Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo (probuojamojo) V. P. (V. P.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu V. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, BK 223 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta 75 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, V. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

2. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendis paliktas nepakeistas.

3. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 15 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. P. prašymas dėl vykdomos jo atžvilgiu priežiūros nutraukimo prieš terminą, jam atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino.

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 31 d. nutartimi nuteistojo prašymą atmetė. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad įstatymas imperatyviai nurodo, kad tik Lietuvos probacijos tarnyba, teikimu gali kreiptis į teismą ir prieš nustatytą terminą nutraukti vykdomą probuojamojo asmens priežiūrą.

II. Skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

7. Patikrinus skundžiamą nutartį, įvertinus skunde nurodytus motyvus ir argumentus, susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta bylos medžiaga, daroma išvada, kad žemesnysis teismas pagrįstai atmetė V. P. prašymą nutraukti jo priežiūrą prieš terminą.

8. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiam probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu.

9. Kaip matyti, V. P. savo iniciatyva pats kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą prieš terminą, faktiškai jam atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino. Vis tik, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, tik Lietuvos probacijos tarnyba teikimu gali kreiptis į teismą su prašymu prieš nustatytą terminą nutraukti vykdomą probuojamojo asmens priežiūrą, tuo tarpu, įstatyme nenumatyta nuteistojo teisė pačiam savarankiškai inicijuoti prašymo (teikimo) teismui prieš terminą nutraukti jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą.

10. Be kita ko, skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsisakymas tenkinti V. P. prašymą nekliudo jam kreiptis į probacijos tarnybą prašant inicijuoti teikimą teismui prieš terminą nutraukti jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą, faktiškai jam atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius probacijos termino. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. 2023 m. rugpjūčio 7 d. tokį prašymą pateikė Lietuvos probacijos tarnybai. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė 2023 m. rugpjūčio 8 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, probacijos tarnybos teikimu apylinkės teismas gali prieš terminą nutraukti vykdomą probuojamojo priežiūrą, jam faktiškai atlikus ne mažiau kaip tris ketvirtadalius, o nepilnamečiam probuojamajam – du trečdalius probacijos termino, kai jo rizika ir elgesys probacijos vykdymo metu rodo, kad probacijos tikslai gali būti pasiekti be tolesnės probuojamojo priežiūros, jeigu probuojamasis nepažeidė probacijos sąlygų, nepadarė administracinių nusižengimų, nepadarė arba nėra įtariamas ar kaltinamas naujos nusikalstamos veikos padarymu. Taip pat pažymėta, kad V. P. 2023 m. birželio 8 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir 2023 m. birželio 27 d. jam paskirta bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausioji specialistė paaiškino, kad nuteistasis neatitinka Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatytų reikalavimų, todėl nesikreips į teismą su teikimu dėl priežiūros nutraukimo prieš terminą. Nuteistajam taip pat buvo išaiškinta, kad jis turi teisę skųsti šį sprendimą Lietuvos probacijos tarnybos direktoriui. Taigi, kaip matyti, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausioji tyrėja nuteistajam nurodė atsisakymo kreiptis į teismą su teikimu priežastį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis padarė administracinį nusižengimą, jis neatitinka Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos 24 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, todėl probacijos tarnyba priėmė teisingą sprendimą nesikreipti į teismą dėl V. P. priežiūros nutraukimo prieš terminą.

11. Kaip galima suprasti iš nuteistojo skunde nurodytų motyvų, jis dėl taikomos probacijos teigia negalintis laisvai dirbti ir jam keliamas stresas. Kaip minėta, nuteistajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 10 mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad nuteistajam probacijos laikotarpiu nebuvo uždrausta dirbti, priešingai, jis įpareigotas tęsti darbą, be to, jam leidžiama išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, aukštesnysis teismas nemato pagrindo sutikti su tokiais nuteistojo skundo argumentais. Kita vertus, nuteistajam nesutinkant su jam taikomomis probacijos sąlygomis, jis turi galimybę kreiptis į Lietuvos probacijos tarnybą su prašymu inicijuoti jo probacijos sąlygų keitimą.

12. Nuteistasis pateiktame skunde aukštesniojo teismo prašo atlyginti turtinę žalą – negautas pajamas dėl valstybės neteisėtų veiksmų bei neturtinę žalą, patirtą dėl dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, bendravimo galimybių sumažėjimo ir kt. Aukštesnysis teismas tokį nuteistojo prašymą atmeta kaip nepagrįstą. Nagrinėjamu atveju skundą nagrinėjantis teismas tik patikrina skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau nesprendžia civilinių ieškinių ir žalos atlyginimo klausimų. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis tokio prašymo žemesniajam teismui nepateikė, šis naujai pateiktas prašymas negali būti laikomas skundo nagrinėjimo dalyku.

13. Remiantis išdėstytų aplinkybių visuma, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, netenkindamas V. P. prašymo, tinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių probuojamojo priežiūros vykdymo nutraukimo prieš terminą institutą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. P. skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.