Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-37-269/2014

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-04-30
Bylos Nr.: 1-37-269/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-57-1-00731-2009-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Tadeušas Volkovskis
Kaltinamasis: S. G.
Nukentėjusysis: D. D., D. C.
Suinteresuotas asmuo: Vilniaus apskrities VPK

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-37-269/2014Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00731-2009-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.6.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.13.; 1.2.4.8.1.; 1.2.4.8.2.; 1.2.5.4.; 2.1.4.4.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.6.; 2.1.4.6.; 2.1.6.6.; 2.1.7.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.16.1.2.1.1.;2.1.16.1.2.1.2.; 2.1.16.1.2.1.5.; 2.1.16.1.2.1.6.; 2.1.16.1.2.3.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.6.1.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

sekretoriaujant A. Čižienei, E. Jasmontaitei, I. Mečkovskajai, M.Bareišytei, D.Šuopienei, A.Višumirskajai ir K. Jasionytei,

dalyvaujant prokurorei I.Kvedaraitei,advokatams L.Leikauskienei, M.Misiūnui ir K.Baranauskui,kaltinamajam S. G.,nukentėjusiems D. D. ir D. C. (Ch.),teismo medicinos ekspertei J. G.-D,Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK specialistams V. L., J. I. ir A. Š.,suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities VPK atstovei J. G.-F.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. G. (toliau-kaltinamasis) mušdamas ir smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų ir sukėlė fizinį skausmą bei grasino jį nužudyti, o būtent:

1) jis, 2009 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 23.50 val. iki 24.00 val. (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis griebė nukentėjusiajai D. D. už šono ir ją įtraukė į savo namo teritoriją, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės veidu žemyn. Po to teismo nagrinėjimo metu nenustatyta kuria koja vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, paėmė jai rankomis už pečių, pakėlė ją nuo žemės ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pakrūtinio sritį, sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė bei traukė jo namo teritorijoje esančio baseino link, grasino užmušti paskandinti, tuo šiai nukentėjusiajai padarė poodines kraujosruvas dešinio klubikaulio sparno srityje, abiejų blauzdų srityse, taip mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė jai fizinį skausmą, trumpalaikį psichinės sveikatos sutrikimą – ūmią reakciją į stresą, tuo nežymiai sutrikdė D. D. sveikatą;

2) jis 2009m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 23.50 val. iki 24.00 val., (duomenys neskelbtini) rankomis griebė nukentėjusiajai D. D. už šono ir ją įtraukė į savo namo teritoriją, dėl ko nukentėjusioji parkrito ant žemės veidu žemyn. Po to teismo nagrinėjimo metu nenustatyta kuria koja vieną kartą spyrė jai į dešinę koją, paėmė jai rankomis už pečių, pakėlė ją nuo žemės ir dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną smūgį į pakrūtinio sritį, sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė bei traukė jo namo teritorijoje esančio baseino link, kuriame tuo metu buvo apie 1 m 15 cm gylio vandens, laikydamas ją stovinčią nugara į baseiną, ant baseino krašto, laikė ją dviem rankomis už kaklo ir grasino nukentėjusiajai ją nužudyti sakydamas, kad ją užmuš, paskandins, nes ji yra jo teritorijoje ir jis gali daryti savo teritorijoje viską ką nori, t.y. grasino nukentėjusiąją nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, kaltu neprisipažino.

Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) 2009-05-02 apie 19.30 val. į kaimynų sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra kaimynės D. nuosavybė atvyko automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės dukra D. D. su dar trimis asmenimis, iš kurių vienas kaltinamajam pažįstamas kaip jos sugyventinis T.. Asmenys, buvę gretimame sklype, ruošėsi švęsti. 21.00 val. jis išėjo pasivaikščioti į lauką. Grįždamas išgirdo garsų vyrišką balsą sakant „užmušim, padegsim“. Jis stabtelėjo už šiltnamio, kuris užstoja D. namą, išgirdo kažką kalbantis apie jo ir žmonos namą ir sklypą, atpažino D. balsą. D. visiems aiškino, kad jų, t.y. jo namas pastatytas jos žemėje, kad geruoju jų iškrapštyti nepavyksta, buvo kalbama apie tai, kaip juos išvilioti, tai girdėjosi detalėmis. Girdėjosi D. D. balsas. Vyriškas balsas periodiškai įsiterpdavo, šaukdamas „S.“, ta S. atsiliepdavo iš kito bendrijos galo. Kadangi jis buvo užsislėpęs už šiltnamio, negalėjo atpažinti asmenų, asmens kuris sakė grasinamus žodžius. Nutarė išeiti iš sklypo ir pagal rytinę sieną nuėjo už avietyno, iš kur matėsi D. kiemas. Stovėdamas stebėjo kas darėsi tame kieme. D. D. su savo draugais stovėjo jos sklypo pietinėje dalyje. Asmenys jį pastebėjo ir buvę su D. D. vaikinai pradėjo eiti link vartelių. Jis greitai grįžo į savo sklypą ir atsistojo toje pačioje vietoje, tai yra prie šiltnamio prie savo namo durų. D. D. gana garsiai kalbėjo su ir tarėsi, kad apsimes, išvažiuoja, o paskui kaip jis suprato, kad sugrįš atgal kai jie užmigs. Tai buvo apie 22.00 val. tada jis sugrįžo į namus ir perspėjo sūnų ir žmoną, kad kaimynai kažką rezga prieš juos ir, kad šie stebėtų kaimynų teritoriją. Apie 22.15 val. kaimynai pradėjo garsiai šūkauti, kad išvažiuoja į degalinę pirkti degtinės. Jis stebėjo kaip D. D. ir jos sugyventinis sėdo į automobilį, matė jos draugę, kurią D. D. vadino I.. Pamanė, kad jie galėjo būti pasislėpę. Kadangi degalinėje degtinės nepardavinėjama, jis suprato, kad tai apsimestinis dalykas, automobilis išvažiavo, jis išėjo į lauką per rūsio duris ir dar kartą patikrino visą savo sklypą ir jo prieigas. Išėjo į bendrijos keliuką ir pastebėjo, kad prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) stovi 3 vyrai, degė ryški lempa. Priėjęs apie 10 metrų nuo tų vyrų, pažino sodininkų bendrijos pirmininką A. M., jo kaimyną A. G.. Bendrijoje gyvenantį A. B., išgirdęs jo balsą pažino, kad tai tas pats vyras, kuris grasino D. kieme. Jis pagalvojo, kad galimai A. B. agituoja tuos žmones prisidėti prie D. rengiamo dalyko. Skubiai grįžęs į namus pasakė, kad žmona ir sūnus užsirakintų, niekur nesikištų, o pats sėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendęs važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas giminaičius, pasikviesti pagalbos. Nuvažiavęs automobiliu apie 400 metrų pastebėjo be šviesų prie sankryžos stovintį automobilį, atpažino įjungęs tolimąsias šviesas, kad tai D. D. automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu D. D. atidarė duris ir iššoko ant šalikelės. Automobilis pajudėjo sankryžos vidurio link, kad jam būtų užblokuotas kelias. Jis pačiu pakraščiu pravažiavo tiesiai ir pamatė, kad D. D. vėl įsėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pusę. Supratęs, kad D. D. turi kažkokių ketinimų, apsisuko ir grįžo iš karto į namus. Tai buvo apie 22.55 val. Apie 23.00 val. D. sklype prieš jų sklypą vėl kilo triukšmas. Jis išėjęs į lauką pastebėjo, kad prie D. namo kieme buvo susirinkusi visa D. D. kompanija. A. B., A. M. ir A. G.. Kai jis išėjo, A. B. įpuolė į jų sklypą, grasindamas primušti. Jis A. B. šūksniu sustabdė, perspėjo, kad pastarasis išsinešdintų pats arba jį išmes. A. B. stabtelėjo. A. B. iš sklypo pradėjo traukti A. M. ir A. G.. Jis perspėjo visus, kad jie išeitų iš jo sklypo. Tuo metu D. D. pradėjo šaukti nuo savo namo, kad jis nusigriautų savo namą, pastatytą jo sklype, kitu atveju jie nugriaus. Jis nekreipė dėmesio, o A. M. bandė jam aiškinti, kad jis yra bendrijos pirmininkas ir gali vaikščioti kur nori. Jis A. M. pasakė, kad tai yra jo turtas ir jo ginti gali net panaudodamas ginklus, turėdamas galvoje elektrošoką ir dujų balionėlį, kuriuos laikė namuose. A. M. ir A. G. nutempė A. B.. Jis grįžo į namą. Toliau žiūrėjo televizorių. Jo žmona pastebėjo prie šiltnamio prieš jų duris susirinkusią D. D. kompaniją. D. D. ir vyras stovėjo ant viršutinės sienelės jau jo sklype. Priėjęs prie durų pasiklausė. Jis išgirdo D. D. kalbant, kad jis bus užpultas kai tik atidarys duris. Tuomet išėjo į lauką per rūsio duris ir nuėjo į tą sklypo dalį, kuri yra už 10 metrų už jų susirinkimo vietos prie įvažiavimo prie senos jo automobilio galo. Tuo metu D. D. be jokios priežasties nušoko ant atraminės sienelės, kuri buvo apie 80 cm aukščio, šokdama koja įspyrė jam į šoną. Jis tik spėjo atsisukti ir atstumti ją nuo savęs. Iš karto kai jis pastarąją atstūmė, ji pagrasino, kad jis atsiims, pavadindama jį „svolačiumi“. Tuo pat metu pajuto smūgį į nugarą, nuo kurio susilenkė. Prieš jį nušoko vyras, vyras pradėjo jį mušti kumščiais į veidą. D. D. ir jos sugyventinis T. laikė jį už rankų. Tai pamatęs jo sūnus su jo žmona išbėgo į lauką. Ten pat buvo baseinas. T. ir D. D. stūmė jį ir tą vyrą į baseiną. Jis su tuo vyru įkrito į baseiną, kuriame buvo 1 metras vandens. Prispaudė tą vyrą prie sienelės. Tuo metu atbėgęs jo sūnus nustūmė į šalį D. D. ir puolė stumti iš sklypo T.. Tada D. D. nustvėrė plytą su kuria trenkė į nugarą jo sūnui, šokančiam į baseiną. Sūnus įšokęs į baseiną puolė jo gelbėti. Tuo metu T., įbėgęs į sklypą, prie baseino, nuo baseino krašto bandė pasiekti jį, todėl sūnus nustvėrė T. už rankos ir laikė. Tuo metu D. D. pastvėrusi plytą, bandė trenkti jam. Matydama, kad nepasiekia, pasiūlė T. plyta trenkti G. per galvą. Tuo metu atbėgo A. B. sugyventinė S. ir šoko į tarpą tarp D. D. ir T.. Tada D. D. numetė plytą. Tada jis sūnui pasakė skubiai skambinti ir iškviesti policiją. Sūnus, išlipęs iš baseino, bandė skambinti policijai, tuo pačiu metu policijai skambino ir D. D.. Po to D. D. būdama prie baseino krašto pradėjo jį keikti. Pasakiusi S. G., kad brangiai kainuos jam jo statyba, pasitraukusi ėmė skambinti tėvams, kad jie kuo greičiau atvažiuotų. Visų šių veiksmų metu I. stovėjo ir nesikišo. Tas vyras, kurį jis laikė pradėjo normaliau kalbėti, prisistatė, kad jis D. C.. S. prašė, kad jis paleistų D.. Pastovėję vandenyje dar apie minutes, susitarę laukti policijos, liudytojas su šeima nuėjo į savo namą. D. D. su savo kompanija nuėjo pas save. Jis suprato, kad D. C. sulaužė jam įdėtinius viršutinius dantis. Jis pamatė atvažiuojantį mikroautobusiuką su įjungtomis tolimosiomis šviesomis. Jis, pagalvojęs, kad atvažiavo policija, išėjo ant kelio važiuojamosios dalies ir pamatė į šviesą išėjusį vairuotoją, atpažino, kad tai S. D.. Tuo metu atsidarė automobilio keleivio durelės, išgirdo R. D. balsą šaukiant „tėve, čia jis“. Iššokęs R. D. trenkė jam į kepenis. Nuo skausmo susirietus, R. D. dar kartą trenkė į viršutinį žandikaulį. Suskaldyti jo įdėtiniai dantys supjaustė lūpas ir subyrėjo. Jis prarado orientaciją. Tada S. D. trenkė jam kumščiu į smilkinį į dešinę pusę ir jis prarado sąmonę. Tai matė jo sūnus ir bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ namo (duomenys neskelbtini) gyventojas D. Š.. Jis atsipeikėjo namuose, buvo šoke. Buvo iškviesta greitoji pagalba ir liudytojas buvo išvežtas į Lazdynų ligoninę. Jis taip pat parodė, kad grįžęs iš ligoninės į namus tą patį vakarą apie 21.30 val. matė, kad į savo sklypą atvažiavusi D. D. su savo sugyventiniu T. nuėjo pas A. B.. Įvykio metu jis buvo blaivus, D. smūgių nesudavė, ją tik atstūmė, kai ji šokdama nuo sienelės jam įspyrė koja į šoną (2 t., b. l. 42-48, 67-78, 104-110, 111-128, t. 8, b.l. 38).

Įtariamasis S. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Fotonuotraukoje Nr. 18 pažymėta, kad S. G. rodydamas kaip jam į priekinę kairiojo žasto dalį sudavė smūgį koja D. D.. Fotonuotraukose Nr. 16, 17, 18, 19 matosi, kad yra atraminė sienelė (pamatai), laiptai. Laiptais matosi, kad galima užlipti ant pamatų. Fotonuotraukoje Nr. 34 S. G. parodė, kad ant kelio jam suduotas smūgis į kairę žandikaulio pusę (t. 8, b.l. 123-147).

Apklaustas teismo posėdyje kaltinamasis parodė, kad konfliktas prasidėjo dar 2008 m. kai S. D. su sūnumi iki jų buvo atėjęs ir grasino. Po R. D. ir S. D. grasinimų atvyko policija, bet vėl nusikaltimo požymių nerado, o policija mano su jais buvo užsidariusi ir bandė nuslėpti nusikaltimo požymius. 2008-07-24 Žemėtvarkos skyriaus komisija atliko klastotę, surašė aktą, kad sklypai turi dvi ribas. Jam aiškinantis ir pateikus visus dokumentus R. D. įsiveržė į jų sklypą, jam smogė vėl į tą pačią vietą, kur ir nagrinėjamu atveju smogė, sulaužė jam protezus. 2009-05-02 apie 11 val. jis su žmona ir sūnumi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), grįžo iš ten kartu su žmona apie 14 val. Maždaug tuo metu į sklypą atvažiavo ir nukentėjusieji. Jis jų nematė, tai jie gal buvo pasislėpę. Jam tiesiog buvo žinoma, kad jie buvo toje vietoje. Apie 16 valandą jis su žmona vėl nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ir namo grįžo apie 19 val. Jis buvo blaivus. Po 19.15 val. jo žmona pasakė, kad pamatę atvažiavusius D. su dabar jau žinomais draugais. Buvo vienas tamsus asmuo, kur manė žmona, kad tai R. D., kadangi pastarasis jiems grasino anksčiau, žmona išsigando. Per langą matė, kad yra keturi asmenys, nusprendė nueiti pažiūrėti ar yra R. D.. Tuo tarpu jam paskambino R. J., jis išėjo į lauką, nuėjo pro kaimynų namus ir grįžo iki namo. Ėjo pagal rytinę sklypo ribą ir priėjo prie namo durų, kurios yra pietinėje dalyje ir sustojo prie šiltnamio. Tuo metu D. sklype pietvakarinėje dalyje prie garažo durų stovėjo juodas „(duomenys neskelbtini)“. Jo automobilis stovėjo jo sklype tarp baseino ir atraminės sienelės. Stovėjo už D. šiltnamio prie savo namo durų ir matė, kad yra susirinkusi grupė asmenų, tarp kurių buvo vienas plikas vyriškis, kuris garsiai šaukė ,,užmušim, padegsim. Tas plikas asmuo buvo A. B., greta jo buvo tie 4 asmenys, kurie jį kaltina. Jam toks rėkavimas sukėlė nerimą, nes nuo 2007 m. buvo D. terorizuojami. Jis nutarė atidžiai kažkurį laiką stebėti ir suvokti, kas vyksta. Tie asmenys pradėjo eiti pro garažą ir kalbėjosi, girdėjo kaip D. D. sakė, kad neva jie pasistatė jos motinos žemėje namą ir kad niekaip neišvaro jų. D. D. pasakė, kad su policija už 200 Lt viskas bus sutvarkyta. Jis suprato, kad bus kažkokia provokacija. Jis grįžo šiaurės rytine sklypo dalimi, apėjo apie vartelius aplink sklypą per avietyną ir bandė pamatyti kokie asmenys yra D. sklype ir ar yra R. D.. Jį, matyt, pastebėjo, nes jis buvo matomas dangaus fone. Du vyrai pradėjo skubiai eiti link D. sklype esančių vartelių. Jis grįžo į savo sklypą. Išgirdo, kad D. D. sakė, kad reikia apsimesti, kad jie išvažiuoja ir, kad paskui grįš, kai jie miegos. Grįžo į savo namą, per rūsio duris įėjo į namą, pasikalbėjo su žmona, kuriai pasakė, kad prieš jų kažkas planuojama. Jis tuo metu užlipo į namo kitą aukštą, buvo langas pravertas pro kurį matomas D. kiemas. Girdėjo ir matė, kad prie automobilio „(duomenys neskelbtini): vairo sėdo T. S.. D. D. sėdo šalia ir šaukė, kad važiuoja į degalinę ir parveš dar degtinės. Jie išvažiavo iš sodų bendrijos. Jis išėjo pažiūrėti ar nėra pasislėpusių toje teritorijoje kitų asmenų, pasakė žmonai ir sūnui kad ištirs kas yra, apžiūrėjo kur yra krūmai, kad nebūtų pasislėpusių asmenų. Tuo metu matė K. ir K., sėdinčius prie namo ir išėjo iš sklypo, ėjo pro bendrijos vartus ir prieš save pamatė degantį žibintą ir prie jo susirinkusią žmonių grupę. Jis priėjo prie žibinto, pažino, kad tai buvo B., M. ir G.. Suprato, kad A. B. tariasi apie galimus neteisėtus veiksmus prieš jo šeimą. Jis grįžo namo, pasakė žmonai ir sūnui, kad čia susidarė gana didelė grupė asmenų, pasitarė su šeima ką daryti. Policijai pranešti nebuvo prasmės, nes visi pranešimai baigiasi tuo, kad pažeidimų nenustatydavo. Policija jam tik nori atkeršyti, o ne padėti. Nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas artimiausius giminaičius. Sėdo į automobilį ir pasakė, kad namiškiai užsirakintų. Prie sankryžos pamatė stovintį juodą „(duomenys neskelbtini)“, suprato, kad tai D. D. automobilis. Iš keleivio pusės iššoko D. D., automobilis jam mėgino užblokuoti išvažiavimą, tačiau jis pravažiavo ir nusuko link (duomenys neskelbtini), žiūrėdamas ar automobilis nesiveja jo. Jis sustojo apmąstyti visko. Suprato, kad į (duomenys neskelbtini) jam važiuoti netikslinga, nusprendė grįžti pas žmoną ir sūnų ir savo jėgomis bandyti gintis. Buvo apie 22:45val., suprato, kad reikia su šeima pasikalbėti labai rimtai, pasakė, kad jo laukė kelyje ir policija jiems nepadės. Pasakė kad turi viską stebėti ir fiksuoti. Apie 23.15 val. žmona pasakė, kad D. D. atvažiavo. Dabar jau žino, kad jie buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini) esančią degalinę, ten kažką nusipirko, grįžo į bendriją ir važiuodami pro centrinius vartus nuvažiavo tiesiai, pravažiavo apie 100 m. ir sustojo prie A. M. namų, greta žibinto, kur buvo A. M. ir G.. D. D. pasikalbėjo su M.. Prašo jo atžvilgiu nutraukti procesą pagal BPK 3 str. 1 d. 1 p., kuris numato, kad procesas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors pagal kaltinamąjį aktą nurodyta, kad jis padarė neteisėtus veiksmus prieš D. D. būdamas nurodytu laiku savo teritorijoje, tačiau jo manymu nustatyta, kad buvo tuo laiku savo teritorijoje. Tačiau buvo baseine su D. C., o fizinio kontakto su D. D. neturėjo. 2009-07-30, 2009-09-14 jis pateikė T. S. telefone esančius garso įrašus, kurie neginčijama įrodo, kad 2009-05-02 buvo savo namo kieme baseine. Baseine atsidūrė po melagingai jį apkaltinusios D. D. padarytos veikos. Įsiveržiant į jo saugomą teritoriją D. D. šoko jam spiriant į koją. D. C. spyrė jam koja į viršugalvio pagrindą, smogė į kairį skruostą, į viršugalvį. D. D. ir T. S. jį įstūmė su D. C. į baseiną. Teismo ekspertizės specialisto išvada nustatyti jam padaryti kūno sužalojimai (tomas Nr. 3, b.l. 55), (t. 11, b.l. 175-180, t. 12, b.l. 84-85, 116-117, 124-125, t. 13, b.l. 92-99).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įrodyta:

D. D. 2009-05-04 protokolu – pareiškimu kuriame D. D. nurodo, kad 2009-05-03 po 00.00 val. s.b. (duomenys neskelbtini) kaimynas, kurio pavardė S. G., stvėrė ją už šono, nutempė į savo sklypą, spyrė į šlaunį, sudavė į pilvą, ėmė elgtis agresyviai, grasino, kad nužudys, konkrečiai paskandins ir tempė baseino link. Dėl S. G. veiksmų ji patyrė fizinį skausmą ir didelį išgąstį. Pareiškimu prašoma dėl S. G. veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 1).

Nukentėjusiosios D. D. (toliau-nukentėjusioji) parodymais, kad 2009-05-02 vakare apie 21.00-22.00 val., tikslaus laiko neatsimena, pradėjus temti, kartu su draugais I. A., D. C., T. S. nuvažiavo prie ežero, esančio (duomenys neskelbtini). Pabuvę prie ežero, nuvažiavo į jos tėvų sodą, esantį (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). Ten buvo maždaug 2009-05-03 po 00.00 val.. Jie buvo blaivūs, nieko negėrė, ji pati vairavo automobilį. Sode ketino išsikepti šašlyką. Iš pradžių nuėjo į sodo namelį, o po to ji nusprendė I. A. ir D. C. parodyti sodo sklypą, nes jie ten buvo pirmą kartą atvažiavę. Sodo teritorija nebuvo aptverta. Būnant prie šiltnamio, nukentėjusioji pamatė, kad kažkas guli prie jų obels. Einant link obels, pamatė, kad atsidarė jų kaimynų, pavarde G., namo durys. Minėto kaimyno namas pastatytas prie pat jų sklypo teritorijos, tik kaimyno sklypo teritorija yra žemiau. Kaimynas iš karto, nieko jai nesakydamas, griebė nukentėjusiąją už džinsinių kelnių, šono srityje ir nutempė į savo teritoriją. Nukentėjusiajai tai buvo netikėta ir ji nukrito veidu žemyn kaimyno teritorijoje. Tada kaimynas spyrė jai į dešinę koją. Jai atsikėlus kaimynas sugrėbė už pečių, o po to iškarto sudavė kumščiu į saulės rezginį. Smūgis buvo labai stiprus, jai labai skaudėjo, nuo skausmo nukentėjusioji prisėdo. Norėdama apsiginti, bei būdama labai susijaudinusi ji gindamasi kumščiu norėjo suduoti jam atgal, jai atrodo, kad pataikė į kairįjį žandą, kažkur į tą vietą. Tuomet kaimynas griebė ją už pečių, ėmė ją smaugti bei grasinti, sakydamas, kad ją užmuš, paskandins, nes ji yra jo teritorijoje ir jis gali daryti savo teritorijoje viską ką nori. Taip pat sakė, kad sudegins jų sodą. Nukentėjusiąją ištiko šokas. Taip pat kaimynas vartojo necenzūrinius žodžius. Nukentėjusioji kaimynui sakė, kad jis neturi teisės taip daryti. Tada išbėgo minėto kaimyno žmona. Kaimynas nukentėjusiąją nustūmė link baseino, esančio jų sodo teritorijoje, už poros metrų. Bijodama įkristi į baseiną, nukentėjusioji laikėsi už kaimyno rūbų iš priekio. Vienu momentu buvo paslydusi į baseiną ir nusibrozdino kojas, jai buvo labai baisu, kad kaimynas gali ją paskandinti. Atrodo, kad prie jų pribėgo I. A. ir pradėjo šaukti, kad gelbėtų, nes D. D. muša. Tada pribėgo D. C., o po to T. S.. Pastarieji atitraukė nukentėjusiąją nuo kaimyno, jai atrodo, kad tada ji suklupo ir nusibrozdino kojas. Kaimynas tuo metu viena ranka laikė ją už peties, o kita ranka smaugė. Taip pat kaimynas, matydamas, kad vaikinai ją atitraukia nuo jo, nukentėjusiąją pastūmė ir ji atsitrenkė į jo teritorijoje buvusią tvorą, taip nusibrozdino nugarą. Po to minėtas kaimynas grūmėsi su D. C. ir paslydo bei nuvirto į baseiną. Ten grūmėsi toliau, nukentėjusioji matė, kad kaimynas paėmė D. C. už gerklės. Kaimynas taip pat sakė D. C., kad jis yra savo teritorijoje ir gali daryti ką nori, užmušti jį. Tada išbėgo kaimyno sūnus ir pribėgo prie T. S., pradėjo grumtis. Kaimyno žmona pradėjo šaukti, kad nukentėjusioji su draugais užmuš jos vyrą ir ėmė skambinti policijai. Žmona pribėgo prie nukentėjusiosios ir sakė, kad ji yra jų teritorijoje, kad jai baigsis bloguoju, nes buvo jų sodo teritorijoje. Kaimyno sūnus nubėgo į namą, išsinešė telefoną ir filmavo visą teritoriją bei savo tėvą, kuris buvo su D. C. baseine. Po to kaimynas liepė savo sūnui daugiau nefilmuoti, o atnešti popieriaus lapą, sakė, kad dabar rašys. Nukentėjusioji tuo metu nubėgo, paėmė telefoną ir paskambino į policiją. Su minėtu kaimynu pastoviai kyla konfliktai, nes jis per arti jų sodo sklypo pastatė savo namą, taip pat jis su visais konfliktuoja sode.

Apklausta papildomai nukentėjusioji parodė, kad kaimynas S. G. dviem rankom buvo suėmęs ją už kaklo. Ji jautė realius grasinimus, kad jis ją užmuš, paskandins. Realius grasinimus jautė iš kaimyno G., nes buvo bejėgė, negalėjo jam priešintis, nes jėgos nelygios. P. G. buvo žymiai stipresnis, ji pati įvykio metu, patirdama S. G. smurtą, buvo šoke, nes tikrai nesitikėjo tokių veiksmų, jėgos panaudojimo, todėl mano, kad grasinimai jos atžvilgiu tikrai buvo realūs. Jokio preteksto konfliktuoti su kaimynu G. nebuvo ir jeigu su ja nebūtų buvę jos draugų, ji mano, kad tikrai būtų buvusi nustumta į baseiną, būtų kritusi galva atgal ir jos sužalojimų pasekmės ir visa įvykių eiga būtų žymiai sudėtingesnė. Kaimynas S. G. buvo smurtavęs prieš jos tėvus, net tada kai vyko grumtynės jis asmeniškai nukentėjusiajai pasakė, kad su jos tėvu bus susidorota, bus padegtas jų sodas. G. už kaklo įsikabinęs jai buvo trumpai. G. ją pakėlė už rūbų per pečius ir traukė ją baseino link. Nukentėjusioji bandė S. G. atitraukti nuo savęs. S. G. rankomis buvo suėmęs nukentėjusiąją už kaklo. Ji jautė realius grasinimus, kad jis ją užmuš, paskandins. Papildomai nukentėjusioji apklausta parodė, kad būnant prie G. baseino, tada, kai jis ją buvo sugriebęs rankomis už kaklo, jo suspaudimas buvo labai stiprus, jai trūko oro, manė, kad mirs, bet sąmonės praradusi nebuvo. Prieš tai jai buvo pataikęs smūgį S. G. į saulės rezginį, todėl ji buvo beviltiškoje padėtyje, negalėjo priešintis S. G., nes buvo šokiruota, apstulbusi nuo tokios įvykių eigos. Jis ją užpuolė netikėtai ir viskas vyko labai greitai, kad ji nespėjo pradžioje susiorientuoti kas vyksta, patyrė dvasinį sukrėtimą. Civilinį ieškinį pateiks teisme. Patvirtino, kad pateiktame garso įraše užfiksuotas pokalbis vyko 2009 m. gegužės mėn. naktį iš 2 d. į 3 d. Įvykio metu nukentėjusioji buvo stipriai sukrėsta ir po incidento kai ją užpuolė G. ir kai jis po to mušėsi su D. C. baseine, ji buvo šoke. Pas nukentėjusiąją po įvykio buvo isterija, todėl kalbėjo susijaudinusi, pakeltu tonu (1 t. b.l. 19-22, 24-26; 5 t. 176, t. 8, b.l. 119, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 1-2, t. 15, b.l. 86-87,121, 125 ).

Nukentėjusioji D. D. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir Nr. (duomenys neskelbtini), 5 nuotraukoje nurodyta, kad rodant I. A. savo tėvų sklypą, ji pamačiusi kažką šviečiant ant žemės, nuėjo pažiūrėti, pasilenkė ir tuo momentu pajuto, kad ją už kelių sugrėbė S. G. ir ją patraukė, ko pasėkoje ji atsidūrė S. G. sklype, suklupo. Nuotraukoje Nr. 4 D. D. parodyta, kad įvykio metu metalinės tvoros ir antros betoninės sienelės nebuvo (t. 1, b.l. 27-36, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 3-5, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Nukentėjusioji savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su S. G. (t. 1, b.l. 37-56, 57-74, 75-82, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 6-11, 12-17, 18-23, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji parodė, kad viskas vyko 2009 gegužės pirmą sekmadienį. Ji važiavo su draugais prie ežero, kuris yra netoli sodo, vėliau vyko pas ją į sodą. Buvo vakaras, tikslaus laiko neatsimena. Jie planavo pailsėti ir ten pernakvoti. Norėjo draugams vakare parodyti sodą, nes buvo pirmas kartas, kai pasikvietė draugus. Ji kartu su I. vaikščiojo po sodą. Atsistojo prie šalia esančio šiltnamio. Pamatė šiukšlę ir nusprendė ją pakelti. Pajuto, kaip ją kažkas sugriebia už šono ir ji krito. Tai buvo S. G.. Pajuto, kaip S. G. pakelia ją su rankomis ir spiria į saulės rezginį. Prieš ar po spyrė dar į koją. Atsimena, kad smaugdamas po smūgio tempė į baseiną, grasino, kad nužudys ir paskandins. Sakė daug necenzūrinių žodžių. Pagalbos šauktis negalėjo, nes buvo šoke. A. T. ir D.. Atplėšė nuo S. G.. Ji buvo įsistvėrus už S. G. pečių, kadangi bijojo nukristi į baseiną, kuris buvo betoninis. Bijojo, kad krentant ant galvos gali būti blogai. Buvo parklupusi, susibraižė kojas. Pamena, kad kai draugai nuo S. G. atitraukė ją, S. G. stūmė ją ir ji apsibraižė nugarą. Pamena, kaip D. su S. G. įvirto į baseiną. Matė, kaip išeina jo sūnus. Pradėjo filmuoti D. ir S. G.. Mastė, kad kažkokį metalo gabalą buvo išsinešęs, lakstė aplink baseiną. Atsimena, kad buvo išėjusi jo žmona, nežino tik kada, kvietė policiją. Dar atsimena, kad nuo S. G. sklido alkoholio kvapas, jis baseine prisipažino, kad buvo išgėręs. Ji po šių įvykių pati kvietė policiją. Po viso šito viskas nurimo. Jie nuėjo link savo sodybos laukti policijos, o S. G. pats išlipo iš baseino. Atvažiavo policija. Jie pasakė, kad gali pūsti į alkotesterį, bet policija to neprašė, matėsi, kad jie buvo blaivus. Mano, kad S. G. pavojingas visuomenei. Lyg kažkada buvo S. G. panaudojęs smurtą prieš jos tėvą. Viskas yra dėl žemės. Ji asmeniškai neprovokavo S. G.. Jis taip elgėsi be jokios priežasties. Ji mano, jis bandė ją provokuoti. Namą jis per arti pasistatęs, dėl to ir dabar su jos mama S. G. lyg bylinėjasi teisme. Tuo metu, kai S. G. ją traukė, pastarasis parkrito veidu žemyn. Traukė gal metrą. Ji nesuvokė iškarto kas vyksta, jai buvo šokas, nesitikėjo to. Mano, kad parkrito, nes neišlaikė pusiausvyros, tai buvo visai netikėta. Negali pasakyti kiek kartų spyrė, buvo spirta į šlaunį. Paskui jis pakėlė už pečių ir sudavė ranka į krūtinės sritį. Tada rankomis už kaklo paėmė ir smaugdamas tempė link baseino. Nežino, kodėl buvo traukiama link baseino. Kiek atsimena nesipriešino. Ji stovėjo nugara į baseiną, ant jo briaunos. Laikėsi S. G. už pečių, nes jei būtų nukritusi į baseiną, tai galėjo blogai baigtis. Ar baseinas gilus neatkreipė dėmesio. Vandens ten buvo. S. G. sakė grasinančius žodžius, sakė pasmaugs ir nužudys, kad ji randasi jo teritorijoje ir jis gali su ja daryti ką noriu. Kai jis ją sugriebė, ji buvo ant jų ir S. G. teritorijos krašto. Tvoros tada nebuvo, ji buvo pastatyta vėliau. Kaltinamasis kalbėjo su ja, jo kalboje įžvelgė pyktį ir pagiežą, sakė paskandins, užmuš, mano, kad tai buvo provokacija. Kai griebė S. G., ji buvo viena, visi kiti buvo toliau, mano jie nematė įvykio. Mano, kad jokios priežasties nebuvo, kad S. G. galėjo sukelti agresiją. Ji nebuvo S. G. teritorijoje, nes jo teritorija buvo žemiau, yra tokia sienelė tarp jų sklypų. Niekas ten nevartojo alkoholio, ji buvo už vairo. I. A., D. C. ir T. S. buvo įvykio vietoje. Negali pasakyti kiek jie matė įvykio, bet atsimena, kad jie atitraukė ją nuo baseino. Kūno sužalojimus patyrė, ją apžiūrinėjo teismo medicinos specialistas. Kreipėsi po dviejų ar trijų dienų, iškarto nesikreipė, nes dirba. Tikrai atsimena, kad S. G. sūnus filmavo, kaip D. C. su S. G. buvo baseine. Civilinio ieškinio nereikš. Iki to įvykio neturėjo jokių teisminių ginčų su S. G.. Jai tėvai pasakojo, kad tėčiui jis trenkė su kažkokiu strypu. Mano, kad S. G. pavojingas, nes jis provokuoja. Jai ikiteisminio tyrimo metu buvo skirta psichiatrinę ekspertizė. Sakė, kad jokių sutrikimų nėra (t. 11, b.l. 85, 88-91).

M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. D. padaryta poodinės kraujosruvos dešinio klubikaulio sparno srityje, abiejų blauzdų srityse, paveikus kietu, buku daiktu (daiktais), galimai 2009-05-03. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trim trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant smūgius, tiek ir atsitrenkiant į kietus, bukus daiktus (1t. b.l. 17-18).

Nukentėjusiojo D. C. (toliau-nukentėjusysis) parodymais, kad 2009 m. gegužės 2-3 dienomis, su savo drauge I. A., jos drauge D. ir vaikinu T., D. vairuojamuoju automobiliu atvyko į D. D. tėvams priklausantį sodo sklypą esantį (duomenys neskelbtini) kaime norėdami pernakvoti. Ten jie buvo pirmą kartą, todėl D. D. nutarė parodyti sodo sklypo teritoriją. Netrukus išgirdo, kad I. pašaukė jį vardu. Atsisukęs pamatė, nepažįstamą vyrą, tempiantį D. link baseino, esančio kitame sodo sklype. Minėtas vyriškis D. tempė suėmęs kaklo srityje. Tai pamatęs jis pribėgo prie jų. Bėgdamas girdėjo tą vyrą sakant „užmušiu“, „paskandinsiu“, suprato, kad tie žodžiai yra skirti D., kuri nuo baseino krašto buvo iki 1 metro atstumu. Prie to vyro nukentėjusysis pribėgo kartu su T. ir atitraukė vyrą nuo D.. Tuomet tas vyras sudavė nukentėjusiajam kumščiais du kartus į kairę veido pusę. Po antro smūgio nukentėjusysis kartu su tuo vyru paslydę nukrito į baseiną. Nukentėjusysis nugriuvo nugara į vandenį ir tas vyras prispaudė jį prie dugno. Norėdamas ištrukti jis pradėjo mosikuoti rankomis. Mosikuodamas galėjo pataikyti tam vyrui į galvą. Jautė, kad tas vyras įsikibęs jam į megztinį krūtinės srityje bando skandinti. Slystelėjęs vyriškis čiupo nukentėjusįjį už krūtinės ir įrėmė į baseino sieną. Nukentėjusysis prašė T. pagalbos. T. įšoko į baseiną, paslydo, vėliau iš baseino išlipo. Tas vyras laikė nukentėjusįjį prie sienos tol, kol pats pasiūlė išlipt, nes, kaip minėjo, sirgo plaučių uždegimu. Laikydamas nukentėjusįjį grasino visiems, nukentėjusįjį žadėjo užmušti, pasodinti, minėjo kažką apie filmuotą medžiagą, prisipažino, kad yra išgėręs, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nukentėjusiajam būnant su tuo vyru baseine, iš sklype esančio namo išėjo moteris su vaikinu. Vyriškis kreipėsi į tą vaikiną, kad tas atsineštų popieriaus lapą. Tas vaikinas nuėjo atgal į namus iš kurių išėjo nešinas apie 2 metrų ilgio, 2 centimetrų skersmens metaliniu strypu. Vėliau tas vaikinas tą armatūrą padėjo. Išlipus iš baseino, jie visi išsiskirstė. Įvykį galėjo matyti to sodo bendrijos pirmininkas, nes įvažiuojant į sodo teritoriją jis juos sustabdė patikrinti kas važiuoja. Vėliau nukentėjusysis matė jį netoli įvykio vietos. Į medikus nukentėjusysis nesikreipė, nes nebuvo sužalojimų (1t. b.l. 112-114, 116, t. 5, b.l. 177, 8 t. b.l. 152, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 40-41, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Nukentėjusysis savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t b.l. 117-125, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 42-43, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Nukentėjusysis savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su S. G. (t. 1, b.l. 126-159, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 44-54, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nukentėjusysis papildomai parodė, kad 2009-05-02 dieną buvo prie ežero, vakare nuvažiavo iki D. D. sodybos. Merginos nuėjo toliau, o jis su T. S. buvo prie garažo. Po kokių 5 min. išgirdo pagalbos šauksmą. Nubėgo ir pamatė, kad D. prie baseino atbrailos. Bėgdamas nematė kaip kas vyksta. Nubėgęs nušoko nuo atbrailos, čiupo už S. G., o T. S. už D. D., kad juo atitraukti. S. G. jam sudavė pora smūgių į kairę veido sritį, paslydo, griuvo į baseiną nugara į vandenį, nes iki nugriuvimo laikėsi už S. G.. Jis tuo momentu negalėjo pasikelti nuo dugno, matyt jį žmogus laikė, tačiau jis išsimuistė ir išniro. Stovėdami baseine, S. G. jį atrėmė į sieną kuris savo žmonai ar sūnui pasakė iškviesti policiją. Laikė baseine kol pats matyt nepakentė skausmo nuo drebulio. S. G. sakė, kad pasodins, paklausė jo visų asmens duomenų. Jis S. G. pasakė viską, nes nieko nebuvo blogo padaręs. S. G. pasakė, kas nors ir jis yra išgėręs, bet ir jie išgėrę. Jie tą vakarą buvo visiškai blaivūs. Iš S. G. namų išėjo jo žmona ir sūnus. Jis neprieštaravo, kad S. G. užsirašytų jo asmens duomenis. Sodo bendrijos pirmininkas galėjo matyti įvykį, nes jis tikrino kas įvažiuoja. D. D. pasakė kas sodo bendrijos pirmininkas. Į medikus nesikreipė, jam kitą dieną truputį skaudėjo. Skaudėjo nuo sudavimo į veidą, bet pagrinde buvo sušalimas. Prašė pripažinti nukentėjusiuoju, nes jam buvo grasinta, suduota, bandyta skandinti. Dėl smurtavimo nesikreipė, bet kai sužinojo, kad ant jų skundas parašytas, tai jis jau netylėjo. Jis prieš kaltinamąjį nesmurtavo. Neturi jokio turtinio suinteresuotumo byloje. Teisme jokių faktų nenuslėpė, kiek atsimena tiek kalba. Įvykio dieną vakare buvo tik sodyboje. Jie buvę į artimą degalinę išlėkę penkioms minutėms. Tą dieną vidurį dienos buvo išgėręs butelį alaus. Įvykio metu negėrė nieko. Apie konfliktus dėl žemės ir namo sužinojo tik tyrimo eigoje. Negirdėjo D. D. grasinimų nugriauti S. G. namo. Grumtynės tarp jo ir S. G. buvo nes jie abu susiėmė. Fizinis poveikis jiems abiems galėjo būti, atsimena, kad gavo kelis smūgius, galėjo ir jam trinktelėt. Kai išgirdo riksmą automatiškai bėgt pradėjo, nematė, kas ten vyksta. Pribėgus pamatė, kad D. D. beveik guli ir rėkia. Suprato, kad vyksta smurtas. Grasinimus girdėjo (t. 11, b.l. 84, 91-92, 106-107).

Liudytojo A. B. parodymais, kad tik girdėjo apie S. G. ir D. D. konfliktą, paties konflikto nematė. S. G. reikalavo, kad jis liudytų prieš D. D.. Jis sakė, kad jam už tai butelį pastatys, prašė duoti melagingus parodymus. Jis norėjo privataus kaltinimo tvarka pateikti kaltinimą S. G., kad jis grasino jam, liepė duoti melagingus parodymus, jį neva mušė kažkas, į vandenį jį metė. Jis išgėrė su kaltinamuoju, tačiau nesutiko duoti melagingų parodymų, nes negali žiūrėti į blogybę. Kai S. G. pasiūlė duoti melagingus kaltinimus, jam pasakė, kad kreipsis į teismą. S. G. pasakė, kad tada jis sėdės kalėjime (t. 1, b.l. 181-182, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 64, t. 15, b.l. 86-87, 116, t. 11, b.l. 103, 105-106).

Teismo medicinos ekspertė J. G.- D. parodė, kad kaip teismo medicinos ekspertė dalyvavo parodymų patikrinimo vietoje (tomas Nr. 8, b.l. 149-151), palaiko savo paaiškinimą duotą ikiteisminio tyrimo metu. Viskas yra surašyta iš S. G. paaiškinimo. Jis sakė, kad prieš jį smurtavo, kokie sužalojimai jam padaryti. Vien iš jo žodžių tą tikrinome. Kadangi S. G. kūno sužalojimai buvo abiejų lūpų pusėje, dantenos dešinėje pusėje, sužalojimai rodo, kad trauminio poveikio jėga paveikė abejų lūpų dešine pusę. Rodo pridėjimo vieta. Tie sužalojimai buvo padaryti nuo smūginio kontakto į lupus. D. buvo sudavęs į kairę pusę, dešinėje pusėje negalėjo atsirasti. Pagal tai, kur nurodė kur smūgiuota, tai nebūtų D. padaryti sužalojimai. Buvo vertinami dokumentai: ambulatorinė kortelė, specialisto išvada. Įvykio aplinkybės buvo paimtos iš užduoties, po to iš kitų specialisčių išvadų. Data įvykio nurodyta 2009-05-02, apie 23 val. Jis kreipėsi į ligoninę. Jau buvo gegužės 3 d., nes buvo 2 val. nakties. Gegužės 4 d. jis buvo apžiūrėtas ekspertės D. K.. Surašė, kad sužalojimai padaryti prieš porą dienų iki išvados. Dėl blaivumo nieko nebuvo minima medicinos kortelėje. Nėra duomenų. Žmogus, kuris padarė sužalojimus, smogė į abiejų lupų žandikaulių dešinę pusę (t. 8, b.l. 149-151, t. 11, b.l. 151-152, t. 15, b.l. 86-87, 121, 126-132).

Liudytoja I. A. parodė, kad įvykis buvo 2009 m. gegužės mėnesio pirmomis dienomis. Su D. D. mašina atvažiavo su draugais į sodą. Norėjo nakvoti. D. D. parodė savo teritoriją. D. D. rodydama pamatė prie medžio šiukšlę ir norėjo ją pakelti. Pasilenkus pakelti ją iš niekur išnyro S. G., stvėrė ją ir nubloškė ją į savo teritoriją. Jai S. G. spyrė ir bandė kelti. Pakėlęs trenkė. Paėmęs viena ranka jai už peties, kita už gerklės sakė, kad ją užmuš, pakas ir sudegins sodą. Ji tada pakvietė į pagalbą D. C. ir T., pasakė, kad D. D. užpuolę. Jie bandė atitraukti S. G.. S. G. pastūmė D. D., ji trenkėsi į tvorą. S. G. įsikibo į D. C.. S. G. paslydo tada, abudu S. G. ir D. C. nukrito į baseiną. D. C. krito atbulas į baseiną. Jam įkritus, S. G. laikė jį už galvos po vandeniu ir neleido jam išnirti. T. į baseiną iššoko T., norėjo D. C. padėti išnirti iš po vandens. Išnirus D. C., S. G. prirėmė D. C. prie baseino sienos. S. G. sakė, kad jie įsibrovė į jo teritoriją, iškvies policiją ir pasodins jų į kalėjimą. S. G. esant baseine, iš namo išėjo S. G. žmona ir sūnus. S. G. paprašė sūnaus, kad jis atneštų popierių ir tušinuką. Sūnus nuėjo į namą, išsinešė ilgą strypą, pastovėjo su juo prie baseino ir grįžo į namą. Pastovėjęs baseine S. G. pasakė, kad reikia išlipti iš baseino, nes yra išgėręs, ir gali susirgti plaučių uždegimu. S. G. neįstūmė į baseiną D. D., nes pribėgo vaikinai ir jie kliudė įstumti ją, atitraukė ją. Tai buvo S. G. baseinas. Jame vandens buvo. Buvo visi blaivus. D. C. S. G. laikė už pečių. Kai S. G. D. D. stūmė, ji buvo nugara į baseiną. Jei S. G. būtų įstūmęs D. D. į baseiną, pastaroji galėjo sužaloti stuburą. D. D. būtų atsitrenkusi į baseino kraštą. S. G. kaire ranka laikė ją už peties, kaire ranka laikydamas už gerklės ją stūmė. Žodžiais sakė, kad nužudys, sudegins sodybą. Jai buvo baisu, kai S. G. stvėrė D. D.. Išsigando, kad gali D. užmušti, ar sužaloti (t. 1, b.l. 83-85, t. 11, b.l. 146, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 24-25, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Liudytoja I. A. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1t. b.l. 86-95, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 26-28, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Liudytoja I. A. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su S. G. (t. 1, b.l. 96-111, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 29-39, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Liudytojas T. S. (T. S.) parodė, kad 2009 m. gegužės mėnesį atvažiavo su draugais į sodą. Jis su Ch. stovėjo prie namo. D. D. ir I. vaikščiojo prie šiltnamio, rodė I. sklypą. Tada pasigirdo pagalbos šauksmas. Atbėgo ir pamatė, kad S. G. laikė D. prie baseino krašto ir ją smaugė. Link baseino D. buvo nukrypusi nugara. S. G. rėkė, kad ją paskandins, užmuš, padegs namus, pasodins į kalėjimą. Kai jie pribėgo, Ch. stvėrė S. G. už rankos, kad jis nemestų D. D. į baseiną. S. G. pastūmė I. ir atrodo ji nukrito prie tvoros. T. C. grūmėsi su S. G. ir kurie įkrito į baseiną. S. G. pastarąjį pradėjo galva skandinti į baseiną. D. C. paprašė pagalbos. Jis atitraukė D. C. nuo S. G.. S. G. tuo metu pasakė, kad yra vartojęs alkoholį. Iš jo sklido kvapas. Buvo atbėgęs S. G. sūnus su vaizdo įrašymo kamera, filmavo įvykį. Po to S. G. paprašė atnešti popieriaus lapą. S. G. sūnus atbėgo su armatūra. Paskui sūnus kažkur dingo. Tada buvo iškviesta policija. Jie nuėjo keturiese į namus laukti policijos. Po įvykio jis pametė telefoną (t. 1, b.l. 160-162, t. 5, b.l. 175, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 55-56, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Liudytojas T. S. (T. S.) savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su S. G.. Akistatos metu parodė, kad jis įvykio metu turėjo mobilų telefoną „Sony Ericsson“, kurį prieš šokdamas į baseiną pasidėjo ant sienelės, kad nesušlaptų. Jis jokių įrašų įvykio metu nedarė (t. 1, b.l. 163-174, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 57-61, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Liudytojas L. G. parodė, kad jis kaltinamojo S. G. sūnus. Teismo posėdyje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2009 m. gegužės mėn. pradžioje apie 20 val. tėvas S. G. pasakė jam ir motinai O. G., kad D. kažką prieš juos, jų namą organizuoja. Pats tėvas išėjo į lauką, o jis žiūrėjo pro langą, bet nieko įtartino kaimyno sklype nepastebėjo. Po to tėvas išvažiavo, po kiek laiko grįžo ir pasakė, kad D. D. ir jos sugyventinis T. bandė blokuoti jo automobilį prie sankryžos. Po 1-2valandų išgirdo lauke triukšmą. Išbėgęs į lauką pamatė savo tėvą S. G., stovintį savo sklype ant sienelės, kuri yra žemesnė. Tuo metu atbėgo kaimynas A., kuris rėkė grasinimus, keiksmus, bet buvo neaišku į ką šie žodžiai nukreipti. Pasirodė sodo bendrijos pirmininkas ir dar vienas vyras ir jie A. išvedė. Po kiek laiko vėl išgirdo triukšmą, pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad pas kaimynus esanti panelė, vardu I., ir nepažįstamas vaikinas bėga jų sklypo ribos link. S. G. tuo metu klausėsi prie namo viršutinių durų, po to išbėgo į lauką. Pro langą pastebėjo, kad tas nepažįstamas vaikinas šoko į jo tėvų teritoriją. Tuo metu išgirdo šaukiančią savo motiną, išbėgo paskui ją į lauką ir matė, kaip D. D., tas nepažįstamas vaikinas, T. puola tėvą G.. Nepažįstamas vaikinas su S. G. buvo vienas priešais kitą susikibę rankomis, o D. D. taikėsi suduoti liudytojo tėvui ranka turima plyta. T. bandė stumti tėvą. Visa tai vyko prie baseino. Jis rankomis nustūmė T.. Tėvas su tuo kitu vaikinu įkrito į baseiną. Jis taip pat šoko į baseiną iš paskos, bandė juos skirti. D. D. tuo metu tiesė plytą T., buvusiam virš baseino. Tėvas pasakė nesikišti, skambinti į policiją. Tada jis išlipo iš baseino, nuėjo namo ir paskambino policijai. Jam grįžus į lauką, viskas buvo aprimę. D. D. grasino, kad jiems viskas atsieis. Tėvas su nepažįstamu vaikinu išlipo iš baseino ir jis su tėvu grįžo namo. Jis su tėvu žiūrėjo televizorių, prasidėjus reklamai abu išėjo į lauką. Tėvas nuėjo į gatvę, o jis – į lauko tualetą. Išėjęs iš tualeto išgirdo tėvo riksmą, išbėgęs į gatvę pamatė tėvą gulintį ant žemės. Šalia jo stovėjo R. ir S. D.. Šalia buvo automobilis su įjungtomis šviesomis, todėl matėsi gulintis tėvas. Tie vyrai įlipo į automobilį ir išvažiavo. Pribėgo prie tėvo, tėvas buvo be sąmonės. Su mama padėjo tėvui grįžti namo ir iškvietė greitąją. Po 15 min. atvyko policija. Jis įvykio metu nenukentėjo. Su D. konfliktai vyksta seniai, dažniausiai dėl žemės (2 t., b.l. 42-48, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 72-74, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Liudytojas L. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. L. G. (nuotrauka Nr. 4) parodė, kad šioje vietoje stovėjo jo tėvas S. G. apie 23 val. 10 min. prieš vėlesnius įvykius (2t. b.l. 49-55, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 75-76, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas L. G. pakartojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Papildomai parodė, kad D. D. prie baseino elgėsi isteriškai, drąsiai, provokuojančiai, pas ją išgąsčio nebuvo. Jis nubėgo į namą skambinti į policiją. Po to vėl išgirdo, kad sušuko motina, kad vėl puola tėvą. Išbėgo į kiemą su lazda. Visą įvykį jis suprato kai norą susidoroti su jo šeima. Kitą dieną jis su tėvu ant bendrijos kelio rado telefoną. Telefoną paėmė kaip radinį. Jis asmeniškai informacijos telefone nežiūrėjo, atidavė telefoną tėvui. Tėvas informaciją telefone žiūrėjo, perkėlė iš ten įrašą, darytą įvykio metu (t. 14, b.l. 21, 25-29).

Liudytoja O. G. teisme parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus, todėl prašo juos pagarsinti.

Ikiteisminio tyrimo metu O. G. parodė, kad 2009-05-02 šeštadienio vakare apie 20 val. vakaro matė atvažiavusią D. su sugyventiniu T. S.. Su jais buvo dar du žmonės: vyras ir moteris. Kai liudytoja ėjo šerti šuns, pasižiūrėjo į tą pusę ir pamatė, kad į ją kaip į kokią auką pasižiūrėjo tas vyras – R. D.. Pajutusi pavojų grįžusi tai pasakė savo vyrui. Vyras, kuris tuo metu kalbėjo telefonu, lipdamas laiptais į rūsį, pažadėjo pažiūrėti ar tai tikrai atvažiavo R. D.. Grįžęs apie 10 val. vakaro liudytojos vyras buvo sunerimęs ir pasakė, kad tai ne R. D., o visai kiti žmonės. Vyras pasakė, kad D. organizuoja kažką prieš juos, todėl jie turi būti pasirengę stebėti pro langus. Vyras sakė einąs apsižvalgyti po kiemo teritoriją. Po kiek laiko grįžęs pasakė, kad reikalas labai rimtas. Jis važiuoja ieškoti pagalbos, o ji su sūnumi liepė užsirakinti duris ir stebėti pro langus. Po kiek laiko vyras grįžo ir jai su sūnumi pasakė, kad D. su T. prie sankryžos, netoli kiosko, bandė blokuoti kelią. D. sugrįžo apie 11 val. vakaro. Ji užlipo į antrą aukštą ir pro langą pamatė D. kieme ir susirinkus nemažai žmonių grupei. Nusileidusi žemyn apie tai pasakė vyrui. Vyras išėjo apsižvalgyti. Ji pati tuo metu nuėjo į virtuvę. Pro virtuvės langą matė, kaip į kiemo vidų, prie baseino įsiveržė girtas A. B. šaukdamas „duosiu į snukį“. Jos vyras į tai ramiai atsakė, kad A. B. išsinešdintų arba vyras pats jį išmes. A. B. svirduliuodamas apsisuko ir ėjo lauk, bet tuo metu iš bendrijos kelio į jų kiemą ėjo A. G. ir bendrijos pirmininkas A. M., kurie trukdė A. išeiti. Jie kalbėjo kažką grasinamai jos vyrui, bet vyras gana garsiai ir piktai atsakė jiems, kad gina savo namą ir jie tegul eina aiškintis savo reikalų kitur. Be to bendrijos pirmininkas išdidžiai pasakė, kad jis yra bendrijos pirmininkas ir eina kur nori, tačiau vyras liepė visiems eiti iš jų kiemo. A. susikibo su A. ir taip stumdydamiesi nuėjo tolyn į bendrijos kelią. Kai viskas nurimo, vyras grįžo į namus. Po kurio laiko ji užlipo į antrą aukštą. Leisdamasi laiptais pro laiptinės langelį pamatė liudytojos sklype prieš duris ant atraminės sienelės, esančios prie D. šiltnamio susirinkusius D. svečius - du vyrus: vienas stambesnis, kitas lieknesnis, kiek toliau nuo jų - pačią D.. Nulipusi laiptais, apie tai iškart pasakė savo vyrui. Vyras palipęs laiptais pasižiūrėjo pro laiptinės langelį, pašaukė sūnų, pats patikrino duris ar jos užrakintos ir uždegė lauke šviesą. Po to tyliai pasakė sūnui, kad šis nufotografuotų, kur stovi D. svečiai, o pats nuėjo į rūsį. Ji pati tuo metu nuėjo į virtuvę ir žiūrėjo pro langą. Matė, kaip jos vyras nuėjo prie baseino, pasižiūrėjo į susirinkusius D. svečius ir jiems pasakė išeiti iš jų sklypo. Po to vyras nuėjo link mašinos, atsistojo mašinos priekyje ir žiūrėjo į bendrijos kelią. Iš ten girdėjosi kažkoks triukšmas. Pamatė, kaip greitai jų sklypo viršutine atramine sienele atėjo D., nušoko ant apatinės atraminės sienelės, įsikibo į vamzdį ir šoko ant jos vyro. Vyras susverdėjo, bet atstūmė D. į bendrijos kelią. Tuoj pat viršutine atramine sienele pribėgo vienas iš užpuolikų, iš visos jėgos koja spyrė jos vyrui į nugarą. Vyrui parkritus, ji puolė iš virtuvės šaukdama sūnų į pagalbą. Atrakino duris sūnų praleisdama į priekį. Kieme prie baseino vyko grumtynės. Kažkas stūmė, kažkas krito į baseiną, vanduo taškėsi į visas puses. Dviese paniro į vandenį. Sūnus greitai nubėgo ir išstūmė į bendrijos kelią kitą užpuoliką – T.. A. D. pažiūrėjo į baseiną, užkliuvo už akmenų prie šulinio, čiupo plytą. Pamačiusi tai ji pašaukė sūnų. Sūnui L. G. atbėgus D. smogė plyta į nugarą, sūnus šoko į baseiną. Baseine buvo jos vyras ir vienas iš užpuolikų, kaip vėliau vyras minėjo, kad tai buvo D. C.. Sūnus puolė tėvui į pagalbą. Iš bendrijos kelio atbėgo T. ir nubėgo baseino pakraščiu prie D. C.. P. T. atbėgo iš apačios S. K.. D. šaukė T.: „imk plytą ir duok jam į galvą“ ir bandė paduoti plytą T.. Sūnus priartėjo prie T., čiupo jam už rankų ir tas nieko nebegalėjo padaryti. Bijodama, kad D. nesmogtų plyta vyrui ar sūnui ji puolė gintis šaukdama, kad visi pasitrauktų nuo jos vyro ir išeitų iš jų sklypo. D. šaukdama ją pastūmė vos neįstumdama į baseiną. Matydama, kad nepavyko jos užpuolimas, D. šaukė, klykė nesavu balsu. Ji bandė dar priešintis, bet vyras liepė jai grįžti prie namo ir saugoti namus. Matė kaip vyras laikė prispaudęs D. C. prie baseino sienelės. Ji nubėgo ant laiptų. T. dar bandė lysti, bet jos vyras baisiu balsu sušuko: „T., nelįsk, čia ne tavo reikalas“. Moteris vardu I. visą laiką stovėjo už mašinos ir nieko nedarė. Į. D. pradėjo šaukti: „nugriausim namą, pastatytą mano tėvų žemėje, jei ne –pats nugriausi“. Vyras pašaipiai atsakė: „tik nepatrūkit, atsisėsite į kalėjimą“. D. pasakius „tu man grasini? Tu mano tėvą sumušei, mano brolis aiškiai pasakė, kas už tai bus. Vyras atsakė: „bet tavo tėvas mano žmoną mušė“. Kadangi prasidėjo grasinimai, vyras liepė sūnui eiti, paskambinti į policiją. Išlipęs ant kranto sūnus nubėgo į namą, ieškoti telefono. D. taip pat nusiramino, ėmė skambinti telefonu, išėjusi į bendrijos kelią. T. taip pat nuėjo paskui D.. Kadangi prie baseino liko tik S., ji žiūrėjo, kad ji ko nors nepadarytų, nuėjo prie jos. S. nieko nedarė, tik prašė jos ir vyro paleisti D. C., nes jis nieko blogo nepadarė. Vyras pasakė, kad negali jo paleisti, nes ant kranto jis pavojingas, tegul lieka vandenyje, bus ramesnis kol atvažiuos policija. N. S. nuėjo, tad O. G. nuskubėjo į namus, bandė ieškoti telefono, kad paskambintų dukroms, bet niekur nerado telefono. Po kurio laiko išėjusi iš namo pastebėjo bendrijos keliu ateinant keletą žmonių. Įbėgusi į namus pradėjo šaukti sūnui, kad juos vėl puola. Sūnus tuo metu skambino policijai. Liudytoja išėjusi pamatė ateinančią D., už jos T.. D. atėjusi, atsitūpė ant baseino krašto ir tarp D. provokuojančiu balsu klausė jos vyro: „o panelės stumdyti negalima“ ir liudytojos vyrui pašaipiai į tai atsakius, kad neaišku, ar ji panelė, tarp jų įvyko žodinis konfliktas, į kurį įsiterpė ji klausdama ar vyresnę moterį galima stumdyti. Į tai D. atsakė, kad gynė draugus. Po kurio laiko D. nusiramino ir vėl nuėjo į bendrijos kelią. Jos vyras ėmė ramiai kalbėtis su užpuoliku D. C., kažko jo klausinėjo. Sūnus buvo išėjęs į lauką su lazda rankoje apsiginti, jeigu dar kažkas užpultų. Jos vyras paprašė sūnaus, kad atneštų popieriaus lapą ir rašiklį, kad užrašytų duomenis. Po kažkiek laiko viskas nurimo, vyras sugrįžo į namus, persirengė darbiniais drabužiais, prieš tai užrakindamas duris ir užgesindamas lauko šviesą. Jie sėdo gerti arbatos, trumpai aptarė, kas įvyko. Vyras dar pridūrė, gal pilnatis. Bet pažiūrėjus pasirodo, kad priešpilnis. Vyras su sūnumi nutarė išeiti pasitikti policijos, o jai liepė užsirakinti duris ir užgesinti name šviesas, stebėti pro langus. Ji nuėjo į virtuvę. Po kelių minučių pamatė, kaip nuo D. kiemo atėjo trys žmonės prie jų baseino. Netrukus išgirdo susijaudinusį sūnaus balsą sakant, kad D. sumušė jos vyrą, reikia skambinti į greitąją. Nubėgusi laiptais žemyn paskui sūnų, vyrą rado partemptą prie gyvatvorės, ji su sūnumi bandė nešti. Įnešus pro vartelius, vyras ėmė dejuoti, atsipeikėjęs galėjo pats eiti. Grįžus į namus pamatė, kad sumuštas vyrui veidas, visas kruvinas, viena akimi sunkiai matė. Sūnus paskambino į greitąją. Netrukus atvyko policija. Iš atvykusių pareigūnų kalbos ir užduotų klausimų ji suprato, kad pareigūnai atvyko su išankstine nuomone. Policininkė atėjo arčiau vyro, pažiūrėjo ir atsisuko į sūnų. Sūnus glaustai papasakojo kas atsitiko, policininkė užrašė užpuolikų pavardes ir pasakiusi, kad reikia sutikslinti duomenis išskubėjo pas D., jos net neapklaususi. Netrukus atvyko ir greitoji. Atėjęs medikas apžiūrėjo vyrą ir išvežė jį į ligoninę. Apie 2 val. nakties iš D. kiemo išvažiavo dvi mašinos. Jie nuėjo gulti apie 3 val. Patikslina, kad kai sėdo gerti arbatos ir viską, kas vyko trumpai aptarė. Vyras paminėjo, kad prie baseino nieko rimto jam nepadarė, tik išklibino dantų protezą. Parodė, kad prie baseino ją keletą kartų pastūmė pati D.. Ji vos neprarado kūno pusiausvyros ir neįkrito į baseiną. Papildomai apklausta parodė, kad prieš D. nušokant ant jos vyro, vyras žiūrėjo į bendrijos kelią stovėdamas ne mašinos priekyje, o gale. Ji pirminės apklausos metu neteisingai nurodė, nes nėra vairuotoja ir nežino kur yra automobilio priekis, kur galas. Stovintį vyrą ji matė pro virtuvės langą. Nematė, kad G. būtų sudavęs smūgius D.. S. G. grasinimų niekam nesakė. Išbėgusi su sūnumi L. G. į lauką ji buvo pastebėjusi prie baseino asmenų grupę, kurioje buvo S. G., D. C., D., S.. Ką darė kiekvienas iš jų tiksliai nurodyti negali, bet gali teigti, kad S. G. buvo užpultas ir turėjo gintis (2T, b.l. 2-4, 5-6, 7-11, 27).

Liudytoja O. G. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (1T, b.l.12- 26, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 68-70, t. 15, b.l. 86-87, 116).

Teismo posėdyje liudytoja O. G. pakartojo savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (14 t., b.l. 22, 29-31).

Liudytojas A. S. parodė, kad dirba greitosios pagalbos brigadoje. 2009 m. pavasarį tikslios datos neatsimena, naktį gavo dispečerio pranešimą, kad s. b. (duomenys neskelbtini) sumuštas žmogus. Kaip suprato buvo konfliktas su kaimynais. Smūgiai buvo į pilvą ir galvą. Žaizdų, lūžių nebuvo, smegenų sukrėtimo požymių nebuvo. Jokių kalbų apie nužudymo negirdėjo. Vyras pasakojo apie įvykį rišliai, pyko ant kaimyno, aiškino, kad jį mušė nekaltai. Ar jis buvo išgėręs nežino, nes jie netikrino. Vyriškis buvo išvežtas į greitosios pagalbos ligoninę, ten jam turėjo daryti echoskopiją (t. 6, b.l. 54-55, t. 13, b.l. 104, 106-108).

Liudytoja L. S. parodė, kad neatsimena savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, todėl prašo pagarsinti. 2009 m. gegužės mėn. pradžioje ji kaip apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS prevencijos poskyrio (duomenys neskelbtini) PN tyrėja, kiek atsimena 3 d. gavo pranešimą iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo ir nuvyko į s.b. (duomenys neskelbtini). Ją pasitiko moteris, kuri prisistatė S. G. žmona. Lauke buvo vaikinas, kaip paaiškėjo S. G. sūnus. Moteris paaiškino, kad įvyko muštynės tarp S. G. ir kaimynės D. D. ir su ja buvusių asmenų, kurių metu jos vyras buvo sumuštas. Ji įėjo į namo vidų. S. G. gulėjo, dejavo, nekalbėjo. Tuomet ji nuėjo pas D. D. ir su ja buvusius asmenis. Nustatė jų duomenis. Šie asmenys paaiškino, kad S. G. pirmas užpuolė D. D., buvo sugriebęs už kaklo, smaugė prie S. G. kieme esančio baseino, į kurį D. D. bandė įtempti, gąsdindamas pastarąją paskandinti, užmušti. Ji atsimena, kad D. D. buvo išsigandusi. Vaikinų rankos buvo apdraskytos, jie aiškino, kad bandė gelbėti D. D. nuo S. G..

Papildomai teisme liudytoja L. S. parodė, kad bendravo tik S. G. žmona. Vėliau bendravo su išvardintais asmenimis, nepasirodė, kad būtų labai girti, bendravo adekvačiai. Jie jai paaiškino, kas nutiko, bet smulkmenų neaiškino. Suprato, kad įvyko konfliktas dėl užpuolimo, muštynių. Iš S. G. žmonos suprato, kad jaunimas užpuolė. Jaunimas nurodė, kad G. užpuolė. Gali būti, kad pas Ch. buvo sužalojimai, tačiau akivaizdžių, didelių sužalojimų nesimatė. Kiek pamena, D. D. nurodė, kad S. G. ją čiupo, traukė į baseiną, o jaunuolis susižalojo rankas bandydamas atitraukti D. D. nuo S. G.. Nepamena ar jie sakė, kad kas nors smurtavo prieš juos. Tarp sklypų jokios tvoros nebuvo, galima buvo laisvai pereiti iš sklypo į sklypą. Ji laisvai ėjo iš vieno sklypo į kitą. Sužalojimų ant S. G. kūno nematė. Buvo pirmininkas priėjęs. Paklausė dėl ko greitoji atvykusi, pasakė, kad matė incidento pabaigą. D. D. ir jos draugams nereikėjo suteikti medicininės pagalbos. Anksčiau nagrinėjo pareiškimus dėl S. G. ir D. žemės sklypų ribų (t. 1, b.l. 190-191, T. 13, b.l. 138, 141-143).

Liudytojas A. G. parodė, kad praėjus laikui nieko neatsimena, todėl prašo pagarsinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovautis (bylos tomas I, b.l. 183-184). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. G. parodė, kad yra s. b. „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narys. 2009-05-02 su sodo bendrijos pirmininku A. M. dirbo A. M. sklype. Prie jų neblaivus priėjo A. B. ir jie jį išvarė. Po kiek laiko prie sklypo sustojo automobilis, kuriame važiavo keturi jauno amžiaus žmonės, iš kurių viena buvo D. D.. Nuo tos vietos, kur jie dirbo, matosi D. kiemas, tačiau augmenija jį užstoja, todėl matomumas yra nelabai geras. Iš D. kieme įsijungusios šviesos suprato, kad A. B. nuėjo pas D.. Po to išgirdo B. balsą D. kieme. Kadangi, liudytojas valdybos narys, o A. M. – sodo bendrijos pirmininkas, D. D. buvo pažadėję suteikti pagalbą ir manydami, kad neblaivus A. B. gali trukdyti D., nuėjo pas D. padėti išvyti A. B.. Nuėję pas D. pamatė, kad ten tėra tik jaunimas apie 20 metų – D. D. su savo amžiaus draugais, viso 4 žmonės, o tėvų nebuvo. Pradėjo A. B. vyti iš jų sklypo, nes A. B. yra jų sodo gyventojas, nesaikingai vartojantis alkoholį. O išgėręs mėgsta vaikštinėti pas bendrijos gyventojus. Bevejant A. B. jis su juo susikibo ir abu nugriuvo. Tuomet išgirdo iš D. kaimynų G. sklypo S. G. balsą sakant: „jeigu tu dar žengsi žingsnį-aš už savo veiksmus neatsakau“. Suprato, kad S. G. šiuos žodžius sako pirmininkui A. M., kuris žengė iš D. sklypo S. G. sklypo link, norėdamas su S. G. pakalbėti dėl įvykusio incidento. Pamatė, kad S. G. stovi savo sklype ir stebi įvykius, vykstančius D. kieme. Nei jis nei pirmininkas nesuprato, kodėl S. G. taip pasakė, nes mano, kad jie gynė ir G. interesus nuo alkoholio pavartojusio B. veiksmų, kuriais drumsčia visų sodo bendrijos narių rimtį, tame tarpe ir S. G.. Po G. šių žodžių pirmininkas pas S. G. nebėjo. Jis su pirmininku išvedė A. B. už rankų namo. Po to nuėjo vėl dirbti pas M.. Iš ten nematyti G. kiemo ir kieme esančio baseino. Po pusvalandžio pas juos atbėgo D. D. kuri buvo sutrikusi ir šlapia, prašė pagalbos. Sakė, kad S. G. ją griebė ir įmetė į baseiną, juos visus sumetė į baseiną. Jis jai pasakė, kad dėl S. G. nieko padėti negali ir pasiūlė kviesti policiją. D. D. išėjo. Kaip D. D. atsidūrė baseine ir kas ją ten įmetė, nei jis, nei pirmininkas nematė, tik girdėjo klyksmus, sklindančius iš tos pusės, bet nieko nesuprato. Tai vyko apie 24 val. Po valandos pamatė priešais S. G. namą stovintį policijos ekipažą. Su pirmininku priėję paklausė pas ką jie atvyko, nes pirmininko žmona dėl B. veiksmų buvo du kartus paskambinusi į policiją. Kol bendravo su policijos pareigūnais, privažiavo greitosios pagalbos automobilis. Medikai paaiškino, kad gavo iškvietimą, kad S. G. komos būsenoje. Policijos pareigūnai pasakė, kad S. G. guli ir jo jau 20 minučių negali apklausti. Pamatė, kad G. eina pats, pasiremdamas į sūnų ir dar kažką, į ką, neprisimena. Greitoji S. G. išvežė. Kai policija jau buvo išvykusi, į sodų bendriją įvažiavo D. D. tėvas ir brolis. Tuo metu su G. jokių santykių nepalaikė, jo elgesys yra labai keistas nuo tada, kai prasidėjo konfliktas su D., nuo to laiko jo elgesys jam nesuprantamas. S. G. nuolat vaikšto su diktofonais, stengiasi įrašyti ką bendrijos nariai kalba, stebi kitų asmenų veiksmus, vaikšto vakarais po bendriją ir stebi. Sako visiems, kad viską filmuoja, viską įrašinėja (t. 1, b.l. 183-184, t. 5, b.l. 174, t. 13, b.l. 139, 143-146).

Liudytoja J. K. parodė, kad nieko neatsimena, todėl prašo pagarsinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovautis (bylos tomas I, b.l. 175-176). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad dėl įvykio įvykusio 2009-05-02 – 2009-05-03 parašė savo ranka parodymus. Tą dieną girdėjo, kad A. B. šaukė „papjausiu“, bet į ką, t.y. kam buvo adresuoti šie žodžiai nežino. A. B. gyveno netoli jos, ypač kai A. B. nedirbo, būdavo išgertuvės, skandalai. Kai A. B. šaukdavo savo namuose, viskas aplinkui girdėdavosi. Taigi A. B. šauksmas privertė pažiūrėti pro langą. Tai buvo jau vakaras apie 22 - 23 val. A. B. buvo šalia jos ir S. G. sklypo, tikslesnės vietos nurodyti negali, nes buvo tamsu, užstojo vaizdą alyvos medis, krūmai. Ji išsigandusi, tuo labiau, kad tuo laiku buvo nėščia (duomenys neskelbtini) mėnesį, pradėjo skambinti policijai, bijojo, kad kažkas nenukentėtų. Būdama namo antrame aukšte, išgirdo vandens pliaukštelėjimą, pažiūrėjusi pro langą, pastebėjo šalia, S. G. sklype stovinčius žmones, kas tuo metu ten buvo negali pasakyti, ar buvo kas baseine, taip pat pasakyti negali, nes tos vietos iš jos lango nesimato. Po kažkuriuo laiko vėl žvilgtelėjo pro langą, pastebėjo sodo kaimynę D. D., kuri buvo apsigaubusi pledu, ji buvo savo sklype prie savo namo. Vėliau prabudus G. sklype pamatė policiją. Kas vyko G. sklype ji nematė, tik užsifiksavo A. B. rėkavimas, dėl ko buvo išsigandusi ir skambino policijai. Nieko konkretesnio pasakyti negali, nes jokių muštynių, konflikto, nematė (t. 1, b.l. 175, 177-178, t. 5, b.l. 174, T. 13, b.l. 136, 146-148).

Liudytojas A. M. parodė, kad nieko neatsimena, todėl prašo pagarsinti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir jais vadovautis (bylos tomas I, b.l. 187-189). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. M. parodė, kad 2009-05-02 į G. sklypą įėjęs nebuvo. Jis priėjus prie S. G., kuris stovėjo ant savo sklypo ribos, jis jam pasakė, kad jei jis žengsiu dar žingsnį, jis už savo veiksmus neatsako. Tuo metu jis su A. G. vedė A. B. namo. Kiek atsimena, nei A. G., nei A. B. į S. G. sklypą nebuvo užėję. Būnant prie A. B. sklypo jis atsisukęs į S. G. sklypo pusę, pastebėjo grumtynes prie S. G. sklype esančio baseino. Ar buvo kas S. G. baseine nematė, tiksliau jam nesimatė, o prie baseino, kiek atsimena, buvo apie 5 asmenys, iš tų asmenų atpažino tik D. D., kuri yra S. G. kaimynė. Dėl ko buvo kilęs konfliktas S. G. sklype nežino, ką konkrečiai darė kiekvienas asmuo buvęs prie baseino, negali pasakyti, tik pastebėjo pasirodžiusį S. G., kuris galimai išlipinėjo iš baseino ir atrodė ženkliai sveikesnis negu vėliau kai S. G. buvo vedamas iš namų medicinos darbuotojų pagalba. Vėliau prie S. G. sklypo iš kelio pusės matė policijos ir medikų automobilius. Tuo metu S. G. buvo vedamas į medikų automobilį. Tą dieną, t.y. 2009-05-02 jo žmona skambino į policiją dėl A. B. kabinėjimosi prie jo ir A. G.. Jokio susitarimo su D. D. ir kartu su ja buvusiais draugais veikti prieš S. G. nebuvo. Nes jis nei D. D., nei jos draugų nepažįsta. Pačią D. D. prieš tai buvo matęs kaip kaimynę. 2009 metų pavasarį jis buvo išrinktas šios sodų bendrijos pirmininku. Nuo to laiko S. G. pradėjo nepagrįstai reikalauti iš jo įvairių dokumentų. Kiek teko susidurti su pačiu S. G. ir iš kitu sodų bendrijos nariu susidaro neigiama nuomonė apie S. G., kadangi jam viskas yra blogai, save vadina skriaudžiamu, reikalauja iš aplinkinių kažkokių veiksmų savo naudai. 2009-05-02 su D. D. susitiko tada, kai ji atbėgo pasakyti, kad į jos sklypą yra atėjęs A. B. ir kabinėjasi, jis tada, su jo kartu buvusiu A. G. nuėjo į D. sklypą. S. G. bendrijos gyventojams ir sodininkams-poilsiautojams trukdo ramiai gyventi bei poilsiauti. Jis prašo bendrijos vardu įsitikinti, ar S. G. yra veiksnus (t. 1, b.l. 185-189, t. 13, b.l. 137, 148-149).

Liudytojas D. Š. parodė, kad palaiko savo aprodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teisme parodė, kad S. G. yra jo uošvis. Jis negali pasakyti ką mušė du vyrai ant kelio prie K. sklypo. Incidento tarp S. G. ir D. D. jis nematė. D. sklypą nuo S. G. skyrė betoninė tvorelė. Savo parodymus liudytojas D. Š. patikrino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 8, b.l. 105-118, t. 14, b.l. 23-25, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 3-5, t. 15, b.l. 86-87, 121-124).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vietos apžiūra atlikta 2009-05-04 nuo 16.45 val. iki 17.30 val. dalyvaujant D. D.. Prie įrašo „D. D. kaip asmens dalyvavusios įvykio vietos apžiūroje“ yra parašas. Apžiūros vieta žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), sodų bendrija (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buvo fotografuojama ir fotonuotraukos prijungtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra aptvertas. Užmurinti tvoros pamatai 80 cm aukščio prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) esančio iš dešinės. Sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pamatu aukštis 70 cm. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra lauko baseinas. Baseino dugnas betonuotas. Baseine yra prileistas vanduo. Sklype Nr. (duomenys neskelbtini) prie pamatų yra laiptai. Matosi, kad laiptais galima užlipti ant pamatų kurie yra prie sklypo Nr. (duomenys neskelbtini). (1T b.l. 5-10, ikiteisminio tyrimo protokolų atspausdinto teksto segtuvas, l. 3-5, t. 15, b.l. 86-87, 138-146).

Kratos protokolu, kurios metu L. G. pateikė telefono aparatą (2T b.l. 36-37).

Daikto apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas mobilaus ryšio telefono aparatas. Apžiūros metu telefono ir atminties kortelės duomenys perkelti į kompiuterinę laikmeną. Telefono aparatas grąžintas L. G.. Telefono aparate nėra jokios garso ar įrašo informacijos susijusios su S. G. pareikštu kaltinimu (2T b.l. 38-40, 41).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo S. G. pateikė garso įrašų 2008-05-29; 2009-05-26 stenogramas ir CD laikmeną. S. G. sako A. B., kad reikia eiti į teismą liudininku dėl muštinių kurie buvo naktį. A. B. atsakė, kad neliudys, nes nieko nematė ir nemušė. S. G. kalba su R. ir S. D. (2T b.l. 79, 80-89).

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo S. G. pateikė pareiškimą ir įvykių schemą (2T b.l. 90, 91-100).

M. R. universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvados (duomenys neskelbtini) kopija ir pridėtais dokumentais. Tyrimas atliktas 2009-05-18 S. G. asmeniškai prašant. Ankstesnio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio aplinkybėse nurodyta, kad 2009-05-02 apie 23 val. S. G. mušė D.. 24 val. S. G. mušė R. D. ir S. D.. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu ir padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-05-02) ( 5T, b.l. 184-185).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis S. G. apžiūros ir medicininių dokumentų duomenimis bei atsižvelgiant į specialisto išvadų Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis atsakoma į užduoties klausimus ir duodama išvada: S. G. nustatyti šie kūno sužalojimai : poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelyje, nubrozdinimai su kraujosruvomis viršutinės ir apatinės lūpų dešinės pusės gleivinėje, nubrozdinimai viršutinių 1,2, 3, 4-o dešinės pusės dantų vainikų dantenose, poodinė kraujosruva dešiniajame žaste. VU Greitosios pagalbos ligoninėje nustatytas kairės plaštakos IV piršto ir pilvo sumušimai sužalojimais nevertinami, nes diagnozė nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais. UAB „SK Impeks medicinos D. C.“ S. G. nustatytas galvos smegenų sukrėtimas sužalojimu taip pat nevertinamas, nes diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika. Sužalojimai, padaryti paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu paveikus 1-3 paras iki teismo medicinos ekspertės apžiūros 2009-05-04, galimai 2009-05-03 po 00.00 val., poodinės kraujosruvos dešiniajame žaste atsiradimas, atsižvelgiant į jos konkrečią lokalizaciją, bei morfologinius požymius, būdingas nuo žasto suspaudimo pirštais. Likusių aukščiau nurodytų kūno sužalojimų atsiradimas yra būdingas smūgių sudavimui pvz. ranka, koja ir pan. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti 3 trauminiais poveikiais. Jei trauminių poveikių buvo daugiau, jų objektyvūs požymiai liko neužsifiksavę. Sužalojimai nebūdingi griuvimui ( 5T, b.l. 179-183).

S. G. pareiškimu, kuriuo jis pateikė T. S. telefono aparatą ir iš jo padarytą garso įrašo stenogramą. S. G. detaliai perklausęs garso įrašą daro išvadą, kad D. D. su kitais asmenims sukūrė versiją, kad tariamai S. G. užpuolę D. D., tempė už gerklės į baseiną. Faktiškai gi D. D. ir jos sugyventinės T. S. išanksto susitarė S. G. išprovokuoti, sužaloti arba užmušti. D. D. daug kartų užduoda klausimą S. G. kodėl pastarasis pakelė ranką ant jos (3T b.l. 79-105).

Daikto apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas T. S. mobilaus telefonas kurį ikiteisminio tyrimo metu pateikė S. G.. Telefonas po apžiūros grąžintas T. S. (3T, b.l.126-133, 134).

Žemesnės instancijos teismas

2010-11-10 įrašo suvestine kuri parengta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK specialisto H. G. (6T b.l. 29-30).

Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus pirminės komplektinės ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pokalbio metu su D. D. apie byloje tiriamą įvykį kai ji paaiškina, kad ji aprodinėjo sodybą draugei ir ėjo palei sodo krašto, pamatė kažkokią tai šiukšlę. Kai norėjo ją paimti kaimynas už kelinių klešnės ją įsitempė į savo teritoriją kur ji pargriuvo. Kai keliesi ji gavo smūgį į saulės rezginį ir į šlaunikaulį. Po to, kaimynas ją nusitempė už 3-4 m prie baseino ir bandė lyg ją įmesti į baseiną. Kai ją tempė, tai kaimynas šaukė, kad ją nuskandins, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais, grasino, kad namą padegs. Ji bijojo, kad galėjo sužaloti galvą ar užmušti, nes baseine buvo nedaug vandens, o dugnas cementinis. Atbėgę jo draugai ją nuo kaimyno atitraukė. D. D. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu kilo ūmi reakcija į stresą. D. D. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti. Ji ikiteisminio tyrimo metu galėjo ir šiuo metu gali teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. D. D. byloje nagrinėjamo įvykio metu galėjo būti baimės ir išgąsčio, kurį sukėlė įtariamojo veiksmai, būsenoje, tačiau tai iš esmės nesutrikdė jos gebėjimo suvokti aplinką, savo veiksmus bei bandyti išvengti galimų jai pavojingų pasekmių. Įtariamojo grasinimai ir juos lydintys veiksmai davė pagrindą D. D. manyti, kad jo grasinimai realūs ir gali būti įgyvendinti. Atsižvelgiant į tiriamosios ir liudytojų nurodytas situacines aplinkybes (įvykis tamsiu paros metu, įtariamojo elgesys visiškai netikėtas, gąsdinantis, keliantis grėsmę, greita įvykio eiga), tiriamosios emocinę būseną (šokiruota netikėto užpuolimo ir agresyvaus elgesio, jaučianti baimę dėl grasinimų bei įtariamojo veiksmų ir jų galimų pasekmių) bei fizines galimybes (fiziškai silpnesnė už įtariamąjį), tiriamoji negalėjo aktyviai priešintis įtariamojo veiksmams. D. D. nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu buvo sukeltas trumpalaikis psichinės sveikatos sutrikimas – ūmi reakcija į stresą, - kuri yra vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs jai ilgalaikių psichinės sveikatos sutrikimų (7T, b.l. 129-132 ).

Prokuroro reikalavimu ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūno tarnybiniu pranešimu su rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą pagal 140 str. 1 d. (8T., b.l. 14-15, 16).

Psichiatrijos gydymo įstaigose kaltinamasis nesigydė ir narkologinėje įskaitoje neįrašytas (2 T., b.l. 135-140).

2010-03-09 gauta Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada, kad S. G. tikslinga dėl patirtos 2009-05-02 skirti ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę (2 T., b.l. 149).

2011-02-03 Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus eksperto ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nėra galimybės atsakyti į nutartyje pateiktus klausimus, todėl S. G. rekomenduojama skirti stacionarią teismo psichiatrijos ekspertizę. S. G. tvirtina, kad 1982 ar 1983 m. sportuodamas regbio varžybų metu patyrė galvos traumą su sąmonės netekimu, gydytas medicinos įstaigose, galva nebuvo operuota, diagnozės nežino (6 T., b.l. 89-92).

2011-07-11 gautas Utenos ekspertinio skyriaus stacionarinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. G. besimokant VISI patyrė 2 galvos traumos. Kalbant su S. G. apie byloje tiriamą įvykį ir komplikuotus santykius su kaimynais, jo samprotavimai tampa kraštutinai smulkmeniški, klampūs, kartais nukrypsta į smulkmenas, smulkmeniškai pasakojo apie nesusitarimus su kaimynais dėl sklypų ribų, išvados nepakankami argumentuotos ir jis kategoriškai įsitikinęs savo samprotavimų teisingumu. Teismo psichiatrų ekspertų komisija S. G. diagnozuoja –organinį asmenybės sutrikimą (F07.0). Objektyvių medicininių duomenų apie tai, jog įtariamasis S. G. praeityje sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu, nenustatyta. Asmens sugebėjimas suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti analizuojamas tik konkrečios veiklos metu juridiškai reikšmingoje situacijoje. Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. padarymo metu įtariamasis S. G. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d., padarytos metu įtariamasis S. G. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu įtariamasis S. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, kuris šiuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Įtariamasis S. G. gali būti apklausiamas, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime bei teismo posėdyje. S. G. nereikalinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones. S. G. buvo tiriamas VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2011-06-08 iki 2011-06-21 (7 T., b.l. 190-193).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta liudytojo V. K. parodymais ir kita bylos medžiaga (t. 13, b.l. 105, 108-114).

Kaltinamasis S. G. kaltę neigė aiškindamas, jog jokių smurtinių veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko, jai negrasino, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais –iš dalies paties kaltinamojo parodymais, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir ekspertinės aktais bei kitais byloje esančiais ir išnagrinėtais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. G. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 140 str.1 d., 145 str. 1 d.. Jo veiksmų kvalifikacija teisinga.

BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nukentėjusioji specialistei paaiškino, kad 2009-05-03 po 00.00 val. (duomenys neskelbtini), kaimynas griebė už D. D., nuo ko pastaroji veidu krito žemyn, po ko spyrė į koją, smaugė, sudavė į saulės rezginį. Specialistė šioje išvadoje nurodė, kad D. D. kūne sužalojimai padaryti galimai aplinkybėse nurodytu laiku. Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu parodė bei patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, kad 2009-05-03 kartu su draugais atvažiavo į sodą. Ji kartu su I. vaikščiojo sodo teritorijoje kuri nebuvo aptverta, atsistojo prie šalia esančio šiltnamio, t.y. ant jų ir S. G. teritorijos krašto, t.y. ant sienelės, turima omenyje pamatų tarp jų sklypų. Pamatė šiukšlę ir kai pasilenkė ją pakelti. Pajuto, kaip ją kažkas sugriebia už kelių ir ji krito. Nesuvokė iškarto kas vyksta, jai buvo šokas, nesitikėjo to. Kai griebė S. G., ji buvo viena, visi kiti buvo toliau, mano jie nematė įvykio. Mano, kad parkrito, nes neišlaikė pusiausvyros, tai buvo visai netikėta. Tai buvo S. G. ir iš kur jis atsirado jos sugriebimo metu ji nematė. Ji parkrito veidu žemyn. Traukė gal metrą. Negali pasakyti kiek kartų spyrė, buvo spirta į šlaunį. Paskui jis pakėlė ją už pečių ir sudavė ranka į krūtinės sritį. Tada rankomis už kaklo paėmė ir smaugdamas tempė link baseino. Atbėgo T. S. ir D. C.. Atplėšė ją nuo S. G. kai ji buvo įsistvėrusi už S. G. pečių, nes ji bijojo nukristi į baseiną, kuris buvo betoninis.

Nukentėjusysis D. C. parodė, kad tą dieną buvo pas D. D. sode. Išgirdo pagalbos šauksmą. Nubėgo ir pamatė, kad D. baseino atbrailos. Bėgdamas nematė kaip kas vyksta. Nubėgęs nušoko nuo atbrailos, čiupo už S. G., o T. S. už D. D., kad juo atitraukti. S. G. jam sudavė pora smūgių į kairę veido sritį, paslydo, griuvo į baseiną nugara į vandenį. Tuo metu laikėsi už S. G.. Jis tuo momentu negalėjo pasikelti nuo dugno, matyt jį žmogus laikė, tačiau jis išsimuistė ir išniro. Stovėdami baseine, S. G. jį atrėmė į sieną. S. G. savo žmonai ar sūnui pasakė iškviesti policiją. S. G. laikė baseine kol pats matyt nepakentė skausmo nuo drebulio ir pasakė, kad pasodins.

Liudytojas T. S. parodė, kad jis su D. C. stovėjo prie namo. D. D. ir I. A. vaikščiojo prie šiltnamio, rodė I. sklypą. Tada pasigirdo pagalbos šauksmas. Atbėgo ir pamatė, kad S. G. laikė D. prie baseino krašto ir ją smaugė. Link baseino D. buvo nukrypusi nugara. S. G. rėkė, kad ją paskandins, užmuš, padegs namus, pasodins į kalėjimą. Kai jie pribėgo, D. C. stvėrė S. G. už rankos, kad jis nemestų D. D. į baseiną. S. G. pastūmė I. ir atrodo ji nukrito prie tvoros. Tada D. C. grūmėsi su S. G.. Jie įkrito į baseiną. G. pastarąjį pradėjo galva skandinti į baseiną.

Liudytoja I. A. parodė, kad jai D. D. rodė savo teritoriją. Rodydama pamatė prie medžio šiukšlę ir norėjo ją pakelti. Pasilenkus pakelti ją iš niekur išnyro S. G., stvėrė ją ir nubloškė ją į savo teritoriją, jai spyrė. S. G. bandė ją kelti, o pakėlęs trenkė. Paėmęs viena ranka jai už peties, kita už gerklės sakė, kad ją užmuš.

Kaip matyti iš liudytojų A. G. ir A. M. parodymų, jie abu 2009-05-02 dirbo A. M. sklype. Prie jų neblaivus priėjo A. B. ir jie jį išvarė. Po kiek laiko prie sklypo sustojo automobilis, kuriame važiavo keturi jauno amžiaus žmonės, iš kurių viena buvo D. D.. Ji pasakė, kad negali būti tėvų sklype, nes jiems trukdo neblaivus sodo bendrijos gyventojas A. B.. A. B. yra jų sodo gyventojas, nesaikingai vartojantis alkoholį kuris išgėręs mėgsta vaikštinėti pas bendrijos gyventojus. A. G. pasiūlė jai, jeigu A. B. trukdys, kad juos kviestų į pagalbą. Iš D. kieme įsijungusios šviesos suprato, kad A. B. nuėjo pas D.. Po to išgirdo A. B. balsą D. kieme. Manydami, kad neblaivus A. B. gali trukdyti D., nuėjo pas D. padėti išvyti A. B.. Tuomet išgirdo iš D. kaimynų G. sklypo S. G. balsą sakant: „jeigu tu dar žengsi žingsnį-aš už savo veiksmus neatsakau“. Suprato, kad S. G. šiuos žodžius sako pirmininkui A. M., kuris žengė iš D. sklypo S. G. sklypo link, norėdamas su S. G. pakalbėti dėl įvykusio incidento. Pamatė, kad S. G. stovi savo sklype ir stebi įvykius, vykstančius D. kieme. Vėliau atbėgusi D. D. buvo sutrikusi ir šlapia, prašė pagalbos, sakė, kad S. G. ją griebė ir įmetė į baseiną, juos visus sumetė į baseiną.

Liudytoja L. S. parodė, kad gavo pranešimą iš operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo ir nuvyko į s.b. (duomenys neskelbtini). Ją pasitiko moteris, kuri prisistatė S. G. žmona, kuri paaiškino, kad įvyko muštynės tarp S. G. ir kaimynės D. D. ir su ja buvusių asmenų, kurių metu jos vyras buvo sumuštas. Liudytoja įėjo į namo vidų. S. G. gulėjo, dejavo, nekalbėjo. Tuomet liudytoja nuėjo pas moters nurodytus asmenis. Nustatė jų duomenis. Šie asmenys paaiškino, kad S. G. pirmas užpuolė D. D., buvo sugriebęs už kaklo, smaugė prie S. G. kieme esančio baseino, į kurį D. D. bandė įtempti, gąsdindamas pastarąją paskandinti, užmušti. Liudytoja atsimena, kad D. D. buvo išsigandusi. Vaikinų rankos buvo apdraskytos, jie aiškino, kad bandė gelbėti D. D. nuo S. G..

Nors kaltinamasis teisme teigė D. D. nemušęs, neva D. D. apkalba dėl to, kad tarp jų yra konfliktas dėl sklypo rybų, teismas įvertinęs visus įrodymus surinktus byloje daro išvadą, kad kaltinamojo pateikta versija yra be loginio pagrindo ir iš esmės niekuo nepagrįsta. D. D. parodė, kad apkalbėti S. G. neturėjo jokio pagrindo, nors tarp jos tėvų ir S. G. yra konfliktas dėl sklyporybų. Ji asmeniškai neprovokavo S. G., jis taip elgėsi be jokios priežasties, mano, jis bandė ją provokuoti. Ji paaiškino, kad tą dieną jokios priežasties nebuvo S. G. sukelti agresiją. Ji nebuvo S. G. teritorijoje, nes jo teritorija buvo žemiau. Ji buvo ant sienelės, turima omenyje ant pamatų tarp jų sklypų. Niekas ten nevartojo alkoholio, jie niekam netrukdė.

Teisme apklaustas liudytojas L. G. teigė jog tėvas S. G. pasakė jam ir motinai O. G., kad D. kažką prieš juos, jų namą organizuoja. Matė kaimyną A. B., kuris rėkė grasinimus, keiksmus, bet buvo neaišku į ką šie žodžiai nukreipti. Pasirodė sodo bendrijos pirmininkas ir dar vienas vyras ir A. B. išvedė. Pro langą pastebėjo, kad nepažįstamas vaikinas šoko į jo tėvų teritoriją, tuo metu išgirdo šaukiančią savo motiną, išbėgo paskui ją į lauką ir matė, kaip D. D., tas nepažįstamas vaikinas, T. puola tėvą G.. Tėvas su tuo kitu vaikinu įkrito į baseiną.

Liudytoja O. G. parodė, kad nematė, kad S. G. būtų sudavęs smūgius D. D.. S. G. grasinimų niekam nesakė. Išbėgusi su sūnumi L. G. į lauką ji buvo pastebėjusi prie baseino asmenų grupę, kurioje buvo S. G., D. C., D. D., T. S.. Ką darė kiekvienas iš jų tiksliai nurodyti negali, bet gali teigti, kad S. G. buvo užpultas ir turėjo gintis. Taigi kaltinamojo versija, jog jis įvykio metu D. D. smūgių nesudavė, ją tik atstūmė, kai ji šokdama nuo sienelės jam įspyrė koja į šoną, laikytina niekuo nepagrįsta ir atmestina remiantis specialisto išvada dėl nukentėjusios sužalojimų, jų pobūdžio, nukentėjusiosios ir liudytojų D. C., T. S., I. A., A. G. ir A. M. ir kitų liudytojų parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, ekspertizės aktais.

Teismas netiki kaltinamojo versija, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti vaikštant po teritoriją, nes, įvertinus įvykio vietos apžiūros protokolą ir foto nuotraukas prie jo, nukentėjusios parodymus ir jo parodymų patikrinimą vietoje, kaltinamojo parodymus ir jo parodymų patikrinimą vietoje, liudytojos I. A., L. S. ir A. G. parodymus komplekse įrodyta, kad kaltinamasis buvo prie pamatų kurie skyrė jo sklypą su D.. Jokios tvoros tarp sklypų nebuvo. Kur S. G. buvo sugrėbimo metu ar prie pamatų ar ant pamatų nukentėjusioji ir liudytoja I. A. nespėjo pastebėti, kadangi nukentėjusios sugrėbimas buvo staigus ir netikėtas. Kai nukentėjusioji būdama ant pamatų prasilenkė kaltinamasis galėjo ją sugrėbti už kelių, nes pamatų aukštis 80 cm. Kaltinamasis galėjo laiptais užlipti ant pamatų ir ten nukentėjusiąją sugrėbti.

Kaltinamojo pateiktas graso įrašas gautas iš liudytojo T. S. mobilaus telefono ir kiti kaltinamojo pateikti garso ir vaizdo įrašai bei įrašų stenogramos kurie buvo peržiūrėti apžiūrėti teisme neįrodo, kaip teigė kaltinamasis, kad nuketėjusioji suplanavo nusikaltimų, numatytų BK 140 str.1 d. ir 145 str. 1 d. inscenizaciją arba bando kaltinamąjį apkalbėti, kad jis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė arba nukentėjusioji kartu su kitais asmenimis grasino jam ir jo šeimos nariams panaudoti smurtą arba nužudyti. Garso įrašą gautą iš liudytojo T. S. mobilaus telefono negalima laikyti patikimu įrodymu pagrindžiančių arba paneigiančių kaltinamajam pareikštą kaltinimą, nes neįrodyta ar šis garso įrašas padarytas teisėto būdu, prie kokių aplinkybių šis telefonas atsirado pas kaltinamąjį, kas darė įrašą įvykio metu (kompaktinės laikmenos prie 1 t. viršelio, t. 2, b.l. 89, kompaktinės laikmenos prie 3 tomo viršelio, kompaktinės laikmenos prie 4 t. viršelio, t. 5, b.l. 140, t. 10, b.l. 32, t. 15, b.l. 154-155, 157, t. 16, b.l. 64-68, 94-99, 107-111, 125-128, 170-171, 178-181, 187-188, t. 17, b.l. 6-12).

Protokolas-pareiškimas surašytas 2009-05-04 teisėtai, nes nepažeisti BPK 165 str., 171 str. 1 d., BK 145 str. 3 d. reikalavimai. 2009-05-04 iš nukentėjusios pareiškimą paėmė ir ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimo požymių, numatytų BK 145 str. 1 d. pradėjo tas pats policijos pareigūnas E. J. turintis teisę pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš minėto nukentėjusios protokolo-pareiškimo turinio nustatyta, kad ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu patraukti S. G. baudžiamojon atsakomybėn. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo dienos įrašo taisymas neįrodo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai (t. 1, b.l. 1). Dėl nusikaltimo požymių, numatytų BK 145 str. 1 d. pranešta prokurorui (t. 1, b.l. 3).

Taip pat prokuroro reikalavimu ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK pareigūno tarnybiniu pranešimu su rezoliucija teismo manymu teisėtai, t.y. nepažeidus BPK 167 str. 3 d., 407-409 str. nuostatų 2011-07-22 pradėtas ikiteisminį tyrimas ir dėl nusikaltimo požymių, numatytų BK 140 str. 1 d., nes nusikaltimas, numatytas BK 140 str.1 d. su nusikaltimu, numatytu BK 145 str.1 d. sudaro idealiąją sutaptį, tokiu būdu ir nusikaltimas, numatytas BK 140 str.1 d. turi visuomeninę reikšmę (t. 1, b.l. 1, 8T., b.l. 14-15, 16).

Teismo nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinamojo versija, kad ikiteisminio tyrimo metu pažeidžiant BPK šeštojo skirsnio reikalavimus buvo atliktos ekspertizės ir surašyti aktai.

Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio vakarą, kaltinamasis S. G. naudojo smurtą prieš D. D.. Iš byloje esančio protokolo pareiškimo gauto iš D. D. 2009-05-04 matyti, kad 2009-05-03 po 00.00 val. (duomenys neskelbtini) kaimynas, kurio pavardė S. G., stvėrė ją už šono, nutempė į savo sklypą, spyrė į šlaunį, sudavė į pilvą, ėmė elgtis agresyviai, grasino, kad nužudys, konkrečiai paskandins ir tempė baseino link. Pareiškimu prašoma dėl kaimyno veiksmų pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b.l. 1). Teismo posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad smaugdamas po smūgio S. G. tempė ją į baseiną, grasino nužudyti ir paskandinti. Sakė daug necenzūrinių žodžių. Pagalbos šauktis negalėjo, nes buvo šoke. Atbėgo T. S. ir D. C., atplėšė nuo S. G., nes ji buvo įsistvėrusi už S. G. pečių, bijojo nukristi į baseiną, kuris buvo betoninis. Bijojo, kad krentant ant galvos gali būti blogai. Dėl S. G. veiksmų išsigando, suprato iš kaltinamojo veiksmų, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir nukentėjusysis D. C., kuris išgirdus, kad I. A. pašaukė jį vardu ir atsisukęs pamatė S. G., tempiantį D. link baseino, esančio kitame sodo sklype. Minėtas vyriškis D. D. tempė suėmęs kaklo srityje. Tai pamatęs jis pribėgo prie jų. Bėgdamas girdėjo tą vyrą sakant „užmušiu“, „paskandinsiu“, suprato, kad tie žodžiai yra skirti D., kuri nuo baseino krašto buvo iki 1 metro atstumu. Prie S. G. nukentėjusysis pribėgo kartu su T. S. ir atitraukė vyrą nuo D.. Tuomet S. G. sudavė nukentėjusiajam kumščiais du kartus į kairę veido pusę. Po antro smūgio nukentėjusysis kartu su tuo vyru paslydę nukrito į baseiną.

S. G. teigė, kad stovėdamas ant pamatų klausėsi ir stebėjo, ką darosi D. kieme. Iš ten esančių asmenų kalbų suprato, kad jie tariasi apie galimus neteisėtus veiksmus prieš jo šeimą. Jis grįžo namo, pasakė žmonai ir sūnui, kad čia susidarė gana didelė grupė asmenų, pasitarė su šeima ką daryti. Policijai pranešti nebuvo prasmės, nes visi pranešimai baigiasi tuo, kad pažeidimų nenustatydavo. Policija jam tik nori atkeršyti, o ne padėti tyrimą. Vėliau jam išėjus iš namo D. D. šoko į jo teritoriją ir spyrė į koją. D. C. spyrė jam koja į viršugalvio pagrindą, smogė į kairį skruostą, į viršugalvį. D. D. ir T. S. jį įstūmė su D. C. į baseiną. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyti jam padaryti kūno sužalojimai. Jis D. D. negrasino. Atvirkščiai, jis suprato, kad A. B. tariasi su atvažiavusiais asmenimis apie galimus neteisėtus veiksmus prieš jo šeimą. A. B. grasino S. G. šeimą primušti. S. G. A. B. šūksniu sustabdė, perspėjo, kad jis išsinešdintų pats arba jį išmes.

LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismo posėdžio metu apklausti nukentėjusioji D. D., liudytojai D. C., T. S., patvirtino, kad prieš nukentėjusiąją tą vakarą buvo vartojamas smurtas. Kaltinamojo mušimo ir smurtavimo veiksmai nukentėjusios atžvilgiu, t.y. smūgių sudavimas, fizinio skausmo sukėlimas, tempimas ją į baseiną, grasinimas, kad nužudys ir paskandins buvo tam tikras bauginimas. Ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog objektyviai kaltinamasis grasino žodžiu nukentėjusiajai, jo tyčia pasireiškė tiesiogine tyčia, nes kaltinamasis suprato, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei. Darytina išvada, kad kaltinamojo padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, už ką jis privalo atsakyti baudžiamąja tvarka.

Teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje duotus kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų D. C., T. S., I. A., O. G., L. G. parodymus ir kitus nuosprendyje išanalizuotus įrodymus pripažįsta, jog S. G. 2009-05-02 (duomenys neskelbtini) sugriebė rankomis nukentėjusiajai už kaklo ir ją smaugė bei traukė jo namo teritorijoje esančio baseino link, kuriame tuo metu buvo apie 1 m 15 cm gylio vandens, laikydamas ją stovinčią nugara į baseiną, ant baseino krašto, laikė ją dviem rankomis už kaklo ir grasino nukentėjusiajai ją nužudyti sakydamas, kad ją užmuš, paskandins, nes ji yra jo teritorijoje ir jis gali daryti savo teritorijoje viską ką nori, tokiu savo elgesiu sudarė D. D. pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Kaltinamojo išsakytas grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusios psichinę būseną- ji bijojo, todėl iškvietė policiją. Jos baimė buvo konstatuota Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus pirminės komplektinės ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) kur jai pasiūlyta psichiatro konsultacija ir jos minėta baimė tęsiasi iki šiol. Nukentėjusioji grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, nes jai grasino S. G. kuris yra jai kaimynas ir su kuriuo jos tėvų santykiai dėl žemės sklypų ribų buvo konfliktiški. Nukentėjusioji patyrė psichologinį diskonfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas pripažįsta, kad kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str.1 d. faktinės aplinkybės visiškai įrodytos.

Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis, numatyta LR BK 145 str. 1 d., formalioji, todėl baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu, apie kurį sužino nukentėjusysis. Kadangi kaltinamasis žodžiu tiesiogiai nukentėjusiajai pranešė, kad ją užmuš, ji tai išgirdo ir labai išsigando, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, nes nėra svarbu, ar dėl to atsirado kokie nors žalingi padariniai. Teismas pripažįsta, jog kaltinamasis, tiesiogiai nukentėjusiajai žodžiais pranešdamas, kad ją užmuš, grasino ją nužudyti, bei atlikdamas minėtus veiksmus suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. savo elgesio bauginamąjį pobūdį, ir norėjo nukentėjusiajai sukelti mirties baimės jausmą, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo veiksmai dėl grasinimo teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti, nes kaltinamasis fizinio ir psichinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją grasino nukentėjusiąją nužudyti, tai darydamas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Nukentėjusios parodymai nuoseklūs ir neprieštaringi viso proceso metu, todėl jais teismas vadovaujasi priimdamas nuosprendį. Kaltinamojo parodymai, nenuoseklūs ir prieštaringi, kartais jo parodymuose ir pranešimuose teismui jo samprotavimai tampa kraštutinai smulkmeniški, klampūs, jis nukrypsta į smulkmenas, smulkmeniškai pasakojo apie nesusitarimus su kaimynais dėl sklypų ribų, išvados nepakankami argumentuotos ir jis kategoriškai įsitikinęs savo samprotavimų teisingumu, todėl vertintini kritiškai, kaip jo gynybinė versija, ir atmestini.

Kaltinamojo veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d., padarytos vieninga tyčia, tais pačiais vienarūšiais veiksmais, tuo pačiu metu, todėl sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas metais. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas dėl 2009-05-02 padarytų nesunkių tyčinių nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. baigsis praėjus BK 95 str. 1 d. b) p. (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 redakcija) nustatytam 5 metų skaičiui 24 valandą, prieš prasidedant atitinkamai paskutinei termino dienai (BK 3 str.). Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino pasibaigimas švenčių arba nedarbo dieną senaties termino nepratęsia. Tokiu būdu apkaltinamasis nuosprendis priimamas ir skelbiamas 2014-04-30 nesuėjus BK 95 str. 1 d. b) p. (LR 2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495, įsigal. 2003-05-01 redakcija) nustatytam 5 metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kurie priskiriami prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, į jų padarymo aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, dirba ir darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, į jo šeimos padėtį- yra vedęs, turi pastovią gyvenamąją vietą, pastovų pragyvenimo šaltinį, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuo nusikaltimų įvykio iki nuosprendžio priėmimo suėjo beveik 5 metai, todėl kaltinamajam skirtinos už nusikaltimus, numatytą BK 140 str. 1 d. arešto bausmės. Vadovaudamasis BK 63 str. nuosprendžiu paskirtos bausmės už padarytus nusikaltimus kurie sudaro idealiąją sutaptį bendrintinos apėmimo būdu ir jam skirtina galutinė arešto bausmė (t. 2, b.l. 131-139, t. 6, b.l. 39-40, t. 8, b.l. 21-26).

Vadovaudamasis BPK 141 str. 1 d., 66 str. į galutinės bausmės laiką kaltinamajam įskaitytinas išbūtas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje II-ame poskyryje nuo 2011-06-08 iki 2011-06-21 kai jis buvo tyrimas vykdant Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-03-30 nutartį skirti stacionarinę kompleksinę pirminę psichiatrijos ekspertizę ir suėmimo nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 laikas ir laikytina, kad kaltinamasis atliko bausmę (t. 6, b.l. 192, t. 7, b.l. 43-44, 77-82, 190-193, t. 16, b.l. 10-11, 53-55, 61-63, 83, 145-150).

Daiktai-kaltinamojo drabužiai ir dantų protezai, teismo manymu nėra daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nes jie kaip parodė kaltinamasis savo parodymų patikrinime vietoje (foto Nr. 34) ir įrodyta kita bylos medžiaga, susiję su kaltinamojo sumušimu ant kelio, t.y. vietoje kuri nėra nusikaltimų vieta nurodyta kaltinamajame akte ir kaltinamojo parodymais nustatyta, kad kaltinamąjį sumušė R. ir S. D., todėl nuosprendžiui įsiteisėjus popierinis vokas Nr. 1 su šiais daiktais saugomais Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK grąžintini kaltinamajam (t. 8, b.l. 123-147, t. 9, b.l. 40).

Pagal kaltinamojo prašymą įrodymų tyrimo metu, vadovaudamasis BPK 290 str., teisme buvo peržiūrėta garso ir vaizdo medžiaga (toliau-dokumentai) esantis kompaktinėse laikmenose. Peržiūra vyko teismo posėdžiuose nuo 2014-03-24 iki 2014-04-04. Pagal teismo prašymą ir kvietimą šiuos dokumentus padėjo peržiūrėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK specialistai V. L. ir J. I. panaudojant tokių dokumentų atitinkamą peržiūrėjimo techniką, nes teismas tokios technikos neturėjo. Vilniaus apskrities VPK dėl šių dokumentų susipažinimo teisme patyrė 607, 61 Lt nuostolį, nes šie specialistai kviečiami ir padedami teisme peržiūrėti dokumentus buvo atitraukti nuo Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK įprastinio darbo. 607, 61 Lt nuostolio dydis paskaičiuotas pagal nustatytą šių darbuotojų mėnesinį atlyginimą. Vilniaus apskrities VPK prašo pripažinti šiam komisariatui padarytą 607, 61 Lt nuostolio dydį ir pervesti į šio komisariato sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). Vadovaudamasis BPK 103 str. 6) p., 105 str. 1 d. priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities VPK sumokant į šio komisariato sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini). 607, 61 Lt proceso išlaidos (t. 15, b.l. 154-155, 157, t. 16, b.l. 64-68, 94-99, 107-111, 125-128, 170-171, 178-181, 187-188, t. 17, b.l. 6-12).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam paliktinas paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o jam įsiteisėjus-panaikintinas (t.17, b.l. 21-22).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.,

nusprendė:

S. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. ir jį nuteisti:

už nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d. 20 parų areštu;

už nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d. 29 parų areštu.

Vadovaudamasis BK 63 str. 1-2 d., 5 d. 1) p. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes apimti ir S. G. paskirti galutinę 29 (dvidešimt devynių) parų areštą.

Vadovaudamasis BPK 141 str. 1 d., 66 str. į galutinės bausmės laiką S. G. įskaityti išbūtą Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) ekspertiniame skyriuje II-ame poskyryje nuo 2011-06-08 iki 2011-06-21 kai jis buvo tyrimas vykdant Vilniaus r. apylinkės teismo 2011-03-30 nutartį skirti stacionarinę kompleksinę pirminę psichiatrijos ekspertizę ir suėmimo nuo 2014-03-24 iki 2014-04-07 laiką ir laikyti, kad S. G. atliko 29 (dvidešimt devynių) parų arešto bausmę.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus neturinčius reikmės bylia tirti ir nagrinėti- popierinį voką Nr. 1, drabužius ir dantų protezus saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK grąžinti S. G. (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) 2011-09-21 nutarimas dėl daiktinių įrodymų perdavimo į saugojimo kamerą ).

Vadovaudamasis BPK 103 str. 6) p., 105 str. 1 d. priteisti iš S. G. Vilniaus apskrities VPK sumokant į šio komisariato sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas (duomenys neskelbtini); 607, 61 Lt (šeši šimtai septyni Lt 61 ct) proceso išlaidų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. G. palikti paskirtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o jam įsiteisėjus-panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Tadeušas Volkovskis