Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas A. P. prašo priteisti iš atsakovo D. Š. 28187,31 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio apygardos teismas nagrinėjamoje BŽŪK „Viridis group“ bankroto byloje Nr. B2-47-212/2016 priėmė sprendimą pripažinti, kad bankrutavusio ŽŪK „Viridis group“ veikla pasibaigė dėl bankroto. Sprendime nurodyta, kad liko nepatenkintas kreditoriaus A. P. bendras 28 187,31 Eurų dydžio (61,78 Eur + 28125,53 Eur) reikalavimas. BŽŪK „Viridis group“ lėšų neturi, kadangi visos iš kooperatyvo turto pardavimo ir kitos gautos lėšos buvo panaudotos bankroto procese administravimo išlaidoms padengti, teisminiai ginčai baigti ir bet kokių lėšų gavimas ateityje nebėra įmanomas, todėl atsakovo turimas 28 187,31 Eurų dydžio finansinis reikalavimas liks nepatenkintas, t.y. A. P. yra patyręs 28 187,31 Eurų žalos. Dėl nurodytos žalos atsiradimo, A. P. vertinimu, yra atsakingas buvęs kooperatyvo faktinis (de facto) vadovas ir dalyvis (pajininkas) – D. Š.. Kooperatyvo įsteigimą inicijavo atsakovas, pradiniai kooperatyvo steigėjai buvo ieškovas, atsakovas, atsakovo tėvas P. Š., V. Š. ir V. R.. Vėliau P. Š. pakeitė atsakovo J. J. J. V. Kooperatyvo vadovu nuo pat pradžių buvo išrinktas ieškovas. Tik vėliau paaiškėjo, kad ieškovą atsakovas į vadovus pasiūlė ne šiaip sau, jog vėliau galėtų visą kooperatyvo veiklos riziką ir savo kaip ūkininko nuostolius perkelti kooperatyvo ir ieškovo atsakomybei, nors pats buvo faktinis kooperatyvo vadovas. Atsakovui kooperatyvas buvo reikalingas tik tam kad jis ir toliau galėtų ūkininkauti. Pirkti savo ūkiui medžiagas ir parduoti savo ūkio produkciją. Kooperatyvo veikla turėjo būti organizuojama tokia tvarka, jog kooperatyvas nuomojasi žemės sklypus, perka medžiagas ir techniką jų apdirbimui ir įsėjimui. Kooperatyvas už išaugintą ir parduotą produkciją atsiskaito su savo tiekėjais. Per kooperatyvą savo produkciją galėjo parduoti ir pajininkai, kaip antai atsakovas, kuris vienintelis tai ir darė. Nei ieškovas ne kiti pajininkai jokių pardavimų per kooperatyvą nevykdė, nes faktiškai neūkininkavo ir jokios pardavimui skirtos produkcijos neturėjo. Organizuojant kooperatyvo veiklą, ieškovas buvo atsakingas už žemės sklypų paiešką ir jų nuomą, o atsakovas - už kooperatyvo faktinį žemės ūkio veiklos organizavimą. Pas atsakovą buvo laikoma visa kooperatyvo įsigyta technika, pristatomo perkamos medžiagos, žaliavos, sėklos, trąšos. Nepaisant to, kad buvo išnuomota daugiau kaip 240 ha žemės ir dideliais kiekiais įsigyta sėklų, trąšų, kurių dalį nupirko atsakovas. Kooperatyvas jokių pajamų praktiškai iš žemės ūkio veiklos negavo, išskyrus kelis pardavimus už bendrą 16511,00 Eur (57 011,01 Lt), kurią atsakovas taip pat norėjo pripažinti kaip jo ūkyje bei jo lėšomis užauginta ir per kooperatyvą parduotą produkciją. Iki šiol nėra žinoma, kiek atsakovo per kooperatyvą parduotos žemės ūkio iš tiesų buvo išauginta jo ūkyje bei jo lėšomis ir kiek galimai neteisėtai, pasisavinus ir panaudojus. Kadangi ieškovas kartu su J. V. ir buhaltere E. S. suprato, kur link faktinio kooperatyvo vadovo D. Š. yra vedamas kooperatyvas , ieškovui kaip kooperatyvo teisiniam vadovui nebeliko nieko kito, kaip tik kuo greičiau inicijuoti kooperatyvo bankrotą. Bankroto byla iškelta 2013 m. gruodžio 13 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-463-212/2013, kuri įsiteisėjo 2014 m. vasario 20 d. priėmus Apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-348/2014. Be to teismuose buvo sprendžiamas ir tyčinio bankroto sukėlimo klausimas, tačiau 2015 m. rugsėjo 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pareiškimas atmestas. 2016 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas minėtą nutartį paliko nepakeistą. Per ilgą bylinėjimosi su atsakovu laiką, yra surinkta daugiau ne pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovo, kaip faktinio kooperatyvo vadovo neteisėtus ir kaltus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė realios žalos. Kurią privalo atlyginti atsakovas. Tokie veiksmai kaip kooperatyvo veiklos vykdymui reikalingų medžiagų kiekių ir rūšių parinkimas, jų užsakymas tiesiogiai iš jų tiekėjų, kooperatyvo darbuotojų paieška, darbo sąlygų su darbuotojais aptarimas ir derinimas, reikalingos kooperatyvo veiklai technikos parinkimas ir pirkimas kooperatyvo vardu. Net neinformuojant ieškovo A. P. ir kt., negali būti vertinami kitaip, kaip tik faktiniu vadovavimu kooperatyvo veiklai. Aplinkybė, kad atsakovo parašais yra patvirtintos tam tikros PVM sąskaitos-faktūros , darbo sutartys, pirkimo-pardavimo ir/ar nuomos sutartys, dar nereiškia, kad jis šiuos veiksmus organizavo ir vykdė. Jo parašai dokumentuose buvo tik privalomas rekvizitas, kai tuo tarpu už šių susitarimų turinį buvo atsakingas atsakovas D. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad D. Š. buvo faktinis kooperatyvo vadovas, jam turi būti taikomos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos kaip juridinio asmens vadovui. Vadovo civilinę atsakomybę lemia jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektą, kuriam padaryta žalos , ši civilinė atsakomybė galima tiek prieš pačią įmonę tiek prieš jos kreditorius. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kooperatyvo vardu buvo perkami dideli kiekiai gamybinių medžiagų ir priemonių. Įvykus prekinėms operacijoms ieškovas A. P. vėliau pasirašydavo atsakovo D. Š. surinktas ir perduotas sąskaitas-faktūras bei kitus reikiamus dokumentus. Visi įsigyjami resursai buvo laikomi pas atsakovą D. Š., nes kooperatyvas savo sandėlių neturėjo. Atsakovas vienas užsakydavo ir priimdavo prekes, taip pat buvo vienintelis asmuo, kuris faktiškai disponavo kooperatyvo resursais. Šią aplinkybę patvirtina paties atsakovo išrašyti dokumentai (atliktų darbų ir panaudotų medžiagų aktai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui buvo patikėtas saugoti, naudoti, valdyti ir disponuoti kooperatyvo turtas, kartu reiškia, kad jis buvo ne tik atsakingas už tinkamą veiksmų atlikimą, bet ir apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Ieškovo vertinimu atsakovas D. Š. jam patikėtus resursus nusikalstamai panaudojo savo žemės sklypuose, kuriuose vykdė savo, kaip ūkininko žemės ūkio veiklą. Tokiu būdu jis 2012 m. užaugintą produkciją perpardavė žemės ūkio produkcijos supirkėjams per kooperatyvą ir gavo dalį atsiskaitymo, tuo tarpu kooperatyvas, nors buvo įsigijęs nemažus resursus, praktiškai pajamų negavo. 2012 m. lapkričio 30 d. Nacionalinės mokėjimo tarnybos prie žemės ūkio ministerijos rizikų vertinimo ir valdymo departamento pažeidimų prevencijos skyriaus kompleksinės paramos reikalavimų patikrinimo vietoje ataskaita patvirtina, kad visuose deklaruotuose 36 laukuose BŽŪK „Viridis group“ nustatyti didelio mąsto pažeidimai. Tuo tarpu atsakovas, kaip ūkininkas, turėdamas sunkumų savo ūkyje išaugino produkcijos už 115848,00 Eur (400 000 Lt). Apie atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus liudija ir kiti faktai, kintamos kameros preso naudojimo „J. D. 854“, kuris bankroto procedūrų metu buvo parduotas už neadekvačiai mažą kainą. 2012 m. rudenį kooperatyvas iš esmės negavo jokio savo paties užauginto derliaus. A. D. Š. nerūpestingumas kooperatyvo atžvilgiu dėl daugelio veiksmų, atsakomybė už pasėlių nedeklaravimą ir derliaus nuėmimą, netinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Yra konstatuota ir 2016 m. balandžio 8 d. Panevėžio apygardos teismo sprendimu , priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-294-425/2016, kuris šioje byloje turi prejudicinę galią. Aukščiau nurodyti veiksmai rodo atsakovo rūpestingumo stoką, prieštaravo kooperatyvo veiklai. Atsakovas kooperatyvo turtą naudojo asmeninės naudos gavimui. Ieškovo A. P. patirta žala šiuo atveju yra lygi kooperatyvo bankroto byloje patvirtinto jo nepatenkintų finansinių reikalavimų suma, t.y. 28187,31 Eur.

Ieškovo A. P. atstovas advokatas K. M. teismo posėdžių metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, papildomai paaiškino, kad kooperatyvo steigimą organizavo D. Š. ir kvietė ieškovą. Steigimo planas buvo optimistinis. Atsakovas 2001 m pradėjo ūkininkauti, tačiau 2010 m. jo kaip ūkininko veikla buvo paraližuota, todėl jam reikėjo kažkokiu būdu tęsti veiklą. Atsakovo finansines problemas įrodo priimti sprendimai dėl atsakovo D. Š. bankroto Ukmergės rajono apylinkės teisme, Vilniaus apygardos teisme. Ieškovas A. P. nežinojo, kad atsakovas turi finansinių sunkumų. Buvo sudaryta sutartis su UAB „Litagros prekyba“ trąšų, grūdų pirkimui, kurios laiduotojais J. J. V, A. P. ir D. Š.. Atsakovui, nors visas jo turtas jau buvo areštuotas, nesutrukdė prisiimti naujus įsipareigojimus. Byloje nėra ginčo, kad buvo paskirtas ir išrinktas vadovu (de jure) A. P. ir jis atliko dalį veiksmų. Tik vėliau tapo aišku, kad atsakovas negalėjo būti vadovu. Vadovo pozicija buvo pasiūlyta A. P.. Jis vykdė tam tikras funkcijas, buvo atsakingas už žemės nuomą, tačiau visus kitus darbus dirbo atsakovas. Viskas buvo sandėliuojama pas atsakovą, ant sąskaitų priimdamas prekes pasirašydavo atsakovas. 2012 m. rudenį žemės ūkio kooperatyvas gavo pajams tik iš vieno sklypo. O atsakovas sugebėjo per kooperatyvą parduoti savo ūkyje išaugintos produkcijos už 400000,00 Lt (11584,80 Eur). Atsakovo D. Š. teisinio statuso pagal savo veiksmų pobūdį atliko kai kurias vadovo funkcijas. D. Š. priimdavo produkciją, dalyvavo perkant ūkio techniką, samdė darbuotojus, todėl jis viršijo savo kaip pajininko įgaliojimus priimant sprendimus, atlikdamas dalį funkcijų kaip vadovas. Pasisakant dėl neteisėtų veiklų : buvo įsigyti dideli kiekiai sėklų, kuro, trąšų. Atsakovas patvirtino, kad jis sėjo sėklas ir naudojo kitas medžiagas kooperatyvo laukuose. Kooperatyvas jokių pajamų negavo, kadangi jis disponavo resursais, jis ir buvo atsakingas už tinkamą medžiagų panaudojimą. A. D. Š., norėdamas pagrįsti sunaudotas medžiagas surašė aktus, tačiau ieškovas mano, kad atsakovas panaudojo medžiagas savo laukuose. Kad laukai buvo netinkamai dirbami įrodo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros patikrinimo pažyma, iš kurio matyti, kad buvo užfiksuoti pažeidimai. Atsakovas, nors iš esmės buvo atsakingas už tam tikrus ūkio darbus, netinkamai juos atliko, nors medžiagos buvo nupirktos. Dėl tokių susiklosčiusių aplinkybių kooperatyvas neatsiskaitė su kreditoriais. Ieškovo patirtą žalą sudaro likęs nepatenkintas finansinis reikalavimas, ją sudaro 28187,31 Eur. Dėl priežastinio ryšio, tai jei atsakovas visas medžiagas būtų sunaudojęs kooperatyvo veikloje, butų buvę gautos kooperatyvo pajamos. Dėl kontrolės Ieškovas ir atsakovas buvo vaikystės draugai, viskas veikė pasitikėjimo pagrinde. Ieškovas A. P. perdėtai pasitikėjo D. Š.. Problemos pradėjo aiškėti, kai atsakovas pradėjo savo pardavimus per kooperatyvą ir paaiškėjo, kad kooperatyvas jokių pajamų neturi. Nacionalinei mokėjimo agentūrai atlikus pažeidimų fiksavimą laukuose suprato, kad pajamų nėra, laukuose pasėliai nenuimti, laukai yra tragiški. 2012 m. sausio mėn. kooperatyvas jau pradėjo vykdyti pardavimus, tą darė atsakovas D. Š.. Veikla buvo suplanuota, sėjai medžiagos buvo pirktos pavasarį. Rugsėjo, rugpjūčio mėn. nebuvo jokio derliaus gauta, tada ir paaiškėjo. A. P. sužinojo, kad atsakovas D. Š. atliko neteisėtus veiksmus kai paaiškėjo kad negalės atsiskaityti su kreditoriais, pareiškimo dėl bankroto bylos inicijavimo. Ieškovas, priėmus Panevėžio apygardos teismui nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kai buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (2015 m. gruodžio 21 d.), ir ieškovui supratus, kad jo reikalavimas nebus patenkintas, atsakovas sužinojo žalos dydį ir suprato, kad turi kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Atsakovas D. Š. atliko darbus kooperatyve ir pateikė medžiagų sunaudojimo aktus, jis nebuvo įdarbintas kooperatyve, darbo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas buvo pajininkas. Sutarčių dėl produktų saugojimo nėra, medžiagos buvo pristatomos pas atsakovą. Atsakovas saugoti produktus priėmė, vadinasi buvo susitarta, buvo veikiama tarpusavio pasitikėjimu. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo akte užfiksuotos pas atsakovą rastos medžiagos.

Šalies argumentai

A. D. Š. teismo posėdžių metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti papildomai paaiškino, kad ieškinys išgalvotas, niekada nebuvo de fakto vadovas, jis neturėjo pajininkų įgaliojimų. Vyksta dar vienas teisminis procesas, kur atsakovas yra A. P.. Šioje byloje nėra įrodymų, kad atsakovas buvo vadovas, ieškinyje yra tik prielaidos kad atsakovas buvo vadovas. Atsakovas buvo pajininkas, jo pajus buvo 20 proc. Pats ieškovas A. P. pasisiūlė būti vadovu, nes turėjo draugą, kuris prekiavo sėklomis. Juolab kad Europos sąjunga skatino kooperaciją. Atsakovas peržiūrėjo visą buhalteriją 2016 m. ir mano, kad vadovo veiksmai sukėlė bankrotą. Atsakovas turėjo problemų savo ūkyje, to neneigė, atsakovas buvo susidūręs su nesąžiningais grūdų supirkėjais, kurie suklastojo vekselį atsiradimu, kurį atsakovas nuginčijo ir jo problemos baigėsi. Kooperatyvą sudarė 5 nariai. Kaip dabar paaiškėjo buvo pasisavintos pajininkų lėšos, nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. pabaigos pasisavino pajininkų lėšas, daugiau kaip 23 000 Eur. Nevykdė jokių vadovo funkcijų, pavasarį A. P. paprašytas apsėjo kai kuriuos laukus. A. P. sudarė sutartį su UAB „Lytagros prekyba“ , dar bendrovė paprašė laiduoti buvo trys laiduotojai. Atsakovas nurodė, kad turto turėjo ir ieškovo teiginiai apie atsakovo finansinę būklę yra neteisingi. Atsakovas tuomet valdė turto virš trijų milijonų, nei viena įmonė neatsisakė su juo kaip ūkininku bendrauti. Laukai buvo apsėti, kooperatyvo veikla prasidėjo. Laukai atsakovui perduoti nebuvo. A. P. vadovavo kooperatyvui, pasirašinėjo sutartis. A. P. dalį kooperatyvo pirktų sėklų pardavė atsakovui už 166 000 Lt su mokėjimo atidėjimo taip kaip ir kooperatyvui iki spalio mėn. Iš viso prekių kooperatyvas nupirko už 274000 Lt, kas rodo, kad kooperatyvas įsigijo prekių ir investavo į savo laukus už 108000 Lt. Ūkininkas D. Š. pardavė produkcijos per kooperatyvą už 400000 Lt, tai nėra nusikaltimas, tai numato ir įstatai. Niekas netrukdė sumokėti, padaryti sudengimus, be to iš atsakovo sudengimui buvo paimti 208000 Lt. Tačiau UAB „Litagros prekybai“ niekas nebuvo iš tų pinigų sumokėta. Be to atvežus pas atsakovą prekes, dalis jų iš karo buvo parduotos atsakovui, o kita dalis sunaudota kooperatyvo laukuose, t.y. gautų medžiagų niekas nesandėliavo ilgą laiką. Kooperatyvo laukus taip pat deklaravo vadovas. Trąšos buvo gautos skystoje būsenoje. Nei 2012 nei 2013 m. niekas nesikreipė į policiją dėl mano veiksmų. Dėl ieškinio senaties, jeigu A. P. suprato, kad reikia iškelti bankroto bylą, tai ir suprato, kas vadovavo, todėl ieškinį turėjo pareikšti iki 2016 m. sausio 25 d. A. P. rūpinosi buhalterija. Atsakovas tik pateikė sąskaitas apie atliktus darbus, jie visi prijungti buhalterijoje. Kooperatyvas jokių grūdų nebuvo nukūlęs, tai ir nebuvo ką priduoti. A. P. ruošėsi daryti planus ir pirkti kombainą, todėl atsakovas savo žieminių kvietrugių lauką deklaravo kooperatyvas. Pasėlių iš atsakovo niekas nepirko. Per kooperatyvą buvo parduotos vasarinės kultūros nuo rugpjūčio 2 d. žieminiai rapsai ir žieminiai kviečiai. Atsakovas turėjo apie 500 ha, tačiau kooperatyvui jis kulti negalėjo, nes vos pajėgė kulti savo laukus, jo kombaino pajėgumai nėra dideli. A. P. buvo įdarbinęs pajininką J. V. kiek atsakovui žinoma tiekėju, ką jis ten veikė atsakovas nežino ir dar buvo įdarbinęs traktorininką V. B.. Atsakovas turėjo galingą techniką, kuria už tam tikrą mokestį kooperatyvas galėjo dirbti savo laukus. Jei tinkamai A. P. būtų vykdęs atsiskaitymus kooperatyvas galėjo gyvuoti. Dėl žalos dydžio, atsakovas taip pat nesutinka, paskolos sutartis sudaryta dar iki kooperatyvo sukūrimo. Iškėlus bankroto bylą, pas atsakovą rudenį likusios sėklos sugedo, nors atsakovas ragino vadovą A. P. tas sėklas sutvarkyti. Banko sąskaitas išskirtinai valdė tik A. P.. Kooperatyvas buvo sukurtas perparduoti kooperatyvo narių grūdus. Atsakovas buvo kooperatyvo narys, su juo buvo sutarta dėl darbų atlikimo, atsakovas išrašė sąskaitas, atskira sutartis sudaryta nebuvo. Darbus darė pagal žodinį A. P. prašymą, su atsakovu atsiskaityta nebuvo. Likusi skola už grūdus ir darbus 250000 Lt. Kas galutinai tvarkė pasakyti negali. Jis darė darbus, dėl kurių buvo sutarta su ieškovu. Buhalterė apie laukų būklę atsakovo klausė rudenį, kai atsakovas pateikė antrą kartą sąskaitas, nes vadovas A. P. jas pametė. Atsakovo adresas buvo nurodytas kaip kooperatyvo adresas ir visus atėjusius laiškus atsakovas atiduodavo vadovui A. P., jis jų neatplėšdavo. Pajininko susirinkimai buvo du steigimo susirinkimas ir dėl pajaus pardavimo. Kooperatyvas gyvavo nuo 2011 m. spalio iki 2013 sausio mėn. Kooperatyvo pajamos buvo tiesioginių išmokų avansas. Atsakovas turi našią techniką sėjimui, gali pasėti 60 ha per dieną ir 120 ha per parą. 2012 m. atsakovas turėjo apie 500-600 ha ir dauguma buvo apsėta iš rudens, nesėta buvo tik apie 100 ha. Kooperatyvo laukuose 2012 m. buvo pasėta vasariniai miežiai apie 53 ha, viso pasėlio vertė 61681,85 Lt., buvo dar 123,22 ha pasėta vasarinių rapsų vertė 86959,69 Lt, pūdymai 21966,23 Lt, viso į laukus sudėta 105000,00 Lt tai duomenys iš buhalterinių dokumentų.

Nei vasariniai miežiai nei vasariniai rapsai nebuvo nukulti. A. P. liepos 16 d. pateikė bankui prašymą dėl kombaino pirkimo. A. P. savo laukus taip pat kulia, o kooperatyvo laukai liko nekulti. Sutarimo nuimti derlių su atsakovu nebuvo, nes atsakovui nebuvo įmanoma to padaryti, pajėgumų nebuvo. Vadovas A. P. nupirko presą, tai buvo vienašališkas jo sprendimas, apie presą jis sužinojo, kai atvarė pas atsakovą laikyti. Atsakovas niekada nebuvo „priėjęs“ prie sąskaitų ir neturėjo antspaudo.