Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2023 m. vasario 10 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 1,5 mėn. sumokėti 1000 Eur sumą. 2023 m. gegužės 1 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 1,5 mėn. sumokėti 1500 Eur sumą. 2023 m. gegužės 16 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 1,5 mėn. sumokėti 800 Eur sumą. 2023 m. gegužės 25 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 7 mėn. sumokėti 2300 Eur sumą. 2023 m. gegužės 26 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 7 mėn. sumokėti 2300 Eur sumą. 2023 m. birželio 3 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 3 mėn. sumokėti 1400 Eur sumą. 2023 m. birželio 4 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 3 mėn. sumokėti 1400 Eur sumą. 2023 m. birželio 14 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 1 mėn. sumokėti 1100 Eur sumą. 2023 m. rugpjūčio 24 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 3 mėn. sumokėti 2400 Eur sumą. 2023 m. rugsėjo 10 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 3 mėn. sumokėti 2450 Eur sumą. 2023 m. rugsėjo 30 d. atsakovas (vekselio davėjas) pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo ieškovui (vekselio gavėjui) po 3 mėn. sumokėti 2350 Eur sumą.

10. Iš ieškovo pateikto „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ieškovas 2023 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymu pervedė į L. M. banko sąskaitą 1000 Eur, mokėjimo paskirtis: „siunčiu šią sumą kaip skolą asmeniui V. T. a. k. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur įsipareigoja grąžinti po mėnesio)“; 2023 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu pervedė į I. L. banko sąskaitą 900 Eur, mokėjimo paskirtis: „skola asmeniui V. T. a. k. (duomenys neskelbtini), (900 Eur įsipareigoja grąžinti po mėnesio) skirta advokato paslaugoms apmokėti“; 2023 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu pervedė į E. P. banko sąskaitą 500 Eur, mokėjimo paskirtis: „paskolinu V. T. a. k. (duomenys neskelbtini) kasdienėms išlaidoms“; 2023 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 2300 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2023 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 2300 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2023 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1400 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2023 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1400 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2023 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1100 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2024 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu pervedė į A. L. banko sąskaitą 1500 Eur, mokėjimo paskirtis: „V. T. prašymu pavedimas (skola)“; 2024 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu pervedė į I. L. banko sąskaitą 180 Eur, mokėjimo paskirtis: „skola asmeniui V. T. a. k. (duomenys neskelbtini) (susimokėti už notaro paslaugas)“; 2024 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu pervedė į D. J. banko sąskaitą 250 Eur, mokėjimo paskirtis: „V. T. prašymu pinigai mašinos detalę nusipirkti“.

Dėl skolos priteisimo

13. Vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius, suteikiantis teisę gauti jame nurodytą pinigų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). CK 1.105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui. Iš esmės tokia vekselio sąvoka yra įtvirtinta ir ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje.

14. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima vekselio, kaip vertybinio popieriaus, savybė – vekselyje įtvirtintos mokėjimo prievolės ir iš jos atsiradusios reikalavimo teisės abstraktus pobūdis. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 21 punktas).

15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-378/2021, 19 punktas).

18. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Civilinis procesas, be kita ko, grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu, kurio esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai).

19. Būtina įvertinti tai, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje nepareiškė savarankiškų reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodomas aplinkybes apie ieškovo psichologinį smurtą, grasinimus ir kt. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie ieškovo susitikimą su atsakovo mama I. L. nesusijusios su vekselių pasirašymu, nes paskutinis vekselis pasirašytas 2023 m. rugsėjo 30 d., tuo tarpu pats atsakovas nurodo, kad ieškovas bendravo su atsakovo mama dėl atsakovo skolų 2024 m. spalio 20 d., t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po vekselių pasirašymo. Atsakovo nurodomos aplinkybės, susijusios su atsakovo senelių palikimu, t. y. ieškovo reikalavimo įkeisti ar perduoti ieškovui atsakovo galimai paveldimą nekilnojamąjį turtą, teismas taip pat neturi pagrindo vertinti kaip psichologinio smurto ar prievartos, nes atsakovas skolinosi iš ieškovo pinigines lėšas, pasirašinėjo vekselius, taigi ieškovas turėjo atsakovo atžvilgiu tam tikro dydžio reikalavimo teisę, t. y. buvo atsakovo kreditorius, ir siekė, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitytų arba pateiktų ieškovui tam tikrą prievolių užtikrinimo būdą (pvz. nekilnojamojo turto įkeitimas). Kitų aplinkybių, kaip iki atsakovo vekselių pasirašymo atsakovo atžvilgiu ieškovas naudojo psichologinį smurtą, grasinimus ir kt., atsakovas nenurodė, tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas vekselius pasirašė po to, kai ieškovas mokėjimo nurodymais jau buvo pervedęs atsakovui ar jo nurodytiems asmenims pinigines lėšas, taigi atsakovas vekselius pasirašė kaip pinigų iš ieškovo gavimo patvirtinimą.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovui teismo ne kartą byloje buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė vesti bylą per atstovą, įrodinėjimo pareiga ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui jo prašymu, siekiant susirasti atstovą – kvalifikuotą teisininką, kuris atstovautų atsakovą byloje, buvo pratęstas terminas atsiliepimui pateikti nuo 2024 m. gruodžio 27 d. iki 2025 m. sausio 20 d., vėliau iki 2025 m. sausio 23 d. Byloje 2025 m. kovo 5 d. 14.00 val. buvo paskirtas parengiamasis teismo posėdis, kurio metu teismas pasiūlė atsakovui pasirūpinti tinkamu atstovavimu, išaiškino atsakovo teises, atsakovo įrodinėjimo pareigą, teismo vaidmenį nagrinėjamoje ginčo teisenos byloje, nustatė terminą atsakovui iki 2025 m. kovo 24 d. pateikti teismui duomenis apie pasirinktą atstovą, paskyrė kitą parengiamąjį teismo posėdį 2025 m. balandžio 1 d. 14.00 val. Atsakovas teismo nustatytu terminu duomenų apie pasirinktą atstovą nepateikė. Atsakovas 2025 m. balandžio 1 d. 14.00 val. paskirto parengiamojo teismo posėdžio metu teismui paaiškino, kad konsultavosi su keliais advokatais, tačiau atstovavimo sutarties su jokiu advokatu nesudarė, nes per brangiai kainuoja advokato paslaugos, pageidauja bylą vesti pats. Teismas nutarė visus ieškinio priedus išsiųsti atsakovui, pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės, teismo posėdį skiriant kitai datai 2025 m. birželio 4 d. 10.00 val., pakartotinai atsakovui pasiūlė konsultuotis su teisininkais dėl tinkamo atstovavimo procese, pakartotinai išaiškino atsakovo teises, atsakovo įrodinėjimo pareigą, atsakovo teisę reikšti priešieškinį, teismo vaidmenį nagrinėjamoje ginčo teisenos byloje, nustatė šalims terminą iki 2025 m. balandžio 30 d. teikti papildomus prašymus ir įrodymus. Nustatytu terminu atsakovas jokių papildomų prašymų ir įrodymų teismui nepateikė, 2025 m. birželio 4 d. teismo posėdyje pakartotinai patvirtino, kad bylą ketina vesti pats, ne per atstovą.

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog ieškovo pateikti vekseliai buvo pasirašyti nesant atsakovo valios, ieškovui naudojant psichologinę prievartą ar grasinimus (CPK 178 straipsnis).

22. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vekselyje įtvirtinta reikalavimo teisė yra įgyvendinama ne ginčo tvarka – vekselio turėtojui kreipusis į notarą, notarui išduodant vykdomąjį įrašą (ĮPVĮ 81 straipsnio 2 dalis). Notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 587 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019, 32 punktas).

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad nurodyti vekseliai nebuvo pateikti per įstatymo nustatytą terminą apmokėjimui, taigi nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovo pateikti paprastieji neprotestuotini vekseliai laikytini rašytiniais įrodymais apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius.

25. Kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018).

26. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal šio straipsnio 2 dalį, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskolos sutartis yra realinis sandoris, t. y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022 17 punktą; 2024 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024 22 punktą). Įvertinus šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių nagrinėjamu atveju susiklostė teisiniai paskolos santykiai.

27. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalies redakciją, galiojusią vekselių išdavimo metu, fizinių asmenų paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui. Taigi, prezumpcijos, kad paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2022 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-378/2022, 19 punktas).

28. Iš ieškovo pateikto „Swedbank“, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ieškovas 2023 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymu pervedė į L. M. banko sąskaitą 1000 Eur, mokėjimo paskirtis: „siunčiu šią sumą kaip skolą asmeniui V. T. a. k. (duomenys neskelbtini) (1000 Eur įsipareigoja grąžinti po mėnesio)“; 2023 m. balandžio 5 d. mokėjimo nurodymu pervedė į I. L. banko sąskaitą 900 Eur, mokėjimo paskirtis: „skola asmeniui V. T. a. k. (duomenys neskelbtini) (900 Eur įsipareigoja grąžinti po mėnesio) skirta advokato paslaugoms apmokėti“; 2023 m. gegužės 16 d. mokėjimo nurodymu pervedė į E. P. banko sąskaitą 500 Eur, mokėjimo paskirtis: „paskolinu V. T. a. k. (duomenys neskelbtini) kasdienėms išlaidoms“; 2023 m. gegužės 25 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 2300 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2023 m. gegužės 26 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 2300 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2023 m. birželio 3 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1400 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2023 m. birželio 4 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1400 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“; 2023 m. birželio 14 d. mokėjimo nurodymu pervedė į atsakovo banko sąskaitą 1100 Eur, mokėjimo paskirtis: „loan up to 2023 m. gruodžio 30 d.“. Atitinkamai 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. gegužės 1 d., 2023 m. gegužės 16 d., 2023 m. gegužės 25 d., 2023 m. gegužės 26 d., 2023 m. birželio 3 d., 2023 m. birželio 4 d., 2023 m. birželio 14 d., 2023 m. rugpjūčio 24 d., 2023 m. rugsėjo 10 d., 2023 m. rugsėjo 30 d. atsakovas pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo ieškovui vekseliuose nurodytais terminais grąžinti vekseliuose nurodytas sumas.

30. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę tam tikri santykiai, kurie tęsėsi pakankamai ilgą laiką, t. y. daugiau nei pusę metų, kuomet ieškovas pervesdavo atsakovui ar atsakovo nurodytiems asmenims pinigines lėšas, mokėjimo paskirtyje detaliai nurodydamas, kokiam asmeniui ir tikslui atliekamas mokėjimo nurodymas. Šalys bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad tarp jų buvo susiklostę draugiški, pasitikėjimu grįsti santykiai. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė įvairias aplinkybes, kokiu tikslu minėti mokėjimo nurodymai buvo vykdomi, tačiau pastebėtina, kad aplinkybės, kur atsakovas panaudojo ieškovo pervestas pinigines lėšas, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus – atsakovo pasirašytus vekselius, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Nors ieškovo pateiktuose vekseliuose tiesiogiai nėra nurodytas pinigų perdavimo atsakovui faktas, atsižvelgiant į tai, kad vekselius užpildė savo ranka ir pasirašė atsakovas, turėdamas galimybę savo nuožiūra įrašyti tekstą, įvertinus tarp šalių per ilgą laiko tarpą susiklosčiusius santykius, jų pobūdį ir sistemiškumą, t. y. kad ieškovas skolino atsakovui pinigines lėšas, kad vekselius atsakovas pasirašė po to, kai ieškovas mokėjimo nurodymais jau buvo pervedęs atsakovui ar jo nurodytiems asmenims pinigines lėšas, taigi atsakovas vekselius pasirašė kaip pinigų iš ieškovo gavimo patvirtinimą, darytina išvada, jog ieškovas pagal visus byloje pateiktus vekselius atsakovui paskolino, t. y. perdavė, vekseliuose nurodytas piniginių lėšų sumas.

31. Pažymėtina, kad iš byloje pateikto ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas 2024 m. vasario 13 d. mokėjimo nurodymu pervedė į A. L. banko sąskaitą 1500 Eur, mokėjimo paskirtis: „V. T. prašymu pavedimas (skola)“; 2024 m. vasario 27 d. mokėjimo nurodymu pervedė į I. L. banko sąskaitą 180 Eur, mokėjimo paskirtis: „skola asmeniui V. T. a. k. (duomenys neskelbtini) (susimokėti už notaro paslaugas)“; 2024 m. balandžio 6 d. mokėjimo nurodymu pervedė į D. J. banko sąskaitą 250 Eur, mokėjimo paskirtis: „V. T. prašymu pinigai mašinos detalę nusipirkti“, tačiau ieškiniu reikalavimų dėl šių sumų priteisimo nereiškė, todėl teismas dėl jų pagrįstumo nepasisako.

32. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Atkreiptinas dėmesys į įstatymo nustatytą prezumpciją – pagal CK 6.65 straipsnį, skolos dokumento ar pakvitavimo buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta, todėl kreditorius, norėdamas šią prezumpciją nuginčyti, turėtų įrodyti, kad yra priešingai. Tuo atveju, kai skolininkas nepateikia skolos dokumento ar pakvitavimo, skolininkui tenka pareiga įrodyti pinigų grąžinimą (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo pasirašyti vekseliai yra pas ieškovą, be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš ieškovui nėra grąžinęs prašomų priteisti sumų. Taigi bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovo prašomų priteisti atsakovui paskolintų piniginių lėšų, atsakovas ieškovui nėra grąžinęs.

33. Teismas pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimo byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimo byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

34. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 19000 Eur skolos pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl palūkanų (kompensuojamųjų) priteisimo.

35. Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šios palūkanos kompensuoja kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo (kompensuojamosios palūkanos). Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą. Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių.

36. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįvykdė savo piniginės prievolės ieškovui, piniginės prievolės įvykdymo terminas yra praleistas, todėl iš atsakovo ieškovui priteistinos ieškovo paskaičiuotos 870 Eur kompensuojamosios palūkanos už 11 mėnesių laikotarpį (nuo 2023 m. gruodžio 31 d. iki 2024 m. lapkričio 30 d.) (19000 Eur x 5 proc./12 mėn. x 11 mėn.) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

38. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

39. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas bei formuojamą teismų praktiką, pripažįsta, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, ieškovui iš atsakovo priteistina 19000 Eur skola, 870 Eur kompensuojamųjų palūkanų ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 447 Eur žyminis mokestis už ieškinio pateikimą ir 1815 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 2262 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

42. Ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis neviršija rekomenduojamo priteisti užmokesčio už advokato teisines paslaugas maksimalaus dydžio (Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (įsakymo 2015 m. kovo 19 d. redakcija). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 447 Eur žyminis mokestis, 1815 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš viso 2262 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. T. 19000 Eur (devyniolika eurų) skolą, 870 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų) palūkanų, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 19870 Eur (devyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2262 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui A. J..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.