Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 14 d. nutarties, kuria atmestas S. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu ir jam paskirta 7 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gegužės 25 d., jos pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 2 metai 7 mėnesiai 10 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, susipažinusi su apylinkės teismo nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes, išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lytinio paleidimo institutą, įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. P. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. yra atlikęs nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nuteistajam S. P. 2021 m. rugpjūčio 16 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika savaime neeliminuoja galimybės taikyti lygtinį paleidimą, tačiau esant ne žemai (šiuo atveju esant vidutinei) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga šią riziką mažinant, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad būdamas paleistas lygtinai jis nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.

9. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant klausimą dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra itin svarbus nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Nagrinėjamu atveju, net ir atlikus didžiąją paskirtosios laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteistajam vis dar nustatomi net trys jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Vertinamu atveju, paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, kadangi iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nevykdo socialiniame reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos ankstesniu nutarimu jam skirtų įpareigojimų.

10. Analizuojant kiekvieną iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių akcentuotina tai, kad Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu atsisakius taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistasis buvo įpareigotas nedaryti teisės aktų pažeidimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, tęsti darbinę veiklą bei savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus. Tačiau, Socialinio tyrimo išvadoje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis iki šiol nepateikė prašymo savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius dokumentus, o tokio įpareigojimo nevykdymą apeliaciniame skunde nuteistasis grindžia mažu atlyginimu. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo asmeniniai poreikiai ir siekis gaunamu atlyginu pirmiausiai užsitikrinti savo gerovę rodo, jog savo poreikius nuteistasis iškelia aukščiau taip sumenkindamas civilinių ieškovų teisėtus lūkesčius į nuteistojo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis iš viso turi išmokėti 45459,46 eurus, tačiau yra išmokėjęs vos 2757,43 eurus. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė siekdamas finansinės naudos, todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, tokie dideli finansiniai įsipareigojimai gali paskatinti nuteistąjį ir vėl nusikalsti. Juo labiau, kad, kaip minėta, jis nėra suinteresuotas pats savanoriškai šiuos finansinius įsipareigojimus mažinti. Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nurodyta, jog nuteistasis S. P. įgijęs tik vidurinį-profesinį išsilavinimą: kulinaro specialybę, iki nuteisimo teigia dirbęs užsienyje apie keturis metus, kitų duomenų apie jo darbinę patirtį skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, menka S. P. darbinė patirtis ir gana dideli finansiniai įsipareigojimai leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistasis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

11. Abejonių, kad S. P., išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje kiti jo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai (nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino, manydamas, kad neturi kito pasirinkimo; praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad ši įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu) bei mąstymas ir elgesys. Analizuojant nuteistojo mąstymą ir elgesį akcentuotina tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę S. P. atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, viena kurių priskiriama sunkiems nusikaltimams, buvo sukeltos negrįžtamos pasekmės (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sukėlė avariją, kurios metu žuvo du žmonės). Po nusikaltimo slapstėsi ir pabėgo į užsienį, siekdamas išvengti gresiančios bausmės. Teisme savo kaltės dėl šio nusikaltimo nepripažino. Dėl šio nusikaltimo kaltės nepripažįsta iki šiol ieško save pateisinančių aplinkybių – nurodo, jog nieko neprisimena ir mano, kad ne jis vairavo mašiną su kuria patyrė avariją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistojo polinkis perkelti savo nusikalstamo elgesio pasekmes į aplinką, siekiant išvengti asmeninio indėlio pripažinimo nusikalstamuose veiksmuose nėra eliminuotas, jis iki šiol minimizuoja savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, o tai neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, kad asmeniui kritiškai nevertinant savo jau anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų, susidarius tam tikroms situacijoms ateityje, vis dar išlieka jo pakartotinio nusikalstamo elgesio galimybė. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama tai, kad nuteistojo situacijos ir savęs analizė paviršutiniška, buitinio lygmens, asmuo tam tikrų situacijų metu yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistojo impulsų kontrolė patenkinima, tačiau priklausoma nuo situacijų veiksnių, gali būti įtakojamas aplinkinių, kas iš esmės pagrindžia jam nustatytą kitą kriminogeninį veiksnį (gyvenimo stilius ir draugai). Nors kalbėdamas apie problemas nuteistasis geba jas įvardinti, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir tarp to, kaip mano prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Be to, S. P. kartoja tas pačias klaidas, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, ką patvirtina jo ankstesni teistumai (ankščiau jis teismo jau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei bei finansų sistemai).

12. Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę dirba, tačiau akcentuotina tai, kad darbas yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 30 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) „Apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimu“ per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis S. P. už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, taip gerą ir sąžiningą darbą buvo penkis kartus skatintas. Tačiau negalima sumenkinti ir to, jog jis keturis kartus padarė pataisos įstaigos tvarkos taisyklių pažeidimus, už ką dviem atvejais buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Vienas iš jo padarytų pažeidimų priskirtinas prie šiurkščių ir itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi būdamas teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko kilo padariniai kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, pataisos įstaigoje 2017 m. buvo pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors 2018 m. jis išklausė 4 akad. val. mokymus apie alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo žalą žmogaus sveikatai, parašė prašymą dalyvauti AA grupėse, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, paties nuteistojo motyvacija spręsti šią problemą yra žema, o tai sudaro pagrindą manyti, kad alkoholio vartojimas gali turėti įtakos nuteistojo pasirenkamiems elgesio modeliams. Be to, nors, kaip jau buvo minėta, Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu atsisakius taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nuteistasis buvo įpareigotas nedaryti teisės aktų pažeidimų, tačiau iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad šio įpareigojimo nuteistasis visgi nesilaikė, kadangi 2021 m. birželio 18 d. buvo svarstytas drausminėje komisijoje už įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą, o tai rodo, kad jis nėra linkęs laikytis taisyklių ir reikalavimų. Nors šiuo atveju nuteistajam drausminė nuobauda ir nebuvo skirta, tačiau tai tik patvirtina, kad S. P. vis dar susiduria su tinkamo elgesio išlaikymo problema, kas neabejotinai gali lemti ir pakartotinį jo nusikalstamumą jam būnant laisvėje.

13. Vadovaujantis paminėtu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija ir pirmosios instancijos teismas nuteistojo S. P. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog S. P. daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.