Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7363-589/2016,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-7363-589/2016, dėl šios ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3422-275/2016 sujungimo.

Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui D. Š. dėl 28 187,37 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškinys iš esmės motyvuojamas tuo, jog Panevėžio apygardos teismui pripažinus, kad BŽŪK „Viridis group“ veikla pasibaigė dėl bankroto, liko nepatenkintas kreditoriaus A. P. 28 187,37 Eur reikalavimas, todėl šią žalą turi atlyginti buvęs faktinis bankrutavusios bendrovės vadovas ir pajininkas D. Š..

Pirmosios instancijos teismas prašo nurodytą civilinę bylą sujungti su Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-3422-275/2016. Apygardos teisme pareikštu ieškiniu ieškovas D. Š. prašo priteisti iš atsakovo A. P. 114 798,79 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimai grindžiami atsakovo, kaip BŽŪK „Vidis group“ pajininko ir vadovo, nesąžiningais veiksmais, netinkamai organizuota veikla ir netinkamu kooperatyvo finansų tvarkymu.

Prašymas sujungti civilines bylas grindžiamas tuo, kad nagrinėjami ginčai yra tarpusavyje susiję, pareikšti ieškinių reikalavimai dėl žalos atlyginimo kildinami iš kooperatyvo pajininkų ir vadovų veiksmų, abejose bylose dalyvauja tos pačios šalys, nagrinėjant bylas turės būti vertinami tie patys rašytiniai įrodymai.

Bylas atsisakytina sujungti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).

Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimas taikomas ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

Tačiau sprendžiant bylų sujungimo klausimą turi būti įvertinamas ne tik prašomų sujungti bylų šalių tapatumas, keliamų reikalavimų sąsajumas, bet ir bylų nagrinėjimo stadija. Visais atvejais sujungiamos bylos privalo būti nebaigtos nagrinėti ir nagrinėjamos tos pačios instancijos teismuose.

Nagrinėjamu atveju pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3422-275/2016 nagrinėjimas iš esmės yra baigtas, teismo procesinis sprendimas priimtas ir paskelbtas 2016 m. lapkričio 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės vertinimu, atsižvelgus į tai, kad viena iš prašomų sujungti bylų jau yra išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, byloje priimtas teismo procesinis sprendimas, prašomos sujungti civilinės bylos negali būti sujungimo objektu, todėl prašymas sujungti civilines bylas atmetamas. Pažymėtina, kad sujungus aptartas civilines bylas nebūtų pasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-7363-589/2016 ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-3422-275/2016 nesujungti.