Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. O. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-21-105/2010,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-02-13 Tauragės rajono savivaldybė kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl gyvenamųjų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš buto atsakovui A. O. trečiasis asmuo ieškovo pusėje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „Tauragės butų ūkis“. Tauragės rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-21-105/2010 ieškinį patenkino – nutraukė gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis; A. O. nusprendė iškeldinti su turtu iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 8 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Atsakovas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo, motyvuodamas jį naujų aplinkybių paaiškėjimus, savo neveiksnumu bylos nagrinėjimo metu.

Atkreiptinas dėmesys, jog proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Šio civilinio proceso teisės instituto tikslas toks pats kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Proceso atnaujinimo pagrindai teismų turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (bylos Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (bylos Nr. 8564/02); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007).

CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 str. 1 d.); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 str.); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 str. 2 d.) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).

Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. kad dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-276/2008). Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-500/2011). Ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būdingus požymius ir sudaro pagrindą atnaujinti procesą byloje, nustatoma įvertinus pareiškėjo elgesį pagal atidaus, rūpestingo asmens standartus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas (atsakovas) prašymą atnaujinti procesą užbaigtoje byloje dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš buto grindė tuo, kad bylos nagrinėjimo metu jis sirgo psichikos liga – paranoidine šizofrenija ir dėl to negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti, t. y. negalėjo savarankiškai dalyvauti procese. Teismui pateiktame rašytiniame prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nurodo, kad teismo procesas civilinėje byloje Nr. 2-21-105/2010 vyko nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2012 m. rugpjūčio mėn. ir tik po to paaiškėjo, kad atsakovas yra nepakaltinamas. Tačiau byloje nustatyta, kad Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-09-04 pareiškėjui paskirta medicininė ekspertizė bei prie bylos esančiame 2012-09-04- 09-28 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-76/2012 nurodyta, kad A. O. 2010-08-09 bei 2010-09-17 galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Esant tokiems įrodymams nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas civilinės bylos Nr. 2-21-105/2010 nagrinėjimo metu negalėjo suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Be to, pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis sirgo sunkia psichikos liga, buvo jam žinoma nagrinėjant bylą, t. y. ji neatitinka paaiškėjimo po bylos išsprendimo kriterijaus, kuris turi būti nustatytas tam, kad aplinkybę būtų galima teisiškai kvalifikuoti kaip naujai paaiškėjusią. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu šiuo atveju negalima.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti proceso ir pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 6 punktą. Remiantis šia nuostata, procesas atnaujinamas, jei viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama pagal įstatymą. Pilnametis fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažintas neveiksniu, tačiau tik civilinio proceso tvarka teismui priėmus sprendimą dėl neveiksnumo ir įsiteisėjus šiam sprendimui (CK 2.10 str. 1 d., CPK 468 str.). Tokiu atveju neveiksniam asmeniui skiriamas globėjas, kuris veikia kaip šio asmens įstatyminis atstovas (CPK 3.240 str., CPK 38 str. 4 d.). Nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą teismui nepateikti duomenys apie pareiškėjo neveiksnumą, t. y. nėra duomenų, kad teismas būtų sprendimu pripažinęs A. O. neveiksniu. Tai, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2012-09-04 nutartimi pareiškėjui paskirta medicininė ekspertizė, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas civilinės bylos Nr. 2-21-105/2010 nagrinėjimo metu buvo neveiksnus.

Anksčiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusioms aplinkybėms keliamo nežinomumo nagrinėjant bylą požymio (tai, kad pareiškėjas sirgo psichikos liga, jam buvo žinoma nagrinėjant bylą) ir nesudaro pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu. Atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 6 punkto pagrindu taip pat nėra pagrindo (CPK 178 str., 185 str.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, ją keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.