- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-20
- Bylos Nr.
- e2S-374-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03773-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Kreditorius
- G. T.
- Skolininkas
- R. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės G. T. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė R. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 20 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-13031-647/2019, kuria Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 431 straipsnio 3 dalies pagrindu nutarė panaikinti 2019 m. gruodžio 3 d. išduotą teismo įsakymą dėl 5 786,80 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų, 226,60 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės R. K. kreditorei G. T. ir kreditorės pareiškimą paliko nenagrinėtą.
2. 2019 m. gruodžio 30 d. teisme gautas kreditorės G. T. atstovės advokatės V. G. atskirasis skundas, kuriuo prašoma Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eL2-13031-647/2019 panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti. Nurodė, kad iš aptarto CPK 431 straipsnio 3 dalies teisinio reguliavimo matyti, jog kreditorės G. T. atstovė advokatė V. G. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinimo, tačiau aukščiau aptartas teisinis reguliavimas expressis verbis numato, jog tokia nutartis yra neskundžiama (CPK 431 straipsnio 3 dalis). Iš esmės toks teisinis reguliavimas numatytas todėl, kad, pirma, taikius CPK 431 straipsnio 3 dalį, neužkertama galimybė kreditoriui pareikšti ieškinį bendra tvarka; antra, būtų įgyvendintas fundamentalus teisės principas išklausyti priešingą šalį (CPK 438 straipsnis), kadangi teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis) ir teismo įsakymai negali būti skundžiami nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 436 straipsnio 7 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Kreditorė G. T. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atskirąjį skundą priimti. Nurodo, kad 2019-12-27 buvo pateiktas atskirasis skundas, kuriame buvo nurodyta, kad 2019-12-20 nutartis negalėjo būti priimta CPK 431 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi nustačius, kad skolininkui siunčiami pranešimai negali būti įteikiami, kreditoriui nebuvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti kaip to reikalauja įstatymas. Atskirasis skundas buvo paduotas dėl to, kad 2019-12-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartis buvo priimta pažeidžiant imperatyvias civilinio proceso normas. CPK 431 straipsnio 3 dalis numato ir tai, kad šioje normoje numatytu pagrindu teismo įsakymas gali būti panaikintas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtu tik tuo atveju, jeigu prieš tai kreditoriui yra nustatomas terminas patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Kreditorei nebuvo nustatytas terminas patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti kitus veiksmus, kaip to reikalauja CPK 431 straipsnio 3 dalis, o iš karto buvo priimta 2019-12-20 nutartis, kuria buvo panaikintas teismo išduotas įsakymas ir pareiškimas paliktas nenagrinėtu. 2019-12-20 nutartis buvo priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, ką numato ir CPK 329 straipsnio 1 dalis.
5. Kreditorei buvo sukliudyta pasinaudoti CPK XXIII skyriuje įtvirtinta supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka, kai greitai ir nedidelėmis kreditoriaus ir teismo sąnaudomis yra išsprendžiama situacija, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir ginčo dėl skolos iš esmės nėra. Pirmos instancijos teismui priėmus nutartį, tačiau prieš tai nenustačius termino trūkumams pašalinti, kaip reikalauja ta pati procesinė norma, yra sudaroma situacija, kai kreditorius nebeturi galimybės apginti savo teisėtų interesų, tik dėl to, kad procesinė norma pritaikoma netinkamai. Taip yra skatinamas papildomas bylinėjimasis, didesnes išlaidas patiria ne tik proceso šalys, bet ir teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Byloje yra kilęs ginčas dėl to ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 31 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės atskirąjį skundą, nurodęs, jog nutartis, kuria panaikintas teismo įsakymas bei pareiškimas paliktas nenagrinėtu, yra neskundžiama. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra.
8. CPK 431 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu priėmus teismo įsakymą paaiškėja, jog skolininko gyvenamoji (buveinės) ir darbo vietos yra nežinomos ir dėl to jam negalima įstatymo nustatyta tvarka įteikti teismo įsakymo ir kreditoriaus pareiškimo nuorašų bei teismo pranešimo, teismas nutartimi turi panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą. Šioje dalyje numatytu atveju teismas gali panaikinti teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą palikti nenagrinėtą tik prieš tai nustatęs kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu. Taigi įstatymas iš esmės imperatyviai nustato pareigą teismui prieš panaikinant teismo įsakymą ir paliekant kreditoriaus pareiškimą nenagrinėtą nustatyti kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu.
9. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nutartis, kuria panaikintas teismo įsakymas bei pareiškimas paliktas nenagrinėtu yra neskundžiama atskiruoju skundu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatliko visų privalomų atlikti veiksmų, tik kuriuos atlikęs jis galėtų panaikinti teismo įsakymą. Taip teismas pažeidė imperatyvią įstatymo normą, numatančią teismui pareigą nustatyti kreditoriui terminą patikslinti skolininko gyvenamąją vietą arba atlikti veiksmus, kad teismas galėtų įteikti procesinius dokumentus kitu būdu, kas užkirto kelią kreditoriui pasinaudoti savo teisėmis, įtvirtintomis įstatyme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog teismas nesilaikė imperatyvių įstatymų nuostatų ir nenustatė kreditoriui termino patikslinti skolininko adresą leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju kreditorius, gindamas savo pažeistas teises, turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartį.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, siekdamas užtikrinti kreditoriaus teisę į teisminę gynybą, daro išvadą, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir, kadangi atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, atskirojo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Kreditorės G. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 31 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl atskirojo skundo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.