- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-1310-390/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12980-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Gintautas Koriaginas, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- valstybės įmonės Turto banko
- Atsakovas
- A. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės valstybės įmonės Turto banko ieškinį atsakovui A. K. dėl iškeldinimo ir nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo A. K. priešieškinį ieškovei valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Rasa Inokaitienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašė iškeldinti atsakovą A. K. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovei patikėjimo teise valdomo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo, ūkinio pastato, garažo, kiemo statinių-kiemo aikštelės, tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 906,31 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Nurodė, kad valstybė 2021 m. gegužės 6 d. paveldėjimo teisės liudijimo valstybės vardu pagrindu po D. K. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo jos turtą – gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, garažą, kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Perėmus nekilnojamąjį turtą buvo nustatyta, jog jame gyvena nelegalus asmuo – A. K.. Atsakovas be teisinio pagrindo neatlygintinai naudojasi valstybei priklausančiu turtu ir tuo yra pažeidžiamos VĮ Turto banko, turinčio teisę valdyti, naudoti ginčo objektą bei juo disponuoti nuosavybės teise, teisės. Atsakovas, neteisėtai gyvendamas ginčo patalpose, naudojasi minėtam objektui teikiamomis komunalinėmis paslaugomis, už kurias sumoka ieškovė. Ieškovė už minėtam objektui teikiamas paslaugas yra sumokėjusi 906,31 Eur.
3. Ieškovė atsakovo priešieškinį prašė atmesti.
4. Nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kauno vandenys“ 2021 m. liepos 3 d. raštu informavo ieškovę apie D. K. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas), taigi, bešeimininkį turtą bei susidariusį įsiskolinimą. 2020 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Kauno miesto 17-ąjį notaro biurą ir notaras 2021 m. gegužės 6 d. išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Atsakovas neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą. Atsakovo ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Atsakovas praleido ieškinio senaties terminą ieškinio pateikimui. Atsakovas žinojo apie palikėjos mirties dieną ir nuo tada turi būti skaičiuojamas terminas ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Kadangi byla inicijuota ne dėl ieškovės kaltų ar neatsargių veiksmų (t. y. ne dėl to, kad ieškovė kokiu nors būdu pažeidė atsakovo teises), todėl atsakovo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėtų būti atmestas.
5. Atsakovas A. K. priešieškiniu prašė: atmesti ieškinį, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po savo motinos D. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, pripažinti negaliojančiu 2021 m. gegužės 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. RI-3239 į palikimą, atsiradusį po D. K. mirties (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovui iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas.
6. Nurodė, kad yra vienintelis D. K. pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Ginčo gyvenamajame name gyveno kartu su motina ilgus metus. Po motinos mirties ir toliau gyveno bei rūpinosi jai priklausančiu turtu, tačiau dėl savo neišprusimo, teisinių žinių neturėjimo, patirto sielvarto po motinos mirties pradėjo vartoti alkoholį ir nesikreipė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo. Be to, nebuvo tinkamai informuotas apie paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą valstybei. Apie valstybei perleistą turtą sužinojo tik 2022 m. gegužės 2 d., kai gavo notarės Rasos Inokaitienės atsakymą. Galimybių apmokėti sąskaitas neturėjo, nes jų negavo. Ieškovė elgėsi nesąžiningai ir nesiekė bendradarbiauti, siekdama išvengti nuostolių, todėl turi prisiimti riziką dėl atsiradusių nuostolių. Be to, gyvendamas ir rūpindamasis ginčo turtu, jį pagerino, taip pagerino nekilnojamojo turto rinkos kainą, todėl atlikti pagerinimai turėtų būti išskaičiuoti iš ieškovės patirtų nuostolių.
Atsiliepimas
7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Inokaitienė atsiliepimu prašė ieškinio ir priešieškinio pagrįstumo klausimus spręsti teismo nuožiūra, priteisti jai visas bylinėjimosi išlaidas iš šalies, kurios nenaudai bus priimtas teismo sprendimas.
8. Nurodė, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas praėjus daugiau kaip trims metams nuo D. K. mirties. Siekdama padėti atsakovui įgyvendinti savo paveldėjimo teisę į po jo motinos mirties atsiradusį palikimą, nors to daryti notarės neįpareigojo jokie teisės aktai reglamentuojantys notarų veiklą ir/ar paveldėjimo teisę, pranešimu informavusi atsakovą apie susidariusią padėtį, elgėsi vadovaudamasi galiojančių teisės aktų reikalavimais ir savo pareigas atliko tiek atidžiai ir rūpestingai, kiek, šiuo atveju, buvo pagrįsta ir protinga iš notarės reikalauti ir net daugiau. Tuo tarpu atsakovas elgėsi tiek abejingai ir neatsakingai dėl atsiradusio palikimo priėmimo ir šio fakto įforminimo (išviešinimo), kad net ir po notarės pranešimo nedėjo jokių pastangų palikimui priimti, neinformavo notarės apie turimas problemas. Atsakovas, kaip D. K. įstatyminis įpėdinis, apie užvestą paveldėjimo bylą buvo informuotas dar 2020 m. gegužės 8 d. raštu, todėl praleido ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K. po savo motinos D. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Juridinį faktą nustatė paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti. Pripažino negaliojančiu Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarės Rasos Inokaitienės išduotą 2021 m. gegužės 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. IR-3239, į palikimą, atsiradusį po D. K. mirties (duomenys neskelbtini) į nekilnojamąjį turtą: pastatą – gyvenamąjį namą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – garažą, esančius (duomenys neskelbtini), pastatą – gyvenamąjį namą, pastatą – ūkinį pastatą, pastatą – daržinę, pastatą – tvartą, kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini) 0,1614 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Priteisė iš atsakovo ieškovei 906,31 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (906,31 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovo valstybei 132 Eur žyminį mokestį ir 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
10. Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nurodė, kad atsakovas nuo 2001 m. lapkričio 27 d. ir iki šiol yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) jis po palikėjos mirties toliau gyveno ginčo bute ir juo naudojosi, pagal savo išsilavinimą, gaunamas pajamas, vestą gyvenimo būdą, socialinių bei teisinių reiškinių suvokimą ir išgales turtą valdė kaip savo. Atsakovas negavo jokių sąskaitų ir pranešimų dėl įsiskolinimo, todėl objektyviai negalėjo padengti skolą, tačiau fakto, kad naudojosi paslaugomis ir turėjo pareigą už jas atsiskaityti, neginčijo.
11. Teismas darė išvadą, kad atsakovo valia priimti motinos palikimą buvo išreikšta. Vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, atsakovo veiksmus – jo gyvenimą palikėjos gyvenamajame name, naudojimąsi palikėjos daiktais, būsto tvarkymą ir remontą – laikė pakankamais konstatuoti, kad atsakovas palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Atsakovas suvokė save paveldėto turto savininku iki to laiko, kai iš 2022 m. gegužės 2 d. rašto suprato apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą.
12. Teismas priešieškinį dalyje tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad atsakovas po motinos D. K. mirties (duomenys neskelbtini). faktiškai pradėjo valdyti jos turtą ir priėmė palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnis).
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta palikimo perėjimo valstybei neteisėtumo ar notarės neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad palikėjos vienintelis įpėdinis A. K. įstatymo pagrindu įgytos paveldėjimo teisės neatsisakė, todėl palikėjos teisės į nekilnojamąjį turtą turėjo būti perduotos įpėdiniui A. K.. Dėl tokių priežasčių Kauno miesto 17-ojo notarų biuro 2021 m. gegužės 6 d. palikimo perėjimo liudijimas, išduotas valstybei, dėl mirusios D. K. nekilnojamojo turto paveldėjimo, turi būti panaikintas ir pripažintas negaliojančiu, nes teisė į šio turto paveldėjimą pripažintina įstatyminiam įpėdiniui atsakovui A. K.. Priešieškinį šioje dalyje tenkino.
14. Teismas ieškovės prašymą taikyti ieškinio senatį atmetė. Atsakovo atstovas prašė ieškinio senaties terminą atnaujinti, jei jis praleistas. Teismas nusprendė, jog apie tai, kad palikimą priėmė ieškovės atstovaujama valstybė, atsakovas sužinojo 2022 m. gegužės 2 d. iš notarės rašto, o priešieškinį teisme pareiškė 2022 m. lapkričio 22 d., todėl CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino pareikšti priešieškinį teisme atsakovas nepraleido (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčijo fakto, kad jis po motinos mirties nemokėjo UAB „Kauno vandenys“ ir UAB „Ignitis“ už ginčo gyvenamajam namui teikiamas paslaugas, dėl ko už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) susidarė skola, kurią apmokėjo VĮ Turto bankas. Kadangi atsakovas ieškovės nurodytų patirtų nuostolių fakto ir dydžio neginčijo, sutiko juos atlyginti, todėl teismas ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu ir priteisė iš atsakovo ieškovei 906,31 Eur.
16. Kadangi atsakovo atstovas baigiamųjų kalbų metu nepalaikė atsakovo priešieškinyje pareikšto prašymo atlyginti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė jų nepriteisti iš ieškovės, taip pat trečiojo asmens notarės atstovas taip pat neprašė priteisti notarei bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas šių klausimų nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visa apimtimi, o priešieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismas faktinį palikimo priėmimą pagrindė būtent įsiskolinimo susidarymo faktu - neva tai įrodo, jog taip turtas buvo priimtas, juo naudojamasi. Toks vertinimas neatitinka teismų praktikos, pažeidžia protingo, rūpestingo ir atidaus įpėdinio sampratą, palikimo priėmimo kriterijus. Palikus nepakeistą skundžiamą sprendimą būtų suformuota ydinga teismų praktika iš esmės užkertanti VĮ Turto bankui kaip valstybės įgaliotos institucijai atlikti pavestą funkciją paveldint ir perimant bešeimininkį turtą, nes paprastai palikimo priėmimo procedūros inicijuojamos gavus komunalinių paslaugų tiekėjo pranešimą apie besikaupiančias skolas ir mirusį turto savininką.
17.2. Teismas tinkamai neįvertino visų byloje nustatytų aplinkybių. Atsakovas nurodė dirbantis statybininku, todėl 460,86 Eur sumai pateikti mokėjimo kvitai neįrodo ginčo turto remonto ar pagerinimo - statybinės medžiagos taip pat galėjo būti pirktos atsakovui kaip rangovui atliekant darbus užsakovų objektuose. Byloje nustatyta, jog atsakovas piktnaudžiavo (ar iki šiol piktnaudžiauja) alkoholiu, ir tokia aplinkybė ne tik kad nepateisina atsakovo veiksmų (kuo iš esmės ir vadovavosi teismas), bet priešingai - įrodo neatsakingą, nerūpestingą ir neprotingą atsakovo elgesį, prieštaraujantį bonus pater familias principui. Taip pat teismas byloje nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, dėl ko atsakovas nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti.
17.3. Atsakovas byloje nepateikė jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas, todėl nebuvo jokio protingo ir teisėto pagrindo naikinti valstybei išduota paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu valstybei išduotas liudijimas pripažintas negaliojančiu. Tai, kad toks priešieškinis turėjo būti atmestas konstatuota ir teismų praktikoje (Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-4342-922/2022).
17.4. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo momento. Ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo palikėjos mirties dienos. Be to, valstybei išduotas liudijimas buvo įregistruotas viešame NTR registre 2021 m. gegužės 31 d., todėl įregistravimo faktas arba išviešinimas paneigia atsakovo kaip trečiojo asmens tariamą nežinojimą apie išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Netgi skaičiuojant nuo 2021 m. gegužės 31 d., terminas pasibaigė 2022 m. gegužės 31 d., o priešieškinis paduotas 2022 m. lapkričio 22 d. Ieškinio senaties terminas praleistas ir šiuo pagrindu priešieškinis turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus, todėl teismas, išklausęs atsakovo ir liudytojo paaiškinimus, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą konstatavo, jog atsakovas laikomas palikėjos paveldėtoju, kuris faktiškai priėmė palikimą jį valdydamas kaip savo. Atsakovas įrodė faktą, kad jis kaip įpėdinis pradėjo po palikėjos mirties paliktą turtą valdyti kaip savo. Pažymėtina, kad pati apeliantė pripažino, kad atsakovas gyvena palikimo objektuose, kadangi tai patvirtina ir turto priežiūros aktai (2021 m. gegužės 6 d., 2021 m. birželio 10 d.).
Šalies argumentai
18.2. Apeliantė nurodo, kad atsakovo elgesys yra nepateisinamas, laikomas neatsakingas, nerūpestingas ir neprotingas, jog piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau tai neįrodo, kad atsakovas faktiškai negalėjo savo kitais aktyviais veiksmais priimti palikimo. Teismas įvertinęs aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstai sprendė, jog atsakovas atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus su visu palikimu.
18.3. Atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi jo pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo momento, t. y. nuo 2022 m. gegužės 2 d. gauto pranešimo (priešieškinis buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 22 d.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
20. Apeliacijos dalyką iš esmės sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkinti priešieškinio reikalavimai – nustatytas juridinę reikšmę turintį faktas, kad atsakovas po savo motinos mirties priėmė palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti, bei pripažintas negaliojančiu notarės išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl palikimo priėmimo turto faktinio valdymo būdu
21. Atsakovas priešieškiniu prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad priėmė palikimą po savo motinos, mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti, ir pripažinti negaliojančiu 2021 m. gegužės 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. RI-3239 į palikimą, atsiradusį po D. K. mirties (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančiu 2021 m. gegužės 6 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikimą, atsiradusį po jo motinos mirties.
22. Pirmosios instancijos teismas atsakovo priešieškinio reikalavimus tenkino. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su palikimo priėmimu, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.
23. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba jo dalį. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, nurodė, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
24. Byloje nustatyta, kad palikėja D. K. mirė (duomenys neskelbtini) Atsakovas A. K. yra palikėjos sūnus. Po motinos mirties atsakovas nesikreipė į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Kauno m. 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Inokaitienė 2021 m. gegužės 6 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo valstybei paveldėjimo teise perėjo palikėjos turtas. Palikėjos turtą sudaro nekilnojamieji daiktai, tarp jų ir ginčo turtas – gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 2001 m. lapkričio 27 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir gyvena adresu (duomenys neskelbtini).
25. Atsakovas iš esmės įrodinėjo, kad jo aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą įrodo tai, kad jis gyveno motinai nuosavybės teise priklausančiame name ir po jos mirties, jį prižiūrėjo, tvarkė, remontavo.
26. Vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, turi būti atsižvelgiama į turto, sudarančio palikimą, pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010; kt.).
27. Ginčo byloje nėra, kad atsakovas faktiškai gyveno ir po motinos mirties toliau gyvena ginčo name, tačiau už teiktas paslaugas (vandenį, elektrą) nemokėjo, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Ieškovės vertinimu, aplinkybės, jog atsakovas nemokėjo už teiktas paslaugas rodo, jog atsakovas faktiškai nevaldė palikėjos turto. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagal savo išsilavinimą, gaunamas pajamas, vestą gyvenimo būdą, socialinių bei teisinių reiškinių suvokimą ginčo turtą valdė kaip savo. Teismas įvertino, jog atsakovas objektyviai negalėjo mokėti ar padengti skolų, nes tam tikru metu neturėjo pajamų, realiai negavo sąskaitų ir pranešimų dėl įsiskolinimo, pagal išgales remontavo būstą. Šių aplinkybių apeliantė apeliaciniame skunde neginčija. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nepalankiai charakterizuoja atsakovą, tačiau neįrodo, kad atsakovas sąmoningai nemokėjo besikaupiančių skolų ar ginčo name negyveno, ar kitaip piktnaudžiavimo savo teisėmis. Taigi, byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas nemokėjo komunalinių mokesčių, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovas nevaldė palikėjos turto kaip savo.
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į turto, sudarančio palikimą, pobūdį, atsakovo įrodytos aplinkybės – jo gyvenimas palikėjos name, naudojimasis palikėjos daiktais, namo tvarkymas ir remontas yra pakankamos konstatuoti, kad atsakovas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo, t. y. palikimą priėmė, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
30. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat kelia abejones dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo tinkamumo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. <...> Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ir kt.).
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados yra tinkamai motyvuotos, atitinka faktinius duomenis ir yra padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliantė nesutikdama su teismo pateiktų įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tokių įrodymo turinio ir jų reikšmės, siekdama įrodyti jai reikšmingas aplinkybes.
Dėl valstybei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo
33. Nagrinėjamu atveju per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atsakovas dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeistos įstatyme numatytos paveldėjimo procedūros (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ginčijamą liudijimą išdavusi notarė ir valstybė, atlikdama paveldėjimo procedūras, nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes faktai apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo išviešinti. Tačiau teismo nustatytas faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, o nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi, įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad teisė į palikėjos turto paveldėjimą pripažinta įstatyminiam įpėdiniui – atsakovui, pagrįstai nusprendė, jog 2021 m. gegužės 6 d. palikimo perėjimo liudijimas, išduotas valstybei, dėl palikėjos turto paveldėjimo turi būti panaikintas.
34. Apeliantė nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismas turėjo atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo atmesti. Apeliantė remiasi Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4342-922/2022.
35. Pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnio nuostatas, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl apeliantės nurodytas pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas nekeičia šioje nutartyje išdėstyto nagrinėjamoje byloje skundžiamo teismo sprendimo vertinimo.
Dėl ieškinio senaties
36. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžią. Pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad atsakovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes apie tai, jog palikėjos palikimą priėmė valstybė, sužinojo 2022 m. gegužės 2 d., o priešieškinį teisme pareiškė 2022 m. lapkričio 22 d. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde apeliantė nurodo naujas aplinkybes dėl atsakovo informavimo apie palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą (išviešinimą registre), tačiau draudžiama apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus byloje įrodymus, pagrįstai nusprendė, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo atsakovo 2022 m. gegužės 2 d. gauto pranešimo ir ieškinio senaties terminas nėra nepraleistas.
Dėl procesinės bylos baigties
37. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais ir išvadomis.
38. Apibendrindama išdėstytą argumentaciją teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei įvertino įrodymus, teisingai taikė materialinės teisės normas ir suformuotą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų pagrįstumą (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.