- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2016-04-08
- Bylos Nr.
- e2A-294-425/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07824-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Birutė Valiulienė, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Krisvita“, A. P.
- Trečiasis asmuo
- G. S., D. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-294-425/2016
Ineta Baliukaitytė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07824-2014-1
2016 m. balandžio 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančio žemės ūkio kooperatyvo „VIRIDIS GROUP“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-320-488/2015 pagal ieškovo bankrutuojančio žemės ūkio kooperatyvo „VIRIDIS GROUP“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Krisvita“, A. P., tretiesiems asmenims G. S. ir D. Š. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas, kad jam solidariai iš atsakovų UAB „ Krisvita“ ir A. P. būtų priteista 71 130,96 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 8 130,96 Lt tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius, bei 63 000 Lt pajamos, negautos už nuimtą derlių, atlyginimas. Ieškovas nurodė, kad 2012-10-01 nuomos sutartimi žemės ūkio kooperatyvas „ VIRIDIS GROUP“ iš UAB „Krisvita“ išsinuomojo 6.74 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6.74 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4,77 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties terminas buvo iki 2017-10-01. 2012-09-06 šiuose žemės sklypuose ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ pasėjo žieminius rugius. 2013-01-28 ŽŪK “VIRIDIS GROUP“ kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2013-01-25 UAB “Krisvita” nutraukė nuomos sutartį. 2013-05-30 UAB “Krisvita” deklaravo pasėlius ŽŪK “ VIRIDIS GROUP” išnuomotuose sklypuose nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau NMA) savo vardu išmokoms gauti. Atsakovas A. P., buvęs ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ vadovas, nesiėmė jokių veiksmų, kad minėti pasėliai būtų deklaruoti ŽŪK “ VIRIDIS GROUP” vardu, nors apie jų buvimą žinojo. UAB “ Krisvita”, deklaravusi pasėlius, nusiėmė jų derlių, galimai jį pardavė, bei gavo už jį išmokas iš NMA. Žalos atsiradimą ieškovui sąlygojo neteisėti abiejų atsakovų veiksmai.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš BŽŪK „VIRIDIS GROUP“ bankroto administravimo išlaidų priteisė UAB „Krisvita“ 4 760 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir A. P. 2 558,69 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, ir 17,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tik įrodžius pasėlių buvimo ginčo laukuose faktą, galima kelti atsakovų civilinės atsakomybės klausimą dėl ieškovo nurodomų nuostolių buvimo. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktų įrodymų, kuriais jis grindžia faktą, kad ginčo laukuose augo atitinkamos rūšies kokybės pasėliai, visumą, konstatavo, kad nėra pagrindo pagrįstai teigti, kad ginčo laukuose buvo pasėti ir subrendo žieminių rugių “Brasetto” pasėliai, kadangi pateikti 2012-09-05 darbų atlikimo aktai neįrodo, kad juose nurodyti atlikti darbai buvo atlikti ginčo laukuose, nes jie buvo atlikti dar prieš ginčo laukų nuomos sutarties sudarymą, žieminių rugių "Braseto" sėklos ir cheminių medžiagų pirkimo važtaraščiai ir sąskaitos nebuvo įtrauktos į ŽŪK "VIRIDIS GROUP" buhalterinę apskaitą, pateiktos telefonu darytos nuotraukos nepakankamai informatyvios, o NMA ginčo laukuose deklaruotų grūdinių kultūrų buvimo ir būklės faktų prieš išmokų išmokėjimą netikrino. Taip pat sprendime pažymėta, kad tretysis asmuo G. S., pats būdamas ūkininku, konstatavo, kad jis 2013 m. spalį nupjovė piktžoles, sumišusias su kvietrugiu, o ne žieminius rugius “Brasetto”, o byloje nėra jokių kitų įrodymų, kad A. P. žinojo, kad ginčo laukuose auga pasėliai. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nėra jokio pagrindo neginčijamai teigti, kad ginčo sklypai buvo užsėti ieškinyje nurodoma kultūra - hibridiniais žieminiais rugiais " Brasetto" ir pajamų iš šių pasėlių dėl atsakovų kaltų veiksmų ar neveikimo ieškovas negavo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB "Krisvita" nuomojamus laukus išvalė po nuomos sutarties nutraukimo praėjus aštuoniems mėnesiams, o ieškovas nuomos sutarties nutraukimo neginčijo, nors apie jį buvo įspėtas. Bankroto byloje dėl ginčo laukų įdirbimo jokių neginčijamų įrodymų nebuvo pateikta. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovai UAB “ Krisvita” ir ŽŪK“ VIRIDIS GROUP” vadovas A. P. atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovui buvo padaryta žala, o taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir jam atsiradusios žalos, bei paties žalos buvimo fakto, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Ieškovas BŽŪK“ VIRIDIS GROUP” apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-320-488/2015 kaip nepagrįstą ir neteisėtą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų visiškai tenkintas ieškovo ieškinys, iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas ieškovą neįrodžius pasėlių buvimo ginčo laukuose fakto, pažeidė įrodymų turimų ir vertinimo taisykles bei principus, neobjektyviai, neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylos medžiagoje esančių įrodymų visumą, faktiškai nenagrinėjo ir nevertino ieškovo pateiktų įrodymų, vadovavosi vien tik atsakovų nepagrįstais teiginiais, net ir esant priešingas aplinkybes patvirtinantiems rašytiniams įrodymams. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad konkrečių pasėlių ginčo laukuose buvimo faktą patvirtina vien bylos medžiagoje esančių tiesioginių rašytinių įrodymų visuma. Bylos nagrinėjimo metu nei vienas iš atsakovų neneigė ir neginčijo 2012 m. rudenį pasėtų BŽŪK „VIRIDIS GROUP“ pasėlių buvimo fakto bei to, kad pasėliai priklausė kooperatyvui. A. P. nagrinėjant bankroto bylą pats pripažino, kad atsakovas žinojo apie pasėlių buvimo faktą, o UAB „Krisvita“ pozicija, kad atsakovas rugių derliaus nenuėmė, o tik pašalino šiukšles iš ginčo laukų, yra neįrodyta ir nepagrįsta. Teismo išvados, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo laukuose augo konkrečios veislės pasėliai, yra nepagrįstos, kadangi įsigijimo dokumentai, atliktų darbų aktai, D. Š. parodymai leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog išnuomotuose žemės sklypuose augo žieminių rugių BRASETTO pasėliai. Aplinkybė, kad nuomos teisiniai santykiai sutartimi buvo įforminti vėliau nei atlikti žemės ūkio darbai, o ŽŪK direktorius nepasirašė atitinkamų aktų, nepaneigia nei darbų atlikimo, bei pasėlių buvimo fakto. Buhalterės parodymus teismas turėjo vertinti kritiškai, be to, dalis dokumentų buvo gauti tik iškėlus bankroto bylą. Tiek antstolio atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek UAB „Krisvita“ pasėlių deklaracija patvirtina atitinkamus pasėlius buvus. Bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad 2013 m. spalio mėn. buvo išvalyti būtent ginčo laukai, o ne nuimtas juose buvęs derlius. G. S. yra subjektyviai suinteresuotas palaikyti UAB „Krisvita“ poziciją, todėl jo parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, be to tokie parodymai prieštarauja D. Š. parodymams. Atsakovas UAB „Krisvita“, nutraukęs numos sutartį, žinojo, kad einamųjų ūkinių metų derlių nusiima nuomininkas, tačiau deklaruodamas pasėlius kaip savus, užkirto kelią ieškovui ne tik gauti išmokas, bet ir nusiimti derlių. Apeliantas pažymėjo, kad buvęs ieškovo vadovas A. P. žinojo apie pasėlių faktą ir nesiėmė jokių veiksmų, kad tokie pasėliai būtų deklaruoti ir iš jų gautas derlius, neinformavo BŽŪK „VIRIDIS GROUP“ bankroto administratoriaus apie turimus pasėlius, taip sukeldamas žalą ieškovui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylos duomenys suponuoja prielaidą, kad atsakovai veikė iš anksto susitarę. Apeliantas taip pat paaiškino, kad iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės ir prieštarauja Rekomendacijoms dėl maksimalaus užmokesčio advokatui.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Krisvita“ atsiliepimu prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovo UAB „Krisvita“ naudai apeliaciniame procese turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad teismas padarė tinkamas išvadas, jog ieškovo pateikti darbų atlikimo aktai ar fotonuotraukos neįrodo žieminių rugių ginčo sklypuose buvimo fakto. Tai, kad sėklos buvo nupirktos, nereiškia, kad pasėliai iš tiesų buvo apsėti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad iš pateiktų fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, kas auga lauke, be to, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole minimas tik vienas iš trijų nuomotų žemės sklypų. Atsakovas pažymėjo, kad spalio mėnesį derliaus laukuose nebūna, nes javai Lietuvoje turi būti nupjaunami rugpjūtį, todėl G. S. 2013 m. spalio mėnesį galėjo žemės sklypus tik išvalyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų buvus susitarimą tarp A. P. ir UAB „Krisvita“, taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Krisvita“ nusiėmė derlių ginčo žemės sklypuose. Pasėlių deklaravimas pats savaime ir jokiomis aplinkybėmis nesuponuoja nuosavybės teisės į pasėlius, o net jeigu ir būtų nustatytas neteisėtas UAB „Krisvita“ kvietrugio pasėlių ginčo sklypuose deklaravimo faktas, tai jokiu būdu negalėjo užkirsti kelio ieškovui deklaruoti žieminių rugių pasėlių, jei tokie buvo. Be to, nustačius neteisėtą pasėlių deklaravimo faktą, gautos išmokos turėtų būti grąžintos NMA, o ne ŽŪK „VIRIDIS GROUP“.
Atsakovas A. P. atsiliepimu prašo atmesti ieškovo BŽŪK „VIRIDIS GROUP“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimo kaip nepagrįstą ir palikti minėta teismo sprendimą nepakeistą, priteisti iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų atsakovo A. P. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė kitokią išvadą nei nurodo atsakovas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Atsiliepime pažymima, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindą abejoti ir kritiškai vertinti bet kokius trečiojo asmens D. Š. pateiktus ir su juo susijusius rašytinius įrodymus bei paaiškinimus, kadangi minėtas asmuo pats galimai neteisėtai pasisavino ieškovo turtą. Be to, žinant, kad dar prieš bankroto procedūrą tarp ieškovo pajininkų prasidėjo nesutarimai, bet kokie D. Š. vienašaliai pareiškimai apie atsakovo duotus nurodymus vertintini kritiškai. Atsakovas pažymėjo, kad sąskaitos – faktūros nepagrindžia ieškovą pasėlius pasėjus būtent ginčo sklype ar iš viso pasėjus, juolab, kad ne vienoje byloje konstatuota, kad visus žemės ūkio darbus atlikdavo trečiasis asmuo D. Š., o NMA jau 2012 m. pavasarį ieškovo deklaruotuose laukuose nustatė grubius pažeidimus. G. S. suinteresuotumas bylos baigtimi yra tik hipotetinis, tuo tarpu D. Š. yra vienas ieškovo kreditorių ir yra suinteresuotas ieškinio tenkinimu, nes nuo to priklauso jo kreditorinio reikalavimo patenkinimas. Atsakovas nurodė, kad neturėjo jokios patikimos informacijos apie ginčo laukuose esančius pasėlius, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis privalėjo juos sutvarkyti, o to nepadaręs – už tai atsakyti. Nors ieškovas prekių įsigijimą 2012 m. rugsėjo mėnesį bando prilyginti realių žemės ūkio darbų vykdymui, tačiau kooperatyvas nuo 2012 m. rudens jokios realios ūkinės veiklos nevykdė. Be to, visus žemės ūkio darbus vykdė D. Š., todėl kyla klausimas, kodėl jis pasėjęs ginčo laukuose pasėlius, šių pasėlių neprižiūrėjo, nedeklaravo ir nenuėmė derliaus. Jei byloje būtų nustatyta, kad ginčo laukuose buvo kokie nors pasėliai, jie 2013 m. pavasarį neatitiko GAAB reikalavimų, todėl atsakovas nebūtų galėjęs jų deklaruoti ir išmoka nebūtų gauta. Ieškovo nurodomos 63 000 Lt pajamos yra tik tikėtinos, tačiau nepagrįstos realiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė, kaip teismas nukrypo nuo rekomendacijų, spręsdamas atsakovo naudai priteistų išlaidų klausimą, nepateikė argumentų, dėl kurių sprendimas turėtų būti keičiamas.
Tretysis asmuo D. Š. atsiliepimu prašo patenkinti ieškovo BŽŪK „VIRIDIS GROUP“ apeliacinį skundą – panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pilnai patenkintas ieškovo BŽŪK „VIRIDIS GROUP“ ieškinys dėl nuostolių atlyginimo atsakovams UAB „Krisvita“ ir A. P.. Tretysis asmuo nurodė, kad pagal nuomos sutartį UAB „Krisvita“ neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo deklaruoti kitam asmeniui priklausančius pasėlius. Tretysis asmuo patvirtino 2013 m. gegužės ir rugpjūčio mėnesiais matęs ginčo laukuose augančius rugius, todėl atsakovas nepagrįstai teigia, kad jokių pasėlių toje vietoje nebuvo. Ieškovas negalėjo pasėlių deklaruoti pakartotinai, kadangi tos dvigubas deklaravimas prieštarauja deklaravimo taisyklėms. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas bylos medžiaga pagrindė konkrečių pasėlių derliau kiekį ir vidutinę kainą, tuo metu buvusią rinkoje. D. Š. pažymėjo, kad jis tik vykdydavo ŽŪK vadovo A. P. nurodymus ne kaip pajininkas, o kaip paslaugų tiekėjas apsėdavo jam nurodytus laukus, todėl nepagrįstai teigiama, jog D. Š. periodiškai laikų nedirbo, neapsėjo. NMA atliko patikrinimą laukų ir pasėlių, deklaruotų 2012 m. pavasarį, ir netikrino 2012 m. rudenį išnuomotų ir apsėtų laukų, todėl atsakovo pateikta ataskaita niekaip nesusijusi su ginčo žemės sklypais. Tretysis asmuo nurodė, kad atsakovas A. P., kaip kooperatyvo direktorius, buvo atsakingas už kooperatyvo veiklos organizavimą, tačiau byloje esantys įrodymai liudija, kad jis veikė aplaidžiai, nerūpestingai ir neapdairiai, todėl turi atsakyti už atsiradusius nuostolius.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintintina atsakovo A. P. atžvilgiu ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina, kitoje dalyje sprendimą paliekant nepakeistą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2012-10-01 Nuomos sutartimi ieškovas ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ iš atsakovo UAB „Krisvita“ išsinuomojo 6,74 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6,74 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,77 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) UAB “ Krisvita” 2013-01-26 įspėjimu informavo ŽŪK “VIRIDIS GROUP” apie galimą šios sutarties nutraukimą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo šiam nesumokėjus 7 072 Lt. nuomos mokesčio per 30 dienų. Įspėjimas buvo išsiųstas registruotu paštu 2013-01-26. ŽŪK“ VIRIDIS GROUP “ direktorius A. P. 2013-01-28 pateikė Panevėžio apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ŽŪK ”VIRIDIS GROUP”. 2013-12-18 Panevėžio apygardos teismo nutartimi ŽŪK “ VIRIDIS GROUP” buvo iškelta bankroto byla, nustačius, kad jis yra nemokus ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB “Bankroto centras”, nutartis įsiteisėjo 2014-02-20. UAB „Krisvita“ 2013 m. gegužės 30 d. deklaravo NMA kvietrugių pasėlius žemės sklypuose, kurių un. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l. 62-74, T.3). Atsakovas UAB „Krisvita“ iš NMA gavo 2 284,95 EUR (7 889,48 Lt) tiesioginių išmokų už deklaruotus pasėlius (išmokos sumažintos 5 proc. dėl to, kad pareiškėjas savo paraišką tikslino jau po nustatyto termino). 2014-11-04 ieškovo ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ bankroto administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau tikslino, prašydamas priteisti solidariai iš UAB „Krisvita“ ir A. P. 71 130,96 Lt nuostolių, kuriuos sudaro 8 130,96 Lt tiesioginės išmokos už deklaruotus pasėlius, bei 63 000 Lt pajamos, negautos už nuimtą derlių.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ būtų gavęs prašomas priteisti sumas, jei nebūtų buvę atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovas prašo atsakovų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti negautas ieškovo pajamas, praradus žieminių kviečių derlių, o nedeklaravus pasėlių, negavus išmokų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros. Civilinės atsakomybės taikymui būtina įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.245 str. – 6.249 str.). Ieškinyje nurodoma, kad atsakovo UAB „Krisvita“ neteisėti veiksmai pasireiškė UAB „Krisvita“ Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaruojant jai nepriklausančius pasėlius, pasėtus ieškovo, bei nusiimant ieškovui priklausantį derlių. Byloje ginčo dėl to, kad UAB „Krisvita“ 2013 m. gegužės 30 d. deklaravo kvietrugių pasėlius žemės sklypuose, kurie pagal 2012-10-01 nuomos sutartį buvo išnuomoti ieškovui ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ iki 2013 m. vasario mėn. pabaigos, nėra, šią aplinkybę patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti dokumentai. Ieškovas teigia, kad dėl šio UAB „Krisvita“ veiksmo, ieškovas neteko 8 130,96 Lt tiesioginių išmokų, tačiau, pažymėtina, kad ŽŪK „VIRIDIS GROUP“, norėdamas gauti tokias išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, privalėjo įstatyme numatytu terminu deklaruoti turimus pasėlius, tačiau to nepadarė, nors tokią galimybę turėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamos suprantant jas kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. LAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti tokių pajamų. ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ nesiėmė jokių veiksmų, kad gautų minėtas tiesiogines išmokas, ir nustatytu deklaracijos nepateikė, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šių pajamų neteko dėl UAB „Krisvita“ neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, kad atsakovė UAB „Krisvita“ pasėlius deklaravo pirma, nereiškia, kad deklaruoti pasėlių negalėjo ir ieškovas, kadangi, kaip nurodė NMA atstovė, esant dvigubam deklaravimui, NMA tiria deklaravimo pagrįstumą ir sprendžia, kuriam deklaravusiam asmeniui yra mokama išmoka. Taip pat pažymėtina ir tai, kad nei vienas iš byloje pateiktų dokumentų ir apklaustų asmenų nepatvirtino, kad po to, kai javai buvo pasėti, jie buvo prižiūrimi, purškiami ir pan., todėl, tikėtina, kad net ir norint deklaruoti tokius pasėlius, jie nebūtų atitikę Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo atveju, jei Nacionalinė mokėjimo agentūra pripažins, jog išmokos UAB „Krisvita“ buvo išmokėtos nepagrįstai, šios išmokos turės būti grąžintos Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tačiau ne ieškovui, kadangi ieškovas neatliko išmokoms gauti būtinų veiksmų, t. y. nedeklaravo pasėlių.
Apeliantas taip pat nurodo, kad UAB „Krisvita“ neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad UAB „Krisvita“ nusiėmė ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ priklausiusį derlių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pagal tarp šalių pasirašytos 2012-10-01 nuomos sutarties 7.4 p. nutraukus sutartį, einamųjų ūkinių metų derlių nusiima nuomininkas, tačiau ieškovas, teigdamas, kad derlių iš tiesų nusiėmė atsakovas UAB „Krisvita“, turi šią aplinkybę įrodyti (CPK 178 str.). Trečiasis asmuo D. Š. nurodė, kad 2013 m. gegužės mėn. ir 2013 m. rugpjūčio mėn. pats matė, jog javai žaliavo, vėliau buvo subrendę ir beveik galėjo būti kuliami, tačiau tokie teiginiai nepatvirtina, kad atsakovas UAB „Krisvita“ ieškovui priklausantį derlių nusiėmė ir iš to gavo pajamas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad antstolio D. T. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuojama, jog pateiktame telefone yra nurodytos nuotraukos, tačiau šios nuotraukos nepatvirtina bylai reikšmingų aplinkybių apie nuotraukose matomų kultūrų rūšį, kokybę, iš jų gautiną derlių ir pajamas, t. y. šis įrodymas nėra objektyviai informatyvus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija iš aptariamų nuotraukų padarė papildomą išvadą, kad nuotraukose esančių grūdinių kultūrų laukuose nėra technologinių linijų, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad šiuose laukuose augančioms grūdinėms kultūroms nebuvo taikomi agrotechnologiniai procesai – nebuvo purškiamos augimą skatinančios trąšos, nenaudotos augalų apsaugos nuo kenkėjų priemonės, nes priešingu atveju per auginimo ciklą technologinėmis linijomis 4-5 kartus turi pravažiuoti žemės ūkio technika, todėl technologinės linijos būtų pasėliuose aiškiai matomos. Neatlikus aptariamų agrotechninių veiksmų nėra galimybės užauginti net vidutinį derlių, todėl tokios praktikos niekas netaiko.
Pažymėtina, kad ieškovas ŽŪK „VIRIDIS GROUP“, teigdamas, kad atsakovas nusiėmė jam priklausantį derlių, nenurodo, kodėl jo nenusiėmė pats ieškovas, kodėl asmuo, kuris telefonu 2013 m. rugpjūčio mėn. padarė jau subrendusių javų nuotraukas, nepasirūpino, kad ieškovas nusipjautų ir nusikultų jam priklausantį derlių arba, neturėdamas techninių galimybių nukulti derlių, kitiems asmenims nesiūlė pirkti teisę nusikulti derlių, tačiau ir tai nebuvo padaryta. Ieškovas neįrodinėja, kad atsakovas būtų trukdęs, kliudęs ar neleidęs ieškovui derlių ginčo laukuose nusikulti ir pasiimti. Byloje apklaustas trečiasis asmuo G. S. nurodė, kad 2013 metų spalio mėnesį jis išvalė, nukuldamas piktžolėtus ginčo laukus, kad galėtų juos suarti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti šio asmens paaiškinimais, kadangi tai, jog jis iš atsakovo UAB „Krisvita“ vėliau nuomojosi ginčo žemės sklypus, neturi jokios reikšmės šio proceso dalyvio patikimumui ar nedaro jo suinteresuotu bylos baigtimi. UAB „Krisvita“ atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai nurodė, kad žieminių rugių derliaus nuėmimo laikas yra rugpjūčio mėnuo, o rugsėjo mėnesį jau prasideda žieminių javų sėjos periodas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad laiku nenuimtas žieminių kviečių derlius rudeniop dėl oro sąlygų (lietus, vėjas, dalies pasėlių išgulimas, sudygimas varpose) suprastėja ir galiausia tampa nebetinkamas nukulti, todėl byloje nėra objektyvių įrodymų, kad 2013 m. spalio mėnesį UAB „Krisvita“ ar žemės sklypų nuomininkas G. S. būtų galėję nuimti ar nuėmė derlių, kaip nurodo apeliantas, kadangi pasėliai dėl paties ieškovo neveikimo, t.y. netaikymo agrocheminių procesų, pavėluoto nenukulimo ir dėl gamtinių sąlygų tapo beverčiais.
Ieškovui neįrodžius priežastinio ryšio tarp UAB „Krisvita“ neteisėtų veiksmų, deklaruojant jai nepriklausiusius pasėlius ir ieškovo nurodomų negautų pajamų, taip pat neįrodžius, jog UAB „Krisvita“ atliko neteisėtus veiksmus – nusiėmė ieškovui priklausiusį derlių, ieškinys UAB „Krisvita“ atžvilgiu pagrįstai atmestas.
Ieškinyje teigiama, kad atsakovo A. P. neteisėti veiksmai pasireiškė jo, kaip ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ direktoriaus, aplaidžiu pareigų vykdymu: pasėlių nepriežiūra, jų nedeklaravimu, nepasirūpinimu, kad derlius būtų laiku nuimtas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su skundžiamame sprendime išdėstytais argumentais, jog atsakovui A. P. buvo nežinomi darbai atlikti ginčo laukuose. Nors ant trečiojo asmens D. Š. pateiktų 2012-09-05 atliktų darbų aktų ir nėra A. P. parašų, nėra įrodymų, kad žieminių rugių "Braseto" sėklos ir cheminių medžiagų pirkimo važtaraščiai ir sąskaitos buvo įtrauktos į ŽŪK "VIRIDIS GROUP" buhalterinę apskaitą, t. y. kad šiuos dokumentus A. P. būtų gavęs ir iš jų galėjęs sužinoti, jog išnuomotuose žemės sklypuose yra pasėti kooperatyvo pasėliai, tačiau nagrinėjant ŽŪK "VIRIDIS GROUP" bankroto bylą, atsakovas A. P. 2013-02-21 teismo posėdyje nurodė, kad „žiemkenčius kooperatyvas sėjo maždaug 40 ha plote, tai buvo padaryta iš rudens“, t.y. 2012 m. rudenį (T.2, b.l. 169). Tame pačiame teismo posėdyje D. Š. nurodė, kad į kooperatyvo balansą nėra įtraukta daugelio dalykų: nėra pasėlių – 15,50 ha žieminio rapso, 18 ha žieminių rugių ir dar 23 ha žieminių rugių, kurie yra pasėliai, investicijos, kurios yra padarytos, yra jų vertė ir t.t. (T.2, b.l. 174). Iš aptartų įrodymų darytina išvada, kad A. P., būdamas ŽŪK "VIRIDIS GROUP" direktoriumi, nuo 2012 m. rudens žinojo apie D. Š. 2012 m. rudenį pasėtus 18 ha žieminių kviečių, todėl atsakovui A. P. buvo pareiga kaip kooperatyvo direktoriui iki 2013-06-08 deklaruoti NMA apie 2012 m. rudenį pasėtus 18 ha žieminių kviečių, nes gautinos išmokos yra priskirtinos prie kooperatyvo pajamų, tačiau šios deklaravimo pareigos atsakovas A. P. be pateisinamos priežasties neįvykdė ir net nebandė vykdyti. Šiuo atveju nėra reikšmingos atsakovo A. P. nurodytos aplinkybės apie netinkamai D. Š. pasėtus pasėlius kituose kooperatyvo nuomotose plotuose, kurių NMA nepripažino tinkamais išmokoms gauti, nes tai yra atskiri pasėliai, kuriuos turėtų NMA specialistai atskirai įvertinti. Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas pripažįsta atsakovo A. P. kaltę padarius ieškovui ŽŪK "VIRIDIS GROUP" 2 399,20 EUR žalą, kurią kooperatyvas patyrę negavęs tiesioginių išmokų už dėl atsakovo nedeklaruotus pasėlius (išmoka nesumažinta 5 proc., vertinant, kad atsakovas turėjo realią galimybę laiku pateikti paraišką NMA), todėl padarytos žalos atlyginimui nurodyta suma priteistina iš atsakovo A. P. ieškovo naudai.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl ŽŪK "VIRIDIS GROUP" nedeklaravimo 2012 m. rudenį pasėtų pasėlių iš dalies yra atsakingas ir pasėlius pasėjęs D. Š., kuris nepateikė įrodymų, kad apie 2012 m. rudenį pasėtas grūdines kultūras informavo kooperatyvo vadovą A. P.. ŽŪK "VIRIDIS GROUP" pajininkų tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, o 2012 m. rudenį gavus NMA patikrinimo ataskaitą, iš kurios paaiškėjo, kad nemaža dalis žemės sklypų nėra apdirbti taip, kaip manė ir deklaravo ŽŪK direktorius, tarpusavio santykiai dar labiau pablogėjo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į aplinkybes, nustatytas Panevėžio apygardos teismo byloje dėl ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ bankroto pripažinimo tyčiniu (civ. b. Nr. B2-383-212/2015). Teismas minėtoje byloje pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog D. Š. buhalterinę apskaitą vedusiai buhalterei E. S. pateikė ne visas sąskaitas, todėl jos nebuvo tinkamai apskaitytos, o dalį sąskaitų D. Š. nuolat keisdavo. Atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo medžiagą, Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad „tvarkant apskaitą 2012 metais ir registruojant ūkines operacijas, susijusias su prekių ir paslaugų pirkimu iš ūkininko D. Š. buvo nustatyta eilė pažeidimų dėl ko kooperatyvo balanse, suvestiniuose registruose atsirado neatitikimų. Akivaizdu, kad 2012 metais didžioji dalis pažeidimų atsirado dėl ŽŪK „Viridis Group“ pajininko D. Š. kaltės.“ Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, daro išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti labiau tikėtina, kad dėl vienų ar kitų priežasčių A. P. nebuvo pilnai informuotas, jog ginčo sklypuose yra pasėti ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ priklausantys pasėliai, tačiau tai neatleidžia kooperatyvo vadovo A. P. nuo pareigos imtis iniciatyvos aiškintis 2012 m. rudenį apsėtus kooperatyvo laukus, nes nuomojami žemės sklypai kooperatyvo vadovui turėjo buvo žinomi.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad trečiasis asmuo D. Š. ir atsakovas A. P. buvo ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ pajininkai, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo D. Š. būtų informavęs kooperatyvo vadovą A. P., kad ginčo laukuose auga kooperatyvui priklausančios kultūros, kurias reikėtų nukulti, kad pajininkai tartųsi dėl galimybės nuimti derlių 2013 m. rudenį, nes kooperatyvas "VIRIDIS GROUP" neturėjo savo technikos ir/ar finansinių galimybių samdytis techniką derliaus nuėmimui. Esant tokiai situacijai darytina išvada, kad atsakovas A. P., kaip bankrutuojančio kooperatyvo vadovas, neturėjo nei techninių, nei finansinių galimybių organizuoti derliaus nuėmimą, tuo labiau, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad nuimamas neprižiūrėtas derlius atpirks jo nuėmimo sąnaudas, t.y. ar nebus nuostolingas. Iš bylos medžiagos žinoma, kad žemės dirbimo paslaugas kooperatyvui teikė trečiasis asmuo D. Š., todėl pripažintina ir trečiojo asmens kaip kooperatyvo nario nerūpestingumas kooperatyvo turto atžvilgiu, 2013 m. vasarą mačius jo nuomone tinkamus nukulti pasėlius, tačiau apie tai neinformavus kooperatyvo vadovo, kitų kooperatyvo pajininkų ir kartu nesprendus šių klausimų.
Apeliantas nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas UAB „Krisvita“ pirmosios instancijos teisme pateikė įrodymus turėjęs 4 760 EUR advokato pagalbos išlaidų. UAB „Krisvita“ jį atstovavusiam advokatui G. Niaurai sumokėjo 1 270,55 EUR už atsiliepimo į pirminį ieškinį parengimą. Pagal paslaugų suteikimo metu galiojusias Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, maksimalus užmokestis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį galėjo būti 3 minimalios mėnesinės algos, t. y. 3 105 Lt = 900 EUR. Už atsiliepimą į patikslintą ieškinį atsakovas advokatui sumokėjo 907,5 EUR, t. y. nebuvo viršytas naujos redakcijos Rekomendacijose numatytas maksimalus dydis už atsiliepimo parengimą (1 705 EUR). 2015-03-02 teismo posėdis užtruko 10 min., 2015-04-14 – 2 val. 41 min., 2015-05-26 – 26 min. + 2 val. 22 min., 2015-08-11 – 1 val. 36 min., 2015-11-10 – 2 val. 16 min. Atsižvelgiant į tai, kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda, konstatuotina, kad maksimalus užmokestis už UAB „Krisvita“ suteiktas atstovavimo teisme paslaugas galėjo būti 640 EUR (214 EUR+143 EUR+140 EUR+143 EUR), tuo tarpu UAB „Krisvita“ sumokėjo 1 512,5 EUR už atstovavimą teisme. Atsakovas taip pat sumokėjo 1 270,5 EUR už 10,5 val. kitų advokato paslaugų – konsultacijas, dokumentų analizę, rengimąsi teismo posėdžiams. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad užmokestis už tokias advokato paslaugas negali būti priteistas iš priešingos šalies, kadangi vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 p. maksimalus užmokestis už tokias paslaugas yra 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, todėl UAB „Krisvita“ maksimalus mokėtis užmokestis – 619 EUR. Taigi maksimaliai pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovo naudai galėjo priteisti 3 066,50 EUR. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keičiama, sumažinant iš ieškovo atsakovui UAB „Krisvita“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 3 066,50 EUR.
Priėmus naują sprendimą atsakovo A. P. atžvilgiu, keistinas ir šio atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų paskirstymas. Atsakovas A. P. už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 2 558,69 EUR: 350,44 EUR už atsiliepimą į pirminį ieškinį, 1 210 EUR už atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 998,25 EUR už atstovavimą 2015-11-10 teismo posėdyje. Išlaidos už atsiliepimų parengimą neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio, tačiau už atstovavimą teismo posėdyje, trukusiame 2 val. 16 min. maksimalus užmokesčio dydis – 143 EUR, todėl maksimaliai pirmosios instancijos teismas iš ieškovo atsakovui A. P. galėjo priteisti 1 703,44 EUR. Ieškinį A. P. atžvilgiu tenkinus 11,65 proc., atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, iš ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovo A. P. naudai priteistinos 1505 EUR išlaidos už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies vieno atsakovo atžvilgiu. Atsakovai A. P. ir UAB „Krisvita“ pateikė prašymus priteisti jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad A. P. turėjo 1 815 EUR atsiliepimo parengimo išlaidų, UAB „Krisvita“ - 1 089 EUR. Vadovaujantis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 955,63 EUR, todėl atsakovo UAB „Krisvita“ prašomos priteisti išlaidos mažinamos iki 955,63 EUR ir priteisiamos iš ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Atsakovo A. P. atžvilgiu priėmus naują sprendimą (ieškinį ir apeliacinį skundą tenkinus 11,65 proc.), iš ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovui A. P. priteisiama 844,3 EUR advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtuoju punktu,
nusprendžia:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti atsakovo A. P. atžvilgiu ir šioje dalyje priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 399,20 EUR žalos atlyginimą bankrutuojančiam žemės ūkio kooperatyvui „VIRIDIS GROUP“ (juridinio asmens kodas 302673087).
Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, nurodant, kad iš bankrutuojančio žemės ūkio kooperatyvo „VIRIDIS GROUP“ (juridinio asmens kodas 302673087) bankroto administravimo išlaidų priteisiama uždarajai akcinei bendrovei „Krisvita“ (juridinio asmens kodas 302750929) 3 066,50 EUR turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 1 505 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ŽŪK „VIRIDIS GROUP“ (juridinio asmens kodas 302673087) bankroto administravimui skirtų lėšų 955,63 EUR UAB „Krisvita“ (juridinio asmens kodas 302750929) ir 844,3 EUR A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) advokato pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.