- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-408-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41852-2017-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kaltinamasis
- L. J.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamosios L. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-28 ir 2019-11-13 nutarčių, kuriomis kaltnamajai L. J. skirtas atvesdinimas, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2780-961/2019, kurioje L. J. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti ir V. P..
2. 2019-10-28 teisiamojo posėdžio metu, neatvykus vienam iš kaltinamųjų L. J., buvo priimta nutartis baudžiamosios bylos nagrinėjimą atidėti 2019-11-13 ir į sekantį teisiamąjį posėdį kaltinamąją L. J. atvesdinti.
3. Į teisiamąjį posėdį 2019-11-13 kaltinamoji L. J. taip pat neatvyko, į šį teisiamąjį posėdį jos atvesdinti nepavyko dėl nedarbingumo. Baudžiamojoje byloje buvo priimta nutartis atidėti bylos nagrinėjimą 2019-12-09 ir į sekantį teisiamąjį posėdį kaltinamąją L. J. atvesdinti, kadangi teismui per posėdį pateikta pažyma (t.y. Sodros pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą) neatitinka įstatymo reikalavimų.
Šalies argumentai
4. Vilniaus apygardos teismui kaltinamoji L. J. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-28 ir 2019-11-13 nutarčių, kuriomis kaltinamajai L. J. buvo skirti atvesdinimai. Skunde L. J. nurodo, kad kaltinamieji neprivalo įrodinėti oficialių medicinos įstaigų sprendimų, t.y. sirgimo, ligos ar slaugos ar kitokio pobūdžio nustatytų žmogaus sveikatos pažeidimų ir mano, jog teismas pats privalo ir turi kompetencijos patikrinti tokius duomenis. Skunde akcentuojama, jog ji (kaltinamoji L. J.) teismui iki 2019-10-28 posėdžio teikė paaiškinimą-prašymą ir aprašą, kur išsamiai nurodė, kad ji neturi klausos, jai padaryta sudėtinga klausos operacija. Mano, jog teismo nutartys dėl atvesdinimo nepagrįstos bei neteisėtos ir dėl to, jog ši baudžiamoji byla, anot kaltinamosios, turi būti nutraukta nesant įrodymų dėl kaltės, be to, tvirtinama, jog atliekant ikiteisminį tyrimą buvo pažeista Konstitucija, BPK 3 straipsnio bei 166 straipsnio nuostatos. Pabrėžiama, jog šioje baudžiamojoje byloje „vyksta painiava“, kaltinamųjų skundai nuo bylos iškėlimo nenagrinėjami, todėl prašoma panaikinti atvesdinimo nutartis, o baudžiamąją bylą nutraukti, nes kaltinamosios L. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, byloje taip pat nėra skundo iš Sodros, o šios institucijos prašymo pagrindu byla negali būti nagrinėjama teisme, tai, pasak kaltinamosios, yra neteisėta.
5. Atsiliepimai į skundą negauti.
Kaltinamosios L. J. skundas netenkinamas.
6. BPK 1 straipsnyje imperatyviai nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. BPK 142 straipsnyje įtvirtinta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti į teismą. Kaltinamasis, negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis turi iš anksto pranešti teismui, o be svarbios priežasties neatvykusiam kaltinamajam gali būti skiriamas atvesdinimas. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Jame viena iš priežasčių nurodyta ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą.
7. Kaip minėta, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kviečiama į teisiamąjį posėdį 2019 m. spalio 28 d., 9.30 val. kaltinamoji L. J. neatvyko, teismo šaukimas jai buvo įteiktas (t. 8, b.l. 47), neatvykimo priežasčių teismui ji nenurodė. Neatvykdama į teismo posėdį L. J. trukdė nagrinėti bylą, vilkino procesą, todėl apylinkės teismas pagrįstai priėmė nutartį kaltinamąją atvesdinti į 2019 m. lapkričio 13 d. posėdį. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam, o kaltinamajam atvykti į teismą yra privaloma (BPK 246 str. 1 d.). Skunde nurodyti argumentai, jog žemesnysis teismas nenagrinėjo kaltinamosios iki 2019-10-28 posėdžio teismui teiktą paaiškinimą-prašymą ir aprašą, kuriame ji nurodė, kad serga dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorės veiksmų, neturi klausos, jai padaryta sudėtinga klausos operacija yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kaip liudija baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamos nutarties motyvai, žemesnysis teismas atsižvelgė į tokį kaltinamosios teiktą paaiškinimą-prašymą bei aprašą, tačiau įvertinus tai, kad teismui nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad kaltinamoji negali dalyvauti teisiamajame posėdyje, žemesnysis teismas negalėjo nustatyti, ar L. J. moka gestų kalbą, ar būtina į posėdį šaukti gestų kalbos vertėją ir/ar imtis kitų priemonių, užtikrinančių kaltinamosios teisę būti išklausytai teisme. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamosios teiktas paaiškinimas-prašymas bei aprašas nesudaro pagrindo išvadai, kad kaltinamoji į teisiamąjį posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių.
8. Į teisiamąjį posėdį paskirtą 2019 m. lapkričio 13 d., 9.30 val. kaltinamoji L. J. neatvyko antrą kartą, policijos pareigūnams jos atvesdinti nepavyko. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus Konvojaus kuopos 3-iojo būrio vyriausiojo postinio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. J. buvo surasta jos gyvenamosios vietos adresu, tačiau ši informavo turinti nedarbingumą ir nurodė teismo posėdyje nedalyvausianti (T. 8, b.l. 61). Nors per šį teisiamąjį posėdį teismui buvo pateiktas Sodros pranešimas, adresuotas L. J., apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą, tačiau vadovaujantis aukščiau paminėto BPK 37 straipsnio nuostatomis, negalėjimas dalyvauti teisiamajame posėdyje privalo būti patvirtintas ne pranešimu apie nedarbingumo pažymėjimo išdavimą ar kitokiais dokumentais, o tik specialia, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989, numatytos apskaitos formos Nr. 094-1/a, pažyma. Pažymima ir tai, kad pateisinamą pagrindą dėl neatvykimo į teismo posėdį privalo pateikti kaltinamoji, o ne teismas nagrinėjantis bylą, o šio pagrindo egzistavimui gali būti ne bet kokia liga ar būsena, o tik tokia, kuri, medikų vertinimu, trukdo asmeniui atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje ir būtent tai turi būti užfiksuota aukščiau minimos nustatytos formos pažymoje. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismui pateiktas pranešimas apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą niekaip nepatvirtino, kad L. J. į teismo posėdį atvykti dėl ligos negalėjo ne tik todėl, kad iš pažymos visiškai neaišku, kokia liga ji tuo metu sirgo, bet ir tai ar tikrai jos būklė buvo tokia, kad ji negalėjo atvykti į teismą.
9. Pasisakant dėl skundo argumentų, susijusių su procesiniais veiksmais ikiteisminio tyrimo metu, duomenų, kaip įrodymų, vertinimu, aukštesnysis teismas pažymi, kad kaltės klausimas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiamas, įrodymai netiriami, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą iš esmės ir priėmus atitinkamą galutinį procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus tai, kad teisėjo vadovavimo procesui principas apima teisėjo pareigą užtikrinti sklandžią bylos eigą, operatyvumo bei koncentracijos principų įgyvendinimą procese, užkirsti kelią bet kokioms galimybėms vilkinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, baudžiamojo proceso dalyviams piktnaudžiauti proceso ar kitomis teisėmis, aukštesnysis teismas neturi pagrindo kaltinamosios L. J. neatvykimo į teismo posėdį priežastis vertinti kitaip, nei jas įvertino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-10-28 ir 2019-11-13 nutartimis. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms šios nutarties 6-8 punktuose teismas sprendžia, L. J. į posėdžius 2019-10-28 ir 2019-11-13 neatvyko be svarbios priežasties, todėl BPK 142 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė – atvesdinimas, jai taikyta pagrįstai. Neatvykimas į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties, sutrukdė baudžiamosios bylos nagrinėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutarė:
atmesti kaltinamosios L. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-28 ir 2019-11-13 nutartis.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.