Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vlamarkas“ atstovui advokatui D. B., atsakovui A. B., atsakovo A. B. atstovui advokato padėjėjui A. L., atsakovės L. M. atstovui advokatui V. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vlamarkas“ ieškinį dėl žalos priteisimo iš atsakovų A. B. ir L. M..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl žalos, padarytos ieškovei ir jos kreditoriams, atlyginimo. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Vlamarkas“ pateikė teismui ieškinį atsakovams A. B., L. M., A. N. ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 303 602,77 Eur dydžio žalą, 5 procentus palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 2 d. gavo pranešimą, jog atsakovu byloje patrauktas A. N. mirė 2017 m. spalio 1 d. 2017 m. lapkričio 8 d. ieškovė teismui pateikė prašymą palikti nenagrinėtą ieškinio dalį, kuria reikalavimai reiškiami atsakovui A. N. dėl atsakovo A. N. mirties. Galutinai suformulavusi savo reikalavimus ieškovė ieškiniu prašo teismo iš atsakovų A. B. ir L. M. solidariai priteisti 303 602,77 Eur dydžio žalą, kurią sudaro 296 652,77 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai patvirtinti ieškovės bankroto byloje ir 6 950 Eur dydžio ieškovės bankroto administravimo išlaidos. Ieškovė taip pat prašo solidariai priteisti iš atsakovų A. B. ir L. M. 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (T.V, b.l. 156-157).Ieškovė nurodo, jog Vilniaus apygardos teismas, 2014 m. vasario 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2817-160/2014, ieškovei BUAB ,,Vlamarkas“ iškėlė bankroto bylą (T.I, b.l. 14-15). 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo patvirtintas ieškovės kreditorinių reikalavimų sąrašas, į kurį įtrauktas vienintelis kreditorius – UAB ,,Medicinos bankas“ su 1 024 217,41 Lt (347 606,99 Eur) kreditoriniu hipoteka užtikrintu reikalavimu, kurį sudaro 701 691,76 Eur skola bei 144 383 Eur palūkanos ir netesybos (T.I, b.l. 39). Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. liepos 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1256/2014, Vilniaus apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą (T.I, b.l. 37-38). 2014 m. spalio 6 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3849-160/2015 ieškovės bankrotą pripažino tyčiniu (T.I, b.l. 33-36). Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-201-157-2016 Vilniaus apygardos teismo 2015 m spalio 1 d. nutartį paliko nepakeistą (T.I, b.l. 24-32). Ieškovė nurodo, kad teismai, nagrinėję ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir bankroto pripažinimo tyčiniu bylas, nustatė, jog ieškovė nevykdė veiklos ir buvo nemoki jau nuo 2009 metų. Ieškovės bankrotas pripažintas tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą (T.I, b.l. 24-32, 33-36). Nurodo, jog nagrinėjant bylą dėl ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu dalyvavo visi atsakovai. Įrodinėja, kad atsakovai savo veiksmais pažeidė imperatyviąsias teisės aktų normas, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas fiduciarines pareigas ieškovės kreditoriams dėl teismų procesiniais dokumentais nustatytos apgaulingos ieškovės apskaitos tvarkymo, akcininkų ir vadovų pareigų nevykdymo, įskaitant ir vengimą inicijuoti ieškovės bankroto bylą. Ieškovė nurodo, jog šie atsakovų veiksmai buvo tęstiniai ir egzistavo laikotarpiu, kai ieškovės akcininkais ir vadovais buvo ieškinyje nurodyti atsakovai. Atsakovė L. M. nuo 2005 m. sausio 7 d. iki 2010 m. liepos 7 d. buvo ieškovės akcininkė. Atsakovas A. B. nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 14 d. buvo vienasmenis ieškovės vadovas (generalinis direktorius), atsakovas A. N. nuo 2011 m. liepos 14 d. iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo buvo vieninteliu ieškovės akcininku ir vadovu. Ieškovė taip pat teismui pateikė dokumentus, tai yra 2010 m. birželio 29 d. dabar jau BUAB ,,Vlamarkas“ akcininkų sąrašą, kuriame nurodyta jog L. M. turi 99 procentus paprastųjų vardinių BUAB ,,Vlamarkas“ akcijų, o A. B. turi 1 procentą paprastųjų vardinių BUAB ,,Vlamarkas“ akcijų. Akcijų įsigijimo data 2010 m. birželio 28 d. (T.IV, b.l. 197).Ieškovė nurodo, jog 2008 m. vasario 13 d. ieškovė, atstovaujama atsakovo A. B., su UAB ,,Medicinos bankas” sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią 2008 m. kovo 4 d. ieškovė iš UAB ,,Medicinos bankas“ gavo 243 300 Eur dydžio kreditą. Ieškovė nurodo, jog pagal 2008 m. sausio 26 d. BUAB ,,Vlamarkas“ veiklos aprašymą, pateiktą UAB ,,Medicinos bankas“, ieškovė ketino įsigyti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), jį padalyti į 50 turtinių vienetų ir dalį jų parduoti, o kituose statyti gyvenamuosius namus (T.II, b.l. 150-151), tačiau realių veiksmų, nurodytų minėtame ieškovės veiklos aprašyme, ieškovės valdymo organai neatliko. Ieškovė 2017 m. vasario 1 d. teismui pateikė 2015 m. birželio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo ir/ar pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją nebuvo kreiptasi, taip pat 2015 m. vasario 23 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriame nurodyta jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija neturi jokios informacijos apie žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), planavimą (T.II, b.l. 135-138). Ieškovė nurodo, jog iš UAB ,,Medicinos bankas“ gautas kreditas buvo panaudotas atsiskaitymui už nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kiemo statinius (šulinį, lauko tualetą) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), kuris buvo įsigytas pagal 2008 m. vasario 11 d. tarp ieškovės ir R. P. bei A. P. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini) (T.IV, b.l. 75-80). Ieškovė nurodo, kad šis turtas buvo įsigytas iš asmenų, kurie yra susiję su atsakovais ir šiuos argumentus grindžia teismui pateiktais Juridinių asmenų registro išrašais (T.IV, b.l. 37-41, 82-86, 88-95, 136-139). Ieškovė nurodo, jog turtas iš R. P. ir A. P. buvo įsigytas už 57 924 Eur dydžio kainą ir šio turto įsigijimo kaina buvo daugiau nei keturis kartus didesnė nei tuo metu buvusi tikroji tokio turto rinkos vertė. Ieškovė nurodo, jog sprendimus dėl nurodyto turto įsigijimo, taip pat dėl turto kainos priėmė tuometinė ieškovės akcininkė atsakovė L. M. bei ieškovės vadovas atsakovas A. B., kuris pasirašė ieškovės BUAB ,,Vlamarkas” veiklos aprašymą, kredito paraišką, bei teikė finansinės atskaitomybės dokumentus kredito įstaigai. Ieškovė įrodinėjo, jog L. M. ir A. B. yra tiesiogiai atsakingi ieškovei nuostolingo sandorio sudarymą. Ieškovė pateikė teismui 2017 m. rugpjūčio 29 d. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl BUAB ,,Vlamarkas” 243 300 Eur kredito iš UAB ,,Medicinos bankas” gavimo dėl to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (T.V, b.l. 99-115). Ieškovė nurodo, kad minėtame nutarime taip pat yra nurodytos nustatytos aktualios aplinkybės, susijusios su BUAB ,,Vlamarkas”, tuo laikotarpiu, kai BUAB ,,Vlamarkas” vadovu buvo atsakovas A. B., veiksmais, skirtingoms institucijoms teikiant skirtingus finansinės atskaitomybės ir ūkinės veiklos dokumentus, tai yra nutarime nustatyta, kad UAB ,,Medicinos bankui” ir Valstybės įmonei ,,Registrų centras” atsakovas, eidamas ieškovės vadovo pareigas pateikė skirtingus ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus (T.V, b.l. 105-115). Ieškovė nurodė, jog bankroto pripažinimo tyčiniu byloje atsakovai nepaneigė ir kitų ieškovei nenaudingų ir nuostolingų sandorių. Atskirai pažymėjo, jog 2006 m. gruodžio 29 d. ieškovė ir UAB ,,Serneta” sudarė preliminariąją sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kiemo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo. 2010 m. rugpjūčio 27 d. susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarioji sutartis buvo nutraukta. Ieškovė nurodo, kad buvo įvykdžiusi visus sutartinius įsipareigojimus, tai yra buvo sumokėjusi visą 400 000 Lt turto kainą, tačiau 2010 m. rugpjūčio 27 d. jau faktiškai įmonei esant nemokiai susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarioji sutartis buvo nutraukta, o nekilnojamasis turtas parduotas kitai su atsakovais susijusiai įmonei, tai yra UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas”. Ieškovė nurodo, jog nutraukus preliminarią sutartį duomenų ir įrodymų apie 400 000 Lt pinigų sumos grąžinimą ieškovei nėra. Ieškovės 2017 m. birželio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog reikalavimus atsakovui A. B. ir atsakovei L. M. ieškovė grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, kuriose nurodyta, jog solidarioji atsakomybė taikoma, kai: i) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; ii) sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu; iii) sieja bendra kaltė; iv) kai padaro žalos ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas asmuo prisidėjo prie tos žalos atsiradimo; v) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu; vi) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus. Tuo atveju, kai negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvieno iš įmonės vadovo ir dalyvio atliktiems pažeidimams, šiems asmenims taikoma bendra deliktinės atsakomybės solidarumo prezumpcija. Ieškovės reikalavimai atsakovams taip pat grindžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi. Nurodo, kad ieškovė, gindama savo kreditorių interesus, bet kurioje bankroto proceso stadijoje turi teisę reikšti ieškinį grindžiamą Lietuvos Respublikos Bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalimi ir reikalauti, kad asmenys kalti dėl tyčinio juridinio asmens bankroto atlygintų žalą (T.IV, b.l. 1-4). Nurodo, kad ieškovė neturi jokio turto iš kurio būtų galima padengti ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė teismui UAB ,,Krivita” atliktą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (T.IV, b.l. 211-267). Minėtos ataskaitos išvadoje dėl turto vertės nurodyta, jog vertinamo 12,43 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju laikotarpiu, vertinimo datai (2008-02-11) buvo 175 000 Eur, o vertinimo datai (2007-09-11) buvo 141 000 Eur (T.IV, b.l. 239).Atsakovas A. B. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka, nes ieškinys negali būti grindžiamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies nuostata. Ieškovė dar nėra likviduota dėl bankroto, ieškovės likvidavimo procedūra nėra prasidėjusi. Atsiliepime atsakovas cituoja 2014 m. gegužės 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014, nurodydamas, jog šioje nutartyje konstatuota, kad 2013 m. balandžio 18 d. įstatymu Nr. XII-237 įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje įtvirtino galimybę taikyti bankrutavusios įmonės vadovo atsakomybę įmonės kreditoriams tuo atveju, kai bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Atsakovas A. B. nurodo, jog šios civilinės bylos atsakovai BUAB ,,Vlamarkas“ turėjo skirtingą statusą, tai yra atsakovas A. B. buvo ieškovės vadovas, tuo tarpu atsakovė L. M. buvo ieškovės akcininkė, todėl nėra pagrindo jiems taikyti solidariosios atsakomybės. Nurodo, kad bankroto byla ieškovei buvo iškelta 2014 m. vasario 17 d., praėjus beveik dvejiems metams po atsakovo A. B. pasitraukimo iš ieškovės vadovo pareigų. BUAB ,,Vlamarkas“ 2011 m. liepos 13 d. dokumentų priėmimo – perdavimo aktu atsakovas perdavė visus BUAB ,,Vlamarkas” dokumentus vieninteliam tuometiniam ieškovės akcininkui A. N. (T. II, b.l. 102). Savo, kaip vadovo pareigas, įvykdė, todėl atsakovo A. B. veiksmuose nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovas nurodo, kad visi ieškovės nurodomi sandoriai buvo sudaryti remiantis sąžiningai priimtais verslo sprendimais, kurie nepasiteisino ir neatnešė bendrovei naudos. Atsakovas nurodo, kad dėl ieškovės vienintelio kreditoriaus UAB ,,Medicinos bankas“ yra kaltas ne atsakovas, o pats UAB ,,Medicinos bankas“. Nurodo, kad sklypas kurį ieškovė įsigijo už iš UAB ,,Medicinos bankas“ gautą kreditą buvo įkeistas tam pačiam bankui, siekiant užtikrinti tinkamą ieškovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymą. Atsakovas nurodo, kad UAB ,,Medicinos bankas“ buvo pateiktas nepriklausomas planuojamo įsigyti sklypo vertinimas, kurį UAB ,,Medicinos bankas“ įvertino kaip tinkamą. Atsakovas atliko visas UAB ,,Medicinos bankas“ nustatytas sklypo vertinimo procedūras ir nėra kaltas dėl to, kad šiuo metu ieškovė negali atsiskaityti su kreditoriumi. Nurodo, kad ant 2007 m. – 2008 m. finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos ieškovė buvo pateikusi UAB ,,Medicinos bankas“ dėl paskolos gavimo atsakovo A. B. parašai yra galimai suklastoti.Atsakovo A. B. 2017 m. lapkričio 24 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl solidariosios atsakomybės instituto taikymo (T.V, b.l. 179-180) nurodyta, kad solidariosios atsakomybės atsakovams taikymas yra negalimas, kadangi atsakovų statusas buvo skirtingas. Atsakovas nurodo, jog atsakovas A. B. nuo 2004 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. liepos 14 d. buvo ieškovės vadovu (generaliniu direktoriumi), tuo tarpu atsakovė L. M. laikotarpiu nuo 2004-08-05 iki 2010-07-07 buvo ieškovės vienintele akcininke ir niekuomet nebuvo ieškovės vadove. Atsakovas A. B. rašytiniuose paaiškinimuose remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad esminis dalyvio ir vadovo teisinės padėties skirtumas yra susijęs su ju? atliekamomis funkcijomis. Vadovo veikla yra susijusi su kasdienės juridinio asmens veiklos organizavimu ir tokios veiklos priežiūra. Dalyviu? susirinkimas nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis, nes neatlieka valdymo organui būdingų? kasdienės veiklos organizavimo funkcijų?. Tačiau dalyviu? susirinkimas, neišeidamas už jam įstatymo priskirtos kompetencijos ribu?, sprendžia svarbiausius ir paprastai su ilgalaike įmonės veiklos perspektyva susijusius, nekasdienius veiklos klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009; 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Atsižvelgiant i? šių? funkcijų? skirtingumą?, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Atsakovas nurodo, jog šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai lemia, jog dėl skirtingu? bendrovės vadovo bei dalyviu? funkcijų? ju? atsakomybe? dėl bankroto bylos neinicijavimo paprastai negali būti solidari.Atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės 2017 m. birželio 6 d. paaiškinimuose dėstomais argumentais dėl solidarios atsakomybės atsakovams taikymo. Savo poziciją atsakovas grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015, kurioje nurodyta, kad solidariosios atsakomybės taisykle? deliktinės atsakomybės kontekste taikoma tik tuo atveju, jei nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Nurodo, jog ieškovė nei ieškinyje, nei 2017 m. birželio 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose apskritai nedetalizuoja ir neįrodinėja aplinkybių?, kokie konkrečiai ir kokiu? asmenų? veiksmai paveikė ieškovės kreditoriaus patirta? žala?. Nurodo, jog vien ta aplinkybe?, kad ieškovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu bendrai dėl atsakovu? veiksmu?, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu atsakovams taikyti solidariosios atsakomybės institutą?. Šiuos argumentus atsakovas grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-628-516/2017, kurioje nurodyta, kad „nors ieškove? akcentuoja, kad byloje dėl UAB „Senasis akvedukas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios ir apeliacines instancijų? teismai konstatavo, jog pirmiau nurodytos sutartys buvo ekonomiškai nenaudingos, nuostolingos juridiniam asmeniui, šios aplinkybės, nors, kaip teisingai pažymi apeliante?, laikytinos prejudicine?mis, vis dėlto savaime nėra pakankamos vadovo ir išmonės akcininku? civilinei atsakomybei, tuo labiau solidariai, taikyti, nes byloje de?l įmonės bankroto pripažinimo tyčinio teismai nesprendė? žalos atlyginimo iš šių? asmenų? klausimu?, nenustatinėjo įmonės vadovo bei jos dalyviu? (be kita ko, kiekvieno atskirai) civilinės atsakomybės sąlygų?.“ Ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2017 m. lapkričio 27 d. vykusiame teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus ir prašė teismo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovai A. B. ir L. M. veikė bendrai ir prašė iš atsakovų solidariai priteisti visą ieškinyje nurodytą ieškovės patirtą 303 602,77 Eur dydžio žalą, kurią sudaro ieškovės bankroto byloje nepatenkinti 296 652,77 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai ir 6 950 Eur patvirtintos bankroto administravimo išlaidos. Ieškovo atstovas paaiškino, kad ieškovė neturi turto, todėl negali įvykdyti savo prievolės kreditoriams. Nurodė, kad ieškovė yra pardavusi vienintelį turėtą įkeistą turtą – žemės sklypą už 50 954,21 Eur dydžio pinigų sumą, kuri buvo skirta kreditoriaus reikalavimui sumažinti. Ieškovo atstovas nurodė, jog atsakovui A. B. ieškovė savo reikalavimus grindžia CK 2.87 straipsnio pagrindu. Atsakovei L. M. reiškiamus reikalavimus ieškovė reiškia pagal CK 2.50 straipsnio nuostatas. Anot ieškovo atstovo, atsakovams atsakomybė kyla pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį bei CK 6.250 straipsnį. Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė ieškovei nenaudingų sandorių sudarymu, paskolos gavimu, turint tikslą pažeisti paskolos gavimo tikslą ir paskolos pinigus naudoti kitais tikslais nei buvo numatyta kredito įstaigai teiktame ieškovės veiklos aprašyme. Atsakovas A. B. nevykdė su UAB ,,Medicinos bankas” sudarytos kredito sutarties sąlygų, nevystė žemės sklypų. Atsakovė L. M. kaip vienintelė ieškovės akcininkė priėmė sprendimą dėl kredito sutarties sudarymo, o 2009 metais ieškovei tapus nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, neorganizavo turto pardavimo didesne kaina. Nurodė, jog ieškovė gavusi kreditą iš UAB ,,Medicinos bankas” žemės sklypą įsigijo iš R. ir A. P., kurie yra susiję su atsakovais asmenys. Ieškovės atstovas nurodė, jog atsakovų neteisėtus veiksmus ir ieškovės patirtą žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys – jeigu ieškovė nebūtų pateikusi prašymo išduoti kreditą, ieškovė nebūtų sudariusi nenaudingų sandorių. Nurodė, jog remiantis CK 6.248 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu, atsakovų kaltė yra preziumuojama. Atsakovo A. B. atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2017 m. lapkričio 27 d. vykusiame teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė teismo ieškinį atmesti. Atsakovas A. B. paaiškino, jog jis su UAB ,,Medicinos banku“ 2008 m. vasario 13 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės L. M. nurodymu ir jokių veiksmų be atsakovės L. M. nurodymų atsakovas neatliko. Nurodė, kad atsakovas neturėjo plano nevystyti veiklos, kuri buvo nurodyta ieškovės veiklos aprašyme, pateiktame UAB ,,Medicinos bankui“. Teikiant prašymą dėl kredito išdavimo UAB ,,Medicinos bankui” buvo pateikti visi reikiami dokumentai, taip pat planuojamo įsigyti turto vertinimas. Taigi UAB ,,Medicinos bankas“, būdamas profesionalus verslo subjektas galėjo ir privalėjo įvertinti kredito teikimo aplinkybes, tačiau kredito išdavimo metu pats bankas nereikalavo jokių papildomų dokumentų iš BUAB ,,Vlamarko“ ir suteikė ieškovei kreditą, tai reiškia, kad bankas veikė savo rizika. Atsakovo atstovas nurodė, kad atsakovas siekė kreditą gauti tik vykdydamas atsakovės L. M. nurodymus. Atsakovo atstovas paaiškino, kad visa pagal paskolos sutartį gauta paskolos suma buvo panaudota išimtinai žemės sklypo įsigijimui ir buvo perduota R. ir A. P. pagal 2008 m. vasario 11 d. su jais sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad jis su UAB ,,Medicinos bankas“ darbuotojais po paskolos gavimo važiavo apžiūrėti sklypo, nes UAB ,,Medicinos bankas” išreiškė norą apžiūrėti sklypą. Atsakovas nurodė, jog savo kaip ieškovės vadovo pareigas jis vykdė tinkamai, paskolos sutartis iki 2009 metų gruodžio mėnesio buvo vykdoma, buvo mokamos palūkanos. Atsakovas A. B. nurodė, jog jis nebuvo suinteresuotas tyčia privesti įmonę prie bankroto, siekė susigrąžinti skolas iš ieškovės skolininkų, rašė pretenzijas skolininkams, atliko kitus veiksmus. Nurodė, kad jį ir ieškovę siejo darbo santykiai, atlyginimą atsakovas išsimokėdavo pats su akcininkės L. M. žinia ir nurodymu. Nurodė, kad akcininkė visada atsakovui nurodydavo kam ir kokiu eiliškumu atsakovas turi skirstyti ieškovės turimas lėšas ir gaunamas pajamas. Nurodė, kad savo vadovavimo laikotarpiu tik jis buvo įgaliotas teikti ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus atitinkamoms institucijoms, tačiau nežino kodėl ant tam tikrų finansinės atskaitomybės dokumentų yra ne atsakovo parašai. Atsakovas visada teikdavo tinkamus dokumentus. Atsakovo atstovas nurodė, jog atsakovo A. B. veiksmuose nėra visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Nurodo, kad ieškovė remiasi tik bendro pobūdžio teiginiais ir nepagrįstai naudojasi ieškovės bankroto pripažinimo tyčiniu bylose nustatytais prejudiciniais faktais, nes šie faktai nepatvirtina atsakovų solidariosios atsakomybės nagrinėjamoje civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo. Atsakovo atstovas nurodo, jog iš šio sandorio negavo jokios asmeninės naudos, o sklypas pagal numatytas sąlygas nebuvo vystomas dėl šalyje kilusios ekonominės krizės.Atsakovės L. M. atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu 2017 m. lapkričio 27 d. vykusiame teismo posėdyje palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad palaiko atsakovo A. B. atstovo nurodytus argumentus. Nurodė, kad visa ieškovės reikalaujama priteisti žala yra grindžiama pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu teismui aplinkybe, tačiau byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų kokiais konkrečiais veiksmais atsakovė L. M. padarė žalą ieškovei ir kuo pasireiškė L. M. kaltė. Nurodė, jog aplinkybė, kad ieškovei nebuvo laiku iškelta bankroto byla, nepatvirtina atsakovės L. M. kaltės. Nurodė, jog neturi turto vertinimo pažymų, patvirtinančių, kad turtas buvo parduotas ne mažesne nei rinkos kaina. Nurodė, kad šioje byloje svarbi aplinkybė, jog UAB ,,Medicinos bankas”, suteikdamas ieškovei paskolą žemės sklypo įsigijimui, šia paskola padengė vieno iš savo skolininkų, tai yra R. ir A. P., kreditą, dėl to kyla abejonės dėl pačios UAB ,,Medicinos bankas“ suinteresuotumo. Nurodė, kad atsakovė L. M. iš savo skolintų lėšų finansavo ieškovės veiklą, taip siekdama išsaugoti veikiančią bendrovę, tačiau tuometinė ekonominė krizė paveikė ne tik ieškovės turto pardavimo kainas, bet ir apsunkintą ieškovės veiklą. Nurodo kad akcininkė bandė ieškoti galimybių kaip išsaugoti įmonės veiklą. Nurodė kad įrodymų, patvirtinančių sklypo vertę, atsakovė neturi.