Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Aurelijaus Rauckio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir jam paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžiu S. P. skirta 7 metų laisvės atėmimo bausme ir S. P. paskirta galutinė subendrinta 7 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į S. P. skirtą bausmę įskaitytas jo suėmime išbūtas laikas.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gegužės 25 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 12 d.

4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu S. P. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartimi konstatavus, jog Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo skundas atmestas.

5. Nuteistasis S. P. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas netinkamai taikė lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Apylinkės teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, vadovavosi ne Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse įtvirtintomis aiškiomis taisyklėmis, kurių teismas privalo laikytis spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, o asmeniniu nusistatymu ar bendruoju visuomenėje vyraujančiu požiūriu į nusikaltimus padariusius asmenis. Teismas nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė išlieka pavojinga visuomenei. Teismo motyvai vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs, jie negali paneigti jo teisės pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu. Jis neturi galiojančių nuobaudų, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, jis yra skatintas, todėl, nuteistojo įsitikinimu, galima visiškai pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai yra įgyvendinti ir jis ne tik formaliai yra įvykdęs visas BVK įtvirtintas sąlygas, kurioms esant taikomas lygtinis paleidimas. Visiškai nesuprantama, kodėl teismas konstatavo, jog jo pažanga nėra pakankama, kai socialinio tyrimo išvadoje pateiktos išvados akivaizdžiai rodo, kad jo elgesio pokyčiai yra tokie, jog sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog jis ateityje nebenusikals. Nuteistasis mano, jog tą aplinkybę, kad jis nekelia jokios grėsmės visuomenei bei yra pasiryžęs integruotis į visuomenę, laikytis moralės bei teisės normų, patvirtina ir tai, kad jam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus. Jis laikėsi ir laikosi taisyklių, kurių privaloma laikytis tokių išvykų metu. Jam taip pat buvo leista išvykti į namus ir atostogų metu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. P. skundas atmestinas.

6. Susipažinusi su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga bei įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra pagrindo. Priešingai nei teigiama S. P. skunde, skundžiama nutartis yra argumentuota, joje nurodyti aiškūs ir išsamūs atsisakymo tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra argumentai, kurie nėra nei formalūs, nei deklaratyvūs.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija) numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad S. P. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, kaip matyti iš ankstesniame šios nutarties punkte nurodyto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas bei vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Būtent šio materialaus lygtinio paleidimo pagrindo nebuvimą, kaip esminį motyvą atsisakyti taikyti S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kartu vertinant ir nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, skaičių, sunkumą bei pobūdį ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydį, konstatavo apylinkės teismas.

9. Išvadą, jog S. P. dar nedaro pakankamai akivaizdžios ir įtikinamos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apylinkės teismas motyvavo informacija apie bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistojo padarytus nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimus (nutartyje akcentuota tai, kad nuteistasis nusikalstamą veiką, kurios metu žuvo du asmenys, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos namuose jis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatais (rizika nusikalsti išliko vidutinė, kadangi pagal „OAS‘ys“ metodiką nustatyti 47 balai, iš kurių statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma sudaro tik 14 balų), kriminogeninių veiksnių egzistavimu (socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad S. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didina šie veiksniai – lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys). Be to, apylinkės teismo sprendimą atsisakyti tenkinti nuteistojo skundą ir taikyti jam lygtinį paleidimą lėmė ir socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie tai, kad nuteistasis dažnai keičia darbus, nes jam nepatinka darbo pobūdis, atlyginimas, tai, kad jis pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 45 251,47 Eur, išmokėta tik 1 069,61 Eur. Taip pat žemesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į kitas S. P. socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes. Teismas pažymėjo, kad nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkino, praeityje jam įtaką darė asocialios grupės, kas buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Nuteistasis yra lengvabūdiškas, silpnavalis, jam trūksta savęs analizės įgūdžių, jis savyje neigiamų savybių neįžvelgia. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nes nepasimoko iš patyrimo, jo situacijos ir savęs analizė – paviršutiniška, buitinio lygmens, jis tam tikrų situacijų metu yra pernelyg linkęs pasitikėti tiesioginiu patyrimu. S. P. yra lengvai išprovokuojamas, jam sunkiai sekasi kontroliuoti emocijas. Nors nuteistasis geba įvardinti problemas, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Jis apgalvoja ne visas galimas elgesio pasekmes, yra linkęs susikoncentruoti ties teigiamomis, pageidaujamomis pasekmėmis, ignoruodamas galimas neigiamas. Jo ateities planams trūksta konkretumo, jis socialines situacijas ne visada vertina teisingai. Be to, apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis nepripažįsta savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo du žmonės.

10. Visi aukščiau nurodyti skundžiamoje nutartyje pateikti atsisakymo tenkinti nuteistojo skundą argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis - visų pirma jo socialinio tyrimo išvada - bei yra neabejotinai svarbūs vertinant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą. Apylinkės teismo nurodytų argumentų, teisėjų kolegijos nuomone, pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog S. P. daroma pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jo pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos namuose. Pritardamas apylinkės teismo išdėstytiems išsamiems argumentams ir motyvams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, apygardos teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius nuteistojo skundo argumentus.

11. Teisėjų kolegija sutinka su skundo autoriumi, jog vien tai, kad asmuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžioje pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad jam lygtinis paleidimas negali būti taikomas. Neabejotina, kad nuteistojo pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nustatoma vertinant jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir pan., todėl privalu įvertinti pažeidimų padarymo laiką ir nuteistojo elgesį, jo mąstymo pokyčius po to, kai už jų įvykdymą buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė sudaro pagrindą S. P. elgesio bausmės atlikimo laikotarpiu nevertinti kaip visiškai nepriekaištingo ir dėl to griežčiau vertinti kitas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Juo labiau, įvertinus tą faktinę aplinkybę, kad nuteistasis pataisos namuose buvo baustas už alkoholio vartojimą, o vieną iš nusikalstamų veikų, už kurią jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, tai, kad bausmės atlikimo laikotarpiu S. P. tris kartus pažeidė pataisos namuose nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo paskirtos dvi drausminės nuobaudos, ir nebuvo vieninteliu motyvu, lėmusiu apylinkės teismo sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

12. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas - ypač turtinio pobūdžio (šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog S. P. bausmę atlieka ne tik už nusikaltimą transporto eismo saugumui, bet ir už sukčiavimą (2 veikos), t. y. turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, praeityje jis taip pat buvo teistas už sukčiavimą). Taigi, apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad S. P. turi labai didelius finansinius įsipareigojimus, kurie laisvėje gali nulemti jo finansinį nestabilumą, nes tai gali paskatinti jį pakartotinai nusikalsti. Nors nuteistasis skunde teigia, kad bausmės atlikimo metu padengti didesnės jam teismo priteistų sumų dalies jis neturėjo galimybės, kadangi iš jo gaunamo atlyginimo ir taip buvo išieškoma maksimali leistina išskaityti pajamų dalis, tačiau pastebėtina, jog nuteistajam niekas neužkirto galimybės savo iniciatyva išieškojimą pagal vykdomuosius raštus vykdančiam antstoliui pervesti ir didesnę pinigų sumą iš savo sutaupytų lėšų. Tačiau to nuteistasis nedarė, kas rodo jo abejingumą savo nusikalstamais veiksmais sukeltoms pasekmės. S. P. teigia, kad padengti didesnės jam priteistų civilinių ieškinių dalies jis negalėjo, kadangi iš likusios gaunamo atlyginimo dalies jis privalo išlaikyti save ir du nepilnamečius vaikus, tačiau pažymėtina, jog būtiniausiais minimaliais nuteistųjų poreikiais, t. y. maistu, higienos, gydymo priemonėmis ir kt., pasirūpina laisvės atėmimo įstaiga, vadovaudamasi BVK numatyta tvarka. Tuo tarpu, duomenų, pagrindžiančių nuteistojo teiginį dėl jo nepilnamečių vaikų išlaikymo, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra.

13. Nesutiktina ir su tuo, jog nuteistasis jau nebeturi kur dėti pastangų, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių nenustatyta. Tokie skundo argumentai akivaizdžiai prieštarauja socialinio tyrimo išvadai. Joje nurodoma, kad nuteistasis yra priskiriamas vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai – nustatyti 47 balai, iš kurių statiniai, t. y. nekintantys, yra tik 14 balų, o likusieji - 33 balai yra dinaminiai, kurios nuteistasis savo nuosekliu teigiamu elgesiu, aktyviu, o ne formaliu, dalyvavimu įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose bei socialinės reabilitacijos programose, įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse ir pan., dar gali sumažinti ar iš viso panaikinti. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina skundžiamoje nutartyje nurodytą teiginį, kad nuteistajam nustatomi net trys jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai. Tik vienas iš šių veiksnių - gyvenimo stilius ir draugai - konstatuotas išimtinai vertinant tik S. P. kriminogeninę praeitį. Tuo tarpu kiti kriminogeniniai veiksniai - lėšų tvarkymas ir pajamos bei mąstymas ir elgesys, nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu sprendžiant klausimą dėl S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

14. Tokių išvadų kontekste nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės - tai, kad jis neturi galiojančių nuobaudų, yra 4 kartus skatintas, taip pat socialinio tyrimo išvadoje pateikiamos kitos jį bei jo elgesį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės - tai, kad bausmės atlikimo metu jis dirbo, pradėjo mokytis (duomenys neskelbtini) mokykloje apskaitininku, nesilaikė subkultūros tradicijų, neišsakė rasistinių ir užgauliojančių pareiškimų, nėra pakankamos sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra priėmimui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičius, faktas, kad jis vis dar priskiriamas vidutinei, o ne žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys, kad nuteistajam sunkiai sekasi kontroliuoti savo emocijas, o išprovokuotas jis gali prarasti savitvardą bei gindamas savo interesus panaudoti fizinį smurtą, kad jis ne visuomet geba pasirinkti tinkamas problemų sprendimo strategijas, neapgalvoja visų savo elgesio pasekmių, nepasimoko iš ankstesnio patyrimo, kartodamas tas pačias klaidas, vis dar leidžia abejoti jo galimybe esant laisvėje laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Tokios tikimybės nepaneigia vien tas faktas, kad S. P. yra leidžiama išvykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų trumpalaikėms išvykoms ir iki šiol, naudodamasis šia teise, jis nepadarė naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, nepažeidė nustatytos grįžimo į pataisos namus tvarkos. Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad paleistas lygtinai, jis taip pat laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų, nepažeistų probacijos sąlygų ir (ar) nepasislėptų nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo. Tokia išvada daroma įvertinus tai, jog bausmę pataisos namuose atliekantys nuteistieji, net ir tie, kuriems leidžiama laikinai išvykti, dirbti ir (ar) gyventi už įkalinimo įstaigos ribų, yra kontroliuojami kur kas griežčiau, nei probuojamieji asmenys.

15. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo S. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. birželio 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.