- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-11
- Bylos Nr.
- e2YT-1138-1184/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05852-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Miniotienė
- Pareiškėjas
- D. A.
- Suinteresuotas asmuo
- E. G., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. A.
- Advokatai
- Zigmas Burba, Saulius Alysas
teismo posėdyje mišriu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. G., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pagal suinteresuoto asmens E. G. patikslintą savarankišką pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. A., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai viešajai įstaigai Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir teismo leidimo palikimui priimti globotinio vardu išdavimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja D. A. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė (duomenys neskelbtini) mirusios senelės B. L., gimusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės globos namuose (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos D. A. ir suinteresuoto asmens E. G. senelė (toliau tekste – ir močiutė) B. L., gimusi (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo vienintelę dukrą – S. D. (L.) G., gimusią (duomenys neskelbtini), kuri susilaukė dviejų vaikų – pareiškėjos D. A. ir suinteresuoto asmens E. G.. Po senelės B. L. mirties liko 2006 m. vasario 7 d. jos sudarytas testamentas, kuriuo visą savo turtą paliko vaikaičiui (pareiškėjos broliui) E. G., tačiau testamentinis įpėdinis į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir aktyvių veiksmų tvarkant palikimą neatliko. Po B. L. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, niekas dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nesikreipė ir tokie faktai nėra registruoti. Po B. L. mirties liko jai priklausęs turtas – dviejų kambarių butas su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), bei minėtame bute esantys namų apyvokos daiktai (baldai, indai, paveikslai ir pan.). B. L. sutuoktinis (pareiškėjos senelis) J. L. 1942 metais buvo išgabentas priverstiniams darbas į Vokietiją, iš kur po antrojo pasaulinio karo išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, ir daugiau jie susitikę nebuvo, jis mirė anksčiau už senelę, todėl laiko, kad pagal 2005 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį įgytą butą pareiškėjos senelė valdė asmeninės nuosavybės teise. Dėl vidinių išgyvenimų, pandemijos metu nustatytų suvaržymų, brolio E. G. nutylėjimo apie tai, kad palikimas jam neaktualus, pareiškėja per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja D. A. priėmė mirusios senelės palikimą, pradėjusi jos turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja apmokėjo visas skolas už butui suteiktas komunalines paslaugas. Šiuo metu ji taip pat periodiškai apmoka visus su butu susijusius mokesčius, nuolatos tvarko butą, atliko remonto darbus, per dvi savaites po senelės mirties perėmė senelės bute buvusius B. L. priklausiusius namų apyvokos daiktus: paveikslus, žvakides, du staliukus, baldus. Būtent pareiškėja organizavo ir apmokėjo senelės laidotuves. B. L. testamentu paskirtas įpėdinis – vaikaitis E. G. palikimo nepriėmė, daugiau kaip 10 metų veda asocialų gyvenimą – nedirba, piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina savo sveikata, senelės butu. Velionės tėvai, sutuoktinis J. L., dukra Stefanija D. G. mirė iki palikimo atsiradimo.
3. Suinteresuotas asmuo E. G. pateikė teismui patikslintą savarankišką pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. A., valstybės įmonei (toliau – VĮ) Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikiančiai institucijai viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Dainų pirminės sveikatos priežiūros centrui, dėl juridinio fakto nustatymo ir teismo leidimo palikimui priimti globotinio vardu išdavimo, kuriuo prašė: 1) pareiškėjos D. A. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti; 2) siekiant atlikti paveldėjimo procedūras, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G. 3 mėnesių laikotarpyje po senelės B. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti; 3) išduoti teismo leidimą pareiškėjai (globėjai) D. A. priimti palikimą globotinio E. G. vardu.
Žemesnės instancijos teismas
4. Patikslintame savarankiškame pareiškime nurodyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje bylos e2YT-61-1119/2024 E. G. pripažintas neveiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, ir asmeninių neturtinių santykių srityje – gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartimi jam nustatyta globa ir pareiškėja D. A. paskirta jo globėja ir turto administratore. Ne pareiškėja D. A., o pats E. G. kaip testamentinis įpėdinis per 3 mėnesius po senelės mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Šią aplinkybę pagrindžia šie faktiniai duomenys: E. G. iki ir po senelės B. L. mirties gyveno palikimą sudarančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir tai buvo vienintelė E. G. gyvenamoji vieta; E. G. po senelės mirties, gyvendamas palikimą sudarančiame bute, elgėsi kaip buto savininkas – naudojosi močiutės butu bei kitais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius, leido bute gyventi kitiems asmenims. Pareiškėja D. A. savo 2022 m. lapkričio 14 d. prašyme (žr. civilinė byla Nr. 2YT-61-1119/2024) Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl E. G. veiksnumo vertinimo ir globėjo bei turto administratoriaus jam paskyrimo nurodė, kad E. G. turi priklausyti nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jos brolis nepriėmė oficialiai palikimo, nebuvo nuėjęs pas notarą, todėl nepriėmė palikimo savo vardu, nors ir nuolat gyvena šiame bute. Taip pat pareiškėja nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad E. G. turi nekilnojamojo turto, nors ir nesiima teisinių veiksmų jį įgyti, būtina paskirti jo turto administratorių, kuris galėtų priimti palikimą jo vardu, turtą prižiūrėti, administruoti, mokėti mokesčius ir pan., todėl būtina paskirti ir jo turto administratorių, kuris rūpinsis E. G. turtu ir jo interesais. Pareiškėja D. A. Šiaulių apylinkės teisme pateiktame 2023 m. liepos 13 d. prašyme (žr. civilinė byla Nr. e2YT-10053-446/2023) atstatyti praleistą terminą palikimui priimti nurodo, jog 2006 m. vasario 7 d. močiutė B. L. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis būtų ir iš ko besusidarytų paliko jos broliui E. G., ji savo močiutės valią žinojo, su šia valia sutiko ir, jai mirus, į paveldėjimo reikalus nesikišo, brolis irgi tai žinojo, jai atrodė normalu ir natūralu, kad brolis pagal testamentą priėmė palikimą, tokiu būdu jokio paveldimo močiutės turto neliko, visas močiutės turtas atrodė priklauso jos broliui nuosavybės teise. Prie pareiškėjos D. A. Šiaulių apylinkės teisme pateikto 2023 m. liepos 13 d. prašymo (žr. civilinė byla Nr. e2YT-10053-446/2023) atstatyti praleistą terminą palikimui priimti pridėti mokėtinų mokesčių butui, adresu (duomenys neskelbtini), kvitai leidžia daryti išvadą, skolų susidarymo laikotarpis gali būti ne ilgesnis nei 10 mėn. Mokesčiai po B. L. mirties (duomenys neskelbtini) buvo mokami, nes priešingu atveju skolos 2023 m. gegužės mėn. paslaugų tiekėjams būtų buvusios kelis kartus didesnės. E. G. kaip testamentinis įpėdinis, priėmęs B. L. palikimą po jos mirties faktiniu valdymu, paveldėjimo dokumentų nesutvarkė dėl svarbių priežasčių, nes liudytojui T. B. nurodė, kad šiuo metu neturįs tam pinigų bei laiko. Prijungtoje E. G. neveiksnumo nustatymo byloje esantys duomenys patvirtina, kad apie 2022 m. ženkliai pablogėjo E. G. tiek fizinė, tiek ir psichinė sveikata, jis buvo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, vėliau Ilgalaikio gydymo ir Geriatrijos ligoninėje. Palikėja B. L. 2006 m. vasario 7 d. testamentu visą savo turtą paliko vaikaičiui E. G.. Šios savo valios palikėja iki savo mirties nepakeitė. Paveldint esant testamentui, jam teikiama pirmenybė. Testatorės valia turėtų būti įvykdyta ir šiuo atveju įpėdinis pagal testamentą E. G. turėtų paveldėti tai, kas nurodyta testamente. Nėra jokių faktinių duomenų, kad E. G. būtų išreiškęs valią pasitraukti iš minėtų paveldėjimo teisinių santykių. Pažymėjo, kad, sudarant palikimo priėmimo sandorį, tikėtina nebus pabloginta globotinio E. G. padėtis, nes pareiškėja nurodė apmokėjusi palikėjos B. L. buto išlaikymo išlaidas bei susidariusias skolas. Įvertinus šiuo metu esančią paveldimo buto vidutinę rinkos vertę (37 400 Eur), ir pareiškėjos sumokėtas skolas (2 207,08 Eur sumokėtų mokesčių laikotarpiu nuo 2023-01 iki 2023-09 kvitų suma), akivaizdu, kad sumokėtos skolos yra ženkliai mažesnės už paveldimo turto vertę. Kitų duomenų apie paveldimo turto suvaržymus ar areštus nėra, taip pat nėra jokių duomenų apie kitas palikėjos B. L. skolas ar kreditorius. Todėl globotinio E. G. turtiniai interesai bus užtikrinti, priėmus palikimą, globotinio turtinė padėtis tik pagerėtų. Teismo leidimo išdavimas yra būtina sąlyga sudaryti globotinio vardu palikimo priėmimo sandorį.
Atsiliepimas
5. Pareiškėja D. A. pateikė atsiliepimą į patikslintą savarankišką pareiškimą, kuriame nurodė, kad su patikslintu savarankišku pareiškimu nesutinka, nes patikslintas pareiškimas pateiktas pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) dalyko arba pagrindo pakeitimą. Suinteresuoto asmens E. G. atstovas advokatas Zigmas Burba įrodymų tyrimo stadijos metu pateikė patikslintą savarankišką pareiškimą, tačiau su nauju reikalavimu ir kitu pagrindu. Be to, naujas pareiškimas pateiktas pavėluotai, tik trečio teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas žodžiu paprašė teismo sudaryti galimybę pateikti patikslintą savarankišką pareiškimą, su kuo pareiškėjos atstovas nesutiko. Naujame pareiškime nurodyta, kad E. G. po močiutės mirties, gyvendamas palikimą sudarančiame bute, elgėsi kaip buto savininkas – naudojosi močiutės butu bei kitais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius bei leido bute gyventi kitiems asmenims. Tačiau su tokia daroma išvada nesutinka, nes jos nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Apklausta teisme pareiškėja D. A. parodė, kad po močiutės B. L. mirties bute, (duomenys neskelbtini), likęs gyventi brolis E. G. šį butą pavertė landyne. Pažymėjo, kad būdama gyva močiutė tvarkingai mokėdavo mokesčius už komunalinius patarnavimus, tačiau po jos mirties už butą pradėjo kauptis skolos. Iš komunalines paslaugas teikusių įmonių gauti duomenys liudija, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. bute (duomenys neskelbtini), už sunaudotą elektrą, gamtines dujas, sunaudotą šaltą vandenį, aptarnavimą, karštą vandenį, techninį aptarnavimą, daugiabučio namo renovacijos administravimą ir kt. buvo mokama iš dalies. Pareiškime nurodyta aplinkybė, kad E. G. nesitvarkė paveldėjimo reikalų dėl lėšų stygiaus atmestina, kaip neįrodyta. Priešingai, apklaustas teisme liudytojas T. B. parodė, kad po močiutės mirties matydavo E. G. savarankiškai einantį į parduotuvę bei kad pastarasis nuolatos būdavo neblaivus. Remiantis byloje esančia Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1976-1119/2024, E. G. dėl netekto darbingumo gaudavo iš valstybės nuolatines išmokas. Taigi, E. G. tik dėl žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu), savo nerūpestingumo, apsileidimo nesitvarkė paveldėjimo reikalų ir tinkamai, kaip savininkas, nesirūpino po močiutės mirties likusiu butu. Nesutinka su nurodyta aplinkybe, kad D. A. šio bei kitų procesų metu pripažino brolį E. G. pradėjusį faktiškai valdyti močiutės butą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje D. A. pateiktu patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad būtent ji priėmė mirusios močiutės B. L. palikimą pradėdama šį turtą valdyti faktiškai. Tokią poziciją pareiškėja priėmė įvertinusi, kad po močiutės mirties E. G. tinkamai nemokėjo už komunalinius patarnavimus, elgėsi aplaidžiai, o būtą buvo pavertęs landyne ar prieglauda svetimiems asocialiems asmenims. Pažymėjo, kad kitoje civilinėje byloje Nr. 2YT-1976-1119/2024 dėl globėjo ir turto administratoriaus E. G. paskyrimo apklausos metu teismui D. A. nurodė, kad brolis gauna tik išmokas už specialius poreikius bei neįgalumą. Teigė, kad kito turto brolis neturi. Minėtoje byloje teismas 2024 m. vasario 12 d. nutartyje taip pat pažymėjo, kad būtent išmokoms administruoti ir prižiūrėti reikalinga neveiksniam tam tikrose srityse E. G. paskirti turto administratorių. Apklausta teisme pareiškėja nurodė, kad po senelės B. L. mirties 2-3 savaičių laikotarpiu perėmė jos bute (duomenys neskelbtini), buvusius namų apyvokos daiktus: paveikslus, žvakides, du staliukus, baldus. Pareiškėja teigė, kad būdama dar gyva močiutė sakiusi, kad būtent jai paliekanti tam tikrus namų apyvokos daiktus. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad apmokėjo visas skolas už butui suteiktas komunalines paslaugas, šiuo metu taip pat periodiškai apmoka visus su butu susijusius mokesčius, rinkliavas, nuolatos tvarko butą, per paskutinius kelerius metus bute atliko remonto darbus už 20 000 Eur sumą.
6. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimus į pareiškėjos D. A. patikslintą pareiškimą ir į suinteresuoto asmens E. G. patikslintą savarankišką pareiškimą, kuriuose nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos B. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. A. ar E. G. priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos ar suinteresuoto asmens prašymo patenkinimui.
7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimus į pareiškėjos D. A. patikslintą pareiškimą ir į suinteresuoto asmens E. G. patikslintą savarankišką pareiškimą ir nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie palikėjos B. L. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, prašė teismo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra.
8. Išvadą teikianti institucija VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad informacijos apie tai, kad D. A. nevykdo globėjos bei turto administratorės pareigų, neturi, prašo teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje priimti teismo nuožiūra, kad nebūtų pažeisti neveiksnaus asmens interesai.
Šalies argumentai
9. Teismo posėdžio metu pareiškėja D. A. prašė nustatyti pareiškime nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą bei nurodė, kad E. G. gyveno su jos močiute B. L.. Kol kartu gyveno, mokesčiai už butą buvo mokami, brolis išgėrinėjo saikingai, epizodiškai. Ji juos abu palydėjo pas notarą, kad broliui būtų surašytas testamentas, nes tuo metu brolis iš viso negėrė, vėliau brolis pradėjo labai gerti, jį atleido iš darbo. Močiutei sulaukus 98 metų, labai pablogėjo jos sveikata, paskambinęs brolis liepė ja pasirūpinti. Išvežė močiutę į slaugą, kur ji pragulėjo keturis mėnesius, iškilo poreikis atiduoti į kitus globos namus, todėl reikėjo močiutės paso. Nuvykusi į močiutės namus ieškoti paso, pastebėjo, kad ten apsigyvenę brolio draugai. Močiutei mirus (duomenys neskelbtini), ją palaidojo ir po dvejų – trijų savaičių ji nuvykusi į močiutės namus, pasiėmė jos kelis daiktus, nes močiutė jai buvo liepusi. Močiutės daiktų ji pasiėmė prisiminimui, kitus daiktus paliko broliui. Brolis visada sakė, kad čia jo butas, jo draugai, jai liepė nesikišti. Po pusmečio paklausus, pasakė, kad nesusitvarkė palikimo. Ji paskambindavo broliui pasveikinti su šventėmis, o jos vyras parveždavo brolį iš ligoninės po diabetinės komos ar trombo. Brolis jos net į butą neįsileisdavo, ten gyveno asocialūs asmenys, buvo padaryta „landynė“. Brolis draugus laikė nuomininkais, kad jam neva padėtų sumokėti mokesčius. Močiutei mirus, prasidėjo skolos už butą, pradėjo skųstis kaimynai, namo pirmininkas. Vėliau po kokių 3-4 mėnesių brolis mokesčius mokėjo epizodiškai kas kelis mėnesius nedidelėmis sumomis, kad neareštuotų buto. Po močiutės mirties už renovaciją susikaupė 1 500 Eur skola, ji pati šią skolą sumokėjo, kaip ir kitas skolas – už šildymą 500 Eur. Skolos priteistos nebuvo. Brolis butą laikė savu, bet jam gulint slaugoje, draugai pradėjo jai sakyti, kad brolis nesusitvarkė paveldėjimo, ji apie tai nežinojo. Pradėjus aiškintis, ji pasakė broliui, kad sumokės skolas ir bandys butą tvarkytis savo vardu, brolis jai liepė daryti, kaip išeina. Ji nuo 2022 m. rūpinosi brolio slauga, mokėjo už tai pinigus, dabar sutvarkė ilgalaikę slaugą (duomenys neskelbtini), 2023 m. vasarą sumokėjo skolas už butą, pradėjo daryti ir daro iki šiol remontus. Brolis apie tai nešneka, jam viskas yra gerai. Ji pasirūpino broliu, jo sveikata, jo padarytomis skolomis, todėl teisinga būtų, jei butą paveldėtų ji. Pastebėjo, jog kai pasimirė močiutė, broliui psichinio negalavimo nebuvo, jis tik gerdavo. Broliui su psichika pasidarė blogai, kai paguldė į slaugą 2022 m. Brolis turėjo dvi žmonas ir tris vaikus, visi vaikai yra dideli, išvykę į užsienį, per močiutės laidotuves nebuvo, pas brolį jo sūnaus nėra mačiusi apie 18 metų, dukrų – apie 30 metų. Po močiutės mirties pasiėmė staliuką, paveikslą, vazą, žvakides, brolis tam neprieštaravo. Brolis iki pat slaugos gyveno močiutės bute. Močiutės buto remontui išleido 15 000 Eur. Vien daiktų išnešimas iš landynės kainavo 2 000 Eur, keitė visą santechniką, elektros instaliaciją, betonavo grindis, dažė sienas, keitė duris, nes niekada nebuvo darytas remontas. Remontą pradėjo 2023 m. gruodžio mėnesį, remontas nėra baigtas. Mokesčius pradėjo mokėti 2023 m. vasarą, kai pati išsiaiškino skolas. 2019-2021 m. bute gyveno brolis ir kažkiek mokėjo pats. Brolį paguldžius į slaugą, pradėjo skambinti namo pirmininkas, kad brolio bute gyvena asocialūs asmenys, durys neužsidaro, kaimynai bijo išeiti į laiptinę. Kai ji paguldė brolį į slaugos ligoninę, jos niekas į butą neįleido, du kartus bandė išprašyti asmenis iš buto, tada kreipėsi į prokuratūrą, kad padėtų išvaryti asmenis. Ji ilgai jų negalėjo „iškrapštyti“, už juos mokėjo mokesčius. Ji ir ankstesnėje byloje patvirtino, kad tai yra brolio butas, bet brolis jo neprisiėmė. Ji yra paskirta brolio globėja ir turto administratore, sumoka mokesčius už butą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu pareiškėjos D. A. atstovas Saulius Alysas palaikė D. A. pareiškimą, nurodė, kad visgi visi šiame procese yra suinteresuoti ieškoti skaidraus ir teisingo sprendimo, nustatant, kuris asmuo yra priėmęs B. L. palikimą. Pažymėjo, kad E. G. liko gyventi močiutės bute, jo gyvenimo būdas tekėjo asocialia linkme, jis piktnaudžiavo alkoholiu, 2022 m. pabaigoje ženkliai suprastėjo jo psichikos būklė. Nors jis buvo du kartus vedęs, turi tris vaikus, tačiau atsidūrus kritinėje būklėje, jam pagalbą suteikė sesuo, ėmėsi priemonių dėl neveiksnumo ir globos nustatymo. 2024 sausio 10 d. jis buvo pripažintas neveiksniu, 2024 m. vasario 12 d. jam nustatyta globa, globėja paskirta sesuo D. A.. Jai reikėjo spręsti močiutės buto likimo klausimą, nes paaiškėjo, kad brolis nesiėmė teisinių priemonių palikimui priimti. Paaiškėjo, kad susidarė nemažos skolos, butas buvo paverstas išgėrinėjimų vieta, kaimynai pakraupę. Dalį namų apyvokos daiktų per trijų mėnesių laikotarpį po močiutės mirties pareiškėja perėmė savo žinion, 2023 m. pareiškėja padengė skolas už komunalines paslaugas, atliko remonto darbus ir dabar butą prižiūri, pasirūpino broliu, apgyvendino ji socialinės globos namuose. Vien gyvenimas bute ir nustatytas vėlesnis neveiksnumas nėra pagrindas konstatuoti, kad asmuo priėmė palikimą. Išreikalavus pažymas iš komunalines paslaugas teikusių įmonių, paaiškėjo, kad butui per tris mėnesius po palikėjos mirties buvo priskaičiuota sumokėti 432,34 Eur mokesčių, sumokėta – 319,28 Eur, tai sudaro 74 proc. priskaičiuotų mokesčių, įskaitant ir kredito dengimą už renovaciją. Tai yra didelė ir pakankama suma, todėl pareiškėja gerbs teismo sprendimą, koks jis bebūtų. Neturi duomenų, kad koks kitas asmuo už E. G. būtų mokėjęs mokesčius, todėl galima teigti, kad juos sumokėjo E. G.. Prašo pareiškėjos D. A. patikslintą pareiškimą tenkinti, suinteresuoto asmens E. G. patikslintą savarankišką pareiškimą atmesti, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo. Nepaisant to, kaip baigsis šis procesas, pareiškėja ir toliau sąžiningai rūpinsis broliu. Šalys sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, todėl prašo nepriteisti valstybei E. G. atstovavimo išlaidų. Siekiama, kad butas išliktų proceso šalių įtakoje, nes tai buvo ir E. G. gyvenamoji vieta, ir D. A. ėmėsi priemonių gerinti jo būklę.
11. Suinteresuoto asmens E. G. atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdžio metu prašė tenkinti suinteresuoto asmens E. G. patikslintą savarankišką pareiškimą, ir atmesti pareiškėjos patikslintą pareiškimą. Nurodė, kad teismo proceso pradžioje jis teikė savarankišką pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, nes galvojo, kad E. G. ilgą laiką sirgo, tačiau susipažinus su bylos medžiaga, kurioje buvo sprendžiama dėl E. G. neveiksnumo, paaiškėjo, kad jo psichinė būklė pablogėjo 2022 m., dėl ko pareiškėja kreipėsi į prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. Neveiksnaus asmens interesai ginami prioritetine tvarka, jo teises turėtų ginti pareiškėja kaip neveiksnaus asmens globėja, tačiau ji pasuko kita kryptimi. Pareiškėja neįrodė, jog ji faktiniu valdymu įgijo po močiutės mirties likusį palikimą. Surinkti duomenys rodo nenuoseklią jos poziciją dėl pareiškimo. Kreipdamasi į prokuratūrą, kad būtų inicijuotas neveiksnumo broliui nustatymas, nurodė, kad po močiutės mirties faktiniu valdymu palikimą yra priėmęs brolis E. G., tačiau dėl sveikatos problemų jis jo savo vardu neįregistravo, reikalinga priimti palikimą E. G. vardu, mokėti mokesčius. Nurodė, kad broliui turi priklausyti nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tame bute jis nuolat gyvena, tvarkosi. 2023 m. liepos 13 d. buvo teikiamas pareiškimas dėl terminio palikimui priimti atnaujinimo, kur pareiškėja nurodo, kad žinojo močiutės valią turtą palikti broliui, į paveldėjimo reikalaus nesikišo, močiutė visą savo turtą testamentu paliko broliui, kuris kažkurį laiką ten tvarkėsi, buvo apgyvendinęs asmenų, elgėsi kaip savininkas, iš dalies mokėjo mokesčius. Pareiškimą pareiškėja atsiėmė, tačiau gruodžio mėnesį pateikė pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, kur nurodo, kad pasiėmusi namų apyvokos daiktus, kas prieštarauja pareiškėjos ankstesniuose argumentuose nurodytiems teiginiams. Veiksmai turėjo būti atlikti per 3 mėnesius, ir nors pareiškėja pateikė, kad rūpinasi, remontuoja butą, tačiau tai daro savo interesais ir ne įstatymo numatytu 3 mėnesių laikotarpiu. Globėja turėtų ginti brolio interesus, turėjo būti ginama neveiksnaus E. G. turtinė teisė. Liudytojas T. B. patvirtino, kad po močiutės mirties vienintelis E. G. tvarkėsi tame bute. Būtent jis faktiniu valdymu priėmė palikimą, nes tai vienintelis butas, kuriame buvo jo gyvenamoji vieta. Jis iš dalies mokėjo mokesčius, tvarkėsi, mokesčių mokėjimo kvitai patvirtina, kad 2023 m. liepos mėnesį buvo susidariusios skolos, pareiškėja 2023 m. sumokėjo likusią nesumokėtą dalį. Pagal į bylą pateiktus duomenis matyti, kad per tris mėnesius po močiutės mirties mokesčiai iš esmės buvo mokami. Pats pareiškėjos atstovas, nurodydamas, kad E. G. sumokėjo 74 proc. mokesčių, pripažino, kad jis yra priėmęs palikimą, nes tai rodo savininko elgesį. Pareiškėja pripažino, kad tuo laikotarpiu mokesčių nemokėjo, duomenų, kad kiti asmenys būtų sumokėję mokesčius, byloje nėra, todėl laikytina, kad šiuos mokesčius sumokėjo E. G., taip vykdė palikimo priėmimą, elgėsi kaip savininkas, mokesčius mokėjo iki sveikatos pablogėjimo. Kaip savininkė pareiškėja pradėjo elgtis nuo 2023 m. balandžio mėnesio, kai pradėjo mokėti skolas. B. L. testamentu paliko turtą E. G., pareiškėja su šia valia sutiko, nėra duomenų, kad E. G. būtų pareiškęs valią pasitraukti iš paveldėjimo santykių. Palikėjos valia turi būti gerbiama. Pareiškėja kaip administratorė galėjo atlikti buto remonto darbus, tačiau buto vertė yra daug didesnė. Pareiškėja investuodama savo lėšas į ginčo butą, pati prisiėmė riziką, jokio teisinio pagrindo butui tvarkyti nebuvo. Kiek iš tikrųjų buvo investuota, nėra aišku, buvo įvardintos skirtingos sumos. Pačių namų apyvokos daiktų paėmimas nelaikytinas palikimo priėmimu faktiniu valdymu. Pati pareiškėja nurodė, kad į palikimo priėmimą nesikišo. Kelių B. L. daiktų perėmimą, po palikėjos mirties, teismas turėtų vertinti kritiškai, nes šių aplinkybių niekas negali nei patvirtinti, nei paneigti. Be to, pagrindinė palikimo „masė“ buvo butas. Taip pat prašo išduoti teismo leidimą D. A. priimti palikimą neveiksnaus E. G. vardu. Ji kaip jo globėja ir turto administratorė turi teisę šį turtą valdyti neveiksnaus asmens teisėtų interesų labui. Paskambinus į (duomenys neskelbtini), iš E. G. jokios informacijos nagrinėjamu klausimu negavo, jis nesuvokė, kad močiutė yra mirusi ir kad yra palikimas.
12. Liudytojas S. A. teismo posėdyje nurodė, kad žmonos D. A. močiutė prieš mirtį gyveno su žmonos broliu E. G.. Psichikos sutrikimai E. G. atsirado tik po slaugos namų, jis daug metų gėrė. Žmona praėjus gal po mėnesio po močiutės mirties parsivežė močiutės daiktus: pasiėmė vazą, staliuką, laikrodį. Iki močiutės mirties už komunalines paslaugas susimokėdavo močiutė, po mirties dėl žmonos brolio gyvenimo būdo susidarė didelės skolos. Namo pirmininkas susirado žmonos telefoną, tada žmona pradėjo mokesčius mokėti, maždaug prieš porą metų. Butas buvo netinkamas gyventi, todėl su žmona jie nutarė jį tvarkyti, remontą pradėjo daryti prieš Naujus Metus, išleido iki 10 000 Eur. Butą reikėjo tvarkyti, nenorėjo atiduoti antstoliams, reikėjo mokėti ir už brolio priežiūra virš 1 000 Eur, mokėjo iš savo pinigų. Žinojo, kad žmonos močiutė buvo surašiusi testamentą, pagal kurį žmonai butas nepriklausė, bet močiutė prieš mirtį buvo kalbėjusi, kad žmona gali pasiimti jos daiktų, buvo siuvimo mašina.
13. Liudytojas T. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis nuo 2012 m. iki 2024 m. gegužės 1 d. buvo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrijos pirmininkas. Jis pažinojo gyvenusią B. L. ir E. G.. Jie gyveno (duomenys neskelbtini) bute. Kai jie 2010 m. ten atsikraustė, E. G. su močiute jau ten gyveno. Po B. L. mirties bute apsigyveno asocialūs asmenys, ne kartą bendrija kreipėsi į policiją, nes ten buvo labai netvarkinga, girtaudavo, susimušdavo, nukrisdavo, buvo bijoma dėl vaikų. Kol gyveno močiutė, buvo mokami mokesčiai. E. G. vienu metu negėrė, tvarkingai gyveno. Po močiutės mirties siuntė priminimus susimokėti bendrijai, buvo gavę informaciją, kad nemoka už renovaciją, tačiau po priminimų E. G. apmokėdavo. Po močiutės mirties jis su juo kalbėjo ne kartą, klausė, kodėl jis nesitvarko palikimo, jis nurodė neturintis pinigų, neturi kada. Apie palikimą pasakojo pats E. G., nurodė, kad butas turi likti jam. Su D. A. pradėjo bendrauti kokiais 2022 m., nes ji pradėjo rūpintis broliu, padėjo išprašyti asocialius asmenis, kurie jautėsi kaip savininkai. Iki tol pareiškėjos nebuvo matęs, nežinojo, kad yra E. sesuo. Pareiškėja jam pati paskambino kaip pirmininkui. Neatsimena, kad jis būtų bendravęs su blaiviu E. G.. Iki D. A. atsiradimo susidarydavo apie 300 Eur skolos, buvo siunčiami priminimai.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas atmestinas, patikslintas savarankiškas pareiškimas tenkintinas.
Faktinės aplinkybės
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėja D. A. (mergautinė pavardė – G.), gimusi (duomenys neskelbtini), ir suinteresuotas asmuo E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), yra S. D. G., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Iš 2023 m. lapkričio 21 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis matyti, kad S. D. G. (iki santuokos – L.) buvo vienintelis B. L., gimusios (duomenys neskelbtini), vaikas, taigi pareiškėja D. A. ir suinteresuotas asmuo E. G. yra vieninteliai B. L. vaikaičiai. Byloje esantis B. L. medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad B. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad B. L. 2005 m. spalio 11 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 2560 buvo įgijusi 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2024 m. sausio 1 d. duomenimis yra 37 400 Eur. 2006 m. vasario 7 d. Šiaulių miesto I-jame notarų biure buvo patvirtintas B. L. testamentas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo B. L. jai nuosavybės teise priklausantį butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir visą kitą turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, kuris jai priklausys, paliko savo vaikaičiui E. G., gyvenančiam (duomenys neskelbtini).
15. Pareiškėja savo patikslintame pareiškime, taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad testamentinis įpėdinis E. G. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantis Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2023 m. birželio 7 d. liudijimas Nr. 6415, kuriame nurodyta, kad po B. L., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla nėra užvesta, testamentinis įpėdinis į Šiaulių miesto 4-ąjį notarų biurą nesikreipė, asmenų, pateikusių prašymus iki 2023 m. birželio 27 d. Šiaulių miesto 4-ajame notarų biure, nėra. Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad Testamentų registre nėra registruotų palikėjos B. L. palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų.
Žemesnės instancijos teismas
16. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-61-1119/2024 suinteresuotas asmuo E. G. yra pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, įskaitant nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo sritį; paveldėjimo teisinių santykių sritį ir asmeninių neturtinių santykių sritį – gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1976-1119/2024 neveiksniam tam tikrose srityse E. G. nustatyta globa ir D. A. paskirta jo globėja ir turto administratore.
Dėl pareiškėjos D. A. palikimo priėmimo faktiniu valdymu
17. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, kuris iš dviejų B. L. vaikaičių – pareiškėja D. A. ar suinteresuotas asmuo E. G. – priėmė po jos mirties likusį palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Žemesnės instancijos teismas
18. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).
19. Palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus jį valdyti, būdas įtvirtintas CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Pagal nuosekliai šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimu formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011; 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013; kt.).
20. Aplinkybę, jog įpėdinis, siekdamas priimti palikimą aptariamu būdu, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo, turi įrodyti asmuo, reiškiantis tokį reikalavimą (CPK 178 straipsnis). Pareiškėja savo patikslintame pareiškime nurodė, kad palikimą, likusį po senelės B. L. mirties, priėmė būtent ji, faktiškai pradėdama jį valdyti. Teismo posėdyje pareiškėja patvirtino, kad per dvi savaites po senelės mirties perėmė senelės bute buvusius namų apyvokos daiktus: paveikslus, žvakides, du staliukus, baldus. Pareiškėja nurodė, kad apmokėjo visas skolas už butui suteiktas komunalines paslaugas, šiuo metu ji taip pat periodiškai apmoka visus su butu susijusius mokesčius, nuolatos tvarko butą, bute atliko remonto darbus. Iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10053-446/2023 esančių mokėjimo pranešimų matyti, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas komunalines paslaugas pagal 2023 m. gegužės mėnesio sąskaitas (iki gegužės mėnesio, neskaitant einamų mokėjimų) buvo likusios skolos: (duomenys neskelbtini) bendrijai – 64,98 Eur, UAB „Šiaulių vandenys“ – 10,21 Eur, AB „Energijos skirstymo operatoriui“ – 80,00 Eur, AB „Šiaulių energija“ už karštą vandenį ir teikiamas paslaugas – 416,81 Eur, už daugiabučio modernizavimą kredito ir palūkanų dengimui – 953,87 Eur. Nagrinėjamoje byloje esantys UAB „Perlas Finance“ suformuoti mokėjimo išrašai bei mokėjimų nurodymų kopijos patvirtina, kad pareiškėja 2023 m. sausio, vasario, balandžio, birželio, liepos, rugsėjo mėnesiais mokėjo už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas. Byloje esantys pareiškėjai adresuotas 2023 m. lapkričio 9 d. AB „Šiaulių energija“ raštas, pažyma bei mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėja domėjosi apie senelei B. L. priklausiusiam butui (duomenys neskelbtini), tenkančius įsipareigojimus ir įsiskolinimus už daugiabučio namo modernizavimą, taip pat mokėjo įmokas bei skolas. Pareiškėja į bylą pateikė buto po atliktų remonto darbų foto nuotraukas, taip pat statybos prekėmis prekiaujančių prekybos centrų kvitus, iš kurių matyti, kad 2023 m. lapkričio, gruodžio mėnesiais, 2024 m. sausio mėnesį pareiškėja pirko statybines medžiagas buto remontui ir, pareiškėjos skaičiavimu, patyrė 4 683,48 Eur išlaidų. Aptartos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja 2023, 2024 metais patyrė išlaidas po senelės mirties likusiam butui išlaikyti, susidariusios skoloms dengti ir jo remontui, tačiau šios išlaidos buvo patirtos tada, kai pareiškėjos broliui E. G. jau buvo suprastėjusi sveikata ir jis šiame bute nebegyveno, t. y. praėjus daugiau nei ketveriems metams po palikėjos B. L. mirties.
21. Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja teismo posėdžio metu nuosekliai teigė, kad po močiutės B. L. mirties bute ir toliau liko gyventi jos brolis E. G., kuriam močiutė testamentu paliko minėtą butą ir visą turtą, ir kuris įstatymų nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėja, brolis visada pabrėždavo, kad čia yra jo butas, po močiutės mirties brolis prisiėmė draugus, kuriuos laikė nuomininkas, kad neva jam padėtų mokesčius mokėti, pareiškėjai liepė nesikišti. Pareiškėja nurodė, kad brolis butą laikė savu, bet jam gulint „slaugoje“, draugai pradėjo sakyti, kad brolis nesusitvarkė paveldėjimo, ji apie tai nežinojo. Pareiškėja taip pat teigė, kad po senelės mirties po pusmečio brolio paklausus, pastarasis pasakė, kad jis nesusitvarkė palikimo. Kaip matyti iš prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-61-1119/2024 esančio pareiškėjos 2022 m. lapkričio 14 d. prašymo Šiaulių apygardos prokuratūrai dėl E. G. veiksnumo vertinimo ir globėjo bei turto administratoriaus jam paskyrimo, pareiškėja nurodė, kad jos brolis E. G. turi nekilnojamojo turto, nors ir nesiima teisinių veiksmų jį įgyti, todėl būtina paskirti jo turto administratorių, kuris galėtų priimti palikimą jo vardu, turtą prižiūrėti, administruoti, mokėti mokesčius ir pan. 2024 m. sausio 10 d. teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2YT-61-1119/2024 užfiksuoti pareiškėjos D. A. parodymai, iš kurių matyti, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl E. G. neveiksnumo, teismo posėdyje pareiškėja teigė, jog brolis net raginamas po močiutės mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, pagalbos nepriėmė, sakė, jis viską padarys pats, jo manymu jis nieko neturėjo daryti, nes jam jau paliko palikimą, brolis yra nusivylęs, mano, kad nieko jis nebegalės gauti. Pareiškėja Šiaulių apylinkės teismui pateiktame 2023 m. liepos 13 d. prašyme dėl termino palikimui priimti atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10053-446/2023 nurodė, kad ji savo močiutės valią žinojo, su šia valia sutiko ir, jai mirus, į paveldėjimo reikalus nesikišo, brolis irgi tai žinojo, jai atrodė normalu ir natūralu, kad brolis pagal testamentą priėmė palikimą, tokiu būdu jokio paveldimo močiutės turto neliko, visas močiutės turtas atrodė priklauso jos broliui nuosavybės teise. Buvęs daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkas liudytojas T. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad E. G. jam pasakojo apie palikimą, nurodė, kad jam turi likti butas. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad po močiutės mirties tiek pareiškėja, tiek jos brolis E. G. senelės testamentu paliktą turtą laikė E. G. nuosavybe, nors jis į notarą dėl palikimo priėmimo ir nebuvo kreipęsis. Apie E. G. nesikreipimą į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja žinojo anksčiau nei 2022 m., kai brolis buvo paguldytas į slaugos ligoninę, nes ji pati skatino brolį oficialiai tvarkytis paveldėjimo reikalus, siūlė pagalbą, todėl akivaizdu, kad pareiškėja po močiutės mirties likusio buto savu nelaikė (CPK 185 straipsnis).
22. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja ilgą laiką ginčo bute nesilankė, brolis jos net į jį neįsileisdavo. Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, pradėjo rūpintis ginčo butu, galimomis skolomis tik po to, kai brolis buvo paguldytas į slaugos ligoninę 2022 m. pabaigoje. Buvęs daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos pirmininkas liudytojas T. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėja pradėjo bendrauti 2022 m., nes ji pradėjo rūpintis broliu, padėjo išprašyti asocialius asmenis, iki tol jos nebuvo matęs. Skirtingai nei nurodė pareiškėja, liudytas T. B. nurodė, kad būtent pareiškėja pati jam paskambino. Iš šių aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėja daugiau nei ketverius metus po močiutės mirties likusiu turtu visiškai nesirūpino, iki brolio sveikatos suprastėjimo į likusį paveldimą turtą ji nepretendavo, nesiekė įgyti teisių ir prisiimti pareigų, susijusių su paveldimu turtu (CPK 185 straipsnis).
23. Pareiškėja nurodė, kad palaidojusi močiutę, po dviejų – trijų savaičių ji nuvykusi į močiutės namus, pasiėmė jos kelis daiktus, nes močiutė jai buvo liepusi. Nurodė, kad daiktus pasiėmė prisiminimui, o kitus paliko broliui. Pareiškėjos atstovo teigimu aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu, todėl būtent pareiškėja D. A. priėmė mirusios senelės B. L. palikimą, pradėjusi jos turtą valdyti. Pareiškėja pateikė teismui foto nuotraukas daiktų, kuriuos pasiėmė iš senelės buto po jos mirties, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad dar iki senelės mirties pareiškėjos brolis E. G. vedė asocialų gyvenimo būdą, nėra duomenų, jog minėti daiktai iš tiesų buvo močiutės bute ir priklausė močiutei, teismas vertina, kad pareiškėja neįrodė, kad šie daiktai apskritai priklausė močiutei ir buvo paimti iš jos buto per tris mėnesius po jos mirties (CPK 178 straipsnis).
24. Be to, kaip minėta, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Kai palikimą sudaro butas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat buto priežiūrą, prievolių, susijusių su butu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Kita vertus, jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006). Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Savaime aplinkybė, jog įpėdinis paima ar naudojasi kai kuriais palikėjo daiktais nereiškia, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Tokiu atveju turi būti nustatoma reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių, kad įpėdinis elgiasi kaip paveldėto turto savininkas, visuma.
25. Nagrinėjamu atveju, pagrindinį paveldimą turtą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), todėl, teismas sprendžia, kad keleto galimai palikėjai priklausiusių mažareikšmių daiktų – vazos, staliuko, laikrodžio, siuvimo mašinos ir kt. – paėmimas naudotis savo reikšmėms (kaip atsiminimas), nepagrindžia viso palikimo perėmimo faktiškai valdyti fakto. Pareiškėja pati nurodė, kad šiuos daiktus pasiėmė atminčiai, likusį turtą paliko broliui. Paimdama keletą daiktų pareiškėja neturėjo tikslo paveldėti viso po palikėjos mirties likusio turto. Kaip aptarta sprendimo 21 punkte, pareiškėja po močiutės mirties likusio buto savininku laikė brolį E. G., todėl paminėti pareiškėjos aktyvūs veiksmai (keleto daiktų paėmimas), neišreiškė jos valios įgyti nuosavybės teisę į paveldimą nekilnojamąjį turtą, ir juo labiau tuo metu ji nepradėjo jo valdyti kaip savo. Šiuo turtu ji pradėjo rūpintis ir ėmėsi aktyvių buto tvarkymo, išlaikymo veiksmų tik 2022-2023 metais, t. y. praėjus ketveriems metams po močiutės mirties.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjos, jos atstovo, suinteresuoto asmens atstovo paaiškinimus ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog po senelės mirties per įstatymo nustatytą terminą (3 mėnesius) po močiutės mirties ji atliko konkrečius aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į senelės paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo, todėl pareiškėjos patikslintas pareiškimas atmestinas.
Dėl suinteresuoto asmens E. G. palikimo priėmimo faktiniu valdymu
27. Suinteresuoto asmens E. G. patikslintame savarankiškame pareiškime teigiama, kad jis kaip testamentinis įpėdinis per 3 mėnesius po senelės mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, nes būtent jis iki ir po senelės B. L. mirties gyveno palikimą sudarančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir tai buvo vienintelė jo gyvenamoji vieta; po senelės mirties gyvendamas palikimą sudarančiame bute, elgėsi kaip buto savininkas – naudojosi senelės butu bei kitais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius, leido bute gyventi kitiems asmenims. Tuo tarpu pareiškėjos atsiliepime į šį patikslintą savarankišką pareiškimą, taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas teigė, kad pareiškėjos brolis E. G. dėl žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu), savo nerūpestingumo, apsileidimo nesitvarkė paveldėjimo reikalų ir tinkamai, kaip savininkas, nesirūpino po močiutės mirties likusiu butu – tinkamai nemokėjo už komunalinius patarnavimus, dėl ko ėmė kauptis skolos, būtą buvo pavertęs landyne ar prieglauda svetimiems asocialiems asmenims.
28. Be aukščiau šiame teismo sprendime minimos kasacinio teismo praktikos aktualūs ir šie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, kad faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto; ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).
29. Byloje nėra ginčo, kad palikėja turtą testamentu paliko suinteresuotam asmeniui E. G., kuris ilgą laiką iki senelės mirties gyveno kartu su senele jai nuosavybės teise priklausančiame bute bei po jos mirties liko tame pačiame bute gyventi, naudojosi palikėjos turtu, elgėsi su juo kaip su savu, tai buvo vienintelė jo gyvenamoji vieta. E. G. visiems akcentavo, kad tai yra jo butas. Neginčytina ir tai, kad suinteresuotas E. G. po senelės mirties priėmė kartu gyventi kitus asmenis, kuriuos pats pareiškėjai įvardijo nuomininkais, kad pastarieji jam padėtų susimokėti komunalinius mokesčius. Iš pareiškėjos paaiškinimų, liudytojų parodymų matyti, kad suinteresuotas asmuo E. G. kartu su kitais ginčo bute gyvenančiais/besilankančiais asmenimis piktnaudžiavo alkoholiu, vedė asocialų gyvenimo būdą. Pareiškėja nurodo, kad mirus senelei, pradėjo kauptis skolos už nesumokėtus komunalinius mokesčius, kurias brolis mokėjo epizodiškai. Iš pareiškėjos pateiktų duomenų matyti, kad vis dėl to per tris mėnesius nuo B. L. mirties (nuo (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.) buvo sumokėta didžioji dalis komunalinių mokesčių, kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiškėjos atstovas – tai sudaro 74 procentus priskaičiuotų mokesčių. Už elektros energiją minėtu laikotarpiu buvo priskaičiuota ir apmokėta 8,09 Eur, už gamtines dujas priskaičiuota 21,09 Eur, sumokėta – 18,85 Eur, už vandenį priskaičiuota 28,96 Eur, sumokėta – 0,66 Eur, skola – 142,01 Eur. Minėtu laikotarpiu AB „Šiaulių energija“ už daugiabučio renovacijai suteiktą kreditą buvo sumokėta 241,68 Eur, pradelstų įsipareigojimų nebuvo, už bendrovės suteiktas paslaugas (duomenys neskelbtini) buvo skola 294,69 Eur, kuri tą patį mėnesį buvo apmokėta, ir 2018 m. rugpjūčio 31 d. skola sudarė 67,48 Eur. Skola Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) sudarė 152,35 Eur, per 3 mėnesius po senelės B. L. mirties priskaičiuota mokesčių bendrijai – 63,44 Eur, sumokėta 50,00 Eur, skola 2018 m. rugpjūčio 31 d. sudarė 165,79 Eur. Teismo posėdžio metu tiek pareiškėjos atstovas, tiek suinteresuoto asmens atstovas vieningai teigė, kad duomenų, jog ne E. G., bet kiti asmenys būtų mokėję šiam butui priskaičiuotus komunalinius mokesčius, byloje nėra. Visos sprendimo aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad suinteresuotas asmuo E. G. pagal savo gaunamas pajamas, vestą gyvenimo būdą, socialinių bei teisinių reiškinių suvokimą ginčo turtą valdė kaip savo ir priėmė po senelės mirties likusį palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
30. Pareiškėja laikėsi pozicijos, jog negalima laikyti, kad jos brolis priėmė palikimą faktiniu valdymu, nes jis ginčo butą pavertė landyne, tinkamai juo nesirūpino, už butui suteiktas komunalines paslaugas kaupėsi skolos. Teismas, nesutikdamas su šiais pareiškėjos argumentais, nurodo, kad CK 5.51 straipsnio prasme kaip palikimo priėmimas suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, net ir tokie, kurie blogina turto kokybę ar jį mažina, nes negalima paneigti to fakto, kad suinteresuotas asmuo disponavo turtu būtent savo nuožiūra, t. y. įpėdinis E. G.įgijo senelės turtą – jos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, patį butą ir jais disponavo savo nuožiūra – leido apsigyventi kitiems asmenims, dėl kurių gyvenimo ir vesto gyvenimo būdo galimai pablogėjo būsto kokybė, mokesčius suinteresuotas asmuo mokėjo iš dalies, visiškai nuo jų mokėjimo nusišalinęs nebuvo. Teismo vertinimu suinteresuoto asmens koks nors netinkamas elgesys ar gyvenimo būdas, kuris susijęs su piktnaudžiavimu alkoholiu, negali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms, kurios susijusios su palikimo priėmimu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Analogiškos pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami panašaus pobūdžio civilines bylas (žr. pvz.: Kauno apygardos teismo 2011 rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1858-343/2011, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1577-577/2013, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-418-856/2022, Kauno apygardos teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1310-390/2023 ir kt.).
31. Pažymėtina, kad pareiškėja ginčo butu susidomėjo, kai jos brolis E. G. dėl sveikatos problemų jame nebegalėjo ilgiau gyventi. Iki tol niekas jo teisės į palikimą nei teisine forma ginčijo, nei faktiniais veiksmais ribojo, todėl jis neturėjo pagrindo abejoti savo, kaip paveldėtojo, teisėmis. Testamentinis įpėdinis palikimo turinį sudarančiame bute gyveno tiek iki palikėjos mirties, tiek ir po jos, tvarkėsi jame pagal savo suvokimą. Nagrinėjant civilinę bylą dėl suinteresuoto asmens E. G. neveiksnumo, pareiškėja teismo posėdyje buvo nurodžiusi, kad, jos brolio manymu, dėl palikimo priėmimo jis nieko neturėjo daryti, nes senelė jam jau ir taip paliko palikimą. Turto valdymo faktas, nesant kitų galimų įpėdinių iniciatyvos paveldėjimo klausimu, galimai leido testamentiniam įpėdiniui E. G. tikėtis, jog teisinių procedūrų, susijusių su palikimo priėmimu, neįforminimas neįtakos jo materialinių teisių į palikimą turinio, todėl, teismo vertinimu, šių teisių negali įtakoti ir suinteresuoto asmens vestas gyvenimo būdas (CPK 185 straipsni).
32. Teismo vertinimu, atsižvelgus į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, įrodytos aplinkybės – suinteresuoto asmens gyvenimas palikėjos bute, naudojimasis palikėjos daiktais, dalinis mokesčių mokėjimas, kartu kitų asmenų apgyvendinimas – yra pakankamos konstatuoti, kad suinteresuotas asmuo E. G. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, jis pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo, t. y. palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti įstatymo nustatytu terminu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
33. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), savo senelės B. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Dėl savarankiško patikslinto pareiškimo pateikimo
34. Pareiškėja savo atsiliepime į patikslintą savarankišką pareiškimą nurodė, kad patikslintas pareiškimas pateiktas pažeidžiant procesines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio (pareiškimo) dalyko arba pagrindo pakeitimą – patikslintas savarankiškas pareiškimas įrodymų tyrimo stadijoje buvo pateiktas su nauju reikalavimu ir kitu pagrindu, todėl turi būti laikomas ne tikslinančiu, bet nauju ir teikiamas teismui atskirai nuo šios bylos. Be to, naujas pareiškimas pateiktas pavėluotai ir pareiškėjos atstovas nesutiko, kad teismas leistų tikslinti savarankišką pareiškimą.
35. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo E. G., atstovaujamas advokato Zigmo Burbos, buvo pateikęs savarankišką pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti ir teismo leidimo palikimui priimti globotinio vardu išdavimo. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu prie bylos prijungus civilines bylas Nr. e2YT-61-1119/2024 ir Nr. e2YT-10053-446/2023 ir paaiškėjus papildomoms aplinkybėms, kad visgi E. G. buvo perėmęs mirusios turtą, jį valdė ir laikė save šio turto savininku, jo psichinė sveikata suprastėjo tik 2022 metų pabaigoje, suinteresuoto asmens E. G. atstovas Zigmas Burba prašė teismo būti aktyviu ir nagrinėtinu atveju išeiti už pareiškimo ribų bei nustatyti, kad palikimas suinteresuoto asmens buvo priimtas faktiniu valdymu.
36. CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų, tarp jų ir dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, nagrinėjimo ypatybes, 1 dalyje nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. Ypatingajai teisenai taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010). Taigi ypatingosios teisenos bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo mutatis mutandis taikomos bendrosios CPK taisyklės su 443 straipsnyje nustatytomis išimtimis bei ypatumais, taip pat tie procesiniai ypatumai, kurie nustatyti CPK 444–448 straipsniuose. Jeigu nėra specialiosios teisės normos, reglamentuojančios tam tikrą klausimą, taikytinos bendrosios civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės, atsižvelgiant į ypatingosios teisenos esmę ir galiojančius principus. CPK 42 straipsnio 4 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, jog pareiškėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK nustatytas išimtis.
37. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas, nagrinėdamas bylas, kuriose prašoma atnaujinti terminą priimti palikimą turi nustatyti aplinkybes, ar pareiškėjas nėra pasinaudojęs teise priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ir tik tada spręsti klausimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nustačius, kad pareiškėjas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atliko veiksmus, kurie pagal savo pobūdį atitinka palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.51 straipsnis), konstatuotina, kad pareiškėjas nėra praleidęs palikimo priėmimo termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017). Tačiau toks išaiškinimas neįpareigoja teismo pačiam spręsti palikimo priėmimo juridinio fakto klausimo, byloje konstatavus, kad pareiškėja nėra praleidusi palikimo priėmimo termino. Teismo aktyvumas ypatingosios teisenos bylose gali reikštis tik atitinkamų procesinių priemonių panaudojimu, nesikišant į teisminio nagrinėjimo dalyką. Ypatingosios teisenos bylose teismas negali tapti pareiškėjo atstovu, advokatu ir suformuluoti už jį pareiškimo dalyką ar pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2007).
38. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas panašaus pobūdžio bylą, yra išaiškinęs, kad teismas, ypatingosios teisenos byloje būdamas aktyvus ir matydamas, kad pareiškėjos reikalavimas suformuluotas netinkamai, turi pasiūlyti pakeisti pareiškimo dalyką. Tai kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme posėdžio metu pareiškėjos atstovas žodžiu pareiškė alternatyvius reikalavimus arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, arba atnaujinti terminą palikimui priimti, nesudaro pagrindo vertinti, kad pareiškėjos reikalavimas suformuluotas tinkamai, nes, viena vertus, tokiu atveju pats ieškinio (pareiškimo) institutas prarastų savo prasmę, kita vertus, tai nesudaro sąlygų priešingai šaliai parengti atsikirtimo argumentus ir neužtikrina šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimo (Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2010-480/2017).
39. Pažymėtina, kad CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas keisti ieškinio dalyką ar pagrindą tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo, laiko atžvilgiu nėra absoliutus. Įstatymo leidžiamas ir vėlesnis ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas arba, jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
40. Taigi, nagrinėtinu atveju, teismas, remdamasis sprendimo 36-39 nurodytą teismų praktiką bei CPK nustatytą teisinį reglamentavimą, bylos nagrinėjimo metu pasiūlė suinteresuoto asmens E. G. atstovui Zigmui Burbui patikslinti savarankiško pareiškimo reikalavimus, kur šalis pasinaudojo savo procesine teise, pateikė patikslintą savarankišką pareiškimą su pakeistu pareiškimo dalyku (reikalavimu). Todėl apibendrintai pažymėtina, jog teismo vertinimu, teismui tokio pobūdžio bylose būnant aktyviam, šalys nepažeidė procesines teisės normas, tačiau priešingai, vadovaujantis proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, buvo tinkamai pasinaudota savo visomis procesinėmis teisėmis.
Dėl teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu
41. CK 3.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo. Pagal to paties straipsnio 2 dalį globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius. Įstatyme tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad tais atvejais, kai palikimą paveldi pilnametis neveiksnus asmuo, yra būtinas teismo leidimas sudaryti palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo sandorį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sudarant palikimo priėmimo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių darytina išvada, kad teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. globėjui globotinio vardu tiek priimti, tiek atsisakyti priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-693-378/2015).
42. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-61-1119/2024 suinteresuotas asmuo E. G. yra pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tarp jų ir paveldėjimo teisinių santykių srityje. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-1976-1119/2024 neveiksniam tam tikrose srityse E. G. nustatyta globa ir D. A. paskirta jo globėja ir turto administratore. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G. po savo senelės B. L., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, reikalinga spręsti klausimą dėl teismo leidimo išdavimo suinteresuoto asmens E. G. globėjai – pareiškėjai D. A. priimti palikimą, likusį po senelės B. L. mirties, neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto jos brolio E. G. vardu. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, jog paveldimą turtą sudaro 2 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog į ginčo butą, šiuo metu jau yra investavusi savo ne mažą pinigų sumą, tačiau nagrinėtinu atveju, nėra pareiškusi jokio atskiro turtinio reikalavimo brolio, suinteresuoto asmens E. G., atžvilgiu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja D. A. yra apmokėjusi visas skolas už butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), suteiktas komunalines paslaugas, šiuo metu taip pat periodiškai apmoka visus su butu susijusius mokesčius, duomenų apie paveldimo turto suvaržymus ar areštus bei kitas palikėjos B. L. skolas nėra. Įvertinus šias aplinkybes, bei įvertinus galimai susidariusių turtinio pobūdžio reikalavimų sumą (ką yra šiuo metu į butą investavusi D. A.) bei įvertinus paveldėtino turto vertę, teismas sprendžia, jog išdavus prašomą teismo leidimą, suinteresuoto asmens turtinė padėtis nepablogės (CPK 185 straipsnis). Be to, pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepaisant to, kaip baigsis šis procesas, pareiškėja ir toliau sąžiningai rūpinsis broliu, šiuo teismo procesu siekiama, kad butas išliktų proceso šalių įtakoje.
43. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras pateikė byloje išvadą, kurioje nurodė, kad neturi informacijos apie tai, jog D. A. nevykdo globėjos bei turto administratorės pareigų.
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad priėmus palikimą nebus pažeisti neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens interesai, galimai paveldėtas turtas bus panaudotas neveiksnaus tam tikrose srityse asmens poreikiams tenkinti. Todėl teismo leidimas priimti palikimą, atsiradusį po B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto E. G. vardu išduotinas.
45. Siekiant maksimaliai užtikrinti E. G. interesus, kad jam ateityje netektų vykdyti palikėjo galimų prievolių didesne apimtimi, nei palikimą sudarantis turtas (CK 5.63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis) bei atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu turtinių įsipareigojimų ir nėra išviešinta ir visada egzistuoja galimybė, kad apie palikėjo įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, taip pat į tai, jog palikimas priimamas neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto asmens vardu, globėjai siūlytina priimti palikimą pagal turto apyrašą. Pagal CK 5.52 straipsnį padavęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui ir priėmęs palikimą įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priėmus palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Palikimo priėmimas pagal apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, o į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
46. Suinteresuoto asmens E. G. atstovas pateikė į bylą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2024 m. birželio 26 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš kurios matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą E. G. pagal 2024 m. vasario 21 d. Tarnybos sprendimą Nr. ATS-2024-05630 valstybė patyrė 664,58 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Nei pareiškėja D. A., nei jos atstovas advokatas Saulius Alysas patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių duomenų į bylą nepateikė.
47. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
48. Teismas nepaisydamas aplinkybių, jog šioje byloje vis dėl to suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, kas leidžia teismui spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis), įvertindamas tai, kad valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl to, kad teismas ypatingąja teisena nagrinėjamose bylose būdamas aktyvus, 2024 m. vasario 14 d. nutartimi savo iniciatyva nutarė pranešti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kad byloje esančiam įtrauktam suinteresuotu asmeniu E. G., kuris pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, yra būtinas advokatas, taip pat įvertindamas tai, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų netinkamai naudojusi procesinėmis teisėmis ar netinkamai atlikusi savo procesines pareigas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, jog nagrinėtinu atveju yra pagrindas nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir šioje byloje susidariusias bylinėjimosi išlaidos valstybei iš pareiškėjos nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos D. A. patikslintą pareiškimą atmesti.
Suinteresuoto asmens E. G. patikslintą savarankišką pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Išduoti teismo leidimą D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neveiksniu paveldėjimo teisinių santykių srityje pripažinto globotinio E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjos B. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.