- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2A-2192-562/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03773-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- R. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vetinga“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme buvo priimtas ieškovės G. T. (toliau –ieškovė) ieškinys, pareiškus prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. K. (toliau – atsakovė) 5 786,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. buvo sudarytas trišalis susitarimas, kurio pagrindu atsakovė įsipareigojo padengti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vetinga“ skolas, jas sumokėdama UAB „Ajansa“. Pagal susitarimo priedą buvo sutarta, kad visa skola sudaro 7 786,80 Eur. Skola turėjo būti sumokėta iki 2018 m. gruodžio 31 d. Teigė, kad atsakovė prisiimtą prievolę vykdyti pradėjo, įvykdydama jos dalį ir UAB „Ajansa“ sumokėdama dalį skolos, kuri sudaro 2 000 Eur. Taigi, atsakovė minėtą prievolę pripažino, tačiau šios prievolės pilnai neįvykdė ir likusios 5 786,80 Eur sumos nesumokėjo iki šiol. UAB „Ajansa“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu savo reikalavimo teisę į atsakovę, atsiradusią minėto trišalio susitarimo pagrindu, perleido ieškovei. Ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą, pridėdama sutarties kopiją, tokiu būdu pranešant apie reikalavimo perleidimą. Nurodė, kad pranešimas buvo siunčiamas atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
3. Ieškovė teigė, kad jokių pretenzijų dėl reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ar prievolės mokėti skolą atsakovė niekada nepareiškė, tačiau likusios skolos dalies taip pat nepadengė, t. y. nurodyta skola nebuvo sumokėta nei pradinei kreditorei UAB „Ajansa“, nei ieškovei. Ieškovės teigimu, su ja nėra atsiskaityta iki jos kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos.
4. Kai atsakovė su ieškove neatsiskaitė, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovės jos pareigų įvykdymo teisminiu keliu. Atsakovės įsipareigojimai atsirado dar 2018 m. rugsėjo mėn. Ji įsipareigojo sumokėti skolą UAB „Ajansa“.
Atsiliepimas
5. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su ieškiniu, prašė įraukti į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“, ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės vertinimu, jos prievolė sumokėti skolą yra pasibaigusi. Ieškovė nepagrįstai nurodė, kad atsakovė yra skolinga ieškovei 5 786,80 Eur.
6. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, jog ieškovė, atsakovė ir UAB „Vetinga“ 2018 m. rugsėjo 17 d. pasirašė trišalį susitarimą (toliau – Susitarimas). Susitarimo 1.1. punkte buvo nurodyta, kad atsakovė iki 2018 m. gruodžio 31 d. apmoka visą įsiskolinimą UAB „Ajansa“, pervesdama šią sumą pagal Susitarime nurodytą grafiką. Susitarimo 1.5. punkte buvo nurodyta, kad, pažeidus šio Susitarimo 1.1. punkte nustatytą atsiskaitymo tvarką, t. y. jeigu atsakovė nesumoka UAB „Ajansa“ visos skolos sumos, kaip tai numatyta Susitarime, Susitarimas netenka galios ir laikomas negaliojančiu.
7. Nurodė, kad Susitarimo šalys aiškiai sulygo, kad atsakovės prievolė sumokėti visą skolą kreditorei UAB „Ajansa“ už skolininkę UAB „Vetinga“ yra su naikinamuoju terminu. Nepaisant to, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti visą skolą kreditorei UAB „Ajansa“, šalys aiškiai susitarė, kad, atsakovei nesumokėjus pilnai visos skolos iki 2018 m. gruodžio 31 d., šalių sudarytas Susitarimas neteks galios ir bus laikomas negaliojančiu (Susitarimo 1.5. punktas).
8. Atsakovė atsiliepime pabrėžė, kad šiuo atveju atsakovė sumokėjo tik dalį skolos iki Susitarime nurodytos prievolės įvykdymo datos, t. y. 2018 m. gruodžio 31 d., dėl ko atsiliepimo į ieškinį pateikimo dieną Susitarimas yra laikomas negaliojančiu. Susitarimui netekus galios, atsakovės prievolė sumokėti pilnai visą skolą UAB „Ajansa“ atžvilgiu taip pat yra laikytina pasibaigusi.
9. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prievolė sumokėti visą skolą yra pasibaigusi, laikė, jog ieškinys buvo nepagrįstas ir atmestinas.
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė ieškinyje nurodytais pagrindais. Teigė, jog reikalavimas kildinamas iš reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kurios pagrindu naująja kreditore tapo ieškovė, kuri turi teisę reikalauti skolos priteisimo. Svarbi aplinkybė yra ir tai, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta dėl galiojančio reikalavimo perleidimo, dėl to būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir įvertinti pradinį trišalį susitarimą, iš kurio atsirado atsakovės prievolė ir jo sudarymo aplinkybės.
11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko ir teigė, jog šioje byloje esmė yra teisė ir teisinių santykių kvalifikavimas, nuo ko priklauso ir teismo sprendimas. Nebuvo ginčo, kad Susitarimas buvo pasirašytas, nebuvo ginčo, kad pagal šį Susitarimą atsakovė sumokėjo 2 000 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-167-647/2021 ieškinį atmetė, iš ieškovės priteisė atsakovės naudai 895,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 8,91 Eur valstybės naudai išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą.
13. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Susitarimu šalys sulygo, kad atsakovės prievolė sumokėti visą skolą kreditorei UAB „Ajansa“ už skolininkę UAB „Vetinga“ yra su naikinamuoju terminu nepaisant to, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti visa skolą kreditorei UAB „Ajansa“.
14. Atsižvelgęs į tai, jog Susitarimas neteko galios, kadangi Šalys susitarė, kad, atsakovei nesumokėjus pilnai visos skolos iki 2018 m. gruodžio 31 d., Susitarimas neteks galios ir bus laikomas negaliojančiu, atsakovės prievolę sumokėti pilnai visą skolą UAB „Ajansa“ atžvilgiu pirmosios instancijos teismas taip pat laikė pasibaigusia.
15. Vertinant Susitarimą lingvistiniu požiūriu, jame nėra vartojamos sąvokos „skolos perkėlimas“, „skolos perėmimas“ arba jų gramatinės formos.
16. Pirmosios instancijos teismas, vertinęs, jog Susitarimo terminas nustatytas ne atsakovės, o kreditorės naudai, darė išvadą, jog esmės ši aplinkybė nekeistų, kadangi tai yra sąlyginis sandoris su naikinamąja sąlyga.
17. Susitarimą vertinęs, kaip laidavimo sutarties pabaigos terminą ar kaip naikinamąjį terminą, ar kaip sąlyginio sandorio naikinamąją sąlygą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tai naikinamajai sąlygai, t. y. terminui suėjus 2018 m. gruodžio 31 d., šalių teisės ir pareigos pagal Susitarimą baigėsi.
18. Kadangi reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta 2019 m. rugpjūčio 27 d., t. y. jau po 2018 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog ginčo reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnis), kadangi CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas.
19. Pirmosios instancijos teismas iš bylos duomenų nustatė, kad UAB „Ajansa“ yra likviduota, o pagal CK 6.128 prievolė baigiasi, likvidavus juridinį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Pirmosios instancijos pabrėžė, jog teisės buvo perleistos ne į pagrindinę prievolę, bet į papildomą. Pažymėjo ir tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad pradinė kreditorė nėra gavusi viso savo vykdytino ir vykdomojo reikalavimo patenkinimo ar jo dalies, todėl sprendė, jog teismas negali priteisti antrą kartą to paties, kadangi taip nepagrįstai praturtėtų kreditorius ar jo teisių perėmėjas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
20. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, taip pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, taip pat buvo pažeistos materialinės teisės normos, reglamentuojančios sutarčių aiškinimo taisykles ir jų taikymą. Ieškovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nedėjo pastangų ir nenustatė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinio, neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, o skundžiamą sprendimą priėmė iš esmės pagal atsakovės teiktus paaiškinimus.
20.2. Atsakovė 2021 m. balandžio 29 d. teismo posėdyje pripažino Susitarimo pasirašymo faktą ir kokiomis aplinkybėmis jį pasirašė, pripažino, kad pradėjo jį vykdyti ir dalį skolos sumokėjo. Tačiau nurodė, kad visos sumos nesumokėjo, nenurodant, kokios buvo to priežastys, taip pat nepaaiškindama kitų aplinkybių ir laikė, kad prievolės nebeturi. Tokį savo aiškinimą atsakovė iš esmės grindė tik tuo, kad Susitarimas neatitinka jokioms sutartims keliamų bendrųjų taisyklių, todėl nėra nei laidavimas, nei skolos perkėlimo sutartis ar pan. Tuo tarpu ieškovės pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta tai, kaip ieškovė suprato Susitarimą, jog atsakovė prisiėmė skolą ir ją pilnai apmokės, atsižvelgiant į ai, kad Susitarime buvo nurodyta tokia formuluotė „apmoka visą įsiskolinimą“. Terminas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nurodytas atsiskaitymui pagal grafiką, t. y. daliniam mokėjimui (Susitarimo 1.1 punktas). Tuo tarpu visų įsipareigojimų terminas buvo apibrėžtas Susitarimo 2.1. punkte, pažymint, kad Susitarimas galioja iki kol visos šalys įvykdys savo įsipareigojimus. Susitarimo 2.1 punktas apibrėžė galiojimo terminą, kadangi numatė, kad „šis Susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos ir galioja iki visos Susitarimo šalys įvykdys savo įsipareigojimus“. Susitarimas turėjo galioti iki visiško atsakovės atsiskaitymo. Tokius paaiškinimus ieškovė teikė pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytus ieškovės paaiškinimus, nepagrįstai nurodė tik tai, kad ieškovė neatsisakė reikalavimo teisių į UAB „Vetinga“.
20.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad Susitarimas buvo pasirašytas, vykstant ikiteisminiam tyrimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnį, įtarimai buvo pareikšti atsakovei. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad UAB „Vetinga“ buvo nemoki, tačiau buvo skolinga UAB „Ajansa“. Tai reiškia, kad apskritai negalėjo atsiskaityti ir neatsiskaitė, o atsakovė perėmė skolą. Susitarimas buvo pagrindu nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Žemesnės instancijos teismas
20.4. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė pripažįsta prievolę, ją pradėjo vykdyti, tačiau neįvykdė, skundžiamu sprendimu iš esmės atleido atsakovę nuo tolesnio prievolės vykdymo, pripažindamas tokį atsakovės elgesį teisėtu.
20.5. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neatsakydamas į ieškovės argumentus.
Atsiliepimas
21. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo metodais, teisingai kvalifikavo atsakovės įsipareigojimą pagal Susitarimą. Iš esmės pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės įsipareigojimas yra mišraus pobūdžio sandoris, turintis laidavimo sutarčiai, kurios negaliojimą lėmė sąlyginio sandorio su naikinamąja sąlyga (terminu) pasibaigimas, būdingų bruožų. Skundžiamame sprendime konstatuotas 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties negaliojimas, kurį lėmė sandorio prieštaravimas imperatyvioms įstatymo normoms. Susitarimo 1.1 punkte nustatytos atsiskaitymo tvarkos nesilaikymas Susitarimą daro negaliojantį.
21.2. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas Susitarimą, teisingai nustatė, kad jame šalių nustatyta atsakovės prievolė sumokėti visą skolą pradinei kreditorei UAB „Ajansa“ už skolininkę UAB „Vetinga" yra su naikinamuoju terminu.
21.3. Nėra pagrindo pripažinti Susitarimą galiojančiu neterminuotai, kadangi, atsakovei pažeidus Susitarimo 1.1 punkte nustatytą atsiskaitymo tvarką, Susitarimas neteko teisinės galios.
21.4. Kadangi šalių sudarytas Susitarimas tapo absoliučiai negaliojančiu, neegzistuoja teisinė galimybė jį toliau vykdyti. Dėl to ieškovės reikalavimas vykdyti negaliojantį Susitarimą negali būti pateisinamas jokiomis priemonėmis.
21.5. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškovės ir pradinės kreditorės UAB „Ajansa“ 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes sutarties sudarymo momentu pradinė kreditorė UAB „Ajansa“ nebeturėjo jokios galiojančios reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu ir negalėjo jos perleisti ieškovei.
21.6. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei pagrįstai pripažino, jog, Susitarimui netekus galios, taip pat, reikalavimo teisių perleidimo sutarčiai esant niekinei ir negaliojančiai, atsakovės prievolė sumokėti pilnai visą skolininkės UAB „Vetinga“ skolą tiek pradinės kreditorės UAB „Ajansa“, tiek ieškovės atžvilgiu laikytina pasibaigusia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės.
22. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
23. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
24. Byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ajansa“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“ ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė trišalį susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo padengti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“ skolas, sumokėdama jas pradinei kreditorei UAB „Ajansa“. Iš 2018 m. rugsėjo 17 d. trišalio susitarimo priedo matyti, kad visą skola sudarė 7 786,80 Eur. Remiantis minėtu susitarimu, ginčo įsiskolinimas turėjo būti padengtas pilnai iki 2018 m. gruodžio 31 d. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė buvo pradėjusi vykdyti prievolę, atsiradusią iš 2018 m. rugsėjo 17 d. trišalio susitarimo, bei įvykdė jos dalį, UAB „Ajansa“ sumokėdama 2 000 Eur dalį skolos. Duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė įvykdė savo įsipareigojimą ir apmokėjo likusią 5 786,80 Eur skolos dalį, byloje nėra.
25. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ajansa“ ir ieškovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Šios sutarties 1.1. punkto pagrindu UAB „Ajansa“, kaip pradinė kreditorė, perleido atsakovei, kaip naujajai kreditorei, iš 2018 m. rugsėjo 17 d. trišalio susitarimo atsiradusią reikalavimo teisę į atsakovę. T. y. UAB „Ajansa“ perleido ieškovei teisę reikalauti iš atsakovės likusios 5 786,80 Eur nesumokėtos skolos sumokėjimo, kurios sumokėjimo pareigą turi atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. trišalio susitarimo pagrindu. Byloje esantis 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešimas patvirtina, jog ieškovė apie 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo faktą ir apie tai, kad ji įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, tinkamai informavo atsakovę bei pareikalavo atsakovės, kad pastaroji savo prievolę, kildinamą iš 2018 m. rugsėjo 17 d. trišalio susitarimo, įvykdytų ieškovės naudai per penkias kalendorines dienas nuo minėto pranešimo gavimo dienos. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl 2019 m. rugpjūčio 27 d. pranešime pateikto reikalavimo. Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. ieškovės pranešime pateikto reikalavimo nėra įvykdžiusi ir toliau nevykdo.
26. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog Susitarimas neteko galios, kadangi šalys susitarė, kad, atsakovei nesumokėjus pilnai visos skolos iki 2018 m. gruodžio 31 d., Susitarimas neteks galios ir bus laikomas negaliojančiu, atsakovės prievolę sumokėti pilnai visą skolą pradinei kreditorei UAB „Ajansa“ atžvilgiu laikęs pasibaigusia, ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog Susitarime esanti atsakovės prievolė yra su naikinamuoju terminu.
27. Ieškovė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė, remdamasis atsakovės argumentais. Be to, atsakovė prisiėmė skolą ir ją įsipareigojo pilnai apmokėti. Susitarime buvo nurodyta formuluotė „apmoka visą įsiskolinimą“.
28. Atsakovė, nesutikdama su apeliacinio skundo argumentais, atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės teigia, jog skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo Susitarimą. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir aiškindamas Susitarimą, teisingai nustatė, kad jame šalių nustatyta atsakovės prievolė sumokėti visą skolą pradinei kreditorei UAB „Ajansa“ už skolininkę trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“ yra su naikinamuoju terminu.
Dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. trišalio susitarimo sąlygų aiškinimo ir teisinio kvalifikavimo.
29. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o šie įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, ar sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnis). Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir teisės principai.
30. Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).
31. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sąlygų, dėl kurių tarp jos šalių kyla ginčas, išaiškinimas pagal sutarčių aiškinimo taisykles, taip identifikuojant tikrąjį šalių susitarimą, pasiektą joms disponuojant laisve savanoriškai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valią, koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiškia šio principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-345-701/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).
32. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl 2018 m. rugsėjo 17 d. trišalio susitarimo sąlygų aiškinimo ir vykdymo bei jų teisinio kvalifikavimo.
33. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos kasacinio teismo nuoseklioje bei išplėtotoje praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-526-248/2016; 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-611/2018). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011; 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020).
34. Nagrinėjamoje byloje jau nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Ajansa“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“ ir atsakovė 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė Susitarimą, kuriame nurodė, kad atsakovė įsipareigoja padengti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“ skolas bendrovei UAB „Ajansa“. Susitarimo šalys sulygo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 31 d. įvykdys prisiimtus įsipareigojimus pagal Susitarimą – padengs trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“ įsiskolinimą buvusios kreditorės UAB „Ajansa“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
35. Pirmosios instancijos teismas Susitarimą pripažino sąlyginiu sandoriu su naikinamąja sąlyga nepaisant to, kad atsakovė įsipareigojo sumokėti visa skolą kreditorei UAB „Ajansa“. Ir laikė, jog atsakovės prievolė yra pasibaigusi.
36. CK 1.66 straipsnyje, apibrėžiančiame sąlyginį sandorį, nustatyta, kad teisių arba pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą sandoris gali padaryti priklausomus nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo (1 dalis); sandoris laikomas sudarytu su atidedamąja sąlyga, jeigu šalys sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą padarė priklausomą nuo tam tikros aplinkybės, kurios buvimas ar nebuvimas nežinomas (2 dalis).
37. Kasacinis teismas, aiškindamas sąlyginį sandorį, yra nurodęs, kad pagal CK 1.66 straipsnio 1 dalį galimi sudaryti sąlyginiai sandoriai, kuriuose teisių arba pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga priklauso nuo tam tikrų sąlygų buvimo ar nebuvimo. Sąlyginiai sandoriai gali būti su atidedamąja ir su naikinamąja sąlyga (CK 1.66 straipsnio 1 dalis). Sąlyginių sandorių teisinis reguliavimas leidžia išskirti sąlygai keliamus reikalavimus. Ja gali būti pripažinta tik tokia aplinkybė, kuri: 1) atsiranda ateityje (CK 1.68 straipsnio 1 dalis); 2) šalims nėra žinoma ir neturi būti žinoma, ar tokia aplinkybė įvyks ar ne (CK 1.66 straipsnio 2, 3 dalys; 1.68 straipsnio 2–4 dalys); 3) yra teisėta, neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.66 straipsnio 4 dalis); 4) jos buvimas ar nebuvimas yra įmanomas (CK 1.66 straipsnio 1 dalis); 5) nepriklauso išimtinai nuo skolininko valios (CK 1.68 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pastarasis reikalavimas, nustatytas CK 1.68 straipsnio 4 dalyje, draudžiantis sąlygos buvimą sieti išimtinai su skolininko valia, taikomas tik atidedamajai sąlygai, t. y. lemiančiai sandoriu nustatomų teisių ir pareigų atsiradimą (CK 1.66 straipsnio 2 dalis). Ta pati nuostata pakartota CK 6.30 straipsnio 5 dalyje, nurodant, kad prievolė, kurios atsiradimas siejamas su sąlyga, kurios buvimas visiškai priklauso nuo skolininko, negalioja. Pažymėtina, kad CK 6.30 straipsnio 5 dalyje nustatyta ir minėto ribojimo išimtis – jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-219/2020).
38. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo motyvus bei šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, neturi pagrindo sutikti su bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo atliktu Susitarimo sąlygų aiškinimu, t. y. kad, atsakovei iki 2018 m. gruodžio 31 d. neįvykdžius prievolės, atsakovės prievolė laikoma pasibaigusi. Nurodytas Susitarimo sąlygų aiškinimas neatitinka nurodyto sutarčių aiškinimo reglamentavimo bei prieštarauja teismų praktikos išaiškinimams. Dėl to pirmosios instancijos teismas, šioje byloje nustatęs, kad Susitarime nustatytos sąlygos vykdymas priklausė nuo tam tikros aplinkybės – atsakovės prievolės įvykdymo iki 2018 m. gruodžio 31 d., nepagrįstai konstatavo, kad Susitarimas yra sąlyginis sandoris su naikinamąja sąlyga ir laikomas pasibaigusiu, tik šiai sąlygai įvykus.
39. Minėta, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. (CK 6.156 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė.
40. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Susitarimo 2.1. punkte nustatyta, kad Susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos ir galioja iki visos Susitarimo šalys įvykdys savo įsipareigojimus, aptartus šiame Susitarime. Pirmosios instancijos teismas šios Susitarimo sąlygos nepagrįstai nevertino, kaip turinčios reikšmės Susitarimo galiojimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent ši sąlyga yra naikinamoji, kuriai įvykus, t. y. atsakovei apmokėjus visą įsiskolinimą, Susitarimas būtų laikomas pasibaigusiu. Priešingas Susitarimo aiškinimas reikštų, jog nagrinėjamos bylos atveju atsakovė, nepaisant jos įsipareigojimo padengti visą įsiskolinimą už trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“, iš esmės turėtų teisę neatlikti savo pareigos apmokėti įsiskolinimą. Tai lemtų ne ką kitą, kaip teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų pažeidimą (CK 1.5 straipsnis), kadangi atsakovė laisva valia galėtų nevykdyti savo įsipareigojimų. Pažymėtina, kad kaip kasacinio teismo jau išaiškinta ir šiame sprendime jau nurodyta, CK 6.30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu sąlyga yra tam tikrų veiksmų atlikimas ar neatlikimas, prievolė galioja net ir tais atvejais, kai tų veiksmų atlikimas ar neatlikimas priklauso nuo skolininko. Kadangi šioje byloje veiksmų atlikimas ar neatlikimas (įsiskolinimo už trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, UAB „Vetinga“ apmokėjimas) iš esmės priklauso tik nuo atsakovės, nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovės prievolė yra pasibaigusi.
41. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog aptartos Susitarimo sąlygos, lemiančios jo galiojimą, yra teisėtos, todėl atsakovė ir UAB „Ajansa“ buvo saistomos Susitarimo įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė. Dėl nurodytų motyvų taip pat nėra pagrindo laikyti, jog 2019 m. rugpjūčio 27 d. reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė, todėl konstatuojama, jog ji yra teisėta ir galiojanti. Kadangi atsakovė Susitarimu yra įsipareigojusi apmokėti visą įsiskolinimą, o ne dalį jo, ji, ieškovei įgijus reikalavimo teisę į atsakovę, turi nepasibaigusią prievolę – pareigą apmokėti likusį įsiskolinimą ieškovės naudai.
Dėl įrodymų vertinimo.
42. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir skundžiamą sprendimą priėmė, remdamasis atsakovės argumentais. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu.
43. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).
44. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014; 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016).
45. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017).
46. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005).
47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąją dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kuriuo teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rėmėsi tik atsakovės nurodytais argumentais, laiko pagrįstu.
48. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde detalizuojama, kokie konkrečiai šalių, t. y. ieškovės bei atsakovės paaiškinimai ir kiti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti ar neįvertinti, ir argumentuojama bei nurodoma, kaip jie turėtų būti vertinami byloje surinktų įrodymų visumos kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles ir kodėl, kokios išvados, juos įvertinus byloje surinktų įrodymų visumoje, darytinos.
49. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde pateikė ne vien nesutikimą su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, bet ir išsamius argumentus. Šiuo atveju ieškovė pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik atsakovės argumentais, kadangi iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, jog yra iš esmės pakartoti kai kurie atsakovės argumentai, pateikti bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje yra pasisakyta dėl visų šalių teiktų įrodymų, paaiškinimų, tačiau jų vertinimas, atsižvelgiant į šio sprendimo 29-41 pastraipas, atliktas, pažeidus įrodymų vertinimo taisykles, išimtinai suteikiant išskirtinę reikšmę atsakovės argumentams. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados teikia pagrindą pripažinti, kad šis teismas netinkamai vertino šalių rašytinius įrodymus ir paaiškinimus, kitus įrodymus.
Dėl procesinės bylos baigties.
50. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
51. Kadangi kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
52. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs materialinės civilinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kurį yra pagrindas panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai (CPK 320 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
53. Tenkinus ieškinį visiškai, ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 5 786,80 Eur skola ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų perskirstymo.
54. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
55. Prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateikusi tiek ieškovė, tiek atsakovė savo procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas, teisėjų kolegija atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nesprendžia.
56. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 435,60 Eur išlaidas už advokato pagalbą ir 130 Eur už žyminio mokesčio sumokėjimą.
57. Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas.
58. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 11 punkte nustatyta, kad teismas išimtiniais atvejais gali nukrypti nuo šių rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (pavyzdžiui, kai advokatas arba advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas itin sudėtingoje byloje ir pan.).
59. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl ieškovės prašymas tenkinamas. Be to, ieškovei priteisiama ir 130 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Taigi, ieškovei iš viso priteisiama 565,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
60. Jeigu apeliacine?s instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrine?ti, pakeic?ia teismo sprendima? arba priima nauja? sprendima?, jis atitinkamai pakeic?ia byline?jimosi išlaidu? paskirstyma? (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
61. Kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme, ieškovei priteisiant jos patirtas išlaidas. Byloje esantys duomenys (paskutinis 2020 m. rugsėjo 3 d. teiktas ieškovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme) patvirtinta, jog ieškovė patyrė 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą, bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, ginčo sudėtingumą, sprendžia, jog ši suma neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, todėl priteisiama. Be to, ieškovė sumokėjusi 135 Eur žyminį mokestį pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovei priteisiama 1 042,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 98 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 786,80 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų ir aštuoniasdešimt centų) skolą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 565,60 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir šešiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti ieškovės G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovės R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 042,50 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjus pirmosios instancijos teisme.