- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-72-485/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00021-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. P.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 95-608 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), laisvės atėmimu 1 metams. Šią bausmę subendrinus su 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, S. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 8 mėnesiams.
1.2. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 7 metams.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2017 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijai svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo 3 metai 5 mėnesiai 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2020 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 95-608 priimtas sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje koloninjoje, dirba, nedaro vidaus tvarkos pažeidimų. Jam lygtinio paleidimo metu galėtų būti taikoma intensyvi priežiūra ir probacija, jis dirbtų ir turėtų galimybę išmokėti civilinį ieškinį dalimis. Mano, kad jam turėtų būti sudarytos sąlygos dengti skolą ir resocializuotis savo gyvenamojoje vietoje, būnant arčiau šeimos. Jis yra atlikęs daugiau kaip pusę paskirtos bausmės, todėl įstatymas numato galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
9. Bylos duomenimis, S. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas, kaip pagrįstai nurodoma skunde, atitinka formalųjį pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti. Be to, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtus įpareigojimus – jis per Komisijos nustatytą laikotarpį nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, nuo 2020 m. vasario 20 d. iš esmės nepertraukiamai dirba, išklausė 4 akad. val. mokymus apie alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo žalą, dalyvavo psichologo konsultacijose, pradėjo mokytis apskaitininko specialybės, dalyvavo pozityvaus užimtumo ir socialinės reabilitacijos programose. Teigiamai vertintina ir tai, kad S. P. palaiko artimus socialinius ryšius, buvo keturis kartus paskatintas ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Vis tik, vien šių aplinkybių nepakanka tvirtinti, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje jau sudaro pagrindą spręsti apie galimybę jam taikyti probaciją.
10. Darant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei (58 balai). Be to, šiuos rizikos balus vis dar sudaro reikšmingas dinaminių veiksnių skaičius (24 balai), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu pataisos proceso metu turi galimybę sumažinti. Šią riziką sudaro ne tik statiniai veiksniai (informacija apie teisės pažeidimus), tačiau ir dinaminiai, tokie kaip nuteistojo gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, kurių korekcija pataisos proceso metu dar nėra pakankama spręsti, kad bausmės tikslai nuteistajam yra pasiekti. Nors nuteistasis suvokia, kad praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir šiuo metu suvokia savo veiksmų ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, manydamas, kad neturi kito pasirinkimo. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis yra gynybiškas, vengia įvardyti savo silpnąsias puses, turimų sunkumų neįvardija, juos neigia. Įvertinus nuteistojo atliktų teisei priešingų veiksmų pakartotinumą, būdingą nusikaltimų finansų sistemai modelį, ši aplinkybė sudaro pagrindą spręsti, jog nepaisant nuteistojo lankomų socialinės reabilitacijos programų, jo pažanga koreguojant savo gebėjimus pasirinkti socialiai teigiamus elgesio modelius susidūrus su jam nepalankia situacija, nėra pakankama.
11. Tai atspindi ir aplinkybė, jog nuteistasis menkina savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, tvirtina, kad nuo jo elgesio nukentėjo ne pavieniai asmenys, o įmonė, todėl didelės žalos jis nepadarė. Be to, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, savo kaltės nepripažinęs dėl BK 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nuteistasis nuo bausmės atlikimo pasislėpė. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog nuteistojo polinkis perkelti savo nusikalstamo elgesio pasekmes į aplinką, siekiant išvengti asmeninio indėlio pripažinimo nusikalstamose veikose nėra eliminuotas, jis iki šiol minimizuoja savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, o tai neabejotinai sudaro pagrindą spręsti, kad asmeniui kritiškai nevertinant savo jau anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų, susidarius tam tikroms situacijoms ateityje, vis dar išlieka jo pakartotinio nusikalstamo elgesio galimybė. Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad S. P. vertybinės nuostatos paviršutiniškos, pasirinkdamas savo elgesį jis yra linkęs vadovautis savo asmeniniais interesais, momentine nuotaika. Pokalbio su socialinės išvados rengėju metu nurodė iš esmės tik asmeninio pobūdžio nepatogumus, patiriamus dėl laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tai yra laisvės suvaržymą, apribojimą galimybės užsidirbti daugiau pinigų. Taigi, kaip pagrįstai nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nuteistojo nuostatos į nusikalstamą elgesį ir atsakomybę už tai nevienareikšmiškos. Jis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamą elgesį, o priežiūrą vertina kaip baudžiamąjį procesą be naudos sau.
12. Aptariamos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo indėlis į resocializacijos procesą nėra pakankamas. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis į psichologinę tarnybą kreipėsi tik nukreiptas. Be to, iš nuteistojo ankstesnio teisei priešingo elgesio akivaizdu, kad įtakos tam turi žalingas alkoholio vartojimas. Tuo tarpu nuteistasis, būdamas teistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko kilo padariniai kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, po ko būdamas baustas administracine tvarka dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, pataisos įstaigoje 2017 m. pastebėtas apsvaigęs nuo alkoholio, neigia piktnaudžiavimo alkoholiu faktą, jo motyvacija spręsti žalingo alkoholio vartojimo problemą socialinio tyrimo išvadoje nurodoma kaip žema. Taigi vien tai, kad nuteistasis išklausė 4 akad. val. mokymus apie alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo žalą žmogaus sveikatai, nepatvirtina, jog šis faktorius ateityje užtikrins, jog nuteistojo pasirenkamiems elgesio modeliams neturės įtakos alkoholio vartojimas.
13. Nuteistasis skunde nurodo argumentus, kurie iš esmės susiję su jo siekiu dirbti ir atlyginti jo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, taip pat ketinimu gyventi savo gyvenamojoje vietoje, arčiau artimųjų. Tačiau konstatavus, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra pakankamas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors ir mažėjanti, tačiau nepakankamai, tam, kad sudarytų pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, todėl nuteistojo lūkesčiams dėl probacijos jam taikymo negali būti teikiamas prioritetas. Atsižvelgiant į nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti nuteistojo akivaizdžios pažangos pataisos proceso metu pakankamumu, o nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme jam būnant struktūruotoje aplinkoje nėra akivaizdžios lygtiniam paleidimui taikyti. Iš aukštesnės instancijos teismui pateiktų duomenų negalima spręsti apie kryptingą nuteistojo siekį eliminuoti dinimanių riziką nusikalsti didinančių veiksnių įtaką jo teisei priešingam elgesiui.
14. Aukštesnės instancijos teismas, dar kartą įvertinęs nuteistojo lygtinio paleidimo klausimui spręsti aktualias įstatymo nuostatas bei pateiktą bylos medžiagą, konstatuoja, kad S. P. vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kadangi jo asmenybės korekcija pataisos proceso metu nėra pakankama. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadą, kad S. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.