Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 3 – jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 95-171 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 25 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 3 metai 24 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo S. P. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. P. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

8. S. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 54 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

9. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. P., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką tris kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu yra 4 kartus skatintas už gerą elgesį, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė pažeidimas, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Šios aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

11. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką keliančias aplinkybes, vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad S. P. tam tikrose situacijose yra pernelyg familiarus, nekantrus jo elgesys, kuris tam tikrais atvejais gali būti suvokiamas kaip pernelyg kontroliuojantis ar agresyvus. Nuteistojo vertybinės nuostatos yra paviršutiniškos, pasirinkdamas savo elgesį linkęs vadovautis savo asmeniniais interesais, įvardina kelias problemines gyvenimo sritis, t. y. laisvės suvaržymas, apribojimas užsidirbti daugiau pinigų pragyvenimui. Nuteistasis iš dalies geba suprasti kitų požiūrį, tačiau linkęs pasitikėti savo asmeniniu patyrimu ir sveika nuovoka. Jis yra linkęs iš dalies pateisinti savo nusikalstamą elgesį, o priežiūrą vertina kaip baudžiamąjį procesą be naudos sau. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis suvokia, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir šiuo metu suvokia savo veiksmų ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, manydamas, kad neturi kito pasirinkimo. Aiškindamas savo nusikalstamos veikos pasekmes nurodo, kad nukentėjo ne pavieniai žmonės, o įmonė, todėl didelės žalos jo nusikalstama veika nepadarė.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo asmenybės ypatumus apibūdinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, jog nuteistasis linkęs perkelti savo nusikalstamo elgesio pasekmes į aplinką, siekiant išvengti asmeninio indėlio pripažinimo nusikalstamose veikose, jis iki šiol minimizuoja savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, o tai rodo, kad asmeniui kritiškai nevertinant savo jau anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų, susidarius tam tikroms situacijoms ateityje, vis dar išlieka jo pakartotinio nusikalstamo elgesio galimybė. Tokią išvadą, patvirtina ir nuteistajam nustatytų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų išskyrimas į statinius (34 balai) ir dinaminius (20 balų) veiksnius, kuriuos, priešingai nei teigia S. P. savo skunde, jis nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas ne tik savo elgesį, bet ir mąstymą, pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai ir ženkliai sumažinti.

13. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama ne tik pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, bet ir požiūrį į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Aukštesniojo teismo vertinimu, negalima neatsižvelgti ir į tai, jog šiuo metu laisvės atėmimo bausmę S. P. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, viena kurių priskiriama sunkiems nusikaltimams, buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė avariją, kurios metu žuvo du žmonės). Po nusikaltimo slapstėsi ir pabėgo į užsienį, siekdamas išvengti gresiančios bausmės. Teisme savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino. Ankščiau jis teismo jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei bei finansų sistemai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors šios aplinkybės paprastai yra vertinamos skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.

14. Nors BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali būti lygtinai paleidžiami iš pataisos įstaigos, ir S. P. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog neatlikta bausmės dalis – 3 metai 24 dienos, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste bei atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, kriminalinę praeitį, elgesį pataisos namuose, nusikalstamo elgesio riziką, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie S. P. padarytas nusikalstamas veikas, atliktos ir neatliktos bausmės santykį, pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

15. Remiantis aptartu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog S. P. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo S. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 3 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.