Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 95-480 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atlieka S. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 7 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas.

Bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 25 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. rugsėjo 6 d. priėmė nutarimą Nr. 95-480 netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nenuosekliai laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, keturis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, paskutinį kartą – 2021 m. birželio 18 d., du kartus baustas drausmine tvarka, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo elgesiui. Nutarime pažymėta, jog nuteistasis anksčiau teistas, jam būdingas nusikaltimų modelis – sukčiavimas. Nuteistasis nevykdo Komisijos paskirtų rekomendacijų – nedengia savanoriškai vykdomųjų dokumentų, per rekomendacijų laikotarpį pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Komisija, įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, konstatavo, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Nuteistasis S. P. skundžia Komisijos nutarimą ir prašo jį panaikinti bei įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Skundas motyvuotas tuo, jog nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Skunde pažymėta, jog nuteistasis nebuvo iškviestas į Komisijos posėdį, dėl ko negalėjo duoti paaiškinimų, Komisija nepagrįstai jo lygtinio paleidimo klausimą nagrinėjo pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vertino teistumus. Nuteistasis nesutinka su jam paskirtomis rekomendacijomis, mano, jog Komisija, skirdama nuteistajam rekomendacijas, turi atsiklausti nuteistojo, be to, rekomendacija savanoriškai dengti vykdomuosius raštus yra teisiškai nepagrįsta. Nuteistasis taip pat nesutinka su jam nustatomais kriminogeniniais veiksniais. Nuteistasis dirba, mokosi, yra padengęs dalį vykdomųjų raštų, jei būtų paleistas lygtinai, galėtų gauti didesnę algą ir dengti vykdomuosius raštus. Su 2021 m. birželio 18 d. fiksuotu drausmės pažeidimu nesutinka, nes nebuvo baustas drausmine tvarka. Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas, todėl naikintinas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Sutiktina su nuteistojo skundo argumentu, jog Komisija, nagrinėdama klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, nepagrįstai jį sprendė pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 10 metų, todėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas turėjo būti sprendžiamas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, tačiau Komisijos motyvai, kuriais remtasi netaikant lygtinio paleidimo, yra tinkami, Komisija įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti skundžiamą Komisijos nutarimą vien tik dėl netinkamo BVK 157 straipsnio 1 dalies punkto, pagrindo nėra.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatai, patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu V-107 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų tvirtinimo“ (toliau – Nuostatai).

Nuostatų 31 punkte numatyta, jog svarstant lygtinio paleidimo klausimą, komisijos kvietimu arba savo iniciatyva pateikęs prašymą komisijos posėdyje gali dalyvauti nuteistasis, kurį komisijos nariai gali apklausti. Kartu su nuteistuoju, jo iniciatyva arba pateikę prašymą, komisijos posėdyje gali dalyvauti jo gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą.

Teismui pateiktos medžiagos duomenimis, Komisijos posėdis, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, įvyko 2021 m. rugsėjo 2 d. (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 94-469). Komisijos protokole nurodyta, kad Komisijos posėdyje nuteistasis nedalyvavo. Nuteistojo asmens bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis neišreiškė raštiško prašymo dalyvauti svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą, todėl nuteistojo skundo argumentas, jog Komisija jo lygtinio paleidimo klausimą neteisėtai išnagrinėjo neišklausiusi jo paaiškinimų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta medžiaga: Komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Nr. 95-480 netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos susirinkimo, kuriame buvo svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, protokolu, socialinio tyrimo išvada, išvada apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 95-480 netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas.

Teismas vertina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena – eismo įvykio, kurio metu žuvo du asmenys, sukėlimas būnant neblaiviam, dėl kurio nuteistasis kaltės nepripažįsta, ieško save pateisinančių aplinkybių, nurodo, jog nieko neatsimena, mano, jog ne jis vairavo automobilį, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kadangi kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Dėl šios priežasties, vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Be to, nuteistasis pabėgo nuo ikiteisminio tyrimo į užsienį, slapstėsi. Nuteistasis anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino, manydamas, kad neturi kito pasirinkimo. Praeityje jam įtaką darė asocialios grupės, kas buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Jis yra lengvabūdiškas, silpnavalis, jam trūksta savęs analizės įgūdžių. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, jis tam tikrų situacijų metu yra linkęs pernelyg pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nuteistasis yra lengvai išprovokuojamas, jam sunkiai sekasi sukontroliuoti emocijas. Nors šiuo metu geba įvardinti turimas problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis apgalvoja ne visas galimas savo elgesio pasekmes, yra linkęs susikoncentruoti ties teigiamomis, pageidaujamomis pasekmėmis, ignoruodamas galimas neigiamas. Išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių rezultatus nurodyta, jog nuteistasis per Komisijos paskirtų rekomendacijų laikotarpį vieną kartą pažeidė nustatytą tvarką, nepateikė prašymo savanoriškai kas mėnesį dengti vykdomuosius raštus – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos skirtų įpareigojimų. Pažyma apie vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 45459,46 Eur, išmokėjęs tik 2757,43 Eur. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 4 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką du kartus baustas drausmine tvarka, du kartus apsiribota svarstymu drausmės komisijoje, skatintas tik penkis kartus. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: lėšų tvarkymas ir pajamos; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys, todėl nuteistasis, vykdymas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. P. neatliktos bausmės dalis (2 metai 7 mėnesiai 10 dienų), įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, jo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, kurią nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat įvertinus nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo S. P. skundas dėl Komisijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 95-480 netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo S. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 95-480 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.