- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- e2S-986-614/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03773-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- R. K.
- Ieškovas
- G. T.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. T. kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 5 786,80 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovės reikalavimo užtikrinimo pagrindu prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismas priims sprendimą byloje, areštuoti atsakovei R. K. priklausančias pinigines lėšas 5 786,80 Eur sumai, esančias bankuose ar kitose kredito įstaigose ir priklausančias atsakovei arba esančias pas kitus trečiuosius asmenis, tačiau priklausančias atsakovei, leidžiant atsiskaityti su ieškove; piniginių lėšų nesant, ar nesant pakankamai, - areštuoti atsakovei R. K. priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą 5 786,80 Eur sumai. Nurodo, kad egzistuoja grėsmė palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, t. y. kad reikalavimas gali būti neįvykdytas laiku nesiėmus būtinų ir pagrįstų vykdymo užtikrinimo veiksmų dėl to, kad prašoma priteisti suma skolininkei yra didelė ir ji vengia prievolės vykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 27 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir areštavo atsakovės R. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, – pinigines lėšas ar turtines teises, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, neviršijant 5 786,80 Eur sumos, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis.
4. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir ieškovei palankus sprendimas galėtų būti priimtas.
5. Atsižvelgdamas į ieškovės nurodytus argumentus bei pridėtus įrodymus dėl piniginio reikalavimo, į tai, kad ginčo prievolė nėra užtikrinta įkeitimu ar laidavimu, teismas padarė išvadą, kad reikalaujama suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, egzistuoja reali grėsmė, kad atsakovė gali perleisti turtą tretiesiems asmenims ar jį apsunkinti ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba tapti negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Todėl, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsakovės teisėtų interesų apsaugą, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Atsakovė R. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4940-647/2020 ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirajame skunde nurodė:
6.1. Ieškovė pareiškime grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui siejo su nebendradarbiavimu, t. y. vengimu grąžinti susidariusią skolą, taip pat tuo, jog ieškinio suma atsakovei, kaip fiziniam asmeniui, neva yra didelė (nors pati pripažino, jog atsakovės turtinė padėtis ieškovei nėra žinoma), tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
6.2. Nurodė, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-418-241/2020).
6.3. Ieškovė jokių duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovės galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar pinigines lėšas), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje įvykdyti ieškovės naudai priimtą teismo procesinį sprendimą, ne tik, kad nepateikė, bet net ir nenurodė, nors būtent jai teko tokios aplinkybės įrodinėjimo pareiga (CPK 12 str., 178 str.). Taip pat ir teismas – skundžiamoje nutartyje nenurodė nei vieno pagrįsto argumento, kuris būtų pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl skundžiama teismo nutartis turi būti panaikinta, o ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas.
Atsiliepimas
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį. Atsiliepime nurodė:
7.1. Ieškovės nuomone, pirmos instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, laikėsi tiek civilinio proceso įstatymo normų, tiek analogiškai suformuotos teismų praktikos reikalavimų.
7.2. Atsakovė teigia, kad ieškinio suma jai nėra didelė, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų, nors CPK 178 straipsnyje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo taisyklė galioja ir šiuo atveju.
7.3. Ieškovės nuomone, viena iš aplinkybių, kuri galimai pagrindžia atsakovės nesąžiningumą, yra procesinių dokumentų šioje byloje įteikimo problema. Atsakovei procesinius dokumentus pavyko įteikti tik jos darbovietėje, o pačios atsakovės nurodytu adresu dokumentų nepavyko įteikti, nes ji jų neatsiėmė pašte. Ieškovės manymu, tokia aplinkybė, parodo, kad atsakovė galimai bando išvengti tam tikrų dokumentų jai įteikimo.
7.4. Nurodė, kad dar 2017 m. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės nutarimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00446-17 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), kuriame R. K. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad tarp šalių susiklostė civiliniai santykiai, t. y. UAB „Ajansa“, UAB „Vetinga“ ir R. K. 2018 m. rugsėjo 17 d. sudarė trišalį susitarimą, kurio pagrindu R. K. įsipareigojo atsiskaityti ir netgi dalį įsipareigojimo įvykdė, pervesdama 2000 Eur (šio susitarimo pagrindu atsiradusias kreditoriaus teises dabar ir yra perėmusi ieškovė). Ieškovės teigimu, šios aplinkybės taip pat patvirtina atsakovės nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
9. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
11. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl ieškovės pareikšto ieškinio preliminaraus pagrįstumo, todėl dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
12. Sprendžiant dėl apeliantės argumentų, susijusių su grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo neįvykdymui, t. y. dėl atsakovei didelės ieškinio sumos, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai nuo 2016 metų plėtoja praktiką, kad didelei ieškinio sumai nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios turto arešto taikymą aplinkybės reikšmė. Ieškinio sumos dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo. Tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo. Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018, 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-550-330/2019, 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-599-464/2019).
13. Aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-731-516/2017, 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019). Ne asmens turtinė padėtis, o jo nesąžiningumas lemia tokių priemonių, kaip turto areštas, pritaikymą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis nėra skolininko turto sukaupimas/suradimas būsimam išieškojimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-549-464/2019).
14. Įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri pareiškia teisme reikalavimą ir kartu prašo taikyti antrajai ginčo šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Todėl būtent ieškovė, kuri yra suinteresuota savo teisių gynimu, ir privalėjo teismui pateikti atitinkamus duomenis, pagrindžiančius galimą atsakovės nesąžiningumą (CPK 12 straipsnis).
15. Apeliacinio teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju ieškovė nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, t. y. neįrodė nei fakto, kad atsakovei ieškinio suma yra didelė, nei atsakovės nesąžiningų veiksmų (t. y. kad atsakovė ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ar pan.). Ta aplinkybė, kad atsakovei nepavyko įteikti dokumentų jos nurodytu gyvenamosios vietos adresu, neparodo jos nesąžiningumo. Kaip nurodo pati ieškovė, dokumentai atsakovei buvo įteikti jos darbovietės adresu. Be to, atsakovė šioje byloje yra aktyvi, laiku pateikė prieštaravimą dėl teismo įsakymo, taip pat atsiliepimą į ieškinį ir kitus dokumentus, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovė galimai bando išvengti tam tikrų dokumentų jai įteikimo. Apeliacinio teismo vertinimu, atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina ir ieškovės nurodytos aplinkybės dėl 2017 m. pradėto ir vėliau, konstatavus civilinius santykius, nutraukto ikiteisminio tyrimo, nes kaip jau buvo minėta, aplinkybės, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdymas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamos kaip jau įrodytos ar pagrindžiančios atsakovo nesąžiningumą. Taigi, ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
16. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4940-647/2020 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.