- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-08
- Bylos Nr.
- 2S-1409-910/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18633-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos
- Pareiškėjas
- T. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Lietuvos advokatūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. P. skundą dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. kovo 8 d. sprendimo neiškelti drausmės bylos advokatui G. Č., kurioje suinteresuoti asmenys – Lietuvos advokatūra, G. Č.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas T. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Advokatų tarybos 2017 m. kovo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – iškelti advokatui G. Č. drausmės bylą. Skunde nurodyta, kad:
1.1. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2015 m. kovo 15 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „Envija“ priklausančio automobilio VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu dėl UAB „Envija“ priklausančio automobilio vagystės kaltu pripažintas E. J.. Minėtoje baudžiamojoje byloje pareiškėjas buvo apklaustas kaip liudytojas. Kauno miesto apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla, kurioje iš pareiškėjo ieškovas UAB „Envija“, atstovaujamas advokato G. Č., reikalavo 9983,27 Eur žalos atlyginimo, tačiau ieškinys dėl žalos atlyginimo iš pareiškėjo buvo atmestas.
1.2. Pareiškėjas 2016 m. kovo 15 d. kreipėsi į Lietuvos advokatų tarybą dėl advokato G. Č. profesinės veiklos ir elgesio įvertinimo, taip pat 2016 m. rugpjūčio 18 d. papildomai kreipėsi į Lietuvos advokatų tarybą.
1.3. Pareiškėjas nesutinka su priimtu Advokatų tarybos 2017 m. kovo 8 d. priimtu sprendimu, teigdamas, kad buvo apsiribota tik paaiškinimais, taip pat pažeistos pareiškėjo teisės bei skundo nagrinėjimo terminas.
1.4. Skunde nurodyta, kad baudžiamojo proceso metu dėl automobilio vagystės advokatas tvirtino, jog automobilio vagystę organizavo pareiškėjas. Pareiškėjo teigimu, advokatas pažeidė pareiškėjo, kaip verslininko reputaciją, garbę ir orumą. Advokatas taip pat nesilaikė advokato etikos normų reikalavimų, nes E. J. siūlė 20 000 Eur atlygį, už tai, kad jis pakeistų parodymus. Be to, baudžiamojoje byloje advokatas pareiškėjo atžvilgiu prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl, pareiškėjo teigimu, advokato gynyba jau tada buvo nukreipta prieš pareiškėją kaip liudytoją, o ne prieš nusikaltimą padariusį asmenį. Remdamasis išdėstytais motyvais, pareiškėjas prašė jo skundą patenkinti ir iškelti advokatui drausmės bylą.
1.5. Teismo posėdyje patikslinęs pareiškimo reikalavimą, pareiškėjas prašė grąžinti Advokatų tarybai tirti iš naujo jo skundą, įpareigojant Advokatų tarybą apklausti konvojų, nuteistąjį E. J., įpareigoti pateikti konvojaus patalpų vaizdo kameros vaizdo įrašų išrašus, siekiant nustatyti, ar advokatas G. Č. buvo susitikęs su nuteistuoju.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos advokatūra atsiliepime į skundą prašė jį atmesti arba nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme. Atsiliepime nurodyta, kad:
2.1. Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo nuspręsta advokatui nekelti drausmės bylos, niekaip nepaveikia pareiškėjo teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų.
Atsiliepimas
2.2. Advokatų tarybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Drausminės sankcijos advokatui taikomos tik kaip kraštutinė priemonė, nes kitu atveju būtų pažeistas advokatų nepriklausomumas ir iškreipta drausminės atsakomybės esmė. Advokatas, atstovaudamas savo kliento interesus, privalo imtis visų teisėtų priemonių įrodyti atstovaujamojo pozicijos pagrįstumą. Būtina atsižvelgti į specifinę advokato padėtį ir vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis yra teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas.
3. Suinteresuotas asmuo advokatas G. Č. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Advokatų tarybos 2017 m. kovo 8 d. sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo yra pagrįstas ir teisėtas. Atsiliepime pažymėta, kad pareiškėjo skunde dėstomos aplinkybės yra tik subjektyvūs, deklaratyvūs teiginiai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė; priteisė pareiškėjo 520 Eur bylinėjimosi išlaidų Lietuvos Advokatūros naudai; 780 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuoto asmens advokato G. Č. naudai; 5,44 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Nutartyje nurodyta, kad:
4.1. Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalies nuostatas visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Pagal Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą advokatų taryba – advokatų savivaldos organas. Remdamasis šiomis įstatymo nuostatomis, teismas nesutiko su suinteresuoto asmens pozicija, kad pareiškėjas neturi teisės apskųsti Advokatų tarybos sprendimo nekelti advokatui drausmės bylos.
4.2. Pareiškėjo skunde formuluojamas reikalavimas iškelti advokatui G. Č. drausmės bylą negali būti patenkintas vien dėl to, kad tai nėra teismo kompetencija. Teismas taip pat konstatavo, kad pagrindo panaikinti Advokatų tarybos sprendimą nėra. Teismas vertino, kad negali būti tenkinamas ir pareiškėjo teismo posėdyje patikslintas pareiškimo reikalavimas. Advokatų taryba išsamiai, savo kompetencijos ribose ištyrė pareiškėjo skundą, nenustatyti jokie pagrindai grąžinti skundą nagrinėti iš naujo, o pareiškėjo nurodytos neištirtos aplinkybės nėra Advokatų tarybos kompetencija, tokį tyrimą gali atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Lietuvos Advokatūra prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nutraukti civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
5.1. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad advokatas nepažeidė advokato profesinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir advokato profesinės etikos, taip pat, kad drausmės bylos iškėlimas advokatui nėra teismo kompetencija. Nepaisant to, suinteresuoto asmens įsitikinimu, byla neturėjo būti nagrinėjama iš esmės, o turėjo būti nutraukta kaip nenagrinėtina teisme.
5.2. Ginčo dalyku civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, pavyzdžiui, Advokatų garbės teismo sprendimas advokatui skirti drausminę nuobaudą. Pasak suinteresuoto asmens, šiuo atveju ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta advokatui nekelti drausmės bylos, niekaip nepaveikia pareiškėjo teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių, nelemia pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, sprendime nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, sprendimu pareiškėjui nėra pritaikomos poveikio priemonės. Kitaip tariant, ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas nepažeidžia ir negali pažeisti tų pareiškėjo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis.
5.3. Suinteresuoto asmens pažymėta, kad ginčo dėl drausmės bylos advokatui neiškėlimo nepriskirtinumas teismo kompetencijai neapriboja pareiškėjo teisės ginti jo pažeistas teises įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas turi galimybę savo teises efektyviai apginti pasinaudodamas teise kreiptis į teismą dėl galimų jo nuostolių, susijusių su skundžiamais advokato veiksmais, atlyginimo ar pan. Be to, Advokatūros įstatymas expressis verbis nenumato galimybės skųsti Advokatų tarybos sprendimą, kuriuo nusprendžiama advokatui nekelti drausmės bylos. Nei Advokatūros įstatyme, nei Apraše nėra numatyta galimybė apskųsti Advokatų tarybos sprendimą, kuriuo nusprendžiama advokatui nekelti drausmės bylos. Tuo tarpu Advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią „visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos“, netaikytina Advokatų tarybos sprendimui, kuriuo nusprendžiama advokatui nekelti drausmės bylos, nes toks sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių ir negali būti teisminio nagrinėjimo objektu.
5.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų sprendimus, kuriais konstatuota, kad atsisakymas iškelti advokatui, teisėjui ar antstoliui drausmės bylą nenagrinėtinas teisme. Suinteresuoto asmens teigimu, tai, kad atsisakymas iškelti advokatui drausmės bylą negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, matyti iš administracinių teismų praktikos. Teismai laikosi vieningos praktikos, kad tokie sprendimai, kuriais nusprendžiama nekelti drausmės bylos, negali būti teisminio nagrinėjimo objektu, nes jie pareiškėjams nesukelia materialinių teisinių pasekmių.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai motyvai ir išvados
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo T. P. skundas dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. kovo 8 d. sprendimo neiškelti drausmės bylos advokatui G. Č., išnagrinėtas iš esmės. Nors skundas atmestas, apeliantas Lietuvos advokatūra prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjo inicijuotą civilinę bylą nutraukti, nes pareiškėjo skundas dėl nurodyto Advokatų tarybos sprendimo neturėjo būti priimtas nagrinėti teisme, kadangi šis sprendimas nesusijęs su pareiškėjo teisėmis ar teisėtais interesais, kurių teisminė gynyba galima pagal CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatas.
9. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas T. P. kreipėsi į Lietuvos Advokatūrą, prašydamas įvertinti advokato G. Č. profesinę veiklą. Advokatų taryba, atlikusi advokato veiklos vertinimą, 2017 m. kovo 8 d. priėmė sprendimą nekelti advokatui drausmės bylos. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas, išnagrinėjęs skundą iš esmės, jį atmetė.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši konstitucinė nuosata detalizuota CPK 5 straipsnio 1 dalyje, įtvirtinant, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pabrėžtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2000; 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-589/2003; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; kt.).
11. Nagrinėjamu atveju skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalį visi Lietuvos advokatūros organų sprendimai, kuriems šis įstatymas nenustato specialios skundimo tvarkos, skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta apskundimo teisė negali būti aiškinama kaip teisė kreiptis į teismą bet kuriam asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar besikreipiantis asmuo turi materialųjį teisinį interesą konkrečiu klausimu.
12. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta teisiškai pagrįsta atskirajame skunde išdėstytą poziciją, kad ginčo dalykas civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisinius padarinius. Šiuo atveju, įvertinus pareiškėjo procesinio dokumento turinį, formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. kovo 8 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatui G. Č. drausmės bylos, nesusijęs su pareiškėjo materialiosiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymų saugomais pareiškėjo interesais. Atsižvelgiant į tai, kad aptariamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas nesusijęs su pareiškėjo teisėmis ir pareigomis, nesukelia pareiškėjui objektyvių teisinių padarinių, pareiškėjas neturi teisės skųsti tokį sprendimą teismo tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad atsisakymas iškelti drausmės bylą advokatui neriboja pareiškėjo galimybės ginti, jo manymu, advokato veiksmais pažeistas pareiškėjo teises įstatymo nustatyta tvarka ir būdais (pvz., reikalauti atlyginti advokato veiksmais padarytą žalą, paduodant teismui ieškinį dėl žalos atlyginimo). Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-805-614/2017).
13. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skunde keliamas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, skundą turėjo būti atsisakyta priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o jį priėmus ir teismo procesą visgi pradėjus, civilinė byla turėjo būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, nepagrįstai išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės. Dėl to suinteresuoto asmens Lietuvos Advokatūros atskirasis skundas tenkintinas ir dėl apskųstos nutarties dalies, kuria pareiškėjo skundas atmestas, priimamas naujas procesinis sprendimas – civilinė byla pagal pareiškėjo skundą nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
14. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys Lietuvos Advokatūra ir G. Č. bei valstybė pirmosios instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas dėl pareiškėjo nepagrįstai inicijuoto teismo proceso, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalis, kuria iš pareiškėjo priteistos bylinėjimosi išlaidos, paliktina nepakeista, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėja
nutaria:
tenkinti atskirąjį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį, kuria pareiškėjo skundas išnagrinėtas iš esmės ir atmestas, ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – nutraukti civilinę bylą pagal pareiškėjo T. P. skundą dėl Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2017 m. kovo 8 d. sprendimo neiškelti drausmės bylos advokatui G. Č., suinteresuoti asmenys – Lietuvos advokatūra, G. Č..
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.