Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamųjų V. P. ir L. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla L. J. atžvilgiu išskirta iš baudžiamosios bylos Nr. 1-185-961/2020 į atskirą baudžiamąją bylą, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje V. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, L. J. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį.

2. Apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi priėmė sprendimą bylą dėl kaltinamosios L. J. išskirti iš baudžiamosios bylos Nr. 1-185-961/2020 į atskirą baudžiamąją bylą ir išskirtąją bylą nagrinėti atskirai. Sprendimas bylą dėl kaltinamosios L. J. išskirti priimtas padarius išvadą, kad vieno kaltinamojo nedalyvavimas teismo posėdžiuose trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, pažeidžia kito kaltinamojo teisę, kad teismas baudžiamąją bylą išnagrinėtų per kuo trumpesnį laiką; taip pat tai, kad kaltinamųjų vaikas yra mažametis, pasak V. P., vaikas dažnai serga ir jie neturi kam palikti vaiką prižiūrėti jo ligos atveju, o bylos išskyrimas šiuo atveju padės ją greičiau išnagrinėti, nes atskiras nagrinėjimas nekenkia nagrinėjimo teisme išsamumui.

Motyvuojamoji dalis

K. V. P. ir L. J. skundas atmetamas

4. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 5 d. nutartimi pagrįstai išskyrė baudžiamąją bylą dėl kaltinamosios L. J.. Kaltinamųjų V. P. ir L. J. skundo argumentai, kad bylų išskyrimas gali įtakoti ir pažeisti L. J. procesines teises, bylų išskyrimas sutrukdys greitesniam bylų išnagrinėjimui, pažeis kitus baudžiamojo proceso įstatymo principus, atmetami kaip nepagrįsti.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 254 straipsnis reglamentuoja bylos išskyrimą, bylų sujungimą ir nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą baudžiamosios bylos išskyrimas ar baudžiamųjų bylų sujungimas yra teismo prerogatyva. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bylos nagrinėjimo teisme metu gali BPK 234 straipsnio 4 dalyje numatytu atveju bylą išskirti į kelias arba kelias bylas sujungti į vieną. BPK 234 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Analogiškai ir bylų sujungimas galimas siekiant greitesnio jų išnagrinėjimo.

6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato konkrečių baudžiamųjų bylų sujungimo ar išskyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl skundo teiginys, jog baudžiamosios bylos išskyrimo klausimas turėjo būti spręstas bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, nepagrįstas. Priešingai, teismas, kiekvienoje byloje vertindamas konkrečias aplinkybes bei proceso eigą, sprendžia, ar tikslinga bylas sujungti bei atskirti ir ar, tai nepakenks teisingo sprendimo priėmimui, t. y. teismas turi vertinti kiekvieną konkretų atvejį ir priimti sprendimą dėl bylų sujungimo bei išskyrimo tikslingumo. Pažymėtina, kad teismas gali priimti sprendimą išskirti baudžiamąją bylą į kelias tik tais atvejais, jei tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas baudžiamąsias bylas (BPK 234 straipsnio 2 dalis) ir jeigu tai neturi įtakos baudžiamosios bylos išnagrinėjimo išsamumui bei nešališkumui. Jeigu atskiras nagrinėjimas kenkia nagrinėjimo teisme išsamumui, visos bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas (BPK 254 straipsnio 2 dalis).

7. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismas laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir skundžiamoje nutartyje įvertino baudžiamosios bylos išskyrimo tikslingumą, svarstė šio procesinio veiksmo galimą neigiamą įtaką bylos išnagrinėjimo išsamumui ir padarė pagrįstą išvadą, kad bylų išskyrimas padės greičiau užbaigti baudžiamuosius procesus ir neturės neigiamos įtakos jų išsamumui. Bylos teisminis nagrinėjimas tęsiasi jau nuo 2019 m. spalio 8 d. (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota 2019 m. rugsėjo 11 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad byloje buvo suplanuota 14 teisiamųjų posėdžių, iš kurių du buvo atšaukti dėl COVID-19 pandemijos; kaltinamoji L. J. neatvyko į 8 posėdžius, kaltinamasis V. P. – į 4 posėdžius, o kuriuose kaltinamieji dalyvavo buvo atvesdinti teismo nutartimis: L. J. 4 kartus, V. P. – 3 kartus. Apygardos teismas dar kartą pažymi, kas išsamiai ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, kad kaltinamieji neatsiima jiems siųstų teismo šaukimų, dėl kaltinamųjų neatvykimo ilgą laiką buvo neįmanoma įvertinti kaltinamosios L. J. galimybės pilnavertiškai dalyvauti posėdžiuose: dėl jos klausos sutrikimo buvo šaukiami specialistai. Tais atvejais, kai kaltinamieji (arba vienas jų) dalyvavo, reiškė nušalinimus teismui, prokurorui, po to gynėjams (nepaisant to, kad šie klausimai jau buvo išspręsti), po to norėjo susirasti patys gynėjus, kai jiems buvo suteikta tokia galimybė – vėlgi reiškė analogiškus prašymus, nušalinimus, gynėjo atsisakymus, reikalavimus nutraukti bylą ir pan., taip pat reiškė pretenzijas, kad nesusipažino su bylos medžiaga, tačiau, nors ne kartą tokia teisė buvo išaiškinta, taip pat išaiškinta, kad bus užtikrintas vertėjo dalyvavimas, nei karto neatvyko susipažinti su bylos medžiaga. Be to, kaip apylinkės teismas nurodė, į 2020 m. spalio 19 ir 26 d. posėdžius neatvykus L. J., kaltinamasis V. P. teigė, kad serga vaikas, kad jis perdavė tai pagrindžiančius dokumentus teismo priėmimo skyriuje, – tačiau tokių dokumentų iki šiol nebuvo gauta; taip pat teigė, kad jie neatvyksta į posėdžius, nes teismas neatsako į jų prašymus raštu, o jis (kaltinamasis) nesutinka su teismo nuomone. Įvertinus pirmiau aptartus duomenis bei aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas, būdamas aktyvus ir siekdamas proceso operatyvumo bei išsamumo, pagrįstai nutarė išskirti bylą dėl kaltinamosios L. J..

8. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog pirmiau nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad neišskyrus bylos dėl L. J. į atskirą gali būti pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei BPK kaltinamiesiems garantuota teisė, kad baudžiamąją bylą per kuo trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Tokia išvada daroma, įvertinus bylos eigą bei nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę.

9. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia kaltinamųjų dėmesį, jog skundžiama nutartimi nebuvo nagrinėti klausimai, susiję su kardomųjų priemonių panaikinimu, teisėjos šališkumo, advokatų nušalinimo, kitų procesinių pažeidimų. Priešingai, nutartyje spręstas tik bylos išskyrimo klausimas. Aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl skundo argumentų, kuriuose analizuojami žemesnės instancijos teismo nutartyje nespręsti klausimai. Beje, šie minėti klausimai ne kartą buvo spręsti anksčiau paminėtų posėdžių metu. Dėl to pirmiau aptarti kaltinamųjų skunde nurodyti argumentai bei reikalavimas nutraukti bylą paliekami nenagrinėti.

10. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria nutarta baudžiamąją bylą kaltinamosios L. J. atžvilgiu išskirti į atskirą bylą, ir išskirtąją nagrinėti atskirai, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją kaltinamųjų V. P., L. J. skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamųjų V. P. ir L. J. skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 5 d. nutartį galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.