Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 93-433 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam R. M.“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 6 dalį galutine 10 metų laisvės atėmimo bausme, uždraudžiant vairuoti transporto priemones 3 metus. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 22 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 2 metai 8 mėnesiai.Komisija 2016 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 93-433 nutarė taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 3 dalį.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad vien tai, kad šiuo metu R. M. elgiasi tinkamai, jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistasis R. M. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta, paremta nepagrįstais samprotavimais, vartojant „kitų aplinkybių“ sąvoką, jos nepagrindžiant. Pabrėžia, kad įkalinimo įstaigos turi metodikas ir specialistus, kurie įvertina visas aplinkybes, kurios atsispindi vertinimo baluose ir yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Tvirtina, kad teismas rėmėsi ne galutinėmis Socialinio tyrimo išvadomis, įvertintomis pagal metodiką, tačiau išsirinko tam tikras aplinkybes ir suteikė joms prioritetą prieš galutines išvadas bei pateikė savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Nuteistasis skunde taip pat kritikuoja teismų ir teisėjų teisinę sąmonę vykdant įstatymo leidėjų valstybės pasirinktos busimų vykdymo politikos kryptis ir strategijas, kritikuoja teismų praktiką taikant lygtinį paleidimą, nurodo, kad tos pačios aplinkybės yra vertinamos skirtingai, nurodo, kad reikia atsisakyti tam tikrų BVK nuostatų. Skunde taip pat pažymi lygtinio paleidimo sąvoką ir pagrindinius lygtinio paleidimo tikslus.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. M. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame buvo rekomenduota nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, neturėti galiojančių drausminių nuobaudų, taip pat tęsti darbinę veiklą pataisos įstaigoje ir dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, R. M. vykdo (b. l. 11). Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. birželio 10 d. išvadoje Nr. 62-2443 nurodyta, jog bausmės atlikimo metu nuteitasis už gerą elgesį bei sąžiningą darbą 17 kartų buvo skatintas, tačiau nustatytas elgesio taisykles pažeidė 4 kartus (2 iš jų drausminio pobūdžio, 2 kartus – apsiribota svarstymu) (b. l. 9, 15), kas įrodo, kad jo elgesys pataisos namuose nebuvo nepriekaištingas. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. M. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 23 balai (ankstesnis įvertinimas buvo 38 balai, b. l. 2). Tačiau nors rizikos vertinimo rezultatas ir sumažėjo, vis tik rizikos vertinimas nėra vienintelis kriterijus vertinant, ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, dengia civilinį ieškinį, iniciatyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys patvirtina, kad R. M. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatytų 23 balų 12 yra statiniai (t.y. nekintami), likę 11 – dinaminiai, kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema, tačiau nuteistajam nustatomi ir kriminogeniniai veiksniai – lėšų tvarkymas, gyvenimo stilius ir draugai.Nors nuteistasis apeliaciniame skunde ir išreiškia nepasitenkinimą įstatymų nuostatomis ir teismų teisine sąmone, tačiau teismai bylas nagrinėja pagal įstatymus ir vis tik teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dabartinį įstatyminį reglamentavimą, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Priešingai nei nurodo apeliantas, teismas vertina aplinkybių visumą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. M. paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. M. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.