bet kokių batų, o tai kainuoja brangiau. Teismas ieškovės išvardintas išlaidas, o būtent 10,00 Eur per mėnesį vitaminams, 30,00 Eur per mėnesį higienos prekėms, kvepalams, kosmetikai, skaičiuojant, kad į šiuos poreikius įeina ir kirpimo paslaugos, 15,00 Eur per mėnesį telefonui, 9,00 Eur per mėnesį internetui, 30,00 Eur per mėnesį laisvalaikiui ir pramogoms, 20,00 Eur per mėnesį nenumatytoms išlaidoms, atsižvelgiant į vaiko amžių, jo specialius poreikius, į tai, kad ieškovė skiria pinigų dukros laisvalaikiui, transporto išlaidoms, taip pat pripažino protingo dydžio ir pagrįstomis išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad nepilnamečio vaiko D. D. poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 714,00 Eur suma (220,00 Eur (maistui) + 250,00 Eur (nuomai) + 60,00 Eur (komunaliniams mokesčiams) + 20,00 Eur (odontologo paslaugoms) + 50,00 Eur (drabužiams) + 10,00 Eur (vitaminams) + 30,00 Eur (higienos priemonėms ir kirpimo paslaugoms) + 15,00 Eur (telefonui) + 9,00 Eur (internetui) + 30,00 Eur (laisvalaikiui) + 20,00 Eur (nenumatytoms išlaidoms)), todėl nepilnamečio vaiko teikiamą išlaikymą padidino iki 360,00 Eur per mėnesį.
12.4. Spręsdamas dėl 360,00 Eur išlaidų procedūroms, teismas konstatavo, kad valstybės skiriamos ir mokamos išmokos ieškovei turėtų būti skiriamos papildomam vaiko lavinimui / sveikatai, nes nepilnametis vaikas turi sveikatos sutrikimų, o būtent dalis išmokų ir skiriama dėl (duomenys neskelbtini), todėl šiems poreikiams (duomenys neskelbtini) per mėnesį turi pakakti, atsižvelgiant į tai, kad papildomas ugdymas / baseinas / kineziterapijos paslaugos nevyksta / neteikiamos visais metų mėnesiais. Tuo pagrindu teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 360,00 Eur išlaidų.
12.5. Vilniaus miesto apylinkės teismas nesutiko su atsakovo pozicija dėl išlaikymo padidinimo nebūtinumo ir neproporcingumo, ir pažymėjo, kad atsakovas nuo vaiko auginimo yra nusišalinęs, su dukra niekada nėra gyvai bendravęs, tik nuotolinio ryšio priemonėmis. Tuo tarpu ieškovei tenka rūpintis kasdiene vaiko priežiūra, kasdienės vaiko veiklos ir laisvalaikio organizavimu, emocinių poreikių tenkinimu, atlikti namų ruošos darbus, užtikrinti vaiko gerbūvį (gaminant maistą, tvarkant namus, vedant pas gydytojus ir pan.), kas sunkiai įvertinama finansine išraiška, tačiau neišvengiama auginant vaikus. Nors atsakovas be teikiamo išlaikymo 2021 m. dukrai lėšų skyrė ir papildomai – 100,00 Eur gimtadienio dovaną, 100,00 Eur išlaidoms, 400,00 Eur naujo telefono pirkimui, 50,00 Eur kalėdinei dovanai, tačiau teismas vertino, kad vienais kalendoriniais metais nesistemingai skirtos papildomos lėšos nepilnamečiui vaikui nesudaro pagrindo mažinti priteistino išlaikymo dydžio, kadangi nėra garantijos, jog toks išlaikymas ir toliau bus teikiamas, bei nėra aiškus jo dydis. Taip pat teismas pripažino nepagrįstais atsakovo teiginius, kad dukros poreikius ieškovė galėjo ir gali tenkinti iš sumokėto išlaikymo įsiskolinimo, kadangi išlaikymo įsiskolinimas buvo susidaręs už praėjusį laikotarpį, kai išlaikymo pareigos atsakovas nevykdė, todėl negali būti vertinama, kad iš šių lėšų turėtų būti tenkinami vaiko poreikiai į ateitį. Atsakovui mergaitės neišlaikant šią pareigą atliko ieškovė, todėl būtent dėl to ieškovei galėjo susidaryti įsiskolinimai, kuriuos tenka grąžinti. Byloje taip pat nebuvo duomenų, kad ieškovė pažeidinėtų vaiko interesus, išlaikymui skirtas lėšas naudotų ne vaiko poreikiams.
12.6. Teismas taip pat patenkino ieškovės reikalavimą dėl 400,00 Eur išlaidų priteisimo ir nurodė, jog atsakovas neginčijo, kad dukra turi (duomenys neskelbtini) problemų, tačiau procesiniuose dokumentuose teigė, kad jos nedetalizuotos, (duomenys neskelbtini) tvarkymas nėra būtinosios išlaidos, kurios reikalingos būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Teismas sprendė, kad atsakovas, kaip nepilnametės dukros D. D. įstatyminis atstovas, turėjo ir turi teisę bei pareigą domėtis dukros sveikata, turėjo galimybę teikti įrodymus, kad pagal dukros ligos diagnozę jai priklauso valstybės kompensuojamas ortodontinis gydymas, tačiau to nepadarė. Kadangi vaiko gydymą ir su tuo susijusias išlaidas ginčo laikotarpiu užtikrino ir apmokėjo ieškovė, tokiu būdu įvykdydama ir savo, ir atsakovo pareigą tinkamai prisidėti prie vaiko specialiųjų poreikių tenkinimo, ieškovė iš atsakovo pagrįstai reikalavo priteisti dalį, t. y. 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
13. Apeliantas (atsakovas) G. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti visa apimtimi, bei priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde nurodo tokius pagrindinius argumentus:
13.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, paremtas prielaidomis, priimtas tik formaliais motyvais neatskleidus bylos esmės ir į ją neįsigilinus, neteisėtas, bei neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog jos gaunamų pajamų neužtenka dukters būtinųjų poreikių užtikrinimui, ir pateiktame ieškinyje pažymėjo, jog šiuo metu niekur nedirba ir yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna (duomenys neskelbtini) dydžio socialinę pašalpą, ir dėl to ieškovė turi įsiskolinimų kreditoriams, tačiau ieškinyje visiškai nebuvo nurodyta, dėl kokių priežasčių ji negalėjo dirbti ir tokiu būdu, dirbdama ir gaudama darbo užmokestį, prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo ir bendro savo pačios finansinės padėties pagerinimo. Ieškovės teiginiai motyvuojant ieškinio teisinius pagrindus, kad ieškovei neužtenka lėšų dukters išlaikymui, savaime nereiškė, jog ieškinys turėjo būti patenkintas, nes ieškovė nenurodė, kuriuo konkrečiu pagrindu grindė savo reikalavimus.
13.2. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog nepilnametei dukrai neva rekomenduojama lankyti baseino treniruotes, taip pat kineziterapijos kursus dėl turimų sveikatos sutrikimų, ir pagal ieškovės pateiktą lentelę, mėnesinė baseino bei kineziterapijos paslaugų suma sudaro net 360,00 Eur. Ieškovė poreikio lankyti baseiną bei kineziterapiją nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, tokiais, kaip gydytojo išvados dėl būtinybės lankytis pas kineziterapeutą ar būtinybės lankyti baseiną. Be to, pati ieškovė teigė, kad tokios paslaugos yra tik rekomenduojamo, o ne būtinojo pobūdžio. Tokių papildomų užsiėmimų suma viršijo tiek apelianto (atsakovo), tiek ieškovės finansines galimybes ir negalėjo būti pripažintos būtinosiomis vaiko išlaikymo išlaidomis. Apelianto (atsakovo) vertinimu, ieškovės pateikta lentelė, kurioje vidutiniškai apskaičiuoti vaiko minimalūs poreikiai, jų įkainiai, nėra teisinga ir pagrįsta, ypač kalbant apie tokius kriterijus kaip avalynė ir drabužiai, nes tokios išlaidos nėra patiriamos kas mėnesį. Apeliantas (atsakovas) bylos nagrinėjimo metu ir rašytiniais bylos dokumentais pabrėžė, jog kaip gali, taip papildomai prisideda prie dukters išlaikymo t. y. papildomai pasveikina su šventėmis, bei grąžina priteistą išlaikymo dydį.
13.3. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog sumokėjo 800,00 Eur už vaiko odontologo (ortodonto) paslaugas ir prašė priteisti dalį sumos (400,00 Eur) už suteiktas paslaugas, tačiau jos nebuvo detalizuotos. Tuo pačiu ieškovė nurodė, jog odontologijos klinikoje nepilnametis vaikas gydosi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas nesutiko su tokių išlaidų kompensavimu, kadangi (duomenys neskelbtini) tvarkymas nėra būtinosios išlaidos, kurios reikalingos būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Nepaisant šių argumentų, pirmosios instancijos teismas priteisė 400,00 Eur iš atsakovo šioms išlaidoms padengti, nors šios išlaidos nebuvo pagrįstos rašytiniais dokumentais, priešingai nei kiti ieškovės reikalavimai, kuriuos iš dalies patenkino pirmosios instancijos teismas t. y. teismas vertindamas įrodymus pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
13.4. Apelianto (atsakovo) finansinė padėtis nėra pakitusi, tad vaiko išlaikymo dydžio suma, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, negalėjo būti keičiama. Atsakovas nekilnojamojo turto neturi ir niekada neturėjo. Per 2021 m. gavo 16 824,50 svarų sterlingų uždarbį, neatskaičius valstybei mokėtinų mokesčių. Iš šių pinigų atsakovas moka būsto nuomą (420 svarų per mėnesį), komunalinius mokesčius (apie 250 svarų per mėnesį), taip pat sudarė automobilio nuomos sutartį (235,80 svarų per mėnesį). Visi rašytiniai įrodymai patvirtinantys atsakovo pragyvenimo išlaidas buvo pridėti prie civilinės bylos, o vertindamas pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ir priteisė per didelį išlaikymo dydį.
13.5. Priteistas 360,00 Eur išlaikymo dydis, bei likusi skolos dalis aiškiai patvirtina, jog apeliantas (atsakovas) nėra pajėgus mokėti tokio išlaikymo dydžio, kai tuo tarpu pati ieškovė prisidėti analogiško dydžio prie vaiko išlaikymo negali. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismo argumentai nėra pagrįsti, nes atsakovas didelę skolos dalį yra pervedęs iki ieškinio pareiškimo, tad gavus labai didelę sumą piniginių lėšų, jos ir privalėjo būti skiriamos nepilnametės dukters reikmėms. Ieškovė turėdama didelę pinigų sumą jų nepanaudojo ieškinyje nurodytiems dukters poreikiams padengti, todėl darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, kad šios išlaidos buvo būtinos.
13.6. Pirmos instancijos teismas tenkino ieškovės ieškinį iš dalies ir nurodė, jog 360,00 Eur išlaikymo dydis priteistinas nuo ieškinio pareiškimo momento, tačiau ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo nurodžiusi, todėl darytina išvada, jog teismas peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai nurodė, jog suma priteistina nuo kreipimosi į teismą dienos.
Atsiliepimas
14. Ieškovė G. D. atsiliepime prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius pagrindinius argumentus:
14.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neabejotinai atitinka teismų praktiką, kurioje nurodoma, kad minimalūs vaiko poreikiai turėtų būti siejami su minimalios algos dydžiu Lietuvoje. Ieškovė byloje buvo pateikusi duomenis apie vaiko (duomenys neskelbtini), vaiko amžių ir didesnes išlaidas. Taip pat ieškovė byloje buvo pateikusi įrodymus apie ieškovės darbo paieškas, bedarbio statusą ir darbą pagal sudarytą darbo sutartį. Byloje yra neginčijami duomenys apie tai, kad ieškovė nuo pat vaiko gimimo nuolat rūpinuosi juo, kad vaikas turi (duomenys neskelbtini), vaiku reikia nuolat užsiimti, atidžiau rūpintis, o pastaruoju metu vaikui yra būtini kineziterapijos seansai, baseino lankymas ir ortodonto taikomas gydymas. Taip pat ieškovė pateikė argumentus ir įrodymus, kad pastaruoju metu jai per sunku išlaikyti vaiką, kad atsirado įsiskolinimai kreditoriams. Dėl minėtų aplinkybių, ieškovės teigimu, yra nepagrįsti apelianto (atsakovo) argumentai, kad nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė prašė teismo pakeisti išlaikymo dydį vaikui.
14.2. Nepagrįsti apelianto (atsakovo) argumentai, kad ieškovė nesiėmė realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Ieškovė buvo registruota Užimtumo tarnyboje, ji viena rūpinosi vaiku, byloje yra duomenys, kad ieškovė susirado darbą, dėjo pastangas darbo paieškoms. Todėl ieškovė savo ieškinį pagrindė tinkamais įrodymais, kuriuos teismas objektyviai įvertino ir darė išvadą, kad atsakovo teikto išlaikymo dydžio vaikui nepakako ir, kad išlaikymo dydis turi būti didesnis.
Žemesnės instancijos teismas
14.3. Ieškovė buvo pateikusi visus įrodymus apie vaiko poreikius, taip pat poreikius kineziterapijai, baseino lankymui, ortodontui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė ir į atsakovo argumentus ir sprendė, kad ištisus metus nebus lankomi ieškovės nurodyti užsiėmimai, todėl, nors ieškovė ir prašė iš atsakovo vaikui priteisti didesnę išlaikymo sumą, teismas sprendė dėl mažesnės išlaikymo sumos. Taip pat ieškovė buvo pateikusi visus įrodymus apie patirtas išlaidas vaiko odontologo (ortodonto) paslaugoms, už kurias ieškovė yra sumokėjusi. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų abejoti ieškovės pateikta ortodonto vaikui suteiktų paslaugų visa sumokėta kaina.
14.4. Ieškovė viena rūpinasi vaiku, tuo tarpu atsakovas tinkamai vaiku nesirūpina, akivaizdžiai siekia išvengti pareigos tinkamai rūpintis vaiku. Atsakovas yra darbingas, gyvena ir dirba užsienyje, turi pakankamas pajamas, todėl yra pajėgus teikti vaikui teismo priteisto dydžio išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
16. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies patenkinti ieškovės reikalavimai padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu priteisto iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį nuo 144,81 Eur iki 360,00 Eur bei priteisti 400,00 Eur išlaidų vaiko gydymui, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnamečio vaiko D. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra ieškovė G. D. ir atsakovas G. L.. Taip pat iš pateiktų medicinos dokumentų nustatyta, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo gydomas dėl (duomenys neskelbtini), dėl kurios nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) nustatytas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) išryškėjo stuburo iškrypimas. Taip pat nepilnametis vaikas nuo (duomenys neskelbtini) lankosi odontologijos klinikoje uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, kurioje vaikui buvo suklijuoti breketai ant viršutinio žandikaulio ir paskirta nešioti sukandiminę plokštelę.
19. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu buvo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovui G. L. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kuriuo teismas nusprendė: 1) nustatyti, kad nepilnamečio vaiko D. D. tėvas yra atsakovas G. L.; 2) nustatyti nepilnamečio vaiko D. D. gyvenamąją vietą su ieškove G. D.; 3) priteisti iš atsakovo G. L. nepilnamečio vaiko D. D. išlaikymui po 500,00 Lt (144,81 Eur) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki nepilnamečio vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo G. L. nepilnamečio vaiko D. D. naudai 14 400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimo.
20. 2022 m. sausio 7 d. ieškovė G. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo ir išlaidų vaiko gydymui atlyginimo priteisimo, kuriuo prašė padidinti nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydį iki 423,50 Eur bei priteisti iš atsakovo 400,00 Eur dydžio išlaidų, patirtų už nepilnamečio vaiko gydymą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies ir padidino nepilnamečiui vaikui nustatyto išlaikymo dydį iki 360,00 Eur bei priteisė iš atsakovo 400,00 Eur dydžio išlaidų.
21. Apeliantas (atsakovas), kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas: 1) vertindamas įrodymus dėl 400,00 Eur išlaidų priteisimo pažeidė įrodinėjimo taisykles ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos; 2) neatsižvelgė į tai, kad atsakovo finansinė padėtis nėra pakitusi, tad vaiko išlaikymo dydžio suma, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, negalėjo būti keičiama; 3) priteistas 360,00 Eur išlaikymo dydis, bei likusi skolos dalis aiškiai patvirtina, jog apeliantas (atsakovas) nėra pajėgus mokėti tokio išlaikymo dydžio, kai tuo tarpu pati ieškovė prisidėti analogiško dydžio prie vaiko išlaikymo negali; 4) 360,00 Eur suma procedūroms viršija tiek atsakovo, tiek ieškovės finansines galimybes ir negalėjo būti pripažintos būtinosiomis vaiko išlaikymo išlaidomis; 5) teismas peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai nurodė, jog išlaikymo suma priteistina nuo kreipimosi į teismą dienos.
Dėl apelianto argumentų
22. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).
23. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis. Teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, išplaukiantis iš CK 3.201 straipsnio 2 dalies, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas. Atkreiptinas dėmesys į tą aspektą, jog ši materialiosios teisės norma tiesiogiai reglamentuoja tik teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms atvejus, tačiau, pagal kasacinio teismo praktiką, pagrindas peržiūrėti išlaikymo dydį egzistuoja ne tik nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo, bet ir sumažėjimo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
24. Taigi CK 3.201 straipsnio 1 – 2 dalių nuostatų taikymui būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).
25. Pažymėtina, kad spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
26. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra akcentavęs, kad nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
27. Tuo tarpu tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
28. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-596/2009). Pusiausvyrą tarp nurodytų kriterijų padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ((CPK) 178 straipsnis)). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).
30. Kaip jau buvo minėta, ieškovė pareikštu ieškiniu prašė padidinti priteisto išlaikymo dydį iki 423,50 Eur ir pateikė vaiko poreikių ir išlaidų lentelę, kurioje nurodė, kad mėnesio išlaidos vaikui sudaro: maistui – 190,00 Eur; drabužiams ir avalynei – 50,00 Eur; būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams – 140,00 Eur; odontologo paslaugoms – 20,00 Eur; kineziterapijai, baseinui – 360,00 Eur (suma nurodyta metams); higienos priemonėms – 30,00 Eur; lavinimui ir papildomam ugdymui – 60,00 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – 30,00 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 20,00 Eur; internetui – 9,00 Eur; telefonui – 15,00 Eur; vitaminams – 15,00 Eur; kirpėjai – 20,00 Eur. Pagal ieškovės skaičiavimus iš viso nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga 959,00 Eur suma, tačiau atsižvelgiant į tai, jog ieškovei valstybė perveda 112,00 Eur, galutinė suma būtų 847,00 Eur, kuri dalintina tarp abiejų tėvų, t. y. ieškovė pusę šios sumos (423,50 Eur) prašė priteisti iš atsakovo periodinėmis išmokomis. Pirmosios instancijos teismas sprendimu nustatė, kad nepilnamečiui vaikui poreikiams per mėnesį patenkinti reikalinga 714,00 Eur – 220,00 Eur (maistui) + 250,00 Eur (nuomai) + 60,00 Eur (komunaliniams mokesčiams) + 20,00 Eur (odontologo paslaugoms) + 50,00 Eur (drabužiams) + 10,00 Eur (vitaminams) + 30,00 Eur (higienos priemonėms ir kirpimo paslaugoms) + 15,00 Eur (telefonui) + 9,00 Eur (internetui) + 30,00 Eur (laisvalaikiui) + 20,00 Eur (nenumatytoms išlaidoms), todėl nepilnamečio vaiko teikiamą išlaikymą padidino iki 360,00 Eur per mėnesį.
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės grindė tuo, kad pasikeitė (padidėjo) nepilnamečio vaiko poreikiai. Apeliantas (atsakovas) su tokiais reikalavimais nesutiko, o savo atsikirtimus argumentavo tuo, kad prašoma priteisti suma neproporcinga tėvų turtinės padėties ir uždirbamų pajamų atžvilgių, kadangi atsakovo finansinė padėtis nebuvo pakitusi, o ieškovė nedirba ir tokiu būdu negalėtų prisidėti lygiomis dalimis prie išlaikymo.
32. Vertinant nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, pažymėtina, kad priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą, ginčo šalių vaikui buvo (duomenys neskelbtini) metai ir vaikas lankė (duomenys neskelbtini). Šiai dienai šalių vaikui (paauglei) yra (duomenys neskelbtini) metų ir lanko (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju buvo pagrindas peržiūrėti 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį, kadangi vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui nuo 2013 m. turėjo įtakos ne tik vaiko amžius ir dėl to pasikeitę poreikiai, tačiau ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri lėmė maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų kainų augimą. Atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, jog ieškinio reikalavimai turėjo būti netenkinti, atsižvelgiant į tai, jog ieškovė nedirba ir neprisideda prie išlaikymo. CK 3.192 straipsnyje yra nustatyta imperatyvi tėvų pareiga teikti materialinį išlaikymą savo vaikui. Tuo paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nors ieškinio pateikimo metu ieškovė nurodė, kad nedirba ir yra registruota Užimtumo tarnyboje, todėl gauna apytiksliai (duomenys neskelbtini) dydžio pašalpą, tačiau iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SODRA) duomenų matyti, kad ieškovė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“, o nuo (duomenys neskelbtini) ir galimai iki šiol dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Taigi ieškovė yra dirbanti ir pagal savo galimybes (gaunamas pajamas) prisideda prie vaiko išlaikymo, o jai tenkanti išlaikymo dalis yra didesnė, negu apelianto (atsakovo), atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina (ieškove). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės galimybės gauti didesnes pajamas nei apeliantas (atsakovas) visuomet bus mažesnės, nes jai teks skirti daugiau laiko rūpintis vaiku, t. y. rūpintis kasdiene buitimi, nuolat rūpintis vaiko sveikata, vežti jį pas gydytojus, vesti į papildomas veiklas ir pan., todėl darytina išvada, kad tas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų ne mažiau materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Be to, nei CK, nei kasacinio teismo praktika nenumato savarankiško pagrindo atmesti reikalavimo dėl teikiamo išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo vien tuo aspektu, kad vienas iš tėvų yra nedirbantis, tačiau teismo gali būti vertinama kaip aplinkybė, leidžianti spręsti dėl išlaikymo dydžio nustatymo bei nukrypimo nuo lygaus išlaikymo priteisimo principo.
33. Sprendžiant tai, ar pirmosios instancijos teismo priteistas 360,00 Eur dydžio išlaikymas laikytinas protingas ir atitinkantis tiek ieškovės, tiek apelianto (atsakovo) finansines galimybes, pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tai, jog vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas).
34. Plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. MMA – 730,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 518,00 Eur. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. MMA – 840,00 Eur, neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro apytiksliai 633,00 Eur.
35. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto (atsakovo) argumentai dėl 360,00 Eur išlaidų kineziterapijai ir baseino procedūroms yra teisiškai nereikšmingi, kadangi minėtoje dalyje pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo, konstatuodamas, kad valstybės mokamos išmokos, t. y. (duomenys neskelbtini) per mėnesį turi pakakti tiek šioms procedūroms, tiek korepetitoriams, todėl teisėjų kolegija dėl minėtų argumentų atskirai nepasisako. Tuo tarpu vertinant apelianto (atsakovo) argumentus dėl kitų ieškinyje nurodytų vaiko poreikių ir įkainių nepagrįstumo, pažymėtina, kad nors apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu nesutinka su ieškovės apskaičiuotomis ir ieškinyje nurodytomis išlaidomis vaiko poreikiams, tačiau nenurodė ir nepateikė įrodymų bei skaičiavimų, patvirtinančių, jo manymu, vaikui reikalingą mažesnę šių išlaidų sumą, nei prašė ieškovė ir nustatė teismas (CPK 178 straipsnis). Vien deklaratyvūs apelianto teiginiai, jog išlaidos yra neteisingos ir tokio dydžio negali būti patiriamos, nepateikiant jokių konkrečių rašytinių įrodymų ar teisinių argumentų, neleidžia daryti priešingos išvados, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors civilinėje byloje nebuvo pateikta rašytinių įrodymų apie visas vaiko patiriamas konkrečias išlaidas (pvz., maistui, odontologo paslaugoms, drabužiams, vitaminams, higienos priemonėms, kirpimo paslaugoms, telefonui, internetui, laisvalaikiui ir nenumatytoms išlaidoms), išskyrus išlaidas būsto nuomai ir komunaliniams mokesčiams, tačiau vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas prekių ir paslaugų kainas bei teismų praktiką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ieškinyje nurodytų išlaidų dydžius ir pagrįstai konstatavo, kad išlaidos yra protingo dydžio, nėra užaukštintos, atitinka nepilnamečio vaiko poreikius ir amžių, o nurodyti poreikiai yra patys būtiniausi ir svarbiausi. Atsižvelgtina ir į tai, kad nepilnametis vaikas turi (duomenys neskelbtini), kuris, kaip buvo nustatyta iš medicininių dokumentų, vėliau sąlygojo ir kitus sveikatos sutrikimus, todėl nepilnametis vaikas turi ir (duomenys neskelbtini), kurie reikalauja didesnių lėšų, nei įprastieji, būtinieji poreikiai. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad teismo sprendimu nustatytas 360,00 Eur išlaikymo dydis atitiko sprendimo priėmimo metu buvusią tėvo, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko, kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, bei užtikrina galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius.
36. Apeliantas (atsakovas) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą taip pat grindžia tuo, kad teismas nevertino atsakovo turimų įsipareigojimų bei jau išmokėtų lėšų (skolos) dydžio. Apeliacinės instancijos teismas tokius argumentus laiko teisiškai nepagrįstais.
37. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas (atsakovas), siekdamas pagrįsti savo sudėtingą turtinę padėtį, pateikė teismui trumpalaikę nuomos sutartį su draudimu, mokamų mokesčių kvitus, automobilio pirkimo – pardavimo sutartį su vartojimo kredito suteikimu bei gaunamo darbo užmokesčio išklotinę. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas turi finansinių prievolių, neatleidžia jo nuo pareigos teikti nepilnamečiui vaikui optimalų ir jo poreikius užtikrinantį išlaikymą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų gaunamos minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis sumažinti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad aplinkybė, jog asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).
38. Šiuo atveju iš pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad atsakovas, priešingai nei teigė procesiniuose dokumentuose, yra įsigijęs automobilį, o jo įsigijimui atsakovui buvo suteiktas vartojimo kreditas ir per mėnesį mokėtinos įmokos dydis yra 235,80 svarų (apytiksliai 271,00 Eur). Pagal sudarytą būsto nuomos sutartį atsakovas už nuomą per mėnesį moka 420 svarų (apytiksliai 482,00 Eur). Tuo tarpu iš pateiktų mokesčių kvitų nustatyta, kad atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. turėjo sumokėti 1118,38 svarų (apytiksliai 1284,01 Eur) turto mokesčio, už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. turėjo sumokėti 400,04 svarų (apytiksliai 459,29 Eur) už suteiktas geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas, už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. gruodžio 16 d. turėjo sumokėti 366,02 svarų (apytiksliai 420,23 Eur) už suteiktas elektros ir dujų paslaugas. Iš pateiktos darbo užmokesčio išklotinės matyti, kad už 2021 m. atsakovas iš viso gavo 16 824,50 svarų (apytiksliai 19 316,21 Eur) darbo užmokesčio, neatskaičius mokesčius (14 047,92 svarų arba 16 128,42 Eur atskaičius mokesčius). Vertinant minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog apelianto (atsakovo) turtinė padėtis yra sunki, ir todėl negali būti didinamas priteisto išlaikymo dydis. Pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) gyvena ir mokesčius moka kartu su trečiuoju asmeniu, todėl jam tenkanti mokėtinų mokesčių suma yra galimai mažesnė, nei nurodo pats apeliantas (atsakovas), o gaunamos pajamos yra pakankamos tiek savo gerbūvio kūrimui, tiek prisiimant papildomus nepilnamečio vaiko išlaikymo įsipareigojimus, kurie šiuo atveju yra būtini. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visos apelianto (atsakovo) finansinės prievolės atsirado po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatytas 500,00 Lt išlaikymas vaikui, priėmimo, dėl to apeliantas (atsakovas) galėjo ir privalėjo įvertinti savo galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal sutartis (nuomos, komunalinių paslaugų teikimo, automobilio įsigijimo ir kt.) bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą, tuo atveju, jeigu sumažėtų atsakovo gaunamos pajamos arba atsirastų poreikis didinti nepilnamečiui vaikui teikiamo išlaikymo dydį, kaip nagrinėjamu atveju.
39. Teisėjų kolegijai taip pat nėra pagrindo pritarti apelianto (atsakovo) argumentams, jog atsakovo turtinė padėtis nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. priimto sprendimo nepasikeitė. Iš minėto teismo sprendimo nustatyta, kad klausimas tiek dėl tėvystės nustatymo, tiek dėl išlaikymo dydžio nustatymo buvo sprendžiamas nedalyvaujant pačiam atsakovui bei neturint jokių duomenų apie jo finansinę (turtinę) padėtį. Tuo tarpu išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui buvo nustatytas ir priteistas atsižvelgiant į tuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesio algą (1000,00 Lt) bei kiekvienam tėvui tenkančią dalį, t. y. po 500,00 Lt. Duomenų ir rašytinių įrodymų, kad tuo metu negalėjo būti nustatytas toks išlaikymo dydis dėl atsakovo sunkios turtinės padėties, dėl sveikatos sutrikimų ir pan., teismui nebuvo pateikta. Pirmosios instancijos teismui taip pat nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį (turimą nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir pan.) už laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2022 m. rugpjūčio 23 d., todėl šiuo ginčo atveju nėra galimybės patvirtinti ar paneigti, jog apelianto (atsakovo) turtinė padėtis nepasikeitė arba pablogėjo ir tai sudarė savarankišką pagrindą atmesti ieškovės reikalavimus, kadangi būtent apeliantui (atsakovui) teko pareiga įrodyti tokias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje nustačius nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimą, šios bylos kontekste nebuvo teisinio pagrindo papildomai vertinti apelianto (atsakovo) turtinės padėties pasikeitimo, todėl apelianto argumentai dėl turtinės padėties šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.
40. Vertinant apelianto (atsakovo) argumentus, kad ieškovei buvo grąžinta didžioji dalis įsiskolinimo iš priteistos 14 400,00 Lt sumos (pagal antstolio G. B. 2020 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. 0040/14/00826-T, įsiskolinimo sumą iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 14 400,09 Eur) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš išlaikymo įsiskolinimo, kuris susidarę už praėjusį laikotarpį, kai išlaikymo pareigos atsakovas nevykdė, neturėtų būti tenkinami vaiko poreikiai į ateitį. Pažymėtina, kad 14 400,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas buvo priteistas ieškovei G. D. už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos (2012 m. rugpjūčio 29 d.) civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), kadangi teismo sprendimu buvo nustatyta, kad atsakovas nuo pat vaiko gimimo juo nesirūpino, neteikė jokio išlaikymo. Minėtų aplinkybių apeliantas (atsakovas) neginčijo. Taigi nuo nepilnamečio vaiko D. D. gimimo (duomenys neskelbtini) apeliantas (atsakovas) savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, kuri imperatyviai nustatyta CK 3.192 straipsnyje, nevykdė, o tokį išlaikymą visa apimtimi teikė ieškovė, kuri iki šiol rūpinasi vaiku. Vykdydama abiejų tėvų pareigą teikti materialinį išlaikymą, ieškovė patyrė išlaidų, kurios buvo kompensuotos tik iš dalies, priteisiant 14 400,00 LT įsiskolinimo už 3 (trejus) metus. Atsižvelgiant į tai, teigtina, kad minėtas priteistas įsiskolinimas, kuris iki šiol yra išieškomas priverstine tvarka, yra išlaikymas, kurį apeliantas (atsakovas) turėjo teikti savo nepilnamečiui vaikui, tačiau tokį išlaikymą teikė ir tokio dydžio išlaidas patyrė ieškovė, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, sprendžiant priteisto išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, atsižvelgti į minėtas aplinkybes. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas ieškovei atsidurti blogesnėje padėtyje, nei apeliantas (atsakovas), nes ieškovei iš priteisto ir grąžinto įsiskolinimo tenkinant nepilnamečio poreikius į ateitį, ieškovei nebūtų grąžintos lėšos, kurias jas faktiškai patyrė tuomet, kai apeliantas neteikė išlaikymo ir kurias turėjo patirti jis asmeniškai, vykdydamas pareigą teikti materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai.
41. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir nepagrįstai nurodė, jog suma priteistina nuo kreipimosi į teismą dienos, nors ieškovė nebuvo pareiškusi tokio reikalavimo. Teisėjų kolegija su tokia apelianto (atsakovo) pozicija nesutinka.
42. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).
43. Pažymėtina, kad apeliantas (atsakovas) nurodydamas minėtus argumentus remiasi išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013. Tačiau kasacinio teismo nagrinėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios kaip šios nagrinėjamos, kadangi minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas, bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo, nustatęs pagrindą sumažinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, mažesnio dydžio išlaikymą priteisia ne nuo ieškinio pareiškimo, bet nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 18 straipsnis, 279 straipsnio 4 dalis). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą neturėjo pagrindo vadovautis kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 pateiktais išaiškinimais ir pagrįstai nustatė, kad padidintas išlaikymo dydis priteistinas nuo kreipimosi į teismą momento, t. y. nuo 2022 m. sausio 7 d. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka kasacinio teismo suformuotą praktiką, pagal kurią bylose dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą priteisia nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
44. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteistos 400,00 Eur išlaidos už odontologo (ortodonto) suteiktas paslaugas ir teigia, jog ieškovė jų dydžio neįrodė, bei tokios išlaidos nėra būtinosios išlaidos, kurios reikalingos būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto (atsakovo) argumentais.
45. Kasacinio teismo išaiškinta, kad vaiko išlaikymo pareiga apima ne tik tėvų dalijimąsi vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinomis išlaidomis, bet ir vienkartinio, laikino ar nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros išlaidomis. Atsižvelgiant į tėvų valdžios lygybės principą bei vaikui skirtų išlaidų dalijimosi taisyklę, teisę nuspręsti dėl papildomos vaiko priežiūros poreikio, jo patenkinimo būdo ir priemonių, taip pat dėl tam reikalingų išlaidų pasidalijimo turi abu tėvai, o kai dėl tokių dalykų nusprendžia vienas iš tėvų, de facto patirdamas papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo išlaidas, jis įgyja teisę reikalauti, kad antrasis tėvas (motina) proporcingai savo turtinei padėčiai atlygintų jam dalį tokių išlaidų, tačiau tik jeigu papildomos vaiko priežiūros poreikis buvo objektyvus, pasirinktas šio poreikio patenkinimo būdas ir priemonės – būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas. Jei antrasis iš tėvų proporcingai savo turtinei padėčiai atsisako atlyginti dalį objektyvaus papildomos vaiko priežiūros poreikio nulemtų būtinų protingo dydžio išlaidų, jos gali būti priteisiamos teismo sprendimu. Sprendžiant, ar papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdas ir priemonės buvo būtinos ir tinkamos, o patirtų išlaidų dydis – protingas, teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytinos: galimos papildomos vaiko priežiūros poreikio patenkinimo būdo ir priemonių alternatyvos, jų finansavimo šaltinių alternatyvos (pvz., ar galėjo būti taikyta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokama vaiko medicininė priežiūra), tėvų turtinė padėtis, ankstesnė šalių praktika ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 30–32 punktai).
46. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 400,00 Eur išlaidų, o tokį reikalavimą grindė tuo, kad odontologijos klinikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso sumokėjo 800,00 Eur už nepilnamečiui vaikui suteiktas odontologo (ortodonto) paslaugas ir pateikė pirmosios instancijos teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 4 d. išduotą pažymą, kurioje nurodyta, kad nepilnametis vaikas nuo (duomenys neskelbtini) lankosi klinikoje dėl (duomenys neskelbtini) ir už suteiktas paslaugas jau yra sumokėta 800,00 Eur. Taigi priešingai nei nurodo apeliantas, ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad nepilnametis vaikas turi (duomenys neskelbtini) ir gydymo įstaigoje buvo atliktos tam tikros procedūros bei paskirtas gydymas, siekiant pašalinti nustatytus (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai privalo suteikti vaikams tokias gyvenimo ir gydymo sąlygas, kurios jų nežalotų nei einamuoju gyvenimo periodu, nei atsirastų pasekmių ateityje. Be to, apeliantas, ginčydamas ieškovės reikalavimą dėl 400,00 Eur išlaidų priteisimo, nepateikė jokių duomenų ar rašytinių įrodymų, kad šalių nepilnamečiui vaikui tokios suteiktos paslaugos ir paskirtas gydymas nebuvo būtinas ar nereikalingas, ar jog tokio pobūdžio gydymą galima buvo atlikti pigiau ar nemokamai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad patirtos 800,00 Eur išlaidos buvo susidariusios už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 22 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d., t. y. už 2 (dvejus) metus. Tokios išlaidos, atsižvelgiant į viešai skelbtinus įkainius už odontologų teikiamas paslaugas, laikytinos protingos ir sąžiningos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais ir priteisė iš atsakovo 400,00 Eur išlaidų (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
47. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
48. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
49. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentus, nustatytus faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, nustatė reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
50. Kadangi apelianto (atsakovo) apeliacinis skundas iš esmės atmetamas, apeliacinės instancijos teisme jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
52. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
53. Ieškovei pagal 2022 m. spalio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suteikta 50 procentų valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. spalio 19 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės teiktos ieškovei antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudarė 120,00 Eur advokato užmokestis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
54. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, iš apelianto (atsakovo) valstybės naudai priteistina 120,00 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apelianto (atsakovo) G. L. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto (atsakovo) G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 120,00 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų ir 00 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5630).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.