- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-434-603/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06229-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūra Marija Strumskienė, Loreta Bujokaitė, Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- D. Š.
- Ieškovas
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, sekretoriaujant Margaritai Armalienei, dalyvaujant apelianto atstovui advokatui K. M., ir atsakovui D. Š., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui D. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. P. prašė priteisti iš atsakovo D. Š. 28 187,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apygardos teismas bankrutavusio žemės ūkio kooperatyvo (toliau – BŽŪK) „Viridis group“ bankroto byloje Nr. B2-47-212/2016 priėmė sprendimą pripažinti, kad BŽŪK „Viridis group“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Sprendime nurodyta, kad liko nepatenkintas kreditoriaus A. P. bendras 28 187,31 Eurų dydžio (61,78 Eur + 28 125,53 Eur) reikalavimas. BŽŪK „Viridis group“ lėšų neturi, kadangi visos iš kooperatyvo turto pardavimo ir kitos gautos lėšos panaudotos bankroto procese administravimo išlaidoms padengti, teisminiai ginčai baigti ir bet kokių lėšų gavimas ateityje nebėra įmanomas, todėl atsakovo turimas 28 187,31 Eurų dydžio finansinis reikalavimas liks nepatenkintas, t. y. A. P. yra patyręs 28 187,31 Eur žalos.
3. Dėl nurodytos žalos atsiradimo, A. P. vertinimu, yra atsakingas buvęs kooperatyvo faktinis (de facto) vadovas ir dalyvis (pajininkas) – D. Š.. Kooperatyvo įsteigimą inicijavo atsakovas, pradiniai kooperatyvo steigėjai buvo ieškovas, atsakovas, atsakovo tėvas P. Š., V. Š. ir V. R.. Vėliau P. Š. pakeitė atsakovo pažįstamas J. V.. Kooperatyvo vadovu nuo pat pradžių išrinktas ieškovas. Tik vėliau paaiškėjo, kad ieškovą atsakovas į vadovus pasiūlė ne šiaip sau, jog vėliau galėtų visą kooperatyvo veiklos riziką ir savo kaip ūkininko nuostolius perkelti kooperatyvo ir ieškovo atsakomybei, nors pats buvo faktinis kooperatyvo vadovas. Atsakovui kooperatyvas buvo reikalingas tik tam kad jis ir toliau galėtų ūkininkauti. Pirkti savo ūkiui medžiagas ir parduoti savo ūkio produkciją. Kooperatyvo veikla turėjo būti organizuojama tokia tvarka, jog kooperatyvas nuomojasi žemės sklypus, perka medžiagas ir techniką jų apdirbimui ir įsėjimui. Kooperatyvas už išaugintą ir parduotą produkciją atsiskaito su savo tiekėjais. Per kooperatyvą savo produkciją galėjo parduoti ir pajininkai, kaip antai atsakovas, kuris vienintelis tai ir darė. Nei ieškovas nei kiti pajininkai pardavimų per kooperatyvą nevykdė, nes faktiškai neūkininkavo ir pardavimui skirtos produkcijos neturėjo.
4. Organizuojant kooperatyvo veiklą, ieškovas buvo atsakingas už žemės sklypų paiešką ir jų nuomą, o atsakovas – už kooperatyvo faktinį žemės ūkio veiklos organizavimą. Pas atsakovą buvo laikoma visa kooperatyvo įsigyta technika, pristatomos perkamos medžiagos, žaliavos, sėklos, trąšos. Nepaisant to, kad buvo išnuomota daugiau kaip 240 ha žemės ir dideliais kiekiais įsigyta sėklų, trąšų, kurių dalį nupirko atsakovas, kooperatyvas pajamų praktiškai iš žemės ūkio veiklos negavo, išskyrus kelis pardavimus už 16 511,00 Eur (57 011,01 Lt) sumą, kurią atsakovas taip pat norėjo pripažinti kaip jo ūkyje bei jo lėšomis užauginta ir per kooperatyvą parduotą produkciją. Iki šiol nėra žinoma, kiek atsakovo per kooperatyvą parduotos žemės ūkio iš tiesų išauginta jo ūkyje bei jo lėšomis ir kiek galimai neteisėtai, kadangi ieškovas kartu su J. V. ir buhaltere E. S. suprato, kur link faktinio kooperatyvo vadovo D. Š. yra vedamas kooperatyvas, ieškovui kaip kooperatyvo teisiniam vadovui nebeliko nieko kito, kaip tik kuo greičiau inicijuoti kooperatyvo bankrotą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Bankroto byla iškelta 2013 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-463-212/2013, kuri įsiteisėjo 2014 m. vasario 20 d. priėmus Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-348/2014. Be to, teismuose buvo sprendžiamas ir tyčinio bankroto sukėlimo klausimas, tačiau 2015 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pareiškimas atmestas. 2016 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą. Per ilgą bylinėjimosi su atsakovu laiką, yra surinkta daugiau nei pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo, kaip faktinio kooperatyvo vadovo neteisėtus ir kaltus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė realios žalos, kurią privalo atlyginti atsakovas. Tokie veiksmai kaip kooperatyvo veiklos vykdymui reikalingų medžiagų kiekių ir rūšių parinkimas, jų užsakymas tiesiogiai iš jų tiekėjų, kooperatyvo darbuotojų paieška, darbo sąlygų su darbuotojais aptarimas ir derinimas, reikalingos kooperatyvo veiklai technikos parinkimas ir pirkimas kooperatyvo vardu, net neinformuojant ieškovo A. P. ir kt., negali būti vertinami kitaip, kaip tik faktiniu vadovavimu kooperatyvo veiklai.
6. Aplinkybė, kad atsakovo parašais yra patvirtintos tam tikros PVM sąskaitos-faktūros, darbo sutartys, pirkimo-pardavimo ir/ar nuomos sutartys, dar nereiškia, kad jis šiuos veiksmus organizavo ir vykdė. Jo parašai dokumentuose tik privalomas rekvizitas, kai tuo tarpu už šių susitarimų turinį buvo atsakingas atsakovas D. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. buvo faktinis kooperatyvo vadovas, jam turi būti taikomos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos kaip juridinio asmens vadovui. Vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos, ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę tiek prieš jos kreditorius.
7. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kooperatyvo vardu buvo perkami dideli kiekiai gamybinių medžiagų ir priemonių. Įvykus prekinėms operacijoms ieškovas A. P. vėliau pasirašydavo atsakovo D. Š. surinktas ir perduotas sąskaitas-faktūras bei kitus reikiamus dokumentus. Visi įsigyjami resursai buvo laikomi pas atsakovą D. Š., nes kooperatyvas savo sandėlių neturėjo. Atsakovas vienas užsakydavo ir priimdavo prekes, taip pat buvo vienintelis asmuo, kuris faktiškai disponavo kooperatyvo resursais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo patikėtas saugoti, naudoti, valdyti ir disponuoti kooperatyvo turtas, kartu reiškia, kad jis buvo ne tik atsakingas už tinkamą veiksmų atlikimą, bet ir apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.
8. Ieškovo vertinimu, atsakovas D. Š. jam patikėtus resursus nusikalstamai panaudojo savo žemės sklypuose, kuriuose vykdė savo, kaip ūkininko žemės ūkio veiklą. Tokiu būdu jis 2012 m. užaugintą produkciją perpardavė žemės ūkio produkcijos supirkėjams per kooperatyvą ir gavo dalį atsiskaitymo, tuo tarpu kooperatyvas, nors buvo įsigijęs nemažus resursus, praktiškai pajamų negavo. 2012 m. lapkričio 30 d. Nacionalinės mokėjimo tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rizikų vertinimo ir valdymo departamento pažeidimų prevencijos skyriaus kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimo vietoje ataskaita patvirtina, kad visuose deklaruotuose 36 laukuose BŽŪK „Viridis group“ nustatyti didelio mąsto pažeidimai. Tuo tarpu atsakovas, kaip ūkininkas, turėdamas sunkumų savo ūkyje išaugino produkcijos už 115 848 Eur (400 000 Lt).
9. 2012 m. rudenį kooperatyvas iš esmės negavo savo paties užauginto derliaus. Atsakovo D. Š. nerūpestingumas kooperatyvo atžvilgiu dėl daugelio veiksmų, atsakomybė už pasėlių nedeklaravimą ir derliaus nuėmimą, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą konstatuota ir 2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-294-425/2016. Nurodyti veiksmai rodo atsakovo rūpestingumo stoką, prieštaravo kooperatyvo veiklai. Atsakovas kooperatyvo turtą naudojo asmeninės naudos gavimui. Ieškovo A. P. patirta žala šiuo atveju yra lygi kooperatyvo bankroto byloje patvirtinto jo nepatenkintų finansinių reikalavimų suma, t. y. 28 187,31 Eur.
Šalies argumentai
10. Ieškovo A. P. atstovas advokatas K. M. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad kooperatyvo steigimą organizavo D. Š. ir kvietė ieškovą. Steigimo planas buvo optimistinis. Atsakovas 2001 m. pradėjo ūkininkauti, tačiau 2010 m. jo kaip ūkininko veikla buvo paralyžiuota, todėl jam reikėjo kažkokiu būdu tęsti veiklą. Atsakovo finansines problemas įrodo priimti sprendimai dėl atsakovo D. Š. bankroto Ukmergės rajono apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme. Ieškovas A. P. nežinojo, kad atsakovas turi finansinių sunkumų. Buvo sudaryta sutartis su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Litagros prekyba“ trąšų, grūdų pirkimui, kurios laiduotojais tapo J. V., A. P. ir D. Š.. Atsakovui, nors visas jo turtas jau buvo areštuotas, nesutrukdyta prisiimti naujus įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo, kad buvo paskirtas ir išrinktas vadovu (de jure) A. P. ir jis atliko dalį veiksmų. Tik vėliau tapo aišku, kad atsakovas negalėjo būti vadovu. Vadovo pozicija buvo pasiūlyta A. P.. Jis vykdė tam tikras funkcijas, buvo atsakingas už žemės nuomą, tačiau visus kitus darbus dirbo atsakovas. Viskas buvo sandėliuojama pas atsakovą, ant sąskaitų priimdamas prekes pasirašydavo atsakovas. 2012 m. rudenį žemės ūkio kooperatyvas gavo pajamas tik iš vieno sklypo. O atsakovas sugebėjo per kooperatyvą parduoti savo ūkyje išaugintos produkcijos už 400 000 Lt. D. Š. priimdavo produkciją, dalyvavo perkant ūkio techniką, samdė darbuotojus, todėl jis viršijo savo kaip pajininko įgaliojimus priimant sprendimus, atlikdamas dalį funkcijų kaip vadovas. Buvo įsigyti dideli kiekiai sėklų, kuro, trąšų. Atsakovas patvirtino, kad jis sėjo sėklas ir naudojo kitas medžiagas kooperatyvo laukuose. Kooperatyvas pajamų negavo, kadangi jis disponavo resursais, jis ir buvo atsakingas už tinkamą medžiagų panaudojimą. Atsakovas D. Š., norėdamas pagrįsti sunaudotas medžiagas surašė aktus, tačiau ieškovas mano, kad atsakovas panaudojo medžiagas savo laukuose. Kad laukai buvo netinkamai dirbami įrodo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad buvo užfiksuoti pažeidimai. Atsakovas, nors iš esmės buvo atsakingas už tam tikrus ūkio darbus, netinkamai juos atliko, nors medžiagos buvo nupirktos. Dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių kooperatyvas neatsiskaitė su kreditoriais. Ieškovo patirtą žalą sudaro likęs nepatenkintas finansinis reikalavimas, ją sudaro 28 187,31 Eur. Jei atsakovas visas medžiagas būtų sunaudojęs kooperatyvo veikloje, butų buvę gautos kooperatyvo pajamos. Ieškovas ir atsakovas buvo vaikystės draugai, viskas veikė pasitikėjimo pagrindu. Ieškovas A. P. perdėtai pasitikėjo D. Š.. Problemos pradėjo aiškėti, kai atsakovas pradėjo savo pardavimus per kooperatyvą ir paaiškėjo, kad kooperatyvas pajamų neturi. Nacionalinei mokėjimo agentūrai atlikus pažeidimų fiksavimą laukuose suprato, kad pajamų nėra, laukuose pasėliai nenuimti, laukai yra tragiški.
11. 2012 m. sausį kooperatyvas jau pradėjo vykdyti pardavimus, tą darė atsakovas D. Š.. Veikla buvo suplanuota, sėjai medžiagos buvo pirktos pavasarį. Rugsėjį, rugpjūtį nebuvo derliaus. A. P. sužinojo, kad atsakovas D. Š. atliko neteisėtus veiksmus kai paaiškėjo, kad negalės atsiskaityti su kreditoriais, pareiškimo dėl bankroto bylos inicijavimo. Ieškovas, priėmus Panevėžio apygardos teismui nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kai buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (2015 m. gruodžio 21 d.), ir ieškovui supratus, kad jo reikalavimas nebus patenkintas, atsakovas sužinojo žalos dydį ir suprato, kad turi kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas D. Š. atliko darbus kooperatyve ir pateikė medžiagų sunaudojimo aktus, jis nebuvo įdarbintas kooperatyve, darbo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas buvo pajininkas. Sutarčių dėl produktų saugojimo nėra, medžiagos buvo pristatomos pas atsakovą. Atsakovas saugoti produktus priėmė, vadinasi buvo susitarta, buvo veikiama tarpusavio pasitikėjimu. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte užfiksuotos pas atsakovą rastos medžiagos.
Atsiliepimas
12. Atsakovas D. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė taikyti ieškinio senatį ir jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad iš ieškovo ieškinio turinio ir teiginių matyti, kad ieškovas A. P. dar 2013 m. sausio 25 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos BŽŪK „Viridis Group“ iškėlimo ir nurodė, kad iki pareiškimo pateikimo A. P. suprato, kad kooperatyvas negaus pajamų iš savo veiklos, yra likusios tik skolos, o kooperatyvo laukai neva yra neapdirbti, kooperatyvo resursai šiuose laukuose neva nepanaudoti, o dėl to neva atsakingas atsakovas D. Š.. Ieškovas A. P. dar 2013 m. sausio 25 d., teikdamas pareiškimą dėl bankroto, žinojo apie tariamus neteisėtus ar galimai nusikalstamus atsakovo veiksmus, tariamai netinkamą kooperatyvo resursų panaudojimą. Atsakovas nurodė, kad būtent nuo pastarojo momento (2013 m. sausio 25 d.) turėtų būti skaičiuojamas sutrumpintas trejų metų ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo senaties terminas, kuris baigėsi dar 2016 m. sausio 25 d. Kaip matyti, ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas tik 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui pareikšti, todėl atsakovui D. Š., prašant teismo taikyti ieškinio senaties terminą, jau vien dėl šios priežasties ieškovo A. P. ieškinys turėtų būti atmestas, kaip pareikštas praleidus sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
13. Atsakovas nurodė, kad 2011 m. rugsėjo 21 d. steigiamojo susirinkimo metu penki ūkininkai: A. P., D. Š., P. Š., V. Š. ir V. R., įnešę atitinkamo dydžio pajinius įnašus, siekdami bendrai vykdyti žemės ūkio veiklą, nusprendė įsteigti ŽŪK „Viridis Group“, o šio juridinio asmens vadovu paskyrė vieną iš žemės ūkio kooperatyvo pajininkų A. P.. 2011 m. spalio 4 d. ŽŪK „Viridis Group“ įregistruotas viešame Juridinių asmenų registre, tačiau realiai kooperatyvas veiklą pradėjo vykdyti tik 2012 m. pavasarį. BŽŪK „Viridis Group“, kaip ūkininkų sambūris, įsteigtas tam, kad vykdytų žemės ūkio veiklą iš trečiųjų asmenų išsinuomotuose žemės plotuose, kad padėtų ŽŪK „Viridis Group“ pajininkams, vykdantiems savarankišką žemės ūkio veiklą, centralizuotai apsirūpinti žemės ūkio veiklai vykdyti reikalingais resursais. Per visą kooperatyvo veiklos laikotarpį 2012 m. atsakovas ūkininkas D. Š., vadovaudamasis kooperatyvo įstatų nuostatomis dėl žemės ūkio produkcijos per kooperatyvą pardavimo, ŽŪK „Viridis Group“ pardavė prekių ir suteikė paslaugų iš viso 162 953,73 Eur sumai (562 646,65 Lt). Vadovaujantis kooperatyvo įstatų nuostatomis dėl centralizuoto trąšų ir cheminių medžiagų įsigijimo per kooperatyvą, 2012 m. balandį – birželį atsakovas D. Š., iš kooperatyvo įsigijo trąšų ir cheminių medžiagų už 48 082,80 Eur (166 020,30 Lt). Atsakovui, kaip kooperatyvo pajininkui, perparduotas prekes (trąšas ir chemines medžiagas 48 082,80 Eur) kooperatyvas įsigijo iš UAB „Litagros prekyba“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 616/120315/01 pagrindu ir už jas kooperatyvas turėjo atsiskaityti iki 2012 m. spalio 1 d. (už šios sutarties vykdymą atsakovas D. Š., buvo asmeniškai laidavęs kartu su pajininkais A. P. ir J. V.).
14. Kaip matyti iš buhalterinės apskaitos dokumentų, ŽŪK „Viridis Group“ iš UAB „Litagros prekyba“ 2012 m. balandį – rugpjūtį įsigijo trąšų ir cheminių medžiagų už 79 447,71 Eur (274 317,04 Lt ) dydžio sumą. Atsakovas D. Š., žinodamas, kad su kooperatyvu už perparduotas prekes reikia atsiskaityti, laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki 2012 m. lapkričio 21 d. kooperatyvui pateikė prekių ir suteikė paslaugų už iš viso 143 588,74 Eur (495 783,21 Lt) dydžio sumą. Atsakovas D. Š., vadovaudamasis ŽŪK „Viridis Group“ įstatais, visą žemės ūkio produkciją pardavė per kooperatyvą, savo ūkyje užaugintus grūdus tiesiogiai veždamas grūdų supirkėjams, įskaitant ir UAB „Litagros grūdai“. ŽŪK „Viridis Group“ banko sąskaitą valdė išimtinai ieškovas A. P.. Pažymėjo, kad visas ŽŪK „Viridis Group“ įstatuose numatytas funkcijas nuolat atliko ieškovas, kooperatyvo direktorius A. P..
15. A. P. sudarė sutartį su banku, disponavo ŽŪK „Viridis Group“ banko sąskaitoje ir kasoje esančiomis piniginėmis lėšomis, atliko finansines operacijas, atsiskaitinėjo su kreditoriais, prekių ir paslaugų tiekėjais ir pan. Ieškovas A. P. pasirašė ir pateikė 2012 m. paraišką, t. y. deklaravo ŽŪK „Viridis Group“ pasėlius ir kitus žemės ūkio naudmenų plotus Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos. Ieškovas A. P., kaip ŽŪK „Viridis Group“ direktorius, pateikė Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ŽŪK „Viridis Group“ iškėlimo, atstovavo kooperatyvą teisme, kooperatyvo vardu sudarinėjo sutartis dėl teisinių paslaugų su advokatais, samdė teisininkus. Ieškovas A. P. ŽŪK „Viridis Group“ vardu sudarinėjo paskolos sutartis, skolinosi iš pajininko J. V. pingines lėšas, atitinkamai ir skolino kooperatyvo lėšas tretiesiems asmenims. Ieškovas A. P. nuo pat ŽŪK „Viridis Group“ įsteigimo organizavo visą kooperatyvo veiklą su produkcijos supirkėjais derino pardavimus ir kainas, su cheminių medžiagų ir trąšų pardavėjais derino jų poreikį, kiekius ir kainas, su UAB „Litagros prekyba“ derino sutartis ir užtikrinimo priemones, užsakinėjo prekes, su žemės nuomotojais derino galimybes išsinuomoti kooperatyvui žemę, jam buvo siunčiama buhalterių sudaryta finansinė atskaitomybė. Priiminėjo ir atleidinėjo ŽŪK „Viridis Group“ darbuotojus, sudarinėjo darbo sutartis, taikė jiems nuobaudas. Ieškovas A. P. organizavo kooperatyvo pajininko pajaus pardavimo ir pajininko pakeitimo procedūras, organizavo ŽŪK „Viridis Group“ buhalterinę apskaitą, dokumentų pateikimą, įdarbino buhalterę E. S., vėliau su ja pasirašė buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Ieškovas A. P. teikė pajininkams preliminarius atskaitomybės dokumentus už 2012 metų I pusmetį, 2013 m. tvirtino ir pasirašinėjo finansinės atskaitomybės aiškinamuosius raštus.
Atsiliepimas
16. Atsakovas mano, kad nurodytos aplinkybės ir pridedami rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad visas kooperatyvo vadovo funkcijas, priskirtas įstatų ir įstatymo, atlikinėjo būtent ieškovas A. P., kuris buvo tiek de facto, tiek de jure ŽŪK „Viridis Group“ vadovas. Atsakovas ūkininkas D. Š., buvo tik ŽŪK „Viridis Group“ pajininkas ir prekių bei paslaugų (dėl tam tikrų žemės ūkio darbų atlikimo) kooperatyvui teikėjas. Atsakovas D. Š., niekada nevadovavo ir negalėjo vadovauti ŽŪK „Viridis Group“, nes vadovu buvo ieškovas A. P.. Tai, kad atsakovas, turėdamas ilgametę praktiką žemės ūkyje, konsultavo ieškovą A. P., kaip kooperatyvo vadovą, agrariniais ar agronominiais klausimais, arba tai, kad ŽŪK „Viridis Group“ vadovo A. P. prašymu priimdavo kooperatyvo prekes ir pasirašydavo važtaraštį ar sąskaitą nereiškia, jog buvo de facto kooperatyvo vadovas.
17. Pažymėjo, kad net ir tas pats M. S., tariamai kurio surašytu raštu ieškovas remiasi, Vilniaus apygardos teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-4152-798/2013 metu labai aiškiai nurodė, kad ŽŪK „Viridis Group“ vadovavo A. P., o užsakymai kooperatyvui buvo vykdomi tik po ŽŪK „Viridis Group“ direktoriaus A. P. patvirtinimo. Atsakovui D. Š. niekada nebuvo patikėtas saugoti, naudoti, valdyti ir disponuoti ŽŪK „Viridis Group“ turtas (sėklos, trąšos, cheminės priemonės, kuras, technika), už kurio tinkamą saugojimą, naudojimą, valdymą ir disponavimą bei apskaitą jis neva buvo atsakingas. Su atsakovu, kaip ūkininku, ŽŪK „Viridis Group“ niekada nebuvo sudaręs turto pasaugos ar patikėjimo sutarčių.
18. Atsižvelgiant į tai, jog BŽŪK „Viridis Group“ žemės ūkio veiklą vykdė Panevėžio rajone, kooperatyvo direktoriaus ir pajininko A. P. prašymu atsakovas, kaip pajininkas, geranoriškai leido pristatyti kooperatyvo įsigytas prekes savo ūkio adresu. Tačiau tai nereiškia, kad tokias ŽŪK „Viridis Group“ priklausančias prekes naudojo, valdė ir jomis disponavo. Už kooperatyvo materialinį turtą visada buvo atsakingas ŽŪK „Viridis Group“ direktorius A. P.. Pažymėjo, kad kooperatyvo vadovo A. P. nurodymu ir prašymu teikė kooperatyvui atitinkamas paslaugas, t. y. A. P. nurodytuose laukuose vadovo A. P. suteiktomis kooperatyvui priklausančiomis medžiagomis įdirbo žemę, pasėjo pasėlius, juos patręšė, laukus apdorojo reikiamomis cheminėmis medžiagomis ir kt., atitinkamai už atliktus darbus išrašė kooperatyvui PVM sąskaitas-faktūras bei pateikė direktoriui A. P. panaudotų resursų aktus bei savo darbo įkainių detalizaciją. Visas šias paslaugas suteikti (darbus atlikti) galėjo bet kuris ŽŪK „Viridis Group“ direktoriaus A. P. pasirinktas subjektas. Pažymėjo, kad ŽŪK „Viridis Group“ dirbtuose laukuose panaudotos medžiagos, kaip ir išlaidos už atsakovo atliktus darbus, yra įtrauktos į ŽŪK „Viridis Group“ buhalterinę apskaitą ir nurašytos, todėl nesuprantama, kuo remiantis teigiama, kad ŽŪK „Viridis Group“ priklausantys materialiniai resursai nebuvo panaudoti kooperatyvo laukuose.
Šalies argumentai
19. Atsakovas D. Š. teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, papildomai paaiškino, kad ieškinys išgalvotas, niekada nebuvo de fakto vadovas, jis neturėjo pajininkų įgaliojimų. Vyksta dar vienas teisminis procesas, kur atsakovas yra A. P.. Šioje byloje nėra įrodymų, kad atsakovas buvo vadovas, ieškinyje yra tik prielaidos kad atsakovas buvo vadovas. Atsakovas buvo pajininkas, jo pajus buvo 20 proc. Pats ieškovas A. P. pasisiūlė būti vadovu, nes turėjo draugą, kuris prekiavo sėklomis. Atsakovas peržiūrėjo visą buhalteriją 2016 m. ir mano, kad vadovo veiksmai sukėlė bankrotą. Atsakovas turėjo problemų savo ūkyje, to neneigė, atsakovas buvo susidūręs su nesąžiningais grūdų supirkėjais, kurie suklastojo vekselį atsiradimu, kurį atsakovas nuginčijo ir jo problemos baigėsi. Kooperatyvą sudarė 5 nariai. Kaip paaiškėjo buvo pasisavintos pajininkų lėšos, nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. pabaigos pasisavino pajininkų lėšas, daugiau kaip 23 000 Eur. Nevykdė vadovo funkcijų, pavasarį A. P. paprašytas apsėjo kai kuriuos laukus. A. P. sudarė sutartį su UAB „Lytagros prekyba“, dar bendrovė paprašė laiduoti buvo trys laiduotojai. Atsakovas nurodė, kad turto turėjo ir ieškovo teiginiai apie atsakovo finansinę būklę yra neteisingi. Atsakovas tuomet valdė turto virš trijų milijonų, nei viena įmonė neatsisakė su juo kaip ūkininku bendrauti. Laukai buvo apsėti, kooperatyvo veikla prasidėjo. Laukai atsakovui perduoti nebuvo. A. P. vadovavo kooperatyvui, pasirašinėjo sutartis. A. P. dalį kooperatyvo pirktų sėklų pardavė atsakovui už 166 000 Lt su mokėjimo atidėjimo taip kaip ir kooperatyvui iki spalio. Iš viso prekių kooperatyvas nupirko už 274 000 Lt, kas rodo, kad kooperatyvas įsigijo prekių ir investavo į savo laukus už 108 000 Lt. Ūkininkas D. Š. pardavė produkcijos per kooperatyvą už 400 000 Lt, tai nėra nusikaltimas, tai numato ir įstatai. Niekas netrukdė sumokėti, padaryti sudengimus, be to iš atsakovo sudengimui buvo paimti 208 000 Lt. Tačiau UAB „Litagros prekybai“ niekas nebuvo iš tų pinigų sumokėta. Be to atvežus pas atsakovą prekes, dalis jų iš karo buvo parduotos atsakovui, o kita dalis sunaudota kooperatyvo laukuose, t. y. gautų medžiagų niekas nesandėliavo ilgą laiką. Kooperatyvo laukus taip pat deklaravo vadovas. Trąšos buvo gautos skystoje būsenoje. Nei 2012 nei 2013 m. niekas nesikreipė į policiją dėl atsakovo veiksmų.
20. Jeigu A. P. suprato, kad reikia iškelti bankroto bylą, tai ir suprato, kas vadovavo, todėl ieškinį turėjo pareikšti iki 2016 m. sausio 25 d. A. P. rūpinosi buhalterija. Atsakovas tik pateikė sąskaitas apie atliktus darbus, jie visi prijungti buhalterijoje. Kooperatyvas grūdų nebuvo nukūlęs, tai ir nebuvo ką priduoti. A. P. ruošėsi daryti planus ir pirkti kombainą, todėl atsakovas savo žieminių kvietrugių lauką deklaravo. Pasėlių iš atsakovo niekas nepirko. Per kooperatyvą buvo parduotos vasarinės kultūros nuo rugpjūčio 2 d. žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai. Atsakovas turėjo apie 500 ha, tačiau kooperatyvui jis kulti negalėjo, nes vos pajėgė kulti savo laukus, jo kombaino pajėgumai nėra dideli. A. P. buvo įdarbinęs pajininką J. V., kiek atsakovui žinoma, tiekėju, ką jis ten veikė atsakovas nežino ir dar buvo įdarbinęs traktorininką V. B.. Atsakovas turėjo galingą techniką, kuria už tam tikrą mokestį kooperatyvas galėjo dirbti savo laukus. Jei tinkamai A. P. būtų vykdęs atsiskaitymus kooperatyvas galėjo gyvuoti. Dėl žalos dydžio, atsakovas taip pat nesutinka, paskolos sutartis sudaryta dar iki kooperatyvo sukūrimo. Iškėlus bankroto bylą, pas atsakovą rudenį likusios sėklos sugedo, nors atsakovas ragino vadovą A. P. tas sėklas sutvarkyti. Banko sąskaitas išskirtinai valdė tik A. P.. Kooperatyvas buvo sukurtas perparduoti kooperatyvo narių grūdus. Atsakovas buvo kooperatyvo narys, su juo buvo sutarta dėl darbų atlikimo, atsakovas išrašė sąskaitas, atskira sutartis sudaryta nebuvo. Darbus darė pagal žodinį A. P. prašymą, su atsakovu atsiskaityta nebuvo. Likusi skola už grūdus ir darbus 250 000 Lt. Kas galutinai tvarkė pasakyti negali. Jis darė darbus, dėl kurių buvo sutarta su ieškovu. Buhalterė apie laukų būklę atsakovo klausė rudenį, kai atsakovas pateikė antrą kartą sąskaitas, nes vadovas A. P. jas pametė. Atsakovo adresas buvo nurodytas kaip kooperatyvo adresas ir visus atėjusius laiškus atsakovas atiduodavo vadovui A. P., jis jų neatplėšdavo. Pajininko susirinkimai buvo du: steigimo susirinkimas ir dėl pajaus pardavimo. Kooperatyvas gyvavo nuo 2011 m. spalio iki 2013 sausio. Kooperatyvo pajamos buvo tiesioginių išmokų avansas. Atsakovas turi našią techniką sėjimui, gali pasėti 60 ha per dieną ir 120 ha per parą. 2012 m. atsakovas turėjo apie 500-600 ha ir dauguma buvo apsėta iš rudens, nesėta buvo tik apie 100 ha. Kooperatyvo laukuose 2012 m. buvo pasėta vasariniai miežiai apie 53 ha, viso pasėlio vertė 61 681,85 Lt, buvo dar 123,22 ha pasėta vasarinių rapsų vertė 86 959,69 Lt, pūdymai 21 966,23 Lt, viso į laukus sudėta 105 000 Lt tai duomenys iš buhalterinių dokumentų.
Šalies argumentai
21. Nei vasariniai miežiai nei vasariniai rapsai nebuvo nukulti. A. P. liepos 16 d. pateikė bankui prašymą dėl kombaino pirkimo. A. P. savo laukus taip pat kulia, o kooperatyvo laukai liko nekulti. Sutarimo nuimti derlių su atsakovu nebuvo, nes atsakovui nebuvo įmanoma to padaryti, pajėgumų nebuvo. Vadovas A. P. nupirko presą, tai buvo vienašališkas jo sprendimas, apie presą jis sužinojo, kai atvarė pas atsakovą laikyti. Atsakovas niekada nebuvo „priėjęs“ prie sąskaitų ir neturėjo antspaudo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo A. P. į valstybės biudžetą 603 Eur žyminį mokestį ir 9,79 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo, galiojusio 2011 m. spalio 4 d. pagrindu patvirtinti žemės ūkio kooperatyvo „Viridis Group“ įstatai (toliau – įstatai), iš kurių matyti, kad įsteigto kooperatyvo tikslas – narių ekonominių, ūkinių ir socialinių poreikių tenkinimas, apsirūpinant gamybos priemonėmis, teikiant paslaugas, gaminant, perdirbant bei realizuojant produkciją, taip pat užsiimant kita gamybine, ūkine ir komercine veikla, atstovaujant ir ginant narių interesus įvairiose institucijose (2.1 punktas). Iš įstatų matyti, kad pagrindinė kooperatyvo nario valdymo teisė yra dalyvavimas narių susirinkime balsuojant už priimamus sprendimus (3.3.3 punktas). Kooperatyvo valdymo organai yra narių susirinkimas ir administracijos vadovas. Administracijos vadovas yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai (5.1.20 punktas). Administracijos vadovas: organizuoja ir vykdo kooperatyvo ūkinę veiklą. Atstovauja kooperatyvą santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius. Priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, skiria jiems paskatinimus ir nuobaudas. Teikia kooperatyvo narių susirinkimui medžiagą apie savo darbą. Teikia kooperatyvo narių susirinkimui kooperatyvo veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatas, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus. Atlieka kitus kooperatyvo jo kompetencijai paskirtus veiksmus. Reikalavimai administracijos vadovui ir administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente. Administracijos vadovą renka ir atšaukia kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas. Darbo sutartį su administracijos vadovu pasirašo kooperatyvo narių susirinkimo įgaliotas asmuo (5.1.21.1 –5.1.21.7 punktai, 5.1.22 punktas). ŽŪK „Viridis Group“ administracijos vadovu buvo išrinktas ieškovas A. P. kooperatyvo narių susirinkime.
24. Iš Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo Nr. B2-47-212/2016 matyti, kad ŽŪK „Viridis Group“ pripažinta bankrutavusia. Iš Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-383-212/2015 pareiškimas dėl tyčinio ŽŪK „Viridis group“ bankroto atmestas. Iš 2016 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties Nr. 2-219-196/2016 matyti, kad nutarties dėl tyčinio bankroto nepakeista. Iš Panevėžio apygardos teismo byloje Nr. B2-101-2012/2015, 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties matyti, kad patvirtinti R. P., A. P. ir J. V. patikslinti reikalavimai. Iš generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento nutarimo atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir pradėti ikiteisminius tyrimus matyti, kad atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00178-13.
Šalies argumentai
25. Ieškovas A. P., siekdamas įrodyti atsakovo D. Š., kaip faktinio vadovo veiklą nurodė, kad ieškovas, organizuojant ŽŪK „Viridis Group“ veiklą, buvo atsakingas už žemės sklypų paiešką ir jų nuomą, o atsakovas – už kooperatyvo faktinį žemės ūkio veiklos organizavimą. Pas atsakovą buvo laikoma visa kooperatyvo įsigyta technika, pristatomos perkamos medžiagos, žaliavos, sėklos, trąšos. Buvo išnuomota daugiau kaip 240 ha žemės ir dideliais kiekiais įsigyta sėklų, trąšų, kurių dalį nupirko atsakovas. Kooperatyvas pajamų iš žemės ūkio veiklos negavo, išskyrus kelis pardavimus už 16 511 Eur (57 011,01 Lt) sumą, kurią atsakovas taip pat norėjo pripažinti kaip jo ūkyje bei jo lėšomis užauginta ir per kooperatyvą parduotą produkciją. Susidarius tokiai padėčiai, kaip nurodė ieškovas, lieka neaišku, kiek sėklų, trąšų buvo sunaudota ŽŪK „Viridis Group“ veikloje ir kiek atsakovas pats sunaudojo savo ūkyje. Kaip byloje nurodė ieškovo atstovas advokatas K. M., ieškovas pats pasirašydavo visas sutartis, dokumentus, valdė atsiskaitomąją sąskaitą, turėjo kooperatyvo antspaudą, ginčo dėl to nėra.
Žemesnės instancijos teismas
26. Iš paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos 2012 m. birželio 14 d. matyti, kad paraiškoje nurodyti naudmenos kodai (nurodantys auginamus augalus deklaruojamuose plotuose) ir plotai, už kuriuos mokamos tiesioginės išmokos. Paraiška pasirašyta ieškovo direktoriaus A. P.. Be to, pridėtas valdoje auginamų augalų veislių sąrašas. 2012 m. liepos 10 d. ŽŪK „Viridis Group“ buvo teikiamas prašymas dėl duomenų keitimo, pakeisti vieno lauko duomenys ir deklaruoti nauji laukai, pakeista laukų konfigūracija, prašymą taip pat pasirašė ieškovas A. P.. Paraiška ir prašymas įrodo, kad ieškovas A. P. žinojo kokiuose plotuose ir kokias kultūras pasėjo ir augina kooperatyvas. Ieškovo atstovas tvirtina, kad ieškovas ir atsakovas žodžiu buvo sutarę, kad atsakovas nuims derlių savo turimu kombainu, tačiau atsakovas teismo posėdžių metu tvirtino, kad pats tuomet kaip ūkininkas valdė apie 500 ha, jo kombaino galingumo neužteko papildomų laukų kūlimui. Iš ŽŪK „Viridis Group“ 2012 m. liepos 16 d. verslo plano matyti, kad kooperatyvas planuoja gauti preliminarias pajamas 2012 metais 63 626,33 Eur (219 689 Lt). Ir pirkti naują savaeigį javų kombainą „John Deere“ T670, kurio kaina su PVM 262 830,17 Eur (907 500 Lt). Todėl tikėtina, kad ieškovas su atsakovu žodinės sutarties dėl kooperatyvo pasėlių nukūlimo sudarę nebuvo. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. P. ŽŪK „Viridis Group“ su UAB „Lytagros prekyba“ sudarė sutartį, kurios pagrindu kooperatyvui užsakytos ir tiekiamos sėklos ir trąšos. Iš išrašytų sąskaitų faktūrų, serija VG Nr. 001; 002; 003; 004; 005; 006; 007, matyti, kad dalį kooperatyvo įsigytų sėklų, trąšų pardavė atsakovui D. Š. už 48 082,80 Eur (166 020,30 Lt) su mokėjimo atidėjimo taip kaip ir kooperatyvui iki spalio. Iš viso prekių kooperatyvas nupirko už 79 355,88 Eur (274 000 Lt). Kooperatyvas įsigijo prekių už 31 278,96 Eur (108 000 Lt). Iš UAB „Litagros prekyba“ ir ŽŪK „Viridis Group“ sutarties Nr.161/12031/01 2012 m. kovo 15 d. matyti, kad sutartį už pirkėją pasirašė ieškovas A. P., o už pardavėją – M. S.. Iš vienkartinio užsakymo 2012 m. spalio 30 d. Nr. LP/121030/ matyti, kad A. P. užsakė prekes ŽŪK „Viridis group“. Šie dokumentai patvirtina, kad A. P. žinojo apie ŽŪK „Viridis Group“ perkamas prekes.
27. Iš A. P. el. laiškų, rašytų adresu (duomenys neskelbtini) 2012 m. kovo 6 d. matyti, kad ieškovas rašo apie pigesnių glifosatų 600 l, sultano 200 l, apie 100 t KAS-25+S poreikį. Iš UAB „Lytagros prekybos“ atstovo M. S. el. laiško matyti, kad atsakovas D. Š. susirašinėjo su atstovu dėl sėklos ir kitų prekių, tačiau laiškas buvo persiųstas ir vadovui A. P.. Iš atsakovo el. paštu vykusio susirašinėjimo ir M. S. 2012 m. spalio 8 d. rašyto laiško matyti, kad kol kas išvežta 34,72 t rapso iš 150 t ir kviečių 33 t iš 200 t, rugiai 0 iš 200 t. M. S. laiškus persiuntė ir A. P. bei J. V.. Todėl vien sėklos ar kitų medžiagų kooperatyvui užsakymas iš tiekėjo šiuo konkrečiu atveju nevertintinas kaip atsakovo D. Š. de fakto vadovavimas kooperatyvui. Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktai 2012 m. rugsėjo 5 d.; 2012 m. rugsėjo 3 d.; 2012 m. spalio 11 d., vasarinių rapsų, pūdimo, vasarinių miežių sąnaudų sąrašai patvirtina, kad ūkininkas D. Š. atlikdavo darbus kooperatyvo laukuose, nurodytuose aktuose yra numatytos darbų atlikimo kainos, tai patvirtina, kad atsakovas teikė kooperatyvui žemės dirbimo paslaugas.
28. Byloje nustatyta, kad visos kooperatyvo sėklos, trąšos buvo laikomos atsakovo D. Š. sandėliuose, nes kooperatyvas neturėjo sandėliavimui tinkamų sandėlių ir dėl laikymo tarpusavyje ieškovas A. P. ir atsakovas D. Š. buvo sutarę žodžiu. Atsakovas D. Š. tiek 2013 m. gegužės 27 d. liudytojo apklausos protokole, tiek atsiliepime tiek teismo posėdžiuose išlaikė nuoseklią poziciją apie kooperatyve vykusius įvykius. Nors pats ieškovas ir nurodė, kad tai atsakovas D. Š. buvo kooperatyvo de fakto vadovas, tačiau pripažintina, kad ieškovas A. P. sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus. Remiantis tuo kas išdėstyta ieškinys atmestas, o nenustačius fakto, kad atsakovas D. Š. buvo ŽŪK „Viridis Group“ de facto vadovas nėra pagrindo spęsti žalos ieškovui A. P. atlyginimo klausimo.
Atsiliepimas
29. Atsakovas nurodė, jog paties ieškovo ieškinio turinio ir teiginių matyti, kad ieškovas A. P. dar 2013 m. sausio 25 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl bankroto bylos ŽŪK „Viridis Group“ iškėlimo ir nurodė, kad iki pareiškimo pateikimo A. P. suprato, kad kooperatyvas negaus pajamų iš savo veiklos, yra likusios tik skolos, o kooperatyvo laukai neva yra neapdirbti, kooperatyvo resursai šiuose laukuose neva nepanaudoti, o dėl to neva atsakingas atsakovas D. Š.. Ieškovas A. P. dar 2013 m. sausio 25 d, teikdamas pareiškimą dėl bankroto, žinojo apie tariamus neteisėtus ar galimai nusikalstamus atsakovo veiksmus. Atsakovas nurodė, kad būtent nuo pastarojo momento (2013 m. sausio 25 d.) turėtų būti skaičiuojamas sutrumpintas trejų metų ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo senaties terminas, kuris baigėsi dar 2016 m. sausio 25 d. Ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas tik 2016 m. rugpjūčio 29 d., t. y. praleidus sutrumpintą ieškinio senaties. Ieškovas, priėmus Panevėžio apygardos teismui nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kai buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (2015 m. gruodžio 21 d.), ir ieškovui supratus, kad jo reikalavimas nebus patenkintas, atsakovas sužinojo žalos dydį 28 187,31 Eur ir suprato, kad turi kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas apie pažeidimus ir apie susidariusią situaciją suprato dar 2013 m. sausio 25 d., teikdamas pareiškimą dėl bankroto, tačiau patirtos žalos dydį sužinojo tik 2015 m. gruodžio 21 d. patvirtinus kreditorinius reikalavimus, todėl sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. gruodžio 21 d, ieškovas A. P. ieškinį teismui pareiškė 2016 m. sausio 25 d, t. y. praėjus tik vos daugiau kaip 1 mėn. laikotarpiui, todėl ieškinio senatis netaikyta.
30. Kadangi Panevėžio apygardos teismo nutartimi 2016 m. lapkričio 24 d. ieškovui A. P. atidėtas žyminio mokesčio 603 Eur mokėjimas iki sprendimo byloje priėmimo, ieškinį atmetus ši žyminio mokesčio dalis priteista iš ieškovo į valstybės biudžetą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
31. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-94-675/2018, kuriuo netenkinti ieškovo A. P. ieškinio reikalavimai dėl žalos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo D. Š. ir priimti naują sprendimą, šiuos reikalavimus patenkinti; palikti sprendimo motyvuojamąją dalį, kuria atsisakyta taikyti ieškinio senatį, nepakeistą. Taip pat prašo išsprendus apeliacinio skundo priėmimo klausimą, stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00178-13.
32. Ieškovo vertinimu, teismas nagrinėjamu atveju pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, reglamentuojančias procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais.
Žemesnės instancijos teismas
33. Pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino nė vieno ieškovo kartu su ieškiniu pateikto rašytinio įrodymo, kuriuo buvo grindžiamos aplinkybės, susijusios su atsakovo veikimu kaip kooperatyvo de facto vadovo. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu teismas minėtus įrodymus būtų tyręs ir vertinęs, tai juos atmesdamas, būtų turėjęs pateikti atitinkamus tai pagrindžiančius argumentus.
34. Teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovas veikė kaip kooperatyvo de facto vadovas, iš esmės rėmėsi tik atsakovo D. Š. pateiktais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, taip pažeisdamas civilinio proceso rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
35. D. Š. kooperatyvas buvo reikalingas dėl to, jog dar iki kooperatyvo steigimo atsiradusių didžiulių kreditorinių įsipareigojimų, jo turtui pritaikytų areštų ir blogos kredito istorijos, jis paprasčiausiai nebegalėjo vykdyti normalios ūkininko veiklos savarankiškai. Galimybė visas finansines operacijas vykdyti per kooperatyvą, darant įvairius priešpriešinius užskaitymus su kooperatyvu, atsakovui buvo „išsigelbėjimas“.
36. Kooperatyvas 2012 m. pavasarį realių darbų išsinuomotose žemės sklypuose neatliko, todėl ir nebuvo derliaus, kurio nuėmimą būtų buvę galima organizuoti ir kurio nuėmimu atsakovas galėjo būti suinteresuotas. Atsakovas sąmoningai siekė tokios situacijos, jog 2012 m. derliaus nebuvimą būtų galima „nurašyti“ prisidengiant prastomis oro sąlygomis ir pavėluotų darbų organizavimu. Aplinkybės apie ieškovo siunčiamus užsakymus UAB „Lytagros prekyba“ atstovui, taip pat niekaip nepatvirtina, jog sprendimus dėl to, kiek ir kokių medžiagų yra reikalinga įsigyti kooperatyvui, priimdavo ieškovas.
37. Ieškovo vertinimu, nagrinėjamu atveju, yra atsiradusios aplinkybės, spręsti dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme sustabdymo. Ši civilinė byla vieną kartą jau buvo sustabdyta teismui 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi patenkinus atsakovo prašymą. Tačiau Panevėžio apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi, minėta teismo nutartis dėl civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo buvo panaikinta patenkinus ieškovo atskirąjį skundą, o klausimas dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo buvo perduotas Teismui nagrinėti iš naujo. Teismas 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi galiausiai atsakovo prašymą dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo atmetė. Minėta byla buvo sustabdyta remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. vasario 20 d. nutarimo panaikinti nutarimą atsisakyti atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13 ir tyrimą atnaujinti bei pradėti ikiteisminį tyrimą.
38. Atnaujinus šios civilinės bylos nagrinėjimą ir jį užbaigus, atsirado tam tikros naujos aplinkybės, kurių nebuvo tuo metu, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl šios civilinės bylos sustabdymo. Lietuvos apeliaciniame teisme 2018 m. sausio 16 d. apeliacine tvarka turėjo būti nagrinėjama civilinė byla Nr. e2A-61-370/2018, pagal apelianto D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3422-275/2016, kuriuo yra atmestas D. Š. ieškinys dėl žalos atlyginimo, pareikštas atsakovui A. P. kaip buvusiam kooperatyvo vadovui. Tačiau 2018 m. sausio 15 d. apeliantas D. Š. pateikė apeliacinės instancijos teismui naują rašytinį įrodymą, t. y. 2017 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nutarimą atnaujinti ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00178-13 ir pradėti ikiteisminius tyrimus.
39. 2018 m. sausio 16 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas nutarė atidėti bylos nagrinėjimą, kol bus gauta papildoma informacija apie minėto ikiteisminio tyrimo eigą, o 2018 m. vasario 20 d. nutartimi, nutarė stabdyti minėtos civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus baigtas minėtas ikiteisminis tyrimas. Abi nurodytos nutartys yra prijungtos prie nagrinėjamos civilinės bylos 2018 m. kovo 12 d. teismo posėdžio metu. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad teisėjų kolegija atsižvelgusi į naujai paaiškėjusias aplinkybes ir jų reikšmę nagrinėjamai bylai, nemano, kad šiuo atveju yra galimybių byla teisingai ir visapusiškai išnagrinėti nesustabdžius bylos iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas.
40. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Atsakovas taip pat nesutinka su apelianto prašymu dėl bylos sustabdymo. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovo atsakomybei kilti pagrindo nėra, kooperatyvo vadovu buvo ieškovas. Teigia, kad ieškovas neįrodė neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad atsakovas tinkamas deliktinės civilinės atsakomybės subjektas konkrečioje situacijoje, todėl ieškovo ieškinys visiškai pagrįstai buvo ir turėjo būti atmestas.
41. Kaip matyti iš kooperatyvo buhalterinės apskaitos dokumentų, ŽŪK „Viridis Group“ direktorius A. P., veikdamas kartu su kooperatyvo buhaltere E. S., 2012 m. gruodžio 31 d. padarė ūkininko D. Š. ir ŽŪK „Viridis Group“ priešpriešinių prievolių sudengimą (užskaitą) 202 093,28 Lt arba 58 530,26 Eur sumai (kurios dydžiui atsakovas neva įsigijo iš kooperatyvo chemines medžiagas ir trąšas, nors pagal PVM sąskaitas-faktūras atsakovui parduota prekių tik už 166 020,30 Lt arba 48 082,80 Eur dydžio sumą), tačiau šios pinigų sumos kreditoriui UAB „Litagros prekyba“ už įsigytas chemines medžiagas ir trąšas nepervedė (peržiūrėjus visus ŽŪK „Viridis Group“ atsiskaitomosios banko sąskaitos įrašus laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., tokio 202 093,28 Lt sumos pervedimo UAB „Litagros prekyba“ naudai neužfiksuota).
42. Dalis iš UAB „Litagros prekyba“ kooperatyvo 2012 m. rudenį įsigytų žieminių rugių sėklų, už kurių atsiskaitymą iš kooperatyvo pusės laidavo atsakovas D. Š., nebuvo panaudota kooperatyvo laukuose, nes jos dėl ŽŪK „Viridis Group“ direktoriaus A. P. neteisėtų veiksmų, pastarajam neigiant, kad kooperatyvas jas įsigijo ir yra skolingas UAB „Litagros prekyba“, sugedo ir tapo niekam nebetinkamos, ką patvirtina kooperatyvo bankroto administratoriaus aktas. Kita dalis iš UAB „Litagros prekyba“ įsigytų sėklų 2012 m. rudenį pasėta iš UAB „NTPV“ ir UAB „Krisvita“ išsinuomotuose žemės sklypuose, kuriuose esančius pasėlius ŽŪK „Viridis Group“ perleido neatlygintinai minėtų žemės sklypų nuomotojams, todėl kooperatyvas negavo pajamų nei iš minėtų pasėlių 2013 m. derliaus, nei tiesioginių išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už juos.
43. Kooperatyvo kilnojamasis turtas – žemės ūkio technika (šiaudų rulonavimo presas, priekaba, frontalinis krautuvą ir kt.) nuo 2013 m. sausio areštuotas D. Š., kaip ŽŪK „Viridis Group“ kreditoriaus naudai ir buvo saugomas jo ūkyje iki bankroto bylos iškėlimo ir po to perduotas bankroto administratoriui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
44. Kooperatyvui priklausantys materialiniai resursai buvo panaudoti kooperatyvo dirbtuose laukuose, o trąšas ir chemines medžiagas, kurias įsigijo iš kooperatyvo, atsakovas turėjo teisę panaudoti savo nuožiūra ir savo ūkio laukuose. Todėl bet kokie ieškovo kaltinimai yra nepagrįsti, neįrodyti ir paremti vien tik prielaidomis ir subjektyviomis interpretacijomis.
45. Iki šiol ieškovas A. P. nekėlė atsakovui pretenzijų dėl kooperatyvo materialinių resursų, tokio klausimo nekėlė ir ŽŪK „Viridis Group“ bankroto byloje, ikiteisminio tyrimo metu, bankroto administratorius taip pat neturėjo pretenzijų ir reikalavimų atsakovo atžvilgiu, todėl atitinkamo niekuo nepagrįstų ieškinio reikalavimų reiškimas tėra bandymas daryti spaudimą D. Š., nes atsakovas siekė atskleisti būtent ŽŪK „Viridis Group“ direktoriaus neteisėtus veiksmus.
Šalies argumentai
46. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas atsakingas už kažkokį kooperatyvo pasėlių nedeklaravimą ir derliaus nenuėmimą bei netinkamą kooperatyvo buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą, todėl iš atsakovo priteistina atitinkamo dydžio neva ieškovo patirta žala, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, neįrodė, kad atsakovas yra tinkamas deliktinės civilinės atsakomybės subjektas konkrečioje situacijoje, todėl ieškovo ieškinys pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu buvo ir turėjo būti atmestas.
47. Dėl ŽŪK „Viridis Group“ veiklos ir tokios kooperatyvo pabaigos bei kooperatyvui ir jos kreditoriams (tame tarpe ir atsakovui D. Š., kaip didžiausiam kooperatyvo kreditoriui) padarytos žalos yra kaltas ŽŪK „Viridis Group“ de facto ir de jure vadovas A. P.. Ieškovo A. P. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, neįrodytas bei turėtų būti atmestas, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą šioje byloje.
48. Atsiliepime atsakovas prašo netenkinti ieškovo (apelianto) A. P. prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 50-900178-13; atmesti ieškovo (apelianto) A. P. apeliacinį skundą dėl 2018 m. balandžio 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-94-675/2018.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
49. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
50. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde nustatytas ribas. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo (apelianto) ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo.
Dėl bylos sustabdymo.
51. Apeliantas prašo sustabdyti civilinę bylą iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 50-900178-13. Nurodo, kad minėto ikiteisminio tyrimo metu gali paaiškėti šiai bylai tinkamai išspręsti būtinos aplinkybės, taip pat tyrimo medžiagoje yra duomenys, patvirtinantys atsakovo neteisėtus veiksmus ir faktinį vadovavimą kooperatyvui.
52. Įstatymas pagal bylos sustabdymo pagrindus išskiria dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, CPK 164 straipsnyje nustatytais atvejais teismui suteikiama teisė, bet ne pareiga sustabdyti bylą.
53. Lietuvos Respublikos CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas privalomas civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindas teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, kai baudžiamosios bylos aplinkybės, kurios turės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nustatinėjamos teismo, t. y. tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis turi prejudicinę galią dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Ikiteisminio tyrimo procese atliekami veiksmai nelaikytini baudžiamosios bylos nagrinėjimu, nes juos atlieka ne teismas, o baudžiamojo proceso kodekso nurodytų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai bei prokuroras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2006; 2007 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-10/2007).
54. Lietuvos Respublikos CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu civilinė byla privalo būti sustabdyta tik tuo atveju, jeigu šio punkto reikalavimus atitinkanti baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme, o ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą. Ikiteisminis tyrimas gali būti tik fakultatyvus bylos sustabdymo pagrindas pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, tačiau tuo atveju turi būti kruopščiai vertinama civilinio proceso tvarka ginčo ir ikiteisminio tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių tiesioginė prejudicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-238/2006; 2007 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-339/2007; 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-17/2008).
55. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad bylos aplinkybės gali būti tiriamos apklausiant šalis ar liudytojus civilinio proceso tvarka, renkant rašytinius įrodymus, nevilkinant bylos nagrinėjimo, nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos, kad nebūtų pažeidžiamos šalių teisės. Be to, teismas turi siekti operatyviai nagrinėti bylą, taip pat siekti kad nebūtų sudarytos sąlygos vilkinti bylą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes spręstina, jog civilinės bylos sustabdymas iki bus priimtas procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 50-900178-13 būtų neprotingas, kadangi ikiteisminio tyrimo metu priimti procesiniai sprendimai teismui neturi prejudicinės galios, be to, nenustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu gali paaiškėti aplinkybės, kurios galėtų sudaryti vertinti atsakovo veiksmus kaip faktinio kooperatyvo vadovo. Byloje nėra duomenų dėl kokių priežasčių byla turi būti stabdoma, kokios objektyvios aplinkybės trukdo nagrinėti civilinę bylą ir kokią įtaką šiai bylai turės minėtas ikiteisminis tyrimas. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo atmetamas.
Dėl apeliacinio skundo.
56. Apeliantas skunde nurodoma, jog teismas pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos įrodymų vertinimo klausimais, neištyrė ir neįvertino nė vieno ieškovo kartu su ieškiniu pateikto rašytinio įrodymo, kuriuo buvo grindžiamos aplinkybės, susijusios su atsakovo veikimu kaip kooperatyvo de facto vadovo. Teismas, spręsdamas klausimą, ar atsakovas veikė kaip kooperatyvo de facto vadovas, iš esmės rėmėsi tik atsakovo D. Š. pateiktais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, taip pažeisdamas civilinio proceso rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principus. Apeliantas konkrečiai nurodė, kad teismas netyrė UAB „Litagros prekyba“ darbuotojo M. S. prašyme pateikto paaiškinimo, jog D. Š. sėklas ir UAB „Litagros prekyba“ užsakė ir priėmė veikdamas kooperatyvo vardu ir tai buvo tik vienas iš daugelio atvejų, kai atsakovas veikė kooperatyvo vardu. Taip pat netyrė kooperatyvo darbuotojo V. B. paaiškinimų, kuriuose jis nurodė, jog jo darbui vadovavo D. Š., su kuriuo aptartos darbo sąlygos, o kito kooperatyvo darbuotojo nėra matęs. Taip pat netyrė A. L. S. paaiškinimų, kuriuose pastarasis nurodė, jog darbams turėjo vadovauti D. Š., bendravo su juo dėl darbų specifikos.
57. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
58. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo taisyklių taikymo išplėtota ir išsami. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis).
59. Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011;ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
60. Įrodinėjimo pareigą nustato CPK 178 straipsnis. Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė (onus probandi), pagal kurią įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes. Jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu atsakovas turi pareigą įrodyti savo atsikirtimus. Pažymėtina, kad jeigu atsakovas prieštarauja ieškovo reikalavimui, bet neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime (per se) nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovo nurodytos aplinkybės yra įrodytos. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, jog tai ar ieškovas įrodė ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, sprendžiama nepriklausomai nuo to, ar atsakovas įrodė atsikirtimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-540/2009).
61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje išaiškino, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, turi teisę bet ne pareigą nurodyti byloje dalyvaujantiems asmenims aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017).
62. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas tiesiogiai nepasisakė dėl kiekvieno byloje esančio įrodymo, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ar pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas A. P. sistemingai atliko bendrovės vadovui būdingus veiksmus, apie visus su kooperatyvo veikla susijusius veiksmus ieškovas žinojo, jiems pritardavo savo parašu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog kooperatyvo darbuotojai bendraudavo pagrinde su atsakovu ir gaudavo iš jo nurodymus, nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovas buvo faktiniu kooperatyvo vadovu.
63. Kaip pirmosios instancijos teismas nustatė iš byloje esančių duomenų, ieškovas pats pasirašydavo visas sutartis, dokumentus, valdė atsiskaitomąją sąskaitą, turėjo kooperatyvo antspaudą. Ieškovas taip pat pasirašydavo paraiškas, prašymus, deklaracijas dėl turimuose laukuose auginamų kultūrų. Pagrįstai padaryta išvada, jog ieškovas apie kooperatyvo vykdomą veiklą žinojo, savo parašu tvirtindavo kooperatyvo veiklos tęstinumui užtikrinti būtinus dokumentus. Pažymėtina, jog nenorėdamas priimti tam tikrų su kooperatyvo veikla susijusių sprendimų, ieškovas turėjo teisę minėtų dokumentų nepasirašyti, nėra sistemingų duomenų, jog atsakovas nurodydavo ieškovui kaip ir kokius veiksmus atlikti. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog vien sėklų ar kitų medžiagų kooperatyvui užsakymas iš tiekėjo nevertintinas kaip atsakovo vadovavimas kooperatyvui.
64. Kasacinis teismas savo praktikoje yra įtvirtinęs teisės aiškinimo taisyklę, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2013).
65. Kasacinio teismo praktikoje expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017, 26 punktas).
66. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad de facto vadovas yra asmuo, kuris nėra paskirtas direktoriumi, bet nuolatos priima strateginius verslo sprendimus, būdingus šiai pozicijai. Būtent verslo sprendimų priėmimo kriterijus vadovą skiria nuo kitų darbuotojų bei akcininkų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017, 35 punktą).
67. Pažymėtina, jog šalys nurodė, jog būtent atsakovas turėjo daugiau patirties ūkininkavimo srityje. Kooperatyvo darbuotojų bendravimas su atsakovu nėra vertintinas kaip faktinis vadovavimas kooperatyvo veiklai. Pažymėtina, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai suteikia pagrindą teigti, jog kooperatyvo faktiniu ir juridiniu vadovu buvo ieškovas, apie priimamus sprendimu žinojo, jiems pritarė, o byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys kooperatyvo darbuotojų paaiškinimai, teismo sprendime nurodytų rašytinių įrodymų nepaneigia. Kaip jau minėta, pagrindinius ir svarbiausius kooperatyvo veiklos tęstinumui užtikrinti būtinus dokumentus, prašymus, deklaracijas, pasirašydavo ieškovas, nėra duomenų, jog ieškovui atsakovo sistemingai buvo nurodoma kaip ir kokius sprendimus priimti. Tokių duomenų nesant, konstatuotina, jog ieškovas, veikdamas kaip kooperatyvo vadovas, savarankiškai priimdavo su kooperatyvo veikla susijusius sprendimus.
68. Apelianto nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesudaro pagrindo abejoti priimtu sprendimu, apeliantas skunde iš esmės pateikia kitokį tų pačių, pirmosios instancijos teismo jau įvertintų ir aptartų, įrodymų vertinimą, kuris, kaip jau minėta, teismui nėra privalomas. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstai nurodyta kodėl byloje esančių įrodymų visuma turėtų būtų vertinama kitaip nei ją vertino pirmosios instancijos teismas ar kuo pirmosios instancijos teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra netinkamas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ar pagrįstumu.
69. Atsižvelgęs į nurodytą teismų praktiką ir aktualų teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
70. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
71. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas nenurodė, kad patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl šioje nutartyje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti apelianto A. P. prašymą sustabdyti civilinę bylą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-94-675/2018 palikti nepakeistą.