- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-13
- Bylos Nr.
- e2S-3080-590/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17263-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Ieškovas
- R. T.
- Atsakovas
- I. T.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vidas Stankevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovui I. T. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, bei kitų, su santuokos nutraukimu, susijusių klausimų išsprendimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas prašė: nutraukti šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; iki vaikų pilnametystės nustatyti ieškovui uzufruktą naudotis butu, priklausančiu atsakovei; priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikams, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur per mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki vaikų pilnametystės. Ieškinį grindė žemiau nurodytais motyvais ir argumentais. Nurodė, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus Ą. T., ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. T. Šalių santuoka iširusi, sutuoktiniai neveda bendro ūkio. Atsakovė paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuriame šeima gyveno nuo 2011 m. Po tėvo mirties sutuoktinė alkoholį pradėjo nesaikingai vartoti alkoholį. Prasidėjo konfliktai šeimoje, sutuoktinė ėmė vis blogiau rūpintis vaikais, buvo atleista iš darboviečių.
2. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė taikyti laikinąja apsaugos priemonę – nustatyti ieškovui laikiną uzufruktą naudotis Butu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog atsakovė nesaikingai vartoja alkoholį, neprižiūri vaikų, neturi pajamų, nuo (duomenys neskelbtini) gydoma stacionariai (duomenys neskelbtini) dėl galimai alkoholio sukeltų psichinės sveikatos sutrikimų. Ieškovas su dviem nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute, atsakovė vaikams išlaikymo neteikia.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Apylinkės teismas nustatė, kad atsakovei priklausantis Butas, kuriam ieškovas prašo taikyti uzufruktą, neatitinka vaikų poreikių, yra netinkamas vaikams gyventi, ugdytis ir ilsėtis, nepalaikoma pakankama tvarka, nepakankamai baldų tinkamai bei saugiai gyvenimo aplinkai sukurti ir jų ugdymo procesui palaikyti. Tarp šalių nuolat kyla konfliktai, naudojamas fizinis smurtas, taip pat ir vaikų akivaizdoje. Vaiko teisių apsaugos tarnybai šalių šeima žinoma dėl tarpusavio konfliktų, smurto artimoje aplinkoje. Kadangi atsakovės gyvenamoji vieta yra bute, kuriam ieškovas prašo nustatyti laikiną uzufruktą, šalis sieja konfliktiški santykiai, galimi smurto artimoje aplinkoje vaikų akivaizdoje atvejai, sprendė, kad nustačius uzufruktą būtų neužtikrintas vienas svarbiausių vaikų poreikių – nepilnamečių vaikų teisės bei teisėti interesai gyventi saugioje, jų poreikius atitinkančioje aplinkoje. Ieškovas su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojamame bute. Nuomojamas būstas atitinka vaikų poreikius, jame vaikams užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Iki šiol ieškovas tinkamai užtikrino vaikų teisę į saugią gyvenamąją aplinką, teisę į būstą jį nuomodamasis, vadinasi turi tokias galimybes. Ieškovo mėnesinės pajamos sudaro apie 900 Eur po mokesčių. Nors nuomojantis butą nukenčia vaikų poreikių tenkinimas, tačiau prie vaikų poreikių tenkinimo privalo prisidėti ir atsakovė, bet nebūtinai uzufruktu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
4. Ieškovas atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį. Nurodė, kad nuosavybės neliečiamumo principas neabsoliutus, todėl asmens nuosavybė įstatyme nustatytais pagrindais gali būti ribojama, pavyzdžiui, vaikų teisių ir interesų apsaugai paliekant nepilnamečiam vaikui teisę naudotis gyvenamąja patalpa uzufrukto teise. Ieškovas pateikė įrodymus apie tai, jog atsakovė turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Nepilnamečių vaikų bei ieškovo gyvenamoji vieta taip pat deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Specialaus teismo sprendimo dėl daikto pripažinimo šeimos turtu nereikia. Butas pripažintinas šeimos turtu, todėl turi būti naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas gyvendamas su vaikais Bute turės galimybę apsaugoti būstą nuo niokojimo. Ieškovas, nustačius uzufruktą, turės teisėtą galimybę drausti atsakovei ir jos svečiams kelti triukšmą bute. Atsakovė priteisto laikino išlaikymo nemoka, nes neturi pajamų, todėl įsiskolinimas tik auga.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovo atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas, prisidengdamas vaikų interesais, savanaudiškoms poreikiams tekinti turi tikslą užvaldyti Butą. Gyvenant kartu, vaikai bus nuolat įtraukti į konfliktus, o ieškovas konfliktuos bei šantažuos tiek vaikus, tiek sergančią atsakovę. Įstatymus pažeidžiantis asmuo negali turėti iš to naudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
7. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis, kuria apylinkės teismas atsisakė nustatyti laikiną, iki įsiteisės teismo sprendimas byloje, uzufruktą į Butą.
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Kadangi byla kilusi iš šeimos teisinių santykių bylų kategorijos, todėl be CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–13 punktuose numatytų laikinųjų apsaugos priemonių gali būti taikytinos ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 1–8 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemones. Nei CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, nei CPK 145 straipsnio 1 dalyje laikino uzufrukto į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą nustatymas tiesiogiai nėra įvardintas.
10. CK 4.141 straipsnio 1 dalis numato, kad uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad uzufruktas gali būti nustatomas teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai. Uzufrukto nustatymą teismo sprendimu šeimos bylose numato CK 3.71 straipsnis. CK 3.71 straipsnio 1 dalis nurodo, kad jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Iš esmės ta pati taisyklė atkartojama ir CK 3.86 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 3.65 straipsnio 1 dalį, laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki bus priimtas sprendimas. Teismo vertinimu, laikinas uzufruktas šeimos bylose gali būti nustatomas vadovaujantis sistemiškai taikant 3.65 straipsnio 1 dalies, 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punkto, CK 3.71 straipsnio 1 dalies ir CPK 145 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas, t. y. nustatant laikinus apribojimus (uzufruktą) kito sutuoktinio turtui iki bus priimtas sprendimas santuokos nutraukimo byloje. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą nustatyti uzufruktą sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai. Spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas (vaikai), neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010). Taip pat būtina vertinti, ar iš esmės pablogėtų vaiko gyvenimo sąlygos, jeigu laikinas uzufruktas nebūtų nustatytas.
11. Bylos duomenimis, ieškovas kartu su nepilnamečiais vaikais 2018-11-16 išsikėlė iš nuomojamo būsto ir įsikėlė atgal į atsakovei nuosavybės teise priklausantį Butą (El. b. t. 2, b. l. 21). Ieškovas nurodė, jog sudarė tinkamas sąlygas nepilnamečiams vaikams gyventi Bute. Tokia aplinkybė reiškia, jog nepilnamečiai vaikai grįžo į savo įprastą gyvenamąją vietą. Ieškovas teismui nepateikė duomenų apie tai, kad atsakovė sudaro netinkamas sąlygas vaikams gyventi Bute. Nėra duomenų apie tai, kad atsakovė ketintų iškeldinti ieškovą ir nepilnamečius vaikus iš Buto. Priešingai, ieškovo nurodyta aplinkybė, jog įsikėlus į Butą buvo sudarytos tinkamos sąlygos nepilnamečiams vaikams rodo, jog realios grėsmės vaikų teisei į būstą nėra. Vien konfliktiški santykiai tarp šalių (ieškovo ir atsakovės), taip pat galimai nevisiškai tinkamas atsakovės gyvenimo būdas savaime nėra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – laikiną uzufruktą. Objektyvių duomenų, išskyrus tai, kad šalių santykiai konfliktiški ir atsakovė galimai gali imtis kokių nors veiksmų, prieštaraudama ieškovo buvimui Bute, ieškovas nepateikė, tokių nenustatė ir teismas. Ieškovas teismui nepateikė duomenų ir apie tai, jog vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų, jeigu laikinas uzufruktas nebūtų nustatytas. Kol vyksta šalių ginčas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-12 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl Buto nuosavybės teisės perleidimo draudimo (El. b. t. 1, b. l. 121–123), taigi atsakovės galimybės daryti teisinį poveikį Butui apribotos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-11-23 nutartimi nustatė, kad Butui taikomas šeimos turto teisinis režimas (El. b. t. 2, b. l. 28–30). Aptariama nutartis nebuvo apskųsta, todėl laikytina, kad įsiteisėjo. Šeimos turto teisiniam režimui CK numato papildomus saugiklius, t. y. CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sutuoktinis, kuris yra nekilnojamojo daikto, priskirto šeimos turtui, savininkas, gali perleisti nuosavybės teisę į jį, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą, o jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Tokia aplinkybė reiškia, kad teisinių grėsmių nepilnamečiams, kurie gyvena atsakovei nuosavybės teise priklausančiame Bute, aptariamu atveju nėra, kadangi Buto, kuriam taikomas šeimos turto teisinis režimas, teisinio statuso keitimo (perleidimui, išnuomojimui ar kitokiam suvaržymui) numatyta papildomų saugiklių. Tuo atveju, jeigu nepilnamečiams vaikams, gyvenantiems Bute, iškiltų faktinių kliūčių dėl atsakovės netinkamo elgesio įgyvendinti teisę į saugią gyvenamąją aplinką, įstatymas numato kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas prašė apylinkės teismo įpareigoti atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis Butu, tačiau apylinkės teismas 2018-11-23 nutartimi tokį prašymą atmetė nenustatęs realios grėsmės nepilnamečių vaikų teisėms į būstą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog objektyvių duomenų, kurie pagrįstų uzufrukto nustatymo poreikį, ieškovas nepateikė, tokių nenustatė ir teismas. Visuma nustatytų aplinkybių leidžia daryti išvadą, jog laikino uzufrukto nustatymas būtų perteklinė laikinoji apsaugos priemonė, kuri realios naudos vaikų teisei į saugią gyvenamąją aplinką šioje bylos stadijoje nesukurtų. Nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą, kuriam taikomas šeimos turto teisinis režimas, papildomai užtikrinama įstatymu, todėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų aktualus tik esant išimtinėms faktinėms aplinkybėms, kurios šioje byloje nenustatytos.
12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Esant nurodytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines teisės normas ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė teisingai, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337–338 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį nepakeistą.