Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutarties, kuria nustatyti patikslinto ieškinio trūkumai, civilinėje byloje pagal ieškovo S. G. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lietuvos advokatūrai, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais suėmimais, nežmonišku elgesiu ir veiksmingų teisinės gynybos priemonių nesuteikimu, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešąjį interesą į valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą, trečiasis asmuo Lietuvos teisininkų draugija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje nagrinėjamas ieškovo S. G. ieškinys atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lietuvos advokatūrai, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais suėmimais, nežmonišku elgesiu ir veiksmingų teisinės gynybos priemonių nesuteikimu, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešąjį interesą į valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą, trečiasis asmuo Lietuvos teisininkų draugija.

2. 2018 m. rugsėjo 19 d. parengiamojo posėdžio metu ieškovas buvo įpareigotas per 10 dienų pateikti teismui patikslintą ieškinį –nurodyti faktines su bylos esme susijusias aplinkybes, taip pat patikslinti reiškiamus reikalavimus, t. y. aiškiai suformuluoti ir nurodyti, kokie ir kokiam konkrečiai atsakovui yra reiškiami reikalavimai.

3. 2018 m. rugsėjo 27 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, kuriuo prašoma panaikinti Generalinės prokuratūros 2016-03-25 nutarimo Nr.13.12-20 dalį, kuria atsisakyta ginti viešąjį interesą į valstybės konstitucinės santvarkos neliečiamumo pažeidimus dėl Lietuvos teisininkų draugijos poveikio visoms valdžioms institucijoms, ir įpareigoti Generalinę prokuratūrą taikyti Konstitucijos 3 str. 2 d. ir įstatymuose bei tarptautinėse sutartyse numatytas viešojo intereso į valstybės konstitucinės santvarkos neliečiamumo pažeidimus dėl Lietuvos teisininkų draugijos poveikio visoms valdžios institucijoms gynimo priemones; panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2016-03-03 sprendimo dalį ta apimtimi, kuria nustatytos aplinkybės, kad skundą dėl advokatės L. L. veiksmų Tarnybai ieškovas pateikė 2015-03-18, advokatė L. L. teikdama ieškovui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepažeidė advokato etikos ir veiklos reikalavimų, 2015-03-02 skunde Tarnybai nurodytos faktinės aplinkybės yra nepagrįsta įrodymais subjektyvi nuomonė; priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybę, atstovaujančių asmenų, atlyginti ieškovui padarytą bendrą 3 903,34 Eur turtinę žalą ir bendrą 38 000 Eur neturtinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui S. G. patikslinto ieškinio trūkumus.

8. Siekiant užtikrinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK ir kituose įstatymuose įtvirtinta asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas užtikrina ne tik proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, bet ir lygiateisiškumo, rungimosi principų realų veikimą. Kitaip tariant, imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1082-516/2017).

9. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas teikdamas teismui ieškinį, kurį kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų daugybę kartų tikslino, siekia prisiteisti žalą iš Lietuvos Respubliką, atstovaujančių institucijų, kurią grindžia padarytais neteisėtais suėmimais, nežmonišku elgesiu ir veiksmingų teisinės gynybos priemonių nesuteikimu, taip pat siekia panaikinti atitinkamų institucijų aktus bei reiškia kitus reikalavimus. Byloje taipogi nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas ne pirmą kartą nustato ieškovui ieškinio trūkumus, nurodydamas, jog ieškovas aiškiai nesuformuluoja ieškinio pagrindo bei dalyko, ko pasekoje 2018-01-18 nutartimi net laikė ieškinį nepaduotu ir grąžino jį ieškovui, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi apskųstą nutartį panaikino ir grąžino klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, konstatavęs, jog ieškovo ieškinio reikalavimų suformulavimas negali būti pagrindas ieškinį laikyti turinčiu esminiu trūkumų ir grąžinti ieškovui. Juolab, kai ieškovas šalina teismo nustatytus trūkumus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog po šios Vilniaus apygardos teismo nutarties, ieškovo ieškinys buvo priimtas ir išsiųstas byloje dalyvaujantiems asmenims atsiliepimams į jį pateikti. Proceso dalyviams pateikus atsiliepimus į ieškinį, byla buvo paskirta nagrinėti parengiamajame posėdyje. 2018-07-12 įvyko pirmasis parengiamasis teismo posėdis, kuris buvo atidėtas 2018-09-19. Įvykusio antrojo parengiamojo posėdžio metu, teismas pasiūlė ieškovui dar kartą patikslinti ieškinį ir 2018-09-27 teisme buvo gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriam pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi vėl gi nustatė trūkumus.

10. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs ieškovo pateiktą patikslintą ieškinį, įvertinęs byloje susidariusią situaciją, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovui patikslinto ieškinio trūkumus ir pažymi, jog pagal teismų praktiką ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

11. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Tokia ieškinio trūkumų šalinimo instituto samprata atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Kaip jau minėta, byloje įvyko du parengiamieji posėdžiai, kurių metu, teismas siekė išsiaiškinti ieškovo pareikšto ieškinio dalyką bei pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susidarė tokia situacija, kuomet teismas bando ieškovui išaiškinti, kaip turėtų būti suformuluotas ieškinys, nurodydamas vieną ar kitą trūkumą, o ieškovas juos ištaiso taip, kaip jam atrodo, jog yra tinkamai. Pažymėtina, jog CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog ieškinyje turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą. Teismas, darydamas išvadą, kad aplinkybes ieškovas turi tikslinti, turi tuomet pareigą nurodyti, kokios aplinkybės yra netikslios, kas turi būti nurodyta, jas tikslinant. Abstraktus teigimas, kad aplinkybės yra netikslios, kad ieškovas nenurodo priežastinio ryšio, nėra trūkumų nurodymu, o abstrakčiu teiginiu, kad yra trūkumas. Nagrinėjamu atveju, ieškovas patikslinęs ieškinį įvardija teisėjo, prokuroro ir kitų asmenų atliktus veiksmus, kurie jo manymu, pažeidė jo teises bei teisėtus interesus, turėjo įtakos jo savijautai bei gyvenimui. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovas patikslinęs ieškinį nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia prokuroro, teisėjo ir kitų asmenų veiksmų neteisėtumą, taip pat kokie veiksmai sąlygojo ieškovo teisių pažeidimą, žalos atsiradimą ir pažymi, kad ieškovas šį teismo įpareigojimą įvykdė tinkamai, nurodydamas aplinkybes bei argumentus, kurie jo manymu, tinkamai pagrindžia jo reiškiamus reikalavimus. Byloje taip pat nustatyta, jog ieškovas ieškininius reikalavimus formuluoja savaip, juos išskaido papunkčiais, dėl to, manytina, jog ieškovas aiškiai nurodė kokius reikalavimus reiškia ir konkrečiai kokiai institucijai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis.

12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog byloje jau yra pateikti atsiliepimai į ieškinį, buvo įvykę keli parengiamieji posėdžiai, o pati byla tęsiasi jau daugiau kaip pusantrų metų. Pažymėtina, jog negalima riboti ieškovo teisės į teisminę gynybą. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog ieškovas po to, kai apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį, pateikė į bylą patikslintą ieškinį, kurio priėmimo klausimas šiai dienai nėra išspręstas.

13. Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą, dėl to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartis naikintina ir ieškovo S. G. patikslinto ieškinys atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, perduodamas tolesniam nagrinėjimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. G. patikslinto ieškinio atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Lietuvos advokatūrai, dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais suėmimais, nežmonišku elgesiu ir veiksmingų teisinės gynybos priemonių nesuteikimu, dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo ginti viešąjį interesą į valstybės konstitucinės santvarkos apsaugą, trečiasis asmuo byloje - Lietuvos teisininkų draugija, perduoti nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.