Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų sprendimas

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu (naudojant platformą „ZOOM“) dalyvaujant

nedalyvaujant ieškovei J. Z., atsakovo atstovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, tretiesiems asmenims A. Z., R. F., R. Z., notarui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. Z. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems asmenims R. Z., A. Z., R. F., Varėnos rajono 1-ojo notaro biuro notarui R. M., dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo nuginčijimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės mama I. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2022-05-20 Gyventojų registro pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), tėvas – A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), motina – O. S., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir pateiktas mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini), (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad O. S. ir A. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, susilaukė dviejų dukrų: I. Z. (iki santuokos sudarymo – S.), gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir D. J., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini). Iš santuokos liudijimo II-OK Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad I. Z. (iki santuokos sudarymo – S.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su R. Z. (suinteresuotu asmeniu). Pateiktu gimimo liudijimu III-OK Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad I. Z. ir R. Z. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters – ieškovės J. Z.. (duomenys neskelbtini) paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimu (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtinama, kad po A. S. mirties (duomenys neskelbtini), jo turtą paveldėjo dukra I. Z. (ieškovės motina), tame tarpe ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimo valstybei liudijimo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad po palikėjos O. S. mirties (duomenys neskelbtini), jos turtas (nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos) paveldėjimo teise perėjo valstybei, ką patvirtina ir 2022-05-18 testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad po O. S. mirties (duomenys neskelbtini), jos turtą priėmė – Lietuvos Respublika, taip pat nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų: pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. (duomenys neskelbtini) testamentų registro duomenimis po I. Z. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė jos vyras R. Z. bei dukros A. Z., R. F. ir (ieškovė) J. Z.. Išraše nurodyta, kad R. F. ir A. Z. savo paveldėjimo teises (duomenys neskelbtini) perleido R. Z.. Taip pat nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų: pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Iš (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad po I. Z. mirties (duomenys neskelbtini), jos turto - ¾ dalis paveldėjo R. Z. ir ¼ dalį turto – J. Z.. Iš antstolės T. G. (duomenys neskelbtini) patvarkymo dėl duomenų pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šiuo patvarkymu buvo informuotos valstybę atstovaujančios įstaigos apie skolininkės D. J. motinos, mirusiosios O. S. vardu registruotą ir po mirties nepriimtą įstatyminių įpėdinių (registre nėra registruotas palikimo priėmimo faktas) turtą. Gautos informacijos pagrindu atsakovą atstovaujantis VĮ Turto bankas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Varėnos rajono 1-ąjį notaro biurą ir notaras (duomenys neskelbtini) išdavė paveldėjimo teisės liudijimą. Iš pateikto VĮ Turto banko generalinio direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nekilnojamasis turtas, kurį valstybė paveldėjo po O. S. mirties (duomenys neskelbtini), yra įtrauktas į parduodamo turto sąrašą ir buvo ruošiamasi jo pardavimui viešo aukciono būdu. Iš Varėnos r. sav. 1 – ojo notarų biuro notaro R. M. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo matyti, kad ieškovės atstovui advokatui G. B. buvo pateikta informaciją, kad po O. S., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas Lietuvos Respublikai. Taip pat nurodoma, kad notaras jokių duomenų apie O. S. įpėdinius neturėjo, kadangi duomenų apie įpėdinius gyventojų registre nebuvo. Iš (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais Registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priklausė I. Z., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo pagrindu, o ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2008-06-17 priklausė O. S., nuosavybės teisės liudijimo išdavimo pagrindu. Iš 2022-05-17 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad žemės sklypas su statiniais Registro Nr. (duomenys neskelbtini), t. y.: žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) priklauso R. Z. ir J. Z., paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo pagrindu, po I. Z. mirties, o ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato Nr. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) turto patikėjimo teise priklauso VĮ Turto bankui, palikimo perėjimo valstybės liudijimo išdavimo pagrindu, po O. S. mirties. Į bylą ieškovės atstovo pateikti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ mokėjimo pranešimai už vietinę rinkliavą nuo 2009 iki 2013 m., duomenys apie atliktus mokėjimus, Žemės mokesčio deklaracijos duomenys, VĮ Turto banko R. Z. siųstas raštas dėl nekilnojamojo turto pardavimo, taip pat duomenys apie paskelbtą aukcioną, taip pat 2022-08-23 pateikti UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ įspėjimai, mokėjimo pranešimai, adresuoti O. S., 2013-09-13 įspėjimas adresuotas I. Z., 2019-02-25 pranešimas adresuotas I. Z., UAB „Ignitis“ pateikti duomenis apie tai, kad objektui buvo tiekiama ir įsipareigojimai vykdomi pagal mirusio A. S. sudarytą sutartį, kurio palikimą buvo priėmusi mirusi I. Z.. Gyventojų registro 2019-03-26 duomenimis O. S., mirusi (duomenys neskelbtini), buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Iš į bylą 2022-09-29 Testamentų registro išrašo matyti, kad po palikėjos D. J. (O. S. ir A. S. dukros) mirties, jos turtą priėmė – Lietuvos Respublika. 2022-11-17 į bylą pateikta 2022-10-20 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinama, kad I. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nuo 1996-06-27 iki 2019-11-19 deklaravo adresu – (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Turto bankas (duomenys neskelbtini) rašto NR. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VĮ Turto bankas vadovaudamasis CK 5.62 straipsnio pagrindu, Lietuvos Respublikos vardu paveldėjo O. S. priklausiusias pinigines lėšas. Iš VMI prie FM 2019-09-04 Turto perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad mokesčių inspekcijos depozitinėje sąskaitoje apskaityta palikėjos O. S. 2 277,97 Eur, į valstybės biudžeto pajamas dar nepervesta.

Dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 11 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-381/2011). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Išvadą, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, galima padaryti tik išanalizavus ir įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą–paties įpėdinio nurodomus faktus ir motyvus, atsakovo aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes teismas gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus dėl nenuoseklumo – kaip prieštaraujančius vėlesniems aiškinimams ar veiksmams.

Teismas nurodė ir tai, jog norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją - naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal O. P. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-187/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3- 487/2010; kt.).

Ieškovė, grįsdama savo reikalavimus dėl palikimo priėmimo, nurodė, kad po O. S. (ieškovės senelės) mirties likusiu turtu rūpinosi jos (ieškovės) motina (O. S. dukra) I. Z.. Ieškovė nurodė, kad jai nebuvo žinoma kokiu būdu jos motina I. Z. tvarkėsi paveldėjimo dokumentus po savo motinos O. S. mirties, tačiau I. Z. tiek iki motinos mirties, tiek ir po jos mirties, naudojosi visa sodyba, ją prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, todėl laiko, kad palikimą (ginčo sodybos dalį) priėmė jos motina I. Z..

Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus proceso dalyvių paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, sprendžia, kad byloje nėra pagrindo spręsti dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, pradėjus jį faktiškai valdyti – buvimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą, kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartį, bylos Nr. 3K-3-187/2010).

Nors ieškovė pateikė duomenis, kad už (duomenys neskelbtini) kaime esantį nekilnojamąjį turtą buvo mokami mokesčiai nuo 2013 metų, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, kad po O. S. mirties palikimą priėmė I. Z., pradėjusi turtą faktiškai valdyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad I. Z. būtų faktiškai priėmusi valdyti atsiradusį palikimą ar būtų pateikusi prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nėra įrodymų, patvirtinančių, kad I. Z. per įstatymo nustatytą terminą po palikėjos mirties sumokėjo mokesčius ar atliko kokius nors aktyvius veiksmus. Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog I. Z. neatliko jokių veiksmų įstatymo nustatytu terminu, kad priimtų faktiškai valdyti likusį palikimą ir valdytų jį kaip savo turtą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovės motina I. Z. mokėjo mokesčius, susijusius su sodybos išlaikymu, tačiau tik nuo 2013 metų, kai buvo gauti UAB „Alytaus atliekų tvarkymo centras“ įspėjimai dėl susidariusių įsiskolinimų, t. y. praėjus keturiems metams po O. S. mirties (duomenys neskelbtini), taigi ignoravo savo teises įteisinti turtines teises į ginčo sodybą po motinos mirties. Pažymėtina ir tai, jog palikėjos O. S. vardu buvo ir piniginės lėšos banko sąskaitose, kurių nei ieškovė, nei jos motina I. Z., taip pat nėra priėmusios per nustatytą trijų mėnesių terminą.

Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad ieškovės motina I. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), ginčo turto, kaip palikimo, faktiniu valdymo pagrindu nepriėmė. Išdėstyto pagrindu, ieškovės reikalavimas dėl palikimo, likusio po O. S. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo, palikimą pradėjus faktiškai valdyti ieškovės motinai I. Z., atmestinas, kaip neįrodytas.

Dėl notaro palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pripažinimo negaliojančiu.

Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų. Pažymėtina, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Byloje konstatuota, kad ieškovės motina I. Z., mirusi (duomenys neskelbtini), ginčo sodybos dalies, kaip palikimo, faktiniu valdymu po savo motinos mirties nepriėmė. Tuo tarpu, trečiojo asmens Varėnos rajono 1 – o jo notaro biuro notaro R. M. (duomenys neskelbtini) išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad po ieškovės motinos I. Z. mirties jos likęs palikimas perėjo būtent valstybei. Atsakovo atstovas VĮ Turto bankas savo atsiliepime paaiškino, kad palikimas valstybei perėjo būtent dėl to, kad į notarą dėl palikimo priėmimo per nustatytą terminą nesikreipė nei ieškovė, nei jos tėvas – trečiasis asmuo R. Z., nei ieškovės seserys – tretieji asmenys R. F. ir A. Z.. Pažymėtina, kad tretieji asmenys ir šiai dienai jokių pretenzijų į ginčo turtą nereiškia. Tuo tarpu ieškovė į notarą nesikreipė, jos teigimu, dėl to, kad apie savo tokią teisę nežinojo, nebuvo notaro informuota. Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato notaro pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę.

Konstatavus, kad po O. S. mirties, pastarosios palikimo ieškovės motina I. Z. įstatymų nustatyta tvarka nepriėmė, o tuo pagrindu savo teisę į palikimo perėjimą jai realizavo valstybė, spręstina, kad nėra jokio teisinio pagrindo spręsti dėl notaro palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pripažinimo negaliojančiu.

Pažymėtina tai, kad I. Z. žinojo apie palikėjos O. S. mirties faktą, t. y., (duomenys neskelbtini). Šie faktiniai duomenys leidžia pagrįstai spręsti, jog I. Z. turėjo visą informaciją, reikšmingą apsispręsti: priimti palikimą ar jo atsisakyti, tačiau nebuvo aktyvi ir nesiėmė jokių veiksmų savo teisei į palikimą įgyvendinti, savo valios įstatymo nustatyta tvarka ir terminais neišreiškė. I. Z. tam, kad įgytų palikimą, turėjo jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė, todėl notaras, vedęs paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavęs palikėjos įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad I. Z. paveldėjimo teisės atsisakė. Paminėtina ir tai, jog veiksnus asmuo, įgyvendindamas savo subjektines teises, turi veikti atidžiai ir rūpestingai, o nesilaikydamas šių reikalavimų privalo prisiimti galinčius kilti neigiamus padarinius. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl ko I. Z. nesiėmė jokių veiksmų savo teisėms įgyvendinti. Teismų praktikoje išaiškinta, jog, jeigu įpėdinis, žinodamas apie atsiradusį palikimą ir galėdamas jį priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad I. Z. žinojo apie palikėjos mirtį, tačiau nebuvo pakankamai apdairi ir rūpestinga, savo teisių į atsiradusį palikimą laiku neįgyvendino dėl nepateisinamo aplaidumo. Įstatymas neįpareigoja įpėdinio pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitą. Pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. Šiuo atveju I. Z. nepriėmus ir neįregistravus palikimo, atsakovas kreipėsi į Varėnos r. 1-ojo notarų biurą ir VĮ Turto bankui buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių Varėnos r. 1- ojo notarų biuro išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikia jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Pažymėtina, jog pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Kadangi ieškovės motina neatliko palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą.

Pažymėtina, kad visos bylos nagrinėjimo metu ieškovė, turėdama atstovą – advokatą, su pastarojo pagalba nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas būtų negaliojantis, nepateikė jokių įrodymų, kad notaras, išduodamas ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Tuo tarpu notaras neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam terminui, atsisakyti išduoti valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į palikėjos turtą. Dėl to, spręstina, kad ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų.

Visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notaro veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra.

CK 5.8 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Ieškovė nurodo, kad apie O. S. palikimo perėjimą valstybei ji sužinojo tik 2022 m. gegužės mėnesį, kai atvykusi į minėtą sodybą (duomenys neskelbtini), rado ant namo pakabintą skelbimą, jog dalis sodybos bus parduodama, paskelbtas aukcionas. Nedelsiant pasikreipus į notarą, jai tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas į ½ dalį statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jai išduotame pavedėjimo liudijime nebuvo nurodyta, kad jos paveldimo turto bendraturčiu yra atsakovas. Tačiau iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad po I. Z. mirties (duomenys neskelbtini), jos turto paveldėtojams R. Z. ir J. Z. buvo aiškiai ir detaliai nurodyta kokį turtą jie paveldėjo po palikėjos I. Z. mirties, t. y., jau (duomenys neskelbtini) jiems turėjo būti žinoma, kad dalis sodybos statinių priklauso kitam savininkui, todėl laikytina, kad nuo šios datos, t. y. ieškovė (duomenys neskelbtini) sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, todėl konstatuotina, kad nuo (duomenys neskelbtini) jai atsirado teisė ginčyti palikimo perėjimą kitam asmeniui.

Konstatavus, kad apie teisę ginčyti palikimo perėjimo kitam asmeniui, šiuo atveju valstybei, ieškovei turėjo būti žinoma nuo 2020-05-28, yra pagrindas spręsti dėl atitinkamos ieškinio senaties termino minėtam veiksmui atlikti, juolab, kad taikyti ieškinio senatį dėl minėto reikalavimo prašo atsakovas VĮ Turto bankas.

Turint omenyje, kad ieškovė J. Z. atitinkamą reikalavimą dėl minėto liudijimo nuginčijimo teisme pareiškė tik (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad ieškovė J. Z. praleido ieškinio senaties terminą ginčyti valstybės įmonei VĮ „Turto bankas“ išduotą O. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Išdėstyto pagrindu ieškovės ieškinio reikalavimas dėl minėto liudijimo nuginčijimo atmestinas tiek dėl to, kad neįrodytas, tiek dėl to, kad šiuo atveju taikytina ieškinio senatis minėtam reikalavimui pareikšti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

Tretysis asmuo notaras R. M. patyrė 250,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 20222-11-18 pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini), 250,00 Eur.

Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Ieškinį atmetus, iš ieškovės J. Z. trečiam asmeniui notarui R. M. priteistina 250,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat iš ieškovės J. Z. atitinkamai priteistinos 105,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. Z. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiam asmeniui Varėnos rajono 1 – ojo notarų biuro notarui R. M. 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 105,04 Eur (vieno šimto penkių eurų 04 ct) bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų raštinę (Aušros g. 15, Varėna, 111 kab.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.