- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- e2-418-241/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01742-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- N. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vytauto terasos“
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-4728-640/2019 (Nr. e2-228-640/2020) pagal ieškovės N. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vytauto terasos“ dėl piniginių lėšų priteisimo, trečiasis asmuo V. P.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vytauto terasos“ 52 333,80 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o šio turto esant nepakankamai, taikyti atsakovės banko sąskaitose esančių lėšų bei turtinių teisių areštą. Ieškovė nurodė, kad ieškinio preliminarų pagrįstumą patvirtina ieškovės pateikiami dokumentai, jog atsakovės prievolė yra galiojanti ir neįvykdyta; savo raštuose atsakovė neneigia skolos fakto. Taip pat pareikšto ieškinio didelė suma sąlygoja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Atsakovė buvo įsteigta tik 2016 m., yra įdarbinusi vos du asmenis. Įvertinus nekilnojamojo turto verslo praktiką, atsakovė funkcionuos tol, kol pilnai išparduos turimą turtą, kurio didžiąją dalį jau yra pardavusi. Atsakovei nebeturint turto teismo sprendimo įvykdymas pasidarys apskritai negalimas, ieškovė neatgaus jai priklausančių lėšų. Atsakovės nesąžiningumą patvirtina aplinkybė, kad nesuderinusi ir neinformavusi ieškovės bei jos sutuoktinio atsakovė iškėlė iš patalpų jiems priklausančius daiktus, patalpas pardavė, bet sumokėtų pinigų už jas negrąžino.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsisakė tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes aiškiai suformuluoti reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas, pateikti ieškinyje nurodomas aplinkybes galimai patvirtinantys įrodymai.
5. Teismas, įvertinęs atsakovės turtinę padėtį ir ieškinio reikalavimus, nurodė, kad ieškinio suma nėra laikytina didele atsakovei, turinčiai turto už 2 186 617 Eur. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus tokios aplinkybės kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti.
6. Vertindamas įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su atsakovės nesąžiningumu, teismas pabrėžė, kad skolos neigimas ar įsipareigojimo, su kuriuo atsakovė nesutinka, nevykdymas negali būti laikomas akivaizdžiu jos nesąžiningumo požymiu, dėl šių aplinkybių bus pasisakyta tik išnagrinėjus bylą. Kitų aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovė turi ketinimą išvengti galimai palankaus ieškovei sprendimo vykdymo, ieškovė nepateikė.
7. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas lemtų neproporcingą atsakovės UAB „Vytauto terasos“ teisių suvaržymą, kuris šioje bylos stadijoje nėra tikslingas.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė N. P. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį panaikinti; išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti ir ieškinio sumai (52 333,80 Eur) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Vytauto terasos“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, o šio turto esant nepakankamai, taikyti atsakovės banko sąskaitose esančių lėšų bei turtinių teisių areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, todėl yra tenkinama pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
8.2. Nekilnojamojo turto, juridinių asmenų registrai bei kita skunde įvardijama vieša informacija atskleidžia realią teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką. UAB „Vytauto terasos“ yra itin jauna įmonė, įregistruota 2016 m. sausio 6 d.; jos veiklos esminis tikslas nekilnojamojo turto projektų vystymas bei plėtra, nekilnojamojo turto pirkimas–pardavimas, nuoma; bendrovėje dirba du asmenys. Nekilnojamojo turto srityje, siekiant valdyti rizikas, įprasta praktika kiekvienam konkrečiam nekilnojamojo turto projektui įsteigti po atskirą įmonę, kuri įgyvendinus projektą likviduojama.
8.3. Atsakovė, išvysčiusi nekilnojamojo turto projektą (duomenys neskelbtini), pardavinėja patalpas, beveik visos patalpos išparduotos (iš 44 parduotos 34), jokio kito turto atsakovė neturi. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė turi turto už 2 186 617 Eur, tačiau neįvertino, jog mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekia net 1 470 879 Eur. Didžiąją dalį – 1 434 686 Eur, sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos. Akivaizdu, kad balanse atspindėto turto vertė yra užaukštinta, reali atsakovės finansinė padėtis yra bloga .
8.4. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra konservacinė; ieškovė yra pagrindusi aplinkybę, kad atsakovė ketina perleisti jai priklausantį turtą, todėl būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
8.5. Iš ieškinio faktinio pagrindo matyti atsakovės nesąžiningumas: nederinusi, neinformavusi ieškovės ir trečiojo asmens iškėlė iš patalpų ieškovei ir trečiajam asmeniui priklausančius daiktus; patalpas pardavė, tačiau piniginių lėšų, gautų už parduotas patalpas, negrąžino, be to dalis daiktų buvo pavogta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
11. Ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo, egzistavimo nėra, todėl apeliacinis teismas pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, buvimu.
12. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti konstatavus, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantės teigimu, grėsmė jai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui egzistuoja dėl atsakovės turtinės padėties, taip pat dėl galimo atsakovės nesąžiningumo.
13. Apeliantė teisingai nurodo, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė. Turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovo turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui ar turto sukaupimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas. Šio instituto paskirtis kita – išsaugoti atsakovo turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019, kt.). Taigi grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; kt.). Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu.
14. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016). Todėl prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teikianti šalis kartu turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų turto masei sumažinti, jam nuslėpti ar pan. Šiuo atveju apeliantė, kuriai ir tenka pareiga rinkti bei teikti įrodymus, nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovė tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmusis aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti.
15. Kaip matyti, apeliantė atskirajame skunde akcentuoja atsakovės turtinę padėtį bei atsakovės veiklos tikslus, teigdama, jog išvysčiusi nekilnojamojo turto projektą (duomenys neskelbtini), atsakovė pardavinėja patalpas, beveik visos patalpos išparduotos (iš 44 parduotos 34), jokio kito turto atsakovė neturi, o teismas, vertindamas atsakovės turtinę padėtį neįvertino jos turimų įsipareigojimų. Tačiau šie argumentai nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovė išvysčiusi nekilnojamojo turto projektą bei realizuodama nekilnojamąjį turtą vykdo jai įprastą, įstatuose numatytą veiklą. Apeliantės deklaratyviai nurodyta aplinkybė dėl galimo atsakovės likvidavimo įgyvendinus projektą, nepagrįsta jokiais įrodymais. Balanse atsispindintis atsakovės valdomo turto ir įsipareigojimų santykis, per se (savaime) taip pat nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nenustačius atsakovės nesąžiningumo. Neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos. Tik pastarosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai, o tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai patenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtenka, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017).
16. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutas negali būti naudojamas kitu, nei įstatymo leidėjo nustatytu, t. y. ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo toje konkrečioje byloje tikslu, užkardant galimą nesąžiningą atsakovo elgesį (turto paslėpimą, perleidimą kitiems asmenims, iššvaistymą, apsunkinimą kitomis prievolėmis, visa tai atliekant turint tikslą ateityje neatsiskaityti su ieškovu). Laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui (išlaikymui), ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-386-464/2020). Tuo tarpu iš apeliantės skundo argumentų matyti, kad apeliantė iš esmės siekia ne užkardyti kokį nors konkretų nesąžiningą atsakovės elgesį, tačiau tokiu būdu sulaikyti ir sukaupti atsakovės turtą, kad vėliau galėtų palengvinti sprendimo įvykdymą, jeigu šis sprendimas būtų jai palankus.
17. Apeliantės argumentai, kad atsakovė neinformavusi iškraustė ieškovei bei trečiajam asmeniui priklausančius daiktus, nevertintini, kaip atsakovės nesąžiningumas, kadangi iš apeliantės kartu su ieškiniu pateikto šalių tarpusavio susirašinėjimo matyti, jog atsakovė yra nurodžiusi daiktų buvimo vietą ir galimybę juos atsiimti. Be to, patalpos iš kurių iškraustyti ieškovės ar trečiojo asmens daiktai, priklausė atsakovei. Argumentai, jog dalis daiktų pavogta, nepagrįsti jokiais įrodymais. Šalių tarpusavio atsiskaitymų aplinkybės bei tai, kad atsakovė, pardavusi patalpas nepagrįstai (kaip teigiama ieškinyje) negrąžina piniginių lėšų ieškovei, yra šios bylos nagrinėjimo iš esmės objektas, neturintis įtakos atsakovės sąžiningumo vertinimui nagrinėjamo procesinio klausimo (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) kontekste.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes ir teisingai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės veiksmai liudija jos nesąžiningumą bei egzistuojančią grėsmę ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, todėl atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.