Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Ieškinyje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini) šalys sudarė santuoką. Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. T., (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. T.. 2014 metais, mirus atsakovės tėvui, ji paveldėjo butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šeima gyveno nuo 2011 metų. Po tėvo mirties atsakovė pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, vis blogiau rūpintis vaikais, buvo atleista iš kelių darboviečių, kadangi be pateisinamos priežasties neidavo į darbą, prasidėjo dažni konfliktai šeimoje. Tarp šalių sudaryta santuoka yra iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai yra nustatę, kad dėl dažno atsakovės alkoholio vartojimo ir vaikų nepriežiūros, vaikams tinkamiau gyventi su ieškovu. Nors motina vaikams yra pats artimiausias žmogus, juos sieja ypatingas motinos ir vaikų ryšys, tačiau atsakovė jau ilgą laiką veda netinkamą gyvenimo būdą, dažnai girtauja, gauna nepastovias mažas pajamas, jas išleidžia alkoholiui, visiškai nesirūpina vaikais, o tai prieštarauja mažamečių vaikų interesams, kelia pavojų jų saugumui. Ieškovas, padedamas atsakovės motinos D. A., rūpinasi vaikais ir juos išlaiko. Teismui priteisus iš atsakovės šalių nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą, jo įsiskolinimas iki 2018-12-01 sudaro 1 368,67 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė nedirba. Ą. T. pilnametystė sueis (duomenys neskelbtini). Nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki pilnametystės likę 5 metai ir 3 mėn., šiam laikotarpiui reikalinga išlaikymo suma iš atsakovės yra 12600 Eur (63 mėn. x 200 Eur/mėn.). A. T. pilnametystė sueis (duomenys neskelbtini). Nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki pilnametystės skaičiuotina 11 metų, išlaikymui iš atsakovės reikalinga 26400 Eur (132 mėn. x 200 Eur/mėn.) suma. Bendra atsakovės teiktina suma vaikų išlaikymui iki jų pilnametystės yra 39 000 Eur. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto vidutinė rinkos vertė yra 41416 Eur. Įvertinus aplinkybes, jog atsakovė turi priklausomybę alkoholiui, nedirba, reguliarių pajamų negauna, kas mėnesį auga jos įsiskolinimas už teikiamas komunalines paslaugas, nepilnamečių vaikų poreikius labiausiai atitiktų sprendimas priteisti išlaikymą atsakovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tuo atveju jei teismas netenkintų reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams turtu, ieškovas prašo nustatyti uzufrukto teisę naudotis šiuo turtu kol vaikai sulauks pilnametystės. Ieškovas ir atsakovė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neturi.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nors procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodoma, jog buities tyrimo metu nepilnamečiai vaikai kartu su ieškovu gyveno nuomojamame dviejų kambarių su visais patogumais bute, vaikams buvo sudarytos tinkamos gyvenimo, mokymosi ir ugdymosi sąlygos. Skyriaus vyriausiajai specialistei Ą. sakė, kad su mama bendravo seniai, ji juo nesirūpina, skriaudė jį, daug geria, atsiveda į namus svetimus vyrus, pardavėjo planšetinį kompiuterį ir brolio dviratį. Vaikai teigė norintys gyventi su ieškovu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vaikų interesus, jų išsakytą nuomonę, faktinę padėtį, išvadą byloje teikianti institucija neprieštarauja, kad nepilnamečių Ą. T. ir A. T. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, o iš atsakovės, įvertinus vaikų poreikius bei proporcingai tėvų turtinei padėčiai, būtų priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas. Atsakovei nevykdant pareigos išlaikyti vaikus, išlaikymo priteisimas turtu neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus su jame nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog atsakovė jau keturis metus iš esmės nedirba, per šį laikotarpį pakeitė penkias darbovietes, kuriose dirbo po dvi savaites. Gavusi atlyginimą, jį išleidžia alkoholiniams gėrimams, dingsta savaitėms. Gydymas atsakovei nepadėjo. Dėl tokio atsakovės elgesio ieškovas 2017 metais ir panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Ieškovas buvo išsinuomavęs būstą ir išsikėlęs su vaikais gyventi atskirai. Tuomet atsakovė butą pavertė landyne, į namus 26 kartus kviesta policija. Šiuo metu atsakovė gyvena viename iš trijų buto kambarių, o ieškovas su vaikais gyvena kituose dviejuose pereinamuose kambariuose. 2019 m. vasario mėnesį atsakovė namuose lankėsi tik kelis kartus. Ieškovas alkoholį vartoja tik savaitgaliais ir ne tiek, kiek ieškovė, be to, tik tada, kai nėra vaikų. Ieškovas vykdo visus įsipareigojimus, vežioja vaikus ir pats lankosi pas psichologą, rūpinasi vaikais, jų sveikata bei mokslu, veda vaikus į mokyklą ir pasiima iš jos, lankosi su jais pas gydytoją. Ieškovą ir vaikus sieja labai geras tarpusavio ryšys. Atsakovė vaikais rūpinasi epizodiškai. Dėl jos būklės ir gyvenimo būdo, ieškovas bijo išleisti ją kur nors vieną su vaikais. Ą. būrelius lanko nemokamai, kitais metais lankys baseiną. Jam skauda nugarą, todėl gali reikėti masažų. Be to, diagnozuotas astigmatizmas, kartą per metus reikia keisti akinius. A. bus reikalingos odontologo paslaugos, nes reikės dėti silantus. Ieškovas moka už komunalines paslaugas. Ieškovo pajamos priklauso nuo įvykdytų mėnesio planų darbovietėje. Kadangi 2019 m. sausio mėnesį plano neįvykdė, jo atlyginimas buvo 950 Eur, 2019 m. vasario mėnesį viršijo planą, todėl mėnesio atlyginimas buvo 1200 Eur atskaičius mokesčius. Kitų pajamų šaltinių neturi. Atsakovė neprisideda prie šeimos, vaikų poreikių tenkinimo, vaikams išlaikymo neteikia. Ji nesiekia įsidarbinti, jos teigimu, dirbti neapsimoka, nes ieškovas paims iš jos pinigus vaikų išlaikymui. Nėra tikimybės, kad atsakovė mokės išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patikslino, kad kaltės klausimas šioje byloje nėra esminis, santuoka gali būti nutraukta ir dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Smurtas tarp šalių buvo abipusis. Vaikų poreikiams patenkinti reikalinga ne mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalios mėnesinės algos dydžio suma per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovo gaunamos pajamos jam leidžia skirti kiekvienam vaikui po 215 Eur per mėnesį. Priteisus vaikams išlaikymą turtu, ieškovui nereikėtų kiekvieną mėnesį skirti apie 400 Eur būsto nuomai. Išlaikymas periodinėmis išmokomis gali būti priteistas tada, kai šalis turi pajamų, šiuo atveju atsakovė lėšų neturi, yra nemoki, nedirba ir negali pagerinti savo finansinės padėties dėl priklausomybės nuo alkoholinių gėrimų. Atsakovės išlaikymo įsiskolinimas, kuris šiuo metu yra 1700 Eur, augs, atsižvelgiant į atsakovės gyvenimo būdą, gali atsirasti daugiau kreditorių, kurie gali įgyti teisę į atsakovei nuosavybės teise priklausantį būstą. Atsakovas patikslino ieškinyje nurodytus skaičiavimus, remdamasis tuo, kad nuo 2019 m. pakilo minimalios mėnesinės algos dydis, todėl šalių sūnaus Ą. išlaikymui tik už 7 mėnesius skaičiuotina po 200 Eur, o už 56 mėnesius - po 215 Eur. Susidaro 13440 Eur iš atsakovės priteistina išlaikymo suma iki Ą. pilnametystės. A. A. - 28275 Eur. Iš viso - 41715 Eur abiejų vaikų išlaikymui iki kiekvieno iš jų pilnametystės. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto vertė 2019-01-01 duomenimis yra 46700 Eur. Atsižvelgiant į protingumo principą, vaikams galima būtų priteisti po 1/3 dalį atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, o 1/3 dalį - ieškovui, kadangi jis turėtų išlaikyti būstą. Priklausomai nuo atsakovės elgesio, jai būtų sudaryta galimybė gyventi bute.

Teismo posėdžio metu institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė paaiškino, kad Vaiko teisių apsaugos skyriui šalių šeima žinoma seniai dėl pranešimų iš policijos pareigūnų dėl tarpusavio smurto ir konfliktų vaikų akivaizdoje. Atsakovės namuose netvarka, ji su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja, pripažino, kad yra priklausoma nuo alkoholio, nepilnamečiams vaikams gyventi su atsakove nėra saugu. Ieškovui pasiūlius išsikelti su vaikais gyventi atskirai, jis susirado kitą būstą, sudarė vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Grįžus gyventi pas atsakovę, vėl prasidėjo konfliktai, buvo 27 policijos iškvietimai, vaikams nustatytas pirmas grėsmės lygis. Vaikai teigia, kad ieškovas jais rūpinasi, o atsakovė vartoja alkoholinius gėrimus, todėl vaikai išreiškė norą gyventi su ieškovu. Apie ieškovo alkoholio vartojimą Skyrius duomenų neturi, vaikai nesakė, kad ieškovas vartoja alkoholinius gėrimus. Ieškovas rūpinasi vaikų mokslais bei sveikata, veda vaikus į psichologo konsultacijas. Skyriaus vertinimu, šiuo metu vaikų interesus labiau atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Ieškovo mėnesio pajamos yra apie 1000 Eur, jis turi pastovų darbą, todėl turi galimybių išlaikyti vaikus. Atsakovė šalių nepilnamečių vaikų neišlaiko, yra susidaręs 1000 Eur viršijantis įsiskolinimas. Priteisus vaikų išlaikymui butą, galima būtų išnuomoti vieną kambarį ir taip gauti papildomų lėšų vaikų išlaikymui. Nors pirmenybė teikiama vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis, atsakovei neturint lėšų ir nedirbant bei nematant galimybės, kad atsakovės situacija gali pasikeisti, nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimas iš atsakovės turtu labiausiai atitiktų vaikų interesus. Kitu atveju gali būti neišsaugotas būstas.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. A. (atsakovės motina) paaiškino, kad 2011 m. birželio mėnesį atsakovės tėvas nupirko butą su intencija, kad jis atiteks anūkams. Jame gyveno šalys su vaikais. Nesantaika tarp šalių, alkoholio vartojimas tęsiasi daug metų. Šalys viena kitai nuolat kviesdavo policiją, tuomet liudytoja atvykdavo pasiimti šalių nepilnamečių vaikų. 2018 m. lapkričio mėnesį liudytoja dvi savaites gyveno kartu su šalimis, siekiant išvengti jų konfliktų. Atsakovė du kartus gydyta, koduota nuo priklausomybės alkoholiui. Ieškovas taip pat buvo gydytas nuo priklausomybės alkoholiui. Dabar atsakovė alkoholį vartoja daugiau nei ieškovas. Vasarą vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai pasiūlė ieškovui išsikraustyti ir susirasti kitą gyvenamąją vietą, kadangi atsakovė namuose nuolat vartodavo alkoholį, neįsileisdavo. Kai gaudavo pašalpas, pensijas, vasarą, pastoviai ateidavo sugėrovai. Šiuo metu vaikai gyvena su ieškovu, būna pas močiutes. Ieškovas rūpinasi vaikais. Kai atsakovė nevartoja alkoholio, ji taip pat gražiai elgiasi su vaikais. Tačiau kai vartoja alkoholį, ji pykstasi ne tik su ieškovu, bet ir su vaikais, būna agresyvi, tuomet jos vienos su vaikais palikti negalima. Atsakovė yra baigusi kolegiją, nesuprantama, kodėl nedirba. Jei dirbtų ir nevartotų alkoholio, galėtų pasirūpinti vaikais.

Iš pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 12). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus Ą. T. (t. I, b. l. 13), (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. T. (t. I, b.l. 16). Šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, atsakovei asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 188-191), kuris santuokos nutraukimo metu nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šalių nuosavybės teise įregistruotų transporto priemonių, juridinių asmenų akcijų taip pat nėra (t. I, b. l. 14-15, 17, 18). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, viešųjų registrų duomenų nustatyta, kad šalys kreditorių neturi (t. I, b.l. 21-24, 26, 27, 29). Reikalavimų dėl tarpusavio išlaikymo nepareikšta.

Dėl santuokos nutraukimo.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis numato, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.27 straipsnį, sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-687/2015).

Ieškovas tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad šalių santuoka yra iširusi nuo 2018 m. kovo mėnesio. Atsakovės paaiškinimai dėl šalių santuokos iširimo momento buvo prieštaringi. Parengiamojo teismo posėdžio metu ji nurodė, kad bendro ūkio šalys neveda nuo 2018 m. birželio mėnesio, bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad santuoka iširusi nuo pat jos pradžios, tačiau šalys iki šiol veda bendrą ūkį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vadovaujasi ieškovo nurodytu santuokos iširimo momentu.

Atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo ieškovas iš esmės grindžia jos priklausomybe alkoholiui. Į bylą pateikti įrodymai, patvirtina atsakovės alkoholio vartojimo problemą. Atsakovė du kartus (paskutinį kartą nuo 2018-09-27 iki 2018-10-10) gydyta VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (t. I, b.l. 193), jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (t. I, b.l. 194-195). Dėl panašios situacijos buvo atvežta ir anksčiau, gultis į ligoninę atsisakė, toliau vartojo alkoholį. Alkotesteris rodė 1,71 promilės girtumą. Iš į bylą pateiktos epikrizės taip pat matyti, kad dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, abstinencijos būklės atsakovė buvo hospitalizuota ir 2016 metais. Įsisenėjusią atsakovės alkoholio vartojimo problemą patvirtino liudytoja apklausta jos motina D. A., ją pripažįsta ir pati atsakovė (t. I, 198-199), duomenys apie tai, kad atsakovė jau daugiau nei du metus vartoja alkoholį yra ir į bylą pateiktame 2018-09-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje (t. I, b.l. 152-163), atsakovei 2017-12-08 nustatytas 2,03 promilių girtumas, 2018-03-01 – 2,22 promilės girtumas (13.22 val.). 2018-05-02 atsakovei nustatytas 3,17 promilių girtumas (t. I, b.l. 68). Kad pas atsakovę ateina svetimi žmonės, ji vartoja alkoholį, pasakojo mažametis šalių sūnus A. (t. I, b.l. 75). Į bylą pateiktas 2018-07-03 Daugiabučių namų savininkų bendrijos pareiškimas Vilniaus m. 5 policijos komisariatui, kuriame nurodoma, kad į bendriją kreipėsi (duomenys neskelbtini) namo 160-174 butų laiptinės gyventojai dėl netinkamo atsakovės elgesio pavertus butą lindyne, kurioje nakvoja asocialūs asmenys, kurie bute girtuokliauja triukšmauja, mušasi (t. I, b.l. 116). Nors pastarosios aplinkybės atsirado jau po ieškovo nurodyto šalių santuokos iširimo momento, bylos duomenų visuma, šalių ir liudytojos paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė dar iki santuokos iširimo pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį, nėra motyvuota dirbti, tinkamai neįgyvendina pareigos visapusiškai rūpintis šalių nepilnamečiais šalių vaikais. Į bylą taip pat pateikti duomenys apie tai, kad atsakovė 2017-12-15 smurtavo ieškovo atžvilgiu (t. I, b.l. 146-151), kas taip pat patvirtina jos kaltę dėl santuokos iširimo. Teismas kaip atsakovės kaltę patvirtinančių įrodymų nevertina 2019-01-31 pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (t. II, b.l. 182) ir 2019-03-01 nutarimo pripažinti jį nukentėjusiuoju (t. II, b.l. 196), kadangi jie susiję su įvykiais po šalių santuokos iširimo, tuo tarpu remiantis teismų praktika, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo, o aplinkybės, kurios atsirado jau santuokai faktiškai iširus, teisinės reikšmės neturi (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2121-467/2015).

Iš visų nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad ieškovas įrodė atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo. Tačiau į bylą pateikti duomenys, šalių paaiškinimai taip pat patvirtina ir ieškovo kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad alkoholį pradėjo vartoti dėl ieškovo kaltės, dėl jo naudoto fizinio ir psichologinio smurto atsakovės atžvilgiu. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino naudojęs fizinį smurtą atsakovės atžvilgiu, paaiškino, kad buvo išprovokuotas atsakovės alkoholio vartojimo, jos netinkamo elgesio, tačiau tai nebuvo santuokos iširimo priežastimi. Tačiau į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad 2018-09-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2017-12-05, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, rankomis sudavė atsakovei penkis smūgius į galvą ir dubenį, taip sukėlė jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, be to, laikotarpiu nuo 2018-02-28 iki 2018-03-01 sudavė atsakovei 38 smūgius rankomis ir kojomis į galvą ir kūną, padarydamas sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje. Iš nuosprendžio taip pat nustatyta, kad 2018-12-08 ieškovui nustatytas 1,89 promilės girtumas.

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovas ieškiniu prašė palikti atsakovei santuokinę pavardę. Atsakovė reikalavimų dėl ikisantuokinės pavardės grąžinimo po santuokos nutraukimo nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, šalių pavardės nekeičiamos, nutraukus santuoką paliekant santuokines pavardes.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, dėl aukščiau nurodyto ieškovo fizinio smurto atsakovės atžvilgiu, jam buvo taikytos kardomosios apsaugos priemonės – gyventi skyrium, nesiartinti prie atsakovės (t. I, b.l. 62-66, 69-73), dėl ko jis gyveno atskirai nuo atsakovės ir vaikų. 2018-05-12 vaikai rasti namuose su neblaivia atsakove (3,17 promilių girtumas), ieškovui dėl smurto artimoje aplinkoje taikytos kardomosios priemonės, todėl nustatytas emocinės socialinės grėsmės pavojus vaikai paimti iš šeimos (t. I, b.l. 70-71). 2018-05-21 ieškovas pateikė prašymą leisti vaikams gyventi su juo (t. I, b.l. 74). 2018-05-21 susitikimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje metu nustatyta, kad nuo vaikų paėmimo dienos atsakovė dėl jų nesiteiravo, prašymo juos susigrąžinti nepateikė, į pokalbį dėl vaikų grąžinimo neatvyko, todėl nutarta grąžinti vaikus ieškovui (t. I, b.l. 75). Ieškovas įsipareigojo kreiptis į specialistus konsultacijos dėl priklausomybės alkoholiui, sudaryti vaikams tinkamas buitines gyvenimo sąlygas, užtikrinti saugią aplinką, užtikrinti kad vaikai lankytų ugdymo įstaigą, bendradarbiauti su pedagogais, rūpintis vaikų popamokine veikla, kartu su vaikais lankyti psichologo konsultacijas, lankyti tėvystės įgūdžių lavinimo grupinius užsiėmimus, kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, motinos valdžios apribojimo (t. I, b.l. 76-77).

2018-05-28 lankantis ieškovo šeimoje nustatyta, kad vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos (t. I, b.l. 78-79). Remiantis šalių paaiškinimais, į bylą pateikto 2018-12-12 buities tyrimo akto (t. II, b.l. 75-76) duomenimis, šiuo metu šalys ir jų nepilnamečiai vaikai gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas vykdo prisiimtus įsipareigojimus, veda vaikus pas psichologą, rūpinasi jų mokslais, sveikata. Iš į bylą pateiktų vaikų charakteristikų nustatyta, kad su vaikų mokytojais bendradarbiauja ieškovas, kuris domisi vaikų pasiekimais, vaikai tvarkingai apsirengę, aprūpinti reikalingomis priemonėmis, lanko pamokas, į jas atvyksta laiku, dalinasi įspūdžiais apie tai ką veikė su tėčiu (t. II, b.l. 183-184). Duomenų apie tai, kad ieškovas netinkamai naudoja tėvo valdžia vaikų atžvilgiu, byloje nėra. 2018-12-21 VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ pagalbos plane (t. II, b.l. 153-163) nurodoma, kad vaikų ryšys su ieškovu yra stiprus, ieškovas siekia spręsti kylančius sunkumus, geba prašyti pagalbos ir ją priimti. Ieškovas pripažino, kad kartais vartoja alkoholį, tačiau išvadą teikiančios institucijos atstovės teigimu, nepaisant to, vaikus prižiūri.

2018-06-28 buities tyrimo akte (t. I, b.l. 59-60) užfiksuota vaikų nuomonė. Nepilnametis Ą. T. 2018-06-28 vaiko teisių specialistei nurodė, kad su mama bendravo seniai, nori gyventi su tėčiu, nes, skirtingai nei mama, jis viskuo rūpinasi. Ą. nurodė, kad atsakovė jį skriaudė, vartoja alkoholį, atsiveda į namus svetimus vyrus, pardavė jo planšetinį kompiuterį, brolio dviratį. A. taip pat sakė, kad nori gyventi su tėčiu, nes jis nuperka ledų, veža į mokyklą, padovanojo dviratį, su juo leidžia laisvalaikį. Mamos nemyli, nes jį skriaudė. 2018-12-07 vaikų nuomonė išklausyta pakartotinai (t. II, b.l. 78). Nustatyta, kad ji nėra pasikeitusi: Ą. nurodė, kad iki grįžimo gyventi pas mamą su ja bendravo retai, jų aplankyti mama atvykdavo neblaivi. Ą. nenori bendrauti su apsvaigusia mama. Grįžus gyventi į mamos butą, ji nelabai jais domisi, jų mokslais nesirūpina. Su tėčiu sutaria gerai, jis rūpinasi mokyklos reikalais. A. nurodė, kad norėtų gyventi tik su tėčiu, nes su juo gerai sutaria.

Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovas nuteikė prieš ją vaikus, neleidžia su jais bendrauti, rūpintis jų mokslais ir sveikata. Tačiau tokių aplinkybių įrodymų atsakovė į bylą nepateikė. Ji neprašė apklausti vaikų teisme ar skirti psichologinę ekspertizę siekiant išsiaiškinti ar vaikų išsakytas noras nėra įtakotas ieškovo. Atsakovės paaiškinimai apie tai, kad ieškovas riboja jos galimybes domėtis vaikų mokslais ar sveikata yra mažai tikėtinos. Bylos duomenimis atsakovė, skirtingai nei ieškovas nedirba (t. I, b.l. 35-37, 178-180), todėl ieškovas objektyviai neturi galimybės kontroliuoti atsakovės veiksmus, o atsakovė turi visas galimybes domėtis tiek vaikų mokslais jų mokyklose, tik sveikata jų gydymo įstaigoje. Tačiau duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kreipusis į šias institucijas, į bylą nepateikta. Pažymėtina, kad ieškovui, kaip teigia atsakovė, pakeitus elektroninio dienyno slaptažodžius (t. II, b.l. 75-76), atsakovė, siekdama domėtis vaikų mokslais, turėjo pasidomėti galimybe gauti atskirą prisijungimą prie elektroninio dienyno. Bylos duomenimis, atsakovė nebendradarbiauja su vaiko teisių specialistais, neatvyksta į organizuojamus pokalbius (t. I, b.l. 59-60; t. II, b.l. 153-163). VšĮ „SOS vaikų kaimas“ 2018-12-21 pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė negali patenkinti vaikų poreikių, rūpintis jų auklėjimu ir ugdymu, tinkamai vykdyti savo pareigų, siūlomos pagalbos atsisako arba neigia, kad jos reikia, nusiteikusi priešiškai.

Išvadą teikiančios institucijos atstovė nurodė, kad vaikų interesus labiau atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu. Iš atsakovės vaikai buvo paimti, duomenų, kad jos situacija gerėja, nėra. Liudytoja apklausta atsakovė motina D. A. nurodė, jog būdama neblaivi atsakovė yra labai agresyvi ir tokiu atveju vaikų su ja palikti negalima. Teismas daro išvadą, kad, esant byloje surinktiems duomenims, atsakovės aplinka vaikams gali būti nesaugi.