Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-303-769/2020 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovėms T. A. B., D. B. dėl skolos už šilumos energiją priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendimu bylos dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės T. A. B. nutraukė ir ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė ieškovei iš atsakovės D. B. 577,04 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Ieškovė apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalis dėl delspinigių nepriteisimo iš atsakovės D. B. ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atsižvelgus į apeliacinio skundo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl skundžiamų sprendimo dalių (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl delspinigių priteisimo

10. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad T. A. B. priklauso 5/8 buto, o D. B. priklauso 3/8 dalys buto, adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Ieškovė su atsakove D. B. rašytinės energijos pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė. Ginčo šioje byloje dėl šios aplinkybės nėra (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad, nesudarius rašytinės sutarties su šilumos tiekėju, laikytina, kad šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo datos, iki šalys sudarys šilumos pirkimo–pardavimo sutartį pagal individualiai aptartas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2004; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė energijos pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nagrinėjamų sutartinių santykių buvimą patvirtina faktinė ginčo situacija. Abiejų šalių valia – teikti ir gauti šiluminę energiją, realizuota konkliudentiniais veiksmais, t. y. ieškovė tiekė šilumos energiją į atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau D. B. tinkamai laiku nemokėjo už suvartotą šilumos energiją. Duomenų, kad iki sprendimo priėmimo momento skola buvo padengta, teismui nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).

12. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnyje yra numatytos sąlygos, kurios privalomos sudarant šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Tarp privalomų sutarties sąlygų nurodytos šalių teisės, pareigos ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. sudarant šilumos tiekimo sutartis numatoma ir atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą, t. y. numatomos netesybos. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

13. Ieškovė delspinigius priteisti prašė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (2013 m. spalio 10 d. redakcija Nr. XII-550) 2 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 proc. delspinigius. Remiantis viešai skelbiamais duomenimis (www.klenergija.lt) nustatyta, jog ieškovės didžioji dalis akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, taigi ji yra savivaldybės kontroliuojama įmonė, todėl taikytinas nurodytas 1995 m. sausio 26 d. įstatymas Nr. I-775.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ (1996 m. spalio 4 d. redakcija) 3.1 punkte numatyta, kad gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų, – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš minėtos nuostatos matyti, kad šilumos energijos tiekimas priskiriamas prie komunalinių paslaugų.

15. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad pagal 2010 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių reikalavimus būtų nustatyta tvarka informavusi atsakovę apie delspinigių susidarymą, jų dydį ir susidarymo priežastį. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Atsakovei siųstos AB „Klaipėdos energija“ sąskaitos už suteiktą šilumos energiją, kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodytas ir apskaičiuotų delspinigių dydis. Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir konstatavus, kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai, tiekė šilumos energiją atsakovei priklausančiam butui, tačiau atsakovei laiku nesumokėjus už gautą šilumos energiją, pagrįstai skaičiavo delspinigius, jų dydį pagrindė mokesčių apskaičiavimo pažymomis. Aplinkybė, ar bendraturtės viena kitą tinkamai informavo apie gautus iš ieškovės pranešimus apie skolos sumokėjimą, teisinės reikšmės neturi, nes kiekvienas savininkas turi pareigą rūpintis jam priklausančio turto išlaikymu.

16. Analogiškos pozicijos dėl delspinigių priteisimo naujausioje ir aktualiausioje savo praktikoje laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas (2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-835-796/2019; 2019 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-730/2019, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-408-459/2018, 2018 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-360-524/2018, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-205-796/2018, 2017 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1368-163/2017, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1369-613/2017, 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1365-826/2017, 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1364-253/2017 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš asmenų lygybės teismui principo kylanti maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, suponuoja bendrosios kompetencijos teismų pareigą priimant sprendimus paisyti savo pačių ir visų aukštesnės instancijos teismų sukurtų precedentų, nors tai nėra eksplicitiškai įtvirtinta CPK (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Kitaip tariant, teismo precedentas yra teisės šaltinis tiek vertikaliuoju, tiek horizontaliuoju aspektu, todėl apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi anksčiau nurodytais sprendimais analogiškose bylose.

17. Remdamasi mokesčių apskaičiavimo pažymomis ieškovė prašė priteisti iš atsakovės D. B. 20,69 Eur delspinigių. Pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. priskaičiuota 28,92 Eur delspinigių skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, o pagal mokesčių apskaičiavimo pažymą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. priskaičiuota 26,25 Eur delspinigių, skaičiuojant po 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną, iš viso 55,17 Eur delspinigių už visą butą, todėl delspinigių dalis D. B. už 3/8 dalis buto sudaro 20,69 Eur. pažymėtina, kad skaičiuojant delspinigius už paskutinius 6 mėnesius (180 kalendorinių dienų) nuo visos skolos (577,04 Eur) susidarytų 20,77 Eur delspinigių. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad apeliantės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo pagrįstas, todėl yra pagrindas jį tenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. Apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir pakeitus skundžiamą teismo sprendimą, yra pagrindas perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje dalyvaujantiems asmenims priteistas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

19. Ieškovė pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme sumokėjo 36,00 Eur žyminio mokesčio ir 90,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

20. Ieškovė apeliaciniu skundu kvestionuoja priteistino ir grąžintino žyminio mokesčio dalis. Pagal 2019 m. lapkričio 12 d. patikslintą ieškovės ieškinį iš atsakovės T. A. B. buvo prašoma priteisti 76,73 Eur skolos, 34,48 Eur delspinigių, o iš atsakovės D. B. buvo prašoma priteisti 577,04 Eur skolos, 20,69 Eur. Už šiuos reikalavimus mokėtinas 16,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje sumokėjo 36,00 Eur žyminio mokesčio, vadinasi, 20,00 Eur per daug, klausimas dėl permokėtos žyminio mokesčio dalies nebuvo spręstas, todėl 20,00 Eur grąžintina ieškovei.

21. Ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl skolos priteisimo iš atsakovės T. A. B., todėl jai grąžintina 75 proc. nuo už šiai atsakovei reiškiamų reikalavimų (16 procentų) tenkančio žyminio mokesčio (2,56 Eur), tai yra, 1,92 Eur, o iš atsakovės T. A. B. ieškovei priteistina 0,64 Eur žyminio mokesčio.

22. Tenkinus visiškai ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovės D. B. 577,04 Eur skolos, 20,69 Eur delspinigių, iš atsakovės ieškovei priteistina 13,44 Eur žyminio mokesčio.

23. Ieškovė pateikdama ieškinį patyrė 90,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė išlaidų advokato teisinei pagalbai iš atsakovės T. A. B., motyvuodamas tuo, kad kreipimasis dėl skolos priteisimo iš atsakovės buvo perteklinis veiksmas, t. y. ji valstybės remiama, jai nustatyta rūpyba, slaugos poreikis, skola susidarė dėl nesumokėtų mokesčių už tiektą šilumą, 2019 m. buvo sudarytas susitarimas skolą padengti dalimis ir jis įvykdytas iki teismo sprendimo priėmimo momento. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl atsakovės T. A. B. neveikimo buvo priversta kreiptis į teismą, tad ji turi atlyginti patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

24. Civiliniame procese galioja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas, pagal kurį pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė šioje byloje patyrė 90,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Byloje ginčo nėra, jog atsakovės laiku nevykdė įsipareigojimų ieškovei, dėl to ji buvo priversta kreiptis į teismą, byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad atsakovė T. A. B. bylos nagrinėjimo metu padengė visą savo įsiskolinimą ieškovei, be to dar iki ieškinio pateikimo dienos, atsakovė T. A. B. buvo sumokėjusi dalį skolos ieškovei ir ji buvo mažesnė nei nurodyta 2019 m. liepos 29 d. pateiktame ieškinyje, o atsakovė D. B. skolos ieškovei nemokėjo. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro pagrindą bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti paskirstyti ne pagal pradinius, o pagal 2019 m. lapkričio 22 d. patikslintus ieškinio reikalavimus, pagal kuriuos iš atsakovės T. A. B. prašyta priteisti 111,21 Eur ( 16 proc. visos skolos dalies), o iš atsakovės D. B. prašyta priteisti 597,73 Eur ( 84 proc. visos skolos dalies).

25. Atsižvelgus į 24 punkte nurodytus argumentus iš atsakovės T. A. B. priteistina 14,40 Eur, o iš atsakovės D. B. - 75,60 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

26. Valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 7,16 Eur. Ši suma taip pat turėtų būti atitinkamai paskirstoma tarp atsakovių. Iš atsakovės T. A. B. turėtų būti priteista 1,86 Eur, tačiau ši suma neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, be to jai teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl nepriteistina. Iš atsakovės D. B. į valstybės biudžetą priteistina 5,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 98 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas byloje, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau neteisingai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias delspinigių priteisimą, ir civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl delspinigių priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintinos ir šiose dalyse priimamas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

28. Ieškovė pateikdama apeliacinį skundą sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio. Tenkinus jos apeliacinį skundą iš atsakovės D. B. priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos panaikinti ir dėl šių dalių priimti naujus sprendimus bei sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Bylos dalį dėl skolos priteisimo iš atsakovės T. A. B. nutraukti.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės D. B. 577,04 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus keturis centus) skolos, 20,69 Eur (dvidešimt eurų šešiasdešimt devynis centus) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,44 Eur (trylika eurų keturiasdešimt keturis centus) žyminio mokesčio, 75,60 Eur (septyniasdešimt penkis eurus šešiasdešimt centų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės T. A. B. 0,64 Eur (šešiasdešimt keturis centus) žyminio mokesčio ir 14,40 Eur (keturiolika eurų keturiasdešimt centų) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš atsakovės D. B. 5,30 Eur (penkis eurus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ 21,92 Eur (dvidešimt vieną eurą devyniasdešimt du centus) žyminio mokesčio.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš atsakovės D. B. 15,00 Eur (penkiolika eurų nulį centų) jos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.