Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. gynėjos advokatės G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (D. R. turto užvaldymas) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. V. turto užvaldymas) 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. A. skirta atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios terminą nuspręsta skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. Likusios neatliktos bausmės dalies vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant šešiems mėnesiams intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kas mėnesį nukentėjusiesiems D. R. ir A. V. mokėti ne mažiau kaip po 200 eurų, o nukentėjusiajam T. R. – 300 eurų.

Į M. A. paskirtą bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. sausio 23 d. – 2 paros.

Tenkintas nukentėjusiojo D. R. civilinis ieškinys. Priteista iš M. A. 26 864,77 Eur žalos atlyginimo D. R..

Tenkintas nukentėjusiojo T. R. civilinis ieškinys. Priteista iš M. A. 98 200,48 Eur žalos atlyginimo T. R..

Tenkintas nukentėjusiosios A. V. civilinis ieškinys. Priteista iš M. A. 21 300 Eur žalos atlyginimo A. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. A. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2023 m. gruodžio pabaigoje (tiksli data nenustatyta), D. R. prisistatęs verslininku A. L., demonstruodamas prabangų automobilį „BMW 745B“, ofisą Klaipėdos miesto centre, banko sąskaitą, kurioje yra 4 700 000 eurų, sudarydamas pasiturinčio verslininko įvaizdį ir tokiu būdu įgijęs D. R. pasitikėjimą, melagingai žadėdamas vykdyti bendrą verslą – investuoti į valymo įrenginių iš JAV nuomą ir pardavimą, žadėdamas greitą, gerą pelną iki 2024 m. kovo mėnesio, vykdant šį susitarimą, 2024 m. sausio 23 d. apie 14 val. prie prekybos centro „Studlendas“, esančio (duomenys neskelbtini), D. R., būdamas suklaidintas, sėdėdamas M. A. vairuojamame automobilyje „BMW 745B”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastarojo nurodymu patvirtino 3 paskolų gavimą savo „Smart-ID“, po ko, laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. sausio 24 d. į D. R. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai pervesta 22 500 eurų, kurių dalį – 9 000 eurų - D. R. 2024 m. sausio 23 d. išgrynino prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, (duomenys neskelbtini), ir iškart, remiantis tarpusavio pasitikėjimu, perdavė į rankas M. A., dalį – 10 000 eurų – (M. A. nurodymu) pervedė į nurodytą T. R. priklausančią AB „SEB“ banko sąskaitą, 2024 m. sausio 24 d. prekybos centre „Studlendas“, esančiame (duomenys neskelbtini), D. R. išgrynino 300 eurų, kuriuos, būdamas suklaidintas, perdavė į rankas M. A., likusią dalį – 2 700 eurų – (M. A. nurodymu) pervedė į nurodytą T. R. priklausančią AB „SEB“ banko sąskaitą. M. A. D. R. iki 2024 m. kovo pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą D. R. priklausantį didelės vertės turtą – 22 000 eurų.

2. Be to, jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. sausio mėnesį (tiksli data nenustatyta), A. V. prisistatęs verslininku D. L., demonstruodamas prabangą – automobilį „BMW 745B“, nuosavą gyvenamą namą, vardinius rūbus, brangius aksesuarus, sudarydamas pasiturinčio verslininko įvaizdį ir tokiu būdu įgijęs A. V. pasitikėjimą, žodžiu paprašė jos atlikti piniginius pervedimus, melagingai nurodydamas, kad jo darbininkams, žadėdamas pinigus grąžinti iki 2024 m. vasario mėnesio pabaigos. Vykdant M. A. žodinį prašymą, A. V., būdama suklaidinta, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. vasario 9 d., sėdėdama M. A. vairuojamame automobilyje „BMW 745B”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie namų, (duomenys neskelbtini), į T. R. AB „SEB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 4 kartus bendrai pervedė 14 000 eurų, 2024 m. vasario 11 d. į D. R. AB „Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3 000 eurų, taip pat, remiantis tarpusavio pasitikėjimu, A. V., sėdėdama kartu su M. A. automobilyje „BMW 745B”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. A. prašymu, melagingai nurodant, kad pinigai reikalingi darbams atlikti, investicijoms, laikotarpiu nuo 2024 m. vasario 7 d. iki 2024 m. vasario 11 d. į rankas perdavė 7 000 eurų. M. A. A. V. iki 2024 m. vasario mėnesio pabaigos pažadėtų pinigų negražino. Tokiu būdu M. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą A. V. priklausantį didelės vertės turtą – 24 000 eurų.

3. Be to, jis apgaule savo naudai įgijo labai didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024 m. kovo mėnesį (tiksli data nenustatyta), T. R. prisistatęs verslininku A. L., prieš tai demonstravęs prabangą – automobilius „BMW X4“, „Mitshubishi Outlander“, 40 000 eurų grynais pinigais, brangius aksesuarus, sudarydamas pasiturinčio verslininko įvaizdį ir tokiu būdu įgijęs T. R. pasitikėjimą, sudarė žodinį susitarimą, melagingai žadėdamas vykdyti bendrą verslą – investuoti į valymo įrenginių iš JAV nuomą ir pardavimą, žadėdamas greitą pelną – 350 000 eurų iki 2024 m. gegužės mėnesio. Vykdant šį susitarimą, 2024 m. kovo 19 d. apie 8 val. prie prekybos centro „Studlendas“, (duomenys neskelbtini), T. R., sėdėdamas M. A. vairuojamame automobilyje „BMW”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), M. A. nurodymu, patvirtino 8 paskolų gavimą savo „Smart-ID“, po ko laikotarpiu 2024 m. kovo 19 d.– 2024 m. kovo 20 d. į T. R. „Revolut bank“ UAB sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB“ banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), AB „SWEDBA“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Citadele bankas“ Lietuvos filialo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir AB „Neo finance“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bendrai pervesta 96 500 eurų, iš kurių, M. A. nurodymu, T. R. išgrynino 93 300 eurų, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 22 d., bankomatuose (duomenys neskelbtini), ir iškart, būdamas suklaidintas, perdavė pinigus į rankas M. A.. T. R. iki 2024 m. gegužės mėnesio iš M. A. pinigų negavo. Tokiu būdu M. A. apgaule savo naudai įgijo svetimą T. R. priklausantį labai didelės vertės turtą – 93 300 eurų.

4. Be to, jis laikė žinomai netikrą asmens tapatybės kortelę, o būtent: namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikė žinomai netikrą Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tariamai išduotą 2021 m. spalio 27 d. (duomenys neskelbtini) mieste, M. D. vardu, gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), kuri yra atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, t. y. ji yra netikra, iki kol 2025 m. sausio 22 d. 12.46 val. ši žinomai netikra Lenkijos Respublikos asmens tapatybės kortelė buvo paimta atliktos kratos metu.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5.5. Keistina nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismas, atidėdamas M. A. dalies bausmės vykdymą, nustatydamas intensyvią priežiūrą nurodė šios intensyvios priežiūros terminą. Paskirdamas intensyvią priežiūrą, teismas turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja neginčija byloje pripažintų įrodytomis nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes bei M. A. nusikalstamas veikas kvalifikavo tinkamai. Nuteistojo gynėja nesutinka su nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog skirdamas laisvės atėmimo bausmes už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog egzistuoja įstatymo leidėjo numatytos sąlygos skirti kitas bausmės rūšis. Be to, apeliaciniame skunde laikomasi pozicijos, jog bausmės už atskiras nusikalstamas veikas turėjo būti bendrinamos ne pagal dalinio sudėjimo, o paskirtų bausmių apėmimo taisykles, nes visos nusikalstamos veikos padarytos vienu būdu, viena po kitos, per 3 mėnesių laikotarpį, iš esmės turint vieną sumanymą. Apeliaciniame skunde prašoma neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, pažymima, jog būdamas laisvėje nuteistasis galės atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę, todėl gynėja mano, jog ši skundžiamo nuosprendžio dalis turi būti panaikinta.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes ir už atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, nuteistajam paskyrė aiškiai per griežtas, todėl neteisingas, bausmes.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas bei teisingas bausmes. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016, Nr. 2K-98-1073/2019). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

11. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustatyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-251-1214/2024 ir kt.).

12. Nagrinėjamu atveju M. A. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, kurių trys priskirtos apysunkių (BK 182 straipsnio 2 dalis (du epizodai), BK 300 straipsnio 2 dalis) ir viena (BK 182 straipsnio 3 dalis) sunkių nusikaltimų kategorijoms. BK 182 straipsnio 2 dalimi numatytos bausmės rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. Skundžiamu nuosprendžiu M. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. R. turto užvaldymas) paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. V. turto užvaldymas) paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Skundžiamu nuosprendžiu bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būtu ir nustatyta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, jog skirdamas laisvės atėmimo bausmes už nusikalstamas veikas, kurios numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas visiškai nemotyvavo, kodėl skiria būtent griežčiausios sankcijose numatytos rūšies bausmę, bausmių bendrinimo proporcija, pažeidžiant BK 63 str. 4 d. nuostatas, iš viso nemotyvuota, tik nurodyta, jog bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, už minėtas nusikalstamas veikas pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtas, todėl neteisingas, bausmes. Nustatydamas laisvės atėmimo bausmių terminus pirmosios instancijos teismas vertino tai, jog M. A. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, kurių trys nusikaltimai priskiriami apysunkių bei vienas – sunkių nusikaltimų kategorijai. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog M. A. anksčiau neteistas, tačiau daug kartų baustas administracine tvarka, nurodė, jog M. A. dirba pagal individualios veiklos pažymą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, jog M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi.

13. Skiriant bausmę turi būti įvertinta nuteistojo asmenybė. Nuteistasis M. A. yra vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, verčiasi individualia veikla, neteistas, baustas administracine tvarka, turi mažamečių vaikų. Taip pat skiriant bausmę turi būti įvertintas padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, nusikalstamų veikų padarymo motyvas ir tikslas. Nuteistasis M. A. padarė keturias tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos sunkių, apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Nuteistojo padarytos trys nusikalstamos veikos yra turtino pobūdžio, viena veika susijusi su suklastoto dokumento laikymu. Viso skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteista atlyginti 146 365,25 Eur turtinės žalos (26 864,77 Eur + 98 200,48 Eur + 21 300 Eur). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nėra M. A. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Vertinant paskirtas bausmes proporcingumo ir individualizavimo aspektais, matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir formaliai įvardijo reikšmingus bausmės skyrimo kriterijus, jų tarpusavio santykio ir realios reikšmės bausmės dydžiui tinkamai neatskleidė. Bausmės individualizavimas negali būti formalus, jis turi atsispindėti ne tik konstatuojamojoje dalyje, bet ir galutiniame bausmės rūšies bei dydžio parinkime. Šiuo atveju pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį sankcijos yra alternatyvios ir numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir švelnesnes bausmių rūšis — baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas šių veikų pavojingumą vertina kaip leidžiantį, esant palankioms aplinkybėms, taikyti ir trumpalaikes laisvės suvaržymo ar dar švelnesnes baudžiamąsias priemones.

15. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės ir nuteistąjį charakterizuojantys duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas M. A. už apysunkius nusikaltimus neatitinka teisingumo principo. Nuteistojo M. A. socialinis integruotumas, dalyvavimas darbo rinkoje, teistumo nebuvimas, kaltės pripažinimas ir procesinis elgesys, pastangos atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą rodo mažesnį asmens kriminogeninį pavojingumą bei palankias resocializacijos galimybes. Tokiais atvejais baudžiamojo poveikio tikslai gali būti pasiekti ir trumpesnės trukmės, tačiau realiai juntama bausme, kuri turi aiškų drausminantį efektą, bet nesukuria neproporcingų neigiamų pasekmių asmens socialiniam statusui ir teisėtiems pragyvenimo šaltiniams. Vien abstraktus veikos priskyrimas apysunkių nusikaltimų kategorijai savaime nepateisina laisvės atėmimo bausmės parinkimo, kai byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą apie mažesnį individualų pavojingumą. Tais atvejais, kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatytos lengvinančios aplinkybės, bausmės rūšies parinkimas turi krypti į švelnesnę sankcijos alternatyvą, nebent būtų nustatyti papildomi rizikos veiksniai, kurių šioje situacijoje nekonstatuota.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, arešto bausmė šiuo atveju būtų pakankama ir tinkama bausmė nuteistajam — ji realiai apriboja laisvę, turi aiškų prevencinį ir drausminantį poveikį, tačiau kartu išlaiko proporcingą santykį su nustatytu veikų pavojingumu ir kaltininko asmenybe. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto. Taigi, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. R. ir A. V. epizodai) ir BK 300 straipsnio 2 dalį pirmą kartą nusikaltusiam, savo kaltę pripažinusiam, besigailinčiam ir dedančiam pastangas atlyginti žalą M. A. skirtinos sankcijose numatytos arešto bausmės, nesiekiančios šios bausmės vidurkio (po 50 parų arešto). Tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir bausmės individualizavimo principus, užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą ir kartu neperžengs būtino baudžiamojo poveikio ribų.

17. Už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką įstatymas numato alternatyvias bausmes: baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Skundžiamu nuosprendžiu už veikos, numatytos BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą, M. A. paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniu skundu už šią veiką paskirtos bausmės rūšis nėra ginčijama, pažymima tik tai, jog teismas nenurodė argumentų dėl laisvės atėmimo bausmės termino parinkimo.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu nuosprendžiu M. A. už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė laikytina teisėta ir pagrįsta, nes ji atitinka baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytas bausmių ribas bei bendruosius bausmės skyrimo principus. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, turėjo diskreciją parinkti tiek bausmės rūšį, tiek jos dydį, atsižvelgdamas į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, padarinius, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos bei kitas reikšmingas aplinkybes. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimą pagrindžia tai, kad nusikalstama veika, priskiriama prie sunkių nusikaltimų, paprastai pasižymi didesniu tyčios intensyvumu ir reikšminga žala saugomiems teisiniams gėriams, todėl vien tik piniginė bauda nebūtų pakankama baudžiamojo poveikio priemonė siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tuo labiau, kad jos realus įvykdymas būtų itin problematiškas, kadangi nuteistasis finansiškai nėra pajėgus iš karto atlyginti net iš jo priteistą didelę nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą. Paskirtos bausmės trukmė – 2 metai – yra žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį, todėl akivaizdu, kad teismas laikėsi proporcingumo ir teisingumo principų, įvertino tiek nuteistojo atsakomybę lengvinančią, tiek sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tiek individualias bylos aplinkybes, švelninančias kaltininko teisinę padėtį, ir pagrįstai parinko švelnesnę nei vidutinę sankcijos ribose bausmę. Tokia bausmė yra adekvati padarytai veikai, neprieštarauja teismų praktikai ir atitinka BK 41 bei 54 straipsniuose įtvirtintus bausmės tikslus – nubausti kaltą asmenį, atgrasyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

19. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl bausmių, paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas, bendrinimo ne dalinio sudėjimo būdu, o taikant bausmių apėmimo taisykles. Motyvuojama tuo, kad M. A. nusikalstamas veikas padarė vienu būdu, vieną po kitos, per 3 mėnesių laikotarpį, turėdamas vieną sumanymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, argumentai, kad bausmės turėjo būti subendrinamos apėmimo būdu, nes yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, yra nepagrįsti.

20. Baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealioji ar realioji) sąvoka nėra apibrėžta, tačiau sprendžiant, kokį bausmių bendrinimo būdą teismas turi taikyti, šis klausimas tampa svarbus. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius arba to paties BK straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realiosios ir idealiosios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.

21. Nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, būtina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji, ar realioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-144-489/2015, 2K-20-976/2022).

22. Idealiosios nusikalstamų veikų sutapties apibrėžimas BK nepateiktas. Ši sąvoka paminėta tik kalbant apie vieną iš bausmių bendrinimo apėmimo būdu atvejų (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tačiau teisės teorijoje ir pakankamai plačioje teismų praktikoje idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi tokie atvejai, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikalstamų veikų, nurodytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-P-78/2012, 2A-7-4-699/2015, 2K-345-507/2015, 2K-196-788/2017 ir kt.). Kitaip tariant, idealioji sutaptis reiškia, kad kaltininkas iš esmės padaro vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu.

23. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos visiško arba dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punkte nurodytais atvejais.

24. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad visos M. A. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, sudaro idealiąją sutaptį. Nėra vienos vientisos veikos, kuria tuo pačiu metu būtų realizuoti kelių skirtingų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Idealioji sutaptis siejama su vieningu elgesio aktu, kuris yra nedalus tiek laiko, tiek valios išraiškos prasme, o skirtingas teisinis kvalifikavimas atsiranda tik dėl normų konkurencijos ar kelių saugomų gėrių pažeidimo tuo pačiu veiksmu. Nagrinėjamu atveju matyti ne vienas elgesio epizodas, o keli savarankiški apgaulės modeliu pagrįsti veiksmai, nukreipti į skirtingus nukentėjusiuosius, atlikti skirtingais laikotarpiais ir sukėlę skirtingas turtines pasekmes, kiekvienu atveju esant skirtingai susiformavusiai kaltininko tyčiai užvaldyti konkrečios vertės konkretaus nukentėjusiojo turtą. Kiekvienas epizodas turi savarankišką faktinį pagrindą: atskirai formuotas pasitikėjimas, atskirai pateikti melagingi pažadai, atskiri susitarimai dėl tariamų investicijų ar pinigų pervedimų, atskiri finansiniai sandoriai bei pinigų perdavimo veiksmai. Nukentėjusieji skirtingi, jų suklaidinimo aplinkybės individualios, o turto užvaldymas įvyko per skirtingas operacijas ir skirtingu metu. Net jei naudotas panašus apgaulės scenarijus ar ta pati legenda apie verslą, tai rodo veikimo būdo tapatumą, bet ne vieną nedalomą veiką baudžiamosios teisės prasme. Idealioji sutaptis taip pat netaikoma todėl, kad čia nėra vienkartinio veikimo, kuris tuo pačiu momentu pažeistų kelias baudžiamojo įstatymo normas. Priešingai — matomos savarankiškos nusikalstamos veikos, susidedančios iš kelių atskirų sprendimų ir veiksmų, tarp kurių egzistuoja laiko tarpai, nauji susitarimai ir nauji nukentėjusiųjų valios palaužimo veiksmai. Kiekvienas paskolų paėmimo patvirtinimas, kiekvienas nurodymas pervesti ar išgryninti lėšas ir jų perdavimas sudaro atskirą užbaigtą apgaulės realizavimo ciklą. Tokios aplinkybės atitinka realiosios, o ne idealiosios sutapties požymius, nes nusikalstami padariniai atsirado ne iš vieno nedalomo elgesio akto, bet iš kelių savarankiškų veikų. Todėl teisiškai pagrįsta šiuos epizodus vertinti kaip atskiras nusikalstamas veikas, sudarančias realiąją sutaptį, o ne kaip idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ar vieningą tęstinę nusikalstamą veiką.

25. BK 63 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, teismai, taikydami dalinio bausmių sudėjimo būdą, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių turi pridėti bent po dalį nuo kiekvienos paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas bausmės. Teismas pats sprendžia, kokias paskirtų bausmių už atskirus nusikaltimus dalis pridėti prie griežčiausios iš paskirtų bausmių, baudžiamasis įstatymas to nenurodo. Bendrinant bausmes turėtų būti atsižvelgiama į BK VII skyriuje nustatytus minimalius atitinkamų bausmių rūšių dydžius, siekiant, kad už kelias nusikalstamas veikas nebūtų paskirta nepagrįstai švelni bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-686/2006, 2K-316/2009, 2K-578/2012, 2K-21-628/2021).

26. Teisėjų kolegija, bendrindama M. A. už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ir spręsdamas dėl pridėtinos bausmės dalies, atsižvelgia į M. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, jog nusikalstamas veikas padarė per pakankamai trumpą laiką, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, dirba (individuali veikla), turi mažamečius vaikus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, M. A. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pridedant už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 2 dalyje, paskirtą arešto bausmių dalį, artimesnį minimaliam arešto dydžiui (po 30 parų arešto).

27. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidėjus nuteistajam bausmės vykdymą, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog bus sudaryta galimybė kontroliuoti, ar M. A. toliau dirba bei nepažeidinėja teisės reikalavimų. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 54 str. 3 d. ir BK 75 str. 4 d. nuostatas ir bausmės vykdymą M. A. atidėti 2 metų terminui paskiriant įpareigojimus.

28. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-179-719/2022 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021, Nr. 2K-250-976/2023 ir kt.). Taip pat turi būti nustatyta, kad kaltininko asmenybė yra mažiau pavojinga, veika atsitiktinio pobūdžio ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-150/2014, Nr. 2K-419-746/2015, Nr. 2K-161-303/2023, Nr. 2K-266-719/2023 ir kt.). Taigi, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Individualizuojant bausmę, aptartoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, t. y. nė vienai iš pirmiau paminėtų aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė, dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-628/2024, Nr. 2K-9-387/2025 ir kt.). Tik nustatęs visumą aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą tiek apie mažesnį nuteistojo asmenybės, tiek apie jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas gali motyvuotai spręsti dėl straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės aiškaus prieštaravimo teisingumo principui.

29. Teisėjų kolegija jau aptartų nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančių ir jo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių kontekste pagrindo nuteistojo M. A. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, kaip ir BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatė. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl nuteistojo šeiminės padėties, išlaikytinių skaičiaus, ankstesnio neteistumo ir galimybės atlyginti žalą dirbant laisvėje savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės 6 mėnesių dalies realus vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų neproporcingas ar neatitinkantis bausmės paskirties. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas grindžiamas ne vien tik kaltininko asmeninėmis bei socialinėmis aplinkybėmis, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumo laipsniu, padarytos žalos mastu, kaltės forma, veikos padarymo būdu bei būtinybe užtikrinti bendrąją ir specialiąją prevenciją. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad nuteistasis turi keturis mažamečius vaikus, nėra išimtinė ir negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti realios laisvės atėmimo bausmės skyrimą. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstą privilegijuotą padėtį asmenims, turintiems šeiminius įsipareigojimus, ir paneigtų baudžiamosios teisės lygybės principą. Be to, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis turėjo suvokti savo šeiminę padėtį ir galimas pasekmes, todėl ši aplinkybė, nesustabdžiusi jo nuo sistemingo nusikalstamų veikų darymo, negali būti panaudota kaip pagrindas išvengti sankcijoje numatytos griežtesnės bausmės taikymo. Argumentas, kad būdamas laisvėje kaltinamasis galėtų greičiau atlyginti žalą, taip pat nėra lemiamas parenkant bausmės rūšį. Pažymėtina, kad patys nukentėjusieji, nežiūrint jų intereso kuo greičiau gauti žalos atlyginimą, nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia ir sutinka su teismo sprendimu įpareigoti nuteistąjį nedelsiant atlikti dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Žalos atlyginimo interesas yra svarbus, tačiau jis negali būti iškeliamas aukščiau už teisingumo, atsakomybės neišvengiamumo ir adekvataus reagavimo į padarytą nusikalstamą veiką principus, kurie, kaip matyti iš nukentėjusiųjų užimtos procesinės pozicijos, jiems taip pat yra labai svarbūs ir reikšmingi. Civilinių ieškinių tenkinimas užtikrinamas vykdymo procese, nepriklausomai nuo paskirtos bausmės rūšies, o laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepanaikina pareigos atlyginti žalą ir neužkerta kelio ją išieškoti priverstine tvarka. Be to, bausmės paskirtis nėra redukuojama vien į žalos kompensavimo funkciją. Teismas, parinkdamas bausmes, gali pagrįstai konstatuoti, kad švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės rūšys nepakankamai užtikrintų bausmės tikslus – teisingumo įgyvendinimą, kaltininko pataisymą ir naujų nusikalstamų veikų prevenciją. Taip pat nepagrįstas argumentas, kad nukentėjusiųjų neatsargumas ar patiklumas mažina kaltinamojo atsakomybės poreikį bausmės rūšies parinkimo aspektu. Nukentėjusiųjų elgesys gali būti vertinamas priežastinio ryšio ar civilinės atsakomybės apimties kontekste, tačiau jis nepaneigia nusikalstamos veikos pavojingumo ir kaltininko pareigos atsakyti baudžiamąja tvarka. Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad turėjo būti parinktos pačios švelniausios sankcijoje numatytos bausmės rūšys.

30. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą 2 metų terminui paskiriant įpareigojimus. Remiantis BK 75 straipsnio 3 dalies reguliavimu, įstatymas aiškiai nustato, kad tam tikrais atvejais teismas gali tik iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o ne ją visiškai atidėti. Ši nuostata taikoma asmenims, nuteistiems, be kita ko, iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme už sunkų nusikaltimą, išskyrus numatytas išimtis. BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytas sukčiavimas priskiriamas sunkiems nusikaltimams ir nepatenka į BK 75 straipsnio 3 dalyje išvardytas išimtis, kurioms dalinis atidėjimas netaikomas, todėl šiuo atveju galimas tik dalinis bausmės vykdymo atidėjimas. Įstatymas imperatyviai nustato dalinio atidėjimo modelį: teismas privalo paskirti nedelsiant atliktiną bausmės dalį (nuo 6 mėnesių iki 2 metų) ir likusios bausmės dalies vykdymą atidėti nuo 1 iki 3 metų. Tai reiškia, kad visiškas bausmės vykdymo atidėjimas tokioje situacijoje nėra numatytas. Todėl darytina išvada, kad nuteistajam M. A., nuteistam pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, ir nenustačius pagrindų BK 54 str. 3 d. ir BK 75 str. 4 d. nuostatų taikymui, negali būti taikomas visiškas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas — galimas tik dalinis atidėjimas pagal BK 75 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, skundo argumentai dėl visiško bausmės vykdymo atidėjimo yra teisiškai nepagrįsti.

31. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 3 metų laikotarpiui, nustatytos atitinkamos pareigos, kurių nuteistojo gynėja neginčija, tačiau viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistajam pirmosios instancijos teismas taip pat skyrė ir intensyvią priežiūrą. Apeliaciniu skundu nesutinkama su tuo, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas M. A. paskirtos bausmės vykdymą, nustatydamas intensyvią priežiūrą, nurodė intensyvios priežiūros terminą 6 mėnesius.

32. BK 75 straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog atidėdamas bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 3 dalį, teismas gali paskirti nuteistajam BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytą intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Taigi, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, intensyvios priežiūros skyrimas yra teismo diskrecija. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam skiriamą bausmę nustatė, kad skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu nuteistajam taip pat turi būti taikoma intensyvi priežiūra. Apeliaciniu skundu neprašoma panaikinti paskirtos intensyvios priežiūros, o prašoma pašalinti iš nuosprendžio intensyvios priežiūros nustatymo terminą.

33. Remiantis kasacinio teismo praktika, kuri apeliaciniame skunde taip pat minima, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir atidėdamas jos vykdymą, teismas nenustato paskirtos intensyvios priežiūros termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-234-654/2024). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. A. laisvės atėmimo bausmę ir iš dalies atidėdamas jos vykdymą 3 metų laikotarpiui, nustatė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytinos intensyvios priežiūros terminą, kas prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai.

34. Remiantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 8 dalimi, teismas, paskirdamas intensyvią priežiūrą, turi nustatyti nuteistojo buvimo vietą ir laiką, taip pat nustatyti laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti baudžiamojo poveikio priemones ar pareigas, tačiau baudžiamasis įstatymas nenurodo, kad teismas turi nustatyti intensyvios priežiūros vykdymo trukmę. BK 75 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (toliau – Probacijos įstatymas), kurio 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta intensyvios priežiūros termino nustatymo tvarka ir pavesta šį terminą pratęsinėti probacijos tarnybos direktoriui arba jo įgaliotam probuotojui, o termino pratęsimą susieja su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu – tai vertina Lietuvos probacijos tarnyba. Remiantis kasacinio teismo praktikoje pateiktu išaiškinimu, teismui nustačius intensyvios priežiūros terminą, nepagrįstai apribojama Probacijos įstatyme nurodyta probacijos tarnybos direktoriaus arba jo įgalioto probuotojo kompetencija ir paneigiama įstatymų leidėjo valia intensyvios priežiūros terminą susieti su probuojamojo rizikos lygiu ir elgesiu probacijos vykdymo metu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam intensyvios priežiūros terminą, netinkamai taikė BK 75 straipsnio nuostatas.

35. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje skirdamas intensyvią priežiūrą, tačiau nenustatydamas nuteistojo buvimo laiko ir vietos, esmingai apsunkino (padarė negalimu) šios priemonės vykdymą. BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad intensyvi priežiūra – tai nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei kad būtent teismas nustato nuteistojo buvimo vietą ir laiką. Nagrinėdamas bylą tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat negali nustatyti nuteistojo buvimo vietos ir laiko, nepablogindamas nuteistojo teisinės padėties. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu visiškai nemotyvuotai ir ydingai nuteistajam paskirta intensyvi priežiūra naikintina kaip aiškiai perteklinė. Nors BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta teismo diskrecija taikyti intensyvią priežiūrą kartu su bausmės vykdymo atidėjimu, ši priemonė turi būti skiriama tik tada, kai įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pobūdį, rizikos veiksnius bei bausmės tikslus, ji yra būtina ir proporcinga. Išnagrinėtos bylos aplinkybės, nuteistojo elgesys, jo socialiniai ryšiai bei skiriami kiti konkretūs įpareigojimai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be papildomos elektroninio stebėjimo kontrolės. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien nuteistajam paskirti įpareigojimai yra adekvati ir pakankama kontrolės bei poveikio priemonė, užtikrinanti jo elgesio priežiūrą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl intensyvios priežiūros taikymas šiuo atveju nėra proporcingas ir būtinas. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija, paskyrusi nuteistajam naują galutinę subendrintą bausmę, vadovaudamasi BK 75 str. 3 d. nuostatomis jos vykdymą iš dalies atideda pirmosios instancijos teismo nustatytam terminui (apeliaciniame skunde nepateikiama jokių argumentų, kodėl reikėtų šį terminą trumpinti) ir skirdama, išskyrus intensyvią priežiūrą, visus kitus šio teismo parinkus įpareigojimus, kurie apeliacine tvarka nėra ginčijami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu ir 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį pakeisti.

M. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (D. R. turto užvaldymas) paskirti 50 parų arešto bausmę.

M. A. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (A. V. turto užvaldymas) paskirti 50 parų arešto bausmę.

M. A. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį paskirti 50 parų arešto bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 straipsnio ir 75 straipsnio nuostatų taikymo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būtu ir nustatyti subendrintą 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, M. A. skirti nedelsiant atlikti 6 mėnesius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Likusios neatliktos bausmės dalies vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kas mėnesį nukentėjusiesiems D. R. ir A. V. mokėti ne mažiau kaip po 200 eurų, o nukentėjusiajam T. R. – ne mažiau kaip po 300 eurų priteisto turtinės žalos atlyginimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.