- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-24
- Bylos Nr.
- e2A-1506-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11009-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- S. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos teisininkų draugijai
- Kategorijos
- 2.6.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) S.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos advokatūrai, trečiajam asmeniui Lietuvos teisininkų draugijai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais suėmimais, nežmonišku elgesiu ir veiksmingų teisinės gynybos priemonių nesuteikimu, priteisimo, dėl aktų panaikinimo, įpareigojimo ginti viešąjį interesą į valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovas S. G. ieškiniu prašė:
1.1. Panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalį ta apimtimi, kuria atsisakyta ginti viešąjį interesą į valstybės konstitucinės santvarkos neliečiamumo pažeidimus dėl Lietuvos teisininkų draugijos poveikio visoms valdžios institucijoms, ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą taikyti Konstitucijos 3 str. 2 d. ir įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse numatytas viešojo intereso į valstybės konstitucinės santvarkos neliečiamumo pažeidimus dėl Lietuvos teisininkų draugijos poveikio visoms valdžios institucijoms gynimo priemones.
1.2. Panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalį ta apimtimi, kuria nustatytos aplinkybės, kad skundą dėl advokatės L.L. veiksmų ieškovas pateikė 2015-03-18, advokatė L.L., teikdama valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, nepažeidė advokato etikos ir veiklos reikalavimų, 2015-03-02 skunde Tarnybai nurodytos faktinės aplinkybės yra įrodymais nepagrįsta subjektyvi nuomonė. Jeigu teismas nuspręstų nepanaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalies, priteisti iš Lietuvos Advokatūros 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui už vengimą ir vilkinimą vykdyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą.
Šalies argumentai
1.3. Priteisti iš atsakovų - Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos - ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą sekančiai:
1.3.1. iš atsakovų Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priteisti solidariai atlyginti 7/8 dalis turtinės 869 Eur žalos ir 7/8 dalis neturtinės 34 000 Eur žalos, kuri padaryta dėl neteisėtų valstybinės valdžios institucijų darbuotojų veiksmų, aprašytų ieškinio 57 paragrafo 1 dalyje, 56 paragrafo 1 ir 2 dalyse, 39 ir 38 paragrafuose, 1 paragrafo 1-2, 4 ir 8 aplinkybėse, preliminariai nustatant priteisiamas žalos kompensavimo dalis už konkrečius veiksmus:
1.3.1.1. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros - 1/4 dalį nurodyto turtinės ir neturtinės žalų dydžio už Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorės I.K.D. neteisėtus veiksmus:
1.3.1.1.1. ieškovo neteisėto suėmimo ir įkalinimo laikotarpiu nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 organizavimą: - suklastojimą aplinkybių apie žinomai nebūtus ieškovo nusižengimus (ieškovo tariamą neatvykimą į 2014-03-03 tariamai vykusį teismo posėdį, ieškovo tariamą slapstymąsi nuo teismo gydantis po 2014-03-06 atliktos operacijos) ir minėtų aplinkybių panaudojimą 2014-03-10, 2014-03-14, 2014-03-17 ir 2014-03-24 teismo posėdžiuose su tikslu, kad teismas ieškovui skirtų neteisėtą atvesdinimą, paiešką, baudą, suėmimą ir įkalinimą;
1.3.1.1.2. organizavimą ir vykdymą nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų: 1) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) nesirūpinimą jo teisėmis į tinkamas laikino sulaikymo sąlygas ir neprieštaravimą teisėjo veiksmams vilkinti 2014-03-24 teismo posėdžio pradžią ir nepagrįstai ilgai ieškovą laikyti sveikatai kenksmingomis sąlygomis Vilniaus rajono apylinkės teismo laikino sulaikymo patalpoje (bokse), nesuteikiant jam būtinos medicinos pagalbos, tuo sukeliant alpimo būseną (hipertenzinį priepuolį), atliktus 2014-03-24 nuo 13.25 val. iki 14.25 val.; 2) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, nesuteikimą jam dėl alpimo būsenos būtinos medicinos pagalbos užrakintoje Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpoje, vykdymą kankinimo - ieškovo apklausos, jam esant nesąmoningoje (alpimo) būsenoje, užrakintoje patalpoje ir nedarant privalomo garso įrašo, neprieštaravimą tokius veiksmus organizavusio teisėjo T.V. veiksmams, atliktus 2014-03-24 nuo 14.25 val. iki 14.40 val.;
1.3.1.1.3.vykdymą ir prisidėjimą prie teisėjo T.V. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių, neteisėto laisvės atėmimo veiksmų: prisidėjimą prie neteisėtų teisėjo T.V. veiksmų, pažeidusių ieškovo teisę į išlaisvinimą teismo salėje ir padariusį intensyvų neigiamą poveikį ieškovo sveikatai (neprieštaravimą skyrimo ir vykdymo nuo 2014-04-07 13.30 val. teismo posėdžio Vilniaus rajono apylinkės teismo užrakintose patalpose, neišlaisvinimą teismo salėje ir paliepimą policijos konvojui 16.35 val. po posėdžio jį vežti į kalėjimą), žinant, kad 2014-04-07 Vilniaus apygardos teismo posėdyje 15 val. bus skelbiama nutartis dėl žinomai neteisėto ir nepagrįsto ieškovo suėmimo bei kardomojo kalinimo, kad teismas priėmė nutartį jį išlaisvinti, atliktus 2014-04-07 nuo 13.30 val. iki 16.45 val.
1.3.2. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos - 1/2 dalį nurodyto turtinės ir neturtinės žalų dydžio už Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo T.V. veiksmus:
1.3.2.1. ieškovo neteisėto suėmimo ir įkalinimo laikotarpiu nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 organizavimą ir vykdymą: 1) priėmimą ne teismo posėdyje ir ne viešai 2014-03-12 nutarties ieškovą atvesdinti, klastojimą minėtoje nutartyje aplinkybių apie tariamai vykusį viešą teismo posėdį ir nutarties paskelbimą; 2) priėmimą ne teismo posėdyje ir ne viešai nenustatytu laiku priimtos 2014-03-14 nutarties, kuria be suderinimo su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškovo gynėja paskyrė minėtos tarnybos samdomą darbuotoją - advokatę L.L., klastojimą minėtoje nutartyje aplinkybių apie tariamai vykusį viešą teismo posėdį ir nutarties paskelbimą; 3) priėmimą neteisėtos, pagrįstos suklastotomis tariamo ieškovo nedalyvavimo 2014-03-03 teismo posėdyje ir slapstymosi nuo teismo aplinkybėmis, 2014-03-17 nutarties skirti jo paiešką; 4) priėmimą ne teismo posėdyje ir ne viešai neteisėtos, pagrįstos suklastotomis tariamo ieškovo slapstymosi nuo teismo aplinkybėmis, 2014-03-17 nutarties skirti jam suėmimą, klastojimą minėtoje nutartyje aplinkybių apie tariamai vykusį viešą teismo posėdį ir nutarties paskelbimą; 5) darymą neteisėto poveikio skirtai ieškovą ginti advokatei L.L. - nepateikimą jai susipažinti baudžiamosios bylos laikotarpyje nuo 2017-03-14 iki 2017-03-31, vietoje to pateikiant jai žinomai melagingą informaciją apie bylos ir ieškovo elgesio aplinkybes; 6)priėmimą užrakintose teismo patalpose neviešame teismo posėdyje neteisėtos ir suklastotomis tariamo ieškovo nedalyvavimo 2014-03-03 teismo posėdyje ir slapstymosi nuo teismo aplinkybėmis grindžiamos 2014-03-24 nutarties skirti jam kardomąjį kalinimą 2 mėnesiams Lukiškių kalėjime.
1.3.2.2. organizavimą ir vykdymą nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų: 1) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) vilkinimą pradėti 2014-03-24 teismo posėdį, nepagrįstai ilgo ieškovo laikymo sveikatai kenksmingomis sąlygomis Vilniaus rajono apylinkės teismo laikino sulaikymo patalpoje (bokse), nesuteikiant ieškovui būtinos medicinos pagalbos, tuo sukeliant alpimo būseną (hipertenzinį priepuolį), atliktus 2014-03-24 nuo 13.25 val. iki 14.25 val.; 2) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, nesuteikimą jam dėl alpimo būsenos būtinos medicinos pagalbos užrakintoje Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpoje, vykdymą kankinimo - ieškovo apklausos jam esant nesąmoningoje (alpimo) būsenoje, apklausos patalpos užrakinimą, nedarymą privalomojo teismo posėdžio garso įrašo, atliktus 2014-03-24 nuo 14.25 val. iki 14.40 val.; 3) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, darymą jam sveikatą trikdančio fizinio poveikio - vilkinimą paskelbti nutartį, nepagrįstai ilgai ieškovą laikant sveikatai kenksmingomis sąlygomis Vilniaus rajono apylinkės teismo laikino sulaikymo patalpoje (bokse) ir nesuteikiant jam būtinos medicinos pagalbos, atliktus 2014-03-24 nuo 14.40 val. iki 15.15 val.; 4) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, darymą jam sveikatą trikdančio psichinio poveikio - skelbimą žinomai neteisėtos ir suklastotomis aplinkybėmis grindžiamos nutarties skirti ieškovui kardomąjį kalinimą 2 mėnesiams Lukiškių kalėjime, atliktus 2014-03-24 nuo 15.15 val. iki 15.20 val.; 5) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, darymą jam sveikatą trikdančio psichinio poveikio - skyrimą nedelsiant vykdomo bylos nagrinėjimo posėdžio užrakintose teismo patalpose ir bandymą apgaule nutraukti ieškovo gynybos veiksmus, atliktus 2014-03-24 nuo 15.20 val. iki 15.25 val.; 6) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, darymą jam sveikatą trikdančio psichinio poveikio ir organizavimą mano sveikatą trikdančio fizinio poveikio - skyrimą ypatingai tankaus bylos nagrinėjimo grafiko, neatsižvelgiant į būtinybę sudaryti sąlygas ieškovo gydymuisi bei poilsiui, atliktus 2014-03-24 nuo 16.40 val. iki 16.45 val.;
Žemesnės instancijos teismas
1.3.2.3. vykdymą ir organizavimą nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių, neteisėto laisvės atėmimo veiksmų: 1) organizavimą ir vykdymą veiksmų, pažeidusių ieškovo teisę į laisvę ir išlaisvinimą teismo salėje, padariusių intensyvų neigiamą poveikį ieškovo sveikatai - skyrimą nuo 2014-04-07 13.30 val. Teismo posėdžio Vilniaus rajono apylinkės teisme, teismo posėdžio į užrakintas patalpas perkėlimo organizavimą, ieškovo neišlaisvinimą teismo salėje ir paliepimą policijos konvojui 16.35 val. po posėdžio jį vežti į kalėjimą, žinant, kad 2014-04-07 Vilniaus apygardos teismo posėdyje 15 val. bus skelbiama nutartis dėl žinomai neteisėto ir nepagrįsto ieškovo suėmimo bei kardomojo kalinimo, kad teismas priėmė nutartį ieškovą išlaisvinti, atliktus 2014-04-07 nuo 10.30 val. iki 16.45 val.
1.3.3.iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos - 1/8 dalį nurodyto turtinės ir neturtinės žalų dydžio, už tarnyboje samdos sutarties pagrindu dirbusių ir teismo skirtų ieškovą ginti advokatų (L.L. ir M.M.) veiksmus:
1.3.3.1. L.L. prisidėjimą prie ieškovo neteisėto suėmimo ir įkalinimo laikotarpiui nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 organizavimo: 1) nevykdymą antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties - nesusipažinimą su bylos medžiaga, nesusisiekimą su ieškovu po 2014-03-14 ir 2014-03-17 teismo posėdžių, neapskundimą juose priimtų neteisėtų nutarčių, nesusisiekimą su ieškovu po policijos 2014-03-24 10.20 val. atlikto jo sulaikymo (suėmimo), neapskundimą neteisėtų (nežmoniškų, garbę ir orumą žeminančių ir kankinančių) policijos veiksmų, atliktus nuo 2014-03-14 iki 2014-03-24 13.25 val., atlikto ieškovo pristatymo į teisėjo kabinetą; 2) nevykdymą pareigos susitikti su ieškovu, susipažinti su bylos medžiaga, neapskundimą neteisėtų ieškovo teises pažeidusių teisėjo T.V. veiksmų bei nutarčių, nuslėpimą teisėjo jai daryto poveikio nevykdyti ieškovo gynybos, atsisakymą vykdyti jo gynybą, atliktus nuo 2014-03-24 13.25 val. iki 2014-03-31;
1.3.3.2. L.L. prisidėjimą prie vykdymo teisėjo T.V. ir prokurorės I.K.D. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų: žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, nesuteikimą jam dėl alpimo būsenos būtinos medicinos pagalbos užrakintoje Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpoje, vykdymą kankinimo - ieškovo apklausos, jam esant nesąmoningoje (alpimo) būsenoje, užrakintoje patalpoje ir nedarant privalomo garso įrašo, neprieštaravimą tokius veiksmus organizavusių bei vykdžiusių prokurorės I.K.D. ir teisėjo T.V. veiksmams, atliktus 2014-03-24 nuo 14.25 val. iki 14.40 val.;
1.3.3.3. M.M. prisidėjimą prie vykdymo teisėjo T.V. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių, neteisėto laisvės atėmimo veiksmų: nevykdymą pareigų dalyvauti ir užtikrinti ieškovo dalyvavimą 2014-04-07 Vilniaus apygardos teisme 15 val. skelbiant nutartį ieškovą išlaisvinti teismo salėje, nepasirūpinimą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas neskirtų teismo posėdžio nutarties skelbimo metu, kad bet kuriuo atveju būtų užtikrintas ieškovo išlaisvinimas po nutarties paskelbimo, atliktų 2014-04-07 nuo 10.30 val. iki 16.45 val.
1.4. Atveju, jeigu teismas nuspręstų netaikyti solidarios atsakovų atsakomybės, priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, atlyginti turtinę 760,37 Eur žalą ir neturtinę 29 750 Eur žalą, kurią ieškovui padarė neteisėti minėtų valstybinės valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, aprašyti ieškinio 57 paragrafo 1 dalyje, 56 paragrafo 1 ir 2 dalyse, 39 ir 38 paragrafuose, 1 paragrafo 1-2, 4 ir 8 aplinkybėse, nustatant priteisiamas žalos kompensavimo sumas už konkrečius veiksmus:
1.4.1. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros - 217,25 Eur turtinę žalą ir 8 500 Eur neturtinę žalą už Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorės I.K.D. neteisėtus veiksmus:
1.4.1.1. ieškovo neteisėto suėmimo ir įkalinimo laikotarpiui nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 organizavimą: suklastojimą aplinkybių apie žinomai nebūtus ieškovo nusižengimus (jo tariamą neatvykimą į 2014-03-03 tariamai vykusį teismo posėdį, ieškovo tariamą slapstymąsi nuo teismo gydantis po 2014-03-06 atliktos operacijos) ir minėtų aplinkybių panaudojimą 2014-03-10, 2014-03-14, 2014-03-17 ir 2014-03-24 teismo posėdžiuose su tikslu, kad teismas jam skirtų neteisėtą atvesdinimą, paiešką, baudą, suėmimą ir įkalinimą;
1.4.1.2. organizavimą ir vykdymą nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų: 1) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) nesirūpinimą jo teisėmis į tinkamas laikino sulaikymo sąlygas, neprieštaravimą teisėjo veiksmams vilkinti 2014-03-24 teismo posėdžio pradžią ir nepagrįstai ilgai ieškovą laikyti sveikatai kenksmingomis sąlygomis Vilniaus rajono apylinkės teismo laikino sulaikymo patalpoje (bokse), nesuteikiant jam būtinos medicinos pagalbos, tuo sukeliant alpimo būseną (hipertenzinį priepuolį), atliktus 2014-03-24 nuo 13.25 val. iki 14.25 val.; 2) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, nesuteikimą jam dėl alpimo būsenos būtinos medicinos pagalbos užrakintoje Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpoje, vykdymą kankinimo - ieškovo apklausos, jam esant nesąmoningoje (alpimo) būsenoje, užrakintoje patalpoje ir nedarant privalomo garso įrašo, neprieštaravimą tokius veiksmus organizavusio teisėjo T.V. veiksmams, atliktus 2014-03-24 nuo 14.25 val. iki 14.40 val.;
1.4.1.3.vykdymą ir prisidėjimą prie teisėjo T.V. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių, neteisėto laisvės atėmimo veiksmų: prisidėjimą prie neteisėtų teisėjo T.V. veiksmų, pažeidusių ieškovo teisę į išlaisvinimą teismo salėje ir padariusį intensyvų neigiamą poveikį jo sveikatai (neprieštaravimą skyrimo ir vykdymo nuo 2014-04-07 13.30 val. teismo posėdžio Vilniaus rajono apylinkės teismo užrakintose patalpose, neišlaisvinimą teismo salėje ir paliepimą policijos konvojui 16.35 val. po posėdžio ieškovą vežti į kalėjimą), žinant, kad 2014-04-07 Vilniaus apygardos teismo posėdyje 15 val. bus skelbiama nutartis dėl žinomai neteisėto ir nepagrįsto ieškovo suėmimo bei kardomojo kalinimo, kad teismas priėmė nutartį jį išlaisvinti, atliktus 2014-04-07 nuo 13.30 val. iki 16.45 val.
1.4.2. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos - 434,5 Eur turtinę žalą ir 17 000 Eur neturtinę žalą, už Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo T.V. neteisėtus veiksmus:
1.4.2.1. ieškovo neteisėto suėmimo ir įkalinimo laikotarpiui nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 organizavimą ir vykdymą: 1) priėmimą ne teismo posėdyje ir ne viešai 2014-03-12 nutarties ieškovą atvesdinti, klastojimą minėtoje nutartyje aplinkybių apie tariamai vykusį viešą teismo posėdį ir nutarties paskelbimą; 2) priėmimą ne teismo posėdyje ir ne viešai nenustatytu laiku priimtos 2014-03-14 nutarties, kuria be suderinimo su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ieškovo gynėja paskyrė minėtos tarnybos samdomą darbuotoją - advokatę L.L., klastojimą minėtoje nutartyje aplinkybių apie tariamai vykusį viešą teismo posėdį ir nutarties paskelbimą; 3) priėmimą neteisėtos, pagrįstos suklastotomis tariamo ieškovo nedalyvavimo 2014-03-03 teismo posėdyje ir slapstymosi nuo teismo aplinkybėmis, 2014-03-17 nutarties skirti ieškovo paiešką; 4) priėmimą ne teismo posėdyje ir ne viešai neteisėtos, pagrįstos suklastotomis tariamo ieškovo slapstymosi nuo teismo aplinkybėmis, 2014-03-17 nutarties skirti ieškovui suėmimą, klastojimą minėtoje nutartyje aplinkybių apie tariamai vykusį viešą teismo posėdį ir nutarties paskelbimą; 5) darymą neteisėto poveikio skirtai ieškovą ginti advokatei L.L. - nepateikimą jai susipažinti baudžiamosios bylos laikotarpyje nuo 2017-03-14 iki 2017-03-31, vietoje to pateikiant jai žinomai melagingą informaciją apie bylos ir ieškovo elgesio aplinkybes; 6) priėmimą užrakintose teismo patalpose neviešame teismo posėdyje neteisėtos ir suklastotomis tariamo ieškovo nedalyvavimo 2014-03-03 teismo posėdyje ir slapstymosi nuo teismo aplinkybėmis grindžiamos 2014-03-24 nutarties skirti ieškovui kardomąjį kalinimą 2 mėnesiams Lukiškių kalėjime.
1.4.2.2. organizavimą ir vykdymą nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų: 1) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) vilkinimą pradėti 2014-03-24 teismo posėdį, nepagrįstai ilgo ieškovo laikymo sveikatai kenksmingomis sąlygomis Vilniaus rajono apylinkės teismo laikino sulaikymo patalpoje (bokse), nesuteikiant jam būtinos medicinos pagalbos, tuo sukeliant alpimo būseną (hipertenzinį priepuolį), atliktus 2014-03-24 nuo 13.25 val. iki 14.25 val.; 2) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, nesuteikimą jam dėl alpimo būsenos būtinos medicinos pagalbos užrakintoje Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpoje, vykdymą kankinimo – ieškovo apklausos jam esant nesąmoningoje (alpimo) būsenoje, apklausos patalpos užrakinimą, nedarymą privalomojo teismo posėdžio garso įrašo, atliktus 2014-03-24 nuo 14.25 val. iki 14.40 val.; 3) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, darymą jam sveikatą trikdančio fizinio poveikio - vilkinimą paskelbti nutartį, nepagrįstai ilgai ieškovą laikant sveikatai kenksmingomis sąlygomis Vilniaus rajono apylinkės teismo laikino sulaikymo patalpoje (bokse) ir nesuteikiant jam būtinos medicinos pagalbos, atliktus 2014-03-24 nuo 14.40 val. iki 15.15 val.; 4) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, darymą jam sveikatą trikdančio psichinio poveikio - skelbimą žinomai neteisėtos ir suklastotomis aplinkybėmis grindžiamos nutarties skirti ieškovui kardomąjį kalinimą 2 mėnesiams Lukiškių kalėjime, atliktus 2014-03-24 nuo 15.15 val. iki 15.20 val.; 5) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, darymą jam sveikatą trikdančio psichinio poveikio - skyrimą nedelsiant vykdomo bylos nagrinėjimo posėdžio užrakintose teismo patalpose ir bandymą apgaule nutraukti ieškovo gynybos veiksmus, atliktus 2014-03-24 nuo 15.20 val. iki 15.25 val.; 6) žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, darymą jam sveikatą trikdančio psichinio poveikio ir organizavimą ieškovo sveikatą trikdančio fizinio poveikio - skyrimą ypatingai tankaus bylos nagrinėjimo grafiko, neatsižvelgiant į būtinybę sudaryti sąlygas ieškovo gydymuisi bei poilsiui, atliktus 2014-03-24 nuo 16.40 val. iki 16.45 val.
1.4.2.3. vykdymą ir organizavimą nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių, neteisėto laisvės atėmimo veiksmų: organizavimą ir vykdymą veiksmų, pažeidusių ieškovo teisę į laisvę ir išlaisvinimą teismo salėje, padariusių intensyvų neigiamą poveikį jo sveikatai - skyrimą nuo 2014-04-07 13.30 val. teismo posėdžio Vilniaus rajono apylinkės teisme, teismo posėdžio į užrakintas patalpas perkėlimo organizavimą, ieškovo neišlaisvinimą teismo salėje ir paliepimą policijos konvojui 16.35 val. po posėdžio jį vežti į kalėjimą, žinant, kad 2014-04-07 Vilniaus apygardos teismo posėdyje 15 val. bus skelbiama nutartis dėl žinomai neteisėto ir nepagrįsto ieškovo suėmimo bei kardomojo kalinimo, kad teismas priėmė nutartį jį išlaisvinti, atliktus 2014-04-07 nuo 10.30 val. iki 16.45 val.
1.4.2.4. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos - 108,62 Eur turtinę žalą ir 4 250 Eur neturtinę žalą už tarnyboje antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarčių pagrindu dirbusių ir teismo skirtų ieškovą ginti advokatų (L.L. ir M.M.) neteisėtus veiksmus:
1.4.2.4.1.L.L. prisidėjimą prie ieškovo neteisėto suėmimo ir įkalinimo laikotarpiui nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 organizavimo: 1) nevykdymą antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus sutarties - nesusipažinimą su bylos medžiaga, nesusisiekimą su ieškovu po 2014-03-14 ir 2014-03-17 teismo posėdžių, neapskundimą juose priimtų neteisėtų nutarčių, nesusisiekimą su ieškovu po policijos 2014-03-24 10.20 val. atlikto ieškovo sulaikymo (suėmimo), neapskundimą neteisėtų (nežmoniškų, garbę ir orumą žeminančių ir kankinančių) policijos veiksmų, atliktus nuo 2014-03-14 iki 2014-03-24 13.25 val. atlikto ieškovo pristatymo į teisėjo kabinetą; 2) nevykdymą pareigos susitikti su ieškovu, susipažinti su bylos medžiaga, neapskundimą neteisėtų jo teises pažeidusių teisėjo T.V. veiksmų bei nutarčių, nuslėpimą teisėjo jai daryto poveikio nevykdyti ieškovo gynybos, atsisakymą vykdyti jo gynybą, atliktus nuo 2014-03-24 13.25 val. iki 2014-03-31.
1.4.2.4.2. L.L. prisidėjimą prie vykdymo teisėjo T.V. ir prokurorės I.K.D. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų: žinant apie blogą ieškovo sveikatos būklę (ligą) ir ją matant, nesuteikimą jam dėl alpimo būsenos būtinos medicinos pagalbos užrakintoje Vilniaus rajono apylinkės teismo patalpoje, vykdymą kankinimo – ieškovo apklausos, jam esant nesąmoningoje (alpimo) būsenoje, užrakintoje patalpoje ir nedarant privalomo garso įrašo, neprieštaravimą tokius veiksmus organizavusių bei vykdžiusių prokurorės I.K.D. ir teisėjo T.V. veiksmams, atliktus 2014-03-24 nuo 14.25 val. iki 14.40 val.
1.4.2.4.3.M.M. prisidėjimą prie vykdymo teisėjo T.V. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių, neteisėto laisvės atėmimo veiksmų: nevykdymą pareigų dalyvauti ir užtikrinti ieškovo dalyvavimą 2014-04-07 Vilniaus apygardos teisme 15 val. skelbiant nutartį ieškovą išlaisvinti teismo salėje, nepasirūpinimą, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas neskirtų teismo posėdžio nutarties skelbimo metu, kad bet kuriuo atveju būtų užtikrintas ieškovo išlaisvinimas po nutarties paskelbimo, atliktų 2014-04-07 nuo 10.30 val. iki 16.45 val.
1.4.3.iš atsakovų Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, priteisti solidariai atlyginti 11/20 dalių turtinės 3 034,34 Eur žalos ir 11/20 dalių neturtinės 4 000 Eur žalos, kurią ieškovui padarė neteisėti minėtų valstybinės valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, aprašyti 57 paragrafo 2-4 dalyse bei 56 paragrafo 3 dalyje, 37 paragrafe ir 1 paragrafo 7 aplinkybėje, preliminariai nustatant priteisiamas žalos kompensavimo dalis už konkrečius veiksmus:
1.4.3.1. iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros - 1/20 dalį nurodytos turtinės ir neturtinės žalų dydžio, už Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorės I.K.D. neteisėtus veiksmus -vykdymą ir prisidėjimą prie teisėjo T.V. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų, padariusių ieškovo sveikatai neigiamą poveikį: reikalavimus teismo posėdžiuose atmesti visus ieškovo prašymus ir skundus dėl vaistų bei kitų būtinų daiktų perdavimo, dėl netinkamų gydymuisi ir poilsiui posėdžių grafikų, dėl neteikiamų gydymo paslaugų ir vaistų, dėl netinkamo valstybės skirtų advokatų veikimo, dėl leidimo ieškovą ginti privačiai nusamdytam advokatui, dėl bendravimo su advokatais ir artimaisiais, atliktus nuo 2014-03-28 iki 2014-04-07.
1.4.3.2. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos - 3/10 dalį nurodyto turtinės ir neturtinės žalų dydžio, už Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo T.V. veiksmus: 1) sudarymą itin intensyvių teismo posėdžių grafikų, nenumatant juose ieškovui būtino poilsio, medicinos priežiūros ir gydymo laiko, žinant apie sunkią ieškovo sveikatos būklę ir badavimą, kalėjimo dienotvarkę, pervežimų iš kalėjimo į teismą ir atgal tvarkos ypatumus, atliktus nuo 2014-03-28 iki 2014-04-07; 2) atmetimą ieškovo ir artimųjų prašymų dėl vaistų ir kitų būtinų jam daiktų perdavimo, skundų dėl valstybės skirtųjų advokatų netinkamai vykdomų pareigų ir leidimo privačiai nusamdytam advokatui ginti ieškovą, atliktus nuo 2014-03-28 iki 2014-04-04; 3) vilkinimą perduoti ieškovo 2014-03-26 skundą dėl neteisėtų teisėjo V.V. nutarčių nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; 4) nesilaikymą skirtų posėdžių pradžios ir pabaigos grafikų, dėl ko prieš teismo posėdžius ir po jų ieškovas buvo nepagrįstai ilgai laikomas kalėjimo ir teismo laikinojo sulaikymo patalpose, pažeidžiant jo gydymosi ir poilsio režimą, atliktus nuo 2014-03-28 iki 2014-04-07; 5) grasinimą nubausti ieškovą už ūmaus ligos priepuolio (apalpimo) sukeltą vėlesnį atvežimą į teismą, atliktą 2014-03-28 teismo posėdyje.
1.4.3.3. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos - 2/10 dalį nurodyto turtinės ir neturtinės žalų dydžio, už tarnyboje samdos sutarties pagrindu dirbusios ir teismo 2014-03-14 nutartimi skirtos ieškovą ginti advokatės L.L. veiksmus: nevykdymą pareigų susitikti su ieškovu ir pasirūpinti jo teisių apsauga bei sužinoti apie bylos aplinkybes, apie gydymosi, poilsio ir kitas ieškovo laikymo areštinėje ir Lukiškių kalėjime sąlygas, nesusipažinimą su bylos medžiaga, neapskundimą neteisėtų ieškovo teises pažeidusių teisėjo T.V. veiksmų bei nutarčių, viešą pareiškimą apie visišką pritarimą teisėjo T.V. procesiniams sprendimams (dėl ieškovo suėmimo, įkalinimo ir kt.) bei atsisakymą vykdyti ieškovo gynybą, atliktus nuo 2014-03-24 16.45 val. iki 2014-03-31.
1.5. Atveju, jeigu teismas nuspręstų netaikyti solidarios atsakovų atsakomybės, priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybę atstovaujančių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 1668,87 Eur žalą ir neturtinę 2200 Eur žalą, kurią ieškovui padarė neteisėti minėtų valstybinės valdžios institucijų darbuotojų veiksmai, aprašyti ieškinio 57 paragrafo 2-4 dalyse bei 56 paragrafo 3 dalyje, 37 paragrafe ir 1 paragrafo 7 aplinkybėje, nustatant priteisiamas žalos kompensavimo sumas už konkrečius veiksmus:
1.5.1.iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros - 151,72 Eur turtinę žalą ir 200 Eur neturtinę žalą už Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-jo skyriaus prokurorės I.K.D. neteisėtus veiksmus - vykdymą ir prisidėjimą prie teisėjo T.V. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų, padariusių ieškovo sveikatai neigiamą poveikį: reikalavimus teismo posėdžiuose atmesti visus ieškovo prašymus ir skundus dėl vaistų bei kitų būtinų daiktų perdavimo, dėl netinkamų gydymuisi ir poilsiui posėdžių grafikų, dėl neteikiamų gydymo paslaugų ir vaistų, dėl netinkamo valstybės skirtų advokatų veikimo, dėl leidimo ieškovą ginti privačiai nusamdytam advokatui, dėl bendravimo su advokatais ir artimaisiais, atliktus nuo 2014-03-28 iki 2014-04-07.
1.5.2. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos - 910,30 Eur turtinę žalą ir 1200 Eur neturtinę žalą už Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjo T.V. neteisėtus veiksmus: 1) sudarymą itin intensyvių teismo posėdžių grafikų, nenumatant juose ieškovui būtino poilsio, medicinos priežiūros ir gydymo laiko, žinant apie sunkią jo sveikatos būklę ir badavimą, kalėjimo dienotvarkę, pervežimų iš kalėjimo į teismą ir atgal tvarkos ypatumus, atliktus nuo 2014-03-28 iki 2014-04-07; 2) atmetimą ieškovo ir artimųjų prašymų dėl vaistų ir kitų būtinų ieškovui daiktų perdavimo, skundų dėl valstybės skirtųjų advokatų netinkamai vykdomų pareigų ir leidimo privačiai nusamdytam advokatui ginti ieškovą, atliktus nuo 2014-03-28 iki 2014-04-04; 3) vilkinimą perduoti ieškovo 2014-03-26 skundą dėl neteisėtų teisėjo V.V. nutarčių nagrinėti Vilniaus apygardos teismui; 4) nesilaikymą skirtų posėdžių pradžios ir pabaigos grafikų, dėl ko prieš teismo posėdžius ir po jų ieškovas buvo nepagrįstai ilgai laikomas kalėjimo ir teismo laikinojo sulaikymo patalpose, pažeidžiant jo gydymosi ir poilsio režimą, atliktus nuo 2014-03-28 iki 2014-04-07; 5) grasinimą nubausti ieškovą už ūmaus ligos priepuolio (apalpimo) sukeltą vėlesnį atvežimą į teismą, atliktą 2014-03-28 teismo posėdyje.
1.5.3. iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos - 606,87 Eur turtinę žalą ir 800 Eur neturtinę žalą už tarnyboje antrinės teisinės pagalbos teikimo sutarties pagrindu dirbusios ir teismo 2014-03-14 nutartimi skirtos ieškovą ginti advokatės L.L. neteisėtus veiksmus: vykdymą ir prisidėjimą prie teisėjo T.V. organizuotų nepagrįstų būtinumu, nežmoniškų, orumą žeminančių ir kankinančių veiksmų, padariusių neigiamą poveikį ieškovo sveikatai: nevykdymą pareigų susitikti su ieškovu ir pasirūpinti ieškovo teisių apsauga bei sužinoti apie bylos aplinkybes, apie gydymosi, poilsio ir kitas ieškovo laikymo areštinėje ir Lukiškių kalėjime sąlygas, nesusipažinimą su bylos medžiaga, neapskundimą neteisėtų jo teises pažeidusių teisėjo T.V. veiksmų bei nutarčių, viešą pareiškimą apie visišką pritarimą teisėjo T.V. procesiniams sprendimams (dėl ieškovo suėmimo, įkalinimo ir kt.) bei atsisakymą vykdyti ieškovo gynybą, atliktus nuo 2014-03-24 16.45 val. iki 2014-03-31.
Atsiliepimas
2. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinyje nurodyta prokurorė neatliko jokios neteisėtos veikos, reikalaujama priteisti turtinė bei neturtinė žala neįrodytos, nėra priežastinio ryšio tarp ieškovo nurodomų prokuratūros veiksmų (neveikimo) ir žalos atsiradimo bei prašomos priteisti žalos dydžio. Ginti viešą interesą yra prokuroro teisė, o ne pareiga, nėra pagrindo manyti, kad šia teise prokuroras pasinaudojo netinkamai. Be to, ieškinio reikalavimas dėl Generalinės prokuratūros 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalies panaikinimo negali būti nagrinėjamas šioje byloje nei nagrinėjimo procesinės formos (šio atsakovo atstovės teigimu, reikalavimas svarstytinas ypatingąja, o ne ginčo teisena), nei reikalavimų turinio aspektais, todėl byla pagal šią reikalavimo dalį turėtų būti nutraukta, o nenutraukus bylos – reikalavimas šioje ieškinio dalyje atmestinas kaip paduotas praleidus terminą.
3. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Teigia, kad ieškovo baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie gali sąlygoti žalos asmeniui atsiradimą bei jos atlyginimą.
4. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimo į galutinį sutikslintą ieškinio pareiškimą nepateikė, atsiliepdama į ankstesnius ieškovo ieškinius yra išreiškusi nesutikimą su juo ir prašymą ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepimu į ieškinį prašė civilinę bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo dėl Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo „Dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatams E. A. B., L. L., A. Ž.“ dalies panaikinimo nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme, o šio prašymo nepatenkinus - atmesti šį ieškovo reikalavimą kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą, atmesti ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūrai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kaip paduotą praleidus ieškinio senaties terminą, jei nebūtų tenkinti minėti prašymai.
6. Trečiasis asmuo Lietuvos teisininkų draugija pozicijos dėl ieškinio neišreiškė.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 31 d. sprendimu nusprendė: atmesti ieškovo ieškinį dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovų; nutraukti civilinę bylą ieškinio reikalavimų dalyje dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalies ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalies panaikinimo; priteisti iš ieškovo 1520 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo Lietuvos advokatūros naudai; priteisti valstybei iš ieškovo 34,71 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
Dėl valstybės pareigūnų veiksmų ir pagrindų žalai atlyginti buvimo
8. Teismas nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Žala padaryta kitais valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmais, t. y. dėl neteisėtų aktų (neteisėto veikimo ar neveikimo), atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Šią žalą atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Įstatyme nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio.
9. Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ar administracinės teisės normų.
10. Teismas nurodė, kad kaltinamojo (ieškovo) neatvykimą į posėdžius patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Ieškovas neatvyko į 2014-03-10 teismo posėdį, nors apie jį žinojo. 2014-03-10 8 val. 30 min. jis atsiuntė informaciją, kad serga, nurodė, kad jam 2014-03-06 atlikta operacija, kad neleidžiama du mėnesius dirbti. Po operacijos parengtame medicininių dokumentų išraše (epikrizėje) tokių aplinkybių nenurodoma, o įrašyta, jog rekomenduojama riboti fizinį krūvį. Teismui įstatymo reikalaujamų jo sveikatos būklę patvirtinančių dokumentų nepateikė. Todėl 2014-03-10 teismo posėdyje prokurorė iškėlė klausimą dėl kaltinamojo atvesdinimo, įžvelgdama jo vengimą atvykti į teismo posėdį. Tiek teismas, tiek ir prokuroras negalėjo ignoruoti tos aplinkybės, kad byloje nėra reikiamos formos dokumento, patvirtinančio ir pateisinančio kaltinamojo nedalyvavimą procese. Tai, kad kaltinamasis nuo 2014-03-06 iki 2014-03-14 negalėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, tapo žinoma tik 2014-03-14 posėdyje, nes tik tuomet ieškovas pateikė atitinkamus jo sveikatos būklę įvertinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad apie tai, jog jam bus atliekama operacija, ieškovas žinojo jau nuo metų pradžios, tačiau nebendradarbiavo su teismu ir prokurorais, informacijos apie tai neteikė. 2014-03-14 posėdyje, kai elektroniniu paštu buvo gautas ieškovo paaiškinimas, jog serga, kardomosios priemonės suėmimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Nepaisant to, kad apie teismo posėdžių datas ir laiką kaltinamasis žinojo, į teismo posėdį 2014-03-17 jis taip pat neatvyko nepateisinęs to. 2014-03-17 teismo nutartimi ieškovui buvo paskirta paieška bei teismo medicinos ekspertizė. Tą pačią dieną spręstas klausimas dėl kardomosios priemonės suėmimo jam skyrimo. Teismas sprendė, jog tuo momentu buvo teisinės sąlygos ir pagrindas skirti ieškovui tiek paiešką, tiek jo atvesdinimą, tiek ir suėmimą.
11. Ta aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas teismas 2014-04-07 nutartimi panaikino paskelbtą paiešką ir suėmimą, savaime neįrodo, kad tiek teismas, tiek prokuoras veikė neteisėtai. Apeliacinės instancijos teismas aplinkybes vertino jau turėdamas daugiau duomenų apie neatvykimą. Naikindamas pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu priimtas nutartis, teisma nepasisakė apie pareigūnų padarytus neteisėtus veiksmus.
12. Pirmos instancijos teismo nuosprendis ieškovo atžvilgiu priimtas 2014-04-30, apeliacine tvarka baudžiamoji byla išnagrinėta 2015-05-11, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinę nutartį priėmė 2016-02-09. Baudžiamoji byla išnagrinėta priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Nė vienos instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad prieš jį būtų atlikti kokie nors neteisėti pareigūnų veiksmai.
13. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad prokurorė ir teisėjas atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu nepaleisdami jo teismo salėje 2014-04-07 vykusio teismo posėdžio metu, dėl to esant priimtai apygardos teismo nutarčiai paleisti jį iš suėmimo. Pagal tuo metu galiojusį procesinį teisinį reglamentavimą teismo nutartis paleisti asmenį į laisvę, panaikinant kardomąją priemonę suėmimą yra perduodama vykdyti ne bylą nagrinėjančiam teismui, o įstaigai, kurioje yra laikomas asmuo. Tai susiję tiek su atitinkamų dokumentų, paleidžiant asmenį į laisvę užpildymu, tiek ir su asmeninių daiktų grąžinimu. Be to, į suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės terminą yra įskaitoma visa paskutinė suėmime išbūta diena, nepaisant to, kad asmuo yra paleidžiamas anksčiau. Be to, Vilniaus apygardos teismui 2014-04-07 priėmus nutartį, ji negalėjo tuoj pat iš karto pasiekti teismą, kuriame tą pačią dieną vyko posėdis ieškovo baudžiamojoje byloje.
14. Teismas nesutiko su ieškovo teiginiais dėl jo teisių pažeidimo pernelyg dažnai organizuojant teismo posėdžius. Teismas nurodė, kad posėdžių dienos buvo numatytos iš karto net kelioms datoms ir tai yra įprasta teismų praktika. Ieškovas su tuo buvo supažindintas, klausimo dėl jų nukėlimo / perkėlimo ar kitokia forma dėl to išreikštų pastabų neteikė.
15. Teismas nesutiko ir su ieškovo argumentais dėl jo atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, susijusių su ieškovo konvojavimu į teismo posėdžius, posėdžių vietos, medicininės pagalbos nesuteikimu jam blogai jaučiantis, nesileidžiant pasimatyti su artimaisias, kuriuos jis prilygina kankinimui ir nežmoniškam elgesiui. Laikino sulaikymo patalpa teisme yra skirta konvojuojamų asmenų apsaugai. Šią patalpą naudoja policijos pareigūnai. Taip siekiama atitinkamo sulaikytųjų ir suimtųjų apsaugos lygio ir konvojavimo tvarkos, nustatytos 2005 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 1R- 240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (192-209 punktai), laikymosi, todėl nei prokuroras, nei teismas ar advokatas jokiais savo veiksmais ir sprendimais negali daryti įtakos laikino sulaikymo patalpose esančių kaltinamųjų (įtariamųjų) buvimo tvarkai ir laikymo taisyklėms. Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų apie ieškovo sveikatos pablogėjimą sulaikymo patalpoje. Teismas nurodė, kad areštinės medikų nebuvo užfiksuoti jokie ieškovo nusiskundimai, priešingai, jis net atsisakė vaistų. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovas paskelbė bado streiką (kurį laiką gėrė tik skysčius), kas rodo, kad galima hipertenzija nejauno amžiaus žmogui galėjo paūmėti dėl to, lygiai kaip ir skrandžio skausmai.
16. Teismas nenustatė jokių teismo, prokuroro ar advokato veiksmų, kurie gali būti prilyginami ar vertinami kaip ieškovo kankinimas ar nežmoniškas elgesys su juo.
17. Teismas taip pat nenustatė, jog būtų buvusi pažeista ieškovo teisė į gynybą baudžiamojo proceso eigoje, kad jį valstybės vardu baudžiamajame procese atstovavę advokatai netinkamai vykdytų savo pareigas ar būtų padarę kažkokias neteisėtas veikas ar neveikimą, kas sąlygotų žalos ieškovui padarymą.
18. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, kad ieškovo nurodyti pareigūnai jo atžvilgiu atliktame baudžiamajame procese būtų atlikę neteisėtus veiksmus. Taip pat neįrodyta, kad ieškovo patirti sveikatos sutrikimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kurios nors grandies pareigūnų veiksmais. Nenustačius neteisėtų veiksmų ar neveikimo bei priežastinio ryšio tarp pareigūnų veiksmų ir ieškovo sveikatos sutrikimo, nėra pagrindo svarstyti žalos atlyginimo klausimą. Todėl ieškovo reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalies panaikinimo
Šalies argumentai
19. Teismas nustatė, kad ieškovas 2016-01-05 pateikė prašymą Generalinei prokuratūrai dėl Lietuvos teisininkų draugijos, kaip juridinio asmens, veiklos tyrimo ir galimai nusikalstamų veiksmų valstybės tarnautojų atžvilgiu požymių buvimo, kurį Generalinė prokuratūra persiuntė tirti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Pastaroji 2016-02-01 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal minėtą ieškovo prašymą. Taip pat 2016-01-22 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl minėto juridinio asmens veiklos tyrimo ir galimų nusikalstamų veiksmų valstybės tarnautojų atžvilgiu. Vilniaus apygardos prokuratūros 2016-02-01 nutarimą ieškovas apskundė Generalinei prokuratūrai, kuri ieškovo šioje civilinėje byloje skundžiamu 2016-03-25 nutarimu Nr. 13.12. paliko nepakeistą. Ieškovas ginčija šį nutarimą ta apimtimi, kuria atsisakyta ginti viešąjį interesą.
Žemesnės instancijos teismas
20. Ieškovas prokuroro atsisakymą ginti viešąjį interesą iš esmės traktuoja kaip skundą dėl valstybės pareigūno neveikimo pagal įstatymo jam nustatytą kompetenciją – atsisakymą atlikti Prokuratūros įstatymo 19 str. numatytus veiksmus, įstatymo leidėjo valia priskirtus prokuroro kompetencijai viešojo intereso gynimo srityje (CPK 49 str. 1 d.). Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. numato prokuroro teisę ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Taigi Prokuratūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal įstatymo leidėjo valia prokuratūrai suteiktus įgaliojimus kreiptis į teismą (Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.). Šia įstatymo nustatyta teise prokuroras, vadovaudamasis prokuroro nepriklausomumo principu (Prokuratūros įstatymo 3 str. 2 d.). Vadinasi, kreiptis į teismą su ieškiniu ginant viešą interesą yra prokuroro teisė, bet ne pareiga.
21. Nesutikimas su tokios teisės realizavimu gali būti skundžiamas teismui. Tačiau įstatymo leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka - ieškinio ar ypatingosios teisenos - turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Galiojantys įstatymai - CPK, Prokuratūros įstatymas - nenustato prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones apskundimo teismui termino. Tai lemia teisinį neapibrėžtumą, kai pareiškėjas iš esmės neribotą laiką išsaugo teisę kreiptis į teismą dėl prokuroro nutarimo. Teismų praktikoje yra nusistovėję, kad teismai šalina šį teisinį neapibrėžtumą taikydami ypatingojoje teisenoje nustatytus terminus kreiptis į teismą ginčijant prokurorų nutarimus atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o taip pat nurodo, kad šie klausimai nagrinėtini ypatingąja (CPK 442 str. 6 p.), o ne ginčo teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-501/2012 ir kt.).
22. CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį ar procesinį santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius. Būtent panašius santykius - skundo, nagrinėjamo ypatingąja teisena, padavimo terminus, minėta, ir reguliuoja CPK 512 straipsnis. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundų padavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atnaujintas. O pasibaigus CPK 512 straipsnyje nustatytam devyniasdešimties dienų terminui nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, kuris yra naikinamasis ir negali būti atnaujinamas, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti teismui skundą. Ieškovas yra praleidęs CPK 512 str. numatytą naikinamąjį terminą skųsti Generalinė prokuratūros 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalį, todėl teismas bylą pagal šią ieškovo reikalavimo dalį nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 str. 1 d.).
Dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalies panaikinimo
23. Teismas sutiko su atsakovo išreikšta pozicija, kad ginčo dalyku civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Ginčijamu Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimu atsisakyta kelti drausmės bylą paslaugas teikusiai advokatei. Teismo vertinimu, ginčijama Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalis nepaveikia ieškovo teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių. Toks aiškinimas atitinka nuoseklią ir vieningą teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2017-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-614/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1409-910/2018, LAT 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018 ir kt.). Teismas pripažinus ieškovo reikalavimą nesukeliančiu jam teisinių pasekmių, todėl bylą šio reikalavimo dalyje nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
24. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijo teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinio skundo argumentai:
24.1. Teismas pažeidė nepriklausomumo principą, neatskleidė ginčo esmės, taikė teisės aktus, prieštaraujančius Konstitucijai, nagrinėdamas civilinę bylą netaikė Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) nuostatų ir nesivadovavo Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl teismų instancine tvarka baudžiamajame procese priimtuose sprendimuose nustatytų aplinkybių vertinimo civiliniame procese, dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo.
24.2. Teismas ginčijamame sprendime padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-04-07 nutartyje, kuria panaikintos Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutartis (ja kaltinamajam apeliantui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas) ir 2014-03-24 nutartis (nustatytas suėmimo terminas dviems mėnesiams), nepasisakė dėl pareigūnų veiksmų neteisėtumo.
24.3. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra pripažinusi apelianto teisių pažeidimą bei pasiūliusi 400 Eur kompensaciją, todėl byloje turėjo būti sprendžiamas tik kompensacijos dydžio klausimas.
24.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad prokurorė ir teisėjas veikė teisėtai apelianto atžvilgiu, jo nepaleisdami teismo salėje 2014-04-07 vykusio teismo posėdžio metu. Galiojęs teisinis reguliavimas aiškiai nustatė paleidimo iš kardomojo suėmimo teismo salėje procedūrą (Suėmimo vykdymo įstatymo 48 str. 1 d., Teisingumo ministro ir Vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintų Konvojavimo taisyklių (redakcija nuo 2008-05-01 iki 2015-01-07) 204.1 p.), tame tarpe, sulaikytojo privalomą dalyvavimą teime sprendžiant sulaikymo (suėmimo) pagrįstumo klausimą (BPK 123-124 str., Konstitucijos 20 str. 3 d.).
24.5. Nepagrįstos teismo išvados, kad dėl intensyvių teismo posėdžių grafikų nebuvo pažeistos sergančio ir neteisėtai suimto apelianto teisės į teisingą teismą, poilsį, veiksmingą teisinę gynybą ir tinkamą gydymą. Teismo išvados, kad ieškovas jokia forma neprieštaravo itin intensyvių posėdžių skyrimui laikotarpiu nuo 2014-03-28 iki 2014-04-07, padarytos neištyrus ir neįvertinus faktinių bylos aplinkybių. Apelianto tvirtinimu, proestuodamas prieš prokurorės ir teismo veiksmus, be kita ko, skyrimo pernelyg intensyvaus teismo posėdžių grafiko suimtam sergančiam apeliantui, apeliantas buvo paskelbęs bado streiką. Dėl itin intensyvaus posėdžių grafiko nebuvo sudaryta galimybė į bylą naujai įstojusiam apelianto gynėjui susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti bylos nagrinėjimui.
Žemesnės instancijos teismas
24.6. Nesutinka su teismo procesiniu sprendimu nutraukti bylą dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Generalinė prokuratūros 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalį ta apimtimi, kuria atsisakyta ginti viešąjį interesą. Apelianto tvirtinimu, teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai pritaikė teisę pažeisdamas apelianto (ieškovo) konstitucinę teisę, įtvirtintą Konstitucijos 3 str. 2 d.
24.7. Nesutinka su teismo procesiniu sprendimu nutraukti bylą kaip nesukeliančią ieškovui teisinių pasekmių dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo buvo prašoma panaikinti Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalį, o, jo nepanaikinus, priteisti iš Lietuvos Advokatūros 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimui už vengimą ir vilkinimą vykdyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą. Jo tvirtinimu, ginčijama tarybos sprendimo dalis jam sukelia materialiąsias teises ir pareigas, nes jame pateikta išvada dėl apelianto atstovo atstovavimo pažeidimų nebuvimo.
Atsiliepimas
25. Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:
25.1. Nesutinka su apelianto pateiktais teismo sprendimo vertinimo argumentais ir mano, jog teismas sprendimą priėmė įsigilinęs į visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę ir, nenustatęs neteisėtų veiksmų, pagrįstai netaikė ieškovo nurodomų pažeidimus (veiksmus) kvalifikuojančių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, EŽTT praktikos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo žalos bylose nustatytų teisės taikymo taisyklių bei Civilinio kodekso normų.
25.2. Pažymėjo, kad ieškinio argumentai buvo dėstomi ypatingai plačiai, tekstas gausus perteklinės asmeninės ieškovo interpretacijos. Nepaisant šių ieškinio turinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas tinkamai identifikavo ieškinio dalyką ir pagrindą.
25.3. Kasacinis teismas yra suformavęs teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, kurios esmė ta, kad neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą bei jų vertinimas civilinės atsakomybės požiūriu yra visiškai netapatus jų vertinimui baudžiamojo proceso požiūriu. Teismo sprendime pagrįstai pažymėta, jog teismas ir prokuroras veikė tinkamai, teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Teismo išvada dėl procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo bei pagrįstumo tinkamai motyvuota. Nors apeliantui taikyta kardomoji priemonė Vilniaus apygardos teismo 2014-04-07 nutartimi buvo panaikinta, įvertinus tiek baudžiamosios bylos procese buvusią situaciją, kaltinamojo elgesį procese, tai sudarė faktines bei teisines prielaidas prokurorui prašyti, o teismui spręsti dėl procesinės prievartos priemonių taikymo.
25.4. Nesutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos aktualiu klausimu. Pažymėjo, kad apelianto nurodomose kasinio teismo bylose skiriasi faktinės aplinkybės, nes daugumoje bylų asmenys buvo išteisinti arba pripažinta, kad baudžiamasis procesas jų atžvilgiu buvo neteisėtas. Šiuo gi atveju, baudžiamoji byla išnagrinėta priimant apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu.
25.5. Apeliantas nepagrįstai remiasi tuo, kad po sulaikymo jis nebuvo pristatytas į teismą spręsti dėl jo suėmimo pagrįstumo, kad jis nebuvo pristatytas į Vilniaus apygardos teismą, kuriame buvo nagrinėjamas kaltinamojo skundas dėl suėmimo pagrįstumo. Pagal BPK 130 str. 1 d. skundui dėl suėmimo paskyrimo nagrinėti yra rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas tokiame posėdyje būtinas. Tuo tarpu kaltinamojo ir jo gynėjo dalyvavimas nėra privalomas ir šiems asmenims neatvykus, skundas nagrinėjamas be apribojimų. Taigi, šiuo konkrečiu atveju Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjui įstatyme nebuvo nustatyta pareiga pristatyti apeliantą į Vilniaus apygardos teismą. Apie tai, kad kaltinamojo skundas dėl nutarčių skirti suėmimą ir nustatyti jo terminą Vilniaus apygardos teisme bus nagrinėjamas 2014-04-07 posėdyje buvo pranešta 2014-04-04 raštu jau po suplanuoto baudžiamosios bylos teismo posėdžio, todėl teisėjui nebuvo pagrindo skiriant konkrečią datą į tai atsižvelgti, o juo labiau, tokio prašymo kaltinamasis nepateikė.
25.6. Ieškovas nepagrįstai vertina, jog 2014-04-07 vykusio teismo posėdžio metu Vilniaus rajono apylinkės teismas privalėjo jį paleisti iš suėmimo. Ieškovas klaidingai interpretuoja, jog Vilniaus apygardos teismo 2014-04-07 nutartį buvo pavesta vykdyti Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą. Nutartis dėl suėmimo panaikinimo buvo pavesta vykdyti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijai. Vilniaus rajono apylinkės teismui ji buvo išsiųsta žiniai, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas, be kita ko, nesusipažinęs su minėta nutartimi neturėjo jokio objektyvaus faktinio ir teisinio pagrindo skubiai organizuoti nutarties vykdymą, todėl ir neteisėtų teismo veiksmų nėra pagrindo konstatuoti.
25.7. Prokuroro neva atlikti nežmoniško elgesio su kaltinamuoju veiksmai buvo įvertinti instancine tvarka. Kiekviename baudžiamosios bylos teismo posėdžių protokole buvo nurodomi kaltinamojo teikti prašymai ir kaip jie buvo pirmininkaujančio išspręsti. Protokoluose nėra nei vieno įrašo, kad kaltinamasis būtų skundęsis sveikata, kad būtų prašęs dėl prastos sveikatos būklės skelbti pertrauką ar, kad būtų prašęs iškviesti gydytojus. Tokių prašymų neteikė ir procese dalyvavęs gynėjas.
25.8. Ieškovas remiasi tuo, kad kankinimas vyko nesuteikiant jam medicininės pagalbos laikino sulaikymo kameroje teisme, tačiau duomenų, kad tokios pagalbos kaltinamasis prašė konvojaus, nebuvo pateikta.
25.9. Apeliantas kankinimo ir nežmoniško elgesio veiksmams priskiria ir baudžiamojoje byloje vykusių teismo posėdžių dažnumą, neva tuo buvo pažeistos sergančio ir neteisėtai suimto apelianto teisės į teisingą teismą, poilsį, veiksmingą teisinę gynybą ir tinkamą gydymą. Visos teismo posėdžių datos buvo derinamos su kaltinamuoju, teismo posėdžio protokoluose kaltinamasis pasirašydavo, kad susipažino, jokių pastabų ir pretenzijų viso proceso metu dėl posėdžių dažnumo ir vėliau iki ieškinio pateikimo civilinėje byloje nereiškė. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje turėjo sueiti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, laikytinas objektyviai pagrįstu teisėjo sprendimas operatyviai baigti bylos nagrinėjimą, kuris negali būti vertinamas kaip neteisėtas.
Šalies argumentai
25.10. Apeliantas nurodo, kad apie jo sveikatos būklę ir ligas pareigūnai turėjo žinoti iš Sodros fiksuoto nedarbingumo liudijimo. Tačiau pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašai apie apeliantui išduotus nedarbingumo pažymėjimus neįrodo, kad teismui, nagrinėjusiam baudžiamąją bylą, buvo žinoma apie 2014 m. kovo-balandžio mėnesiais kaltinamajam diagnozuotą hipertenzijos ligą. Šie duomenys nebuvo pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjusiam teismui, o pateikti tik civilinėje bylose. Be to, iš pateiktų įrašų turinio matyti, kad apeliantą gydė (duomenys neskelbtini) poliklinikos chirurgai, todėl akivaizdu, kad šių gydytojų konsultacija buvo teikiama ne dėl hipertenzinės ligos, o dėl pooperacinės būklės (2014-03-06 pilvo išvaržos operacija). Nors ieškovui ir buvo tęsiamas nedarbingumas, tačiau pažyma, patvirtinusi jo, kaip kaltinamojo, negalėjimą dalyvauti procese dėl atliktos operacijos buvo išduota tik nuo 2014-03-03 iki 2014-03-14. Apeliaciniame skunde dėstomos interpretacijos apie neva sveikatos pablogėjimą ir su tuo susijusius kankinimo ir nežmoniško elgesio veiksmus teismo posėdžių metu nėra įrodytos jokiais objektyviais duomenimis. Neįrodžius, kad teisėjas ir prokuroras netinkamai vykdė pareigas, susijusias su ieškovo teisės į sveikatą pažeidimu, iš to kildinamas bendrosios rūpestingumo pareigos pažeidimas taip pat negali būti konstatuotas. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimo klausimas negali būti sprendžiamas.
25.11. Kaip vieną iš svarbių ieškinio pagrįstumo įrodymų ieškovas pateikia duomenis apie jo ir Teisingumo ministerijos aptartas taikos sutarties sąlygas. Tačiau taikos sutarties sąlygų aptarimas negali būti laikomos įrodymais bylą nagrinėjant teisme.
25.12. Teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą panaikinimo, nes toks prašymas ieškinio teisenos tvarka negali būti nagrinėjamas ir byla dėl šio reikalavimo pagrįstai buvo nutraukta.
Atsiliepimas
26. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
26.1. Apelianto atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriame nustatyta, kad ieškovas yra pilnai atlikęs nuosprendžiu paskirtą dvidešimties parų arešto bausmę. Jeigu apeliantui būtų priteista žala dėl neteisėto sulaikymo, susidarytų situacija, kai jam žala iš valstybės būtų priteista už jam teisėtai paskirtą bausmę už nusikalstamos veikos padarymą, kas būtų nesuderinama su teisingumo bei sąžiningumo principais.
26.2. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad Teisingumo ministerija, pasiūlydama 400 Eur žalos ne teismo tvarka atlyginimą apeliantui, pripažino neteisėtų veiksmų atlikimo faktą ieškovo atžvilgiu. Pažymėjo, kad taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės.
Šalies argumentai
26.3. Ieškovas nurodo, kad jam žala kilo dėl intensyvių teismo posėdžių skyrimo. Tačiau BPK 242¹ str. 1 d. nurodyta, kad teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Teismo posėdžių skyrimas dažniau nei ieškovas norėjo, nesudaro pagrindo konstatuoti teismo neteisėtus veiksmus.
26.4. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad dėl neva neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų jam pablogėjo sveikata, tačiau nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pagrįsta teismo išvada, kad neįrodyta, kad ieškovo patirti sveikatos sutrikimai būtų priežastiniu ryšiu susiję su kurios nors grandies pareigūnų veiksmais.
26.5. Teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus bei tinkamai taikė teisės normas. Apeliantui buvo sudarytos sąlygos teikti įrodymus bei teismui prašymus. Ta aplinkybė, kad kai kurie apelianto prašymai buvo netenkinti, dėl to, kad nebuvo nurodyti argumentai, pagrindžiantys pagrindą tenkinti jo teiktą prašymą, neleidžia konstatuoti teismo šališkumo ar tai, kad tai, kad teismas neišsamiai vertino byloje esančius įrodymus.
26.6. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti ginčijamą teismo sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šio procesinio sprendimo taikymo ribos apibrėžtos įstatyme: byla gali būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui tik esant CPK 327 straipsnyje ir 329 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams. Tačiau neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nenurodo, kokius esminius procesinius pažeidimus padarė teismas. Tai, kad teismas netenkino jo su bylos esme nesusijusių perteklinių prašymų, nesudaro pagrindo konstatuoti proceso teisės normų pažeidimą ir dėl to grąžinti bylą nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas teismo neprašo jo ieškinio tenkinti, nėra teisinio pagrindo išeiti už apeliacinio skundo ribų ir nagrinėti ieškinio patenkinimo iš dalies arba visiškai galimybę.
Atsiliepimas
27. Atsakovą Lietuvos Respubliką atstovaujanti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.
28. Atsakovas Lietuvos advokatūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
28.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylą dalyje dėl Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo atitinka ir naujausią teismų praktiką. Drausmės bylos advokatui neiškėlimas nėra kliūtis asmeniui ginti savo pažeistas teises pareiškiant ieškinį dėl žalos atlyginimo.
28.2. Atsikirsdami į apeliacinio skundo argumentus, pastebėjo, kad Advokatų taryba apelianto skundą, Lietuvos advokatūroje gautą iš VGTP tarnybos, nagrinėjo pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 52 straipsnį, kurio 1 dalis nustato, kad advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus gali būti keliama drausmės byla. Advokatų taryba ieškovo skundą nagrinėjo plačiau, negu prašė ieškovas, t. y. ne tik dėl teisinių paslaugų kokybės.
28.3. Nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kuriais apeliantas grindžia savo poziciją, kad advokatai L. L. ir M. M. prisidėjo prie žiauraus ir nežmoniško elgesio ir teikė neveiksmingą teisinę pagalbą. Advokatų taryba pagrįstai vertino, kad ieškovo skundas iš esmės grindžiamas subjektyvia ieškovo nuomone, nusiskundimais dėl ieškovo tariamai netinkamo gynimo. Jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovo skunde dėstomus teiginius, nebuvo pateikta. Tai, kad advokatė L. L. ir (ar) advokatas M. M. būtų netinkamai atlikę savo profesines pareigas, nepagrindžia apeliaciniame skunde ieškovo cituojamos antrinės teisinės pagalbos sutarčių 1 priedo „Advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, profesinės veiklos baudžiamosiose bylose pavyzdiniai reikalavimai“ nuostatos. Pats faktas, kad advokatė nesiėmė tų veiksmų, kuriuos laikė būtinais ieškovas, per se neįrodo, kad ieškovui suteiktos teisinės paslaugos buvo nekokybiškos (neveiksmingos).
28.4. Faktinės bylos aplinkybės nepatvirtina, kad ieškovas bendradarbiavo su advokate, kad buvo jai išsakęs nepasitenkinimą ieškovo atžvilgiu baudžiamojo proceso metu priimamais sprendimais, atliekamais veiksmais ir pan., kurį advokatė būtų ignoravusi. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo teisė susisiekti, susitikti su advokate kaip jo gynėja buvo neteisėtai suvaržyta. Nėra jokio faktinio pagrindo išvadai, kad advokatės pasirinkta ieškovo gynimo strategija buvo netinkama ar sąlygojo ieškovo teisių pažeidimą, be to, nėra duomenų ir apie tai, kad advokatė būtų nevykdžiusi ieškovo gynybos strategijos.
28.5. Ieškovas nepagrįstai kelia klausimą dėl advokatės neteisėto neveikimo. Advokatė L. L. ieškovo gynėja buvo paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-269/2014. Ta pačia nutartimi advokatė buvo įpareigota atvykti į 2014-03-14 teismo posėdį. Advokatė dalyvavo svarstant kardomosios priemonės paskyrimą visuose trijuose teismo posėdžiuose, vykusiuose 2014-03-14, 2014-03-17 ir 2014-03-24. 2014-03-14 teismo posėdžio metu ji prašė teismo nesiimti prokuroro prašomų priemonių (paskelbti ieškovo paiešką, paskirti ekspertizę), kadangi tuo metu ieškovas buvo nedarbingas, prašė teismo posėdį atidėti iki 2014-03-24. 2014-03-17 teismo posėdžio metu nesutiko su prokurorės teiginiu, kad ieškovas slepiasi, paaiškino, kad ieškovas gydosi, prašė bylos nagrinėjimą atidėti. 2014-03-24 teismo posėdžio metu advokatė prašė teismo neskirti ieškovui suėmimo dėl prastos sveikatos būklės bei nesant pagrindo ieškovą suimti. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad advokatė nesirūpino jo teisėmis 2014-03-24 teismo posėdyje, kai jis buvo šokiruotas dėl sulaikymo (suėmimo). Advokatė dalyvavo ir kituose teismo posėdžiuose – 2014-03-28, 2014-03-31, 2014-04-02, palaikė ir gynė ieškovo poziciją.
28.6. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad advokatė nelankė jo kalėjime – byloje nėra duomenų, kad buvo būtinybė, ieškovo arba jo artimųjų prašymas lankyti ieškovą kalėjime. Atmestinas kaip nepagrįstas ir kitas ieškovo teiginys, neva advokatė neteisėtai atsisakė vykdyti jo gynybą. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad pats ieškovas siekė, kad jam teisinę pagalbą teiktų kitas advokatas.
28.7. VGTP įstatymo (redakcija, galiojusi 2014-01-01 – 2014-12-31) 18 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reguliavimą, įvertinus faktines šios bylos aplinkybes, patvirtinančias buvus advokatės ir ieškovo interesų konfliktui, nėra pagrindo ieškovo išvadai, kad advokatė neteisėtai atsisakė vykdyti jo gynybą. Ieškovui atsisakius advokatės teisinių paslaugų, jam buvo paskirtas kitas gynėjas – advokatas M. M., todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti ieškovo teisių į gynybą pažeidimą.
28.8. Ieškovo akcentuojami pažeidimai, susiję su teisės į gynybą pažeidimu, baudžiamojoje byloje teismo nebuvo nustatyti. Vilniaus apygardos teismo 2015-05-11 nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-312/2015 teismas įvertino procesine tvarka ieškovo argumentus dėl tariamai šališko teismo, teisės į gynybą neužtikrinimo ir kt. ir nenustatė, kad bylą būtų išnagrinėjęs šališkas teismas, nekonstatavo ieškovo teisių į gynybą pažeidimo. Tokių pažeidimų nenustatė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ir atmetęs ieškovo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015-05-11 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-312/2015.
Šalies argumentai
28.9. Apelianto teiginiai, kad advokatė matė sunkią ieškovo sveikatos būklę, neaplankė jo „bokse“, nepasirūpino jo teisėmis, neprieštaravo pernelyg intensyviam teismo posėdžių baudžiamojoje byloje grafiko nustatymui, kad tiek ji, tiek advokatas M. M. nesusipažino su byla ir kt., yra paremti tik subjektyvia ieškovo nuomone, kas nesudaro pagrindo konstatuoti paminėtų advokatų prisidėjimo prie žiauraus ir nežmoniško elgesio ir (ar) neveiksmingos teisinės pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
29. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
30. Byloje nagrinėjama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo.
31. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, ieškovas (apeliantas) siekia prisiteisti turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl prokuroro, teismo, advokatų neteisėtų veiksmų, taip pat siekia valdžios institucijų priimtų aktų panaikimo. Apeliantas byloje įrodinėja, kad valstybės vardu veikiantys pareigūnai nepagrįstai ir be teisėto pagrindo taikė procesinės prievartos priemones – jo paiešką, kardomąją priemonę – suėmimą bei suėmimo termino pratęsimą, igonavo ieškovo teises, veikė jo atžvilgiu nežmoniškai ir jį kankino, nesuteikė jam efektyvių gynybos nuo nepagrįstų kaltinimų priemonių, nesuteikė reikiamos pagalbos jam prastai jaučiantis, nepaleido jo tuoj pat iš suėmimo, priėmė neteisėtus ir nepagrįstus aktus, kuriuos ieškovas skundžia byloje ir siekia jų panaikinimo.
Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų
32. Valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teisėjo ar teismo veiksmų baudžiamajame procese, kurie gali būti pripažinti neteisėtais ir už kuriuos atsako valstybė, būtent: neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimas.
33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo veiksmų baudžiamojo proceso metu, aiškinimo ir taikymo yra pakankamai išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tokios atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
34. Ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 str. įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas. Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013).
35. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Spręsdami tokio pobūdžio ieškinius teismai, vadovaudamiesi CPK 176–185 str., ištiria įrodymus bei juos vertina atsižvelgdami ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016).
Dėl teismo veiksmų teisėtumo paskelbiant kaltinamojo paiešką, taikant kardomąją priemonę – suėmimą, pratęsiant suėmimo terminą
36. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl žalos atlyginimo, be kita ko, grindžimas Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-269/2014 teismo priimtais procesiniais sprendimais, kuriais, apelianto tvirtinimu, nesant pagrindo jam pritaikyta procesinė privartos priemonė - paskelbta apelianto paieška, pritaikyta kardomoji priemonė – suėmimas bei pratęstas kardomosios priemonės terminas.
37. Asmens teisė į laisvę yra ginama, inter alia (be kita ko), pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (20 straipsnis) ir Konvenciją. Konvencijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Teisė į laisvę Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies prasme reiškia fizinę laisvę. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti, kad laisvė niekam nebūtų atimta savavališkai (EŽTT Didžiosios kolegijos 2012-02-23 sprendimas byloje C. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 29226/03, par. 84; 2012-12-11 sprendimas byloje V. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 10645/08, par. 75). Asmens teisės į laisvę svarba demokratinėje visuomenėje nuosekliai pabrėžiama EŽTT praktikoje (pvz., 2016-04-28 sprendimas byloje Č. ir T. prieš Latviją, peticijos Nr. 42906/12, par. 80–81; Didžiosios kolegijos 2017-11-28 sprendimas byloje M. prieš Gruziją, peticijos Nr. 72508/13, par. 181). Asmens sulaikymas ir suėmimas lemia jo teisės į laisvę suvaržymą (laisvės atėmimą).
38. Pagal EŽTT praktiką pirminė laisvės atėmimo atitikties Konvencijos 5 straipsnio 1 daliai sąlyga yra ta, kad laisvės atėmimas turi būti teisėtas, įskaitant įstatyme nustatytos tvarkos laikymąsi. Konvencija šiuo aspektu iš esmės nukreipia į nacionalinę teisę ir įtvirtina pareigą laikytis jos materialiosios ir proceso teisės normų. Be to, bet koks laisvės atėmimas turi atitikti Konvencijos 5 straipsnio tikslą, t. y. apsaugoti asmenis nuo savivalės (sprendimas byloje V. prieš Lietuvą, par. 75; 2016-07-12 sprendimas byloje Ž. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 19536/14, par. 48). EŽTT praktikoje apsaugos nuo savivalės kontekste, be kita ko, išaiškinta, kad laisvės atėmimas pagal Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punktą turi atitikti proporcingumo reikalavimą, t. y. būti griežtai būtinas siekiant šioje nuostatoje nurodytų tikslų, kai kitų, švelnesnių, priemonių jiems pasiekti nepakanka (pvz., 2008-03-18 sprendimas byloje L. prieš Lenkiją, peticijos Nr. 11036/03, par. 54–55; 2018-02-27 sprendimas byloje S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 39496/11, par. 60) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-04. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018).
39. BPK 142 straipsnyje nustatyta, jeigu įtariamojo ar kaltinamojo buvimo vieta nežinoma, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi skelbiama įtariamojo ar kaltinamojo paieška.
40. Kardomųjų priemonių paskirtis reglamentuota BPK 119 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Griežčiausios kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos numatyti BPK 122 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Kardomoji priemonė - suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų .
41. Kaip patvirtina baudžiamosios bylos Nr. 1-37-269/2014 duomenys, apeliantui buvo pareikšti kaltinimai pagal pagal BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo) bei BK 145 str. 1 d. (dėl grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas). Apeliantas buvo kaltinamas tuo, kad jis rankomis griebė nukentėjusiajai už šono ir ją įtraukė į savo namo teritoriją, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės veidu žemyn, po to spyrė jai į dešinę koją, paėmė jai rankomis už pečių, pakėlė ją nuo žemės ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pakrūtinio sritį, sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė bei traukė savo namo teritorijoje esančio baseino link, grasino užmušti – paskandinti.
42. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo (apelianto) paieška, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-17 nutartimi apeliantui buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-24 nutartimi nustatytas suėmimo terminas dviems mėnesiams.
43. Vilniaus apygardos teismo 2014-04-07 nutartimi, išnagrinėjus kaltinamojo skundą, aptartos pirmosios instancijos nutartys buvo panaikintos. Nurodytoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad kaltinamojo paieška, jam taikyta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o vėliau ir suėmimo termino pratęsimas dviem mėnesiams buvo taikytos neturint nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo elgesį bylos nagrinėjimo metu. Teismas nurodė, kad baudžiamoji byla Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama nuo 2011 m. pabaigos, tačiau bylos duomenys neleidžia spręsti, kad kaltinamasis būtų vengęs atvykti į teismo posėdžius ar būtų trukdęs procesui. Iš bylos duomenų apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad bylą nagrinėjusiam teismui buvo žinoma, jog kaltinamajam 2014-03-06 buvo atlikta operacija, taip pat vyko susirašinėjimas elektroniniu paštu su kaltinamuoju, buvo aiški kaltinamojo gyvenamoji bei darbo vieta. Iš kaltinamojo pirminė informacija apie ligą elektroniniu paštu gauta 2014-03-10 dieną, 2014-03-13 jis informavo, kad medicininius dokumentus išsiuntė registruotu paštu, 2014-03-14 12.12 val. kaltinamasis elektroniniu paštu teismui pateikė įstatymo nustatytos formos pažymą dėl nedalyvavimo teisiamuosiuose posėdžiuose laikotarpiu nuo 2014-03-06 iki 2014-03-14. Todėl apylinkės teismas 2014-03-17 dieną akivaizdžiai žinojo apie kaltinamojo ligą, dėl kurios jis negali atvykti į teismo posėdžius, apie jo buvimo vietą, tačiau priėmė nutartis jam paskirti paiešką bei kardomąją priemonę – suėmimą, padaręs visiškai nepagrįstą išvadą, kad kaltinamasis vengia atvykti į teismą ir jo buvimo vieta nežinoma.
44. Jeigu baudžiamajame procese tam tikri pareigūnų ar institucijų veiksmai yra pripažinti neteisėtais, spręsta, kad yra padaryti baudžiamojo proceso ar kitų įstatymų pažeidimai, tai žalos atlyginimo civilinę bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas tokios išvados, nes ji yra padaryta baudžiamąją bylą pagal savo kompetenciją išnagrinėjusio teismo. Žalos atlyginimo byloje patikrinama, ar tais neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020).
45. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje padarytos šiai bylai prejudicinės išvados, leidžiančios konstatuoti teismo atliktus neteisėtus veiksmus: neteisėtą apelianto paieškos paskelbimą, neteisėtos kardomosios priemonės – suėmimo taikymą bei neteisėtą kardomosios priemonės pratęsimą dviem mėnesiams (CK 6.272 str.). Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas teisėtais aptartus teismo procesinius veiksmus, ginčijamame sprendime padarė nepagrįstas ir prieštaraujančias bylos medžiagai išvadas.
Dėl teismo veiksmų, susijusių su dažnų posėdžių skyrimu
46. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009). Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2007).
47. BPK 242¹ str. 1 d. nustato teismo pareigą rūpintis, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Todėl teismo posėdžių grafiko intensyvumas nelaikytinas neteisėtu teismo veikimu.
48. Apeliantas remiasi tuo, kad teismas, skirdamas teismo posėdžius laikotarpyje nuo 2014-03-24 (kuomet jam buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas) iki 2014-04-07, privalėjo atsižvelgti į apelianto sveikatos būklę, į tai, kad jis serga hipertenzija ir suėmimas jam taikytas pooperaciniame laikotarpyje. Jo tvirtinimu, dėl itin dažnų teismo posėdžių jis buvo kankinamas, jam pablogėjo sveikata, dėl ko po apelianto paleidimo (duomenys neskelbtinio) ligoninės gydytoja apeliantui skyrė padidintas vaistų nuo hipertenzijos dozes – greta jau skirtų „Nebilet“ vaistų papildomai paskyrė „Prestarium“ vaistus.
49. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-37-269/2014 duomenų, teismo posėdžiai vyko 2014-03-28, 2014-03-31, 2014-04-02, 2014-04-03, 2014-04-04 dienomis. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai intensyvus teismo posėdžių grafikas. Kaip matyti iš prokuratūros teiktų duomenų, 2014 m. gegužės mėnesio pradžioje turėjo sueiti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, dėl ko intensyvesnis teismo posėdžių grafikas buvo objektyviai pateisinamas.
50. Sutiktina su apelianto argumentais, kad intensyvus posėdžių grafikas, apeliantui esant suimtam, be to, esant pooperaciniame laikotarpyje (2014-03-06 jam atlikta operacija, pašalinta išvarža), sergant hipertenzija, galėjo turėti įtakos jo sveikatos būklei. Tačiau byloje nėra duomenų, kad aptartos aplinkybės būtų turėjusios ilgalaikių ar negrįžtamų pasekmių pareiškėjo sveikatai ar psichologinei būklei. Taip pat nenustatyta, kad teismas dažnais teismo posėdžiais būtų siekęs sąmoningai pakenkti apelianto sveikatai.
51. Todėl konstatuotina, kad apeliantas neįrodė, kad CK 6.272 str. nustatytų sąlygų teismo atsakomybei kilti, todėl su tuo susiję apelianto argumentai dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, susijusių su dažnų posėdžių skyrimu, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl teismo veiksmų, suimtąjį laikant laikino suėmimo patalpoje, suimtojo paleidimu
52. Apelianto tvirtinimu, jis buvo laikomas netinkamomis ir kankinamomis sąlygomis teismo laikino sulaikymo kameroje, nesuteikiant jam medicininės pagalbos.
53. Byloje nėra duomenų, kad laikino sulaikymo kamera neatitiktų sanitarinių ar higienos normų reikalavimų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad už asmens sveikatos būklę laikino sulaikymo kameroje nėra atsakingas teismas ar prokuroras. Konvojavimas vykdomas laikantis konvojavimo tvarkos, nustatytos 2005 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakyme Nr. 1R- 240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (192-209 punktai). Be to, byloje nėra duomenų, kad medicininės pagalbos kaltinamasis prašė konvojaus ir ji nebuvo suteikta.
54. Apeliantas nurodo, kad jis turėjo būti pristatytas dalyvauti Vilniaus apygardos teisme, kuriame buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo teisėtumas. Vilniaus apygardos teismui panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, jis turėjo būti nedelsiant paleistas teismo posėdžių salėje. Apelianto tvirtinimu, jis teismo salėje nebuvo paleistas, tuo pažeidžiant jo teises, nustatytas Konstitucijos 20 str. 3 d, BPK 130 str., Suėmimo vykdymo įstatymo 48 str. 1 d.
55. BPK 130 str. 1 d. reglamentuota suimtojo ar jo gynėjo teisė skųsti teismo nutartį dėl suėmimo. Minėta norma nustato, kad skundui nagrinėti rengiamas posėdis; į jį šaukiami suimtasis ir gynėjas ar vien tik gynėjas. Prokuroro dalyvavimas šiame posėdyje būtinas. Suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Aptartos normos analizė neleidžia daryti išvados, kad suimtojo dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas.
56. Suėmimo vykdymo įstatymo 48 str. 1 d., kuria remiasi apeliantas, nustato, kad nuosprendis, nutartis arba nutarimas dėl suimtojo paleidimo vykdomi nedelsiant, kai tik juos gauna tardymo izoliatoriaus administracija.
57. Įvertinus teisinį reglamentavimą, asmens dalyvavimas teismo posėdyje, kuriame sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimas, nėra būtinas. Byloje nėra duomenų, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas teismo posėdžio metu žinojo apie apelianto atžvilgiu priimtą kito teismo procesinį sprendimą dėl suėmimo panaikinimo. Todėl aplinkybė, kad jis nebuvo paleistas teismo salėje, atsižvelgiant į tai, kad tą pačią dieną jis buvo paleistas, nelaikytina teismo neteisėtu veikimu.
58. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas šioje nutarties dalyje nurodytus argumentus, konstatuoja, jog apeliantas neįrodė CK 6.272 str. nustatytų sąlygų pareigūnų atsakomybei pagal minėtą straipsnį, todėl su tuo susiję apelianto argumentai dėl netinkamų pareigūnų veiksmų, susijusių su suimtojo laikymu laikino suėmimo patalpoje, medicininės pagalbos teisme nesuteikimu bei jo nepaleidimu teismo salėje, atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl prokuratūros veiksmų teisėtumo
59. Baudžiamojoje byloje nėra konstatuoti prokurorės, vykdžiusios kaltinimą, neteisėti veiksmai. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 str. 1 d., BPK 1 str., 2 str.).
60. Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje įrodinėja, kad prokurorė, kreipdamasi į teismą su prašymu apeliantui taikyti procesinės prievartos priemones – jo paiešką, kardomąją priemonę – suėmimą bei suėmimo termino pratęsimą, pažeidė ieškovo teises, veikė jo atžvilgiu nežmoniškai ir šie veiksmai, kartu su teismo procesiniais sprendimais, sąlygojo, kad jis buvo suimtas esant pooperaciniam laikotarpiui, sergant jam hipertenzija, kas išprovokavo apeliantui sveikatos pablogėjimą, didelius psichologinius pergyvenimus, reputacijos ir darbo praradimą.
61. Apeliantui baudžiamojoje byloje taikytos procesinio poveikio priemonės - kaltinamojo paieška, kardomoji priemonė – suėmimas bei suėmimo termino pratęsimas buvo inicijuotos prokurorės. Minėtos procesinio poveikio priemonės, kaip jau minėta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi buvo panaikintos pripažinus, kad joms nebuvo jokio faktinio bei teisinio pagrindo. Nors aptartoje teismo nutartyje prokuratūros atstovės veiksmų teisėtumo klausimas nebuvo spręstas, tačiau teismo nurodytoje nutartyje nustatytų aplinkybių visuma, kuomet teismui buvo žinoma apie kaltinamojo ligą, nedarbingumą, šios aplinkybės prokurorei turėjo būti žinomos vėliausiai tuomet, kai teismo posėdyje buvo svarstomas apelianto suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimas. Todėl, prokurorei prašant teismo taikyti griežčiausias prievartos priemones kaltinamajam, toks pareigūnės elgesys nelaikytinas atitinkančiu BPK 121 str. reikalavimų, taip pat bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos reikalavimų.
62. Nors prokuratūros veiksmai nėra lemiami sprendžiant procesinių prievartos priemonių taikymą, nes tokio pobūdžio procesinius sprendimus priima teismas (BPK 121 str.), tačiau jų inicijavimas netiesiogiai prisidėjo prie to, kad jos apeliantui nepagrįstai buvo pritaikytos.
Dėl apeliantui baudžiamajame procese paskirtų advokatų atstovavimo
63. Žalą, prašomą atlyginti iš valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apeliantas sieja su valstybės garantuojamos advokatės L.L. ir valstybės garantuojamo advokato M.M. netinkamu teisinių paslaugų teikimu, atstovaujant apeliantą baudžiamojoje byloje.
64. Kaip matyti iš bylos duomenų, baudžiamojoje byloje Nr. 1-37-269/2014 teismo kreipimosi pagrindu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorius apeliantą ginti parinko advokatę L. L., kuri buvo paskirta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-14 nutartimi. 2014-04-01 Tarnyboje gauta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-01 nutartis, iš kurios turinio matyti, kad ginanmasis teismo posėdžio metu pareiškė atsisakantis advokatės teisinių paslaugų. 2014-03-31 advokatė taip pat pateikė teismui prašymą dėl jos pakeitimo kitu advokatu, tarp jos ir ginamojo atsiradus interesų konfliktui. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus rajono apylinkės teismas kreipėsi į Tarnybą dėl advokato pakeitimo. Apelianto interesus ginti buvo parinktas advokatas M. M..
65. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 10 straipsnio 1 punktas nustato, kad, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą, antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles tikrina Lietuvos advokatūra. Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra įgaliota vertinti antrinę teisinę pagalbą teikusių advokatų veiklos kokybės, šių aplinkybių tikrinimas yra priskirtas Lietuvos advokatūros kompetencija.
66. Lietuvos advokatūra, išnagrinėjusi Tarnybos persiųstą apelianto skundą dėl advokatų veiklos, 2016-03-03 priėmė sprendimą nekelti drausmės bylos advokatei L. L., kadangi nenustatė, kad advokatė būtų nekokybiškai teikusi antrinę teisinę pagalbą apeliantui.
67. Apeliantas tvirtina, kad paskirti advokatai nekokybiškai vykdė gynybą, nelankė jo areštinėje, nesidomėjo jo sveikata, nesiėmė gynybos veiksmų, kuomet jam buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės, prisidėjo prie apelianto kankinimo teismo posėdžių metu. Tačiau baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad advokatė L. L. dalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose apeliantui buvo taikytos priverstinio poveikio priemonės, teikė prašymus jų neskirti, išdėstė argumentus dėl apeliantos prastos sveikatos būklės. Todėl, kolegijos vertinimu, apelianto išdėstiti argumentai dėl netinkamo advokatų atstovavimo yra subjektyvaus pobūdžio.Todėl darytina išvada, kad nenustatyti advokatų neteisėti veiksmai.
Dėl priteistinos žalos (turtinės ir neturtinės) dydžio
68. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį: neturtinės žalos padariniai, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
69. Nustatydamas neturtinės žalos dydį už neteisėtą procesinės prievartos priemonės – suėmimo taikymą, teismas, be bendrųjų kriterijų, įtvirtintų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: teisės į laisvę pažeidimo aplinkybes (suėmimo trukmę, neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, sukėlusių teisės pažeidimą, pobūdį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus ir kt.); suėmimo padarinius asmeniniam gyvenimui (ar suimtas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė suėmimas); suėmimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę sveikatą; suėmimo padarinius profesiniam gyvenimui; aplinkybes, dėl kurių galėtų būti mažinamas atlygintinos žalos dydis, įskaitant nukentėjusiojo ir valstybės ekonominę padėtį (nors valstybės ekonominė padėtis tiesiogiai neatspindi nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos padarinių, tačiau sprendžiant dėl neteisėtais teisėsaugos institucijų veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos dydžio į ją būtina atsižvelgti tam, kad priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis atspindėtų socialinį kontekstą ir nebūtų socialiai neteisingas) bei nukentėjusio asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2014; 2015-07-14 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-690/2015).
70. Teisėjų kolegija, nustatydama apelintui priteistinos žalos dydį, atsižvelgia į toliau dėstomus argumentus. Kaip jau buvo nustatyta šioje byloje, apeliantui be pagrindo buvo taikytos griežčiausios procesinio poveikio priemonės. Nenustatyta, kad apeliantas baudžiamojo proceso metu savo teisėmis būtų naudojęsis nesąžiningai, būtų kliudęs baudžiamajam procesui. Kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto argumentus, kad jis patyrė laisvės suvaržymą, reputacijos sumenkinimą dėl jo paieškos bei atvesdinimo, apeliantą sulaikant poliklinikos patalpose, kur jis buvo atvykęs vizitui pas gydytoją, galimus psichologinius išgyvenimus ir stresą dėl taikyto atvesdinimo bei suėmimo. Aplinkybė, kad apeliantas buvo suimtas praėjus vos 7 paroms po jam atliktos išvaržos operacijos, lėmė, kad apeliantui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą gydymą ir rėžimą pooperaciniu laikotarpiu, nes apliantas nuolat privalėjo vykti į teisiamuosius posėdžius. Apelianto suėmimas truko 15 parų.
71. Sprendžiant apeliantui žalos atlyginimo klausimą, reikšminga aplinkybė ir ta, kad apeliantas nebuvo išteisintas. Kaip matyti iš bylos duomenų, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžiu apeliantas buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį, jam skiriant subendrintą bausmę – 29 parų areštą, į galutinės bausmės laiką įskaitant laiką Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) skyriuje II-ame poskyryje laikotarpiu nuo 2011-06-08 iki 2011-06-21, kai jam buvo atliekams tyrimas vykdant Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-03-30 nutartį skirti stacionarinę kompleksinę pirminę psichiatrijos ekspertizę, ir suėmimo nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 laiką, laikant, kad nuteistasis atliko 29 parų arešto bausmę. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-04-30 nuosprendžio dalis dėl apelianto nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei nustatyta, kad apeliantas yra pilnai atlikęs nuosprendžiu paskirtą 20 parų arešto bausmę. Kasacinis teismas 2016-02-09 nutartimi priėmė galutinį procesinį sprendimą, kuriuo kaascinius skundus atmetė.
72. Teisingumo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstė poziciją, kad būtų socialiai neteisinga, jei nuteistas asmuo, kurio sumėmimas buvo įskaitytas į jam paskirtos bausmės laiką, gautų žalos atlyginimą. Kolegija su tokiais argumentais nesutinka. Kolegijos vertinimu, Teisingumo ministerijos nurodytos aplinkybės reikšmingos sprendžiant priteistinos žalos dydžio klausimą, tačiau nepaneigia, kad pareigūnai atliko veiksmus, grubiai pažeidžiančius asmens teises. Be to, kaip jau minėta, apeliantui nuosprendžiu buvo skirta 20 parų bausmė, o asmens judėjimo laisvė buvo apribota 29 paras, iš jų -15 parų neteisėtai.
73. Pažymėtina ir tai, kad Teisingumo ministerijos pozicija byloje yra prieštaringa. Atsiliepime į ieškinį ji nurodė, kad neteismine tvarka ieškovui yra siūliusi 400 Eur kompensaciją bei pripažino, kad toks kompensacijos dydis būtų protingas ir atitiktų teismų praktiką, kuomet už vieną suėmimo dieną kompensacijos suma neviršija 30 Eur. Taigi Teisngumo ministerija iš esmės neprieštaravo tokiam kompensacijos dydžiui. Tuo tarpu atsiliepime į apeliacinį skundą institucija dėsto argumentus, kuriais iš esmės nesutinka, kad būtų apeliantui priteista žala.
74. Nors teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai. Visiškai suvienodinti teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių neįmanoma, nes būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis net esant analogiško pobūdžio neteisėtiems veiksmams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, nutarties 91 p.).
75. Apeliantas siekia prisiteisti 34 000 Eur neturtinės žalos. Apeliantas tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde remiasi tiek nacionaline, tiek tarptautine teismine praktika, kurioje daugumos bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo pastarosios, nes jose nagrinėjamais atvejais asmenys buvo išteisinti arba buvo pripažinta, kad baudžiamoji byla iškelta nepagrįstai. Įvertinusi neteisėtų veiksmų apimtis (atliktas ne vienas neteisėtas veiksmas – paieška, atvesdinimas, suėmimas), neteisėto sulaikymo trukmę, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų asmeniui būtų padaryti negrįžtami sveikatos sutrikdymai, kolegija pripažįsta 1500 Eur neturtinės žalos sumą atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
76. Apeliantas prašo žalą priteisti iš atsakovų solidariai. Kolegija šį prašymą pripažįsta nepagrįstu. CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartojama ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kuria nustatoma, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad tais atvejais, kai atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdis yra skirtingas, t. y. kai vieno atsakovo veiksmai buvo tiesioginė žalos atsiradimo priežastis, o kito veiksmai tik netiesiogiai turėjo įtakos žalai atsirasti, atsakovų atsakomybė yra dalinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-11-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2005-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2005).
77. Pagal CK 6.247 straipsnyje pateiktą priežastinio ryšio sampratą ir kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką priežastinis ryšys gali būti tiesioginis, kai dėl teisinę pareigą pažeidusio asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai, ir netiesioginis, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadaryta žalos, tačiau sudarytos sąlygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Netiesioginis priežastinis ryšys yra tada, kai asmens veiksmai (veikimas, neveikimas) nėra vienintelė žalos atsiradimo priežastis, jie tik prisideda prie sąlygų šiai žalai kilti sudarymo, t. y. kartu su kitomis neigiamų padarinių atsiradimo priežastimis pakankamu laipsniu lemia šių padarinių atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
78. Šiuo atveju neteisėti teismo veiksmai laikytini tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su apeliantui žalos atsiradimu, tuo tarpu prokurorės veiksmai – netiesioginiu priežastiniu ryšiu, nes, kaip jau minėta, dėl apelianto paieškos, jo atvesdinimo, kardomosios priemonės – suėmimo bei dėl suėmimo pratęsimo procesinius sprendimus priėmė teismas, tačiau prokurorės pareiškimų pagrindu. Esant skirtingam atsakovų veiksmus ir žalą siejančio priežastinio ryšio pobūdžiui, taikytina ne solidarioji, o dalinė atsakomybė.
79. Kolegija, įvertinusi jau aptartų aplinkybių visumą, sprendžia, kad yra pagrindas priteisti apeliantui iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1200 Eur neturtinės žalos ir iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
80. Apeliantas taip pat prašo priteisti 869 Eur turtinę žalą. Nurodo, kad žala atsirado dėl apelianto samdyto advokato baudžiamojoje byloje. Jo tvirtinimu, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokatė neteikė veiksmingos teisinės pagalbos, galiausiai atsisakė teikti atstovavimo paslaugas, ko pasėkoje apeliantas buvo priverstas samdytis advokatą.
81. Pažymėtina, kad kolegija advokatų neteisėtų veiksmų nenustatė. Todėl apelianto patirtos išlaidos jo samdytam advokatui apmokėti nelaikytinos susijusiomis su antrinės teisinės pagalbos tarnybos paskirtų advokatų teiktų teisinės pagalbos paslaugų netinkamumu. Atsivelgiant į aptartą, apelianto ieškinio reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo netenkintinas.
Dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra) 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalies panaikinimo
Žemesnės instancijos teismas
82. Pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma panaikinti Generalinė prokuratūros 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalį. Tokį procesinį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovas yra praleidęs CPK 512 str. numatytą naikinamąjį terminą Generalinė prokuratūros nutarimo apskundimui.
83. Apelianto tvirtinimu, teismas neatskleidė ginčo dėl Generalinės prokuratūros 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.1220 dalies panaikinimo esmės, todėl darė nepagrįstas išvadas, netinkamai pritaikė teisę, pažeisdamas apelianto konstitucinę teisę, įtvirtintą Konstitucijos 3 str. 2 d., priešintis kėsinimams pakeisti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką.
84. Kolegija atmeta apelianto argumentus, kad teismas netinkamai taikė teisės normas bei neatskleidė ginčo esmės.
85. Kaip teisingai nustatė apylinkės teismas, apeliantas 2016-01-05 buvo pateikęs prašymą prokuratūrai dėl Lietuvos teisininkų draugijos veiklos tyrimo ir galimai nusikalstamų veiksmų valstybės tarnautojų atžvilgiu požymių buvimo. Vilniaus apygardos prokuratūra 2016-02-01 nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones pagal minėtą apelianto prašymą. Apeliantas apskundė Vilniaus apygardos prokuratūros 2016-02-01 nutarimą dėl atsisakymo ginti viešą interesą. Generalinė prokuratūra šioje byloje ginčijamu 2016-03-25 nutarimu Vilniaus apygardos prokuratūros 2016-02-01 nutarimą paliko nepakeistą.
86. Ginčui aktualios Prokuratūros įstatymo redakcijos (galiojusios nuo 2015-07-01 iki 2017-01-01) 19 straipsnyje nebuvo nustatyta aukštesniojo prokuroro nutarimo apskundimo tvarka. Šiuo metu 19 straipsnio norma yra papildyta ir jos 5 dalis nustato, kad aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos gavimo dienos.
87. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš esmės buvusį teisinį neapibrėžtumą pašalino teismai, suformuodami praktiką, pagal kurią taikytinas panašių teisinių santykių reglamentavimas - skundo, nagrinėjamo ypatingąja teisena, padavimo terminus reguliuojanti CPK 512 straipsnio norma. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundų padavimo terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą. Šis terminas nėra naikinamasis, todėl asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, CPK 78 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti atnaujintas. CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinamasis terminas, kuris neatnaujintinas.
88. Apeliantas remiasi Konstitucijos 3 str. 2 d. nustatyta teise priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Tačiau aptarta Konstitucijos nuostata nepaneigia to, kad asmuo kreiptis į teismą privalo laikydamasis nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.
89. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975-02-21 sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).
90. Apeliantas nepateikė duomenų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, kad apeliantas yra praleidęs naikinamąjį terminą skųsti Generalinės prokuratūros 2016-03-25 nutarimo Nr. 13.12-20 dalį (CPK 178 str.). Todėl teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą dėl bylos šioje dalyje nutraukimo.
Dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalies panaikinimo
91. Pirmosios instancijos teismas nusprendė nutraukti civilinę bylą ieškinio reikalavimų dalyje dėl Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalies panaikinimo grindžiant tuo, kad ginčijamas sprendimas (jo dalis), kuriuo atsisakyta kelti drausmės bylą apeliantui paslaugas teikusiai advokatei, nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių.
92. Advokatūros įstatymo 51 str. nustato ginčų dėl teisinių paslaugų nagrinėjimo tvarką. Minėto staripsnio 2 d. numato, kad klientų ir advokatų ginčus dėl teisinių paslaugų Lietuvos advokatūroje nagrinėja Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas; šie ginčai nagrinėjami Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija; Lietuvos advokatūros advokatų taryba ar jos sudarytas organas turi teisę priimti rekomendacinius sprendimus. Advokatūros įstatymo 55 str. nustatyta, kad ginčijami gali būti advokatų Garbės teismo sprendimai.
93. Apeliantui ginčijant rekomendacinio pobūdžio aktą - advokatų tarybos sprendimą, teismas turėjo teisėtą pagrindą pripažinti, kad ginčijamas aktas negali būti ginčo objektu ir šioje dalyje bylą nutraukti. Pirmosios instancijos teismo proceinis sprendimas atitinka ir šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-687/2018; Vilniaus apygardos teismo 2017-10-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-614/2017; 2018-03-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1409-910/2018).
94. Pripažintini nepagrįstais apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, priimdamas procesinį sprendimą, neatskleidė ginčo esmės.
Dėl teismo (ne)šališkumo
95. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 21 straipsnis).
96. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. H. v. Denmark, no. 154, § 48). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr. G. and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-08-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2013).
97. Kaip matyti iš civilinės bylos, kurioje priimtas nagrinėjamu atveju ginčijamas teismo sprendimas, ieškovas jau buvo kreipęsis dėl teisėjos nušalinimo motyvuojant galimu jos šališkumu priimant procesinius sprendimus dėl jos narystės Lietuvos teisininkų draugijoje, kuri įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu. Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos 2018 m. liepos 13 d. nutartimi ieškovo prašymas dėl teisėjos nušalinimo atmestas, nenustačius teisėjos šališkumo. Nutartyje pažymėta, kad ieškovo argumentas dėl teisėjo priklausymo Lietuvos teisininkų draugijai yra faktiškai nepagrįstas, nes teisėja šiai draugijai nepriklauso. Taip pat pabrėžta, kad teisėjos galimas šališkumas siejamas su teisėjos priimtais procesiniais sprendimais, tačiau, nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis.
98. Nagrinėjamu atveju apeliantas teisėjos galimą šališkumą grindžia tuo, kad teisėja 2019-12-02 protokoline nutartimi nusprendė nekviesti ieškovo nurodytų liudytojų, nors dėl liudytojų kvietimo teismas jau buvo priėmęs Vilniaus miesto teismo 2019-05-29 protokolinę nutartį. Be to, apelianto tvirtinimu, teisėja 2020-02-17 nutartimi atsisakė išreikalauti ir ištirti baudžiamojoje byloje 2014-03-24 teismo posėdžio įrašą.
99. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad teisėja netenkino apelianto prašymų dėl liudytojų iškvietimo bei duomenų išreikalavimo, neleidžia konstatuoti teismo šališkumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektu. Paties apelianto nurodyti duomenys, kad Vilniaus miesto teismo 2019-05-29 protokoline nutartimi buvo nutarta kviesti pareiškėjo nurodytus liudytojus, o 2019-12-02 protokoline nutartimi nuspręsta jų nekviesti, tik parodo, kad teisėjos elgesys nebuvo tendencingai nukreiptas netenkinti apelianto prašymų ir teisėja neturėjo išankstinio nusistatymo. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2019-12-02 protokolinę nutartį teisėja priėmė išklausiusi kitų proceso dalyvių nuomonės dėl tikslingumo apklausti liudytojus. Apeliantas taip pat remiasi tuo, kad teisėja neišreikalavo iš Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamosios bylos 1-37-269/2014 garso įrašo teismo posėdžio, vykusio 2014-03-24, kuriame buvo sprendžiama dėl kardomosios priemonės apeliantui taikymo. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, šio teismo posėdžio garso įrašas nėra prisegtas. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-03-24 nutartis dėl apeliantui kardomosios priemonės taikymo buvo panaikinta kaip neteisėta. Taigi teismo veiksmų teisėtumas buvo įvertintas apeliacine tvarka. Todėl, teisėjai netenkinus apelianto prašymo dėl garso įrašo išreikalavimo, šis teisėjos procesinis sprendimas neleidžia spręsti apie galimą teisėjos šališkumą.
Dėl bylos baigties
100. Apeliantas prašo ginčijamą teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą nagrinėti iš naujo, esant neatskleistai bylos esmei.
101. CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šis procesinis sprendimas taikomas tik nustačius CPK 327 straipsnyje ir 329 straipsnio 1 dalyje reglamentuotus pagrindus.
102. Asmeniui, tvirtinančiam, kad buvo neatskleista bylos esmė, būtina nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, kad reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų. Neišsamus ar nepakankamas bylos aplinkybių tyrimas pirmosios instancijos teisme gali būti vertinamas kaip proceso pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą, bet jis nėra pakankamas perduoti ginčą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu tai įmanoma padaryti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).
103. Nors ieškovas nurodo, kad neatskleista bylos esmė, nes byloje nebuvo apklausti liudytojai, neišreikalauta dalis ieškovo nurodytų duomenų, tačiau nepagrindė, kad aptarti duomenys yra tiek esminiai ir reikšmingi bylai išnagrinėti, kad, nesant šių duomenų, apeliacinės instancijos teismas negalės išnagrinėti bylos (CPK 178 str.).
104. Kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje išdėstytus argumentus, apeliacinį skundą tenkina iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą naikina ir priima naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti ieškovui iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1200 Eur neturtinės žalos ir iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą; likusioje dalyje ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
105. Apelianto ieškinys ir apeliacija tenkinti 4,3 procento (1500×100/34379,24).
106. Todėl pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos perskirstytinos ir iš ieškovo S. G. atsakovui Lietuvos advokatūrai priteistina bylinėjimosi išlaidų 1520 Eur suma mažintina iki 1400 Eur sumos (CPK 93 str.). Valstybei iš ieškovo priteista procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų suma mažintina nuo 34,71 Eur iki 33,21 Eur.
107. Apeliacinės instancijos teisme Lietuvos advokatūra patyrė 320 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Ieškinys Lietuvos advokatūros atžvilgiu nėra tenkintas. Todėl iš ieškovo Lietuvos advokatūrai priteistina 320 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo S. G. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui S. G. iš valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 1200 Eur neturtinės žalos ir iš valstybės, atstovaujamos Generalinės prokuratūros, 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš ieškovo S. G. atsakovo Lietuvos advokatūros naudai 1400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo S. G. valstybei 33,21 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. G. atsakovo Lietuvos advokatūros naudai 320 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.